Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“, minėdama 15-os metų veiklos sukaktį, skyrė paramą Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centrui ir Vilniaus policijos klubui vaikams ir jaunimui.

Paramai bendrovės darbuotojai nusprendė skirti gimtadienio šventei numatytas lėšas. Atsisakę jos, Vaikų onkohematologijos centrui jie padovanojo televizorių ir 8 planšetinius kompiuterius. Vilniaus policijos klubui vaikams ir jaunimui „Tele2“ įteikė 20 tūkst. litų paramą.

„Nuo pat veiklos pradžios palaikėme iniciatyvas, kurios padeda pažeidžiamiausiai visuomenės daliai – vaikams. Švęsdami penkioliktąjį gimtadienį, norime pasidalinti džiaugsmu su vaikais, kuriems jo labiausiai reikia“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Vaikų onkohematologijos centrui skirta kompiuterinė bei vaizdo įranga palengvins vaikų ligoninėje praleidžiama laiką, leis pramogauti ir mokytis.

Vilniaus policijos klubas vaikams ir jaunimui finansinę paramą ketina panaudoti naujų edukacinių ir sporto programų įgyvendinimui.

2012 m. „Tele2“ finansavo vaikų širdies ligų diagnostikos ir gydymo įrangos įsigijimą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose už 350 tūkst. litų.

Dar anksčiau, 2008 m., už 300 tūkst. litų, dalį kurių paaukojo „Tele2“ klientai, buvo nupirkta specialios mažųjų pacientų gydymui skirtos reanimacijos įrangos. Tai buvo pirmasis ligoninės gautas tokios įrangos kompleksas. Nuo jo prasidėjo modernaus anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus kūrimas.

Su policija ryšio operatorius nuolat bendradarbiauja užkertant kelią telefoninių sukčių veiklai, vykdant telefonų vagysčių prevenciją ir mažinant vaikams žalingo neteisėto turinio prieinamumą internete.

Bendrovės „RAIT“ kovo mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias operatorius Lietuvoje. Jo duomenimis, iš viso „Tele2“ ryšiu naudojasi daugiau 52 proc. Lietuvos gyventojų.

Lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai norėtų rasti naują nešiojamąjį kompiuterį arba išmanųjį telefoną, tačiau šių dovanų paieška jiems kartu kelia tokį pat stresą, kaip ir tinkamų papuošalų ar laikrodžių suradimas, rodo „Microsoft“ sekėjų „Facebook“ tinkle apklausos rezultatai.

Spalio baigoje atliktoje apklausoje sudalyvavo per 600 lietuvių. Beveik trys ketvirtadaliai jų Kalėdomis norėtų gauti kokią nors technikos naujovę, o likusieji mieliau lauktų kitokios dovanos. Pirmieji labiausiai pageidautų naujo nešiojamojo kompiuterio (26 proc.), išmaniojo telefono (24 proc.) ar žaidimų konsolės (19 proc.). Vienas iš dvylikos pasirinktų itin lengvą ir ploną „ultrabook“ (8 proc.) arba stalinį (7 proc.) kompiuterį.

Įdomu ir tai, kad moterys du kartus dažniau už vyrus nurodė, jog labiausiai norėtų planšetinio kompiuterio ar išmaniojo telefono.

„Lietuvių norai puikiai atspindi pasaulines rinkos tendencijas – žmonės trokšta mobilumo ir galimybių dirbti bei pramogauti nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Ir nebūtina išmaniųjų įrenginių sieti tik su linksmybėmis: ankstesni „Microsoft“ tyrimai parodė, kad darbuotojai yra ne tik linkę į darbą atsinešti savo įrenginį, bet net trečdalis jų sutiktų už savas lėšas įsigyti prietaisą, kuris pagelbėtų efektyviau susidoroti su darbais“, – sako Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

