Kodėl nereikia dovanoti nereikalingų dovanų, kada dera įteikti net molinį vazoną ar makaronų, o kada – įrenginį, skirtą jachtai, ar golfo kamuoliukus? Kaip susidoroti su kalėdinių dovanų maratonu, o jei nespėjote jo nubėgti per visus metus – ką pasikviesti į pagalbą? Šiais ir kitais klausimais, kad šventės teiktų malonumą, o ne žėrinčių vitrinų kančią, skaitytojams pataria asmens prekės ženklo ir organizacijos įvaizdžio kūrimo konsultantė-trenerė, Tarptautinės įvaizdžio konsultantų asociacijos (AICI) narė ir knygos „Dalykinės išvaizdos vadovas“ autorė Alvyda Jasilionytė.

„Pats svarbiausias klausimas, į kurį turite sau atsakyti, – kaip pradžiuginti kitą žmogų“, – tvirtina Alvyda Jasilionytė ir priduria, kad tikroji dovanos esmė yra nekomercinė. Tai gražus gestas norint išreikšti emocijas – nuoširdumą, dėmesį ar padėką. Be to, ir dovanos teikimas, ir jos gavimas sužadina tik teigiamas emocijas, nes asocijuojasi su maloniomis vaikystės akimirkomis.

Taigi, renkant kalėdines dovanas, svarbu įvertinti santykį su žmogumi, kuriam dovaną ketinama įteikti. Juk dovanos darbuotojams bus kitokios nei skirtos artimiems bičiuliams. Todėl šį, kaip ir daugelį kitų darbų, taip pat prasminga pradėti nuo žmonių, kuriuos šiemet norima nudžiuginti, sąrašo sudarymo.

A.Jasilionytė vardija, kad „dovanų eilėje“ atsidurs šeimos nariai, artimi draugai, vėliau – kolegos ir visi pažįstamieji, kurie teikia paslaugas, palengvinančias kasdienį gyvenimą. Pavyzdžiui, simbolines dovanėles galima įteikti auklei ar kirpėjai, sodininkui ar sporto instruktoriui.

Smulkmenos: maistas, bet gurmaniškas

Pašnekovė tvirtina, jog galvojant apie dovanas konkretiems asmenims pats laikas pradėti daugiau domėtis individualiais pomėgiais ar poreikiais, kad vieni kitų neapkrautume nereikalingomis dovanomis. „O kam dovanoti tai, ko nereikia? Ar vaidiname, jog atliekame pareigą, ar iš tiesų norime padėkoti, kad dovaną gausiantis žmogus visus metus buvo su mumis?“ – retoriškai klausia ji.

Vis dėlto, jei tikrai nenumanote, kas patinka pažįstamam, kurį ketinate sveikinti, pasak A.Jasilionytės, galite tiesiog įteikti pinigų (beje, jų suma nesvarbi). Žinoma, su nuoširdžiu užrašu kortelėje.

„Jei metai buvo sudėtingi, užtektų ir jūsų kurtos sveikinimo kortelės su nuoširdžiausiu palinkėjimu. O gal esate gabus, galite pradžiuginti savo darbeliu – siuviniu, mezginiu, kepiniu, piešiniu, eilėmis ir t.t. Tokios dovanos yra puikios, juk svarbiausia ne piniginė jų vertė“, – tvirtina įvaizdžio specialistė.

Ji ramina, kad galima rinktis ir kitų sukurtas rankų darbo smulkmenas, itin populiarias šventiniu laikotarpiu. Tiesa, svarbu įvertinti namudinių dirbinių kokybę. „Tai yra šilta, kažkieno sukurta. Puikiai kvepia namų darbo muilai, kepiniai, pagaliau tiks ir vilnonės kojinės ar pirštinės, dėžutė arbatžolių ir t.t.“, – vardija A.Jasilionytė.

Čia galima paminėti ir populiarėjančias valgomas dovanas – krepšius vaisių, saldumynus, sūrių rinkinius. Pašnekovė pataria rinktis gurmaniškus produktus, kurių kasdien nevartojame. Juk tokia dovana – puiki proga prisidėti ir prie šventinio vaišių stalo.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Dažnas mūsų stengiasi išlaikyti Kalėdų tradicijas. Neatskiriama jų dalis – dovanos. Atsigręždami atgal, vis dažniau jų vėl ieškome ne parduotuvių lentynose, bet savo mintyse ir širdyje.

Kaspinėlių rišimo magija

Vaikiškų pasakų rašytoja ir dailininkė Sigutė Ach Kalėdų nuotaikomis gyvena vos ne visus metus.

Piešti atvirukus, paveiksliukus, kurti mielas smulkmenėles Sigutė pradeda dar prieš pakabindama pačios kurtą šventinę girliandą, kuri menininkės dirbtuvę nušviečia po Vėlinių ir puošia iki Joninių. „Labai jau daug tų dovanėlių būta“, – šypsosi Sigutė.

Didžioji jų dalis – jos piešti paveikslėliai, lipdyti ar kitaip sumeistrauti kūrinėliai. Menininkė prisipažįsta, kad vienas maloniausių prieškalėdinių užsiėmimų jai yra pakuoti dovanėles, ir tuo ji kūrybingai bei su meile užsiima iki šiol, kad ir kiek darbų turėtų.

„Būtent mano dirbtuvėje supakuojamos dovanėlės, kurias leidykla „Nieko rimto“ dovanoja partneriams. Kiekvienais metais bandau atrasti kokį nors naują būdą užrišti kaspinėlį. Ko tik nesu dariusi… Kaspinėlis čia labai sąlyginė sąvoka – esu naudojusi ir virveles, ir vilnonius siūlus. O ateina laikas, ir vėl suki galvą. Toks prieškalėdinis rebusas… Ir kai pradeda čežėti popierius, ridentis siūliukai, širdin tyliai ateina Jis, Tas Stebuklingas Jausmas… Kalėdos“, – pasakoja Sigutė Ach.

