„Domino“ teatras savo gerbėjus kvietė paminėti gražaus komedijos „Primadonos“ jubiliejaus. Per kiek daugiau nei metus kuomet įvyko komedijos premjera spektaklis buvo suvaidintas lygiai 100-tą kartų. Tad į išskirtinį šimtąjį pasirodymą rinkosi ir neeiliniai svečiai. Tarp žiūrovų matėsi ir gerai visuomenei žinomų žmonių, ir spektaklyje vaidinančių aktorių artimųjų.
Prieš pasirodymą vieną pagrindinių vaidmenų atliekantis Mantas Stonkus mėgino atsiminti pirmąjį, kartą kai scenoje atliko šį vaidmenį. „Buvo labai daug streso, veiksmo. Žiūrovas to nemato, tačiau judesio užkulisiuose net daugiau nei scenoje. Spektaklyje gausu kostiumų kaitos. Ir net sunku patikėti, kad netrukus scenoje šiame vaidmenyje būsiu šimtąjį kartą. Atsimenu, kad nebuvo lengva įsikūnyti į moterišką personažą. Tačiau užsidedi aukštakulnius, suknelę, korsetą. Ir balsas automatiškai paaukštėja“, – juokavo M. Stonkus.
Premjeroje apsilankė ir kolegų sugebėjimus įsikūnyti į primadoną vertino „Humoro klubo“ nariai Justinas Jankevičius, Mantas Katleris, aktorės Larisa Kalpokaitė, Asta Baukutė ir kiti. Po spektaklio kalbintas Justinas Jankevičius negailėjo gerų žodžių aktoriams. „Tikrai nuostabus spektaklis. Labai gerai parinkti aktoriai, kurie puikiai atliko savo roles. Gana keista buvo matyti Mantą Stonkų šioje rolėje. Pastebėjome, kad tai, ką daro scenoje, jis dažnai mėgsta perkelti ir į mūsų gyvenimus, o tai, ką darome gyvenime, jis pritaiko scenoje“, – apie „Humoro klubo“ kolegos pasirodymą sakė J. Jankevičius.
Komedija „Primadonos“ – vienas gausiausiai lankomų „Domino“ teatro repertuare. Šmaikštus siužetas, profesionalūs aktoriai, puiki choreografija ir garantuota gero juoko dozė – komplimentai, kurių negaili salę po spektaklio paliekantys žiūrovai. Brodvėjiškoje komedijoje žiūrovai gali išvysti jau gerai žinomus aktorius: Eimutį Kvoščiauską, Mantą Stonkų, Šarūną Banevičių, Sakalą Uždavinį, Mindaugą Capą, Jovitą Balčiūnaitę, Austėją Lukaitę ir Joną Braškį.
Keno Ludvigo (Ken Ludwig) komedijoje „Primadonos“ du aktoriai anglai Džekas ir Leo, nebeturėdami vilties rasti normalų darbą, keliauja į JAV Pensilvanijos valstiją vaidinti per masonų ložės sueigą. Nepavykus sumanymui ir, kai viltys pakeisti savo gyvenimą dūžta, visai atsitiktinai juos pasiekia žinia, kad Jorko miestelyje senyva dama prieš mirtį ketina užrašyti palikimą dviem seniai nematytiems sūnėnams iš Anglijos. Aktoriai nusprendžia važiuoti į Jorką, apsimesti mylimais giminaičiais ir pasiglemžti pinigus. Staiga paaiškėja, kad tie giminaičiai – visai ne sūnėnai, o dukterėčios!

Balandį žiūrovų pageidavimų į Lietuvą sugrįžta grandiozinis Daugpilio teatro miuziklas „Damų rojus“. Pagal Emilio Zola romaną „Moterų laimė“ pastatytas miuziklas Rusų dramos teatre bus rodomas vienintelį kartą – balandžio 2 dieną.

Tai pats populiariausias ir lankomiausias Daugpilio teatro miuziklas, kuriam muziką sukūrė maestro Raimondas Paulsas. Pagrindinį vaidmenį miuzikle atliks žymus Lietuvių dainininkas Jeronimas Milius. Aktyvia koncertine veikla užsiimantis ir ne viename spektaklyje vaidinantis vyras paklaustas, kaip visur suspėja atsakė: „Įpratau nuolat turėti su savimi didelį lagaminą ir gyventi ten, kur reikia“. Atlikėjas pasakoja apie sunkumus iškilusius ruošiantis miuziklui.

Miuziklo „Damų rojus“ premjera Latvijoje buvo lygiai prieš du metus. Ar atsimenate pirmuosius bandymus šiame miuzikle?

Žinoma pamenu, sunkiausia buvo susidoroti su rusų kalba, kuria yra vaidinamas miuziklas. Mokykloje šios kalbos aš nesimokiau, tačiau viską suprantu nuo vaikystės. Tam matyt labiausiai padėjo televizijoje rodomos rusiškos programos. Kai pradėjau ruoštis miuziklui reikėjo labai greitai išmokti skaityti kirilicą. Iš  pradžių galvojau, jog visą prozą persirašysiu į sau suprantamą kalbą lotyniškomis raidėmis, tačiau tos prozos buvo daug ir supratau, kad bus paprasčiau išmokti skaityti rusiškai. O repeticijose buvo daug „liežuvio laužymo“. Rusų kalba yra „kieta“ savo tarimu. O mano artikuliarinis aparatas nebuvo pratęs taip dirbti. Tad neretai tiesiog strigdavau normaliai neištardamas kokio sudėtingesnio žodžio. Dar ir dabar, jei spektaklį rodome po ilgesnės pertraukos, mintis eina greičiau, nei verčiasi liežuvis. Aišku viską atperka muzikinė dalis, kuri yra gerokai lengvesnė. Raimondo Paulso muzika – estradinė, nereikalaujanti per daug vokalinių iššūkių.

Miuziklas gastroliuoja Latvijoje, balandį antrą kartą lankysis Lietuvoje. Ar jums yra skirtumas ar vaidinate publikai Latvijoje ar Lietuvoje? Kur tai daryti maloniau?

Šiaip didelio skirtumo tikrai nėra, mat spektaklis vistiek daugiau orientuotas į rusakalbę auditoriją. Lietuvoje mane tiesiog daugiau žino. Tad kariavimas su savo akcentu man pasidaro dar svarbesnis. O šnekant apie tai, kur vaidinti maloniau – be abejonės Lietuvoje. Čia juk mano šalis, čia vis tiek viskas labiau sava.