„Nokia“ pardavimų atstovas Lietuvoje Vytenis Koryzna teigia, kad lietuviai savo noru turėti išmanųjį įrenginį, nuolat sekti naujienas ir jomis dalintis, panašūs į daugelio šalių gyventojus. „Kiekvieną mėnesį išmanieji telefonai tampa vis populiaresni už tradicinius mobiliuosius telefonus. Rinkdamiesi konkretų įrenginį vartotojai paprastai pageidauja, kad jis turėtų lietimui jautrų ekraną, patogią ir funkcionalią operacinę sistemą, taip pat kelia vis aukštesnius reikalavimus telefono kameros kokybei.“

Pasak V. Koryznos, vartotojai vis daugiau fotografuoja, filmuoja ir dalinasi vaizdais su draugais. „Nokia“ atstovas rėmėsi statistika, jog nuo 1826 metų visame pasaulyje padaryta 3,8 trilijono nuotraukų, iš kurių 10 procentų – per pastaruosius 12 mėnesių. Kasdien vartotojai į socialinius tinklus įkelia apie 600 mln. nuotraukų, o per vieną minutę į „YouTube“ įkelia net 35 valandas vaizdo įrašų.

„Microsoft“ atlikta apklausa taip pat parodė, kad išmaniųjų įrenginių paieška sukelia ir didelį stresą. Net du trečdaliai apklaustųjų teigė, kad labiausiai juos vargina ilgai trunkantis kompiuterių ar telefonų palyginimas ir tinkamiausio varianto atranka. Taip pat nemažai žmonių tiesiog pasimeta įrenginių funkcijų gausoje, o kai kurie net patiria spaudimą prekybos vietoje. Su paminėtu dovanų paieškos rūpesčiu konkuruoja tik bandymas surasti tinkamiausius aksesuarus, tokius kaip papuošalas ar laikrodis. Kur kas mažiau apklausos dalyvių paminėjo, kad juos glumina drabužių, kvepalų ar knygų parinkimas.

Galiausia, apklausa atskleidė, kad renkantis išmaniuosius įrenginius, lietuviai pagalbos ieško pas parduotuvės konsultantus, internete ar kreipiasi į giminaičius.

Panašius Kalėdinius lūkesčius užfiksavo ir „Deloitte“ atlikta Europos gyventojų apklausa. 27 proc. jų po Kalėdų eglute tikisi rasti išmaniuosius telefonus, o 24 proc. – planšetinius kompiuterius. Labiausiai išmaniųjų įrenginių laukia Pietų Europos, Ukrainos ir Rusijos gyventojai. Jie vidutiniškai 10 proc. dažniau nurodė, kad norėtų planšetės ar išmaniojo telefono.

Dovanų čekių rinkoje lyderiaujanti bendrovė „Gera dovana“ investavo 0,5 mln. litų į savo prekės ženklo – šūkio, logotipo ir firminio stiliaus – atnaujinimą.