Menininkė tikina jau kuris laikas labiau už viską branginanti patį buvimą kartu ir atsisakanti daiktų. „Dabar su draugais geriausia dovana laikome susitikimą, laiką kartu. O tam tereikia puodelio arbatos, ugnies ir taurės vyno… Kaspinėlius dabar smagu atraišioti nuo atsiminimų ir atradimų, besidalijant patirtimis“, – šypsosi Sigutė.

Menininkė negali įvardyti vienos įspūdingiausios dovanos – jos gražiai siejasi su amžiaus tarpsniais. Vaikystėje tai buvo baltos pačiūžos, jaunystėje – skirtingų spalvų stiklo taurių kolekcija, o visai neseniai – filigraninė sidabro segė plaukams, kurią sumeistravo Sigutės sūnus.

Netikėtumas, siurprizas ar šiaip nekasdieninis potyris

AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad beveik visos jo gautos Kalėdų, ir ne tik, dovanos, kurias atsimena ir turbūt atsimins visą gyvenimą, yra nematerialios. „Tai ne daiktai, o patyrimai: kvietimas kartu keliauti, eiti į teatrą, aplankyti nepažįstamą vietą ar skristi oro balionu. Daiktai apsunkina, užima vietą, sugenda, sulūžta, atsibosta ir anksčiau ar vėliau išnyksta iš mūsų gyvenimo. Prisirišimas prie jų – beprasmis ir visada trumpalaikis. Patyrimai ir prisiminimai išlieka daug ilgiau. Todėl labai džiaugiuosi gaudamas dovanų „patyrimą“, o ne daiktą, ir pats stengiuosi dovanoti tokias dovanas“, – požiūrį į dovanas atskleidžia ekonomistas.

Verslo dovanų ir suvenyrų rinkoje šviežiausias madas ima diktuoti saulės energija ir išmaniosios technologijos. Tokios tendencijos pastebėtos praėjusią savaitę vykusioje didžiausioje Europos verslo dovanų parodoje PSI 2014 Diuseldorfe (Vokietija). Daugiausiai dėmesio susilaukusias rinkos naujoves iš šios parodos, kompanija „RePresent“ pirmą kartą pristatė ir Lietuvoje.

Lietuvoje verslo dovanomis prekiaujančios bendrovės „RePresent“ specialistai surengė pirmą verslo dovanų pristatymo renginį, kuriame pristatė išsamią tarptautinės parodos PSI 2014 apžvalgą, atskleidė naujausias rinkos tendencijas bei supažindino su įdomiausiais Europos dovanų ir suvenyrų kūrėjų sprendimais.

„Dinamiškoje Europos verslo dovanų rinkoje pastebimos naujos tendencijos – tradicinius sprendimus vis aktyviau keičia naujosios technologijos, ypač pastebimas saulės energijos panaudojimas, kaip suvenyrai populiarėja įvairūs prietaisai, skirti išmaniesiems įrenginiams“, – pastebėjo bendrovės „RePresent“ vadovė Auksė Salemonaitė.

Pasak jos, naujų technologijų pritaikymą iš pirmo žvilgsnio įprastiems prietaisams galima vadinti karščiausia šių metų verslo dovanų rinkos kryptimi – būtent tokie daiktai sulaukė didžiausio susidomėjimo parodoje PSI 2014.
„Dailūs, kokybiški ar reti, tačiau praktikoje sunkiai pritaikomi dalykai nueina užmarštin, verslo dovanų rinkoje pradeda dominuoti sprendimai, leidžiantys verslo partneriams ar klientams praturtinti kasdienę aplinką, palengvinti įvairius veiksmus, naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais“, – pažymėjo A. Salemonaitė.

Kaip vieną populiariausių parodos PSI 2014 naujienų bendrovės „RePresent“ atstovė įvardijo mini ausines ir kolonėlės, kurios veikia kartu su išmaniaisiais telefonais. Tokios kolonėlės veikia „bluetooth“ technologijos principu, o jų skleidžiamas garsas – itin kokybiškas. Kitas daug dėmesio sulaukęs sprendimas – žieminės pirštinės, leidžiančios kalbėti telefonu jo net neišėmus iš kišenės. Tokio pirštinėje yra įmontuotas mikrofonas ir ausinės.

Saulės energijos panaudojimas atsispindi tokiuose prietaisuose kaip originalus žiebtuvėlis, kurį tereikia nukreipti saulės šviesos link. Jei saulė nešviečia, žiebtuvėlį galima pakrauti per USB jungtį, tokiame prietaise galima saugoti ir informaciją. Saulės energijos pagrindu taip pat buvo sukurtas ir universalus kompiuterio kroviklis, pravartus dažnai keliaujantiems. Vasaros karščiams malšinti buvo pristatytas elektroninis ventiliatorius, rodantis laiką, turintis usb jungtį ir net galintis pranešti įvairias žinutes.

Bendrovės „RePresent“ vadovės teigimu, neabejojama, kad tarptautinėje parodoje PSI 2014 išryškėjusios verslo dovanų ir suvenyrų rinkos tendencijos netruks pasireikšti ir Lietuvoje. „Matome gerų rinkos plėtros perspektyvų, tai rodo ne tik didėjantys įmonių užsakymų kiekiai, bet ir augantis susidomėjimas naujovėmis, įvairiais netradiciniais sprendimais.
„Didėjant pasiūlai, vis svarbiau yra eksperto nuomonė. Klientams nepakanka isigyti bet ką, kas būtų su jų logotipu ir rekvizitais. Jie ieško kompanijos, kuroje dirba savos srities ekspertai ir gali pasiūlyti paslaugą nuo idėjos iki galutinio įgyvendinimo“, – pastebėjo bendrovės „RePresent“ vadovė A. Salemonaitė.

