Saudo Arabijos sostinės Rijado oro uoste įvyko pirmasis JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsilaipinimas“ užsienyje – čia prasidėjo pirmoji jo kelionė, kuria JAV prezidentas mėgino nubrėžti ne tik geografines, bet ir politines prioritetų gaires.

Rima JANUŽYTĖ

D.Trumpo garbei Rijado oro uoste buvo surengta iškilminga sutikimo ceremonija, kurioje dalyvavo ir karalystės kariuomenės aviacija. Atvykusiam JAV vadovui ranką paspaudė lazdele besiramsčiuojantis 81 metų karalius Salmanas.

Kaip ir tikėtasi, D.Trumpas naftos turtingoje Saudo Arabijos Karalystėje buvo sutiktas itin šiltai – jis čia laikomas nauja viltimi, kurią dėl palankumo šiitiškam Iranui ir santūraus požiūrio į Sirijos konfliktą buvo gerokai prigesinęs D.Trumpo pirmtakas Barackas Obama. Priminsime, kad pernai B.Obamai lankantis Saudo Arabijoje karalius jo net nepasitiko, o šiemet D.Trumpas sutiktas virš galvos šventines juostas danguje piešiant naikintuvams.

D.Trumpą maloniai nustebino ir tai, kad palei Rijado greitkelius buvo iškabinti plakatai su JAV prezidento ir karaliaus Salmano atvaizdais. Prabangus viešbutis, kuriame apsistojo D.Trumpas, buvo apšviestas raudonomis, baltomis ir mėlynomis šviesomis, o kartkartėmis ant pastato atsirasdavo net prezidento portretas.

Saudo Arabija – favoritė?

Kodėl D.Trumpo „pasaulinis turas“ prasidėjo nuo vizito į Rijadą – Saudo Arabijos sostinę? Juolab kad D.Trumpas apskritai yra pirmasis JAV vadovas, nusprendęs savo pirmo užsienio vizito vykti į musulmonišką valstybę, – dauguma JAV prezidentų su savo pirmuoju užsienio vizitu vykdavo į kaimynines Kanadą ar Meksiką.

Manoma, kad toks sprendimas visų pirma buvo priimtas siekiant pademonstruoti palankumą regionui, kurio atžvilgiu kelis mėnesius buvo vartojama griežta retorika. Be to, Saudo Arabijai suteikta proga tapti savotišku nauju kovos su terorizmu ir Irano „pažabojimo“ centru, mat Rijade viešintis D.Trumpas paragino visas pasaulio valstybes „bendromis pastangomis izoliuoti Iraną, kol jo vyriausybės tikslai taps taikūs“, o musulmonų šalis skatino imtis vadovaujamo vaidmens kovoje su islamo ekstremistais.

Tokį Saudo Arabijos statusą sutvirtino ir itin pelningas sandoris – JAV ir Saudo Arabija D.Trumpo vizito metu pasirašė ginklų pirkimo-pardavimo sutartį, vertinamą maždaug 110 mlrd. dolerių, o per dešimt metų sandorių vertė gali išaugti ir iki 350 mlrd. dolerių.

Numatoma, kad Saudo Arabija iš JAV pirks karo laivus, priešraketinės gynybos įrangą, sraigtasparnius, tankus ir tūkstančius ginklų. Taip pat sutarta atnaujinti Saudo Arabijos valdymo, kontrolės, ryšių ir žvalgybos sistemas.

Akivaizdu, kad šis sandoris itin naudingas JAV. Tačiau ne mažiau naudingas ir pačiai Saudo Arabijai, mat šioje šalyje bus surenkama nemaža dalis iš JAV įsigytos karinės technikos, taip pat naudojamos Saudo Arabijoje gaminamos technologijos. Visa tai leis į naują lygmenį pakelti Saudo Arabijos ginklų pramonę, nors iki šiol ši šalis buvo tik importuotoja.

Kaip skaičiuoja „Stratfor“, vien per pastaruosius kelerius metus JAV Saudo Arabijai pardavė ginklų už kelis šimtus milijonų dolerių. Na, o naujausia sutartis ne tik užpildys kai kurias Saudo Arabijos arsenalo spragas, bet ir apginkluos visas šios šalies jėgos struktūras, ypač aviacijos, valdymo ir kontrolės, priešraketinės gynybos ir karinio jūrų laivyno.

JAV aiškinama, kad naujoji sutartis yra labai svarbus žingsnis užsitikrinant paramą Saudo Arabijai ir visiems jos partneriams. Tačiau Artimuosiuose Rytuose šis susitarimas laikomas akivaizdžiu signalu, kad santykiai su Iranu, pagrindiniu Saudo Arabijos priešininku, bus peržiūrimi.

Paguoda Izraeliui

Izraelis stiprėjančia koalicija prieš Iraną lyg ir turėtų džiaugtis, mat Iranas – visų šių valstybių bendras priešas. Tačiau Knesetas jau išreiškė susirūpinimą dėl augančio Saudo Arabijos ginklų arsenalo.

Be to, Izraelio žiniasklaidoje svarstoma, ką reiškia tai, kad D.Trumpas pirmiausia nuvyko į arabų šalį, tik paskui – į Izraelį.

Juk Izraeliui, kaip ir Saudo Arabijai, JAV irgi yra svarbiausia partnerė, šalies gynybai per metus skirianti apie 3 mlrd. dolerių. Be to, Izraelis – tik viena iš nedaugelio pasaulio šalių, galinčių pasigirti moderniausiais šiuo metu dangų raižančiais amerikiečių gamybos naikintuvais F-35 (visame regione, be Izraelio, tokių kol kas turi tik Turkija).

Beje, dar daugiau žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukė tai, kad D.Trumpas nusprendė pakeisti įprastas taisykles ir tapo pirmuoju JAV lyderiu, aplankiusiu Raudų sieną ginčijamame Jeruzalės rajone.

Raudų, arba Vakarų, siena yra švenčiausia žydų maldos vieta. Prie jos D.Trumpas pozavo fotografams užsidėjęs juodą žydišką šlikę, o paskui, kaip daro daugelis čia apsilankiusiųjų, tarp akmenų įspraudė raštelį su savo malda.

Britų nacionalinis transliuotojas BBC skelbia, kad dabartinis JAV prezidentas laikomas kur kas palankesniu Izraeliui nei jo pirmtakas B.Obama. Pavyzdžiui, metų pradžioje D.Trumpas pareiškė ketinąs perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, kurią žydai laiko savo sostine, o palestiniečiai rytinę miesto dalį laiko savąja. Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta, kad rytinė Jeruzalės dalis priklauso Izraeliui, tad užsienio valstybės savo ambasadas yra atidariusios Tel Avive, ir JAV būtų tikra išimtis, jei jos ambasada įsikurtų Jeruzalėje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2017-m

Rima JANUŽYTĖ

Donaldas Trumpas gestikuliuoja, mikliai surašo visas į galvą šovusias mintis savo tviterio paskyroje. Kai abejoja, pasikaso pakaušį. Kai nuobodžiauja, rankioja nuo kostiumo pūkus. Jo rankos visada užimtos, ir šiuo požiūriu galima sakyti, kad D.Trumpas tikrai nesėdi jų sudėjęs.

Nuo tos dienos, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas, jis jau spėjo pasirašyti 12 svarbių įsakų. Tarp jų – dėl 1900 mylių sienos su Meksika, draudimo į JAV atvykti Irano, Sirijos, Irako, Sudano, Libijos, Jemeno ir Somalio piliečiams. Jis jau pagarsėjo ir įspūdingais rankų paspaudimais kitų šalių lyderiams, ir atsisakymu tai padaryti.

Elektroninėje erdvėje knibžda kritikų ir gerbėjų, bet nei vieni, nei kiti D.Trumpui negali prikišti neveiklumo. Užtat galima daug ir karštai ginčytis, ar D.Trumpas uoliai vykdo rinkėjams duotus pažadus, ar kaip tik aktyviai juos laužo. Štai čia nuomonės gerokai išsiskiria.

„Pamenate, kaip D.Trumpas žadėjo neimti atlygio, jei taptų prezidentu? Tai štai – jis gavo jau dvi algas. O ar prisimenate, kaip žadėjo nevykti atostogų ir savaitgaliais nežaisti golfo? Iš septynių pastarųjų savaitgalių penketą jis praleido kaip tik golfo aikštyne, o šis malonumas mokesčių mokėtojams kainavo jau 11,1 tūkst. dolerių“, – rašo vienas akylas JAV internautas, besdamas kaip pirštu į akį, bet paminėdamas tik tai, kas, vaizdžiai sakant, tėra uogytės.

Toliau – rimčiau, ir jau ne tik apie laisvalaikį. D.Trumpas buvo žadėjęs atsisakyti savo verslų. Persigalvojo. Žadėjo pateikti pelno deklaracijas. Persigalvojo.

Dar yra sakęs, kad įveiks ISIS per 30 dienų, tačiau iki šiol neturi aiškaus plano, kaip tai padaryti. Ko gero, niekas nepamiršo, kaip 
 D.Trumpas žadėjo priversti Meksiką susimokėti už sieną su JAV? Visai neseniai jis paprašė Kongreso tam skirti 25 mlrd. dolerių iš JAV biudžeto. Dar jis buvo žadėjęs, kad „Keystone Pipeline XL“ vamzdynas (vertinamas itin prieštaringai, bet apie tai – kiek vėliau) bus statomas iš amerikietiško plieno? Prieš savaitę į JAV buvo pristatytas šioms statyboms skirtas plienas iš Rusijos.

