Žodis donoras (lot. donare) reiškia dovanoti, dono – dovanoju. Jame ir slypi neatlygintinos kraujo donorystės prasmė. Ką reiškia pačiam donorui ši kilni misija?

Angelė Adomaitienė

Garbės donoro vardu per tradicinę Lie­­tu­vos neatlygintinų kraujo donorų padėkos šventę, įvykusią lapkričio 6-ąją, ap­­do­va­no­ta Da­nutė Mikalauskienė sako, kad do­no­rystė – tai neapsakomas džiaugsmas, kurio nie­­­­ka­da ne­pajus neaukojęs kraujo.

„Tai nieko nekainuoja ir yra pati paprasčiausia pagalba, kurią gali suteikti ligos ar nelaimės iš­tik­tam žmogui. Aš tikiu, kad mano kraujas, pa­te­kęs į tokio žmogaus organizmą, atneša jam nau­ją gy­­­­venimą. Dėl to man labai gera“, – jausmais da­­­­li­jasi daugiau kaip dešimtmetį savo kraujo do­va­no­­janti Danutė. Panašiai kalba ir kiti Gar­bės do­­­­no­rai, ypač tie, kuriems kažkada te­ko gelbėti ar­­­timuosius savo ir kitų donorų krauju.

Iš viso tradicinėje Lietuvos neatlygintinų krau­jo donorų padėkos šventėje Garbės donoro var­das buvo suteiktas 32 donorams. Svei­katos ap­saugos ministras įsakymu jį suteikia do­no­rams, da­vusiems kraujo 40 ir daugiau kartų. Tokių žmonių Lietuvoje yra daugiau nei 120.

Kraujui nėra dirbtinio pakaitalo

Žmogaus kraujas unikalus ir iki šiol dar ne­sukurtas dirbtinis pakaitalas, kuris galėtų pakeisti do­noro kraują onkologiniams ir kitiems ligoniams, gimdyvėms ar sužeistiesiems.

Lietuvoje per metus prireikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų galima atlikti sudėtingas chirurgi­­nes operacijas, išgelbėti nukraujavusius po trau­­­mų ir avarijų, susirgusius ūminėmis kraujo ir kitomis gyvybei pavojingomis ligomis žmones. To­­­kiais atvejais vienintelis kraujo šaltinis – kiti žmo­­­nės, sveiki ir galintys pasidalinti savo krauju.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) kraujo kom­­­ponentais aprūpina 73 šalies ligonines. Vien pernai NKC atliko 62 tūkst. donacijų, t. y. kra­ujo paėmimo kartų, o iš viso Lietuvoje jų at­­­likta apie 90 tūkst. Lietuvos teisės aktai leidžia vy­rams duoti kraujo 6 kartus per metus, mo­terims – 4 kar­­tus, tačiau vidutiniškai donoras kraujo centre per metus apsilanko tik 1,6 karto. NKC dirba dau­­giau nei 200 darbuotojų – gy­dy­­tojų, medicinos biologų, slaugytojų, laborantų ir kitų specialistų. Šiam kolektyvui va­do­vaujanti Joana Bi­kul­čienė teigia, kad Lie­tu­vo­je krau­­­jo do­norystės sistema šiuo metu veikia la­­b­ai gerai, ligoninėms ne­reikia jaudintis dėl krau­­jo trūkumo, nes šis rūpestis ir atsakomybė gu­la ant kraujo centro darbuotojų pečių. Nei šią vasarą, nei pernai nebuvo at­vejų, kad ligoninė­se dėl kraujo komponentų trūkumo būtų atidė­tos operacijos.

Neatlygintina donorystė tampa realybe

Lietuvoje neatlygintinos kraujo donorystės pro­­pagavimo programa pradėta įgyvendinti 2003 m.
Po poros metų neatlygintina donorys­­tė sudarė 15,9 proc. donacijų, o pastaruoju me­­tu itin išaugo.

„Dar 2013 m. sausį neatlygintinų donorų bu­­­­­­vo tik 25 proc., o šių metų spalį jų turime be­­­­­­veik 81 proc., tad vis daugiau žmonių su­pranta donorystės prasmę. Per šiuos metus nu­tilo visi skanda­lai, visuomenėje žinomi asmenys ir politikai ven­­gia nepamatuotų pasisakymų donorystės te­ma, kraujo donorystės įstaigos ir donorų organizacijos pasirašė susitarimą dėl at­sa­kingo informacijos sklei­­dimo. Juk bet koks ne­­­­aiškumas labai nei­­­gia­mai atsiliepia donorystei. Kraujo centro dar­­buo­tojai dirba negailėdami jėgų, todėl būdavo skau­du kai koks nors ne­at­sakingas, nieko ben­dro su tikrove neturintis pa­reiškimas, paleisda­vo vė­jais visas mūsų pa­stangas“, – prisimena NKC va­do­vė.