Naująjį įmonės įvaizdį kūrė „Geros dovanos“ kūrybos vadovė Aušra Kupliauskaitė kartu su partnere – kūrybine reklamos agentūra „Love“. Projektas pradėtas šių metų pradžioje, jį baigti ketinama metų pabaigoje.
Anot bendrovės „Gera dovana“ generalinio direktoriaus Ernesto Kačerausko, pokyčius organizacijoje iš dalies lėmė sparti įmonės plėtra: 2012–2013 m. darbuotojų skaičius išaugo nuo 30 iki 47, o pardavimas – 20 proc., bendrovė įsitvirtino dovanų kortelių rinkos lyderės pozicijose, todėl buvo labai svarbu šiame etape tiksliai apsibrėžti įmonės poziciją rinkoje, nusistatyti strateginius rinkodaros tikslus, įvardyti pagrindinius organizacinės kultūros elementus.
„Naujasis prekės ženklas, firminis stilius žymi naują „Geros dovanos“ gyvavimo etapą – jau nebesame maža įmonė, iškopėme į didžiųjų gretas, tapome rinkos lydere, tai atspindi ir bendrovės identiteto pokyčiai“, – teigia E. Kačerauskas.
Naujasis bendrovės logotipas – lengvas, minimalizuotas, tarsi ore skriejantis drambliukas, anot E. Kačerausko, simbolizuoja džiaugsmą, o „Geros dovanos“ firminiame stiliuje išlikusi oranžinė spalva lydi bendrovę nuo pat jos susikūrimo 2007-aisiais. Be to, oranžinė yra viena dinamiškiausių ir energingiausių spalvų, simbolizuojanti šilumą, laimę. Ji siejama su pramogomis ir komunikabilumu.
„Galima sakyti, kad ši spalva puikiai atitinka mūsų bendrovės viziją – padėti klientams kurti gerus santykius su artimais ar svarbiais žmonėmis, – teigia E. Kačerauskas. – Pasirinktas minimalistinis stilius atspindi mūsų nusiteikimą platinti tik kokybiškas, aiškiai pristatomas dovanas, o naująjį vizualinį identitetą  laikome savotišku aukso viduriu tarp išskirtinumo ir paprastumo.“
Kartu su bendrovės logotipu buvo įvestas ir naujas šūkis – „Dovanoti gera“, kuriuo, pasak E. Kačerausko, norima atkreipti dėmesį į emocijas, patiriamas ne vien gaunant, bet ir teikiant dovanas.
Pakeitus bendrovės prekės ženklą „Gera dovana“ turėjo pasigaminti naujas dovanų korteles ir jų pakuotes, pakeisti įmonės automobilių apipavidalinimą, sukurti naujus dovanų kortelių stendus prekybos centrams ir perdaryti savo prekybos taškų interjero dizainą. Nors naujojo firminio stiliaus dizaino elementai jau matomi ir bendrovės interneto parduotuvėje, visiškai naujos „Geros dovanos“ interneto svetainės dar laukiama šių metų pabaigoje.
Dovanų čekius, korteles ir rinkinius platinanti lietuvių kapitalo bendrovė „Gera dovana“ veikia Lietuvoje,  Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje.

Gegužės 11 d. kauniečių pamėgtame pušyne prie Lampėdžių karjero bendrovė „UNO Parks“ atidaro „GERA DOVANA nuotykių parką”.

Tai pirmasis tokio pobūdžio objektas laikinojoje sostinėje, kuriame aktyviai laisvalaikį galės leisti suaugusieji ir vaikai.
Parke įrengtos 5 trasos medžiuose, kuriose galima įveikti per 100 įvairių rungčių, viena pramogų – laisvo kritimo jausmą leidžiančios patirti supynės „Drambliaskrydis“.
„Tai bus vieta, kurioje šeimos ir draugai galės aktyviai leisti laiką kartu ir patirti labai gerų emocijų. Kaune vis dar trūksta tokių pramogų, todėl neabejojame nuotykių parko sėkme šiame mieste“, – sako laisvalaikio ir dovanų čekių rinkoje lyderiaujančios bendrovės „Gera dovana“ komercijos direktorius Vytautas Kernagis.
„GERA DOVANA nuotykių parkas” yra jau trečias bendrovės „UNO Parks“ valdomas nuotykių parkas Lietuvoje, į jį buvo investuota per 0,5 mln. litų. Atidariusi naujus nuotykių parkus Kaune ir Šiauliuose bendrovė valdys didžiausią nuotykių parkų tinklą Baltijos šalyse.
„UNO Parks“ direktorius Marijus Krasnickas, tikina, kad naujasis nuotykių parkas laikinojoje sostinėje savo apimtimi prilygs didžiausiems šalyje Vilniaus ir Druskininkų nuotykių parkams, todėl kauniečiai, ieškantys tokio pobūdžio aktyvių pramogų, nebeturės vykti į kitus miestus.
Nuotykių parko atidarymą Kaune sveikina ir miesto meras Andrius Kupčinskas. „Džiaugiuosi matydamas, kad verslas noriai investuoja Kaune. Taip pat džiugu, kad kauniečiai turės dar vieną vietą, kurioje bus galima aktyviai ir įdomiai leisti savo laisvalaikį“, – sakė A.Kupčinskas.
Parko valdytojai žada, kad gegužės 11-ąją, parko atidarymo dieną, Kauno Lampėdžių paplūdimys taps indėnų stovyklaviete, jai vadovaus gerai žinomas indėnų kultūros mylėtojas Donatas Dubauskas. Atidarymo šventėje medžiuose su žurnalistais rungsis scenos žvaigždės, o šeimų turnyras kvies varžytis visus norinčius. Mažieji parko lankytojai galės užsiimti teminėse dirbtuvėlėse: patys gamintis indėniškus suvenyrus, semtis išgyvenimo gamtoje patirties ir skanauti vietoje kepamų blynų.