Beje, apie Rusiją. Prieš rinkimus D.Trumpas aiškino, kad nė vienas jo komandos narys neturėjo jokių ryšių su šia šalimi. Septyni iš jų jau prisipažino kalbėję ar susitikę su pareigūnais iš Rusijos.

D.Trumpas buvo žadėjęs „nusausinti Vašingtono pelkę“, turėdamas omenyje esą korumpuotą isteblišmentą. Dabar jo paties kabinetas gali būti pavadintas tikra pelke, kurioje vietos rado įvairaus plauko lobistai, naftos ir Volstrito vilkai. Antai valstybės iždo sekretoriumi paskirtas buvęs investicinio banko „Goldman Sachs“ vadovas Stevenas Mnuchinas, o valstybės sekretoriumi – buvęs naftos bendrovės „Exxon Mobile“ vadovas Rexas Tillersonas.

Žinoma, kai kurie D.Trumpo aplinkos žmonės – itin patyrę ir kompetentingi. Tarkime, naujasis gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, apie kurį „Veidas“ jau rašė ankstesniuose numeriuose. Tačiau kai kurie neturi jokios vadovavimo patirties ir net nelabai nutuokia apie sritį, kurioje darbuosis. Antai švietimo ministre tapusi Betsy de Vos jau sulaukė pašaipų, mat užsimojo patobulinti valstybines mokyklas, tačiau pati niekada nėra lankiusi valstybinės mokyklos.

Švietimas – ir kitais atžvilgiais opi tema. D.Trumpo pasiūlytame biudžeto projekte siūloma panaikinti paramą vasaros programoms bei programoms po mokyklos baigimo. Be to, bus mažinamas finansavimas išsilavinimo siekiantiems senjorams bei socialiai remtinam jaunimui. Užtat D.Trumpas siūlo padidinti finansavimą privačioms mokykloms – valstybinių sąskaita.

Abortų draudimo link?

Kai kurie D.Trumpo užmojai, nors sulaukė dar nedidelio tarptautinio atgarsio, kelia nerimą JAV gyventojams. Vienas tokių – įsakas Nr. HR354. Juo organizacijai „Planned Parenthood“ (liet. planuota tėvystė) vieniems metams nutraukiamas valstybės finansavimas. Jis bus atnaujintas tik tuo atveju, jei ši organizacija įrodys, kad iš jos lėšų nefinansuojami abortai. Tiesa, yra viena išimtis: nebent nėštumas nutraukiamas išprievartavimo, apsigimimo ar grėsmės sveikatai atvejais.

Be to, valstybė lėšų abortams neskiria ir pagal jokias kitas programas – tai uždrausta kitu įstatymu.

Ir tai dar ne viskas. D.Trumpas pasirašė įsaką Nr. HR147, kurio pavadinimas – Prenatalinio nediskriminavimo aktas. Šiuo aktu draudžiama atlikti abortą lyties ir rasės pagrindu, kitaip sakant, jei ispanakalbė amerikietė norėtų pasidaryti abortą, ji gali sulaukti kaltinimų, kad diskriminuoja savo dar negimusį vaisių dėl jo rasės. Šiuo aktu nėštumo nutraukimo veiksmas dėl išimtyse nenurodytų priežasčių užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir baudą arba įkalinimą iki penkerių metų.

Pamirš vargus dėl klimato kaitos

„Kova su klimato kaita – pinigų švaistymas. Jūsų pinigų“, – sako Baltųjų rūmų iždo direktorius Mickas Mulvaney, leisdamas suprasti, kur link suka JAV administracija, ir paaiškindamas, kad šaliai pavyks sutaupyti krūvas pinigų apkarpius aplinkos apsaugos agentūros EPA finansavimą, o netrukus ją visai uždarius.

Beje, D.Trumpas tikisi, kad iki uždarymo EPA, kuri yra pagrindinė aplinkos apsaugos institucija Amerikoje, dar spės panaikinti Švarių vandenų įstatymą ir draudimą žudyti kai kurių rūšių gyvūnus dėl sporto.

Tačiau ir tai – tik smulkmenėlės. Daug svarbiau – D.Trumpo užmojai visu pajėgumu užkurti anglimis varomas gamyklas ir paversti JAV šalimi gamintoja bei eksportuotoja, o ne importuotoja, kaip iki šiol.

D.Trumpas paskubomis patvirtino jau minėto „Keystone Pipeline XL“ vamzdyno statybos atnaujinimą, nors šį projektą 2015 m. atšaukė buvęs JAV prezidentas Barackas Obama. 1897 km ilgio vamzdynas, sujungsiantis Albertą Kanadoje su Stilio miestu Nebraskos valstijoje, kelia itin daug diskusijų, mat aplinkosaugininkai baiminasi dėl galimos žalos gamtai.

Ne mažiau klausimų kelia ir kitas D.Trumpo žingsnis – sprendimas tęsti Šiaurės Dakotoje pernai sustabdyto prieštaringai vertinamo skalūnų naftotiekio „Dakota Access“ statybos projekto įgyvendinimą.

Eksportuotojų ir importuotojų konfliktai

Nors D.Trumpas įsitikinęs, kad „užkūrus fabrikus“ jam pavyks sukurti daugybę naujų darbo vietų, prezidento sprendimai kuria nemažą įtampą tarp eksportu ir importu besiverčiančių įmonių, didina konfrontaciją tarp smulkių įmonių ir stambių korporacijų.

Pavyzdžiui, vienas iš D.Trumpo pasirašytų įsakų skirtas profsąjungoms silpninti. Juo tiek profsąjungoms, tiek darbdaviams draudžiama reikalauti iš darbuotojų jungtis į profesines sąjungas. Didžiosios korporacijos dėl to trina rankas, tačiau kai kurių kritikų nuomone, toks potvarkis turės įtakos atlyginimų mažėjimui ir nedarbo didėjimui visoje šalyje.

Imigrantų deportavimas ir draudimai į šalį atvykti kai kurių šalių piliečiams, kurių dauguma JAV turėjo laikino darbo leidimus, kai kuriems verslininkams irgi atrodo pragaištingas sprendimas, nors yra ir tokių, kuriems jis naudingas.

D.Trumpo sprendimas laikinai uždrausti pabėgėliams ir musulmonams atvykti į šalį sukėlė nerimo ir Silicio slėnio bendrovėms, kurios baiminasi prarasti prieigą prie „pasaulinio talentų rezervuaro“. „Apple“ negalėtų egzistuoti be imigracijos, ką jau kalbėti apie kompanijos klestėjimą ir inovacijų kūrimą, kaip tai daroma dabar“, – teigia šios bendrovės vadovas Timas Cookas, primindamas, kad ir pats kompanijos įkūrėjas Steve‘as Jobsas buvo sirų imigrantų vaikas.

„Netflix“ vadovas Reedas Hastingsas pirmąją D.Trumpo prezidentavimo savaitę pavadino labai liūdna ir feisbuke parašė: „D.Trumpo veiksmai daro žalą „Netflix“ darbuotojams visame pasaulyje ir yra tokie neamerikietiški, kad mums visiems skaudu. Atėjo laikas suvienyti mūsų jėgas ir apsaugoti amerikietiškas laisvės bei galimybių vertybes.“

Savo ruožtu „Google“ vadovas Sundaras Pichai savo darbuotojams skirtame pranešime pabrėžė, kad valdžios priemonės turės tiesioginės įtakos beveik 200 bendrovės darbuotojų. „Mes nerimaujame dėl šio įsako bei kitų pasiūlymų įvesti apribojimus „Google“ darbuotojams ir jų šeimoms. Tai gali sukliudyti mums atsivilioti į JAV didelių talentų“, – sako S.Pichai.

Indų kilmės „Microsoft“ vadovas Satya Nadella irgi įžvelgia grėsmę šalyje veikiančioms įmonėms ir pabrėžia, kad imigraciniai apribojimai sutrukdė „Microsoft“ užpildyti tyrimų ir plėtros pozicijų.

Tačiau ne visos stambiosios korporacijos nepatenkintos D.Trumpo sukeltais naujais vėjais. Daugiau nei 25 stambios JAV bendrovės, įskaitant tokias pirmaujančias eksporto bendroves, kaip „General Electric, „Boeing“, „Oracle“, „Dow Chemical“, „Pfizer“ ir „Eli Lilly“, sudarė koaliciją „Pagaminta Amerikoje“ („American Made Coalition“), kuri yra pasirengusi paremti naujojo šalies prezidento ir Respublikonų partijos mokesčių reformą. Šių korporacijų vadovai mano, kad respublikonų Atstovų rūmuose pasiūlyti mokesčių pakeitimai padės amerikiečių darbo vietoms ir Amerikoje pagamintoms prekėms.

Pasiūlytas įstatymo projektas atima iš bendrovių galimybę išskaityti importuojamų prekių ir paslaugų vertę iš mokesčių bazės, tačiau siūlo iš apmokestinamųjų pajamų išbraukti iš eksporto gautą apyvartą. Šiuo metu, kaip rašo „The Washington Examiner“, JAV bendrovės moka pelno mokestį nepriklausomai nuo to, kur pelnas buvo gautas. Bendrą pelno mokesčio tarifą jos siūlo sumažinti nuo 35 iki 20 proc. bei įvesti 20 proc. mokestį importui.

