"Scanpix" nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Donaldas Trumpas tapo oficialiu Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidento postą. Per savo gyvenimą jis yra pasakęs ir išmintingų dalykų, tačiau didžiąją laiko dalį kalba taip, lyg veržtųsi ne į aukščiausią galingiausios valstybės postą, o į „stand-up comedy“ trupę.

Tai oficialu: antradienį JAV respublikonų partija Donaldą Trumpą pasirinko savo kandidatu į prezidento postą. Per audringą ir vingiuotą rinkimų kampaniją D.Trumpas prikalbėjo tiek, kad būtų galima išleisti visą seriją jo pasisakymų rinkinių. Vis dėlto kvailos, juokingos, absurdiškos frazės jam nesutrukdė įveikti 16 varžovų ir sutriuškinti atkaklų partijos pasipriešinimą. Dabar šis nekilnojamojo turto magnatas, buvęs realybės šou dalyvis ruošiasi lemiamai dvikovai su Demokratų partijos kandidate Hillary Clinton.

Ar aštrus liežuvis ir be atrankos drebiamos frazės visais gyvenimo klausimais jam padės, ar pakenks, sužinosime rudenį. Tačiau kol kas jo rėžiamos „tiesos“ amerikiečiams patinka.

Į vieną vietą surinktos praeityje ir per rinkimų kampaniją D.Trumpo ištartos frazės gali ir prajuokinti, ir pravirkdyti – nelygu, koks esate žmogus. Tačiau jas perskaičius aišku tampa viena: jei jų autorius ir sumanytojas taps JAV prezidentu, šios šalies laukia labai įdomūs laikai.

Apie naftos kainas:

„Nežinote, kaip išlaikyti nedideles naftos kainas? Iškruškit OPEC’ą! Vašingtone nėra nė vieno žmogaus, kuris sugebėtų imti ir pasakyti: jūs nekelsit tos sumautos kainos.“

Apie skiepus:

„Mažų vaikų daugiau neskiepysim, kaip kokių arklių, po kelias vakcinas iš karto. Viena vakcina vienam kartui, ir viskas.“

Apie B.Obamos gimimo liudijimą:

„Labai patikimas šaltinis man paskambino ir pranešė, kad B.Obamos gimimo liudijimas – suklastotas. Reikės kreiptis į Havajus, kad visi įsitikintų, jog jis net nėra gimęs JAV.“

Apie dainininkę ir aktorę Bette Midler:

„Nors Bette Midler yra akivaizdžiai labai nepatraukli moteris, aš taip niekada nepasakyčiau, nes visada stengiuosi būti politkorektiškas.“

Apie žiniasklaidą:

„Kol šalia savęs turiu jauną ir gražią merginą, galiu absoliučiai nesijaudinti dėl to, ką apie mane sako ar rašo žiniasklaida.“

Apie imigrantus iš Meksikos:

„Aš pastatysiu didžiulę sieną. Niekas nestato sienų geriau už mane. Ir patikėkit, aš ją pastatysiu labai nebrangiai. Pastatysiu didelę didelę sieną pietiniame mūsų pasienyje, ir dar priversiu Meksiką apmokėti jos statybą. Užsirašykit mano žodžius.“

Apie savo vyrišką žavesį:

„Visos moterys iš „Mokinio“ (realybės šou – R.J.) su manimi flirtavo. Visos. Sąmoningai ar nesąmoningai. Bet to ir reikėjo tikėtis.“

Apie klimato kaitą:

„Niujorke šąla ir sninga. Mums reikia klimato atšilimo!“

Apie cukraus pakaitalus:

„Dar nemačiau nė vieno liekno žmogaus, geriančio dietinę kolą.“

Apie intelektą:

„Mano IQ yra vienas aukščiausių, ir jūs visi tai žinot. Tik nesijauskit dėl to kvailai – tai ne jūsų kaltė.“

Apie kovą su „Islamo valstybe“:

„Kiti kandidatai lipdami ant šios scenos nežinojo, kad neveikia oro kondicionieriai. Jie prakaitavo kaip šunys. Tai kaip jie ruošiasi įveikti ISIS? Nemanau, kad tai įvyks.“

Apie moteriškumo galią:

„Vienintelė korta, kurią turi H.Clinton, yra ta, kad ji moteris. Daugiau ji neturi ko pasiūlyti. Jeigu ji būtų vyras, nemanau, kad surinktų bent 5 proc. balsų. Vienintelis jos koziris – tai, kad ji moteris. Laimei, pačios moterys jos nemėgsta.“

Apie buvusį kandidatą į prezidentus Johną McCainą:

„Jis nėra karo didvyris. Karo didvyriu jis laikomas tik todėl, kad buvo patekęs į nelaisvę. O man patinka žmonės, kurie nebuvo patekę į nelaisvę.“

Apie neįgalumą:

„Negaliu patikėti. Mane kritikuoja žmogus invalido vežimėlyje?! Žmogus, kuris pats negali nusipirkti kelnių?“

Apie internetą:

„Dėl interneto mes prarandame daug žmonių. Mums reikėtų susitikti su Billu Gatesu ir kitais, kurie supranta, kas vyksta, ir galbūt reikėtų kažkaip uždaryti tą internetą.“

David Schultz

Prieš šešis mėnesius mažai kas prognozavo, kad Donaldas Trumpas taps rimtu Respublikonų kandidatu į prezidento postą. Tačiau laimėjęs Indianoje D.Trumpas tokiu tapo. Kodėl jis laimėjo ir kokios jo perspektyvos pagrindiniuose rinkimuose?

Prof. dr. Davidas Schultzas

Nėra vienos konkrečios priežasties. Taip, jis susidūrė su silpnais oponentais, tačiau jo sėkmę lėmė dar bent dvi svarbios priežastys. Pirmiausia jis buvo vienintelis kandidatas, aiškiai suvokęs galingą žiniasklaidos, pop kultūros ir politikos konvergencijos jėgą – pagrindinius šiuolaikinės Amerikos prezidento rinkimų kampanijos bruožus.

