Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Migracijos valdyba praneša apie darbą Lietuvos Respublikos Prezidento antrojo turo ir Europos Parlamento rinkimų dieną – šių metų gegužės 25 d. Migracijos valdybos darbuotojai pagelbės galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento neturintiems ir dėl to rinkimuose dalyvauti negalintiems asmenims.
Kaskart vykstant rinkimams, atsiranda žmonių, negalinčių juose dalyvauti dėl to, kad neturi galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. Tokiose situacijose juos gelbsti rinkimų dieną dirbantys migracijos tarnybos padaliniai. „Paprastai rinkimų ar referendumų dienomis interesantų sulaukiama nedaug, todėl dirbame trumpiau nei įprasta – tiek, kad bėdos prispirti žmonės spėtų susitvarkyti dokumentus balsavimui. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų dieną gegužės 11-ąją devyniolika žmonių atėjo atsiimti jau išrašytus asmens dokumentus, buvo priimta penkiolika prašymų išduoti/pakeisti dokumentus, vienuolikai asmenų išduoti laikinieji pažymėjimai, – sako Migracijos valdybos viršininkas G. Bagužis. – Prezidento antrojo turo ir Europos Parlamento rinkimų dieną Migracijos valdyba dirbs nuo 9-os iki 13-os valandos ir suteiks tik būtiniausias paslaugas su netikėtomis problemomis susidūrusiems asmenims. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai sprendžiami nebus, nedirbs ir Užsieniečių reikalų skyrius, tačiau bus galima atsiimti anksčiau užsakytą ir jau pagamintą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą.“ Dėl kokių nors priežasčių praradusiems asmens tapatybės kortelę ar pasą, gegužės 25 d. bus išduodamas piliečio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis  laikinasis pažymėjimas, kuris rinkimų dieną atstos pasą ar asmens tapatybės kortelę. Laikinasis pažymėjimas galioja ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo išdavimo dienos, išduodamas tik pateikus prašymą įgyti naują asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą ir sumokėjus (arba pateikus mokėjimo kvitą) nurodytą sumą už pasirinktojo dokumento išdavimą.
Lietuvos Respublikos Prezidento antrojo turo ir Europos Parlamento rinkimų dieną nuo 9-ių iki 13-os valandos taip pat dirbs Vilniaus aps. VPK Trakų rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (Trakai, Vytauto g. 57) ir Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (Ukmergė, Vytauto g. 109), nuo 8-ių iki 17-os valandos – Šalčininkų rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (Vilniaus g. 50). Pageidaujantieji spėti iki rinkimų įsigyti naujus dokumentus, kviečiami tai padaryti nedelsiant. Migracijos valdyba primena, jog įsigyti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus čia gali visi asmenys, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos. Migracijos valdybos interesantai aptarnaujami: pirmadieniais ir trečiadieniais – 7.30–16.00, antradieniais ir ketvirtadieniais – 7.30–18.00, penktadieniais – 7.30–14.45. Kiekvieno mėnesio antrąjį trečiadienį – iki 13.30 val.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Migracijos valdyba praneša organizuojanti interesantų priėmimą Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų dieną. Šių metų gegužės 11 d. Migracijos valdyboje laukiami galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento neturintys ir dėl to rinkimuose dalyvauti negalintys asmenys.
Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis pastebi, kad kaskart vykstant rinkimams, referendumams, atsiranda žmonių, kurie negali juose dalyvauti, nes neturi galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. „Nors dar iš anksto skatiname žmones pasitikrinti asmens dokumentų galiojimo laiką, vis tiek atsiranda neįsitikinusių savo teise dalyvauti rinkimuose, – pastebi G. Bagužis. – Dirbdami rinkimų dieną, sudarome jiems sąlygas atlikti pilietinę pareigą. Tačiau įspėjame, Migracijos valdyba dirbs trumpiau nei įprasta – nuo 9-os iki 13-os valandos ir suteiks tik būtiniausias paslaugas su netikėtomis problemomis susidūrusiems asmenims.“
