Arūnas BRAZAUSKAS

Tinklalapis http://defendinghistory.com („Defending History“ – „Ginant istoriją“) gerai žinomas besidomintiems lietuvių ir žydų santykiais. Tinklalapio redaktorių dr. Dovidą Katzą dažnai matome renginiuose, kuriuose iškyla tai, ką švelniai pavadintume politinės, kultūrinės, istorinės komunikacijos dviprasmybėmis. Tarkime, demonstrantai ir vėl neša šūkį „Lietuva lietuviams“. Ką tai reiškia?

Kartu su dr. Dovidu Katzu neretai pasirodo šiuolaikinės lietuvių tautosakos personažu jau tapęs dr. Efraimas Zuroffas. Abu daktarai atlieka, sakytume, Lietuvos stebėsenos darbus. Neturiu žinių, ar jie abu buvo priešakinėse linijose, kada šių metų Vasario 16-ąją Kaune buvo nešamas plakatas su užrašu „Lietuva prisidės prie naujos geresnės Europos sudarymo“ – Kazys Škirpa“.

Plakatas man pasirodė keistas. Prieš tolesnius svarstymus apie K.Škirpą noriu plačiau aptarti itin svarbų dalyką – matematinį nelygybės ženklą „≠“. Tai tinklalapio „Defending History“ logotipas. Pačia plačiausia prasme šis ženklas išreiškia principą, kad negalima lyginti sovietų ir nacių nusikaltimų. Lietuvos tarptautinės pastangos būna ir priešingos krypties – mūsų valstybė tam tikrais tarpsniais (nelygu, kas valdžioje) nacių ir sovietų vertinimus bando suklijuoti lygybės ženklu „=“.

Kazusas. Nacių šulai, 1942-aisiai susirinkę Vanzėje (Wannsee) prie Berlyno, susitarė dėl žydų klausimo „galutinio sprendimo“. 2012 m. sausio mėnesį minint šio įvykio 70-metį keli Seimo bei Europos Parlamento nariai socialdemokratai pasirašė deklaraciją, kurioje, be viso kito, atmetamos pastangos sumenkinti Holokaustą manant, kad jis prilygsta, yra panašus ar lygiavertis komunizmui. Kitaip tariant, buvo griežtai parašytas nelygybės ženklas „≠“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM), kuriai tuomet vadovavo Audronis Ažubalis, pareiškė (ištrauka): „Apgailėtina, kad Lietuvos socialdemokratai imasi politinių žingsnių priešinga kryptimi, negu kad eina visa Europa.“ URM pozicija (beje, partinė, konservatoriška): „Iš esmės tokia socialdemokratų retorika atkartoja Kremliaus ideologų nuostatas: Stalinas „geras“, o Hitleris – blogas. Rasti skirtumų tarp Hitlerio ir Stalino galima nebent jų ūsuose (Hitlerio jie buvo trumpesni). Abiejų totalitarinių ideologijų išpažinėjus – komunistus ir nacistus – vienija neapykanta demokratijai. Jų padarytų nusikaltimų teisinė kvalifikacija yra visiškai vienoda: tai karo nusikaltimai, genocidas ir nusikaltimai žmogiškumui.“

Ką K.Škirpos atžvilgiu reikštų ženklas „=“? Minėtame keistame plakate į reptiliją panašus žalios veido spalvos K.Škirpa gudriai šypsosi nevyriškai dažytomis lūpytėmis, jo kumšteliu paremta pasmakrė, matyt, reiškia susimąstymą. Už jo nugaros – Kauno centrinis paštas, sukilėlių užimtas 1941 m. birželio 23 d. Ar tai reiškia, kad žinia apie Naująją Europą šiandien perduodama visam pasauliui? Žinodami, kad Lietuvos indėliu į „naują geresnę“ Europą K.Škirpa laikė visų Lietuvos žydų išvarymą, klausiame, ar teisinga lygtis: Kazys Škirpa = Heinrichas Himmleris? Kitaip tariant, ar tik pagal akinių rėmelius galime atskirti K.Škirpą nuo H.Himmlerio?