g
Artėjanti šv. Valentino diena kasmet priverčia sukrusti daugybę porų, kadangi nustebinti antrą pusę nebanalia ir miela dovana dažnai būna ne taip paprasta. Vis tik, geriausia dovana – parodytas dėmesys ir rūpestis, sako „Geros dovanos“ dovanų ekspertai, kurie įkvėpti šios minties pristatė įsimylėjėliams skirtą dovaną „Stebuklingą dėžutę“.
„Šią dėžutę sukūrėme įkvėpti tikros romantiškos istorijos. Mūsų kūrybos vadovė papasakojo apie mielą dovaną, gautą iš savo mylimojo. Iš išorės ši dovana atrodė kaip paprasčiausia užrašų knygutė, tačiau jos viduje slėpėsi daugybė mylimojo ranka pasirašytų pasižadėjimų. Kiekvienas jų – tarsi atskira dovana, kuria gali pasinaudoti bet kada“, – apie dėžutės atsiradimą pasakoja „Geros dovanos“ rinkodaros vadovas Martynas Navickas.
Pasak jo, šis pavyzdys rodo, kad kartais norint nustebinti antrą pusę pakanka tokių gražių darbų kaip skanūs pusryčiai į lovą, pėdų masažas ar tiesiog sekmadienio filmas pagal mylimojo ar mylimosios norą.
Rankų darbo „Stebuklingą dėžutę“ sudaro 20 šiltų, su subtiliu humoru parašytų pasižadėjimų – „Yra labai daug neragautų vyno rūšių. Pažadu, kad šiandien liks viena mažiau“, „Šią savaitę pamiegok ilgiau – išvesiu šunį kiekvieną rytą“, „Pagrobsiu Tave romantiškai savaitgalio išvykai prie jūros!” ir daugybė kitų.
Norintiems pažadėti kažką labai asmeniško yra palikta tuščių kortelių savo sumanymams, kiekvieną jų galima pasirašyti ranka ir dovanoti antrai pusei, prižadant išpildyti kiekvieną dėžutėje  esantį norą.
„Stebuklingą dėžutę“ galima rasti „Geros dovanos“ dovanų salose didžiuosiuose prekybos centruose.

Modernūs laikai save pažįsta apklausomis: jei tik nori ką naujesnio sužinoti, paklausia kokio tūkstančio išrinktųjų, ir voila – viskas atsiveria kaip anoji tūkstančio naktų ola, pilna gėrybių. Tik imk ir naudokis.