Tie, kurie bent kartą yra patekę į prieškalėdinį apsipirkimo šurmulį ar stovėję ilgose prekybos centro eilėse, sutiks, jog kalėdinėmis dovanomis geriausia pasirūpinti iš anksto. Paskutiniu metu vis populiaresnės tampa su meile pagamintos rankų darbo dovanos, kurios ne tik nudžiugina artimuosius, bet ir leidžia sutaupyti šventėms taip reikalingų pinigų. Galbūt rankų darbo dovanėlės atima ir daugiau laiko, bet parodo, kad iš tiesų galvojote apie žmogų, o nepirkote pirmo pasitaikiusio daikto.

„Didžiosios metų šventės – laikotarpis, kai norisi dalintis gerumu ir šiluma. Geriausia to išraiška – artimiausiems su meile išrinktos dovanos. Neabejoju, kad šiais laikais, kai aplink tiek daug dirbtinumo ir paviršutiniškumo, paties dovanotojo rankomis pagaminta dovana ne tik mielesnė širdžiai, bet ir gali ne vieną nustebinti“, – sako bendrovės „Arimex“ vadovas Arnas Jurskis. Jis pastebi, kad ieškant originalių sprendimų rankų darbo dovanoms, puikiai gali pasitarnauti jau nuo senų laikų švenčių akcentu laikomi riešutai. Tai, kad švenčių laikotarpiu riešutai perkami dažniau įrodo gruodžio pabaigoje kelis kartus išaugantys riešutų bei džiovintų vaisių pardavimai.Galima spėti, kad šie produktai naudojami ne tik patiekalų, bet ir dovanų gamybai.

Tiems, kurie nori parodyti išskirtinį dėmesį artimiesiems ir nudžiuginti juos rankų darbo dovanėlėmis, štai kelios idėjos, ką galima pagaminti iš beveik kiekvienuose namuose esamų produktų, riešutų bei džiovintų vaisių, na ir žinoma, meilės artimiesiems:

1 Idėja: suvenyrai iš nelukštentų riešutų.
-    įvairios rūšies nelukštentus riešutus galima apipurkšti auksiniais ar sidabriniais dažais. Žvilgantys riešutai tinka ne tik stalo dekoracijai – pervėrę juos kaspinu turėsite originalius žaisliukus eglutei arba dailią girliandą;
-    graikiniai riešutai puikiausiai tinka įvairiems darbams: suvalgę riešutą, kevalo neišmeskite: dailiai pusiau perpjautame kevale įdekite ant lapelio rašytą palinkėjimą, riešutą tvarkingai užklijuokite ir dovanėlę įteikite artimajam – linkėjimas būtinai išsipildys. Arba, vos už kelis litus, ant riešuto galima išraižyti palinkėjimą, o išpaišytas ir mažomis megztomis kepurėlėmis padabintas riešutas pradžiugins kiekvieną vaiką;
-    mažiesiems turėtų patikti ir iš žemės riešutų pagaminti pakabukai: panaudojus dažų, medžiagų skiaučių, vielučių bei kitų smulkių daiktelių, paprastą riešutą galima paversti smagiu švenčių personažu. Pakabutis tinka ne tik vaikams žaisti, bet ir eglutei papuošti.

2 Idėja: arbata su džiovintais vaisiais. Kalėdų metu dovanoti arbatą yra įprasta. Tačiau ar bandėte draugus bei artimuosius nudžiuginti savos gamybos arbata? Paprastas juodosios ar žaliosios arbatos arbatžoles maišykite su įvairiausiais prieskoniais ir džiovintais vaisiais: spanguolėmis, razinomis, ananasais ar vyšniomis. Sukūrę unikalaus skonio arbatą dailiai įpakuokite ją į dėžutę arba maišelį, perriškite kaspinu.

3 Idėja: meduje skrudinti riešutai. Šių skanėstų gamybai idealiai tinka migdolo arba lazdyno riešutai. Keptuvėje sumaišius truputį sviesto, medaus, čili pipirų ir žiupsnelį druskos, pakaitinkite 1-2 min. Į verdančią karamelę sudėkite riešutus ir kaitindami maišykite 2 min. Tuomet suberkite visą masę į sviestiniu popieriumi dengtą skardą ir 170 laipsnių orkaitėje kepkite apie 15 min. Perdėkite riešutus į atskirą indą ir leiskite atvėsti, tačiau nuolat maišykite, kad šie nesusilydytų į vientisą masę. Pakavimui tik permatomas maišelis arba nedidelė dėžutė.

4 Idėja. Karamelinis riešutų pyragas.

Pagrindui:
•    130 g labai šalto sviesto
•    1,5 st.  miltų (550 C arba D)
•    0,5 st. cukraus (kitą kartą naudosiu perpus mažiau)
•    truputis druskos
•    1 kiaušinis (L dydžio)
Įdarui:
•    1 st. grietinėlės (35-36 % riebumo)
•    0,5 st. cukraus
•    0,25 st. rudojo cukraus
•    0,25 st. medaus
•    1 apelsino nutarkuota žievelė
•    1 a.š. vanilinio cukraus
•    1,75 st. įvairių  riešutų (pakepintų ir susmulkintų)
•    0,5 a.š. druskos

Dubenyje sumaišome miltus, cukrų, druską. Supilame miltų mišinį į smulkintuvą, ten pat sumetame kubeliais pjaustytą sviestą ir smulkiname, kol masė tampa panaši į avižų dribsnius. Tuomet po šaukštą pilame paplaktą kiaušinį kaskart po to paleisdami smulkintuvą, kol visas kiaušinis būna įmaišytas. Tešlą išimame iš smulkintuvo, suminkome į kamuolį, dedame į maišelį ir šaldome  pora valandų. Atšalusią tešlą iškočiojame, kepimo inde suformuojame pyrago pagrindą. Tešlą subadome šakute, šaldome dar 30 min. Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Pagrindą kepame apie 15 min. Įdarui skirtą grietinėlę, abiejų rūšių cukrų, medų, apelsino žievelę pilame į puodą aukštomis sienelėmis ir verdame karamelę (nuo užvirimo – apie 6-10 min. ant kaip įmanoma stipresnės ugnies). Paruošta karamelė turi būti švelniai rusvos spalvos, tačiau skysta. Į karamelę galiausiai įmaišykite riešutus ir druską. Pilame paruoštą įdarą į tešlos krepšelį ir kepame pyragą dar 25 min.

