Praktiškai visose senas demokratijos tradicijas turinčiose šalyse euroskeptikų daugiau nei optimistų, o pokomunistinėse šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, atvirkščiai, vyrauja eurooptimistai.

Prieš vienuolika metų, 2000-ųjų balandį, Visuomenės nuomonės tyrimų centras “Vilmorus” atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurioje buvo pateiktas šiek tiek neįprastas klausimas: “Pabandykime įsivaizduoti, kad Europos Sąjunga yra žmogus, asmenybė. Kokiomis savybėmis jį charakterizuotumėte, kaip šis žmogus atrodytų?” (atviras klausimas be parengtų alternatyvų). Apklausos metu buvo paminėtos 1337 teigiamos ir 255 neigiamos savybės. Iš teigiamų savybių dažniausiai buvo minimas sąžiningumas ir teisingumas – 29 proc., protingumas ir išsilavinimas – 16 proc., tvirtumas ir ryžtingumas – 12 proc. Pagrindinė neigiama savybė – “savanaudis, išnaudotojas”, bet ją paminėjo tik 13 proc.

Sunku pasakyti, kokios konkrečios savybės būtų minimos dabar, tačiau nėra abejonės, kad vyrautų teigiamos.

Dauguma – 61 proc. Lietuvos gyventojų šiuo metu pasitiki Europos Sąjunga ir jos institucijomis (čia ir toliau naudojami 2010 m. rudens Eurobarometro duomenys), 72 proc. mano, kad narystė ES, atsižvelgiant į visas aplinkybes, Lietuvai yra naudinga. Dažniausiai nurodoma, kad narystė atvėrė galimybes dirbti, mokytis užsienyje, laisvai keliauti.

Reikia turėti omenyje, kad toli gražu ne visų šalių gyventojai mato narystės ES naudą. Daugiau skeptikų negu optimistų yra Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Kipre. Kiekvienoje šalyje euroskepticizmo pagrindas turi savo specifiką. Latvijoje su ES siejamos nepopuliarios priemonės krizei įveikti. Austrijoje gyventojai nepatenkinti dėl neefektyvios ES išorinių sienų kontrolės, imigracijos, nusikalstamumo, ES biurokratizmo ir neefektyvaus išlaidavimo.

Dar daugiau yra manančiųjų, kad apskritai procesai Europos Sąjungoje krypsta į blogąją pusę. Praktiškai visose senas demokratijos tradicijas turinčiose šalyse yra daugiau skeptikų negu optimistų (iki krizės pesimistų buvo mažuma).

Pokomunistinėse šalyse, atvirkščiai, vyrauja optimistai. Ne išimtis ir Lietuva: 51 proc. apklaustųjų teigia, kad procesai krypsta į gerąją pusę (tai yra ketvirta vieta po Bulgarijos, Lenkijos ir Slovakijos), o 19 proc. – kad į blogąją.

Kas vis dėlto nepatinka Lietuvos gyventojams Europos Sąjungoje? Pažvelkime, ko iki narystės ES Lietuvos gyventojai bijojo labiausiai. 2003 m. kovą, prieš pat referendumą dėl Lietuvos stojimo į ES, buvo apklausta 10 tūkst. gyventojų (“Vilmorus”), anketoje tarp daugelio klausimų buvo pateiktas ir atviras klausimas (be pateiktų atsakymų) apie tai, kokių esama abejonių dėl narystės. Dauguma abejonių neturėjo arba negalėjo jų suformuluoti, o pagrindinė dvejonė buvo dėl žemės ūkio – nerimauta, ar žemės ūkis nesužlugs neatlaikęs konkurencijos su kitomis ES šalimis. Atrodytų, kad ši baimė nepasitvirtino: būtent žemės ūkis gavo didžiausią paramą iš ES.

Šiuo metu Europos Sąjunga neretai kritikuojama dėl biurokratizmo, neefektyvumo, išlaidavimo, centralizacijos ir pan. 2010 m. rudens Eurobarometro anketoje buvo pateiktas klausimas, su kuo respondentui asocijuojasi Europos Sąjunga.