Šiomis savaitėmis sužinojome, kad lietuviai nemėgsta verslo ir vos per dešimt procentų jų norėtų jo imtis patys. Tiesa, po kelių dienų patyrėme, kad jauni žmonės to verslo dar ir kaip trokšta, tad paklausus kitaip, jau apie 90 proc. sakosi ketinantys mokslus baigę tapti verslininkais, ir ne bet kokiais – jie dirbs grožio industrijoje, moderniuose IT laukuose, komunikuos ir gražins pasaulį. Na, matyt, bus visai kaip tos verslininkės, nežinia kodėl dažniau jaunos ir labai gražios merginos, mėgstančios įvairius šokių projektus, ar tie kostiumuoti berniukai, besiblaškantys brangiomis mašinomis.
Tokios išties nieko nesakančios apklausos, kai klausiama nežinia kaip suformuluotų klausimų, o svarbiausia iš konteksto ištraukiama žinia yra ta, kurią norisi girdėti, nors ir yra mokslinis nonsensas, vis dėlto taip kuria tariamo žinojimo erdvę, kurią labai nesunku transformuoti į a priori žinomas išvadas. Tad jei jau 90 proc. Lietuvos žmonių nenori būti verslininkais, tai, žinoma, jie yra išlaikytiniai, taip ir žiūrintys, kur kokią pašalpėlę susižvejojus.
Tiesa, gerokai įdomesnis klausimas būtų, o kiek normalioje, modernioje, ir dar deklaruojančioje aukštųjų technologijų siekį valstybėje tų verslininkų turėtų būti? Arba kiek, pavyzdžiui, lietuvių galėtų imtis kepyklų verslo miesteliuose, kurių centrinėje aikštėje šonais stumdosi “Maxima” su “Norfa”? Koks tikėtinas tokio verslo pelningumas? Ar bus įmanoma iš jo išgyventi? Ar panašiu atveju turėtų būti orientuojamasi į šeimos verslą, o gal, kaip mato jaunimas, išties tegul bandeles kepa motina “Maxima”, kuri visada šalia, o jau būsimi verslininkai orientuosis į grožio industriją.
Klausti ar net ironizuoti būtu galima be galo, tačiau gal pažiūrėkime, ką apie Lietuvos verslą kalba įtakingos tarptautinės apklausos, pavyzdžiui, ta, kuri nustato šalių konkurencingumo reitingą. Priešingai nei įprasta visa žinančioje, nors menkai išsilavinusioje Lietuvos informacinėje erdvėje, čia šalies konkurencingumo plėtra nesuvokiama kaip išimtinė verslo dovana. Konkurencingumas, pasak Pasaulinio konkurencingumo tyrimo, tai institucijų, ekonominės politikos ir kitų veiksnių, nustatančių šalies produktyvumo lygį, visuma. Tad nors verslas ir svarbi šalies gyvenimo grandis, jo vaidmuo kuriant šalies gerovę nepranoksta daugybės kitų gyvenimo sričių – švietimo, sveikatos apsaugos, teisinės sistemos, darbo rinkos kokybės, vartotojų sumanumo ar šalies transporto kokybės svarbos. Konkurencinga ekonomika, o tai reiškia ekonomika, kuri turi bent jau teorinę galimybę užtikrinti savo piliečių gerovę, yra tokia ekonomika, kai vienodai vertinamos visos veiklos sritys, aiškiai suvokiant, kad tik jų dermė suteikia ūkiui galimybę augti stabiliai ir užtikrinti adekvatų piliečių gyvenimą.
Pati pirmoji konkurencingumo atrama (beje, turinti ir didžiausią rodiklių skaičių) – tai institucinės valstybės sąrangos kokybė. Šioje srityje Lietuva gali pasigirti keturiais konkurenciniais pranašumais: labai menkomis verslo sąnaudomis, kurios atsiranda dėl terorizmo grėsmės, menkomis verslo sąnaudomis, kurias sukelia nusikalstamumas ar organizuotas nusikalstamumas, taip pat savo bendrovių valdymo kokybe. Išskyrus pastarąją, kitas vargu ar priskirtume prie verslo nuopelnų, tai jau greičiau taip visų nemėgstamo viešojo sektoriaus nuopelnas.