Jis buvo vienintelis kandidatas, aiškiai suvokęs galingą žiniasklaidos, pop kultūros ir politikos konvergencijos jėgą.

Vesdamas savo paties televizijos šou jis įgijo patirties, kaip reikia dirbti su žiniasklaida. Tokių įgūdžių neturėjo nei vienas kitas Respublikonų kandidatas. Visi žinojo, kas yra D.Trumpas, ir tai pridėjo jam papildomų ankstyvų taškų. Antra, D.Trumpas buvo suformulavęs aiškią žinutę, kodėl jis kandidatuoja į
prezidentus, ir didžiausią dėmesį skyrė nestabilios ekonomikos, globalizacijos ir imigracijos grėsmių temoms.

Tokių leidinių kaip „The New York Times“ atliktos apklausos rodo, jog Hillary Clinton dešimčia ar daugiau procentinių punktų lenkia D.Trumpą, todėl pastarajam ši kova gali būti sudėtinga. Tačiau atsiribokime nuo apklausų rezultatų. Kiek kartų tai pačiai H.Clinton buvo prognozuojama
lengva pergalė prieš Bernie Sandersą, tačiau galiausiai prognozės nepasitvirtindavo.

Kaskart, kai apklausos jai prognozuoja pergalę, taip, beje, buvo ir per 2008-ųjų rinkimus, H.Clinton tarsi atsipalaiduoja ir… pralaimi.

Rinkimai Indianoje – naujausias pavyzdys, kai H.Clinton buvo prognozuojama lengva pergalė, tačiau jai nepavyko. Atrodo, kad kaskart, kai apklausos jai prognozuoja pergalę, taip, beje, buvo ir per 2008-ųjų rinkimus, H.Clinton tarsi atsipalaiduoja ir… pralaimi. Nors preliminariuose Demokratų partijos kandidato rinkimuose H.Clinton tam tikra prasme pasirodė kaip stipresnė kandidatė, kartu išryškėjo ir jos silpnybės, kuriomis D.Trumpas tikrai pasinaudos pagrindiniuose rinkimuose.

"Scanpix" nuotr.

Be to, nacionalinių apklausų rezultatai praktiškai nieko nereiškia. Nors prezidento rinkimai vyksta penkiasdešimtyje valstijų, tikroji kova verda taip vadinamosiose neapsisprendusiose („svyruojančiose“) valstijose, tokiose kaip Ohajaus, Floridos, Virdžinijos, kurios atstovauja apie 10 proc. lemiamų elektorato balsų. Šiose valstijose apklausos prognozuoja nuožmią kovą. B.Sandersas atskleidė H.Clinton silpnas pozicijas dėl laisvosios prekybos sutarčių ir globalizacijos, todėl rinkimai ir tokiose tradiciškai demokratams saugiose valstijos, kaip Mičigano ar Pensilvanijos, gali būti netikėti ir tapti rimtu iššūkiu kandidatei.

Daugiau nei pusė valstybės nepalaiko D.Trumpo, bet tą patį galima pasakyti ir apie H.Clinton.

Tiek D.Trumpo, tiek ir H.Clinton, kaip kandidatų į prezidentus didelė visuomenės dalis nepalaiko apskritai. Tai didžiausias kandidatų nepalaikymo mastas per pastaruosius kelis prezidento rinkimus. Tai irgi svarbus veiksnys, galintis apsunkinti H.Clinton pergalę. Taip, daugiau nei pusė valstybės nepalaiko D.Trumpo, bet tą patį galima pasakyti ir apie H.Clinton – regionuose nepalaikančiųjų H.Clinton yra labai daug ir tarp respublikonų, ir tarp nepriklausomų rinkėjų, kurie tikėtina gali prieš ją atsisukti.

Neapsisprendę rinkėjai apskritai turi milžinišką įtaką galutiniams rinkimų rezultatams. H.Clinton yra labai reikalingi B.Sanderso jaunų rinkėjų balsai, tačiau kol kas neatrodo, jog ji galėtų pelnyti šių rinkėjų palankumą, net jeigu B.Sandersas ir išreikštų palaikymą H.Clinton tolimesniame rinkimų etape.

Problemos slypi ir jos neįkvepiančiose politinėse kalbose, ir pačioje kampanijoje, ypač jas palyginus su B.Sanderso ar to paties D.Trumpo. D.Trumpo žinutės paprastai vertinamos dvejopai – gerai arba blogai, ir tai įkvepia jo šalininkus. To negalima pasakyti apie H.Clinton…

H.Clinton neturi tų privalumų, kuriais paprastai pasižymi nepriklausomi kandidatai.

Be to, H.Clinton atstovauja „institucinį“ Vašingtoną, o D.Trumpas – ne. H.Clinton neturi tų privalumų, kuriais paprastai pasižymi nepriklausomi kandidatai. Minesotos rinkėjai jau žino, kaip išsišokėlis, buvęs profesionalus imtynininkas Jesse Ventura tapo valstijos gubernatoriumi. Ir jie tikrai nenustebintų, jei D.Trumpui pasisektų rinkiminėje kovoje nugalėti H. Clinton.

Davidas Schultzas yra Hamline‘o yra universiteto (JAV) profesorius, žinomas JAV rinkimų ekspertas, Mykolo Romerio universiteto vizituojantis dėstytojas ir Mykolo Romerio universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.

Donaldas Trumpas su žmona Malania / "Scanpix" nuotr.

JAV prezidento rinkimų kampanija pasiekė lūžio tašką. Apie tai – trys klausimai politologui, Rytų Europos studijų centro analitikui, Linui Kojalai.

– Ar Tedo Cruzo pasitraukimas iš kovos dėl Respublikonų partijos kandidato JAV prezidento rinkimuose reiškia, kad Donaldas Trumpas tikrai kovos rinkimuose su Hillary Clinton?