Kaip galvojate, kas turėtų labiausiai sužavėti, įtraukti žiūrovą šiame miuzikle?

Manau, jog šis spektaklis – miuziklo, operetės ir melodramos mišinys. Man pasirodė, jog jis subalansuotas būtent melodramų ir estradinės muzikos mylėtojams. Spektaklis labai lengvas, skirtas atsipalaiduoti ir per daug negalvojant nuotaikingai praleisti vakarą.

Miuziklas „Damų rojus“ Rusų dramos teatre balandžio 2 d. 19 val.

Sunkiai suvokiama, kad dar yra vaikų, kuriems žodžio „teatras“ reikšmė yra sunkiai suprantama. Gražiausių metų švenčių proga „Domino“ teatras pasikvietė Paramos vaikams centro kuruojamos programos „Big Brothers Big Sisters“ (BBBS) savanorius bei jų globojamus vaikus nemokamai apsilankyti pamokančiame Cezario Graužinio spektaklyje „Bučiuoju, Oskaras“.

Apie BBBS programą, joje dalyvaujančius vaikus ir kultūrinių programų svarbą vaikų socialinių įgūdžių tobulinimui pasakoja BBBS programos vadovė Lietuvoje Jūratė Baltuškienė.
Jūrate, gal galite nežinantiems trumpai pristatyti, kas tai yra „Big Brothers Big Sisters“ programa.
„Big Brothers Big Sisters“ – unikali pagalbos vaikams programa atsiradusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji pagrįsta vaiko ir vyresnio jo draugo – savanorio – draugyste. Vaikams, kuriems reikia palaikymo ir/ar trūksta teigiamo suaugusio žmogaus pavyzdžio yra parenkamas ir apmokomas savanoris, kuris tampa vaiko draugu ir palaikytoju. Vaiko ir savanorio draugystę užtvirtina sutartis tarp vaiko, savanorio, vaiko tėvų ar globėjų ir Paramos vaikams centro specialisto. Tokios draugystės pagalba vaikui yra rodomas gerasis pavyzdys, mokoma socialinių įgūdžių. Vaikui lyg yra suteikiamas žmogus, kurio jam labiausiai trūksta jo artimoje aplinkoje.
Kokie tai dažniausiai būna vaikai?
Labai įvairūs. Kai kurie iš jų auga socialinės rizikos šeimose arba globos įstaigose. Daugeliui jų trūksta teigiamo vyresnio žmogaus pavyzdžio. Yra tokių, kurie augo taip vadinamosiose „normaliose“ šeimose, tačiau jose prasidėjo įvairios krizės: tėvų barniai, skyrybos, smurtas, gyvenamosios vietos keitimas. Tokiems vaikams trūksta socialinių įgūdžių, jie būna itin nedrąsūs, nežino kaip elgtis tam tikrose vietose ar situacijose, sunkiai bendrauja, nepasitiki savimi. Paramos vaikams centre jiems yra suteikiama visapusė pagalba. Ne tik skiriamas vyresnysis draugas, bet prireikus suteikiama psichologo ar teisininko pagalba.
Kiek vaikų ir savanorių porų šiuo metu Vilniuje apjungia BBBS programa?
Dabar Vilniuje turim 80 savanorių ir vaikų porų. Tačiau kiekvienais metais stengiamės šį ratą plėsti.
Kuo dažniausiai užsiima susitikę savanoriai ir jų globojami vaikai?
Jie kartu leidžia laiką, mokosi kažko naujo, lankosi renginiuose, sportuoja. Kad ir šiuo atveju – savanoriai su vaikais apsilankė teatre. Daugeliui tų vaikų tai buvo pirma pažintis su teatru. Jiems tai nauja aplinka. Tad savanoriai turėjo galimybę ne tik pagilinti draugystę su vaiku, užsiimti papildoma, jiems neįprasta veikla, tačiau ir pamokyti naujų socialinių įgūdžių. Neabejotinai, tai vaikams suteikė socialinio ir psichologinio augimo, kultūrinio pažinimo. Džiugu, kad galėjome suteikti savanoriams šiuos teatro kvietimus, nes tai kartu ir papildoma motyvacinė priemonė, nes nei vienas iš jų už su vaiku leidžiamą laiką negauna jokio atlygio.