O va vertinant paties verslo institucinius bruožus padėtis prastesnė: gerokai žemesnis nei šalies konkurencingumo lygis (2011 m. Lietuva iš 142 šalių užima 44 vietą) yra rodiklis, nurodantis verslo etikos lygį (66 vieta), mažųjų akcininkų teisių apsaugos lygį (89 vieta) ar audito kokybę (47 vieta). Santykinai žemas rodiklis, kuris apibrėžia kyšių davimo dažnumą (53 vieta), irgi nurodo ne vien valstybinio sektoriaus, bet ir verslo etinę kokybę. Nors galima aiškinti, kad toks tokį pažino ir draugu pavadino, arba visi esame iš tos pačios sovietinės balos, vis dėlto matyti visuomenę kaip verslo išlaikytinių sankaupą ir yra tas realusis veikiantis sovietizmas, kai tik viena klasė visą gėrį kūrė.
Masinis nepasitikėjimas politikais (viena silpniausių Lietuvos konkurencingumo grandžių ir vos 110 vieta) irgi nemenka dalimi inspiruotas tam tikros verslo dalies organizuojamo politikų ir įstatymų pirkimo.
Priešingai, nei įprasta pateikti Lietuvos viešojoje erdvėje, vertinant iš tarptautinės varpinės, darbo rinkos efektyvumas Lietuvoje nėra toks jau prastas, na, o darbo užmokesčio nustatymo lankstumu (8 vieta) gerokai pranokstame daugelį pirmo dešimtuko valstybių.
Dvigubai aukštesnė nei bendras šalies reitingas yra ir 22 vieta už darbo užmokesčio ir darbo našumo santykį. Tiesa, labai atsiliekame (117 vieta) protų nutekėjimu bei įdarbinimo ir atleidimo iš darbo procedūromis (irgi 117 vieta). Apie protų nutekėjimo grėsmę valdžia nekalba, tarsi tai būtų tik oponentų sapalionės, o jei anuos protus ir prisimena, tai tik kaip užsienio investicijų vilionės elementą. Supaprastintos įdarbinimo procedūros, siekiant įvykdyti visas verslo svajones, skelbiamos pagrindiniu Andriaus Kubiliaus kabineto darbo tikslu ir vėl kurpiant naujus nacionalinius susitarimus, ir jei Lietuvos žmonės nuolankiai sutiks su visomis darbo rinkos liberalizavimo naujovėmis, tai greitai protų ir rankų nutekėjimas iš šalies bus dar aktyvesnis.
Pažymėtinai kuklus ir darbuotojų bei darbdavių bendradarbiavimo lygis (taip, taip, toks rodiklis taip pat skaičiuojamas nustatant bendrą šalies konkurencingumo lygį). Beje, ir paties Lietuvos verslo sumanumas konkurencingumo tyrime vertinamas prasčiau nei bendras Lietuvos konkurencingumo lygis, o bent kol kas didžiausi šalies konkurencingumo ramsčiai išlieka santykinai gera kelių būklė, technologinis gyventojų raštingumas bei švietimo, ypač aukštojo mokslo (26 vieta), ir sveikatos apsaugos lygis. Taigi bent kol kas į priekį judame gerokai labiau tais pranašumais, kuriuos teikia viešasis sektorius.
Tad pažiūrėjus iš kitos perspektyvos, pradžioje minėtose apklausose pats save prastai vertinantis verslas, pasirodo, demonstruoja sveiką protą, tad ir suvokimą, kad gal verta keistis. Tai būtų teigiama žinia. Kita vertus, skeptiškas Lietuvos žmonių požiūris į verslą tikrai nereiškia vien pavydo darbštesniam. Jis gali pasakoti apie gerokai rimtesnę panieką vadinamajam apsukrumui, kai pelną priglaudi sau, sąnaudas permeti aplinkai (minimalus atlygis ir pan.) ir nuolat moralizuoji, nors tai, tiesą sakant, su tikru verslu turi ne tokį jau ir didelį ryšį.

