Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, paskelbė unikalių Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ skaitymų pradžią ir pati pradėjo skaitymus.

„Kristijono Donelaičio poema „Metai“ šiandien sujungia skirtingas kartas ir profesijas į vieną gyvą balsą. Tai puikus įrodymas, kaip išradingai galime minėti mūsų grožinės literatūros pradininko gimimo metines. Iš naujo jį skaityti, dar kartą atrasti ir suprasti“, – sakė Prezidentė.

Pasak Prezidentės, Kristijonas Donelaitis ir šiandien išlieka aktualus. Lietuvos žmones įkvepia jo tvirtas pasiryžimas žadinti lietuvybės dvasią, saugoti savo žemę ir kalbą, rūpintis žmogumi, kovoti už tiesą.

Gyvame, iki penkių valandų truksiančiame renginyje skirtingo amžiaus ir specialybių žmonės, pradedant moksleiviais ir baigiant užsienio lietuviais, skaitys lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ nuo pradžios iki pabaigos.

Mugėje Prezidentė taip pat domėjosi naujomis lietuvių ir užsienio autorių knygomis, literatūros klasikos kūriniais, kuriems šiemet skiriamas ypatingas dėmesys.

Pasak Prezidentės, Lietuva gali didžiuotis aukšto lygio knygų leidyba. Lietuviškos knygos yra gražios tiek turiniu, tiek savo forma. Jos sutelkia žmones ir padeda puoselėti meilę gimtajam žodžiui, skleidžia pamatines vertybes.

Tarptautinė Vilniaus knygų mugė, vienas didžiausių kultūros renginių šalyje, surengta jau 15-ą kartą.

15-ąjį kartą knygos bičiulius subursianti Vilniaus knygų mugė kalbės apie klasikinę literatūrą, laiko patikrintas knygas. Šventiniais renginiais bus minimos grožinės lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės. Renginiuose susijungs šiuolaikinis menas, gyvas ir spausdintas žodis, muzika, teatras ir kinas.

Penkios valandos donelaitiško hegzametro Nacionaliniuose „Metų“ skaitymuose
Specialios programos centre – vasario 22 d. vyksiantys Nacionaliniai K. Donelaičio poemos „Metai“ skaitymai, kuriuose klasikos kūrinys bus perskaitytas nuo pradžios iki pabaigos. Gyvame, iki penkių valandų truksiančiame renginyje į vientisą tautinį branduolį susiburs skirtingo amžiaus kartos ir įvairios visuomenės grupės, pradedant moksleiviais ir baigiant užsienio lietuviais. Hegzametro kūrinį Knygų mugėje skaitys apie tris šimtus žmonių iš visos Lietuvos. Unikalų įvykį atidarys Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, jį filmuos Lietuvos radijas ir televizija.
Norintiems pažinti K. Donelaitį, idėjos sumanytojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis pataria: „Pirmiausia šiandieniniam lietuviui reiktų išsiaiškinti, apie ką gi kalba poetas. Pasinagrinėti senesnius jau nebevartojamus žodžius, nepatingėti vis žvilgterėti į žodynėlį, priprasti prie Donelaičio sintaksinių konstrukcijų, fonetikos ypatybių. Tada jau bandyti įveikti hegzametro barjerą. Skaityti hegzametrą – tai įsivaizduoti, kad šoki, reikia pajusti ritmą, ir daug kas sustos į savo vietas. Tada pasirinkti mėgstamesnes vietas ir jas detaliau pasinagrinėti. „Metai” neturi vientiso siužeto, tad visai galima apsistoti ties kokiu labiau patinkančiu gamtos aprašymu, ar ties monologais, rudens vaišių aprašymais. Ir šis darbas būtinai atsipirks”.
Norite tapti vienu iš skaitovų? Jums reikės dalyvauti trumpoje atrankoje – komisijai nusiųsti poros minučių trukmės įrašą, kuriame skaitote tekstą. Skaitymus organizuoja lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Nacionaliniai K. Donelaičio „Metų“ skaitymai vyks nekasdienių susitikimų dieną, vasario 22 d., šeštadienį, nuo 11 val. Forume.