„Domino“ teatras pristato intriguojantį projektą – didelio populiarumo sulaukusią Brodvėjaus komediją „Primadonos“. Kovo 17 dieną pradedamas rodyti spektaklis – tai komedija, kuri nustebins scenografija, kostiumų gausa, šokiais ir prabanga.
„Labai didžiuojamės galėdami žiūrovams pristatyti pirmąją premjerą šiais metais. Tai bus gan netikėtas ir neįprastas reginys, kurio „Domino“ teatro scenoje dar nėra buvę. Jaučiame žiūrovų palaikymą ir meilę, todėl labai stengėmės stebinti ir juos. Mūsų tikslas buvo ne tik sukurti nepakartojamą komediją, bet parodyti kokybišką, didžiulį brodvėjišką šou. Į tai ne tik daug investavome, bet surinkome itin stiprią komandą, kuri prie šio projekto plušo 3 mėnesius“, -  sako „Domino“ teatro vadovas Egidijus Baranauskas.
Komedijos režisieriumi tapo puikiai Lietuvos žiūrovams pažįstamas Olegas Šapošnikovas. Jo statyta komedija „Apie ką kalba vyrai?“ yra sulaukusi didžiulio žiūrovų įvertinimo. O.Šapošnikovas taip pat yra pastatęs tokius spektaklius, kaip „Nuodėmių miestas“, „Radijo ereliai“.
„Aktoriams tai didelis iššūkis. Jie turės ne parodijuoti scenoje moteris, ar juoktis iš jų, o suvaidinti. O tai tikrai nelengva. Šis spektaklis – labai muzikalus, jame bus daug muzikos, šokio“, – apie naujausią savo kūrinį pasakoja spektaklio režisierius O.Šapošnikovas.
Specialiai šiam spektakliui šokius statė ir šokio meno aktorius mokė bene geriausia Latvijos choreografė Irina Seveljeva. Būtent jos pastatytas šou atvedė šios šalies atlikėją Mariją Naumovą  į pergalę Eurovizijoje 2002 metais.
„Neslėpsiu, šokiai sunkūs, juos sušokti būtų sudėtinga net šokėjams. Tačiau mes norėjome pasiekti aukštą lygį ir žiūrovams pateikti nepakartojamą reginį, kuris net kvapą užimtų. Manau, kad tai mums puikiai pavyko“, – artėjant premjerais tikina I.Seveljeva.
Šou metu skambės visiems gerai pažįstami kūriniai iš miuziklo „Burlesqe“. Įrašant kūrinius, aktoriai turėjo puikią galimybę išbandyti ir savo vokalinius sugebėjimus.
Brodvėjaus komedijoje „Primadonos“ žiūrovai išvys jau gerai žinomus aktorius, tokius kaip Eimutis Kvoščiauskas, Mantas Stonkus, Šarūnas Banevičius, Sakalas Uždavinys, Mindaugas Capas, Jovita Balčiūnaitė, Austėja Lukaitė, Jonas Braškys. Būtent šie aktoriai, besiruošdami premjerai, išliejo nemažai prakaito, kai kurie iš jų turėjo atsisakyti jiems jau įprastų dalykų.
E.Kvoščiauskas vardan šios premjeros turėjo atsisakyti savo beveik vizitine kortele tapusios barzdelės. Pats aktorius sako, kad šis praradimas jam nėra labai malonus, bet dėl vaidmens galima padaryti daug ką.
Scenoje „Primadonomis“ tapsiantys  E.Kvoščiauskas, M.Stonkus, Š.Banevičius išbandė ne vieną moterišką procedūrą. Pasak aktorių, tai dar vienas žingsnis moteriškumo scenoje link.
Iki šiol visai kituose amplua matyti aktoriai S.Uždavinys ir M.Capas šiame spektaklyje virs kunigais.
Nemažas išbandymas aktorių lauks tiek scenoje, tiek užkulisiuose. Šiam spektakliui yra pasiūti 25 kostiumai, kuriems kai kurios medžiagos buvo užsakytos net iš „Hugo Boss“ mados namų, o 45-46 dydžio aukštakulniai pagal užsakymą buvo gaminami Vokietijoje. Spektaklio metu užkulisiuose darbuosis net 3 aprengėjos, kurios padės aktoriams žaibiškai pasikeisti kostiumus.
„Pirimadonos“ yra viena iš amerikiečių dramaturgo Ken Ludwig pjesių.
K.Ludwig`o pjesės buvo išverstos į 16 kalbų, o pastatytos 25 šalyse.
Trumpai apie spektaklį:
Ken Ludwig komedijoje „Primadonos“ du aktoriai anglai Džekas ir Leo, nebeturėdami vilties rasti normalų darbą, keliauja į JAV Pensilvanijos valstiją vaidinti per masonų ložės sueigą. Nepavykus sumanymui ir, kai viltys pakeisti savo gyvenimą dūžta, visai atsitiktinai juos pasiekia žinia, kad Jorko miestelyje senyva dama prieš mirtį ketina užrašyti palikimą dviems seniai nematytiems sūnėnams iš Anglijos. Aktoriai nusprendžia važiuoti į Jorką, apsimesti mylimais giminaičiais ir pasiglemžti pinigus. Staiga paaiškėja, kad tie giminaičiai – visai ne sūnėnai, o dukterėčios! Užvaldyti idėjos gauti palikimą, aktoriai neatsisako savo sumanymo ir tampa dukterėčiomis Maksina ir Stefanija…
Merginomis tapę Džekas ir Leo net neįtaria kokias romantiškas pinkles jiems yra paruošęs likimas. Leo įsimyli senosios damos dukterėčią Megę, kuri susižadėjusi su vietos dvasininku. Į meilės pinkles papuola ir Džekas…

Kovo mėnesio repertuaras:

17 d. 19 val. Vilnius
18 d. 19 val. Vilnius
19 d. 19 val. Klaipėda
20 d. 19 val. Vilnius
21 d. 18 val. Šiauliai
22 d. 19 val. Vilnius
23 d. 18 val. Panevėžys
24 d. 13 val. Alytus



Pakartotinių rinkimų išvakarėse „Domino“ teatre nugriaudėjo politizuotos komedijos „Langas į parlamentą“ premjera, kurią stebėjo sausakimša salė bei lydėjo ilgai nesibaigiantys aplodismentai.

 

Pažiūrėti Adolfo Večerskio režisuotos komedijos šeštadienio popietę atėjo nemažai žinomų Lietuvos žmonių, tarp kurių buvo ir politikų.

„Labai aktualus šiandien ir dar bus aktualus ilgokai, nes čia sudėti visi partijų šūkiai. Neeilinis spektaklis, neprisimenu, kada tokį mačiau ir nežinau, ar kada pamatysiu. Salė visa leipo iš juoko. Nors ir per juoką, bet buvo pakankamai daug teisybės pasakyta. Man, kaip baigiančiam kadenciją, buvo itin smagu, nes žiūrėdamas ir prisiminiau buvusius įvykius, na, gal ne visai taip, bet kažkas panašaus vykdavo. Šį spektaklį būtinai reiktų pamatyti naujos kadencijos Seimui ir jį reikėtų parodyti tuoj pat po naujo Parlamento priesaikos“, – po spektaklio sakė kadenciją baigiančio Seimo narys Jonas Jagminas.

Spektaklis itin aktualus šiandienos Lietuvai, mat, scenoje vyksta ne tik absurdiškos situacijos, kuomet konservatorių ministru virtęs aktorius Andrius Bialobžeskis bando nuslėpti savo paklydimus bei ir galimą nusikaltimą.

“Jei mūsų rinkėjai sužinotų visą tiesą apie konservatorius, ko gero, visi emigruotų į Afriką, o mes “dirbtume” kalėjime”, – aiškino savo meilužei, opozicijos sekretorei, Anglijos parlamento konservatorių ministrą įkūnijęs Andrius Bialobžeskis.

Spektaklio pabaigoje, viešbučio valdytojas, kurį įkūnijo Saulius Siparis, išdidžiai praneša, kad “grupė draugų” pavedė jam suformuoti naują ministrų kabinetą ir pasveikino tapus premjeru. Naujasis konservatorių premjeras pažėrė pažadų tautai, kurie labai panašūs į realių politikų priešrinkiminius lozungus ir nuo kurių sausakimša “Domino” teatro sale dar ilgai leipo juokais.

Po premjeros režisierius Adolfas Večerskis sakė, kad spektaklis pavyko, buvo įgyvendinti visi sumanymai.