Dėl kokių nors priežasčių praradusiems asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą bus išduodamas laikinasis pažymėjimas. Jis yra skirtas patvirtinti Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę ir pilietybę ir Prezidento rinkimų dieną atstos pasą ar asmens tapatybės kortelę. Laikinasis pažymėjimas galioja ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo išdavimo dienos, išduodamas tik pateikus prašymą įgyti naują asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą ir sumokėjus (arba pateikus mokėjimo kvitą) nurodytą sumą už pasirinktojo dokumento išdavimą. Gegužės 11-ąją Migracijos valdyboje taip pat bus galima atsiimti anksčiau užsakytą ir jau pagamintą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą. Užsieniečių reikalų skyrius nedirbs, nebus teikiamos paslaugos ir LR pilietybės klausimais.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų dieną nuo 9 val. iki 13 val. dirbs ir Vilniaus aps. VPK Trakų rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (Trakai, Vytauto g. 57) bei Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (Ukmergė, Vytauto g. 109), Šalčininkų rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (Vilniaus g. 50) dirbs nuo 8 iki 17 valandos.
Pageidaujantieji spėti iki rinkimų įsigyti naujus dokumentus, kviečiami kuo greičiau apsilankyti Migracijos valdyboje Vilniuje, Naugarduko g. 100 arba kitame migracijos tarnybos padalinyje. Migracijos valdybos interesantai aptarnaujami: pirmadieniais ir trečiadieniais – 7.30–16.00, antradieniais ir ketvirtadieniais – 7.30–18.00, penktadieniais – 7.30–14.45. Kiekvieno mėnesio antrąjį trečiadienį – iki 13.30 val. Migracijos valdyba taip pat primena, jog įsigyti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus čia gali visi asmenys, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) prašo piliečių pasitikrinti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų galiojimo laiką.
Šito Migracijos valdyba Lietuvos Respublikos piliečių prašo kasmet baigiantis žiemai – artėjant šiltajam sezonui, nuolat padaugėja norinčiųjų pasikeisti ar pasigaminti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus. Neretai ir skubos tvarka – per vieną ar penkias darbo dienas. Siekdama kokybiškai aptarnauti piliečius, kad jiems netektų lūkuriuoti ilgose eilėse teikiant prašymus asmens dokumentams gaminti ar atsiimant jau pagamintus pasus ar/ir asmens tapatybės korteles, Migracijos valdyba kviečia asmenis nedelsti. „Šie metai yra išskirtiniai – sukanka dvidešimt metų, kai didžiumai mūsų šalies piliečių buvo išduoti Lietuvos Respublikos pasai, – sako Migracijos valdybos pasų skyriaus viršininkė Edita Prilepskienė. – Kaip tik šiemet baigiasi jų galiojimo terminas. Be to, 2003 m. pradėjome išdavinėti asmens tapatybės korteles, kurios galiojo 10 metų. Jas turėję žmonės taip pat privalės įsigyti naujus asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus. Didesnis žmonių antplūdis buvo prognozuotas – žinojome, kiek žmonių turi keistis asmens dokumentus. Daugiausia jų – garbaus amžiaus, ir labai norėtume, kad jiems, atvykus į Migracijos valdybą, netektų ilgai laukti eilėje. Todėl prašytume jaunesniems senjorų artimiesiems ar draugams pagelbėti jiems ir, pasinaudojant elektronine išankstine registracija, iš anksto užregistruoti vyresnius giminaičius ar bičiulius jiems patogiu metu.“ Šiais metais baigsis net 411 049 pasų, išduotų     1993 m., galiojimo terminas. Bendras šiais metais nebegaliosiančių – kartu su vėliau išduotaisiais – pasų skaičius siekia daugiau kaip pusę milijono (539 284). Kaip paprastai, dalis žmonių juos keis ne į pasą, bet į asmens tapatybės kortelę. Kaip rodo keleto metų statistika, vyresnio amžiaus žmonės vis dažniau linksta pasą keisti į asmens tapatybės kortelę: 2011 m. iš 1 122 senjorų nebegaliojantį pasą į asmens tapatybės kortelę keitė 547 (į pasą – 480), 2012 m. iš 20 812 – 8 029 (į pasą – 4551) senjorai.
Atsižvelgdama į tai, kad šiemet migracijos tarnybos neabejotinai sulauks daugiau lankytojų, Migracijos valdyba kviečia ketinančius atostogauti pasitikrinti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų galiojimo laiką ir ramina vyresnio amžiaus piliečius, pamiršusius laiku pasikeisti asmens dokumentą. „Keletą savaičių dokumentą pasikeisti pavėlavę senjorai tikrai baudžiami nebus“, – tikina           E. Prilepskienė.