Buvo galima pasirinkti neribotą skaičių tiek teigiamų, tiek neigiamų apibūdinimų. Taigi Lietuvoje ES asocijuojasi su biurokratizmu 11 proc. gyventojų (Suomijoje – 45 proc.), su išlaidavimu – 13 proc. (Austrijoje – 56 proc.), su silpna išorės sienų kontrole – 3 proc. (Danijoje – 42 proc.), su didėjančiu nusikalstamumu – 5 proc. (Austrijoje – 56 proc.), su kultūrinio identiteto praradimu – 10 proc. (Austrijoje – 25 proc.). Taigi Lietuvoje negatyvių asociacijų nėra daug.
Neseniai atsikūrusioje valstybėje turėtų būti jautriai reaguojama į bet kokių funkcijų ar sprendimų perdavimą už nacionalinio suvereniteto ribų. Šiuo atveju taip nėra, dauguma Lietuvos gyventojų yra už bendrą gynybos politiką – 86 proc., už bendrą užsienio politiką – 75 proc., už bendros valiutos įvedimą – 51 proc. (tiesa, daugelis mano, kad Lietuvoje įsivesti eurą dar ne laikas, kad dar nesame tam pasirengę).

Dauguma Lietuvos gyventojų yra už tolesnę Europos Sąjungos plėtrą, tačiau vienos šalys yra labiau pageidaujamos, o kitos – mažiau. Ypač pageidaujama, kad į ES įstotų Šveicarija (85 proc.), Norvegija (84 proc.), Islandija (78 proc.), Ukraina (67 proc.), Kroatija (62 proc.). Abejojama dėl Turkijos (41 proc. už ir 40 proc. prieš), skeptiškai žiūrima į Albanijos ir Kosovo priėmimą.

Eurobarometre nėra vengiama pateikti klausimų apie Europos Sąjungą egzaminavimo forma: pateikiamas teiginys ir reikia atsakyti, ar jis teisingas. Pvz., “Šiuo metu ES sudaro 27 šalys”, “Šveicarija yra ES narė”. Šiuo požiūriu Lietuvos gyventojų atsakymų vidurkis (60 proc. teisingų ir 17 proc. klaidingų) artimas ES vidurkiui.

Kažkada lietuviai Europoje išsiskyrė savo depresyviomis nuotaikomis, ypač tai atskleidė vertybių tyrimo, atlikto Europoje 1999 m., duomenys, kai daugumoje diagramų Lietuvos rezultatas būdavo apačioje, nepaisant to, ar klausiama apie laimę, ar apie pasitikėjimą parlamentu. Ir dabar Lietuva pagal pasitikėjimą parlamentu (Seimu) yra 27-ta iš 27 Europos Sąjungos šalių, pagal pasitikėjimą Vyriausybe – 25-ta, teisine sistema – 25-ta. 27 vietoje ir pagal dalį (procentą) sutinkančiųjų su teiginiu, kad “Lietuvoje atsižvelgiama į mano nuomonę”, – 15 proc. Beje, Europos Sąjungoje manančiųjų, kad yra atsižvelgiama į respondento nuomonę, daugiau – 23 proc.

Tačiau pakanka ir optimistinių rodiklių. Šiuo metu patenkintųjų savo gyvenimu yra 56 proc. (Danijoje – 97 proc., Švedijoje – 96 proc.), tai daugiau negu Vengrijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje. Prieš 10 metų (2001 m.) tokių buvo kur kas mažiau – 40 proc. Šalies ekonominę padėtį gerai vertina tik 7 proc. gyventojų (Airijoje – 1 proc., Graikijoje – 2 proc., Ispanijoje – 3 proc.), tačiau savo šeimos materialinę padėtį gerai įvertino net 50 proc. respondentų.

Daug optimistų esama Europos Sąjungos ekonomikos atžvilgiu: 53 proc. teigiamų ir 37 proc. neigiamų įverčių (Jungtinėje Karalystėje atitinkami skaičiai 14 ir 71 proc.).