„Pjesė neturi pabaigos ir yra ištirpstanti. Mūsų – koncentruota, mes nuėjome truputėlį toliau ir manau, kad mes pasiekėme rezultatą, kurio visiems linkiu pasiekti šiandien. Aš esu patenkintas kolektyvu, aš esu patenkintas šiais žmonėmis, jie yra žiauriai talentingi, jie įdėjo savo širdį, savo kraują, tikėjimą, manau, šiai dienai tai yra gražiausia, ką aš turiu“, – po premjeros sakė Adolfas Večerskis.

„Kada geri aktoriai labai nuoširdžiai ir gerai vaidina satyrą, tai yra pats geriausias dalykas. Labai džiaugiuosi, kad „Domino“ teatre atsirado tokia satyra“, – pagyrų negailėjo aktorius Jonas Vaitiekaitis.

Spektaklyje vaidmenis kuria tiek jau žiūrovų pamėgti aktoriai: Jokūbas Bareikis, Saulius Siparis, Andrius Bialobžeskis, Evaldas Jaras, Mindaugas Jusčius, Vaida Genytė, tiek naujai prie „Domino“ komandos prisijungę, tačiau ne mažiau žinomi ir žiūrovų mylimi: Sandra Daukšaitė, Mantas Stonkus, Redita Dominaitytė, Šarūnas Banevičius.

Trumpai apie spektaklį:

Konservatorių ministras Ričardas Vilis parlamento debatus iškeičia į pasimatymą su opozicijos sekretore Džeinė Vortingto viešbutyje. Išsvajotas ir suplanuotas vakaras pasisuka visiškai netikėta linkme, kuomet šio slapto pasimatymo dalyviai atsiduria kambaryje ir aptinka išklibusio viešbučio lango privertą „lavoną“. Ričardas, bandydamas bet kokia kaina išbristi iš be galo keblios situacijos, išsikviečia asmeninį padėjėją Džordžą Pigdeną. Pastarasis dėl Ričardo melo drauge su kitais veikėjais vis giliau klimpsta į nemalonumus, o galiausiai išgyvena tapatybės krizę. Reikalai tampa visai komplikuoti, kuomet pasirodo pamišęs ir iš pavydo įsiutęs Džeinės vyras Ronis. Įvykiai vis sudėtingėja bei komplikuojasi ir dėl sukto viešbučio patarnautojo, ponios Vil ir slaugės Foster – užverda tikra velniava!

Pjesės „Out of order“ (spektaklio pavadinimas „Langas į Parlamentą“) bei “Domino” teatro auditorijai žinomų spektaklių “Meilė pagal grafiką” ir “Šeimyninis įvykis” autorius Ray Cooney gimė 1932 metais Didžiojoje Britanijoje. Pats Ray Cooney vaidinti pradėjo 1946 metais. 1983 metais jis įkūrė Londono komedijos teatrą ir tapo jo meno vadovu. Tais pačiais metais jis parašė įžymią pjesę “Run For Your Wife”, kuri įtraukta į geriausių XX amžiaus Didžiosios Britanijos pjesių sąrašą. Pjesė „Out of order“ yra nepaprastai didelio pasisekimo sulaukusios pjesės „Two into One“ tęsinys. Pjesė „Out of order“ 1991 metais įvertinta Laurence’o Olivier (Lourenso Olivjė) vardo apdovanojimu už geriausią metų komediją. Pirmą kartą pjesė pastatyta 1990 metų gegužės 8 d. Torndaiko (Thorndike) teatre.

 

Jau lapkričio 28 dieną „Domino“ teatras pristatys iki šiol Lietuvoje neregėtą projektą – interaktyvų šou – komediją „Sex guru“, kuriame Algis Ramanauskas ir Arūnas Sakalauskas virs tikrais lektoriais bei sekso (ir ne tik) ekspertais.

 

„Sex guru“ yra intymiai atviras bet tuo pat metus juokingas interaktyvus šou suaugusiems, kuriame scenoje esantys lektoriai tampa kiekvieno iš mūsų vedliais per seksualini labirintą.

 

Aktoriai nors ir komiškai, tačiau gan pikantiškai, išlaikydami atstumą pristatys – žiūrovams daug praktiškų patarimų ir gudrybių, kaip paįvairinti seksualinį gyvenimą.

 

Šou padės daugeliui atrasti atsakymus į klausimus, kurių anksčiau daugelis neišdrįsdavo užduoti, bet kurie visą laiką domino, kaitino kraują bei vaizduotę: ko iš tiesų nori moterys? Ar vienodas problemas vyrai ir moterys sprendžia skirtingai? Ar žinote, kodėl pačios gražiausios moterys dažniausiai lieka vienišos?

 

Šio interaktyvaus šou ekspertai įrodys, kad svarbiausia žmonių santykiuose – komunikacija, o jos nebuvimas dažniausiai atveda į aklavietę, net skyrybas.

 

„Sex guru“ – tai unikalus šou, kuriame pagrindiniais dalyviais taps patys žiūrovai. Tai savotiškas eksperimentas, kuris gali pakeisti daugelio žiūrovų požiūrį į vyro ir moters santykius, o kai kurių – net gyvenimus.

 

Tokios premjeros Lietuvos teatrų scenos dar nematė, todėl jai ruošiamasi labai atsakingai. Abu žinomi vyrai ne tik repetuoja, bet ir skaito labai daug literatūros sekso, psichologijos bei tarpusavio santykių temomis.

 

Iki didžiosios premjeros Vilniuje, bus surengti 4 pasirodymai mažesniuose miestuose. Pirmieji šį šou išvys Vilkaviškio, Telšių, Šiaulių bei Kėdainių gyventojai.

 

„Džiaugiuosi galėdamas bent teatro būdu lytiškai apšviesti Lietuvos publiką ir būti lytiškai jos apšviestas pats“, – apie būsimą šou sako A.Ramanauskas.

 

„Išsiaiškinsime viską apie seksą, ką norėjom sužinoti, bet nedrįsom paklausti!!!“, – jam antrina A.Sakalauskas.

 

Šio šou metu ant scenos A.Ramanauskas ir A.Sakalauskas dirbs ne kartu, juos galėsime išvysti dirbančius individualiai.

 

Projektą režisuoja visiems puikiai pažįstamas aktorius bei režisierius Sakalas Uždavinys.

