Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, Lietuvos aukštosioms mokykloms vertinti pakanka tarptautinių reitingų, ir tam nereikalingas valstybinis reitingavimas.

Šalies vadovės poziciją šiuo klausimu ketvirtadienį interviu Žinių radijui perdavė D.Grybauskaitės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė.

“Prezidentė mano, kad tarptautinių reitingų visiškai pakanka – Lietuvos universitetai tegu konkuruoja tarptautinėje arenoje. Tuo labiau, kad tarptautiniai reitingai – taip pat ne valstybių daromi (…). Prezidentė manytų, kad visiškai nereikalingas valstybės organizuojamas reitingavimas”, – teigė prezidentės patarėja.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad pagal įstatymus valstybės institucijos turi atlikti išorinį mokslo įstaigų vertinimą.

“Kitas dalykas – išorinis aukštojo mokslo institucijų vertinimas, kuris yra įrašytas naujame Mokslo ir studijų įstatyme. Ten parašyta, kad šį vertinimą turi atlikti Vyriausybės įgaliota institucija. Tokių institucijų Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra įsteigusi. Jei jos nepajėgtų, tada, prezidentės nuomone, gal Valstybės kontrolė galėtų tą išorinį vertinimą atlikti”, – kalbėjo V.Būdienė.

Anot ŠMM, išorinis vertinimas reiškia, kad bus vertinami materialūs ir žmogiškieji ištekliai bei tai, ar mokyklos veikla atitinka kokybės reikalavimus. Be kita ko, tokiu būdu, anot ministerijos, siekiama įvertinti valstybinių aukštųjų mokyklų bazinio finansavimo poreikius ir lėšų naudojimo efektyvumą.

Aukštųjų mokyklų reitingavimas abejonių sukėlė po to, kai paaiškėjo, kad galimai buvo padaryta pažeidimų Demokratinės politikos institutui, kurio dalininkas yra parlamentaras konservatorius Mantas Adomėnas, laimėjus konkursą reitingavimui.

Konkurso laimėtojas už aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos sukūrimą ir išbandymą turėjo gauti 2,5 mln. litų.

Šiuo konkursu susidomėjo teisėsaugos tarnybos.

“Tvarkiečio” Andriaus Mazuronio pateiktas Seimo nutarimo projektas dėl konservatoriaus Manto Adomėno įgaliojimų nutraukimo gali prieštarauti Konstitucijai, nes nėra atliktas tyrimas, ar išties Seimo narys ėjo su parlamentaro mandatu nesuderinamas pareigas, sako Seimo teisininkai.

Seimo Teisės departamento išvadoje rašoma, kad teikiamo projekto nuostata, kurioje siūloma konstatuoti juridinį faktą dėl M.Adomėno Seimo nario pareigų nesuderinamumo su darbu Demokratinės politikos institute (DPI) nėra pagrįsta, nes Seime neatliktas tyrimas, kuris leistų tokį faktą konstatuoti, kaip numato Seimo statutas.

Pasak Seimo teisininkų, toks konstatavimas galimas atlikus faktinių aplinkybių tyrimą, kai Seimui parengiama ir pateikiama atitinkama išvada. Į ją atsižvelgęs, jeigu darbo pareigų nesuderinamumo faktas pasitvirtintų, Seimas galėtų priimti nutarimą dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo ir Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo.

“Kitaip teikiamo Seimo nutarimo, sukeliančio teisines pasekmes Seimo nario įgaliojimams, priėmimas gali neatitikti Konstitucijos”, – rašoma Teisės departamento išvadoje.

Opozicinės partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovas Andrius Mazuronis Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūlo nutraukti konservatoriaus M.Adomėno įgaliojimus, įregistravo praėjusią savaitę.

A.Mazuronis sako esąs įsitikinęs, kad pagrindo priimti M.Adomėną iš Seimo pašalinantį nutarimą pakanka, nes pastarasis, tapęs Seimo nariu, neatsisakė viešosios įstaigos DPI prezidento pareigų, o tai pagal Konstituciją nesuderinama su Seimo nario veikla.