Tuo tarpu importuojančios bendrovės, įskaitant mažmenininkes „Wal-Mart“, „Target“, „Best Buy“, naftos perdirbimo įmones ir JAV veikiančius užsienio automobilių gamintojus („Toyota“), siūlomus pakeitimus griežtai sukritikavo. Šios bendrovės diena anksčiau, vasario 1-ąją, pranešė sukūrusios savo lobistinę grupę. Pavyzdžiui, „Best Buy“ kongresmenams išplatino vieno nepriklausomo analitiko parengtus duomenis, kurie rodo, kad įvedus 20 proc. importo mokestį bendrovės metinis milijardo dolerių pelnas virstų 2 mlrd. dolerių nuostoliu.

"Scanpix" nuotr.

Sausio 20 d. inauguruoto JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmoji darbo savaitė pagal priskaldytų malkų kiekį galbūt pranoksta kelių vangesnių užsienio vyriausybių darbus kartu sudėjus. D.Trumpas išleido pluoštą įsakų, jo komanda konfrontavo su šalies žiniasklaida, buvo nulipdytas „alternatyvių faktų“ terminas.

Sausio 23 d. prasidėjo prezidento darbo savaitė. Jis išleido įsaką, kuriuo JAV pasitraukia iš Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos sutarties.

D.Trumpas uždraudė JAV mokesčių mokėtojų pinigais remti tarptautines organizacijas, platinančias informaciją apie abortus. Ta proga jo spaudos sekretorius pareiškė, kad JAV prezidentas atstovauja ir negimusiems amerikiečiams.

Per savaitę naujasis prezidentas pasirašė įsaką dėl dujotiekių tiesimo per indėnų žemes, jei tik bus naudojamas amerikietiškas plienas. Šį projektą anksčiau buvo sustabdęs B.Obama. D.Trumpas spėjo pareikšti, kad kankinimai gali duoti naudos, įsakyti Pentagonui per 30 dienų parengti „Islamo valstybės“ sutriuškinimo planą.

D.Trumpas pasirašė įsaką dėl sienos statybos Meksikos pasienyje, pareiškė, kad projektas bus finansuojamas nustačius importui iš Meksikos 20 proc. muitą. Nenuostabu, kad Meksikos prezidentas atidėjo vizitą į JAV.

Užtat Jungtinės Karalystės (JK) premjerė Theresa May tapo pirmąja vyriausybės vadove, susitikusia su D.Trumpu jam užėmus postą. Juodu pasišnekėjo apie ypatingų JAV ir JK ryšių stiprinimą.

Prezidento administracijai patvirtinus, kad rengiamas įsakas dėl sankcijų Rusijai atšaukimo, sausio 28 d. įvyko D.Trumpo ir Rusijos prezidento telefoninis pokalbis, trukęs 40 min. Detalės neatskleistos. Tą pačią dieną D.Trumpas telefonu kalbėjosi su dviem sąjungininkais iš Europos. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir D.Trumpas sutarė, kad NATO organizacija yra ypač svarbi ir jos nariai turi deramai ją finansuoti. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as perspėjo JAV partnerį dėl protekcionizmo pavojų. Tą pačią dieną Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų duetas pareiškė, kad dalies sankcijų Rusijai atšaukimo sąlyga – vadinamųjų Minsko susitarimų dėl Ukrainos įgyvendinimas. O Baltųjų rūmų atstovas pareiškė, kad esminė prielaida atšauti Rusijai taikomoms sankcijoms – reikšmingas tos šalies dalyvavimas kovoje su terorizmu.

Tačiau visi pirmosios D.Trumpo savaitės darbai nublanko, palyginti su pasauliniu pasipiktinimu, kuris kilo dėl sausio 27 d. pasirašyto įsako, 90 dienų uždariusio JAV sienas Irako, Sirijos, Sudano, Libijos, Somalio ir Jemeno piliečiams. Greta to 120 dienų uždrausta įvažiuoti pabėgėliams iš Sirijos. Niujorko teismas kaipmat uždraudė deportuoti įsake nurodytus asmenis. Tačiau teismas neišaiškino, kur jiems dėtis, kai jie atsidurs JAV.

JAV prezidento Donaldo Trumpo kol kas niekas nelaiko sukriošusiu, nors jis yra vyriausias į postą žengiantis prezidentas per visą JAV istoriją – jam 70 metų. Svarbiausia jo varžovė Hillary Clinton ne ką nuo jo atsilikusi – jai 69-eri, o H.Clinton konkurentui partijos viduje Bernie Sandersui – 75-eri. Iki D.Trumpo seniausias buvo Ronaldas Reaganas, kuris užėmė postą būdamas 69 metų.

Arūnas BRAZAUSKAS

„Forbes“ žurnalisto Antono Gopkos nuomone, senyvi valstybių vadovai išreiškia naują tendenciją. Anksčiau vyravęs gyvenimo skirstymas į išsimokslinimo, darbo ir pensijos laikotarpius grimzta į praeitį. Jungtinėse Valstijose ir Vakarų Europoje iki 65 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių, turinčių aukštąjį išsimokslinimą, tęsia darbą.

Buvo nuogąstaujama, kad gyvenimo trukmės ilgėjimas smogs ekonomikai. Tačiau vis daugiau vyresnių žmonių aktyviai dirba, jų darbo našumas nenusileidžia jaunesnių kolegų pasiekimams. Senjorai atsparūs stresams ir konfliktams, iki ketvirčio jų gauna papildomą išsilavinimą, daugelis planuoja keisti profesiją ir darbdavius.

Senjorai formuoja rinką

2020 m. į septintąją dešimtį kopiančių žmonių Žemėje bus apie 1 mlrd. Formuojasi didelė rinka: tai vyresnio amžiaus žmonės, kuriems reikia ne vien vaistų nuo rimtų ligų, bet ir gyvenimo kokybę užtikrinančių prekių bei paslaugų. Jie nori gerai jaustis daugelį metų po to, kai įžengs į pensinį amžių.

Nors ilgą amžių užtikrinančių preparatų gamyba kol kas netapo farmacijos vieškeliu, netrūksta pavienių entuziastų. Toks yra Peteris Thielas (49 m.), kurio turtas vertinamas apie 2,7 mlrd. JAV dolerių. Jis buvo pirmasis išorinis „Facebook“ investuotojas, dalyvavo įkuriant „PayPal“ mokėjimo sistemą. Gal neatsitiktinai P.Thielas įsijungė į „senolio“ D.Trumpo komandą.

P.Thielas finansuoja mokslininkų Aubrey de Grey‘aus ir Cynthios Cannon tyrimus, susijusius su gyvenimo trukmės ilginimu. Antai C.Cannon aptiko kirmėlių genų mutacijas, kurios keliskart pailgina jų amžių.

P.Thielas buvo vienintelis turtingas Silicio slėnio investuotojas, parėmęs D.Trumpą. Likus trims savaitėms iki rinkimų jis paaukojo dabartiniam prezidentui 1,25 mln. dolerių. Tai sukėlė didžiulį Silicio slėnio bendruomenės nepasitenkinimą, buvo netgi reikalaujama pašalinti P.Thielą iš „Facebook“ direktorių tarybos. P.Thielas gali tapti vienu pagrindinių naujojo prezidento patarėjų technologijų klausimais.

Spėjama, kad naujoji administracija supaprastins daugelio sudėtingiausių technologijų naudojimą – įskaitant regeneracinę mediciną bei su ląstelėmis susijusius tyrimus (kamieninių ląstelių savybės, pakaitinių kūno organų „auginimas“). Tai reguliuojantys įstatymai įstrigo kadenciją baigusio JAV prezidento Baracko Obamos administracijoje, nes daug samprotauta apie etiką ir įsikišimo į žmogaus biologiją riziką. Nenuostabu, kad farmacijos kompanijų akcijų rinka į D.Trumpo išrinkimą sureagavo sektoriaus akcijų indekso augimu.

Nori gyventi amžinai

Nors sritis yra griežtai ir painiai reguliuojama, nemažai investuotojų įdeda į sritis, susijusias su senėjimo problemomis. Būdingas investavimo būdas – tiesioginiai investuotojų ir mokslininkų santykiai. Dažnai tai panašu į labdarą, kai investuotojas tikisi mažos arba nesitiki jokios grąžos.

72 metų amžiaus „Oracle“ įkūrėjas Larry Ellisonas (turtas vertas 49,3 mlrd. dolerių) pareiškė, kad nori gyventi amžinai. Nuo 1997 m. jis paaukojo daugiau nei 430 mln. dolerių senėjimo procesų tyrimams. Tačiau 2013-aisiais jis liovėsi remti šią kryptį, nes „Google“ įkūrėjai 43-ejų Sergejus Brinas (turtas – 36,8 mlrd. dolerių) ir Larry Page‘as (valdo 37,7 mlrd. dolerių turtą) įsteigė naują biotechnologijų bendrovę „Calico“ („California Life Company“), kurios užduotis – tirti senėjimo procesus. „Calico“ su partnere „AbbVie“ susitarė skirti su amžiumi susijusių ligų tyrimams iki 1,5 mlrd. dolerių.

Mokslas kol kas neturi duomenų, kad galima pailginti maksimalų žmogaus amžių, siekiantį daugmaž apie 100 metų. Iki šiol ilgiausiai gyvenusiu žmogumi, kurio amžius nekelia abejonių, laikoma prancūzė Jeanne Calment (1875–1997), išgyvenusi 122 metus ir 164 dienas. Nepatvirtintais duomenimis, vyriausias Žemės gyventojas yra 1870 m. gimęs (taigi einantis 147-uosius) indonezietis Mbahas Gotho, pergyvenęs savo keturias žmonas ir 10 vaikų. Tačiau nėra jokių duomenų apie žmones, kurie gyventų, pvz., 170 metų. Kol žmogaus amžiaus galutinė riba skendi migloje, galima viltis, kad visokiais būdais bus gausinamas ilgaamžių skaičius ir gerinama jų gyvenimo kokybė.