Scanpix

Trečiadienį Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius dalyvaus KGB veiklos dokumentų viešinimo paskelbime. Proceso pradžiai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) atidaro specialią internetinę svetainę, kurioje nuo rytojaus pradedami viešai skelbti originalūs direktyviniai okupacijos laikotarpio KGB padalinių, veikusių Baltijos valstybėse, dokumentai.

„Linkiu, kad pripažintos nusikalstamos organizacijos – KGB – archyvų viešinimas pasitarnautų istorinio teisingumo atstatymui, užkirstų kelią vis dar pasigirstančioms spekuliacijoms, jog esą jokios Baltijos šalių okupacijos nėra buvę, suteiktų galimybę mokslininkams ir visiems besidomintiems susipažinti su sovietų represinių institucijų veikla ir metodais,“ – išvakarėse sakė Premjeras A. Kubilius.

Premjeras taip pat pagerbs Tuskulėnų aukas Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume. Susitikime su LGGRTC vadovais aptars centro veiklos problematiką, perspektyvas, projektus. Susitikime dalyvaus ir Seimo NSGK pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas, seimo narė Vincė-Vaidevutė Margevičienė, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas dr. Povilas Jakučionis.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia, kad Švedijos pradėti skelbti išslaptinti diplomatinio susirašinėjimo dokumentai apie Kovo 11-osios išvakares yra vertingi, tačiau į juos būtina žiūrėti atsargiai.

“Tų dokumentų reikšmė labai didelė, aš labai džiaugiuosi, kad jie pradedami skelbti, nes turėsime papildomos informacijos, į kurią, be abejo, reikia žiūrėti su tam tikru atsargumu. Bet tai padės, jei kas nors tyrinės tuos įvykius, gauti daugiau tiesos ir teisingesnį vaizdą, kas vyko prieš Kovo 11-ąją ir po jos, kaip buvo informuojamos užsienio vyriausybės”, – BNS trečiadienį sakė V.Landsbergis.

Viename iš išslaptintų dokumentų teigiama, paskutinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas sutiko su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu, tačiau esą už tai pareikalavo 21 mlrd. rublių ir norėjo, kad Klaipėda taptų Kaliningrado srities dalimi.

1990 metų kovo 9 dieną Švedijos generalinio konsulo Dago Sebastiano Ahlanderio (Dago Sebastiano Alanderio), dirbusio tuometiniame Leningrade, pasirašytame dokumente kalbama remiantis neįvardytu šaltiniu Vilniuje.

“Pranešama apie kažkokį Švedijos generalinio konsulato šaltinį Vilniuje. Čia yra pirmas klausimas – ar tas šaltinis Vilniuje yra patikimas. Stebint toliau, kas iš to šaltinio sužinota kyla ir kitokių klausimų. Galbūt iš to šaltinio kyla, kas toliau pranešama “esą”, – svarstė V.Landsbergis.

Jis teigė nieko nežinojęs apie aprašytą Algirdo Brazausko ir M.Gorbačiovo susitikimą, kuriame, anot dokumento, Sovietų sąjungos lyderis nurodė sąlygas Nepriklausomybės paskelbimui.

“Ar tikrai tame pokalbyje buvo kalbami tokie dalykai, kaip rašo tas šaltinis? Čia pirma didelė abejonė, kad A.Brazauskas gavęs sutikimą Nepriklausomybės paskelbimui. Pats A.Brazauskas buvo labai nepatenkintas, tai jis tikrai neprašė leidimo. Jis buvo nepatenkintas Nepriklausomybės aktu, tam yra daug visokių duomenų, įskaitant ir jo paties pasisakymą”, – dėstė V.Landsbergis.

“M.Gorbačiovo reikalavimas 21 mlrd. rublių išpirkti Sovietų sąjungos pastatytoms įmonėms, o lietuviai reikalauja 500 mlrd. žalai atlyginti – čia jau visiška “antis”, čia jau man kvepia KGB kontora. Ir taip toliau”, – pasakojo pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas.

Jis prisiminė, kad Maskva gąsdino iš Lietuvos, jai paskelbus Nepriklausomybę, atimti Klaipėdą, kaip Antrojo pasaulinio karo trofėjų. “Neva M.Gorbačiovas to reikalavęs iš A.Brazausko. Visa tai gali būti pusiau “antis” arba gandai”, – sakė V.Landsbergis.

“Jų (dokumentų – BNS) nereikia imti už gryną pinigą be jokių tolesnių abejonių ir tyrinėjimų. Bet jie primena ir iškelia naujus klausimus – tai gerai”, – kalbėjo V.Landsbergis.

Trijų Baltijos šalių vidaus reikalų ministrų susitikime šiandien aptarti aktualiausi klausimai – valstybės sienos apsaugos organizavimo, vairuotojų dokumentų patikros, tarpvalstybinio institucijų bendradarbiavimo reaguojant į ekstremalias situacijas bei kovos su kontrabanda.