Paroda apie lietuviškąjį Homerą
Meno parodų programą papildys Kristijonui Donelaičiui skirta paroda „Lietuvos Homeras“. Ekspozicijoje bus pristatomi autentiški dokumentai ir nuotraukos iš paskutiniųjų rašytojo gyvenimo metų. Lankytojai išvys senuosius “Metų” leidimus ir vertimus į užsienio kalbas, originalias iliustracijas. Paroda papasakos Mažosios Lietuvos istoriją,.
“Ryšys tarp Homero ir Kristijono Donelaičio labai konkrečiai užčiuoptas jau pirmųjų XIX a. tyrinėtojų. Abu dainiai yra pakankamai mitologizuotos asmenybės, abu yra tam tikroje istorinėje migloje, bet kartu ir abiejų palikti kūriniai yra panašaus kalibro.” – taip parodą pristato lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Paroda „Lietuvos Homeras“ veiks 3 salėje

„Metus“ talpins muzikoje, teatre ir kine
Pirmąją knygų mugės dieną, lankytojai išgirs poetinę-muzikinę pramonę „Darbai ir dyvai“. Programą atliks aktorius Rolandas Kazlas ir varinių pučiamųjų kvintetas „Dūduva“. Kviečiami visi lietuviai ir lietuvninkai, mylintys ir vertinantys dyviną K. Donelaičio žodį ir puikių muzikantų su įkvėpimu meistriškai išpūstą tobulą J. S. Bacho muziką.
Penktadienį klasiko kūrinys nuskambės ir teatralizuoto grupės „Liūdni Slibinai“ koncerto metu. Lankytojai išgirs roko stiliaus kūrinį pagal Kristijono Donelaičio tekstą „Pavasario linksmybės“.
Tradiciškai visos mugės metu veiksiančios Knygos kino salės filmų programą atidarys Kristijonui Donelaičiui skirtas „LRT kino seansas“, režisieriaus Juoso Saboliaus sukurtas dokumentinis filmas „Ruduo Tolminkiemyje“ (1988 m.), pasakojantis apie didžiojo rašytojo gyvenimą, veiklą, jį menančias vietas. Peržiūroje dalyvaus režisierius,  Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas, klasikinio autoriaus memorialo Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose projektų autorius, architektas, restauratorius Kazys Napoleonas Kitkauskas.

Naujausias „Metų“ leidimas su unikaliomis iliustracijomis
Knygų mugėje bus pristatomas naujausias klasiko kūrinio „Metai“ leidimas su žinomo lietuvių knygų grafiko Š. Leonavičius iliustracijomis. Remdamasis Kristijono Donelaičio poemos daugialypiškumu, kuris suteikė originalių interpretacijos galimybių, dailininkas sukūrė 20 kūrinių – dvylika didelių siužetinių tapybos kompozicijų atskiroms poemos dalims ir aštuonis nepalvotus piešinius. Didelį dėmesį menininkas skyrė autentiškoms detalėms, K. Donelaičio gyvento laiko dvasiai.
K. Donelaičio poemos „Metai“ leidinio su originaliomis dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustracijomis pristatymas vyks ilgąjį penktadienį, vasario 21 d., 13 val. konferencijų salėje 5.3

Vilniaus knygų mugė vyks 2014 m. vasario 20–23 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Išsami renginių programa, naujienos bei informacija apie bilietus pateikiama adresu www.2014vilniausknygumuge.lt

Tekstologai nepraranda vilties rasti anksčiau nežinotų Kristijono Donelaičio laiškų.

Šiandien, kai apie Kristijoną Donelaitį kalbame kaip apie Europos intelektualą, puikiai išmaniusį jos literatūrą nuo antikos laikų, skambinusį fortepijonu, kūrusį poeziją bei giesmes ir tuo pat metu kažkaip stebuklingai sugebėjusį statyti namus, tekinti optinius stiklus, gaminti muzikos instrumentus, mikroskopus ir meteorologijos prietaisus – termometrus beigi barometrus, atrodo, tarsi gerai šį „viežlybą“ žmogų pažinotume, lyg būtų jis gimęs ne prieš tris šimtmečius, o daugiausiai prieš šimtą metų. Tačiau retas, skaitydamas „Metus“, įsivaizduoja, kiek nedaug paties poeto rankraščių tėra išsaugota, o visas poemos tekstas mus pasiekė netgi ne rankraščio, o amžininko laiku padaryto jo nuorašo pavidalu. Ir, žinoma, šio kūrinio vertę įžvelgusių „Metų“ leidėjų pastangomis, kurie suspėjo publikuoti šį nuorašą, kol negailestingi karų verpetai nepasiglemžė ir jo.
Humanitarinių mokslų daktaras Mikas Vaicekauskas, vadovaujantis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Tekstologijos skyriui, „Veido“ žurnalistei vardijo iki jubiliejinių poeto metų spėtus jo garbei (ir mūsų visų naudai) nuveikti darbus. Tarp jų galima paminėti suskanduotą, tai yra su pažymėtais hegzametro kirčio skiemenimis, „Metų“ leidimą. Tiksliau, net du panašius leidimus: vienas pasirodė „Gyvosios poezijos“ serijoje, papildytas Rolando Kazlo skaitomos poemos įrašu, antrasis – skirtas mokykloms.
Vis dėlto ar šiandien būtų įmanoma autentiškai restauruoti poemos fonetiką, tai yra perskaityti ją taip, kaip būtų skaitęs pats K.Donelaitis savo draugams? M.Vaicekauskas neabejoja, kad tokia užduotis nereali: „Jau neįsivaizduojame netgi to, kaip žmonės kalbėjo dvidešimto amžiaus pradžioje, nes iš tų laikų likę tik „pagreitinti“ kalbos įrašai. O ką kalbėti apie aštuonioliktą amžių…“

