Priartėjus 2014-ųjų metų pabaigai vis dar sklando diskusijos apie pokyčius rinkoje, susijusius su euro įvedimu – galimai kilsiančias kainas, teigiamus arba neigiamus ekonominius aspektus.

Vieni ekspertai prognozuoja, kad lietuviai besibaigiantį gruodžio mėnesį išleis didesnes nei ankstesniais metais pinigų sumas, kiti mano, kad nuo išlaidavimo pristabdo ir psichologinis diskomfortas dėl keičiamos valiutos. Kaip metų pabaigą vertina elektroninės prekybos rinkos dalyviai ir ką, jų nuomone, atneš 2015-ieji?

Galvojo, kur investuoti litus

Europos Komisijos „Eurobarometro“ apklausos, atliktos šių metų rugsėjį, duomenimis net 84 proc. lietuvių manė, kad įvedus eurą kainos kils ir tik 11 proc. respondentų manė, kad kainos išliks stabilios. 76 proc. apklaustųjų nerimavo dėl galimų pažeidimų perskaičiuojant kainas eurais.

Pasak Eglės Sarafinaitės, UAB „Avitelos prekyba“ rinkodaros vadovės, žmonės galvojo, kur jiems investuoti litus – pasikeisti į eurus ar atsinaujinti buitį. „Pirmojo šių metų pusmečio įmonės suvestinės rodo, kad žmonės daugiau nei pernai domėjosi buitinės elektronikos prekėmis. Kadangi augo statybinių medžiagų pardavimai, augo ir prekių, susijusių su namų įrengimu, paklausa, taip pat ir mūsų produktų: buitinės, vaizdo ir garso, kompiuterinės technikos. „Avitela.lt“ elektroninės parduotuvės rezultatai gerėja nebe pirmus metus ir, tikėtina, kad euro įvedimas papildomai skatina šį augimą.“

Smulkiųjų siuntų bendrovė „DPD Lietuva“, kurios dalį veiklos sudaro siuntų pristatymas el. parduotuvių klientams, rinkos pokyčius pajuto jau metų viduryje. Trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, užsakymų iš el. prekybos įmonių skaičius išaugo apie 30 proc. Su euro įvedimu siejamus pokyčius bendrovė stebėjo ir Latvijoje bei Estijoje, todėl jiems ruošėsi remdamasi kaimynų patirtimi.

„Estijoje pokyčius artėjant euro įvedimui nulėmė psichologinis klimatas. Žmonės buvo įsitikinę, kad kainos išaugs, todėl baigiantis metams pirkimų skaičius smarkiai ūgtelėjo. Latvijoje augimas buvo nuosaikesnis, tad nors Lietuvoje augimą stebėjome jau kurį laiką, greičiausiai tokio ryškaus prekybos šuolio kaip Estijoje nepajusime, nes yra griežtai apibrėžti kainodaros principai, aiškios taisyklės“, – mano Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ rinkodaros ir pardavimo vadovas Baltijos šalyse.

Šventės su euro prieskoniu

Šventinis periodas kasmet gerokai kilsteli el. prekybos įmonių pardavimus – gruodis laikomas vienu svarbiausių mėnesių prekybininkams.

„Šventės neabejotinai turi įtakos kylantiems pardavimams. Kiekvienais metais prieš didžiąsias šventes, Kalėdas ir Velykas, susidomėjimas mūsų produktais išauga, ypač – gruodžio mėnesį. Šiais metais Kalėdos yra ir su euro prieskoniu, taigi jaučiame dvigubą dėmesį ir tai teigiamai veikia finansinius rezultatus“, – pastebi E. Sarafinaitė.

Marius Radavičius, el. parduotuvės „Membershop.lt“, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, vadovas teigia, kad sezoniškumas lemia el. parduotuvių pardavimus taip pat, kaip ir tradicinių parduotuvių, tačiau kalėdinis laikotarpis elektroninėje erdvėje prasideda anksčiau: „Jau lapkričio mėnesį jautėme žymų užsakymų augimą, o gruodį išsiunčiame didžiausią prekių kiekį“.

Šventinis laikotarpis intensyviausias ir „DPD Lietuva“. Smulkiųjų siuntų bendrovė šventėms pradeda ruoštis jau spalį. „Paskutiniaisiais metų mėnesiais siuntų skaičius iš el. parduotuvių gerokai išauga – natūralu, kad dažniausiai pirkėjai pageidauja prekes gauti iki Kalėdų. Įvertinę, kad nemažai žmonių šventėms pasiruošti nespėja, dešimtyje didžiausių šalies miestų siuntas privatiems asmenims pristatėme ir gruodžio 24 dieną“, – sakė Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ rinkodaros ir pardavimo vadovas Baltijos šalyse.