Kita vertus, esama populiacijų raidos matematinių modelių, iš kurių aiškėja, kad individų gyvenimo trukmės ilginimas veda prie išmirimo bei išsigimimo. Tačiau žmonija jau senokai gyvena nenatūraliomis sąlygomis. Tikėtina, kad neigiamas amžiaus trukmės dirbtinio ilginimo poveikis populiacijai irgi bus įveiktas dirbtiniais būdais.

Arūnas BRAZAUSKAS
Bikiniu praminto maudymosi kostiumėlio jubiliejus pernai praėjo be didelio triukšmo. Paplūdimio uniformos istorija tokia. Automobilių inžinierius Louisas Réardas iš motinos paveldėjo apatinių drabužių verslą. Moterys, kurios raitojo palankus, kad labiau nudegtų saulėje, pažadino inžinieriaus atjautą, ir jis pasiūlė minimalistinį sprendimą: paplūdimy pakanka keturių medžiagos trikampių, dviejų didesnių, dviejų mažesnių, susiūtų poromis, – būtent toks klasikinis bikinis.

L.Réardo išradimą 1946-ųjų vasarą viename iš Paryžiaus baseinų pristatė striptizo šokėja. Drabužių dizaineriu tapęs automobilininkas vykusiai parinko pavadinimą. Tais metais JAV pradėjo branduolinius bandymus Bikinio atole Didžiajame vandenyne. Tai pasibaigė tik 1958 m., buvo susprogdinti 23 užtaisai.

Bikinio vardas asocijavosi su grėsme, karu, mirtimi. Ir dabar atole radiacijos lygis viršija normą. Tas maudymosi kostiumėlis irgi buvo savaip „sprogstamas“. Striptizo šokėja jį demonstravo todėl, kad neatsirado kitų tam pasiryžusių manekenių. Prancūzas Jacquesas Heimas pora mėnesių prieš L.Réardą sudrebino rinkas minimalistiniu maudomuku „atome“, tačiau nugalėjo bikinio „radiacija“ – su paplūdimiu mes siejame pastarąjį žodį.

Dviejų dalių maudymosi kostiumėlis ir branduolinis ginklas pirmiausia audrina vaizduotę. Bomba dar ir didžiulius žemės plotus padaro netinkamus gyventi.

Galima įžvelgti ir daugiau sąsajų. Ir bikinis, ir atominė bomba yra savaip minimalistinės technologijos. Mažinti tuos keturis trikampius ir didinti niekuo nepridengtą kūno plotą galima tik iki tam tikros ribos, už kurios net ir ploniausiu siūleliu pridengta moteris vis tiek bus laikoma nuoga. Atominio ginklo naudojimas irgi turi sveiko proto ribas. Kovai parengtų branduolinių galvučių, kurias turi, pavyzdžiui, Rusija ir JAV, abi maždaug po 1,8 tūkst., – akivaizdžiai per daug, kad visos būtų panaudotos. Tikėtina, kad iki pirmosios salvės vyktų intensyvios derybos. Jeigu vis dėlto prasidėtų branduolinis karas, viso to arsenalo sprogdinimas reikštų kariaujančių valstybių savižudybę. Kartu susinaikintų ir dabartinė žmonijos civilizacija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas su bikiniu susijęs bent keliais atžvilgiais. Visų pirma jis merginų grožio konkursų organizatorius, kuris 2013-aisiais būdamas Maskvoje aktyviai komunikavo su konkurso „Mis Visata“ dalyvėmis, pavyzdžiui, pasak mis Vengrijos, pasikvietė ją į numerį.

Kas buvo D.Trumpas iki š.m. sausio 20-osios? Valdžios neturintis žmogus, kuris judino rinkas, varė iš proto sąjungininkus bei priešininkus vien savo kalbomis ir trumpais tviterio įrašais. Panašiai ir bikinis nuo 1946-ųjų vis dar padrebina vaizduotę, nors tai tik dvi medžiagos atraižos.

O kaip politikas D.Trumpas jau padarė pareiškimų, tiesiogiai susijusių su branduoliniais ginklais. Pernai gruodį jis tviteryje parašė, kad JAV turi stiprinti savo branduolinį arsenalą, kol pasaulis neatsipeikės dėl branduolinio ginklo. Kitaip tariant, reikia ginkluotis, kad kiti išsigąstų ir būtų nuolaidesni dėl nusiginklavimo.

Artėjant inauguracijai D.Trumpas atskleidė kortas dėl nuolaidų Rusijai. Jis pareiškė, kad siūlys Vladimirui Putinui gerokai sumažinti kovai parengtų branduolinių galvučių skaičių. Jei Rusija sutiktų, pasak D.Trumpo, tai būtų prielaida palengvinti ar net panaikinti sankcijas, kurios Rusijai įvestos dėl Krymo užgrobimo ir agresijos prieš Ukrainą.

Kadenciją baigęs JAV prezidentas Barackas Obama priminė, kad jis bergždžiai įtikinėjo V.Putiną mažinti branduolinius arsenalus. 2013-aisiais JAV ir Rusijos prezidentai apsikeitė laiškais. Amerika siūliusi įsileisti rusų inspektorius į priešraketinės gynybos objektus. V.Putinas atsakė aptakiai, o 2014-aisiais valstybių santykiai labai pablogėjo dėl Ukrainos.

Vertinant D.Trumpo pasiūlymus V.Putinui nereikėtų pamiršti, kad abu labu tokiu. Rusijos prezidentas gali paskelbti, kad jo šalies pajėgos išvedamos iš Sirijos, ir pradėti ten didinti jų skaičių. D.Trumpas gali deklaruoti ginklavimosi varžybų pradžią ir tuo pat metu siūlyti Rusijai mažinti branduolinius arsenalus. Jo valioje kelti Rusijai reikalavimus, kurie panėšėtų į užduotį sunešioti geležines kurpes. Kitaip nei Rusija, Amerika turi daugiau išteklių, kad keltų neįmanomas sąlygas.

"Scanpix" nuotr.

Sausio 20 d. bus inauguruotas naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Nors ši diena JAV jau daugybę dešimtmečių pažymima pagal nusistovėjusias tokios ceremonijos tradicijas, D.Trumpas ir tradicijos – du nesuderinami dalykai. Taigi nieko stebėtina, kad ir jo inauguracija nebus įprasta, pradedant rimtąja, baigiant „linksmąja“ dalimi.

Tarkime, paprastai tokiame renginyje veržiasi dalyvauti visos didžiausios muzikos žvaigždės. Pavyzdžiui, 2009 m. Baracko Obamos inauguracijos šventėje sėkmė dainuoti nusišypsojo atlikėjai Beyonce. O štai šiemet žvaigždžių nebus – D.Trumpo inauguracijos organizatoriai nerado nė vieno savanorio. Tokios „garbės“ atsisakė Eltonas Johnas, Charlotte Church, Moby ir kiti.

„Taigi, vietoj žvaigždžių apsupties D.Trumpo inauguracija vyks kamerinėje aplinkoje ir labiau primins karūnavimą, nei TV šou. Be to, mums pasisekė, kad pats išrinktasis prezidentas yra pasaulinio lygio žvaigždė“, – sako jo inauguracijos renginio organizatoriai.

Dar viena naujovė – D.Trumpas atsisakė Charleso Brotmano paslaugų. Ch.Brotmanas – 89 metų ceremonmeisteris, be kurio neapsiėjo nė vieno JAV prezidento inauguracija nuo pat 1957 m., kai buvo inauguruotas Dwightas Eisenhoweris.

Vis dėlto permainos ceremonijos metu amerikiečius jaudina kur kas mažiau nei galimos permainos JAV politikoje. Kaip rašo „Politico.com“, prezidento postas nepakeis D.Trumpo, užtat D.Trumpas ketina pakeisti prezidento postą.

Pirmieji neįprasto vadovavimo požymiai jau plačiai aprašinėjami. Antai per pirmąją spaudos konferenciją išrinktasis prezidentas iškoneveikė žurnalistus ir oponentus, aiškiai leido suprasti, kad nepateiks savo mokesčių deklaracijos, neperduos savo turtų ar kompanijos anoniminiam valdymui, nepasmerks Vladimiro Putino, o sieną su Meksika pradės statyti „kaip galima greičiau“.

Dar labiau neįprasta – prezidentu dar netapusio D.Trumpo konfrontacija su JAV žvalgyba. Priminsime, jog likus savaitei iki inauguracijos ir minėtos spaudos konferencijos išvakarėse JAV žvalgybos vadovai informavo D.Trumpą, kad Rusijos tarnybos yra sukaupusios smarkiai jį kompromituojančios asmeninės ir finansinės informacijos.

Atsakydamas socialiniame tinkle „Twitter“ D.Trumpas apkaltino Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadą Johną Brennaną sąmoningu kenkimu, sekimu ir slaptos informacijos nutekinimu. „Postą paliekantis CŽA vadovas Johnas Brennanas sukritikavo išrinktąjį prezidentą Trumpą dėl Rusijos grėsmės. Tikrai? Negalėjo veikti dar prasčiau – pažiūrėkite į Siriją, Krymą, Ukrainą ir Rusijos branduolinio arsenalo augimą. Negerai! Ar tai ir yra netikrų naujienų nutekintojas?“ – parašė D.Trumpas.

CŽA atsisakė komentuoti šį D.Trumpo mestą kaltinimą, kaip ir ankstesnį jo pareiškimą, esą JAV žvalgybos darbas primena nacių Vokietijos dezinformacijos skleidimą.