 

„Perfrazuojant fiziką Richardą P. Feynmaną, spektaklis, kaip seksas: žinoma, gali duoti tam tikrų praktinių rezultatų, bet mes tai darome ne todėl“ , – apie būsimą kūrinį teužsimena S.Uždavinys.

 

„Domino“ teatras šį projektą jau yra pristatęs Lenkijos publikai, kur jis buvo puikiai priimtas, per pusę metų šioje šalyje projektas rodytas jau apie 200 kartų.

 

„Džiaugiamės galėdami pristatyti šį unikalų projektą Lietuvos publikai. Šis šou spektaklis jau ne vienerius metus sėkmingai rodomas ne tik West End teatre Londone, bet ir kitose šalyse. Neabejoju, kad Algio Ramanausko ir Arūno Sakalausko pasirodymai savotiškai paveiks daugelio žiūrovų gyvenimus bei į Lietuvos teatro gyvenimą įpūs daugiau šviežio oro. Toks projektas pristatomas pirmą kartą Lietuvoje“, – sako „Domino“ teatro direktorius Egidijus Baranauskas.

 

Interaktyvaus šou – komedijos „Sex guru“ kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius, o dailininkas – Wojtek Stefaniak.

 

Komedija „Sex guru“ yra pastatyta pagal austrų autoriaus Wolfgang Weinberger pjesę. Didžiojoje Britanijoje ne vienerius metus jis žinomas ne tik kaip autorius, bet ir kaip atlikėjas.

 

 

 

“Domino“ teatras pristato mirtinai juokingą komediją „Langas į Parlamentą“. Šios komedijos siužetas bei situacijos žiūrovams primins Lietuvos politinio gyvenimo realijas, politikų gebėjimą įsivelti į netikėčiausias situacijas, meistriškai suktis ir sausiems išbristi iš klampiausios balos. Komedijoje „Langas į parlamentą“ apstu detektyvo elementų, farso ir grotesko požymių.
Režisuoti šį spektaklį ėmėsi jau gerai „Domino“ teatro lankytojams pažįstamas Adolfas Večerskis. Vaidmenis kurs tiek jau žiūrovų pamėgti aktoriai: Jokūbas Bareikis, Saulius Siparis, Andrius Bialobžeskis, Evaldas Jaras, Mindaugas Jusčius, Vaida Genytė, tiek naujai prie „Domino“ komandos prisijungę, tačiau ne mažiau žinomi ir žiūrovų mylimi: Sandra Daukšaitė, Mantas Stonkus, Redita Dominaitytė, Šarūnas Banevičius.
Ministras Ričardas Vilis parlamento debatus iškeičia į pasimatymą su opozicijos sekretore Džeinė Vortington viešbutyje. Išsvajotas ir suplanuotas vakaras pasisuka visiškai netikėta linkme, kuomet šio slapto pasimatymo dalyviai atsiduria kambaryje ir aptinka išklibusio viešbučio lango privertą „lavoną“. Ričardas, bandydamas bet kokia kaina išbristi iš be galo keblios situacijos, išsikviečia asmeninį padėjėją Džordžą Pigdeną. Pastarasis dėl Ričardo melo drauge su kitais veikėjais vis giliau klimpsta į nemalonumus, o galiausiai išgyvena tapatybės krizę. Reikalai tampa visai komplikuoti, kuomet pasirodo pamišęs ir iš pavydo įsiutęs Džeinės vyras Ronis. Įvykiai vis sudėtingėja bei komplikuojasi ir dėl sukto viešbučio patarnautojo, ponios Vili ir slaugės Foster  – užverda tikra velniava!
Pjesės „Out of order“ (spektaklio pavadinimas „Langas į Parlamentą“) bei “Domino” teatro auditorijai žinomų spektaklių “Meilė pagal grafiką” ir “Šeimyninis įvykis” autorius Ray Cooney gimė 1932 metais Didžiojoje Britanijoje. Pats Ray Cooney vaidinti pradėjo 1946 metais. 1983 metais jis įkūrė Londono komedijos teatrą ir tapo jo meno vadovu. Tais pačiais metais jis parašė įžymią pjesę “Run For Your Wife”, kuri įtraukta į geriausių XX amžiaus Didžiosios Britanijos pjesių sąrašą. Pjesė „Out of order“ yra nepaprastai didelio pasisekimo sulaukusios pjesės „Two into One“ tęsinys. Pjesė „Out of order“ 1991 metais įvertinta Laurence’o Olivier (Lourenso Olivjė) vardo apdovanojimu už geriausią metų komediją. Pirmą kartą pjesė pastatyta 1990 metų gegužės 8 d. Torndaiko (Thorndike) teatre.
Britų dramaturgas R. Cooney yra vienas populiariausių komedijų autorių šiuolaikiniame teatro pasaulyje. Jis yra parašęs 20 pjesių, o populiariausios išverstos net į 40 pasaulio kalbų.

Premjera – spalio 27 d. 13 val. Vilniuje, „Domino“ teatre

Repertuaras:

2012-10-27 13:00, Vilnius, „Domino“ teatras
2012-10-28 16:00, Kaunas, „Girstutis“
2012-10-28 19:30, Kaunas, „Girstutis“
2012-10-29 19:00, Vilnius, „Domino“ teatras
2012-10-30 19:00, Vilnius, „Domino“ teatras
2012-10-31 19:00, Vilnius, „Domino“ teatras
2012-11-04 19:00, Vilnius, „Domino“ teatras
2012-11-05 19:00, Klaipėda, koncertų salė
2012-11-06 18:00, Šiauliai, kultūros centras
2012-11-09 18:00, Panevėžys, Bendruomenių rūmai
2012-11-12 19:00, Vilnius, „Domino“ teatras
2012-11-13 18:00, Kaunas, „Girstutis“
2012-11-21 19:00, Vilnius, „Domino“ teatras
2012-11-22 18:00, Alytaus, miesto teatras
2012-11-25 18:00, Kaunas, „Girstutis

Vilniuje, „Domino“ teatre ovacijomis ir aplodismentais apipilti didžiausios šio teatro sezono premjeros – spektaklio „Daktaras“ aktoriai.

 

Daugiau nei dvi valandas trukusi premjera žiūrovams neprailgo. Scenoje kunkuliavusios aistros, surežisuotos situacijos bei aktorių dialogai vertė žiūrovus juoktis iki ašarų.