„Chevrolet“ – vienas iš geriausiai žinomų automobilių prekinių ženklų pasaulyje – šiemet švenčiantis 100 metų jubiliejų, toliau dovanoja naujus automobilius SOS vaikų kaimo organizacijai visoje Europoje.

Kartu su šiomis dienomis Vilniuje ir Valmieroje, Latvijoje įteiktais automobiliais, kompanija Baltijos šalyse šiemet bene geriausiai žinomai nevyriausybinei vaikų globos organizacijai paaukojo jau 9 naujus automobilius. Prisidėdami prie šios akcijos įgaliotieji „Chevrolet“ atstovai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įsipareigojo dovanotiesiems automobiliams 3 metus arba iki automobiliai nuvažiuos 100 000 km nemokamai atlikti privalomuosius techninio aptarnavimo darbus.

Naujasis „Chevrolet Spark“ Vilniuje įteiktas SOS vaikų kaimų draugijos nacionalinei kontorai yra  jau antrasis automobilis dovanotas šiai organizacijai. 7-iavietis „Chevrolet Orlando“ vienatūris birželį buvo įteiktas Vilniaus SOS vaikų kaimui, švenčiant jo 16-os metų jubiliejų. Skirtingai nei pirmasis automobilis, naujasis „Spark” bus dažniausiai naudojamas organizacijos psichologų bei socialinių darbuotojų, dirbančių draugijos Šeimų stiprinimo programoje, kurie rūpinasi vaikais bei jų šeimos nariais gyvenančiais Vilniuje bei atokiuose Vilniaus rajono kaimuose.

„Patikimas ir ekonomiškas automobilis yra svarbus mūsų darbo įrankis. Nors didžioji dalis vaikų, kuriais rūpinasi mūsų programos darbuotojai, gyvena pačiame Vilniuje, teikdami pagalbą tolimuose Vilniaus regiono kaimuose gyvenantiems vaikams bei jų tėvams sugaištame apytiksliai pusę savo darbo laiko. Daugelis jūsų nustebtumėte sužinoję kokios ribotos galimybės naudotis viešuoju transportu yra vietovėse nuo Vilniaus nutolusiose vos 40 km!“- sakė SOS vaikų kaimų Lietuvos draugijos nacionalinis direktorius Audrius Natkevičius.- „Mūsų darbuotojai lanko vaikus ir jų šeimas keikvieną savaitę, organizuodami jiems įvairius renginius bei pagalbos programas, arba tiesiog konsultuodami žmones savo gyvenimuose mačiusius arba šiuo metu matančius itin nedaug galimybių. Stengiamės ne tik padėti jiems sprendžiant praktines savo gyvenimo, karjeros ar namų ūkio problemas bet ir vystant socialinius bei bendravimo įgūdžius. Daugeliui šeimų, kuriomis rūpinamės reikia pagalbos netgi prisiminti, kokie tikri santykiai sieja šeimos narius… ”.

„Chevrolet Spark”, kuriuo naudosis šeimų stiprinimo programos darbuotojai Lietuvoje yra nedidelis, manevringas bet pakankamai erdvus penkiems suaugusiems keleiviams, miesto automobilis. Jo erdvumas bei praktiškumas neabejotinai tiks SOS vaikų kaimų draugijos darbuotojams, kurie į nutolusius Vilniaus regiono kaimus paprastai vyksta keturiese, tuo tarpu nedidelės kuro sąnaudos (vidutiniškai, važiuojant kombinuotuoju ciklu, jos siekia vos daugiau nei 5 litrus 100 km) leis gerokai sumažinti veiklos kaštus tuo pat metu sudarant galimybę aplankyti daugiau šeimų.

„Nuoširdžiai didžiuojamės pažymėdami savo kompanijos gimtadienį tokiu prasmingu būdu. Neabejoju, kad lėšos skirtos padėti vaikams, kurie be mūsų visų pagalbos vargu ar turėtų daug galimybių pamatyti šviesesniąją gyvenimo pusę arba pasinaudoti galimybėmis, kurių yra pasaulyje esančiame visai netoli nuo jų gyvenamųjų vietovių, atsipirks šimteriopai. Tikiuosi, kad mūsų auka padės Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomenėms išgelbėti daugybę visaverčių narių, be to esu visiškai tikra, kad atiduodame savo dovaną į rūpestingas šių vyrų ir moterų, geriausiai žinančių kaip tikslingiausiai jas panaudoti, rankas“,- sakė „Chevrolet“ Baltijos šalių rinkodaros vadovė Lena Murd.