"Scanpix" nuotr.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama sausio 10-ąją pasakė paskutinę prezidentinę – atsisveikinimo kalbą. Tai proga ne tik jam pačiam, bet ir visam pasauliui įvertinti jo per aštuonerius metus nuveiktus darbus.

Rima JANUŽYTĖ

„Aš laikau tai galimybe padėkoti jums visiems už nuostabų laikotarpį, pažymėti šalies pokyčius į gerąją pusę per pastaruosius aštuonerius metus, taip pat pasidalyti mintimis apie tai, kuria linkme turime žengti ateityje. Nuo 2009 m. susidūrėme su daugybe sunkumų, bet jie mus sustiprino“, – sakė Amerikos prezidentas, tęsdamas prieš 220 metų George’o Washingtono pradėtą atsisveikinimo kalbų tradiciją.

Tokių kalbų turinys per kelis šimtmečius gerokai pakito, kaip ir politinė, ekonominė, socialinė JAV padėtis.

Barackas Obama Ameriką iš savo pirmtako George’o W.Busho „paveldėjo“ toli gražu ne pačios geriausios formos: JAV nesisekė Antrajame Persų įlankos kare ir Afganistane. Šalyje buvo prasidėjusi viena rimčiausių finansinių krizių. Skurdas didėjo, visuomenė piktinosi: 2008 m. vos 13 proc. amerikiečių manė, kad jų šalis juda tinkama linkme.

Tokią savo šalį Čikagos Granto parke su šeima 2008 m. lapkritį vykusių rinkimų naktį pasveikino naujasis – 44-asis Amerikos prezidentas B.Obama. Su kokia ja atsisveikina ir kokią perduoda naujai išrinktam šalies vadovui Donaldui Trumpui?

B.Obamos akimis

Pats B.Obama pasakytų nedvejodamas: jis išgelbėjo Ameriką nuo Didžiosios depresijos, šalį padarė saugesnę, pagerino jos įvaizdį pasaulio akyse. Be to, „užbaigė du karus“ – išvedė karius iš Irako ir pamažu juos sugrąžina iš Afganistano. Dar pridurtų, kad esą pavyko izoliuoti Vladimirą Putiną (kiek šis izoliuotas ir, jeigu taip, kiek tai B.Obamos nuopelnas – diskusijų klausimas).

Sėkme jis pavadintų ir JAV „pasirodymą“ Artimuosiuose Rytuose, kurie dabar esą bent jau nebediktuoja JAV savo sąlygų energijos išteklių klausimu.

Tai – pats optimistiškiausias B.Obamos vertinimas, ir, ko gero, joks istorikas praėjus pusei amžiaus apie šį prezidentą nekalbės su tokiu patosu. Tačiau kai kurie B.Obamos nuopelnai, matyt, vis dėlto bus įrašyti į vadovėlius, net jei tai, kas vieniems yra didžiulis laimėjimas, kitiems gali atrodyti tikra katastrofa.

Kalbant labai bendrai, B.Obamai daugiau ar mažiau pavyko „balansuoti“ – jis sugebėdavo apraminti nepatenkintų mažumų aistras ir sušvelninti daugumos poziciją. Milijonus imigrantų jis „ištraukė iš šešėlio“. Jam rūpėjo socialinis teisingumas ir lygybė – bent jau taip jis visuomet sakė. B.Obama yra ir, tikėtina, ateityje bus vadinamas taikos prezidentu, lygybės prezidentu, niekas iš jo nebeatims ir to, kad jis tapo pirmuoju JAV prezidentu, įvertintu Nobelio taikos premija.

Filosofas prof. Leonidas Donskis praėjusią vasarą apie B.Obamą rašė kaip apie JAV prezidentą, suvaidinusį ne tik simbolinį, bet ir itin reikšmingą politinį vaidmenį JAV vidinės konsolidacijos procesuose. „Jo nepriekaištingas kalbėjimo menas, aistringa ir puiki retorika priminė ir Martino Lutherio Kingo kalbas – manęs niekada neapleido mintis, kad Obamos prezidentavimas buvo istorinė misija kovos už pilietines ir žmogaus teises herojų pradėtų darbų kontekste“, – rašė L.Donskis.

Nuveikti ir nenuveikti darbai

Na, o ką B.Obama pakeitė į gera, vertinant pagal lūkesčius, kurių turėjo už jį balsavę amerikiečiai, ir pagal tai, ką jiems prieš pirmuosius ir antruosius rinkimus buvo žadėjęs pats B.Obama?

Nuo 2008 m. JAV kariai išties buvo pagaliau išvesti iš Irako, sušvelnėjo santykiai su Kuba, buvo nukautas Osama bin Ladenas, pasirašytas branduolinis susitarimas su Iranu. Praėjusiais metais įvyko ir reikšmingas santykių pagerėjimas su Japonija: B.Obama tapo pirmuoju JAV vadovu, apsilankiusiu Hirošimoje, o Japonijos premjeras Shinzo Abe per šias Kalėdas apsilankė Perl Harbore.

Amerikoje irgi įvyko nemažai pokyčių, kai kurie jų – tikrai neginčijamai ryškūs ir svarbūs. Ar geri – nuomonės išsiskiria, tačiau nepaneigiamas faktas, kad 20 mln. iki tol neapdraustų amerikiečių, pradėjus taikyti „Obamacare“ programą, šiandien turi sveikatos draudimą. Ši reforma – vienas pačių svarbiausių B.Obamos nuveiktų darbų.

Nors demokratai neretai kritikuojami, kad dėl B.Obamos reformų išaugo draudimo įmokos, tačiau tam tikri reformos elementai, ypač nuostatos, draudžiančios sveikatos draudimo bendrovėms atsisakyti drausti asmenis dėl jau esamų sveikatos sutrikimų bei leidžiančios tėvams įtraukti savo vaikus į šeimos sveikatos draudimo planus, kol jiems sukaks 26 metai, visuomenės vertinami itin palankiai.

Nepaneigsi ir to, kad nedarbo lygis JAV sumažėjo beveik perpus – nuo 7,8 proc. B.Obamos kadencijos pradžioje (kai jis toliau didėjo) iki 4,9 proc. šiuo metu (ir jis nuolat mažėja).

Įspūdingai sumažėjo ir biudžeto deficitas. B.Obamai atėjus į valdžią jis siekė 1,4 trln. dolerių. Dabar nesiekia 500 mlrd. dolerių (pernai buvo 439 mlrd. dol.) ir yra mažiausias nuo 2007 m.

B.Obama neribotam laikui atidėjo JAV jau gyvenančių arba šalies pilietybę turinčių vaikų tėvų deportaciją. Be to, sustiprino socialinę nelegaliai į šalį su tėvais atvykusių vaikų apsaugą („The Dream Act“).

Aukščiausiojo teismo teisėjomis pirmą kartą istorijoje tapo dvi lotynų kilmės moterys – Elena Kagan ir Sonia Sotomayor.

B.Obama, nors ir susidurdamas su nemažu pasipriešinimu, iškovojo ir teisę tuoktis homoseksualioms poroms. Nors 2011 m. B.Obama vis dar apgailestavo, kad šiuo klausimu jam sunkiai sekasi, jau po poros metų, 2013 m. birželį, Aukščiausiasis teismas priėmė istorinį sprendimą atšaukti įstatymą, draudžiantį taikyti federalines lengvatas homoseksualioms poroms. Tiesa, šis sprendimas dar neužtikrino vienalyčių santuokų įteisinimo visoje šalyje, palikdamas teisę spręsti šį klausimą pačioms valstijoms. Bet 2015 m. vasarą Aukščiausiasis teismas pripažino, kad gėjų santuokos yra teisėtos visose JAV valstijose.

Žaliųjų idėjų triumfas?

Vienas svarbiausių B.Obamos laimėjimų – pernai ratifikuota Paryžiaus klimato sutartis. Šiuo dokumentu Jungtinės Valstijos, kaip ir visos kitos šalys, įsipareigojo kovoti su klimato kaita, o B.Obama tai pavadino „akimirka, kai mes pagaliau nusprendėme išgelbėti savo planetą“.

Beje, žodžius jau lydi darbai: atsinaujinančių šaltinių elektros energijos gamyba JAV patrigubėjo, o vien vėjo gaminamos elektros suvartojimas šalyje padidėjo penkis kartus. Pavyzdžiui, itin vėjuotoje Kanzaso valstijoje iš vėjo gaunama elektros energija užtikrina apie 20 proc. visos čia suvartojamos elektros energijos.

Be to, 2015 m. B.Obama sustabdė „Keystone XL“ naftotiekio projektą, Amerikoje tapusį kovos su klimato kaita simboliu.

Tiesa, oponentai atkreipia dėmesį, kad lygiai taip pat sėkmingai B.Obama gelbėjo merdinčią automobilių pramonę, rėmė itin taršias gamybos šakas. Žodžiu, laviravo, kiek galėjo.

Iš B.Obamos galbūt daugiau tikėjęsi kairieji pasakytų: visi jo nuveikti darbai – ne nuopelnai, o nesėkmės. Ir būtų iš dalies teisūs. Pavyzdžiui, B.Obama taip ir nesugebėjo iki galo išspręsti Afganistano klausimo, o amerikiečių kariai ir dabar ten tebedislokuojami, net jei B.Obama aiškina „užbaigęs“ šį karą.

Be to, jo vadovavimo laikotarpiu buvo deportuota daugiau žmonių nei bet kurio kito prezidento vadovavimo metais per visą JAV istoriją.