Augimui įtakos turės ir besikeičiantys vartotojų įpročiai

Eglė Sarafinaitė teigia, kad el. komercijos apimtys Lietuvoje dar nėra pasiekusios Europos vidurkio, taigi ateinančiais metais pardavimai el. parduotuvėse augs. Pasak jos, tam turi įtakos ne tik euro įvedimas, bet ir būdo pirkti internetu populiarėjimas.

Panašios nuomonės laikosi ir G. Bilevičius: „Tikėtina, kad vidaus vartojimas kitų metų pirmąjį ketvirtį sulėtės. Tai būtų natūralus reiškinys po didžiųjų metų švenčių, be to, dar reikės prisitaikyti prie naujos valiutos ir, galima spėti, net susidoroti su šiokiu tokiu psichologiniu barjeru turėti „mažiau“ pinigų. Kita vertus, lietuvių pasitikėjimas el. prekyba stiprėja, todėl auga apsipirkimų internetu dažnis, didėja perkamo prekių krepšelio vertė, plečiasi internetu įsigyjamų prekių asortimentas. Žmonės vis labiau vertina tokios prekybos pranašumus: patogumą, geresnę kainą, galimybę apsipirkti tada, kai tai daryti yra patogiausia, todėl euro atnešti pokyčiai neturėtų žymiai sumažinti el. prekybos pardavimų“.

M. Radavičius pastebimų el. rinkos svyravimų neprognozuoja: „Mes vykdėme prekybą Latvijoje ir Estijoje, kai šiose šalyse buvo įvedamas euras, bet didesnių pokyčių nepajutome. Nemanau, kad po euro įvedimo kas nors keisis ir Lietuvoje. Žinoma, bus pereinamas laikotarpis, reikės papildomai informuoti pirkėjus apie tam tikrus atsiskaitymo pokyčius“.

Siuntinys su išsipylusiu kvepalų buteliuku, savaitę vėluojanti dovana artimajam, dingęs grotuvas. Tai – tik kelios su prekių pristatymu susijusios situacijos, kurias yra tekę patirti elektroninių parduotuvių pirkėjams.

Nenuostabu, kad net 94 proc. pirkėjų el. parduotuvėse gali atsisakyti jau sukomplektuoto krepšelio paskutiniuose pirkimo žingsniuose, dažniausiai – būtent dėl su prekių pristatymu susijusių priežasčių, rodo tarptautiniai tyrimai*. Atsižvelgdama į rinkos situaciją – didėjančius pardavimus internetu ir vartotojų poreikius – siuntų bendrovė „DPD Lietuva“ pradeda diegti patikimo pristatymo standartą, skirtą el. parduotuvėms ir jų pirkėjams. Jį atpažinti leis „Patikimo pristatymo“ ženklas.

„Praktika rodo, kad sėkmingai el. parduotuvės veiklai ir vartotojų lojalumui sklandus prekių pristatymas turi itin didelę reikšmę, todėl šiuo standartu siekiame įtvirtinti kokybiško prekių pristatymo kriterijus ir išreiškiame savo įsipareigojimus tiek el. parduotuvėms, tiek jų pirkėjams“, – teigia Asta Brazaitienė, DPD „Patikimo pristatymo“ ženklo vadovė.

„DPD Lietuva“ iniciatyva el. parduotuvėms sukurtas ženklinimas vartotojams suteiks žinią, kad jų lankomoje el. parduotuvėje įsigytos prekės bus pristatytos laiku ir saugiai, bus atlyginta žala, jei gabenant siuntinys bus pažeistas, taip pat užtikrinamas informacijos apie pirkėją konfidencialumas. „Patikimo pristatymo“ standartas taip pat apima ir reikalavimus siuntas pristatančių kurjerių aptarnavimui bei aprangos kodui.

Kaip pastebėjo A. Brazaitienė, prekių pristatymas – bene vienintelė el. prekybos grandis, įvertinama tiesiogiai, akis į akį, kurjeriui pristatant prekę. Todėl el. parduotuvių gebėjimas užtikrinti, kad prekės ne tik pasiektų pirkėją per nurodytą terminą, bet ir jas pristatantys kurjeriai aptarnautų profesionaliai ir maloniai, tampa svarbiais veiksniais, lemiančiais žmogaus pasirinkimą. „Be to, el. pirkėjų tyrimai atskleidžia, kad tinkamas prekių pristatymas didina bendrą pasitikėjimą internetine prekyba, skatina pirkėjus rekomenduoti el. parduotuvę draugams ir pakartotinai joje apsipirkti. Todėl specialus ženklinimas, tikimės, bus naudingas visiems el. rinkos dalyviams“, – pridūrė „Patikimo pristatymo“ ženklo vadovė.