Taigi Lietuva tebėra narystę Europos Sąjungoje pozityviai vertinanti šalis, o gyventojų nuotaikos Europos kontekste gerėja.

2010-ieji – dar vieni sunkmečio metai. Taip galima teigti išnagrinėjus šių metų pavasarinio Eurobarometro duomenis. “Lietuvos ekonomikos padėtis yra bloga”, – taip įvertino net 94 proc. apklaustųjų. Ir neturėtų guosti tai, kad toks pat rezultatas gautas Bulgarijoje ar kad net yra šalių, kuriose blogų vertinimų dar daugiau: Airijoje – 95 proc., Graikijoje – 98 proc., Ispanijoje – 95 proc., Latvijoje – 95 proc., Vengrijoje – 96 proc., Portugalijoje – 95 proc.

Kita vertus, esama svarbių indikatorių, rodančių svarbias bent jau subjektyvių ateities vertinimų permainas. Vienas jų – vartotojų pasitikėjimo rodiklis, agreguojantis atsakymus apie šalies ekonomiką ir šeimos materialinę padėtį po 12 mėn., taip pat šeimos santaupas po 12 mėn. ir nedarbą po 12 mėn. Taigi esant absoliučiam optimizmui šis rodiklis siekia +100, o esant obsoliučiam pesimizmui –100. Mažiausia šio rodiklio reikšmė Lietuvoje buvo po 2009 m. sausio įvykių prie Seimo: –56. Šiais metais šis rodiklis nuosekliai gerėja: –44 sausį, –41 vasarį, –39 balandį, –37 birželį, –31 liepą, –27 rugsėjį, –22 lapkritį. Priminsime, kad toks optimizmo / pesimizmo lygis buvo fiksuojamas 2008 m. birželį.
Beje, metų pradžioje tik keturiose Europos Sąjungos šalyse nuotaikos buvo prastesnės, o dabar jų net devynios: Graikija, Rumunija, Portugalija, Bulgarija, Kipras, Malta, Latvija, Italija, Vengrija. Tikėkimės, kad pesimizmo mažėjimas, optimizmo stiprėjimas atspindi objektyviai ekonomikoje vykstančius procesus.

Svarbu tai, kad šiemet pakito partinių preferencijų rikiuotė (“Vilmorus” / “Lietuvos ryto” duomenys). Metų pradžioje už socialdemokratus žadėjo balsuoti 26 proc. respondentų (skaičiuota nuo turinčiųjų nuomonę), už Tėvynės sąjungą- krikščionis demokratus – 21 proc., “Tvarką ir teisingumą” – 18 proc., Darbo partiją – 16 proc., Liberalų sąjūdį – 7 proc.

Per metus iki 33 proc. padaugėjo ketinančiųjų balsuoti už socialdemokratus, beveik nepakito “Tvarkos ir teisingumo” šalininkų skaičius – 20 proc., Darbo partijos – 18 proc., Liberalų sąjūdžio – 7 proc. O štai Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų potencialių rinkėjų smarkiai sumažėjo – iki 11 proc. Per sunkmetį tendencijos vargu ar galėjo būti kitokios.

Ir toliau stebina prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumas. Šių metų sausį ją palankiai vertino 84 proc. gyventojų, o lapkritį, nepaisant aktyvios ir kartais prieštaringos veiklos, net 87 proc. Antra pagal populiarumą politike išlieka Seimo pirmininkė Irena Degutienė. O štai premjero Andriaus Kubiliaus reitingas nuosekliai smuko: teigiamų vertinimų sumažėjo nuo 18 iki 8 proc., o neigiamų – padidėjo nuo 66 iki 76 proc. Tačiau tarp savo partijos rėmėjų jo populiarumas tebėra gana didelis.

