Nesvarbu, ar aukso kainos kyla, ar krinta, visada yra dėl to laiminčių ir pralaiminčių. Jei kaina krinta Pakistane, paprastai ji išauga Indijoje. Jei auksas brangsta, vadinasi, pinga euras arba JAV doleris. Ir dar – dėl aukso labai nerimauja Donaldas Trumpas, o auksas – dėl jo.
Rima JANUŽYTĖ
Homeras auksą vadino nemirtingųjų garbe. Inkams auksas simbolizavo saulę. Egiptiečiai tikėjo, kad auksas jiems padės pomirtiniame gyvenime. Tūkstančius metų auksas traukė ir tyrinėtojus, ir poetus, ir trokštančius pralobti goduolius.
Aukso žavesys niekur nedingo ir šiandien. Spalio pabaigoje JAV išleista knyga apie aukso karštinę Kalifornijoje jau tapo bestseleriu, o televizijos „Discovery Channel“ serialas „Aukso karštinė“ pradeda septintą sezoną.
Vis dėlto romantiškasis aukso spindesys – tik viena šio auksinio medalio pusė, mat auksas jau seniai yra tiesioginis ekonominės situacijos barometras.
Ryšys tarp aukso ir valiutos atsirado dar 550 m. pr. Kr., kai dabartinės Turkijos teritorijoje buvo nukaldinta pirmoji istorijoje auksinė moneta. XIX a. visos Europos valiutos buvo susietos su auksu. Tai truko iki 1971-ųjų, kai prezidentas Richardas Nixonas pareiškė, kad JAV daugiau nekeis dolerių į auksą už tą pačią kainą.
Nuo tada prasidėjo investuotojų žaidimai: daugelio krizių laikotarpiu aukso vertė kyla, ekonomikai atsigaunant – dažniausiai krinta. Antai 2011 m. aukso kaina buvo pasiekusi visų laikų rekordą – 1900 JAV dolerių už unciją. Po „Brexit“ referendumo aukso kaina staigiai šovė žemyn. Spalio pradžioje ji buvo ėmusi kopti aukštyn, bet JAV paskelbė nelabai gerus nedarbo rodiklius, ir aukso vertė vėl kūlversčiais pasileido žemyn.
Šią savaitę aukso kaina nusirito iki 1300 JAV dolerių už unciją, o didžiausioms aukso gavybos kompanijoms tenka mažinti gavybos apimtis ir laukti geresnių laikų. Ir jaudintis dėl JAV prezidento rinkimų rezultatų.
D.Trumpo veiksnys?
Įdomu, kad aukso kaina svyruoja lygia greta su respublikonų kandidato Donaldo Trumpo populiarumo rodikliais. Ekspertai aiškina, kad tai susiję su D.Trumpo nenuspėjamumu. „Prisiminkime klišę apie Volstritą: investuotojai nekenčia nežinomybės. D.Trumpas ir nežinomybė yra beveik sinonimai“, – rašo portalas money.cnn.com.
„Jei rinkimus laimės D.Trumpas, jo politika išjudins JAV ekonomikos pamatus“, – nerimauja kompanijos „ABN Amro“ valiutų ir brangiųjų metalų strategijos koordinatorė Georgette Boele.
Antai D.Trumpui tapus respublikonų kandidatu atsirado ekspertų, žadančių naują „aukso amžių“ ir spėjančių, kad šio metalo kaina vėl pasieks 1900 JAV dolerių už unciją. Tokio šuolio nebuvo, tačiau aukso kainų atsigavimas – akivaizdus.
Dabar liko vos mėnuo iki rinkimų, ir jei juos laimės D.Trumpas, JAV doleriui žadami labai blogi, o auksui – fantastiški laikai.
Žinoma, jei nesutrukdys Federalinis rezervų bankas, jau prasitaręs apie galimybę suvaldyti situaciją „atvirkštine tvarka“: įvesti mechanizmus, kurie dirbtinai apribotų aukso kainą, o tai savaime paskatintų JAV dolerio vertės didėjimą.
Kita vertus, tai būtų tik laikinas aukso kainų varžybų pristabdymas. Mat aukso kainą ypač kelia Indija bei Kinija, kuriose labai išaugo šio metalo paklausa. O kadangi daugiausiai aukso Indijoje nuperkama per hinduistų šventę Divali (ji jau po poros savaičių) ir Kinijos naujuosius metus (irgi nebe už kalnų), aukso ieškotojai gali būti palyginti ramūs.
Varžybos tarp dviejų milijardierių
Atskira kalba – apie du dėl aukso pamišusius investuotojus, kurie tarpusavyje varžosi iš esmės tik dėl aukso. Tai Billas Grossas ir Jeffrey Gundlachas, vadinami tikrais aukso buliais.
Jų nuomonė dėl aukso kainos ne tik pasitvirtina, bet ir iš tiesų daro jai įtaką. B.Grossas neseniai pareiškė, kad aukso kaina išliks didelė tol, kol Europoje ir JAV bus laikomos žemos palūkanų normos. Jei tik palūkanų normos bus „paleistos“, auksui gresia kainos nuosmukis.
Kita vertus, B.Grossas ir J.Gundlachas žino, kaip aukso kainą vėl pakelti: pakanka vienam iš jų investuoti į auksą, ir jo kaina, žiūrėk, vėl kopia aukštyn.
Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
Loading ...