– Tai rodo, kad jis jau nebesitiki sukliudyti D.Trumpui siekti pusės delegatų ribos. Kova iš esmės vyko tik dėl to, ar pavyks sukliudyti D.Trumpui turėti daugumą delegatų. Dabar akivaizdu, kad po pralaimėjimo tarsi palankioje T.Cruzui Indianoje tų vilčių nebėra. Likęs kandidatas Johnas Kasichas iš esmės situacijos nepakeis (J.Kasichas irgi pasitraukė iš kovos trečiadienį – red. past.). Respublikonams dabar atėjo vidinio susitaikymo laikas, kai reikia suvokti, kad D.Trumpo sustabdyti nepavyks, nepaisant tų dešimčių milijonų, kurie buvo tam metami. Klausimas – ar partija susivienys prieš rinkimus, kad galėtų tą efektyviai padaryti.

Maždaug 20 proc. Respublikonų partijos narių linkę balsuoti už H.Clinton.

Greičiausiai D.Trumpui nepavyks sutelkti visos partijos. Apklausos nuolat rodo, kad maždaug 20 proc. Respublikonų partijos narių linkę balsuoti už H.Clinton. Tai sunkiai suvokiama dviejų didžiųjų partijų varžybų kontekste. Dar 39 proc. sako, kad bent jau nepalaikys D.Trumpo – galbūt neis į rinkimus.

Linas Kojala / BFL nuotr

– Tam tikrų požymių, kad jo retorika darosi nuosaikesnė, yra. Bet prieš kurį laiką kilo skandalas, kai jis pareiškė, kad T.Cruzo tėvas susijęs su Johno Kennedy žudikais. Tokių skandalingų pranešimų iškyla nuolat. Nuosaikėjimas vyksta bangomis, siejant tai su konkrečiomis valstijomis ir jų elektoratu.

Didžioji D.Trumpo stiprybė būtent ir yra kontroversija, kalbėjimas labai tiesmukai, pasakymas tų dalykų, kurių kiti politikai nedrįsta sakyti, ir kartu gebėjimas pademonstruoti, kad, nepaisant to, ką ir kaip jis kalba, vis tiek nuskina pergalę. Retorika keisis tik tiek, kad dabar D.Trumpo taikinyje bus H.Clinton.

– Kokie bus jo šansai kovoje su H.Clinton per prezidento rinkimus?

– Labai sunku modeliuoti, nes D.Trumpas paneigia visus skaičiavimus ir loginius dėsnius, kurie turėtų galioti šiuose prezidento rinkimuose. Viena vertus, jis yra kandidatas, turintis labai daug silpnybių: jo populiarumas tarp moterų labai mažas, rasistiniai pareiškimai, ispanakalbiai rinkėjai. Šios grupės respublikonų rinkimuose atlieka gerokai mažesnį vaidmenį nei nacionaliniuose rinkimuose. Kita vertus, akivaizdu, kad šie rinkimai gali būti įdomūs tuo, kad juose susigrums dviejų didžiausių partijų atstovai, labai neigiamai vertinami visuomenės. Istoriškai tokio atvejo nėra buvę. Tad abiejų kandidatų stovyklose bus daug silpnų vietų, kurias bus galima bandyti išnaudoti.

Respublikonams kalnas, į kurį jie turi įkopti, yra gerokai didesnis. Tačiau standartinė logika D.Trumpui negalioja.

Tradiciškai yra daug valstijų, kurios laikomos arba mėlynosiomis demokratų, arba raudonosiomis respublikonų valstijomis. To nepakeisi. Šiuo atveju demokratai turi milžinišką pranašumą. Jeigu H.Clinton laimėtų 19-oje valstijų, kuriose laimėjo visi demokratų kandidatai 1992–2012 m., jai iki prezidento posto trūktų labai nedaug. Respublikonams kalnas, į kurį jie turi įkopti, yra gerokai didesnis. Tačiau standartinė logika D.Trumpui negalioja.

Donaldas Trumpas kritikuoja JAV valstybę dėl neveiksnumo. Jis rengiasi keisti šalies užsienio politikos kursą. Klibina transatlantinius įsipareigojimus. NATO jam neatrodo amžina organizacija, kurios negalima paleisti. D.Trumpo komandos nariai ir jį remiantys JAV senatoriai kelia grėsmę valstybei.

Arūnas Brazauskas

Po tokiais rūsčiais teiginiais pasirašo CŽV direktorius. Tai ne slapta CŽV pažyma, o visuomenei skirta ataskaita.

Stop! Ar įsivaizduojate tokią situaciją JAV?

Vien pasakojant apie panašius išgalvotus dalykus (sakytume, kad tai dabarties alternatyvinė istorija) amerikiečiui akys sproginėtų iš nuostabos. Galiausiai jis pasukiotų pirštą prie smilkinio ir pasakytų, kad tokia situacija neįsivaizduojama.

Pagal tokį scenarijų kuriant įtempto siužeto filmą, tai būtų juodoji komedija. Bet ir tokio žanro kūrinyje CŽV vadovo negalima vaizduoti psichiškai sveiku. Vieninteliai įmanomi siužeto vingiai – atsistatydinimas ir psichiatro patikra.

Matyt, aišku, kur aš lenkiu. Lietuva – ne Amerika. Ir žvalgybos pareigūnai čia gali rašinėti panašius pranešimus spaudai be skaudžių pasekmių sau. Tokio visiškai nepavojingo autoriams kūrinio pavyzdys – visuomenei pateiktas „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“, kurį parengė Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai. Kaip galimai keliantis grėsmę Lietuvos saugumui dokumente nurodytas Kovo 11-osios akto signatarų Zigmo Vaišvilos ir Rolando Paulausko veikimas. Jie priskiriami prie Rusijos įtakos tinklo, kaip ir keli „nesisteminiai“ žiniasklaidos organai.

