Jau antrus metus iš eilės jaunasis chemikas Dominykas Sedleckas yra vienas geriausių pasaulyje: tiek pernai iš tarptautinės olimpiados Japonijoje, tiek šiemet iš Turkijos jonaviškis parsivežė sidabro medalius. Spalį devyniolikmetis pradės studijas prestižiniame Kembridžo universitete.

Mandagus, draugiškas, protingas, paslaugus. Tokį įspūdį aplinkiniams palieka jonaviškis D.Sedleckas. Iš tiesų šiemet Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją baigęs Dominykas niekada nebuvo iš tų vaikų, kurie laikomi didžiausiomis kiemo ar mokyklos padaužomis. Jis nesivėlė į peštynes, nedaužė langų, nelaužė medžių ir nesipyko su mokytojais. Jei Dominyką pakviestų vaidinti kine, jam tiktų tik teigiamų herojų vaidmenys.
Kita vertus, jis ir ne iš tų moksliukų, kurie visą laisvą laiką prasėdi prie knygų ir neturi net kada pamiatyti su draugais. Anaiptol, spėja viską: mokytis, ruoštis olimpiadoms, vaidinti dramos būrelyje ir mokytis skambinti gitara, o laiko draugams irgi visada randa.
Kaip pats sako, laisvalaikis taip pat labai svarbus produktyviam darbui. Tik niekada nelekia pas draugus neužbaigęs kokio uždavinio ar kito darbo. Visada atlikti darbą gerai ir iki galo – šventa taisyklė Dominykui. Tai nuo mažens savo sūnui diegė tėvai – Jolanta Sedleckienė, Jonavos senamiesčio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, ir Raimondas Sedleckas, šiuo metu dirbantis naktiniu sargu. Pasak mamos Jolantos, sūnus tai įsisąmonijo labai anksti ir nuo pat mažens buvo labai pareigingas.
Beje, knygos nuo vaikystės gabųjį chemiką traukė labiau nei žaislai. Dar trimetis Dominykas su didžiuliu susidomėjimu vartydavo knygutes, smalsiai tyrinėjo paveiksliukus ir smulkiausias detales: jei kurią dieną būdavo neramus, tėvai žinojo, kad reikia sūnui duoti jo mėgstamą knygelę. “Ir bent pusvalandį būdavo ramus”, – šypsosi prisimindama J.Sedleckienė.

Išmoko greitai perprasti informaciją

Dominyko mama įsitikinusi, kad asmenybę kuria žinios, todėl sūnų visada skatino mokytis, viskuo domėtis, būti smalsiam. Sedleckų šeimoje buvo kalbama, esą tiek, kiek esi įdomus sau, esi įdomus ir kitiems. Sunkiausiomis akimirkomis, kai reikėdavo atlikti kokį sudėtingą darbą ar itin daug mokytis, tėvai Dominyką ir jo seserį paguosdavo žodžiais, kad viską, ką jie daro, pirmiausia daro dėl savęs.
“Šiaip ar taip, mums buvo labai paprasta taip kalbėti, nes Dominyko niekada nereikėjo versti sėdėti prie knygų. Mokytis jam visada patiko”, – priduria mama Jolanta.
Pats Dominykas mano, kad jį nuo pat pradžių tinkama linkme nukreipė tėvai. Dar pradinėse klasėse sako taip įpratęs mokytis, kad vėliau viskas klostėsti tarsi savaime: išmoko greitai perprasti ir įsiminti informaciją, todėl vyresnėse klasėse nesunkiai įveikdavo net sudėtingesnes užduotis.
Galbūt todėl net dvyliktoje klasėje, kai, regis, turėjo atsisakyti bet kokios popamokinės veiklos, jis susirado jos dar daugiau – pradėjo vaidinti KTU gimnazijos dramos studijoje (vad. režisierė Goda Piktytė) ir sukūrė vaidmenį spektaklyje, toliau savarankiškai mokėsi skambinti gitara. Beje, Dominykas vaidino ir anksčiau – iš viso dramos būrelius lankė apie dešimt metų, vienu metu net buvo sudvejojęs, ar nereikėtų ateities susieti su aktoryste. Tačiau trauka tiksliesiems mokslams nugalėjo: puikiai išlaikęs abitūros egzaminus (lietuvių kalbos, matematikos ir fizikos egzaminus išlaikė aukščiausiu 100 balų įvertinimu, anglų kalbos – 99, chemijos – 97 balų įvertinimu), šiemet jis įstojo į chemijos inžinerijos specialybę prestižiniame Kembridžo universitete. Į Angliją vaikinas išvyksta spalio pradžioje – mokslo metai Kembridžo universitete prasideda kiek vėliau nei Lietuvoje.
“Kodėl Kembridžas? Man buvo svarbu, kad tai vienas geriausių pasaulio universitetų – norėjau pamėginti. Manau, visada reikia stengtis siekti geriausio. Pateikiau dokumentus ir į Lietuvos universitetus, bet vis dėlto manau, kad inžinerijos specialistai užsienyje rengiami geriau”, – svarsto D.Sedleckas.
Tai, kad jonaviškiui buvo pasiūlyta studijuoti garsiajame universitete, bene labiausiai lėmė puikus Dominyko pasirodymas stojamųjų interviu su Kembridžo universiteto dėstytojais, į kurį buvo pakviestas po to, kai nusiuntė universitetui savo motyvacinį laišką. Pokalbio metu dėstytojai tikrino vaikino žinias, o matydami, kad atsakinėti jam puikiai sekasi, pateikdavo vis sudėtingesnių klausimų. Praėjus maždaug mėnesiui po šios D.Sedlecko kelionės į Angliją atskriejo daug žadanti žinia: jis priimamas studijuoti, jei keturis abitūros egzaminus išlaikys ne mažesniu nei 96 balų įvertinimu. Tokios naujienos egzaminų išvakarėse Dominyko neišgąsdino – kalbėdamasis su Kembridže studijuojančiais lietuviais jau žinojo apie griežtus universiteto reikalavimus. Nerimauti ir nebuvo ko – egzaminus gabus jaunuolis išlaikė puikiai.
“Po studijų planuoju grįžti į Lietuvą. Anglijoje kol kas teko pabūti dar labai trumpai, bet Lietuvoje man atrodo mieliau ir smagiau gyventi, be to, čia – mano šeima, draugai. Grįžęs norėčiau dirbti mūsų pramonėje, galbūt – maisto. Mokslinė veikla mane šiuo metu nelabai traukia”, – sakė būsimasis Kembridžo universiteto pirmakursis.