Socialinė nelygybė ir pajamų žirklės JAV dar labiau padidėjo, o korporacijų pajamos pasiekė naujų rekordų. 

Kaip rašo kairesnės pakraipos JAV apžvalgininkai, B.Obama nubrėžė raudoną liniją Sirijoje, o paskui pats ją peržengė. Ką jau kalbėti apie JAV poziciją Jemene, Somalyje ar Hondūre, kuriame leido įvykti valdžios perversmui ir kurio gyventojai šiandien gyvena dramatiškomis sąlygomis.

Galiausiai yra dalykų, kurių B.Obama apskritai nepadarė, nors buvo žadėjęs. Pavyzdžiui, jam vadovaujant Amerikoje sausi iš vandens išlipo ekonomikos kolapsą sukėlę asmenys, o jiems išaiškinti ir nubausti įsteigta speciali agentūra, kaip vėliau paaiškėjo, tik imitavo darbą. B.Obama neuždarė ir Gvantanamo kalėjimo, nors nuo pat pirmosios kadencijos pradžios aiškino, kad tai esąs jo pagrindinis uždavinys.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2017-m

Arūnas BRAZAUSKAS

Prognozės – būtinos kalėdinės dovanėlės. Kiekviena save gerbianti žiniasklaidos priemonė artėjant Naujiesiems metams ką nors pasako apie ateitį. Vienos prognozės išsisklaido kaip miražai – tarsi Kalėdų seneliai ir snieguolės, kurie sausio pradžioje išnyksta nežinia kur. Kitos pasimiršta, bet po kurio laiko sprogsta, kada baigia tiksėti jose įtaisytas laikrodis.

2016-ieji – neišsipildžiusių prognozių metai. Galima pasakyti ir taip – įvyko tai, kas buvo netikėta. Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos laimėjimas Seimo rinkimuose patiems „valstiečiams“ nesisapnavo net pačiuose žaliausiuose sapnuose. Didžiosios Britanijos ir ES elitas nesitikėjo „Brexit“ šalininkų pergalės. Sociologinės apklausos ilgokai nerodė, kad JAV prezidento rinkimus galėtų laimėti Donaldas Trumpas. Jau po rinkimų Amerikoje buvo atkreiptas dėmesys, kad tikrieji nuotaikų indikatoriai buvo feisbuko ir tviterio tinklai, tačiau sociologai labiau pasikliovė apklausomis.

Reikia priminti, kad D.Trumpo pergalę tiksliai išpranašavo JAV istorikas Allanas Lichtmanas (g.1947 m.), kuris nuo 1984 m. nesuklydo dėl prezidento rinkimų baigties. Jo metodo bendraautoris yra Sovietų Sąjungoje ilgai gyvenęs seismologas Vladimiras Keilis-Borokas (1921–2013). Jis sukūrė matematinį modelį žemės drebėjimams prognozuoti.

V.Keilis-Borokas – pagarsėjęs mokslininkas, greta kitų garbės narysčių pelnęs vietą ir Popiežiaus mokslų akademijoje. Nuo 1999 m. jis dėstė Kalifornijos universitete Los Andžele.

A.Lichtmano ir V.Keilio-Boroko metodas remiasi atsakymais „taip“ arba „ne“ į 13 raktinių klausimų. „Prezidentų skaičiuoklė“ nusako rinkimų rezultatą (kandidatų surinktų balsų skaičių) 97,9 proc. tikslumu. Konkrečiai šiam reikalui istoriko ir seismologo metodas buvo pritaikytas padedant matematikui Jackui Moshmanui.

2013-aiasiais A.Lichtmano ir V.Keilio-Boroko rodyklė parodė į Hillary Clinton. Tačiau 2016-aisiais V.Lichtmanas pakeitė prognozę, nes pasikeitė tais 13 klausimų nusakoma situacija. Profesorius teigė, kad D.Trumpas laimės balsų daugumą. A.Lichtmanas suklydo – H.Clinton surinko daugiau balsų. Tačiau A.Lichtmanas nesuklydo tuo atžvilgiu, kad D.Trumpas išrinktas prezidentu, – jis užsitikrino reikiamus rinkikų balsus.

Jau išrinkus D.Trumpą istorijos profesorius nesiliovė prognozavęs. A.Lichtmanas pareiškė, kad D.Trumpas gali būti nušalintas per apkaltą. Tokiu atveju prezidentu taptų išrinktasis viceprezidentas Mike‘as Pence‘as. Šįkart A.Lichtmanas rėmėsi ne skaičiuokle, o nuojauta – kaip jis išsireiškė, jausmu savo viduriuose (angl. „guts“).

Ačiū D.Trumpui, JAV prezidento rinkimai tapo įdomiausiu politiniu šou. Regis, toks bus ir pats D.Trumpo valdymas – kad ir kiek jis truktų. Tačiau Lietuvos reikalai tiesiogiai nuo D.Trumpo nepriklauso. Net ir kilus pasaulinei ekonominei sumaiščiai vargu ar ji smogtų Lietuvai labiau nei 2009-aisiais.

Rusijos agresija visuomet įmanoma, tačiau, matyt, gen. Jamesas Mattisas, pravarde Pasiutęs Šuo, numatytas Pentagono šefu ne tam, kad ramiai stebėtų, kaip rusų pajėgos traiško NATO batalionus, dislokuotus Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Taip ir Europos Sąjunga, kuri Lietuvai reiškia ne vien ekonominę erdvę, bet ir dar vieną saugumo garantą, neišardoma vienu „Brexit“ referendumu.

Kalendorius – savaime išsipildančių prognozių rinkinys. Tačiau tiksliai galima prognozuoti tiktai suplanuotus dalykus, pavyzdžiui, rinkimus, bet ne jų baigtį.

2017-aisiais keisis politinės pamainos Prancūzijoje ir Vokietijoje. Abiem atvejais kalbama apie valdžios lygmenį, į kurį moterys patenka ne pagal kvotas, o pagal surinktus balsus. Ar Marine Le Pen taps Prancūzijos prezidente? Ar Angela Merkel sieks dar vienos kadencijos kanclerio poste – kartu ir valdymo trukmės rekordo?

Iki 2018-ųjų gegužės pabaigos, kada pagal grafiką Italijoje numatyti parlamento rinkimai, bus aišku, kas valdo valstybes, kurios kažkada buvo prie ES lopšio. Gal iki to laiko išryškės ir ES reformos vizija. Nors daugelis viduriais jaučia, kad reforma būtina, apie tai, kokį pavidalą jį įgaus, kol kas mažai kas šneka.

Alejandro Chafuenas

Nauja tendencija – verslininkai eina į valdžią: ką tik Donaldas Trumpas laimėjo prezidento rinkimus, verslo magnatai perima valdžią ir kitur, tai pat ir Lietuvoje, kur Seimo rinkimus laimėjo partija, vadovaujama turtingo verslininko. Ką tai žada ar kokių pavojų kelia pasauliui? Aiškinamės ir globaliau į pasaulio ateitį žvelgiame su žinomu JAV ekonomistu Alejandro Chafuenu.

– Ekspertai pastaruoju metu kalba apie politikoje kylančią populizmo bangą, galios santykių tarp elito ir rinkėjų transformaciją. Kaip jūs, kaip ekonomistas, žvelgiate į tai?

– Manau, kad populizmas yra pavojus, kurį XXI a. matome beveik visose visuomenėse. Tai yra pavojus, galintis nuvesti į manipuliavimą galia, o Jungtinės Valstijos buvo pastatytos remiantis galios padalijimu: tas, kas turi galią, ja neturėtų piktnaudžiauti. Todėl tikiuosi, kad JAV institucinė sistema apsaugos nuo kai kurių D.Trumpo instinktų, galinčių sukurti didelių problemų ateityje.

Kita vertus, žiniasklaida bando piešti D.Trumpą kaip populistą, bet manau, kad kita pusė yra labiau populistinė. D.Trumpui nelabai rūpėjo ta populisto etiketė, o štai Barackas Obama neseniai savo kalboje sakė, kad tai jis yra populistas, – jam rūpi žmonės, jų sveikatos apsauga, algos didinimas ir nemokamas aukštasis išsilavinimas.

– D.Trumpas – ne vienintelis JAV prezidentas, kuris prieš juo tapdamas užsiėmė verslu, tačiau bene pirmasis, kuris atėjo į valdžią iškart, be realios valstybės valdymo patirties. Verslininkas vadovo kėdėje nėra netikėta, tačiau kartu nėra ir labai įprasta. Kaip, jūsų manymu, jam seksis?

– Tokių pavyzdžių turite ir jūs Europoje – prisiminkime Silvio Berlusconi. Lotynų Amerikoje galima prisiminti Sebastianą Pinerą, vieną labiausiai sėkmės lydimų Čilės verslininkų, kuris neseniai buvo šalies prezidentas ir gali būti, kad bus išrinktas prezidentu dar kartą. Pagal rodiklius, jis darbą atliko tikrai gerai, tačiau jam buvo priekaištaujama, kad jo valdymo laikotarpiu nebuvo sumažinta nelygybė. Yra ir kitas pavyzdys tose pačiose JAV – Michaelas Bloombergas, kuris buvo Niujorko meru ir nuveikė neblogą darbą.

Tačiau, žinoma, D.Trumpui tai bus iššūkis, nes valstybė skiriasi nuo privataus sektoriaus. Tarkim, noriu pastatyti tokį pastatą ir pastatau, nenoriu daryti to ar ano, ir to nereikia daryti. Versle nebūtina pirkti už pigiausią kainą ar daryti visko pagal logiškas taisykles, jei turi verslo instinktą.