Rankraščių paieškos tebevyksta

Šįmet LLTI mokslininkai numato parengti dvi knygas, įamžinsiančias rašytinį poeto palikimą. Pirmoji – tai išlikusių K.Donelaičio rankraščių fotografuotinis leidimas su komentarais ir įvadu. LLTI bibliotekoje saugoma poeto rankraščių byla nėra didelė, taigi ir knyga nežada būti stora. Išlikę dvi paties poeto ranka iš juodraščių perrašytos „Metų“ poemos dalys („Pavasario linksmybės“ ir „Vasaros darbai“), laiške siųstas trumpas, vieno popieriaus lapo apimties ankstyvojo „Metų“ varianto fragmentas, vėliau panaudotas „Vasaros darbuose“ (mokslininkų šis rankraštis vadinamas „Tęsiniu“) ir du asmeniniai poeto laiškai, rašyti kolegai iš gretimos Valtarkiemio parapijos pastoriui Johannui Gottfriedui Jordanui. Gerokai daugiau turime išsaugotų poeto tarnybinių laiškų ir dokumentų, ir jų, anksčiau nežinotų, vis dar surandama užsienio archyvuose. Pavyzdžiui, pernai vasarą Vokietijos archyvuose mokslininkams Vaidui Šeferiui ir Liucijai Citavičiūtei pavyko rasti du tokius K.Donelaičio laiškus.
Pasak tekstologo, ekspedicijų užsienio archyvuose perspektyvos anaiptol neišsemtos, būtų ką veikti ir Vokietijos, ir kol kas menkai „čiupinėtuose“ Lenkijos archyvuose. Literatūros istorikai spėja, kad K.Donelaičio rašyti laiškai galėjo nugulti ir Rusijos archyvuose, kur jų iki šiol niekas nė nemėgino ieškoti.
„Per Antrąjį pasaulinį karą ir iškart po jo Karaliaučiaus archyvai buvo išgabenti ir išslapstyti skirtingose vietose. Dalis išvežtų dokumentų pražuvo, dalies iki šios dienos nepavyko rasti, o dalis atsidūrė aplinkinių valstybių archyvuose. Todėl šansų, kad paieškos gali būti sėkmingos, net ir po dviejų su puse šimtmečio yra išties nemažai“, – optimistiškai laukiančius darbus vertina LLTI Tekstologijos skyriaus vedėjas.

Kaliningrado srities mieste Guseve (Gumbinė) rugsėjo 25 dieną tradiciškai pagerbtas lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio atminimas.

Ceremonija kasmet vyksta prie paminklo K. Donelaičiui, kuris Guseve buvo atidengtas prieš aštuonerius metus.

Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius pažymėjo, jog Gusevo savivaldybės nuosekliai tęsiama istorinės atminties puoselėjimo tradicija padeda geriau pažinti abiejų valstybių kultūrą, skatina tarpusavio supratimą ir pagarbą.

Šiais metais, rengiantis artėjančioms poeto 300-osioms gimimo metinėms, sutvarkyta netoli Gusevo esančioje K. Donelaičio gimtinėje Lazdynėliuose 1992-aisiais pastatyto paminklinio akmens aplinka. Išasfaltuotas keliukas, vedantis prie atminimo ženklo, padidinta ir trinkelėmis išgrįsta aikštelė. Lėšų aplinkos tvarkymo darbams skyrė Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Kaliningrado srityje dirbantys Lietuvos verslininkai.

Guseve taip pat atidaryta vaikų piešinių, sukurtų vasarą vykusio plenero metu, paroda. Darbai parengti K. Donelaičio poemos ,,Metai“ skyriaus ,,Vasaros darbai“ motyvais.

Gusevo savivaldybė kartu su Šakių rajono savivaldybe planuoja ir ateityje organizuoti vaikų piešinių plenerus K. Donelaičio kūrybos ir gyvenimo motyvais. 2013-ųjų rudenį Gusevo istorijos muziejuje numatoma atidaryti didelę pleneruose sukurtų darbų parodą.