Originalių ir įkvepiančių švenčių!

Rutina tampantis dovanų rinkimas šeimos nariams, draugams ar kolegoms tampa neatsiejamu prieškalėdinio laikotarpio atributu. Visgi 73 metus trukusios Harvardo mokslininkų studijos duomenimis, pagrindinis džiaugsmo šaltinis yra ne dovanojami materialūs daiktai, o stiprūs tarpasmeniniai santykiai.

Vienos iš didžiausių verslo valdymo konsultacijų ir mokymo bendrovių Lietuvoje „OVC Consulting“ jaunesnioji konsultantė ir organizacijų psichologė Viktorija Matusevičiūtė pataria, kaip tinkamai formuoti tarpusavio santykius ir prieš šventes pradžiuginti kolegas:
1.    Dovanokite savo laiką ir dėmesį. „Paskambinkite kolegai ar užsukite į kolegos kabinetą ne pasikalbėti apie darbo reikalus, o tiesiog pasiteirauti, kaip jam sekasi. Jei matote, kad jis sunkiai tvarkosi su konkrečiomis užduotimis, pasiūlykite savo pagalbą, – sako V. Matusevičiūtė. – Tai nieko nekainuoja, tačiau gali labai pagerinti tarpusavio santykius.“
2.    Dalinkitės žiniomis bei įgūdžiais. „OVC Consulting“ konsultantė atkreipia dėmesį, kad organizacijose įvairių švenčių proga įprasta dovanoti čekius kolegoms, norintiems išmokti naujos kalbos, skambinti pianinu ar nardyti. Visgi dažnai pamirštama, kad turimomis žiniomis galima dalintis tarpusavyje: išmokyti kolegą groti, ruošti patiekalus, derėtis ar kalbėti prieš auditoriją.
3.    „Statykite tiltus“. Organizacijų psichologės teigimu, šis laikotarpis yra tinkamiausias kalbėtis apie įsisenėjusias, ignoruojamas problemas bei ieškoti joms sprendimų, sutaikyti susipykusius kolegas.
4.    Įkvėpkite ir padrąsinkite. Svarbu atrasti laiko sustoti ir pasidžiaugti kolegų pasiekimais, paaukštinimais, sėkmingai užbaigtais projektais, bendro darbo rezultatais. „OVC Consulting“ konsultantė pataria nevengti pagirti kolegos kitų akivaizdoje, atšvęsti visus pasiekimus – tai suteikia energijos produktyviam darbui.
5.    Šypsokitės. Jau daugiau nei prieš 300 metų buvo atrasta, jog ir atsitiktinio žmogaus šypsena sukelia praeivių šypsenas. Naujausių tyrimų duomenimis, gerai nusiteikę asmenys dirba produktyviau ir efektyviau nei suirzę kolegos, tad konsultantė siūlo išbandyti šypsenos testą. „Susirinkimo ar diskusijos metu spinduliuokite savo komandos nariams gerą nuotaiką ir pasitikėjimą savimi – kalbėkite garsiai ir aiškiai, žiūrėkite kitiems į akis, šypsokitės. Įamžinkite akimirkas, kur šypsosi jūsų kolegos – įvairių švenčių, kelionių, kitų renginių  ar progų metu. Pasistenkite šias nuotraukas padėti ne tik sau, bet ir kitiems kolegoms matomiausioje vietoje – greitai įsitikinsite, kad tai tikrai veikia,“ – sako V. Matusevičiūtė.

Konsultantė akcentuoja, kad svarbu mokėti ne tik dovanoti, bet ir gauti: „Žinoma, kokybiškas bendravimas yra ne tik dovana kolegoms, bet ir sau. Todėl svarbu mokėti ir priimti tai, ką gauname iš kolegų – priimti jo asmenybę, nuomonę, įdėmiai ir aktyviai klausytis, padėkoti už pastangas ir pagalbą. Ilgainiui toks elgesys taps įpročiu, o stipresni tarpasmeniniai santykiai kolektyve – dovana, kuriai įteikti neieškosime specialios progos,“ – sako organizacijų psichologė.

Viena didžiausių verslo konsultacijų ir mokymo bendrovių Lietuvoje „OVC Consulting“ skaičiuoja jau 18-us savo veiklos metus. Nuo 2012 m. ji yra aljanso AON HEWITT aljanso narė ir oficialus atstovas Baltijos šalyse. Įmonė specializuojasi organizacijų diagnostikoje, veiklos ir valdymo tobulinime, darbuotojų ugdymo, organizacinio bei elgesio pokyčių konsultavimo srityse.

Įvairius socialinius projektus, labdaros organizacijas, kultūros renginius remia daugelis Lietuvos didžiųjų įmonių, tačiau dažnai jų parama labai jau primena savireklamą. Dideles sumas miesto gražinimui ar bendruomenės gerovei be jokio išskaičiavimo skiria vos viena kita milijoninius pelnus skaičiuojanti bendrovė.