Pats M.Adomėnas tuomet sakė tokios iniciatyvos nesureikšminantis ir esąs tikras, kad ji žlugs. Jis neneigė, kad DPI valdyboje veikė ir po išrinkimo į Seimą, tačiau šias pareigas aiškino laikantis visuomeninėmis. Jau eidamas Seimo nario pareigas DPI prezidentu jis sakė buvęs porą mėnesių, o valdyboje veikęs iki 2010 metų balandžio.

M.Adomėnas, kaip teigiama Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktose išvadose, iki šių metų balandžio 30 dienos ėjo DPI valdybos nario pareigas. Seimo narys anksčiau yra sakęs, kad neva sustabdė savo įgaliojimus tapęs parlamentaru, o balandį DPI apskritai panaikino prezidento instituciją.

Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ar organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Pernai DPI laimėjo ŠMM skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą. ŠMM buvo numačiusi per dvejus su pusę metų už tai sumokėti 2,5 mln. litų. DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis.

Konkurso rezultatais buvo susidomėjusi STT, tačiau ikiteisminio tyrimo ši tarnyba nusprendė nepradėti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako labai kritiškai vertinanti situaciją, kai Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nusprendė skirti 2,5 mln. litų paramą Demokratinės politikos instituto (DPI) parengtam aukštųjų mokyklų reitingavimo projektui.

Dėl šio projekto laimėtojo prieštaringų vertinimų kilo paaiškėjus, jog su institutu susijęs parlamentaras Mantas Adomėnas, kuris, skiriant paramą, buvo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys.

Nors švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad ministerijos atsakingą požiūrį į situaciją rodo sustabdytas pinigų išmokėjimas institutui, prezidentė trečiadienį pareiškė iš ministro laukianti sprendimų.

“Šis incidentas iš tiesų buvo labai rimtai svarstomas, aš esu labai kritiška šitos situacijos atžvilgiu. Ir manau, kad ministras puikiai supranta situaciją ir priims atitinkamus sprendimus”, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovė.

Pernai DPI laimėjo ŠMM skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą. ŠMM buvo numačiusi per dvejus su pusę metų už tai sumokėti 2,5 mln. litų. DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis.

Konkurso rezultatais buvo susidomėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, tačiau ikiteisminio tyrimo ši tarnyba vis dėlto nusprendė nepradėti. Dėl galimo buvusio instituto vadovo parlamentaro M.Adomėno interesų supainiojimo ji kreipėsi į Seimą.

G.Steponavičius antradienį teigė, kad sulaukęs etikos sargų išvadų priims “ryžtingą sprendimą”.

Demokratinės politikos institutas (DPI) gali negauti Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų, jei paaiškės, kad jo steigėjas Seimo narys Mantas Adomėnas supainiojo interesus.

Tai dienraščiui “Vilniaus diena” patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Ministras kol kas nepasirašė įsakymo DPI skirti 2,5 mln. litų aukštosioms mokykloms reitinguoti ir laukia visų išvadų dėl parlamentaro M.Adomėno veiklos.

“Sprendimas bus priimtas tuomet, kai bus baigti svarstymai ir pateiktos išvados dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto”, – sakė G.Steponavičius.

Politikas nesiėmė prognozuoti, kas nutiks, jeigu bus nustatyta, kad M.Adomėnas, dirbdamas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete bei DPI valdyboje, supainiojo interesus.

Tikėtina, kad ministerija gali skelbti naują konkursą ir ieškoti kito aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos kūrėjo, tačiau, pasak G.Steponavičiaus, kol kas tokia galimybė nedidelė, mat Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl M.Adomėno veiklos.

“STT išvados paneigia įvairius svarstymus ir spekuliacijas apie galimas korupcines veikas. Lauksime kitų institucijų išvadų”, – teigė ministras.