Todėl, manau, bus įdomu pasižiūrėti, kaip jis prisiderins prie biurokratijos, taip pat kas bus tie žmonės, kuriuos jis pasirinks, – tai bus svarbiausia. Kol kas galiu tik džiaugtis jo pasirinkimais formuojant komandą.

Mes turime ir vieną pavyzdį iš mano gimtosios Argentinos: ponas Mauricio Macri yra Argentinos prezidentas. Jis nebuvo stambus verslininkas, nes pats buvo verslininko, „Fiat“ prezidento, sūnus. Jis išmoko valdyti būdamas Buenos Airių meru, o dabar daugelis iš jo to meto komandos dalyvauja valstybės valdyme.

– Ar galėtume spėti, kad verslininkų tapimas politikais taps vis populiaresnis?

– Manau, kad kai kurie žmonės, įkvėpti D.Trumpo sėkmės, stengsis kopijuoti jį ar net kopijuoti tai, kas vyksta JAV, todėl kai kurie verslininkai iš tiesų gali pradėti tiesiogiai siekti politinės galios. Vis dėlto nemanau, kad tokių bus daug, nes politika nėra lengvas darbas.

– Tačiau gali atsitikti taip, kad išrinkti verslininkai valstybėje pradės tvarkytis kaip nuosavoje įmonėje, tarsi saugodami asmeninį verslą. Pavyzdžiui, D.Trumpas planuoja numatyti didesnius mokesčius prekėms iš Meksikos ir Kinijos, priešinasi prekybos sutartims.

– Mano nuomone, tai pavojinga – realus pavojus, kad D.Trumpas pats norės rinktis laimėtojus ir pralaimėtojus. Tačiau labai įdomu, kad bent du D.Trumpo finansiniai patarėjai yra laisvosios prekybos propaguotojai, pavyzdžiui, Stephenas Moore’as visą laiką buvo vienas iš ekonomistų, pasisakančių už imigraciją.

Manau, kad iki šiol Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (NAFTA) sukūrė daug privalumų, ne tik ekonomiškai, bet ir kultūriškai sujungdama Kanadą, Meksiką ir Jungtines Valstijas. D.Trumpo išrinkimas labai siutina Meksikos elitą, jie priešinasi jo planams, ir tikiuosi, kad jis sušvelnins savo požiūrį.

JAV nereikalinga didelė revoliucija, tačiau reikalingi dideli pokyčiai, kad pakeistume kursą. Labai svarbu išlaisvinti rinką ir sukurti mažiau kliūčių į ją patekti, ypač ten, kur gyventojai ne tokie turtingi ar išsilavinę. Turiu omenyje reguliavimų kiekį, ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Neseniai buvau Lenkijoje, kurioje kasmet parašoma apie 30 tūkst. lapų naujų reguliavimo nurodymų. Verslas nespėja pagal jų tempą, lieka formalumai ir biurokratinė painiava. Todėl mano siūlymas – mažiau reguliavimo, mažinti mokesčius, išlaikyti laisvąją rinką, ir tuomet JAV galės augti sparčiausiai per pastaruosius metus.

Vėlgi, aš mėgstu laisvę, tačiau manau, kad radikalūs pokyčiai, vedantys į nežinomybę, yra pavojingi. Vis dėlto truputį daugiau nerimo kelia tempas, kuriuo institucijos gali keisti visuomenę.

– Vienas tokių dalykų, keičiančių ir jau pakeitusių visuomenę, yra internetas, kuris paspartino, tarkime, tą pačią dalijimosi ekonomiką. Jos privalumai – lengvas prisijungimas, nedaug taisyklių, lankstus vartotojų dalyvavimas. Skamba kaip geras pavyzdys, kurį laisvosios rinkos gerbėjai turėtų itin mėgti?

– Taip, tačiau norint išspręsti visas visuomenės problemas to nepakaks. Dalijimosi ekonomika yra puikus įrankis padėti vargingiau gyvenantiesiems. Pavyzdžiui, galite išnuomoti savo mažą namą per „Air BnB“ sistemą. Taip daro ir mano sūnus, kurio nuolatinės pajamos nėra didelės, o tai jam leidžia uždirbti ir jaustis gerai, kad uždirba teikdamas paslaugą.

Tačiau kartais reikia būti kūrybiškesniems norint padėti žmonėms, kurie buvo įpratę prie senos sistemos, ir kartu išlaikyti lygybės principą, kuris, manau, yra kertinis. Jūs turbūt girdėjote, kad atsiradus vartotojų taksi tinklams kiti vairuotojai ar taksi savininkai sako: „Ei, šitiems žmonėms taikoma mažiau taisyklių nei mums.“ Manau, kad tiesiog taip pat reikėtų sumažinti kaštus ir vadinamiesiems tradiciniams verslams.

Aš pats esu didelis dalijimosi ekonomikos produktų vartotojas, tačiau kartu man rūpi etika ir nelygybė, sukuriama naudojant netolygų ekonominių laisvių paskirstymą. Tradicinėje rinkoje yra labai daug apribojimų. Pavyzdžiui, finansų rinkose praktiškai tik bankai gali išpildyti visus reikalavimus. Didžiausi JAV bankai turi apie tūkstantį advokatų – kas gali sau tai leisti?

Bet technologijos pagrindinių pasaulio problemų neišspręs, jei nepakeisime žmonių mąstymo, kad tai jie yra atsakingi už savo išsilavinimą ir negali visko tikėtis gauti iš valstybės.

– Vis dėlto dalijimosi ekonomika dažnai atkreipia dėmesį į tai, kad galima tiesiog efektyviau paskirstyti jau turimus išteklius. Kartais kyla įspūdis, kad galbūt nereikia stengtis augti bet kokia kaina, – užtektų tik paskirstyti tai, ką pagaminame?

– Aš labai gerbiu žmones, kurie sako: gerai, man jau užteks, aš nebenoriu augti. Tačiau dar labiau gerbiu ir žaviuosi tais žmonėmis, kurie savo vaisius nori padauginti. Aš pats anksčiau buvau agnostikas, ateistas, vėliau tapau krikščioniu. Pradžios knygoje praktiškai taip ir sakoma: būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją.

Žmonių problema yra ta, kad jie kartais mano, jog ekonomiką reikia vertinti kaip duotybę, kaip pyragą ir koncentruotis į paskirstymą. Tačiau pyrago dydis nepriklauso nuo to, kaip mes jį dalysime. Jeigu žmogus, kuris pagamina daugiau, turi mokėti baudas, o tas, kuris pagamina mažiau, gauna daugiau privalumų, turėsime visuomenę, kuri ne tik neauga, bet pradeda trauktis. Ir tuomet blogiau bus visiems. Todėl aš manau, kad visuomet turi būti augimo potencialas. Aišku, reikia gerbti įstatymus.

– Po pastarųjų rinkimų pasigirdo kalbų, kad dėl D.Trumpo pergalės apie atsiskyrimą nuo JAV gali svarstyti Kalifornija. Tai tradiciškai demokratus remianti valstija, be to, regis, galinti save išlaikyti – pasaulyje pagal BVP ji yra šešta ir lenkia tokią šalį, kaip Prancūzija. Ar toks veiksmas būtų logiškas ir ar jis apskritai įmanomas?

– Panašių diskusijų buvo ir prieš rinkimus: kai kas Teksase kalbėjo, kad jie gali atsiskirti, jei laimės H.Clinton. Aš pats esu imigrantas ir man patinka Jungtinių Valstijų laisvė, todėl manau, kad jei regionas yra federacinėje valstybėje, jis turi turėti teisę nuo valstybės atsiskirti. Jei regionas nori atsiskirti, nes yra diskriminuojamas centrinės valdžios, manau, kad tai būtų teisėta ir atsiskyrimas galėtų įvykti. Aš nemanau, kad centrinė valdžia dėl to galėtų įsitraukti į karą. Taip pat nematau, kad tai galėtų įvykti per artimiausius dešimt metų. Kalifornija ir pati nėra vienalytė: kai kurie regionai konservatyvesni, yra ir labiau kaimiškų regionų.

– Tačiau ar turtingo regiono atsiskyrimas būtų, pavadinkime, teisingas mažiau išsivysčiusių šalies regionų atžvilgiu?

– Aš nemanau, kad mažiau turtingi regionai turi teisę per se į turtingesnių regionų gerovę. Turtingumas nepriklauso nuo materialinių išteklių. Pažiūrėkite į Honkongą – tai regionas praktiškai be išteklių. Todėl jei priimsite įstatymus, kurie gerbs privačią žmogaus nuosavybę, žmogaus orumą, jo ekonomines ir civilines laisves, – tai ir bus pagrindinis raktas į išsivystymą.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

„Brexit“, Donaldas Trumpas – dėl to kai kam jau nervai nelaiko. Ar tik ne Angela Merkel – vienintelė liberalios demokratijos atrama Europoje? Ką darysime, jei Prancūzijos prezidente bus išrinkta Marine Le Pen? Netikėtos politinės permainos skatina košmariškas prognozes. D.Trumpas lyg kometa lekia link Žemės rutulio ir taikosi jį praryti. Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas, D.Trumpas peiliais dalijasi pasaulinį pyragą. Tokie solidžių žurnalų viršeliai.

Arūnas BRAZAUSKAS

Greta to pasirodo išmintingi patarimai, kurių ramybė kelia nerimą. Lietuvoje gerai žinomas, verčiamas ir leidžiamas istorikas Timothy Snyderis lapkričio 15 d. savo feisbuko paskyroje surašė 20 tezių. Įtaigiai surašė – norėjo kitus jaudinti tuo, kas jaudina jį patį.