Šių metų pradžioje Klaipėdoje Moterų krizių centras duris atverti galėjo tik todėl, kad net milijoną litų jam įkurti skyrė Danijos žuvų perdirbimo bendrovė „Espersen“, uostamiestyje turinti padalinį. Įdomu, kad spręsti tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą patiriančių klaipėdiečių problemas dar prieš šešerius metus ėmėsi Danijos ambasadorė Eva Janson, kuri ir susitarė su bendrove „Espersen“ dėl ženklios finansinės paramos krizių centrui įkurti.
„Šiam projektui iš ES fondų pavyko gauti beveik 2 mln. Lt, tačiau dar milijono trūko, – prisimena Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė. – Svarbu tai, kad bendrovė ne tik skyrė tokią sumą pinigų, bet ir aktyviai dalyvavo projektuojant pastatą. Įmonės atstovams buvo svarbu, kad centras ne tik padėtų tenkinti moterų socialinius poreikius, bet ir būtų sukurta jauki erdvė. Klaipėdoje tai buvo pirmas projektas, kurį įgyvendinant gilintasi į saugumo reikalavimus ir kokybę, o ne tik atsižvelgiama į pigiausią viešųjų pirkimų metu pasiūlytą kainą.“
Ypač daug prie Moterų krizių centro projektavimo prisidėjo „Espersen“ fondo atstovas Aegie Mayersas, pagal išsilavinimą architektas. Jis rūpinosi, kad iškiltų pastatas, kuriame netrūktų natūralios saulės šviesos, o aplink – žalumos, moterys galėtų pačios gamintis maistą.
Šiuo metu užimta pusė centre įkurtų vietų – gyvena dvylika smurtą patyrusių moterų, kurioms teikiama tiek psichologinė, tiek teisinė pagalba.
Viena priežasčių, kodėl žuvų perdirbimo bendrovė skyrė net milijoną litų tokiam krizių centrui įkurti, ta, kad įmonės Klaipėdos padalinyje dirba vien moterys. Tad taip norėta prisidėti prie uostamiesčio moterų gerovės.
Panašių pavyzdžių, kai įmonės, nesitikėdamos finansinės grąžos, investuoja šimtus tūkstančių ar ne vieną milijoną litų į ilgalaikius, ne vienos kartos poreikius tenkinančius projektus, mūsų šalyje, deja, vis dar tik vienas kitas.
Dažniausiai paramai skirti pinigai Lietuvoje skaičiuojami kaip išlaidos reklamai. Ypač noriai didžiosios įmonės, tarkim, „Vičiūnų“ įmonių grupė, „Kauno grūdų“ įmonių grupė ir kitos remia sporto komandas, nes bendrovių pavadinimai puikuojasi per rungtynes ant sportininkų marškinėlių ar reklaminiuose stenduose.
Bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – taip pat ne tik nuolatinė įvairių renginių rėmėja, bet ir aktyvi aplinkosaugos akcijų rengėja: ne vieną šimtą milijonų litų ji yra skyrusi šiukšlių surinkimo centrams Molėtų, Utenos, Ignalinos ir Švenčionių rajonuose įkurti. Aludarių iniciatyva ežerų pakrantėse buvo ne tik iškuoptos šiukšlės, bet ir įrengtos persirengimo kabinos poilsiautojams. Tačiau to nesavanaudiška parama vietos bendruomenėms tikrai negalima pavadinti, nes nuo kiekvienos kabinos iš tolo švietė bendrovės pavadinimas.
Taigi kurios Lietuvos įmonės be jokio išskaičiavimo yra įteikusios miestams dovanas, kuriomis žmonės naudosis ne vieną dešimtmetį?

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

2011 m. šešiose šalyse veikianti įmonių grupė „LaisvalaikioDovanos.lt“ pardavė 33 % daugiau dovanų nei 2010-aisiais.

Didžiausias pardavimų kilimas užfiksuotas Estijoje, kurioje parduota 52 % daugiau dovanų, mažiausias buvo Lenkijoje – 5 %. Nuo Estijos nedaug atsiliko Latvija, kurioje 2011 m. pardavimai kilo 50 %, ir Lietuva – 31 %.

„Pabaltijo šalyse 2011 m. dovanų verslui buvo sėkmingi, čia vis dažniau žmonės dovanodavo mūsų siūlomas įspūdžio dovanas. Lėtesnį pardavimų augimą Lenkijoje galime paaiškinti 2011 m. šioje šalyje sulėtėjusiu ekonomikos augimu“ – sakė „LaisvalaikioDovanos.lt“ direktorius Rokas Černiauskas.

2010 m. pabaigoje startavusios elektroninės dovanų parduotuvės Suomijoje rezultatai taip pat geri: „Lyginant su 2010 m. Kalėdomis, 2011 m. kalėdinės prekybos metu pardavimai kilo tris kartus. Tai rodo, kad ir šioje šalyje įspūdžio dovanos sudomina vis daugiau pirkėjų, – džiaugėsi R. Černiauskas. – O šį rudenį atidaryto filialo Baltarusijoje rezultatus matysime tik 2012 m. pabaigoje“.

Kaip rodo įmonių grupės statistika, Lietuvoje ir jos kaimyninėse šalyse perkamos skirtingos dovanos. Lietuviai šiais metais dažniausiai pirko vakarienes ir degustacijas, o per Kalėdas itin populiari dovana buvo žurnalų prenumeratos. Latvijoje perkamiausių dovanų sąraše – įvairūs skrydžiai ir nusileidimas bobslėjumi, Estijoje – grožio ir SPA pasiūlymai, Suomijoje – vandens pramogos, o Lenkijoje populiariausia dovana – dovanų rinkiniai.

2011 m. „LaisvalaikioDovanos.lt“ įmonių grupė, pasiūliusi nemažai naujienų (garsių prekės ženklų dovanų čekius, leidinių prenumeratas, kino centrų dovanų kuponus), 2012 m. jų ruošia dar daugiau. Tačiau kokiomis naujovėmis šiais metais bus stebinami klientai R. Černiauskas kol kas neprasitaria.

Šventinėms vaišėms Lietuvos gyventojai šiemet ketina skirti vidutiniškai 150 Lt, o dovanoms – dar iki 100 Lt. Tai atskleidė „Swedbank” asmeninių finansų instituto atliktas tyrimas.