O gal plakato stilistika, primenanti „Der Stürmer“, to nacių „Charlie Hebdo“, karikatūras, sieja K.Škirpą su žydais, nacių „tabloido“ pajuokos objektais? Sakyčiau, gudri, postmoderni interpretacija: ir žydai, ir jų varytojas K.Škirpa – nacių aukos. Reikia pridurti, kad „Charlie Hebdo“ taško į visas puses, o „Der Stürmer“ taikė į žydus – tuo demokratija, matyt, skiriasi nuo totalitarizmo.

Ar nederėtų atsverti galimo K.Škirpos nuvertinimo spaudžiant D.Katzo pamėgtą mygtuką „≠“? Gal reikia papildyti gatvių, kuriose įrašytas K.Škirpos vardas, pavadinimus, pvz., „ Kazys Škirpa ≠ Michailas Suslovas“? Pastarajam stalinistui, vienu metu buvusiam LSSR kompartijos antruoju sekretoriumi (t.y. Antano Sniečkaus prievaizdu), priskiriamas siūlymas ištremti 800 tūkst. LSSR gyventojų (žinoma, daugiausia lietuvių).

Kol sprendžiamos lygtys, matematiniai ženklai liejasi kaskadomis. Stasys Lozoraitis vyresnysis ≠ Justas Paleckis (nors S.Lozoraitis ir rašė K.Škirpai: „Žydiškas atsišaukimas tegul sau eina. Jeigu po to, kai 3 milij. lietuvių užrakino į kalėjimą, nukentės ir kiek nekaltų žydų, žemės drebėjimo nebus, pasaulis nesugrius.“). Toliau: Petras Klimas ≠ Antanas Sniečkus (nors pirmasis rašė K.Škirpai: „Manęs nešokuoja nei įspėjimas žydams, nes tie parazitai parodė, kas tėra buvę net tokiame krašte kaip Lietuva, kur niekas jiems nekliudė gyventi ir pogromų nedarė.“).

Greitai skaitantys J.Paleckio ir A.Sniečkaus pavardes gali nuryti nesukramtę – kaip ir K.Škirpos lyginimą tai su H.Himmleriu, tai su žydu. Prie to dar grįšime. Citatos paimtos iš dokumentų, kuriuos nurodo Andrius Kulikauskas – jo straipsnis išspausdintas šiame „Veido“ numeryje, 30 p.

Ar toks jau neteisus D.Katzas, braukantis lygybę ir keičiantis ją ženklu „≠“? Pastarojo ženklo nevengia Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGRTC), kurio vadovė Teresė Birutė Burauskaitė pasirašė atsakymą į Kauno m. savivaldybės administracijos paklausimą dėl K.Škirpos ir Lietuvos aktyvistų fronto (LAF). Pažymoje rašoma: „Išanalizavus Berlyno LAF organizacijos parengtuose tekstuose sutinkamus antisemitinius teiginius, galima tvirtinti, kad jos nariai „žydų problemą“ siūlė spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu. Tačiau L.Truskos nuomone, LAF atsišaukimai buvo viena iš priežasčių, kodėl 1941 m. vasarą dalis lietuvių prisidėjo prie nacių nusikalstamų įsakymų vykdymo.“

Lygčių sistema su „=“ ir „≠“ po ranka, ir ši siekia parašyti: Kazys Škirpa = Adolfas Hitleris. Argumentai: Hitlerio antisemitizmas žinomas, tačiau nėra jo pasirašytų dokumentų dėl žydų klausimo „galutinio sprendimo“. K.Škirpa irgi nėra davęs įsakymų žudyti žydus. Juos tereikėtų išvaryti. Kur? Kaip? Palyginimui: kitaip nei dabartiniams pabėgėliams iš Sirijos, Europos valstybės ir JAV vengė teikti prieglobstį iš Vokietijos išvaromiems žydams (paieškos žodžiai naršyklėje: Eviano konferencija). Tiktai Japonija, siekdama naudos, buvo parengusi „Fugu“ planą apgyvendinti Mandžiūrijoje žydus, kurie pabėgo iš Vokietijos.