„Nepaklusk avansu. Didžiuma valdžios autoritariniams valdovams atiduodama savanoriškai. Tokiais laikais kaip šie individai iš anksto bando nuspėti, ko norės labiau represyvi vyriausybė, ir tada ima tai daryti neprašyti. Juk jūs taip jau elgėtės, ar ne? Sustokite. Išankstinis paklusnumas parodo valdžiai, kas yra leistina, ir skatina nelaisvę.“

„Būk ramus, kai nutinka neįsivaizduojami dalykai. Kai įvyksta teroristų ataka, atmink, jog visų laikų autoritariniai valdovai arba laukia, arba planuoja panašius dalykus, kad sutvirtintų valdžią. Prisimink Reichstago gaisrą. Staigi nelaimė, dėl kurios atsisakoma valdžios pusiausvyros, sunaikinamos opozicinės partijos ir t.t., yra seniausia apgaulė Hitlerio knygoje. Neužkibk ant to.“

„Būk ramus, kai nutinka neįsivaizduojami dalykai. Kai įvyksta teroristų ataka, atmink, jog visų laikų autoritariniai valdovai arba laukia, arba planuoja panašius dalykus, kad sutvirtintų valdžią. Prisimink Reichstago gaisrą. Staigi nelaimė, dėl kurios atsisakoma valdžios pusiausvyros, sunaikinamos opozicinės partijos ir t.t., yra seniausia apgaulė Hitlerio knygoje. Neužkibk ant to.“

T.Snyderis – bestselerio „Kruvinos žemės“ autorius. Jo stichija – visa tai, kas susiję su Antruoju pasauliniu karu. Todėl jo patarimai persunkti ne šių laikų dramatizmo. Užtat „drakono pilve“, tokiame kaip Maskva, gyvenančių inteligentų tonas ironiškesnis – jie nelaukia staigių nelaimių, nes jau seniai įvyko, kas blogiausia. Valdžia kaip smauglys tyliai veržė, veržė ir užveržė – staigų skausmą mažai kas pajuto.

Madingas ir savaip įtakingas Rusijos politologas Valerijus Solovejus rašo apie Kremlių: „Administracija (žinote kokia) paspartintais tempais ieško rangovų darbui socialiniuose tinkluose. D.Trumpo kampanija laimėta dirbant socialinėje medijoje, internete. Tai išties lemtinga slinktis: socialiniai tinklai tapo svarbesni nei televizija.“ Savo žinutę jis pavadino „Kova už Wunderwaffe“ – t.y. už stebuklingą ginklą, kokį pasigaminti tikėjosi Hitleris. Šiais laikais tai ne atominė bomba, o propaganda.

Kai po rinkimų JAV sociologai susizgribo, kodėl apklausos nerodė D.Trumpo pergalės, o jis laimėjo, plačiau žvelgiantieji atkreipė dėmesį, kad tviterio pranešimai signalizavo, jog Hillary Clinton palaikymas sminga žemyn. Apklausos užleidžia vietą socialinių tinklų statistikai.

„Didžiuma valdžios autoritariniams valdovams atiduodama savanoriškai“, – šiam T.Snyderio teiginiui iliustruoti tinka daugybė istorinių pavyzdžių. Tarp jų – Venesuela, kurioje piliečiams skausmingas, o pašaliečiams dažnai komiškas nesąmones daro demokratiškai išrinkta valdžia. Žinių sraute iš Venesuelos nėra rimtų duomenų apie rinkimų falsifikavimą. Pavyzdžiui, dabartinis šalies prezidentas Nicolasas Maduro 2013-aisiais laimėjo rinkimus, surinkęs 50,6 proc. balsų. Jo varžovas Henrique Caprilesas, gavęs 49,1 proc. balsų, apskundė išdavas, reikalavo balsų perskaičiavimo, tačiau tikrinimai nepajudino ankstesnių rezultatų. H.Caprilesas galiausiai atšaukė pretenzijas. Žvelgiant į ankstesnius laikus: 2007 m. tuometinis prezidentas Hugo Chavezas pralaimėjo jo inicijuotą referendumą dėl konstitucijos pakeitimų, kurie, pasak prezidento, būtų įgalinę Venesueloje įtvirtinti socializmą.

Venesuelos istorija ne tiek ramina dėl demokratijos ateities, kiek kelia nerimą, kad visuotinės rinkimų teisės įgalinta dauguma iškels valdžią, kuri be jokių reichstagų gaisrų, be ypatingosios padėties išardys seną ir pastatys naują valstybę, kurioje kai kam bus labai nejauku, jeigu ne blogiau. Tas nemalonias permainas galima lyginti ir su smauglio veržimu, ir su laipsnišku varlės virimu, kurio ši nejunta dėl itin lėto temperatūros kilimo. Liaudis nė nepajus, kaip bus išvirta.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

D.Trumpas

Rinkimai JAV baigėsi prieš dvi savaites, tačiau tam tikri politiniai žaidimai vyksta iki šiol. Praėjusią savaitę Žaliųjų partijos kandidatė Jill Stein inicijavo balsų  perskaičiavimą Viskonsino valstijoje. Planuojama, kad perskaičiavimas bus pradėtas ketvirtadienį. Viskonsine Donaldas Trumpas nugalėjo Hillary Clinton 25 tūkst. balsų skirtumu – demokratai šioje valstijoje pralaimėjo pirmą kartą nuo 1984 m.

Gytis KAPSEVIČIUS

Tiesa, net ir tokiu atveju, jei pergalė 10 rinkikų balsų turinčiame Viskonsine būtų skirta H.Clinton, įtakos rinkimų rezultatams tai neturėtų. J.Stein taip pat siekia balsų perskaičiavimo Mičigano ir Pensilvanijos valstijose. Pagal įstatymus, visi ginčai, susiję su einamaisiais prezidento rinkimais, turi būti išspręsti per 35 dienas nuo jų pabaigos – iki gruodžio 13 d.

Taip pat šią savaitę išrinktasis prezidentas D.Trumpas savo tviterio paskyroje kontroversiškai pareiškė, kad tai jis surinko daugiau rinkėjų balsų, nors, pagal oficialų skaičiavimą, 2 mln. daugiau rinkėjų balsavo už H.Clinton (D.Trumpas laimėjo pagal rinkikų kolegijos balsus). Priežastis, pasak jo, – milijonai balsavusiųjų nelegaliai, tačiau šis teiginys tolesniais įrodymais nebuvo pagrįstas. Kita žinute D.Trumpas skundėsi „rimtu rinkėjų sukčiavimu“ Virdžinijoje, Naujajame Hampšyre ir Kalifornijoje – valstijose, kuriose laimėjo H.Clinton.

D.Trumpas ir toliau ruošiasi būsimai kadencijai ir renka savo komandą. JAV ambasadore Jungtinėse Tautose ketinama skirti Pietų Karolinos gubernatorę Nikki Haley, Centrinės žvalgybos valdybos direktoriumi – Atstovų rūmų narį iš Kanzaso Mike’ą Pompeo, švietimo sekretore – politikę ir švietimo aktyvistę Betsy DeVos. Už teisingumą D.Trumpo komandoje bus atsakingas senatorius iš Alabamos Jeffas Sessionsas. Kaip patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pasirinktas generolas leitenantas Mike’as Flynnas – šios pozicijos Senatas patvirtinti neprivalo.

Nors D.Trumpas per prezidento rinkimų kampaniją pasižymėjo ne tik ksenofobiškais, bet ir prieš moteris bei migrantus nukreiptais pasisakymais, CNN atkreipia dėmesį, kad dvi iš galimų kandidačių į postus yra moterys, o N.Haley, kurios tikrasis vardas yra Nimrata, mergautinė pavardė – Randhawa, yra gimusi JAV indų šeimoje. Be to, kol kas vienas realiausių pretendentų užimti būsto ir urbanistinės plėtros sekretoriaus poziciją yra juodaodis neurochirurgas Benas Carsonas.

Pastebėta, kad laimėjus rinkimus keičiasi ne tik būsimojo prezidento požiūris į demografines grupes. Nuo rinkimų pasikeitė ir D.Trumpo požiūris į kai kuriuos kertinius kampanijos metu išdėstytus principus: anksčiau vadinęs klimato atšilimą Kinijos sukurtu mitu, jis pripažino, kad egzistuoja tam tikra sąsaja tarp klimato atšilimo ir žmonių veiklos; per rinkimus žadėjęs pergalės atveju „įkišti H.Clinton į kalėjimą“, dabar laikosi kur kas nuosaikesnės nuomonės, o žadėtą sieną tarp Meksikos ir JAV galvoja vietomis pakeisti tvora.

"Scanpix" nuotr.

JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas pa­siūlė įtakingą prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais postą prieštaringai vertinamam savo rinkimų kampanijos patarėjui atsargos generolui Michaelui Flynnui.

Baltųjų rūmų administracijos vadovu bus paskirtas Respublikonų nacionalinio komiteto pirmininkas Reince’as Priebusas. Vyriausiuoju strategu taps Stephenas Ban­nonas, sulaukęs kaltinimų rasizmu. Generalinio prokuroro postas pasiūlytas Alabamos senatoriui Jeffui Sessionsui, kuris pagarsėjęs griežtomis atiimigracinėmis nuostatomis. Radikalių konservatoriškų pažiūrų Kongreso nariui Mike‘ui Pompeo žadamas Centrinės žvalgybos valdybos vadovo postas. D.Trumpas pažindinasi ir su tarptautinėmis aktualijomis. Jis susitiko su Japonijos premjeru Shinzo Abe.