„Neatlygintina donorystė Lietuvoje, kaip ir pa­­­­žangiose šalyse, tampa realybe. Visiškai pereiti prie neatlygintinos donorystės esame įsiparei­goję iki 2020 metų. Be to, siekiame, kad žmo­­­­gus duoti kraujo ateitų bent dukart per me­­­­­­­tus. Tai naudinga ir donoro sveikatai, ir vi­suo­­­­­­menei“, – sako J.Bikulčienė.

Skatina geri pavyzdžiai ir naujas požiūris

Didžiausias Lietuvos donorų kontingentas – žmo­nės iki 30 metų. „Labai graži tendencija, kad ak­t­yviais donorais tampa ir vidutinio am­žiaus žmo­nės. Entuziastų turime labai daug, ne vien stu­dentų, ypač miesteliuose – mokytojų, vers­­li­nin­kų, kitų profesijų šviesuomenių. Kartais net vai­kai į kraujo surinkimo punktus ar palapines at­veda savo tėvus, nes apie donorystę daug gražių žodžių girdi mokykloje“, – nauju po­­­žiū­riu džiaugiasi ponia Joana.

Donoryste užkrečia ir pavyzdys, kai kraujo au­­koja garsus sportininkas, dainininkas, aktorius, me­nininkas. Šiemet, pasak NKC vadovės, au­koti kraujo labai paskatino Lietuvos Res­pub­likos Pre­zi­dentė Dalia Grybauskaitė, kuri da­­­­vė kraujo birže­lio 14-ąją, Pasaulinės kraujo do­­norų dienos metu.

Į Lietuvą taip pat atėjo lojalių užsienio kompa­nijų, kurių socialinės atsakomybės standartai kiek kiti. Jų vadovų atsakomybė paskatino taip elgtis ir darbuotojus, didžiuotis savo įstaiga. Ko­lek­­tyvinė neatlygintina donorystė prasidėjo nuo di­delių tarptautinių kompanijų, o dabar akcijose da­ly­vauja jau ir smulkesnės įmonės.

„Kraujo donorystė – veikla, kurioje reikia la­bai ak­tyviai dirbti. Malonu, kad daugėja savano­rių, ypač regionuose. Pavyzdys yra Mari­jam­po­lė, Jo­nava, Alytus, Birštonas ir kiti miestai, ku­riuo­s­e do­­norystę skatina merai, įstaigų vadovai, ben­­­druo­menės“, – vardija J.Bikulčienė. Taigi po­­­­­ky­čiai jau davė teigiamos naudos, o neatlygin­tina krau­­jo donorystė tampa išties artimu reiš­kiniu vi­suomenei.

Užs. Nr. BSS 2353

BFL

Kraujas yra savas, neskolintas, neskolinamas, kol viskas gerai. Bet, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, gali susiklostyti situacija, kai nuosavybės teisė į kraują taps svarbi. Kažkas kraujo prarado ir stygių reikia papildyti. Kraujo suderinamumas – tiktai dalis problemos. Iš kur to kraujo paimti?

Klausimas apie neatlygintiną donorystę turėtų atskleisti tuos, kurie krauju neprekiauja, o duoda, kaip sakoma, iš idėjos. Ir tokių yra mažuma – vos 4,2 proc. Duodančiųjų kraujo artimiesiems – solidus trečdalis (33,8 proc.). Be papildomų klausimų sunku spręsti, ar tai liudija apie mūsų piliečių sveikumą/nesveikumą, ar apie altruizmą. „Savo kraujo nepagailėsiu giminaičiui“ – skamba gražiai, tačiau ar tai nėra priekaištas tiems 62 proc., kurie kraujo niekada neduoda? Gal jie ir duotų giminėms, tačiau neiškyla poreikio, bet ir tie, kurie giminėms duoda, gal mažiau nukraujuotų, jeigu būtų daugiau kraujo donorų.

Ar neatlygintinai aukojate kraujo donorystei?        (proc.)

1                    Taip              2,6

2                    Niekada       62,0

3                    Kasmet         1,6

4                    Nebent artimiesiems         33,8

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. birželio 11-14 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.