Net 71 proc. apklaustųjų nurodė, kad šventiniams pirkiniams išleis tiek pat arba daugiau nei praėjusiais metais. Šiemet plačiau praverti pinigines planuoja 14 proc. namų ūkių. Beje, sumažėjo ir žmonių, kurie šventiniams pirkiniams neplanuoja išleisti nė lito. Pernai tokių namų ūkių buvo 12 proc., šiemet – 5 proc.
„Šiemet sulaukiame iki 10 proc. daugiau pirkėjų, panašiai didėja ir apyvarta. Vieno žmogaus Kalėdų pirkiniams skiriama pinigų suma smarkiai nuo pernykštės nesiskirs, tačiau daugiau žmonių perka dovanas“, – pastebi bendrovės „Akropolis LT“ nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė ir priduria, kad prieš Kalėdas parduodama daugiau buitinės technikos. „Tai susiję su racionaliu žmonių požiūriu į šventes ir dovanas – šeimos per Kalėdas neretai nutaria pasidovanoti sau tai, kam taupė visus metus ir ko būtinai reikia, – naują televizorių, skalbyklę ar indaplovę“, – atskleidžia R.Jakubčionienė.
Šią tendenciją pastebi prekybos ir pramogų centro „Ozas“ direktorė Inga Navickaitė: „Šiuo metu gerokai išaugo elektronikos prekių, taip pat namų apyvokos reikmenų, interjero detalių, aksesuarų, papuošalų pardavimas. Tokių parduotuvių apyvarta šventiniu laikotarpiu padidėja keturis ar net daugiau kartų.“

Kalėdos yra metas, kai daug tamsos ir mažiau darbų, todėl yra puiki proga stabtelėti bei susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikslus.

Kokios šio švento meto senosios prasmės, kokios dar tik būsimos? Artėjant didžiausioms metų šventėms galima paklausti ar tikrai Kalėdos yra tik dovanų laikas? Jei ne, tai kas už to slypi?

Pagoniškos Kalėdos: ateitis išburiama

Pagoniškos Kalėdos – tai viduržiemis, kai tamsa ir naktis yra pati stipriausia. Naktys vis ilgėjo ir jeigu tai nesiliautų, gyvenimas nugarmėtų į tamsą, nebūtį ir prapultį. Pasaulio antgamtinės jėgos, nežemiškos dvasios pagonims pasireikšdavo visa galia: panašiai kaip ir Rasos metu, tačiau ir visai skirtingai. Per Rasas mūsų gyvenimas susiliečia su dangumi, o per Kalėdas – su požemio, mirusiųjų pasauliu. Abiejų švenčių metu buvo manoma, kad žmonės ir gamta patenka į reikšmingus pasikeitimo taškus. Šiuo metu dievybių ir dvasių padedami galime sužinoti savo likimą: jį nuspėti arba nulemti.

Visi tie spėjimai ir poveikiai buvo šamaniški: burtais ir paslaptingais manipuliavimais dalyviai esą įgyja savotišką ateities nušvitimą. Nori tikėk, nori ne, bet ateitis yra išburiama. Ištraukus šiaudą, liejant į vandenį ištirpdytą vašką, stebint gamtos reiškinius, nuklausant ką šneka gyvuliai ir t.t.

Sakraliniu momentu žmonėms atsiveria lemtis. Sudėtingu, netiesioginiu būdu susižinomi tuo metu patys svarbiausi ateities klausimai: kiek ilgai gyvensime, kur nutekėsime, koks laukia derlius, ar apniks žmones ir gyvulius ligos, ar bus geras derlius ir pan.

Pagoniška ateitis gali būti išburta, nors ji nėra fatališkai nulemta. Ją galime pakreipti burtais, kerais, santarve su protėvių dvasiomis bei sandėriais su dvasiomis ir vėlėmis. Idėja, kad galima ateitį susiplanuoti ir ją susikurti patiems, pagonims atrodė nesuvokiama ir absurdiška.

Krikščioniškos šv. Kalėdos: ateitį kuriame laikydamiesi Dievo plano

Krikščionybė įnešė didelių pokyčių. Bažnyčia moko, kad žmonės turi laisvą valią, tačiau kartu Dievas pateikė aiškų teisingo gyvenimo planą bei primygtinai siūlo jo laikytis. Planas supaprastintai yra toks: gyvenk taip, kad patektum į Dangų. Gyvenimas yra kupinas sunkumų ir išbandymų, tačiau juos įveikti padeda Tikėjimas. Bažnyčia pateikia teisingo ir nuodėmingo gyvenimo apibrėžimus, klaidų atitaisymo prievolę bei būdus.

Šv. Kalėdos tampa vilties – Išganytojo gimimo metas. Per šv. Kalėdas tikintiesiems kasmet patvirtinama, kad Dievas mus taip stipriai myli, jog mūsų išganymui pasiunčia, o paskui ir paaukoja savo sūnų.

Skirtingai nuo pagoniškų Kalėdų, ateities nebereikia burti. Ji bus skirta kiekvienam pagal nuopelnus. Kiekvienas gaus Dievo dovanotą pomirtinį gyvenimą Rojuje, jei laikysis gyvenimo taisyklių.

Šv. Kalėdų metu yra savotiškai kasmet atnaujinama šeimyninė sutartis dėl jos narių pomirtinės ateities. Šeimoje švenčiamas Dievo sūnaus gimimas, kuris garantuoja tos ateities neišvengiamumą. Taigi krikščionybė pateikia nuostabią, stiprią, motyvuotą ir labai įpareigojančią tikinčių žmonių Gyvenimo tikslų formavimo sistemą.

Universitete su studentais nagrinėdavome gyvenimo tikslų, jų pasiekiamumo ir efektyvumo klausimus. Ne kartą teko klausti: „Prašau pakelkite rankas tie, kurie gyvenate laikydamiesi principo: „gyvenu taip, kad patekčiau į dangų“. Deja, pakildavo vos viena kita ranka, o kartais net ir nei vienos. Dominuoja „dabartistai“. Ne todėl, kad tokios gyvenimo filosofijos yra sąmoningai siekiama, bet todėl, kad planuoti savo gyvenimo siekių niekas nemokė…

Nesu kompetentingas giliau analizuoti šiuolaikinio žmogaus santykio su Bažnyčia, tačiau negaliu nematyti, kad jaunimas nebėra religingas, bent jau tokia prasme kaip XIX a. To negalima nepaisyti, nes į vakuumą braunasi antivertybės. Nelikus tvirtų ir neabejotinų gyvenimo orientyrų, juos nesunkiai pakiša rinkodara. Gyvenimo prasmė daliai visuomenės susiaurėja iki primityvių apsipirkimo ar pasilinksminimo tikslų.