Jei Kremlius už tai moka, galima pasidžiaugti atradus dar vieną vadinamąjį „raspilą“, t.y. rusų valdiškų lėšų vagiliavimą.

Anaiptol ne geru žodžiu „Veidas“ savo publikacijose šįmet minėjo ir tuos signatarus, ir „nesisteminę“ žiniasklaidą. Tęsdamas svarstymus šia tema galėčiau pasakyti, kad VSD rūpestį keliantis informacijos srautas yra diagnozė to srauto autoriams. Rašinių ir vaizdų spektras driekiasi nuo prastai suredaguoto plūdimosi iki geriau sudėliotų ideologinių „konservų“. Ir aiškiai išsakytais, ir kažkiek užmaskuotais signalais siekiama kurti palankesnį Rusijos įvaizdį, greta to kurstyti homofobines, euroskeptines nuotaikas, nepamirštant pagąsdinti migrantais.

Visa tai išties atitinka Kremliaus propagandos gaires, tačiau pateikiama labai netalentingai ir kvailai. Laikyčiau tai Rusijos pinigų švaistymu – jeigu rusų pinigai tam išties naudojami.

Kas ką finansuoja, VSD turėtų atsakyti bent jau sau. Manyčiau, kad tai ne mažiau svarbu nei Rusijos įtakos tinklo schemos. Jei Kremlius už tai moka, galima pasidžiaugti atradus dar vieną vadinamąjį „raspilą“, t.y. rusų valdiškų lėšų vagiliavimą.

Bet mūsų žvalgybininkai bando vykdyti valstybės saugos funkciją veikdami kaip ideologinė institucija. Prigriebti priešų negali, tai nors formuoja viešąją nuomonę. Ši atsigręžė prieš pačius žvalgybininkus – taškų jie nesurinko, savo įvaizdį, galima sakyti, pagadino. Tam gana vieningai pritarta Lietuvos viešojoje erdvėje. Gal tai labai gudraus plano dalis – imituoti intelektinę bejėgystę ir taip užmigdyti priešininką.

Kalbant apie nepatenkintus valstybe nereikėtų pamiršti, kad tai ne koks voratinklis, o solidus sluoksnis, kuris į žvalgų ataskaitą nepateko, nes socialinė atskirtis yra kitų žinybų reikalas. Žemiau skurdo rizikos ribos atsidūrė kas penktas Lietuvos gyventojas. Kažin kodėl šie žmonės turėtų būti patenkinti valstybe? Kodėl jie turėtų mylėti ES? Kodėl išskėstomis rankomis jie turėtų sutikti migrantus iš Artimųjų Rytų? Kodėl jie neturėtų balsuoti už populistines Lietuvos partijas?

Negalint įveikti tikrųjų nepasitenkinimo valstybe priežasčių belieka rodyti pirštu į politikos marginalus.

Donaldas Trumpas / "Scanpix" nuotr.

Pirmaujančio kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo pasisakymai apie atgyvenusią NATO, JAV nusišalinimą nuo pasaulio reikalų, sudrebino tarptautinę bendruomenę. Vis daugiau ženklų, kad D.Trumpo užsienio politika gali sujaukti visą pasaulio tvarką.

Tarp visų kitų to prielaidų – ir D.Trumpo požiūris į Rusiją. O šis gali būti sąlygotas ir jo patarėjo užsienio politikos klausimais – Carterio Page’o, kuris neslepia savo artimų ryšių su verslu Rusijoje, rašo “Bloomberg”.

44-erių investicinis bankininkas C.Page’as turtus susikrovė iš verslo sandėrių su Rusijos dujų monopolistu “Gazprom” ir atvirai sako, kad jo verslas kenčia dėl JAV sankcijų Maskvai po agresijos Ukrainoje. Kai D.Trumpas pranešė, kad C.Page’as tapo jo patarėju užsienio politikos klausimais, verslininkas tikina sulaukęs aibės elektroninių laiškų iš Rusijos.

Nekelia abejonių, kad jis pasisako už gilesnį bendradarbiavimą su Rusija.

“Tiek daug žmonių, kuriuos aš pažįstų ir su kuriais dirbau, yra labai smarkiai paveikti sankcijų politikos, – kalbėjo jis “Bloomberg”. – Labai daug džiaugsmo dėl galimybių pagerinti situaciją.”

Pats D.Trumpas tikina, kad jis nekviečia į komandą tradicinių žmonių iš Vašingtono. Pasak skandalingojo milijardierio, jo komandos nariai turi “tikro pasaulio” patirtį.

“Egzistuoja neigiamas nusistatymas, kad jie visi (rusai – red. past.) yra vagys ir blogi vyrukai”, – aiškino C.Page’as.

Jis teigia, kad jo patirtis padedant Rusijos kompanijoms ir prastumiant sandėrius tokiose vietose, kaip Turkmėnija, D.Trumpui suteiks praktišką požiūrį, skirtingai nei jis gautų iš žmonių “žvelgiančių iš toli,  komfortiškai įsikūrusių ekspertų centruose Vašingtone”.

Tiesa, kol kas C.Page’as atsisako aptarti savo užsienio politiką, nes esą tai dar  tik apmatai. Tačiau nekelia abejonių, kad jis pasisako už gilesnį bendradarbiavimą su Rusija.

Pasak C.Page’o, jis susidomėjo Rusija, kai per televiziją pamatė derybas dėl ginklų kontrolės ir šalia prezidento Ronaldo Reagano pastebėjo patarėją su karinio jūrų laivyno uniforma. Po kelių metų jis įstojo į karinio jūrų laivyno akademiją. Vėliau dirbo su ginklų kontrolės klausimu Pentagone. Jis taip pat apsigynė mokslų daktaro laipsnį.

Aš negaliu įsivaizduoti Carterio kaip užsienio politikos patarėjo. Aš tikrai esu nustebęs.