P.Klimo replika į K.Škirpos „žydišką atsišaukimą“: „Kad dėl to gali kentėti daug niekuo nekaltų, nieko nepadarysi: ar gali tie nekaltieji garantuoti, kad jie neprigimdys vaikų rusapalaikių ir visokių komunistų nenaudėlių?“ Priminsiu Norvegijos kalėjimo sąlygomis nuolatos besiskundžiančio Anderso Behringo Breiviko, nuotoliniu būdu studijuojančio politologiją, argumentus, kodėl jis iššaudė 69 vaikus ir jaunuolius. Todėl, kad tai būsimi „kultūriniai marksistai“, beauganti politinių funkcionierių pamaina, kuri galutinai atvers Norvegijos vartus musulmonams. Politinį blogį reikia naikinti, kol neišsikerojo. Rašome šalutinę lygtį: P.Klimas = A.B.Breivikas.

Dar viena P.Klimo frazė dėl to paties atsišaukimo: „Čia nėra kokio antisemitizmo, o tik apsigynimo priemonė prieš elementą, kuris naudojasi svetima jėga savo parazitiškoms savanaudiškoms vakchanalijoms išdarinėti.“

Bendras vardiklis tokioms svaigioms lygtims galėtų būti Jakovas Gensas (1903–1943), Lietuvos savanoris, karininkas, karo su Lenkija dalyvis, Vilniaus geto policijos, paskui viso geto viršininkas. Buvo vedęs lietuvę. Andriaus Juzėno filme „Vilniaus getas“ (2006 m.) J.Gensą suvaidino vokietis Heino Ferchas, todėl, matyt, juos galima jungti lygybės ženklu – beje, puikus vaidmuo. J.Gensas aukojo dalį geto žydų (senų, ligotų), o kitai daliai pramanydavo darbo: įtikindavo vokiečius kokios nors veiklos nauda Reichui. Scenaristas Joshua Sobolis rėmėsi Vilniaus geto išlikėlių atsiminimais, tad jo ir reikia klausti, ar į lietuvių vykdomas egzekucijas pasmerktuosius lydėję geto policininkai žydai tikrai pasisavindavo nužudytųjų daiktus. J.Gensas žinojo apie geto ginkluotas pogrindines grupes ir jas pagal išgales dengė. Naciai jį sušaudė 1943 m.

Rašydami K.Škirpa = A.Sniečkus = J.Paleckis = J.Gensas, mes sujungiame į vieną lygti skirtingų charakterių ir likimų žmones, kurių atžvilgiu lygybės ženklas išreiškia panašų požiūrį į kolaboravimą: bendradarbiaujant galima pasiekti daugiau (išgelbėti saviškių, duoti naudos tėvynei, nužudyti priešų). Tokios taktikos grynuolis buvo litvakas Yevno Azefas (1869–1918). Bendradarbiaudamas su caro policija ir išdavinėdamas bendražygius, jis organizavo daugiau teroro aktų, nužudė daugiau Rusijos pareigūnų, negu būtų pasiekęs be ryšių su „ochranka“.

LGRTC pažymoje rašoma: „Reikia pastebėti, kad karo išvakarėse Berlyno LAF nariai neturėjo jokios informacijos apie tai, kad naciai planuoja visiškai išžudyti žydus.“ Šiame „Veido“ numeryje išdėstytą A.Kulikausko hipotezę supratau taip: lietuviai nežinojo, nes to plano gal ir nebuvo. Užtat K.Škirpa pasiūlė „pasitiktinį planą“ – išvaryti žydus. Jau pirmosiomis karo dienomis paaiškėjo, kad žydų egzekucijoms atsiras pakankamai lietuvių savanorių. Tad ir Holokaustas Lietuvoje yra ne vien „nusikalstamų įsakymų vykdymas“, o nacių ir savaip organizuotos lietuvių dalies sinergija.

Patriotai nupiešė K.Škirpą kaip Pepę Varlę. JAV Antidefamacijos lyga atkreipė dėmesį, kad Pepė tapo neapykantą kurstančiu simboliu, kai 2016-aisiais JAV prezidento rinkimų metu Varlę ėmė naudoti Donaldą Trumpą parėmę vadinamieji „alt-right“ dešinieji. (Ką darysi – J.Gensą įkūnijo vyriškas H.Ferchas, vyrišką K.Škirpą – geibi Varlė.)

Tokiomis postmoderniomis aplinkybėmis norisi paklausti lietuvių tautos, mėgdžiojant Algio Ramanausko suvaidinto „masono“ (t.y. mūrininko) Miroslavo intonacijas: „O ką apie Kazį Škirpą manai tu, lietuvi katalike?“