M.Adomėnas, kaip teigiama Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktose išvadose, iki šių metų balandžio 30 dienos ėjo DPI valdybos nario pareigas. Seimo narys anksčiau yra sakęs, kad neva sustabdė savo įgaliojimus tapęs parlamentaru, o balandį DPI apskritai panaikino prezidento instituciją.

Pernai DPI laimėjo ŠMM skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą. ŠMM buvo numačiusi per dvejus su pusę metų už tai sumokėti 2,5 mln. litų. DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis.

Konkurso rezultatais buvo susidomėjusi STT, tačiau ikiteisminio tyrimo ši tarnyba vis dėlto nusprendė nepradėti.

Garbės žodis, tikrai neketinau dvi savaites paeiliui rašyti komentarus apie Seimo narį Mantą Adomėną. Tarsi svarbesnių įvykių nebūtų. Bet vyrukas pats prisiprašė. Ėmė ir išplatino pranešimą spaudai, esą skandalas dėl jo vadovautos viešosios įstaigos bandymo pasiimti 2,5 mln. Lt iš Švietimo ir mokslo ministerijos už aukštųjų mokyklų reitingavimą tėra Rusijos užsakytas kerštas už M.Adomėno prastumtą Gruziją remiančią rezoliuciją.

Išeitų, ta Rusija buvo tokia įžvalgi, kad dar pernai rugsėjį, kai M.Adomėno suburta senų draugų grupė atėjo dalyvauti pseudokonkurse jo, kaip Seimo nario, prižiūrimoje ministerijoje, žinojo, jog po devynių mėnesių M.Adomėnas pagimdys Gruziją remiantį tekstą?

O gal tiesiog pripažinkime, kad M.Adomėnas, bandydamas apginti ne tik šlyjantį savo autoritetą konservatorių partijoje, bet ir Seimo nario kėdę, dar kartą sumalė niekus? Tuo dar sykį patvirtindamas, kad mokslai Kembridže gali duoti žinių, bet ne proto. Mat du kiti svarbiausi aukštųjų mokyklų reitingavimo skandalo veikėjai – švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei šio dukros krikštatėvis, patarėjas ir Katalikų mokslo akademijos prezidentas Paulius Subačius – tyli kaip vandens į burną prisisėmę. Nei komentuoja, nei aiškinasi, nei viešumoje rodosi, palikdami šį nedėkingą darbą M.Adomėnui, kuris sulig kiekvienu pasiaiškinimu vis labiau it liūne grimzta savo meluose. Prieita iki to, kad M.Adomėnas ėmė kaltinti žurnalistus rašant netiesą, mat šie cituoja jo paties anksčiau paskelbtus pranešimus spaudai, kurie, kaip išaiškėjo STT tyrimo metu, buvo melagingi.

Pirmoji mintis, kuri šovė į galvą išgirdus M.Adomėno skundą, esą jį puola ir jam keršija Rusija, – kur tai jau girdėjau? Po kelių minučių prisiminiau – ėgi tą patį aiškino Valdo Adamkaus patarėjai Edminas Bagdonas ir Rytis Muraška, kai prieš ketverius metus juos žiniasklaida pričiupo už mažesne nei rinkos kaina gautus nusipirkti kotedžus Turniškėse. Skambinėjo pažįstamiems žurnalistams ir aiškino, esą visas šis skandalas – ne jų godumo ir amoralumo rezultatas, o Rusijos kerštas už įvairius griežtus pareiškimus Kremliaus adresu. Tik kad niekas jais nepatikėjo. Lygiai kaip dabar niekas netiki M.Adomėno paistalais. Vien jau todėl, kad skandalas dėl jo su kompanija prasukto 2,5 mln. Lt įsisavinimo konkurso kilo anksčiau nei Seimo rezoliucija dėl Gruzijos.

O štai Rusijos propagandininkams M.Adomėnas su savo viešais pareiškimais, neva Seimo rezoliucija dėl Gruzijos gegužę buvo atidėta ne dėl darbų pertekliaus, o dėl noro prisikviesti Vladimirą Putiną, gerai pasitarnavo. Įdomu – jis tai padarė iš kvailumo ar už honorarą?