2000 m. C.Page’as patraukė į investicinę bankininkystę ir gavo darbą “Merrill Lynch’s” banke Londone. Jis padarė įspūdį savo pažintimi su Ukrainos milijardieriu Viktoru Pinčukų ir jam 2004 m. buvo patikėta atidaryti biurą Maskvoje. Čia jis užmezgė santykius su “Gazporm” vadovais. C.Page’as teigia, kad patarinėjo “Gazprom” tokiuose klausimuose, kaip “Sachalin nafta” akcijų pirkimo sandėris ir dujų telkinio Ochotsko jūroje eksploatavimas.  Pasak C.Page’o, kai 2007 m. kraustėsi į Niujorką, į jo atsisveikinimo vakarėlį viename Maskvos restoranų netoli Kremliaus susirinko daug Rusijos valdžios pareigūnų.

Buvę C.Page’o vadovai įvairiai vertina jo pasiekimus. Tuo metu “Merrill Lynch’s” Rusijoje vadovas Bernie Sucheris teigia, kad C.Page’as “subtiliai laviravo tarp politikos ir energetikos”. Tačiau kitas “Merrill Lynch’s” vadovų Sergejus Aleksašenka (dabar aršus Kremliaus kritikas) apibūdino C.Page’ą kaip jaunesnįjį bankininką nelabai suprantantį Rusijos.

“Aš negaliu įsivaizduoti Carterio kaip užsienio politikos patarėjo. Aš tikrai esu nustebęs”, – apibendrino S.Aleksašenka.

Grįžęs į Niujorką C.Page’as pasitraukė iš “Merrill Lynch’s” ir įkūrė savo kompaniją “Global Energy Capital LLC”. 2008 m. bandė įkurti investicinį fondą Turkmėnijoje, bet pasaulinė krizė sumaišė kortas. Nuo to laiko C.Page’as tikina patarinėjęs užsienio investuotojams Rusijoje ir “Gazprom”.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia

"Scanpix" nuotr.

Šiandien – dar vienas Didysis antradienis JAV prezidento rinkimų kampanijoje. Net 5 valstijos balsuos pirminiuose Demokratų ir Respublikonų partijų rinkimuose. Ar galime tikėtis, kad po šio antradienio paaiškės galutinai kandidatai į JAV prezidentus?

“Priklauso nuo to, kaip viskas klostysis”, – interviu “Veidui” teigė Jangstauno valstijos universiteto (Ohajo valstija, JAV) politikos profesorius dr.Paulas Sracicius.

Pasak eksperto, viską komplikuoja sudėtinga rinkimų sistema, kai partijos kuria skirtingas  taisykles, partijų skyriai valstijose taip pat kuria skirtingas taisykles, o dar šiame žaidime dalyvauja ir kiekvienos valstijos įstatymų leidėjai.

“Nacionalinės Respublikonų partijos taisyklės skelbia, kad jei pirminiai rinkimai įvyksta vėliau, tuomet galima įtvirtinti principą “nugalėtojas pasiima viską” (antroje, trečioje ir t.t. likusių konkurentų balsus). Taigi kovo 15 d. tiek Ohajyje, tiek Floridoje galios taisyklė, kad “nugalėtojas pasiima viską”. Iki to laiko balsai buvo dalinami pagal proporcinę sistemą. Kovo 15 d. kandidatai galės užsitikrinti labai daug delegatų balsų, kurie nulems galutinį sprendimą dėl kandidato partijos konvencijos metu”, – kalbėjo P.Sracicius.

Galima sakyti, kad viskas bus baigta ir D.Trumpas taps oficialiu Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidentus.

Jis pridūrė, jog Florida ir Ohajas tapo „nugalėtojas pasiima viską“ tik šiais metais, kad padėtų savo kandidatams kovoje dėl partijos kandidato į prezidentus nominacijos. Floridoje tikėtasi, kad buvęs Floridos gubernatorius Jeffas Bushas taps pagrindiniu kandidatu partijos vidaus rinkimuose ir laimės visų 99 Floridos delegatų balsus. Bet jis jau pasitraukė iš kovos.

“Ohajyje gubernatorius Johnas Kasichas, kuris kovoja dėl Respublikonų nominacijos, sugebėjo priversti vietos įstatymų leidėjus priimti įstatymą, kuris nustūmė rinkimus į kovo 15 dieną. Tuomet Ohajo respublikonų partija pakeitė taisykles ir įtvirtino „nugalėtojas pasiima viską principą“. Tai turėjo padėti J.Kasichui tapti prezidentu, nes galvota, kad jis užsitikrins 66 delegatų partijos konvencijoje balsus.

Taigi visi pakeitė taisykles savo naudai. Tačiau dabar kyla pavojus, kad jei respublikonas Marcas Rubio praloš Floridoje Donaldui Trumpui, pastarasis gaus visus 99 delegatų balsus ir dar labiau atsiplėš nuo kitų respublikonų kandidatų. Taip pat dabar gali nutikti ir Ohajyje, kur apklausos rodo D.Trumpas pirmauja. Jei šios prognozės pasitvirtins, D.Trumpas vienu ypu gaus 165 balsus, t.y. 50 proc. daugiau nei jis turi dabar. Tuomet galima sakyti, kad viskas bus baigta ir jis taps oficialiu Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidentus”, – prognozavo politologas

Vis dėlto jei J.Kasichas laimi Ohajyje – kova tęsiasi, jei M.Rubio laimi Floridoje – kova tęsiasi. Jei jie abu laimi – vienas Ohajyje, kitas – Floridoje – kova tęsiasi.

“Tačiau ir šis variantas veiks D.Trumpo naudai. Nes jo priešininkai bendrai, gal ir būtų galingi, bet jų balsai išsiskaidę ir jie skaldo nuosaikiuosius respublikonų šalininkus. Tai labai kompleksiškas žaidimas. Mes galime sužinoti labai daug po kovo 15-osios arba galime toliau likti nežinioje”, – teigė P.Sracicius.

dr.Paulas Sracicius

Visą interviu apie JAV prezidento rinkimų sistemos labirintus ir tikėtinai tuos, kurie išeis iš jos nugalėtojais tiek Demokratų, tiek Respublikonų partijose, skaitykite netrukus pasirodysiančiame savaitraščio “Veidas” numeryje.