“Jis bus išskirtinis ir Kembridže”

Vis dėlto kodėl jį taip patraukė chemija? Kaip sako pats Dominykas, chemijos mokslas jam buvo įdomus tuo, kad paaiškina daug aplink mus vykstančių reiškinių. Ypač chemija jis susidomėjo būdamas aštuntoje klasėje, o devintokas jau pradėjo dalyvauti olimpiadose.
Iki dešimtos klasės D.Sedleckas gyveno ir mokėsi gimtojoje Jonavoje, o po to įstojo mokytis į KTU gimnaziją. Kai Dominykas persikraustė į Kauną ir pradėjo mokytis vienoje geriausių šalies mokyklų, jo rezultatai olimpiadose iškart šoktelėjo. Vaikino chemijos mokytoja tapo Birutė Maciulevičienė, išugdžiusi ne vieną jaunąjį talentą. Ši mokytoja padėdavo jam pasiruošti ir olimpiadoms. Iki šiol aukščiausi D.Sedlecko pelnyti laimėjimai – sidabro medaliai 2010 ir 2011-ųjų tarptautinėse chemijos olimpiadose Japonijoje ir Turkijoje, kuriose dalyvavo maždaug po pustrečio šimto gabiausių vaikų iš viso pasaulio.
Chemija D.Sedleckui atvėrė kelius į Japoniją, Turkiją, o galiausiai – ir į Kembridžo universitetą Anglijoje. Praėjusį pavasarį jis, kaip tarptautinės chemijos olimpiados Japonijoje prizininkas, buvo pakviestas į oficialų Tarptautinių chemijos metų atidarymo renginį Paryžiuje, UNESCO rūmuose, kurį surengė tarptautinė grynosios ir taikomosios chemijos sąjunga (IUPAC). Į Paryžių skaityti pranešimų suvažiavo autoritetingiausi chemikai.
Trejus metus D.Sedlecką mokiusi B.Maciulevičienė sako, kad vaikinas neabejotinai vertas šių įspūdingų laimėjimų. “Jis ne tik talentingas, bet ir nepaprastai darbštus, protingas. Labai šiltas, malonus, santūrus, bet ne tylenis. Dominyką girdavo visų dalykų mokytojai. Manau, tai – didelis jo tėvų nuopelnas”, – sako ji. B.Maciulevičienė priduria, kad jos, kaip mokytojos, tikslas buvo sudominti Dominyką chemija, parodyti, kad šis mokslas gali būti labai įdomus, užburiantis, ir ne toks sudėtingas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas prof. Rimantas Raudonis, daug metų ruošiantis gabiausius Lietuvos vaikus tarptautinėms olimpiadoms, sako, kad D.Sedleckas labai išprusęs ir ne pagal metus subrendęs, išskirtinis jaunuolis, su kuriuo ir jam, patyrusiam vilkui, įdomu padiskutuoti. Pasak profesoriaus, Dominykas išsiskyrė griežtu mąstymo stiliumi, visada kryptingai siekė užsibrėžtų tikslų.
R.Raudonis nė kiek neabejoja, kad D.Sedleckas bus išskirtinis studentas ir Kembridžo universitete. “Žinant jo charakterį, jis ir ten bus priekyje, pasieks daugiau už kitus, jei tik nesustos, nesiliaus tobulėjęs”, – puikią ateitį jaunajam chemikui prognozuoja Chemijos fakulteto profesorius.

D.Sedlecko laimėjimai

2009 m. 47-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada, sidabro medalis
2010 m. 48-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada, sidabro medalis;
42-oji Tarptautinė mokinių chemijos olimpiada Japonijoje, sidabro medalis
2011 m. 49-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada, sidabro medalis;
19-oji Baltijos šalių mokinių chemijos olimpiada, 1-oji vieta (Pirmojo laipsnio diplomas);
43-oji Tarptautinė mokinių chemijos olimpiada Turkijoje, sidabro medalis.