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pratęsė tyrimą dėl Seimo nario Manto Adomėno veiklos. Gali būti, kad bus prašoma Valstybės kontrolės pagalbos, rašo “Vilniaus diena”.

Tai patvirtino STT direktorius Žimantas Pacevičius. Anot jo, STT išsiaiškino toli gražu ne visas M.Adomėno ir politiko įsteigto Demokratinės politikos instituto (DPI) veiklos aplinkybes.

“Tyrimą pratęsėme. Nėra taip paprasta. Kol kas nusikalstamos veikos neradome, žiūrėsime per korupcijos prevencijos prizmę”, – kalbėjo STT vadovas.

STT kyla klausimų ir dėl to, kodėl pinigus DPI skirti nusprendusi Švietimo ir mokslo ministerija sumanė aukštosioms mokykloms reitinguoti skirti tokią didžiulę sumą – net 2,5 mln. litų. Būtent šiuo klausimu STT gali kreiptis į Valstybės kontrolę.

“Galime kreiptis ir prašyti, kad jie pasižiūrėtų, ar tos lėšos panaudotos tinkamai. Šiandieną pasakyti, kiek kainuoja toks pirkinys, mūsų kompetencijos neužtenka. Kiek žinau, rimtesni projektai užsienyje, kur reitinguojama daugiau mokyklų, kainavo pigiau negu šitas”, – svarstė Ž. Pacevičius.

Pasak jo, STT atsižvelgs ir į naujus faktus M.Adomėno ir DPI istorijoje. Pavyzdžiui, į tai, kad Seimo narys nuslėpė buvęs DPI prezidentu tuomet, kai buvo teikiama paraiška Švietimo ir mokslo ministerijai. Lig šiol tvirtinęs, kad iš DPI prezidento posto pasitraukė pernai balandį, dabar M.Adomėnas pripažįsta institutui vadovavęs kur kas ilgiau. Politikas tikina tai pamiršęs.

Z.Pacevičius nesiryžo prognozuoti, kiek dar užtruks STT tyrimas.

Nuo STT verdikto priklausys ir prokurorų pozicija. Jei STT nustatys, kad Seimo nario veikloje esama korupcijos požymių, prokurorai veikiausiai pradės ikiteisminį tyrimą dėl M.Adomėno.

Premjeras Andrius Kubilius teigia neturįs nieko bendro su dabartine Demokratinės politikos instituto (DPI) veikla, juolab su konkursu dėl universitetų reitingavimo, kuris dabar atsidūrė žiniasklaidos akiratyje.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius nebuvo Demokratinės politikos instituto valdybos narys, iš DPI steigėjų pasitraukė 2008 m. gruodžio 17 d., o iš asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos nario pareigų nepasibaigus kadencijai atsistatydino dar 2008 m. lapkričio 18 dieną. A. Kubilius buvo prisaikdintas Premjeru 2008 m. lapkričio 27 dieną. Universitetų reitingavimo konkursą skelbė Švietimo ministerija, premjeras apie konkursą nebuvo informuotas.

Premjero patarėjas Kęstutis Škiudas nuo 2009 m. kovo 18 d. nebėra DPI valdybos narys, o nuo 2010 m. birželio 11 d. atsisakė DPI steigėjo statuso, todėl nebėra ir institutui priklausančio informacinio interneto portalo bendrasavininkis.

Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių ir finansų ministrę Ingridą Šimonytę dėl sprendimo aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos kūrėju pripažinti Seimo nario konservatoriaus Manto Adomėno įsteigtai viešajai įstaigai.

“Tvarkiečių” frakcijos Seime seniūnas prašo paaiškinti kodėl G. Steponavičius savo įsakymu ne tik pripažino minėtą projektą planiniu, bet ir tame pačiame įsakyme iš karto nurodė, kad jo vykdytojas bus “Demokratinės politikos institutas”.