 

Pjesės siužetas intriguoja nuo pat pradžios ir intriga išlaikoma iki pat jo pabaigos. Spektaklyje gausu ne vulgarų, o subtilių ir skoningų replikų, kurios puikiai atspindi šiandien Lietuvoje vykstančius įvykius.

 

Teatro scenoje žiūrovai išvydo visą būrį žymiausių Lietuvos aktorių: Saulių Siparį, Andrių Bialobžeskį, Kostą Smoriginą, Eimutį Kvoščiauską, Editą Užaitę, Tomą Vaškevičiūtę ir kitus.

Pirmą kartą šio žanro scenoje debiutavo žymus atlikėjas Deividas Norvilas – Deivis.

 

Daugelį žiūrovų Deivio vaidyba išteis nustebino, tuo tarpu, mylimoji Renata Voitechovskaja tikino niekada neabejojusi Deivio aktoriniais sugebėjimais.

 

„Domino“ teatro spektaklius yra pamėgęs ne vienas pramogų pasaulio atstovas. Tarp žiūrovų salėje pamatyti gausų būrį žinomų Lietuvos žmonių buvo galima ir šį kartą.

 

Premjerą stebėjo ir aktorių darbą įvertino Onutė Valiukevičiūtė, Donalda Meiželytė, Irena Marozienė, Dominykas Vaitiekūnas ir Justina Žemaitytė, Eglė Jackaitė, Ramūnas Rudokas bei daugelis kitų.

 

„Aš labai džiaugiuosi, kad atėjęs į teatrą nepavargsti nuo nūdienos. Yra labai daug spektaklių, kuomet ateini ir supranti, jog tikrai labai blogai. O šis spektaklis su tokia gera humoro doze, profesionaliai padarytas. Man tai buvo labai geras pirmadienio vakaras. Būtų labai gerai, kad kiekvieną pirmadienio vakarą galėtum praleisti tokiame gerame spektaklyje“, – po premjeros sakė Laima Tamulytė, geriau žinoma kaip Mama Rock’n'Roll.

 

Komedija „Daktaras“ pastatyta pagal žymaus rašytojo ir dramaturgo Branislavo Nušičiaus pjesę.

 

Šios komedijos režisierius – Adolfas Večerskis. „Domino“ teatro žiūrovams jis pažįstamas kaip populiariojo spektaklio „Meilė pagal grafiką“ kūrėjas.

 

Po premjeros A.Večerskis dėkojo visiems prie šio spektaklio dirbusiems aktoriams ir džiaugėsi atradęs dar vieną šeimą.

 

B.Nušičiaus komedines pjeses itin mėgsta įvairiausi pasaulio teatrai. Visi pastatymai sulaukia neįtikėtino populiarumo. Daugelis šio autoriaus pjesių yra virtę kino filmų scenarijais, sulaukę daugybės apdovanojimų. Kaip tikina daugelis kritikų, ne veltui savo laiku pats autorius yra pasakęs: „Geriau mirti gyvenant, nei gyventi mirusiam“.

 

Apie komediją trumpai:

Turtingos šeimos galva (Saulius Siparis) nutaria pasipuikuoti prieš aplinkinius ir nusprendžia savo sūnui (Deivis) suteikti filosofijos mokslų daktaro išsilavinimą. Tačiau krimsti mokslų jam nelemta, dėl jo lengvabūdiško gyvenimo. Tad mokintis, jo atžalos vardu bei pavarde, išsiunčiamas sūnaus draugas (Eimutis Kvoščiauskas). Po kelerių metų studijų užsienyje, sulaukia grįžtančio sūnaus draugo su filosofijos mokslų daktaro diplomu. Tačiau netikėta telegrama sujaukia turtingo jaunuolio tėvo planus ir atskleidžia tikrąją daktaro laipsnio prie sūnaus pavardės kainą. Įkandin telegramai į namus atskriejęs laiškas pribloškia tėvą… Į jo namus atvyksta… profesorius… marti… ir anūkas?! Ramus tėvo gyvenimas virsta pragaru…

Premjeros “Daktaras” pasirodymai:

 

2012-04-06 Vilnius, „Domino“ teatras
2012-04-07 Vilnius, „Domino“ teatras
2012-04-08 Vilnius, „Domino“ teatras
2012-04-12 Marijampolė, kultūros centras
2012-04-23 Klaipėda, koncertų salė
2012-04-26 Šiauliai, kultūros centras
2012-05-02 Vilnius, „Domino“ teatras
2012-05-19 Vilnius, „Domino“ teatras
2012-05-21 Vilkaviškis, kultūros centras
2012-05-22 Panevėžys, Bendruomenių rūmai
2012-05-27 Klaipėda, koncertų salė
2012-05-28 Alytus, miesto teatras
2012-05-29 Šiauliai, kultūros centras
2012-05-30 Kaunas, „Girstutis“
2012-05-31 Kaunas, „Girstutis“

 

Pavasarinei saulei dar pakankamai neįkaitus, „Domino“ teatras lepina savo žiūrovus tiek naujosiomis sezono premjeromis, tiek gerai žinomais ir jau pamėgtais spektakliais. Premjeros jau surado savo pirmąjį žiūrovą, o kitų spektaklių aktoriai, balandžio mėnesį, jau paskutinį kartą kils į sceną, kad ištartų : „Iki pasimatymo kitą sezoną!“.

Marijampolės ir Kauno teatrų lankytojai vieninteliai paskutinį kartą šį sezoną turės galimybę išgirsti veriančias „Paryžiaus katedros“ arijas. Būtent jų širdis vers stipriau plakti ir vaizduotę aitrins šis pasaulinio klasikos vertybe pripažinto Viktoro Hugo romano motyvais pastatytas kūrinys. Atsisveikinimo „Paryžiaus katedros“ pasirodymuose sienas drebins talentingiausi Lietuvos atlikėjai: Deividas Norvilas – Deivis, Raimondas Baranauskas, Egidijus Bavikinas, Jeronimas Milius, Česlovas Gabalis, Renata Voitechovskaja, Asmik Grigorian, Vladas Kovaliovas, Viktoras Malinauskas bei kiti.

Suskubti turėtų mažieji „Domino“ teatro lankytojai bei jų tėveliai, nes su jais atsisveikinti nori ir muzikinės pasakos visai šeimai „Briedis Eugenijus“ herojai. Briedis Eugenijus, lakštingala Izabelė ir karštai briedį pamilusi lydeka Ifigenija paskutinįjį kartą šį sezoną aiškinsis santykius, pyksis ir keršys, liūdės ir džiaugsis, kol galų gale pamos ir paliks sceną iki kito sezono.