Šiuolaikiškos Kalėdos: ateitis nesvarbi

Jeigu pripažinsime, kad didelė dalis gyventojų liko tik formaliais krikščionimis, tai kokias Kalėdas mes švenčiame? Kas jas įprasmina? Eglutė? Kūčiukai? Kalėdų senis ir dovanėlės?  Rodos, šiuo metu dominuoja „maksimų“ ir televizijų šou primestos kičinės Kalėdos.

Susirūpinusiu veidu viena televizijos „žvaigždė“ klausia, kiek valgių reikia paruošti Kalėdų stalui? Kitas „žvaigždūnas“ siūlo susikurti laimę nusipirkus žaidimo bilietą. Ypač daug dėmesio, prekybos centrų džiaugsmui, viešojoje erdvėje skiriama aiškintis, kas kokias dovanas dovanoja, kiek jų reikia ir kaip be jų mes tampame nelaimingi. Kartais atrodo, kad Dievo vieton stojo Vartojimas. Laimė yra kuo daugiau suvartoti? Sakralinių prasmių mažėja arba, geriausiu atveju, jos lieka paraštėje, o šventė tapo apsirijimo, masinio keitimosi atvirukais ir dovanomis procedūra, kurią valdo rinkodaros dėsniai.

Dovanos nėra nei etnografinė, nei lietuviška tradicija ir tikrai ne Kalėdų esmė, tačiau dovanų ritualas yra įsigalėjęs ir jo nepanaikintume jokiais argumentais. Jokia kita šventė nėra taip komercializuota kaip Kalėdos. Prekybininkai uždirba didelį pelną, todėl šį pasipinigavimo metą jie pasistengė ištęsti kuo ilgiau. Kalėdinė prekyba prasideda jau lapkričio vidury. Šeimoms metų pabaiga tapo varginančiu dovanų pirkimo ir jų besaikio dovanojimo ritualu, kai  neretai pritrūksta dėmesio artimam, o nuoširdumą keičia gausumas, brangumas ir dydis.

Kalėdos jau nebe jauki šeimos šventė. Juk būtina paskambinti ir pasveikinti gausybę draugų bei giminaičių, išsiųsti visiems atvirukus. Laikui bėgant atvirukų siuntimas, šis smulkus dėmesio ir pagarbos pareiškimo ženklas, vis „sunkėjo“, transformavosi ir tapo didele įvairiausių institucinių dovanų industrija.

Aukštesnes pareigas užimantis valdininkas, įtakingesnis verslininkas Kalėdų metu gauna šimtus atviručių, lygiai taip pat šimtus ir išsiunčia. Savivaldybės, ministerijos, verslo įmonės šiam tikslui išleidžia nemažas sumas, neretai užsako ir nuperka menininkų kurtus atvirukus, kurie jau tampa brangiomis dovanomis.

Ateities Kalėdos: išdrįskime planuoti ateitį

Šventė visada turi pagrindinį tikslą, apie kurį sukasi visa prasmė. Pačia švenčiausia Kalėdų prasme buvo ir lieka MŪSŲ ATEITIS. Kadaise ji buvo išburiama, vėliau tapo suprasta. Šiandien galima teigti, kad ateitis gali būti planuojama ir savo jėgomis įgyvendinama net ir šiame pasaulyje. Beje, tai visai neprieštarauja ir krikščioniškam mokymui.

Iš senųjų sakralinių ritualų liko tik bendra Kūčių vakarienė. Tačiau ar pamirštų tradicijų vietos negalėtų užimti sąmoningas šeimyninis bendravimas, kuriame jaukiai, būtinai pagarbiai ir dėmesingai aptariami prabėgę metai, įvertinama, kaip sekėsi siekti prieš metus visų, net ir mažiausių šeimos narių, išsikeltus tikslus ir atvirai bendraujant pasidalijama kitų metų planais? Tinkamiausias metas apie tai kalbėtis yra Kalėdos.

Anksčiau tik retam tekdavo laimė tapti savo paties likimo kalviu. Daugelis nugyvendavo likimo skirta gyvenimą: valstiečiu gimęs, juo ir likdavo. Dabar yra kitaip. Kiekvienas gali gyventi tokį gyvenimą, kokį pats pasirenka. Ne valdžia, ne prigimtis, bet mes patys esame savo gyvenimo kelio architektai. Todėl to kelio planavimas yra neparastai svarbus.

Jei sutinkame, kad gilioji Kalėdų šventės prasmė yra šeimos sakralinis susibūrimas, kuriame atsiranda reta galimybė susitelkti bendriems tikslams, apsibrėžti vertybes ir aptarti šeimą sudarančių asmenų tikslus, norus, viltis ir siekius, tada turime sutikti, kad turime tokius tikslus planuoti.

Tikriausiai daugelis pritarsime, kad tokie gyvenimo tikslus ir mūsų santykius formuojantys pokalbiai  yra svarbūs. Tačiau lygiai taip pat daugelis pripažinsime, kad nežinome, kaip juos reikėtų pradėti. Pokalbius apie ateitį stabdo baimė atsiverti ir taip tapti pažeidžiamu bei likti nesuprastu.

Jeigu šiemet ištrauktume pernykščius ar dar senesnius Kalėdų raštelius, kuriuose mes kiekvienas atskirai arba kartu bendrai planavome būsimus metus, pavyktų nuveikti daug daugiau nei traukiant šiaudus iš po staltiesės. Kai tai darome šeimoje, per Kalėdas, tai vaikai mokosi iš tėvų gyventi tikslingai. Tėvai pažįsta augančius savo vaikus, matydami kaip kinta jų tikslai. Viešai paskelbti tikslai, ypač, kai po metų yra aptariami, stipriai įpareigoja. Visa tai padeda mums ir mūsų artimiesiems augti bei remti vienas kitą.