“Viena svarbiausių aktualijų per Baltijos šalis keliaujantiems vairuotojams – susitarimas su Latvijos ir Estijos pareigūnais sušvelninti sankcijas asmenims, neturintiems tapatybę patvirtinančių dokumentų. Nors visi priklausome Šengeno erdvei, kaimyninėse šalyse iki šiol išlikusi perteklinės dokumentų patikros praktika ir taikomos neadekvačiai didelės baudos. Lietuvos pareigūnai žmones, pamiršusius ar netekusius asmens dokumentų, tik įspėja, o baudas taiko tik nuolat reikalavimų nepaisantiems vairuotojams”, – sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Susitikime buvo sutarta ir dėl sklandesnio Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo ekstremalių situacijų – gaisrų, stichinių nelaimių – atvejais. Nors 2001 m. Rygoje buvo pasirašyta Lietuvos ir Latvijos vyriausybių sutartis “Dėl abipusės pagalbos stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų atveju”, tačiau gelbėjimo tarnybos susiduria su nemažai praktinių kliūčių vykdamos į kaimyninę šalį teikti operatyvios pagalbos.

“Tenka apgailestauti, kad dėl ilgų biurokratinių derinimų 2008 m. Lietuvos ir Latvijos pasienyje Latvijos Skaistgalnės miestelyje kilus gaisrui Lietuvos gaisrininkai negalėjo laiku suteikti pagalbos. Papildysime susitarimą nuostatomis, leisiančiomis pirmiausia nedelsiant reaguoti į pagalbos kvietimą, visus reikiamus leidimus suderinant vėliau”, – sakė ministras Raimundas Palaitis.

Ministrai taip pat apsikeitė informacija dėl tabako gaminių, alkoholio ir degalų kontrabandos. “Savaime suprantama, kad ekonominis sunkmetis ir Baltijos šalyse šioms prekėms taikomi didesni akcizai nei Rusijoje ar Baltarusijoje, suponuoja prielaidas kontrabandai. Visose šalyse situacija panaši, ir visiškai ją suvaldyti kol kas sudėtinga”, – sakė ministras R. Palaitis.

Lietuvos ir Estijos vidaus reikalų ministrai šiandien dar lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių rinktinės Kopgalio užkardoje.

Rusijos federalinė archyvų agentūra pirmą kartą sudarė galimybę visuomenei susipažinti su dokumentų, susijusių su Katynės tragedija, originalais iš vadinamojo “Ypatingojo segtuvo Nr.1″.

Dokumentų elektroniniai pavyzdžiai įdėti į archyvų agentūros tinklalapį Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo sprendimu, trečiadienį pranešė žurnalistams Federalinės archyvų agentūros vadovas Andrejus Artizovas.

Rusijos ir Lenkijos komisijos sudėtingiems klausimams vienas pirmininkų Anatolijus Torkunovas anksčiau nurodė, kad Rusija jau perdavė Lenkijai “neturintį precedento medžiagos apie Katynės tragediją kiekį”.

“Rusijoje ir Lenkijoje ne visada suprantama, kad Rusija anksčiau perdavė tiek archyvinės medžiagos, susijusios su Katyne, kiek pokario metais nė viena šalis neperdavė, precedento neturintį medžiagos kiekį. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia atverti kitų archyvų”, – sakė A.Torkunovas.

Savo ruožtu Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas kiek anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Rusija turi visiškai atverti visus archyvus dėl Katynės.

“Asmeniškai aš raginu visiškai atverti visus archyvus, susijusius su Katyne, bet, tiesa, manau, kad veikti mes turime griežtai pagal Rusijos įstatymus”, – sakė jis balandžio 23 dieną.

Balandį Katynės nusikaltimui sukako 70 metų.

Terminas “Katynės nusikaltimas” yra apibendrinantis. Jis reiškia beveik 22 tūkst. Lenkijos piliečių, kurie buvo laikomi įvairiuose SSRS NKVD lageriuose ir kalėjimuose, sušaudymą 1940 metų balandžio ir gegužės mėnesiais.

Katynė – tik viena vietų, kur buvo sušaudyti Lenkijos kariai, būtent čia 1943 metais buvo pirmą kartą rastos jų laidojimo vietos.

Balandžio 10 dieną netoli Smolensko sudužo Lenkijos prezidento lėktuvas, kuriuos Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir dar 95 žmonės, tarp jų daug lenkų politinio bei karinio elito atstovų, skrido į Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremoniją. Per šią katastrofą niekas neišsigelbėjo.

Katynės ceremonija turėjo pradėti naują etapą įtemptuose Maskvos ir Varšuvos santykiuose. Tragedija Smolenske bei nuoširdi Maskvos užuojauta ir Rusijos pasiūlyta visa įmanoma pagalba gedintiems lenkams pakurstė šiltus jausmus tarp valstybių, kurių santykius temdė istorinė neapykanta.

Po Islandijos ugnikalnio įsiveržimo dėl vulkaninių pelenų kilusi Europos oro susisiekimo krizė nesutrukdė Rusijos prezidentui lėktuvu atskristi į L.Kaczynskio laidotuves Krokuvoje balandžio 18 dieną.