Šį pavasarį, iki rudens, jau atsisveikina ir miuziklo apie girių sūnų, svieto lygintoją bei legendinį herojų Tadą Blindą atlikėjai. Nors praėjusiais metais žiūrovų dėmesį itin kaustė filmas „Tadas Blinda. Pradžia“, ne mažesnio dėmesio susilaukė ir „Domino“ teatro pasiūlyta muzikinė šio kultinio arkliavagio istorija. Miuzikle Tado Blindos vaidmenis įkūnijo du aktoriai – Jokūbas Bareikis ir Andrius Bialobžeskis, kurie, žiūrovų nuomone, įnešė savito žavesio bei savaip papildė ankstesnių aktorių kurto pagrindinio personažo portretus. Balandį dar kartą žiūrovams visus Andriaus Mamontovo miuziklui parašytus kūrinius atliks Jokūbas Bareikis bei kiti puikiai Lietuvos publikai pažįstami atlikėjai.
Repertuaras:
„Paryžiaus Katedra“
Balandžio 18 d. 18 val. Marijampolėje
Balandžio 28 d. Kaune
„Briedis Eugenijus“
Balandžio 28 d. 15 val. Vilniuje
„Tadas Blinda“
Balandžio 29 d. 19 val. Vilniuje

Padėtis euro zonos šalyse primena griūvančių domino kaladėlių efektą. Sustabdyti šį procesą dar galima, bet tam reikia valstybes arba dar labiau tarpusavyje susieti, arba, priešingai, sukurti dviejų, o gal ir trijų greičių Europą.

Graikija vadinama visų euro zonos šalių problemų pradininke ir skelbiama, kad čia prasidėjusios bėdos lyg domino efektas paveikė kitų euro zonos šalių finansus. Tačiau visai ne dėl to, kad Graikijos skolos yra neregėtai didelės. Netgi priešingai. Visame euro zonos valstybių skolų katile Graikijos skola sudaro vos 4 proc. ir yra tikras mažmožis, palyginti su tuo, kiek prisiskolinusios kitos valstybės. Pavyzdžiui, Italijos skola sudaro 23 proc., Ispanijos – 9 proc. visos euro zonos skolos.
Tad svarbiausia – visai ne skolos dydis, o šalių tarpusavio ryšiai. „Euro zona – lyg didelė šeima, kurioje susirgus vienam šeimos nariui virusą pasigauna ir kiti“, – lygina Vokietijos finansų analitikas Wolfgangas Munchau. Ir visai nesvarbu, kad vienų šeimos narių imunitetas stipresnis, o kiti nuolat persišaldo.
Tokias jo metaforas vaizdžiai iliustruoja realybė: štai dabar juodajame euro zonos sąraše gali atsidurti ne tik po didinamuoju stiklu esančios Ispanija, Portugalija ar jau minėta Italija, bet ir visiškai ramiai iki šiol Graikijos dramą stebėjusi Austrija.
Priminsime, kad didžiausi šios šalies bankai liepos mėnesį be jokio vargo išlaikė vadinamąjį bankų testą ir netgi gerokai pranoko visų lūkesčius. Tačiau vėliau yla ėmė lįsti iš maišo. Spalio 10-ąją Austrijos bankas „Erste Bank“ pranešė suklydęs ir vasarą vertintojams pateikęs neteisingus duomenis. Jis buvo nurodęs, kad neturi jokių sąsajų su Austrijos vyriausybės skola. Dabar paaiškėjo, kad šis bankas yra garantavęs net 2,8 mlrd. eurų vyriausybės skolos ir dėl to jau yra patyręs 460 mln. eurų nuostolių, o iš viso trečiąjį šių metų ketvirtį bankas prarado 1,49 mlrd. eurų.
Praėjus vos keturioms dienoms po šių nemalonių žinių, prabilo ir kitas bankas OVAG. Jo atstovai paskelbė, kad banko metiniai nuostoliai sieks tarp 900 mln. ir 1,05 mlrd. eurų, – tai priklausys nuo to, kokia padėtis bus euro zonos akcijų rinkoje.
Tad dabar jau ir Austrija yra atsidūrusi didžiųjų tarptautinių reitingų agentūrų akiratyje, ir visai nesvarbu, kad šalis buvo laikoma viena labiausiai klestinčių euro zonoje, o tiksliau – trečia stipriausia euro zonos valstybe. Tiesiog ji irgi užsikrėtė bloguoju virusu, nuo kurio skiepas kol kas neišrastas.
O taip nutiko todėl, kad Austriją labai stipriai paveikė problemos kaimyninėse Vengrijoje ir Rumunijoje, mat Austrijos bankai buvo pagrindiniai šių šalių nekilnojamojo turto burbulo finansuotojai.
Lygiai taip pat Graikijos skolos paveikė, regis, atsparią Belgijos ekonomiką. Mat paaiškėjo, kad Belgijos bankai į Graikijos vyriausybės obligacijas yra sumerkę milijardus. Pavyzdžiui, neseniai antrą kartą Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo vyriausybių lėšomis buvo gelbėjamas bankas „Dexia“, kuris Graikijos obligacijų prisipirko už 48 mlrd. eurų.
Vien Belgijai minėto banko gelbėjimas šį sykį atsiėjo 4 mlrd. eurų, bet nežinia, kiek jų dar prireiks, mat „Dexia“ turi ir 17,5 mlrd. eurų vertės Italijos, Ispanijos bei Portugalijos skolos popierių, tad užtenka sušlubuoti bent vienos iš šių valstybių finansams, ir Belgijai vėl teks krapštyti pinigus.
Visa tai puikiai iliustruoja, kaip Europos šalių finansai yra susiję tarpusavyje ir kaip negandos vienoje valstybėje bemat atsiliepia kitai.
Čia dar galima paminėti ir Prancūziją, kurios komerciniai bankai ilgą laiką maitinosi Graikijos mokamomis palūkanomis už nupirktas šios šalies skolas, tačiau dabar visa tai Prancūzijai karčiai atsirūgsta, nes kone pusei bankų sektoriaus Prancūzijoje gresia labai rimti nemalonumai.
O jei nemalonumai ištiks juos, tada verks ir Vokietijos bankai, mat aiškėja, kad šios šalies bankų sektoriuje irgi ne viskas auksas, kas auksu žiba. Pasirodo, šalies bankai iš prancūzų yra perpirkę nemažai graikiškų skolų ir dabar dreba, kad tik neprarastų milijardų, kuriuos tikėjosi užsidirbti.