D.Trumpas / "Scanpix" nuotr.

Skandalingais pareiškimais pagarsėjęs kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas – nesustabdomas. Tiesa, ketvirtadienį jis buvo smarkiai sudirbtas tiek konkurentų Respublikonų partijoje, tiek “Fox” žurnalistų, kurie vedė debatus, tačiau rėmėjų jam netrūksta.

Pasak “Politico”, D.Trumpo priešininkai jį bando vaizduoti kaip piktų, neišsilavinusių, radikalių dešiniųjų lyderį. Jie neteisūs, rašo “Politico” ir sugriauna 5 mitus apie milijonieriaus gerbėjus:

1-asis: D.Trumpą remia neišsilavinę

Taip, D.Trumpas populiarus tarp aukštojo išsilavinimo turinčių asmenų, bet jį remia ir turintys aukštąjį išsilavinimą amerikiečiai. Šešiose valstijose atliktos apklausos rodo, kad D.Trumpas buvo populiariausias kandidatas į prezidentus tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą. Kitose šešiose valstijose – jis buvo antras pasirinkimas tarp asmenų su aukštuoju išsilavinimu. Vis dėlto jo rėmėjų pagrindą sudaro aukštojo išsilavinimo neturintys amerikiečiai.

2-aisis: D.Trumpą palaiko ypač konservatyvūs amerikiečiai

Daug konservatorių mėgsta D.Trumpą, bet ne tik jie. Apklausos rodo, kad jo rėmėjų pažiūros – nuo…iki. Greičiau emocijos, o ne ideologiniai įsitikinimai skatina amerikiečius balsuoti už D.Trumpą pirminiuose rinkimuose. Jį labiausia remia nepatenkinti centrine valdžia.

3-iasis: D.Trumpo rėmėjai nekęstų jo, jei žinotų…

Pastarosiomis savaitėmis priešininkai ypač smarkiai pradėjo pulti D.Trumpą: jis kaltinamas melu, kad rėmė Demokratų partiją ir t.t. Tačiau tai nekeičia jo šalininkų požiūrio.

4-asis: D.Trumpą remia tik vyrai

Kaip ir išsilavinimo atveju, taip ir lyčių statistika rodo, kad nėra, kaip norėtų D.Trumpo oponentai. Taip, daugiau vyrų, nei moterų palaiko D.Trumpą. Vis dėlto daugumoje valstijų ne mažiau nei 30 proc. moterų palaiko jį.

5-asis: D.Trumpo rėmėjai “trolina”

Viena iš priežasčių, kodėl D.Trumpas nebuvo vertinamas, kaip rimtas kandidatas į prezidentus, yra ta, kad analitikai ir sociologai manė, kad parama jam nevirs balsais. T.y. žmonės tikina jį palaikantys, bet išties nebalsuos už jį. Be to, esą jo kampanija – viešųjų ryšių burbulas. Tačiau aiškėja, kad tai buvo klaida. D.Trumpo rėmėjai – labai rimtai nusiteikę.

Visą originalų tekstą rasite čia

D.Trumpas ir H.Clinton / "Scanpix" nuotr.

Dešimtys JAV valstijų “Didįjį antradienį” balsavo dėl partijų kandidatų į prezidentus. Tai tikrai nėra sudėtingų JAV prezidento rinkimų pabaiga ir net ne pusiaukelė, tačiau tam tikros tendencijos jau aiškios:

1. Hillary Clinton arti tikslo

Buvusi valstybės sekretorė ir pirmoji ponia H.Clinton laimėjo 7-iose valstijose ir ženkliai atsiplėšė nuo savo pagrindinio konkurento Bernie Sanderso kovoje dėl Demokratų partijos kandidato į prezidentus nominacijos. Ji užsitikrino 1001 delegato, kurie rinks demokratų partijos kandidatą į prezidentus, balsą. Šiuo metu jai dar trūksta 1382 balsų, kad pasiektų pergalę partijos viduje. Vis dėlto H.Clinton jau nukreipė savo žvilgsnį į kitą etapą – užsipuolė respublikonų pagrindinį kandidatą Donaldą Trumpą.

2. Donaldas Trumpas – nesustabdomas

Respublikonų stovykloje pergalę švenčia skandalingais pareiškimais pagarsėjęs D.Trumpas. Jis irgi laimėjo 7-iose valstijose. Jis taip pat jau pradeda žvelgti į kitą etapą – švelnina savo retoriką ir bando vienyti jo pačio suskaldytus respublikonus. Vis dėlto D.Trumpui dar reikia užsitikirinti 952 kandidatų balsus (turi 285), kad švęstų pergalė ir būtų nominuotas Respublikonų partijos kandidatu į prezidentus.

3. Tedas Cruzas – viltys žlunga

Teksaso senatorius T.Cruzas laimėjo dviejose valstijose ir lieka antrojo vietoje tarp respublikonų kandidatų. Jis vos ne dvigubai atsilieka nuo D.Trumpo (užsitikrinęs 160 delegatų balsų). T.Cruzo šalininkai tikėjosi, kad “Didysis antradienis” taps lūžiu jo rinkimų kampanijoje, bet taip neįvyko.

4. Bernie Sandersas – demokratas NR.2

Socialistinių pažiūrų neslepiantis Vermonto senatorius B.Sandersas laimėjo keturiose valstijose, bet nuo H.Clinton jis atsilieka net tris kartus. Jis užsitikrinęs 371 delegato balsą, o norint laimėti Demokratų partijos nominaciją jam dar reikia surinkti 2012 balsų.