“Visiškai neaišku, dėl kokių motyvu ir kokiais kriterijais remiantis nuspręsta reitingavimo sistemos sukūrimui neskelbti jokio konkurso ir nevykdyti viešo pirkimo. Ministras savo įsakymu paprasčiausiai atiduoda pustrečio milijono litų, iš kurių daugiau kaip 300 tūkstančių litų yra biudžeto lėšos, koalicijos partnerio įsteigtai institucijai. Aš paprašiau išdėstyti motyvus”, – sakė V. Mazuronis.

Politiko teigimu, “tvarkiečių” frakcija Seime taip pat kreipsis į Generalinį prokurorą ir Valstybės kontrolę, prašydama atsakyti, ar tokia tvarka, kai ministras savo įsakymu patvirtina planinius valstybės projektus ir iškart numato subjektus, kurie juos įgyvendins, nesudaro prielaidų politinės korupcijos apraiškoms bei sąlygų neskaidriam valstybės biudžeto ir ES lėšų panaudojimui.

Opozicinė Seimo Darbo partijos frakcija kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad jos ištirtų, ar pagrįstai ir skaidriai parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas (DPI) laimėjo Švietimo ir mokslo ministerijos skelbtą 2,5 mln. litų vertės konkursą Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemai kurti.

Kilus abejonių dėl aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos sukūrimo konkurso skaidrumo reikėtų kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) arba skelbti naują konkursą, sako prezidentės patarėja Virginija Būdienė.

Anot jos, geriausia, kad konkurso rengėjai ir laimėtojai patys kreiptųsi į VTEK arba reikėtų sustabdyti konkursą, nes yra pasakymų, kad apie jį nepakankamai žinota, ir iš naujo jį paskelbti.

Anot jos, prezidentė Dalia Grybauskaitė atidžiai stebi šį konkursą. “Prezidentė manytų, kad labai blogai, jeigu grupė draugų politikų pasidalytų pinigus tarpusavyje”, – sakė V.Būdienė ir pabrėžė, kad tokio fakto dar niekas neįrodė.mTodėl, jos manymu, geriausiai abejones išsklaidytų etikos sergėtojai arba surengtas naujas konkursas.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą laimėjo parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas (DPI). ŠMM teigia ketinanti per dvejus su pusę metų už tai sumokėti 2,5 mln. litų. Kadangi projekto trukmė – pustrečių metų, išeina, kad per metus institutas už reitingų sudarymą gaus po milijoną litų.

DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis.

Gegužės pabaigoje M.Adomėnas ir jo įsteigtas Demokratinės politikos institutas (DPI) pristatė jų sudarytą universitetų reitingą. Tiek per pristatymą, tiek vėlesniuose spaudos pranešimuose buvo pabrėžiama, kad Seimo narys dr. M.Adomėnas – “Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius”. O sudarė reitingą DPI kartu su tyrimų internetu kompanija “Macroscope”. Jokios kitos iniciatorių pavardės ar rengėjų pavadinimai nefigūravo. Įsidėmėkite, tai svarbu.

Ne todėl, kad savaitraštis “Veidas” Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingus sudaro ir skelbia jau 13 metų, o M.Adomėnas ir DPI – tik trejus metus. Ne todėl, kad viena reitingavimo sistemos, kurią naudojo M.Adomėnas ir DPI, autorių – “Veido” žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Ne todėl, kad M.Adomėnas, kadaise pasisiūlęs bendradarbiauti su “Veidu” rengiant universitetų reitingus, prieš 2008-ųjų Seimo rinkimus perskaitęs mūsų savaitraštyje kažką, kas jam nepatiko, trenkė durimis ir nutarė pats sudarinėti reitingus. Dėl Dievo meilės! Tegu tik daro – sveika konkurencja dar niekam nepakenkė, juolab kad DPI parengtas produktas kol kas atvirai silpnokas. Vien todėl, kad neapima privačių aukštųjų mokyklų.