Turime du ministrus, kurių vertinimas ir metų pradžoje, ir pabaigoje buvo teigiamas, – tai susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Naujojo kultūros ministro Arūno Gelūno dauguma respondentų įvertinti dar negali, tačiau esami vertinimai dažniau yra teigiami (17 proc.) nei neigiami (9 proc.).

Teigiamai vertinami ir pagrindinių opozicinių partijų lyderiai – Algirdas Butkevičius, Rolandas Paksas bei Viktoras Uspaskichas. Pastarieji du susigrąžino savo populiarumą po ypač didelio nesėkmių ruožo (vienam tai buvo 2004 m., o kitam – 2006 m.). Tai gali optimistiškai nuteikti šiuo metu neigiamai vertinamus politikus. Priminsime, kad, be premjero, daugiausiai neigiamų balsų surenka Arūnas Valinskas (66 proc.) ir Vilius Navickas (66 proc.).

O jeigu išvestume visų 27 reitinguojamų politikų vertinimų vidurkį, tai matytume, kad per metus jis beveik nepasikeitė ir siekia maždaug 20 proc. palankių ir 30 proc. nepalankių vertinimų.

Pasitikėjimas Seimu, Vyriausybe, teismais ir partijomis šiemet pasiekė žemiausią lygį per visą 12 metų matavimo istoriją. Galima spėti, kad jis mažiausias ir per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Juk, tarkime, partijomis šį lapkritį pasitikėjo tik 2,4 proc., Seimu – 3,2 proc. apklaustųjų.

Beje, šiemet itin suprastėjo ir prokuratūros vertinimas. Gana prastai vertinamos ir savivaldybės – jų vertinimo rezultatai daug blogesni nei 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų išvakarėse.

O štai trys labiausiai pasitikėjimą pelniusios institucijos irgi tos pačios: Prezidentas, Bažnyčia, kariuomenė. Tiesa, pasitikėjimas Bažnyčia buvo smarkiai sumažėjęs vasarą – nuo 62 proc. sausį iki 47 proc. liepą. Tai sietina su diskusijomis dėl prezidento Algirdo Brazausko laidotuvių. Vėliau pasitikėjimas Bažnyčia grįžo iki 54 proc. (lapkritį).

Palyginti su metų pradžia, šiemet truputį didėjo pasitikėjimas bankais ir “Sodra”. Priminsime, kad jie pasitikėjimą buvo išbarstę per krizę. Tai ypač svarbios institucijos, nuo kurių priklauso ekonominė šalies sveikata.

Taigi apibendrinant galima teigti, kad pesimizmo mūsų visuomenėje mažiau, tad gal jau ir galima kalbėti apie ekonominės krizės pabaigos pradžią. Kita vertus, politinėje sferoje pragiedrulių vis dar nematyti.

Įdomu, o kokios Lietuvos gyventojų nuotaikos narystės Europos Sąjungoje atžvilgiu? Pirmiausia – ar narystė davė naudos Lietuvai? Teigiamai į šį klausimą atsako 66 proc. gyventojų (šių metų pavasario Eurobarometras), t.y. dauguma. Tuo tarpu esama nemažai šalių, kuriose neigiamų naudos vertinimų daugiau nei teigiamų: Kipras, Latvija, Vengrija, Austrija, Jungtinė Karalystė. Skeptiškai narystės naudą vertina ir kai kurių šalių kandidačių – Kroatijos ir ypač Islandijos gyventojai.

Daugiau nei pusė – 54 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki Europos Sąjunga, tai gerokai daugiau nei ES vidurkis, tačiau mažiau, nei tik įstojus, 2004 m. rudenį, – 68 proc., kai Lietuva pagal šį rodiklį užėmė pirmą vietą Europos Sąjungoje. Daugiau nepasitikinčių negu pasitikinčių Europos Sąjunga yra net vienuolikoje šalių.

Taigi Lietuvoje išlieka gana palankios nuotaikos Europos Sąjungos atžvilgiu. Respondentų vertinimu, pagrindinė narystės nauda – galimybės keliauti, mokytis ir dirbti Europos Sąjungoje.