5. Marco Rubio – tik viena gera naujiena

Floridos senatoriui M.Rubio – tik viena gera naujiena. Kandidatas į Respublikonų partijos nominaciją laimėjo pirmojoje valstijoje. Jis šiuo metu turi 87 delegatų balsus, trūksta – 1150.

Kitas JAV prezidento rinkimų kampanijos etapas – kovo 15 d. Tuomet pirminiai rinkimai vyks Floridoje, Ohajuje ir Šiaurės Karolinoje. Iki balandžio pabaigos daugumoje valstijų bus pasibaigę pirminiai rinkimai ir bus aišku, kuris kandidatas atstovaus Demokratų partijai, o kuris Respublikonų. Oficialiai jie bus patvirtinti liepą, o tuomet ir prasidės didžioji kova dėl Baltųjų rūmų. Patys rinkimai į JAV prezidentus įvyks lapkričio 8 d.

D.Trumpas / "Scanpix" nuotr.

Skandalingajam Donaldui Trumpui didele persvara laimėjus pirminius Respublikonų partijos rinkimus Nevadoje, o prieš tai Naujajame Hampšyre ir Pietų Karolinoje, jo priešininkai partijoje sudeda ginklus, rašo “Politico”.

Nepaisant baimių, kad D.Trumpas kompromituoja partiją ir mažina jos galimybes perimti Baltųjų rūmų kontrolę, respublikonų dosniausi rėmėjai užtvenkė pinigų upes, skirtas kovai su D.Trumpo ambicijomis tapti partijos atstovu į JAV prezidento rinkimuose.

Respublikonų partijos technologai rėmėjams teigė, kad reikės aštuonženklių sumų kampanijai ar kampanijoms prieš išpopuliarėjusį D.Trumpą. Nors dauguma donorų su tuo sutinka, tačiau pinigų nežada skirti.

Pagrindinė priežastis – D.Trumpas laimi, o iki šiol vykdytos jo puolimo kampanijos patyrė fiasko. Donorai bijo, kad gali patys tapti D.Trumpo taikiniai. Neseniai jis socialiniame tinkle “Twitter” užsipuolė vieną iš kampanijos prieš jį rėmėjos šeimą.

Be to, donorai mano, kad daug pinigų kainuojantys išpuoliai prieš D.Trumpą veikia jo naudai, nes šis tvirtina esantis nepriklausomas nuo rėmėjų ir pinigų, skirtingai nei jo oponentai. Dar daugiau, bijoma, kad kampanijos prieš D.Trumpą suteikia pranašumą Demokratų partijai.

Visą originalų tekstą skaitykite čia

"Scanpix" nuotr.

Donaldas Trumpas – vienas spalvingiausių kandidatų į JAV prezidentus. Šią savaitę jis išgarsėjo pareikšdamas, kad musulmonams turėtų būti uždrausta atvykti į JAV. Tai tikrai ne vienintelis skandalingas jo pasisakymas. BBC pateikia 10-uką dalykų, už kuriuos pasisakė D.Trumpas.

1. Mečetės Jungtinėse Valstijose turi būti nuolat stebimos. D.Trumpas mano, kad kovodamos su terorizmu specialiosios tarnybos turi sekti visus musulmonus.

2. JAV turi naudoti žiauresnes tardymo priemones kovoje su islamistais. Pasak D.Trumpo, tai būtų tik gėlytės, palyginus su tuo, ką jau dabar daro Islamo valstybės (ISIS arba “Daesh”) teroristai.

3. D.Trumpas subombarduotų “Daesh” iki pagrindų. Anot jo, joks kitas kandidatas neturi gebėjimų imtis griežtų priemonių prieš šiuos teroristus.

4. D.Trumpas nori pastatyti gigantišką sieną tarp Meksikos ir JAV, kad užkirstų nelegaliems imigrantams iš Meksikos ir Sirijos. D.Trumpas mano, kad iš Meksikos į JAV atvyksta tik nusikaltėliai. “Jie su savimi atsiveža narkotikus, nusikalstamumą, jie prievartautojai”, – pareiškė jis. Kartu D.Trumpas įsitikinęs, kad sienos statybas turėtų apmokėti Meksika.

5. JAV turi įgyvendinti masinę deportaciją 11 mln. nelegalių imigrantų. D.Trumpas taip pat mano, kad būtina atšaukti tvarką, kai pilietybė suteikiama gimus JAV, nes nelegalių imigrantų vaikai tokiu būdu tampa Amerikos piliečiais. Beje, pats D.Trumpas yra imigranto palikuonis.

6. Žada rasti bendrą kalbą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. “Mes su juo tikriausia labai gerai sutartume. Ir nemanau, kad turėtume tokių problemų, kokias turime dabar”, – pareiškė jis.

7. Kinijai reikia pareikšti pretenzijas, kad prekyba su šia šalimi vyktų lygiateisiškais pagrindais. D.Trumpas žada, kad jį išrinkus prezidentu, jis Kiniją privers atsisakyti dirbtinai sumažinto juanio kurso bei priimti aukštesnius ekologijos standartus ir progresyvesnį darbo kodeksą.

8. Klimato kaita – tai tiesiog oras. D.Trumpas teigia, kad būtina išsaugoti švarų orą ir vandenį, bet klimato atšilimas tėra apgavystė. Jis mano, kad ekologiniai apribojimai įmonėms daro jas mažiau konkurencingas.

9. Pasaulis būtų geresnis, jei Saddamas Husseinas ir Muammaras Gaddafi būtų gyvi. Pasak D.Trumpo, dabar situacija Irake ir Libijoje yra ženkliai blogesnė, nei valdant šiems diktatoriams.

10. D.Trumpas mano, kad jis pats yra labai geras vyrukas. “Aš iš tiesų geras vyrukas, patikėkite, aš didžiuojuosi tuo. Kartu aš esu aistringas žmogus ir pilnas ryžto padaryti mūsų šalį vėl didžia”, – rašo jis savo knygoje.