Bėga investuotojai

Kitas pavyzdys – Italija. Jau kuris laikas prognozuojama, kad šios šalies ekonomikai gresia labai rimti nemalonumai. Tačiau tai reiškia ir naujas problemas visai tarpusavyje susaistytai euro zonai.
Štai dėl ko praėjusią savaitę naujasis Italijos premjeras Mario Monti nuskubėjo susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy. Mat imta jau visai rimtai nuogąstauti, kad jei Italiją ištiks finansinė katastrofa, eurui jau be jokių perdėjimų gresia žlugimas. Sąsajos aiškios: praėjusią savaitę Italijos skolinimosi palūkanos perkopė 7 proc.
Netrukus investuotojai nusprendė, kad ir Ispanija nedaug patikimesnė, tad praėjusį trečiadienį Ispanija tarptautinėse rinkose pasiskolino 3,6 mlrd. eurų ir už juos turės mokėti 6,975 proc. palūkanų. O tai didžiausios palūkanos per pastaruosius 15 metų, bemaž nesiskiriančios nuo tų, kurias turės mokėti Italija. Priminsime, kad tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė „Mc Kinsey“ naujausioje savo analizėje Ispaniją įvardijo netgi kaip pačią silpniausią euro zonos valstybę.
Į smarkiai pakilusias minėtų šalių skolinimosi palūkanas bei analitikų išvadas sureagavo ir kiti tarptautiniai skolintojai, tad praėjusią savaitę jie vienas po kito ėmė apskritai trauktis iš Europos. „New York Times“ analitikas Nelsonas Schwartzas pabrėžia, kad Didžiosios Britanijos „The Royal Bank of Scotland“ bei Olandijos pensijų fondai pastarosiomis dienomis aktyviai pardavinėja Europos suverenias skolas, nes tiesiog nebeturi kaip kitaip prasimanyti pinigų.
Portalo Businessinsider.com analitikai mano, kad šiuo metu Europos bankuose vykstančios tarpbankinio skolinimosi problemos yra itin aštrios ir tokios pat rimtos kaip 2007–2008 m. buvo JAV, kai šios šalies problemos gan greitai tapo viso pasaulio problemomis. Tik dabar kryptis priešinga, ir pasaulį gali sukrėsti krizė, prasidėjusi Europoje.
Mat nuo Europos yra priklausoma ne tik JAV, bet ir kitų pasaulio šalių ekonomika. Pavyzdžiui, visai neseniai apie 1 mlrd. JAV dolerių vertės Italijos skolos nurašė Japonijos bendrovė „Kokusai Asset Management“, o tokių kaip ši bendrovė yra tūkstančiai. „Bent vieną Europos šalį ištikusi krizė per naktį gali sužlugdyti šimtus įmonių tiek Europoje, tiek visame pasaulyje“, – niūriomis prognozėmis dalijasi JAV analitikas Henry Blodgetas.

Sujungti ar atskirti?
Taigi kyla klausimas, kaip šį domino efektą sustabdyti. Didieji protai šiuo metu mato kelias išeitis. Viena galimybė – pritarti naujausiam Europos Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso siūlymui visiškai unifikuoti euro zonos gelbėjimą ir įvesti vadinamąsias euro obligacijas. Kitaip tariant, visas euro zonos valstybių skolas „sumesti“ į bendrą katilą ir bendrai su jomis tvarkytis.
Priminsime, kad kaip tik praėjusią savaitę EK šiuo klausimu pradėjo konsultacijas su euro zonos šalių lyderiais, nes dar reikia susitarti, ar visos 17 euro zonos valstybių galės naudotis bendromis obligacijomis, dar vadinamomis stabilumo obligacijomis.
Kita galimybė, kuri gali padėti euro zonai išsikapanoti, – tai Vokietijos kanclerės A.Merkel siūlymas atriboti labiausiai sergančių euro zonos valstybių ekonomiką nuo sveikesniųjų. Kitaip sakant, ji siūlo nebesivarginti dėl Graikijos ir įgyvendinti dviejų greičių Europos planą.
Savo siūlymų turi ir Tarptautinis valiutos fondas. Prabilęs apie nebekontroliuojamą domino efektą, TVF pristatė naują prevencinę likvidumo skolinimosi liniją, sukurtą tam, kad padėtų išsaugoti sveikus ekonomikos pagrindus toms valstybėms, kurioms reikia patenkinti trumpalaikius finansavimo poreikius. Ši skolinimosi linija pakeitė anksčiau naudotą prevencinę paskolų liniją ir skiriasi nuo jos tuo, kad skirta spręsti ne ilgalaikiams nesklandumams, o problemoms, kurias reikia įveikti tuojau pat, kad jos nespėtų neigiamai paveikti kitų šalių ekonomikos.
DNB ekonomistas Rimantas Rudzkis, kaip ir TVF atstovai, neabejoja, kad vienintelė likusi išeitis Europai gali būti toks „greitų“ pinigų spausdinimas. Tiesa, ši priemonė, kaip ir visos kitos, tiesiogiai atsilieps ne tik euro zonos narėms, bet ir kitoms Europos valstybėms, neaplenkiant ir Lietuvos. „Įjungus pinigų spausdinimo mašiną, smarkiai padidėtų infliacija, nuvertėtų euras, būtų stipriai suveržti diržai visose ES šalyse, o Lietuvai tai atsilieptų sumažėjusiu vartojimu ir susitraukusiu eksportu“, – apibendrina R.Rudzkis.

Kokią dalį euro zonos skolų sudaro atskirų valstybių skolų portfeliai (proc.)

Italija    23
Ispanija    9
Graikija    4
Airija    2
Portugalija    1,9
Kitos šalys    60,1
Šaltinis: EBPO

Trys siūlomi būdai, kurie padėtų sustabdyti euro zonos krizių domino efektą
EK: sujungti visas euro zonos šalių skolas į vieną ir mažinti jas centralizuotai, išleidžiant bendras euro obligacijas.
Vokietija: atskirti silpnas valstybes nuo stipriųjų ir pradėti įgyvendinti „dviejų greičių“ euro zonos planą.
TVF: įjungti pinigų spausdinimo mašiną.