Kalėdos visada buvo stebuklas ir stebuklų metas. Dovanoti burtą, solidarumą dėl ateities – neprilygstama. Tokia dovana nesulyginama su jokia kita. Šią prasmę mes galime išsaugoti. Todėl linkiu visiems išdrįsti ir pabandyti įvykdyti šį kalėdinį ritualą bei suplanuoti savo darbus bei siekius ateinantiems metams. Geriau jauskimės pasimetę dideliuose prekybos centruose, nei aklai klaidžiojantys savo gyvenimo kelyje.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų Kalėdų dovanoms šiemet ketino skirti iki 200 litų, rodo nauja apklausa.

Naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atlikto tyrimo duomenimis, kas penktas (20 proc.) gyventojas Kalėdų dovanoms planuoja išleisti iki 50 litų. Ketvirtadalis (25 proc.) planuoja išleisti 51 – 100 litų, 22 proc. – nuo 101 iki 200 litų.

Tyrimo metu nuo 201 iki 400 litų Kalėdų dovanoms planavo išleisti 13 proc. respondentų. Tuo tarpu daugiau nei 400 litų Kalėdų dovanoms planavo išleisti apie 7 proc. apklaustųjų.

9 proc. apklaustųjų sakė iš viso neperkantys kalėdinių dovanų, o 4 proc. neatsakė.

Tyrimo metu apklausta 1013 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės ir premjero Andriaus Kubiliaus gautos ir užsienio kolegoms įteiktos dovanos neprilygsta toms, kurias buvusiai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorei Condoleezzai Rice (Kondolizai Rais) įteikė Saudo Arabijos karalius Abdullah (Abdula).

Per kelerius metus C.Rice karalius dovanojo tris vėrinius su deimantais, smaragdais ir rubinais, kurių bendra vertė siekia beveik 500 tūkst. dolerių (daugiau kaip 1,2 mln. litų), rašo “Lietuvos žinios”. a

„Lietuvos žinios“ rašo:

„Prezidentė D.Grybauskaitė per susitikimus su užsienio valstybių atstovais yra gavusi knygų, paveikslų, suvenyrų. Neseniai Lietuvoje viešėjęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius jai padovanojo sidabrinę arkangelo Michailo skulptūrėlę. Liuksemburgo hercogas ir hercogienė prezidentei įteikė vazą su savo nuotrauka ir parašais, o Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka dovanojo paveikslą kompoziciją “Belarus staražitnaja”.

Spręsdama, ką dovanoti užsienio valstybių lyderiams, prezidentė konsultuojasi su patarėjais ir protokolo žinovais. Lietuvoje viešėjusiam Slovėnijos prezidentui Danilo Turkui D.Grybauskaitė įteikė sidabrinių medalių “Lietuvos miestai” komplektą. Į Liuksemburgą krašto vadovė dovanų vežė knygą apie kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, o Vilniuje apsilankiusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel D.Grybauskaitė dovanojo gintaro vėrinį ir vokiečių kalba išleistą fotografijų albumą “Neregėta Lietuva”.

Seimo kanceliarijos sudarytame dovanų registre šiuo metu įrašyta 141 dovana, įteikta parlamento vadovams, parlamentarams ar valstybės tarnautojams. Šių dovanų vertė siekia 166,5 tūkst. litų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė mūsų krašte viešėjusiems svečiams ir pati svečiuodamasi užsienyje įteikė Lietuvą reprezentuojančias dovanas – gintarinius varpelius ir seges, suvenyrinį laivelį, skulptūrėlę “Gražina”.

Eidama parlamento vadovės pareigas I.Degutienė gavo aštuonias dovanas. JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelosi) jai padovanojo krištolinį suvenyrą – Kapitolijaus kupolą su išgraviruotu užrašu ir JAV herbu. Slovėnijos prezidentas D.Turkas Seimo pirmininkei įteikė Jugendo stiliaus rankų darbo krištolinę vazą, Gruzijos vadovas Michailas Saakašvilis – geltono metalo liūto figūrėlę, pritvirtintą ant ovalo formos tamsaus marmuro plokštelės.

Ministro pirmininko tarnyboje įrengtas specialus suvenyrų sandėlis, kur saugomos Lietuvos premjerams įteiktos dovanos. Jokie ekspertai nėra įvertinę šių dovanų, tačiau tarp jų esama ir keletas itin brangių. Pavyzdžiui, Kinijos prezidentas Dzian Zeminis tuomečiam premjerui Algirdui Brazauskui yra įteikęs puošnų kardą. Kazachstano vyriausybė yra padovanojusi paauksuotų stalo įrankių rinkinį, o Uzbekistano ministrų kabinetas – kelis aukso siūlais siuvinėtus nacionalinius kostiumus. A.Kubiliui nuo kadencijos pradžios buvo įteiktos 34 oficialios dovanos.

A.Kubilius į užsienį veža ar į Lietuvą atvykusiems garbingiems svečiams įteikia skirtingas dovanas. Kitų valstybių prezidentams yra pagaminti specialūs varpai – tikslios Kauno karo muziejuje esančio varpo kopijos – su įmontuota muzikine dėžute, grojančia Lietuvos himną.

Užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento direktoriaus Dariaus Gaidžio teigimu, dovanomis valstybių vadovai keičiasi nuo senovės. Tai simbolinis gestas, kuriuo parodoma pagarba ir dėmesys. Piniginė dovanos vertė, anot D.Gaidžio, priklauso nuo atskirų valstybių. Pavyzdžiui, Rytų kraštai garsėja itin prabangiomis dovanomis. Lietuvos vadovai užsienio kolegoms tradiciškai teikia santūrias mūsų šalį pristatančias dovanas“.