"Scanpix" nuotr.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia.

Scanpix

„Atkakliausi gerbėjai naujausios knygos su mano autografu gatvėje laukė po 14 valandų“, – giriasi viską gerokai pagražindamas milijardierius ir vis dar Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas, ką tik JAV publikai pristatęs tokių pat pagražinimų prigrūstą reklaminę-rinkiminę-nacistinę knygą, kurios pavadinimas, kaip ir pridera, irgi gerokai perdėtas.

Rima JANUŽYTĖ

„Suluošintosios Amerikos“ niekas nelūkuriavo ilgiau nei septynias valandas, nors gal ir vertėjo – bent jau tam, kad pamatytum Donaldo Trumpo surežisuotą knygos pristatymo monospektaklį.

Vilkėdamas prabangų smokingą, D.Trum­­pas susirinkusiai miniai rėžė 45 minučių kalbą, o paskui, sėdęs į krėslą, labiau primenantį ka­raliaus sostą, gerą valandą raitė parašus savo „sirgaliams“.

Ar jie visi perskaitys šią knygą nuo pradžios iki pabaigos – kitas klausimas. Palyginti su kitomis D.Trumpo knygomis, išleistomis ir lietuvių kalba, pastarasis rinkiminių jo kalbų kompiliatas jokios išliekamosios vertės neturi. Na, nebent D.Trumpas taptų Baltųjų rūmų šeimininku – tokiu atveju tai jau būtų ne šiaip rėksnio blevyzgos apie tai, kas yra tikrieji amerikiečiai ir kaip dera tvarkytis su imigrantais, bet prezidento ranka parašytas istorinis veikalas apie Amerikos suluošinimą ir praktinis vadovas, kaip šią šalį išgydyti.

Tuo ji šiek tiek primena Lietuvos knygynuose pasirodžiusią Turkmėnijos diktatoriaus Sa­parmurato Nijazovo, 1993 m. persivadinusio į Turk­mėnbaši, knyga „Ruhnama“. Tai kelių šim­tų puslapių filosofijos, mitologijos ir istorijos mišinys, pamažu tampantis Turkmėnijos švie­timo sistemos, meno ir literatūros pagrindu. Iš jos mokosi turkmėnai moksleiviai, ji guli ant kiekvieno valdininko stalo.

Kertinė šios knygos, taip pat ir visos Turk­­mėnijos, filosofijos mintis – svarbiausia neįsileisti svetimtaučių, kurie tik ir žiūri, kaip tave apiplėšti ir įverginti.

Kuo D.Trumpas ne Turkmėnbaši? Jam irgi atrodo, kad Ameriką suluošino atklydėliai. O kur dar Kinijos keliama grėsmė ir suglebusi JAV užsienio politika. Žodžiu, naujoji knyga – tai viena ilga, nuosekli, su daug būdvardžių – ne vi­sada cenzūrinių – grūmojimų ir perspėjimų ti­rada, niekuo nesiskirianti nuo to, ką D.Trum­pas yra ne kartą kalbėjęs per viešus pasisakymus.

Gali kilti klausimas: jeigu tai tas pats, apie ką D.Trumpas ištisai rėkauja televizijos debatuose ir susitikimuose su rinkėjais, kam tuomet jis iš viso šią knygą rašė?

„Vieno puslapio reklama laikraštyje „The New York Times“ gali kainuoti daugiau kaip 100 tūkst. dolerių. Bet kai tas pats laikraštis pa­rašo apie kokį nors mano sandorį, tai nekainuoja nė cento, bet aš gaunu daug didesnį viešumą“, – rašo D.Trumpas.

„Suluošintoji Amerika“ nėra nekilnojamojo tur­to sandoris, bet knygos poveikis panašus – tai san­tykinai nauja reklamos forma, o apie ją rašo ir kalba daugybė žiniasklaidos priemonių, neišski­­riant ir „Veido“. Savaime aišku, D.Trum­­­pui dėl reklamos ar antireklamos „Veide“ nei šilta, nei šalta, tačiau tai, kad ir mes rašome apie šią kny­­gą, rodo, kad ji – nepaprastai vykęs sumanymas.

Knyga suteikė D.Trumpui naujų progų lipti ant scenos ir plačiai šypsotis kameroms, paperkant naujų rinkėjų širdis.

„Tai nuostabus būdas gauti daugiau viešumo. Net jei knyga prasta, jos išleidimas vis tiek yra įvykis ir apie tai bus kalbama“, – D.Trum­po viešuosius ryšius giria Vašingtono universiteto politinės vadybos profesorius Mattas Dal­lekas.

Kaip pastebi NPR apžvalgininkė Danielle Kurtzleben, vykusi knyga nebūtinai turi būti verta Pulitzerio premijos. Rinkimų kampanijos knyga ir neturi būti skirta autoriaus li­te­ra­tū­ri­niams talentams atskleisti. Tai politikos įrankis, padedantis koncentruotai pa­teikti konkretiems rinkimams skirtų politinių pažiūrų rinkinį.

Tiesa, D.Trumpas ne vienintelis toks gudruolis. Hillary Clinton knyga „Sunkūs pasirinkimai“ padėjo jai tapti kone televizijos žvaigžde, nes interviu prašantys žurnalistai rikiavosi į eilę laukdami tik jiems skirtų autorės įžvalgų.

Knygą, nors ir mažiau populiarią, išleido ir kandidatas į JAV prezidentus Benas Car­so­nas, ir jo varžovas Jebas Bushas, pasirinkęs elektroninį knygos variantą.

D.Trumpas eina konservatyvesniu keliu, ta­čiau neleidžia suabejoti savo būsima perga­le, užduodamas pakilų pergalės toną visai li­ku­siai rinkimų kampanijai. Pirmasis D.Trumpo knygos skyrius vadinasi „Man be galo džiugu“, o pa­skutinis – „Šis darbas man teikia didžiulį malonumą“.