Ekspertai prognozuoja, kad per ateinančius kelerius metus el. prekyba toliau augs ir vis labiau plis mažesniuosiuose miestuose. Įvairūs šaltiniai nurodo skirtingą Lietuvoje veikiančių parduotuvių skaičių, tačiau manoma, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 2000 el. parduotuvių ir šis skaičius toliau auga. Iki šiol dažniausia jų specializacija – prekės vaikams, nors per pastaruosius metus daugėjo kosmetikos ir aprangos prekes siūlančių el. parduotuvių.

Daugiau apie „Patikimo pristatymo“ ženklą: http://www.dpd.lt/lt/main/patikimas-pristatymas

Sparčiausiai tarp mažmeninės prekybos sektorių auganti elektroninė prekyba ir jai pritaikyti logistikos sprendimai lėmė, jog per antrą š.m. ketvirtį UAB „DPD Lietuva“ privatiems vartotojams pristatė 79 proc. daugiau siuntų nei tuo pačiu metu pernai. Iš jų daugiausiai – 582 proc. – augo iš Lietuvos į Latviją bei Estiją gabenamų tokių siuntų kiekis. „DPD Lietuva“ planuoja, jog tarptautinių siuntų srautas ir toliau augs.

„Pirmas š.m. ketvirtis pasižymėjo didesniu siuntų skaičiaus augimu nei tikėjomės, tuo tarpu antrąjį augimo tempai šiek tiek sulėtėjo. Tam įtakos galėjo turėti ir prieštaringos makroekonomikos prognozės, paremtos neaiškia situacija Europoje. Nepaisant jų, privatiems vartotojams skirtų siuntų srauto augimas toliau išlieka įspūdingas, ypač – į kaimynines Baltijos šalis, kur naujas galimybes atranda stipriausi mūsų šalies el. parduotuvių plėtotojai. Tuo tarpu visose trijose Baltijos šalyse DPD užimamos tvirtos pozicijos rinkose leidžia maksimaliai išnaudoti klientų plėtrą“, – sako „DPD Lietuva“ generalinė direktorė Indrė Puišė.

„DPD Lietuva“ prognozuoja, jog net pildantis niūriausioms ekonomikos prognozėms, smulkių siuntų pristatymo paslaugų užsakymų antrąjį š.m. pusmetį nemažės, o vadovaujantis sezoniškumo tendencijomis, jų srautas augs dar sparčiau. Tai lems pasibaigęs atostogų sezonas, rudenį suaktyvėję verslo procesai bei metų pabaigoje laukiantis itin aktyvus šventinis laikotarpis.

Iš viso per antrą š.m. ketvirtį „DPD Lietuva“ gabeno 27,8 proc. daugiau siuntų nei pernai balandžio – birželio mėn. Bendrovės pardavimai lyginamuoju laikotarpiu augo 23,8 proc., iki 26,69 mln. litų.

Siuntų pristatymo bendrovės “DPD Lietuva” apyvarta pernai siekė 40 mln. litų ir buvo panaši kaip ir 2009 metais.

Tačiau ketvirčių rezultatai skiriasi – paskutinį 2010 metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vežtų pakuočių kiekis padidėjo beveik ketvirtadaliu, o pajamos ūgtelėjo 29 proc., rašo “Verslo žinios”.

“DPD Lietuvos” vadovas Vytautas Kudzys teigė, kad gana populiarios buvo papildomos paslaugos – vadinamosios “Cash on Delivery” siuntos, kai kurjeris surenka pinigus už pristatytas prekes, taip pat “Express” pristatymas, grynųjų surinkimas, arba itin svarbių siuntų pristatymas tiksliai nurodyti laiku.

“Iki šiol esame įvardijami kaip nelankstūs, nes naudojomės standartine DPD programa, taikoma standartiniame versle didžiosiose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje gali gyventi pristatydamas prekes iš taško A į tašką B kitą darbo dieną, nes siuntų kiekiai didžiuliai. O mažoje Lietuvoje reikia pasiūlyti įvairių papildomų paslaugų”, – kalbėjo V.Kudzys.

+370 5 2058521