Lietuvos SOS vaikų kaimų draugijos šeimų stiprinimo programa rūpinasi maždaug 200 vaikų gyvenančių Vilniuje bei Vilniaus regione. Vaikais, kurie savo šeimose gyvena ypač sunkiomis sąlygomis, neturėdami galimybės naudotis elementariomis socialinėmis bei kultūrinėmis paslaugomis, dažnai patirdami riziką būti paliktiems savo artimiausių šeimos narių. Reguliariai lankydami vaikus bei jų šeimos narius namuose bei jų bendruomenėse, organizacijos darbuotojai padeda jiems įgyti žinių bei įgūdžių reikalingų tvarkant savo namų ūkį, tobulinti socialinus bei bendravimo įgūdžius, spresti kasdienines, gyvenimiškas problemas, parodant jiems galimybes gyvenimo esančio už patiriamo skurdo, bedarbystės bei pasitikėjimo savo jėgomis spresti savo problemas patiems stokos ribų. Šeimų stiprinimo programa taip pat sudaro galimybes vaikams iš vargingai gyvenančių šeimų lankyti vasaros stovyklas, pramoginius bei kultūrinius renginius, taip pat suteikia plotą praleisti laiką po pamokų, padedant jiems mokytis.

„Su džiaugsmu prisidėjome prie šios „Chevrolet” iniciatyvos padovanoti automobilių vaikų globos organizacijai Lietuvoje. Būdami kompanijos prekybos bei aptarnavimo atstovai padengsime visus būtinojo automobilio  techninio aptarnavimo kaštus iki automobiliai pasieks 100 000 km ridą.”- sakė Vilandas Burnys, UAB “Zaibo Ratas” , įgaliotojo „Chevrolet“ atstovo Vilniuje direktorius.

Iniciatyva padovanoti 100 automobilių SOS vaikų kaimo organizacijai visoje Europoje buvo paskelbta praėjusių metų Paryžiaus automobilių parodoje. Devyni iš šių automobilių atiteko organizacijos nacionalinėms kontoroms Baltijos šalyse.
„Chevrolet“ per savo 100 gyvavimo metų pagaminęs ir pardavęs daugiau nei 200 milijonų automobilių yra vienas iš geriausiai žinomų automobilių prekinių ženklų pasaulyje. Kompaniją 1911 m. lapkričio 3 d. įkūrė šveicarų kilmės emigrantas Louisas Chevrolet JAV verslininkas Billis Durantas.

Britų kino žvaigždė Hugh Grantas (Hju Grantas) savo 50-ojo gimtadienio proga šeštadienį įsigijo italų gamybos grakštų juodos spalvos sportinį automobilį “Ferrari California”, už kurį, kaip manoma, paklojo 143,3 tūkst. svarų (563 tūkst. litų).

Tačiau atsiimdamas savo naująjį žaisliuką ir atlikęs bandomąjį važiavimą aktorius neatrodė nusiteikęs labai džiaugsmingai.

Galbūt tai susiję su stresu, patirtu mėginant pravažiuoti šiuo brangiu automobiliu per ankštą vietą, jo nesubraižant – su šiokia tokia pardavėjo pagalbą, tačiau grįždamas namo vargšas H.Grantas išties neatrodė panašus į gimtadienį švenčiantį žmogų.

Rūškana Hugh veido išraiška gali būti susijusi su jo garbinga sukaktimi.

Neseniai aktorius pripažino “šiurpstantis” nuo minties, kad jam sukaks 50 metų ir netgi juokavo, kad šia proga kreipsis į eutanazijos kliniką.

“Šveicarijoje yra tokia vietelė “Dignitas”. Ketinu nuvykti į “Dignitas” per savo 50-ąjį gimtadienį – penkiasdešimties jau gana!” – sakė H.Grantas.