Visuose mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vietų, kuriose prekiaujama dėvėtais drabužiais, yra trigubai ar net penkiskart daugiau nei naujų drabužių parduotuvių.

Tarkim, Kupiškyje sėkmingai dirba penki vadinamieji skudurynai, o naujų drabužių galima įsigyti vos vienoje parduotuvėje. Anykščiuose galima suskaičiuoti tik tris naujais drabužiais prekiaujančių parduotuvių iškabas, o daiktus iš antrų rankų pardavinėja keliolika verslininkų. Tokia pati situacija ir Ariogaloje, Ignalinoje, Visagine, Plungėje. Net tokiuose miestuose, kaip Marijampolė, Alytus ar Panevėžys, naujų drabužių pardavėjams labai sunku konkuruoti su prekeiviais dėvėtais drabužiais ir batais.
Prieš penkerius metus iš Vilniaus į Panevėžį atsikrausčiusi Jurga Latukytė pastebi, kad daugelis panevėžiečių aplenkia prekybos centrą „Babilonas“ ir pirmiausia apsipirkti traukia į automobilių turgų, kuriame susirenka bene daugiausiai Lietuvoje prekiaujančiųjų dėvėtais drabužiais. „Populiarios ir dėvėtų drabužių parduotuvės, kurios net iš miesto centro išstumia naujų daiktų parduotuvėles. Štai neseniai vietoj pusmetį veikusio užuolaidų salono atidarytas skudurynas“, – pasakoja panevėžietė.
Kupiškio rajono savivaldybės specialistės Levutės Kravcovos žodžiais, provincijos gyventojai priversti pirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse ne tik bandydami sutaupyti, bet ir norėdami įsigyti madingų apdarų. Mat į mažesnių miestų parduotuves atkeliauja tik senų kolekcijų likučiai. Žinoma, daugeliui nauji drabužiai ir neįperkami.
Beje, dėvėtų drabužių parduotuvių tinklo „Pasaulio drabužiai“ direktorius Albertas Palskis pabrėžia, kad pastaraisiais metais daugėja verslininkų, kurie parduotuves iš didmiesčių perkelia į provinciją. Nemažai ir turgaus prekeivių persikelia po stogu, tikėdamiesi sulaukti dar daugiau klientų.

Viena stilingiausių Lietuvos moterų Asta Valentaitė pristatė  buvusios “Spice Girls” grupės narės, stiliaus ikona vadinamos Victoria Beckham kurtus drabužius.

“British Fashion Awards” 2011 metų dizainere išrinktos garsios britės drabužius į Lietuvą atvežė išpardavimų klubas “Membershop.lt”. Liepos 19-26 dienomis „ Membershop.lt“  vyks  Victoria Beckham drabužių kolekcijos išpardavimas. Jo metu visos prekės bus išparduotos su šešiasdešimt procentų nuolaida. Visą fotosesiją su A. Valentaite ir V. Beckham sukurtus drabužius galima pamatyti „Membershop.lt“ puslapyje.

„Asta Valentaitė Victoria Beckham kurtų drabužių fotosesijai pasirinkta neatsitiktinai. Jų pasaulėžiūra ir stilius yra labai panašūs. Tai moterys – asmenybės“, – sako išpardavimų klubo „Membershop.lt“ vadovas Marius Radavičius.

“Esu sužavėta. Man labai gerą įspūdį paliko Victoria Beckham kuriamas stilius, – prisipažino garsaus futbolininko David Beckham žmonos Victoria kurtas palaidines, marškinėlius, sukneles, džinsus pristačiusi A.Valentaitė. – Tie drabužiai buvo tarsi nulieti ir siūti specialiai man.“

V.Beckham kurtus drabužius pardavimui į Lietuvą atvežė pirmasis ir pats didžiausias uždaras internetinis išpardavimų klubas Baltijos šalyse – “Membershop.lt”.  Šiuos drabužius pristačiusi A.Valentaitė neslėpė, kad anksčiau buvusios garsios “Spice Girls” grupės narės V.Beckham stilius jai neimponavo.  Tačiau 38 metų visame pasaulyje puikiai žinoma britė keitėsi, o jai tapus brandžia moterimi, dizainere, Asta kardinaliai pakeitė nuomonę apie Victorią.

Dainininkė, modelis, garsių dizainerių prekinių ženklų “veidas”, verslininkė V.Beckham 2004 metais pradėjo mokytis ir siekti dizainerės profesijos. 2008 metais Niujorko mados savaitės metu elegantiškoji Victoria pristatė savo pirmąją kolekciją, kurią puikiai įvertino maloniai nustebinti mados kritikai. 2009 metų žiemą V.Beckham pristatė savo 10 suknelių kolekciją Victoria Beckham Collection, sukūrė džinsų linijos “Rock & Republic” dizainą ir netrukus po to įkūrė jau plačiai išgarsėjusį savo prekinį ženklą “dVb Style”. Dėl V.Beckham kuriamų drabužių populiarumo, jie dažnai matomi “Vogue”, “New York Times”, “Telegraph” ir kituose garsiuose leidiniuose. 2011 metų lapkričio mėnesį V.Beckham, į kurią lygiuojasi daugelis pasaulio moterų, tradiciniuose kasmetiniuose “British Fashion Awards” rinkimuose buvo išrinkta metų dizainere.

Savo kuriamiems drabužiams stiliaus ikona V.Beckham naudoja lengvas ir judesių nevaržančias medžiagas. Jie skirti elegantiškoms, stilingoms moterims ir merginoms.  “Tačiau tuo pačiu – išraiškingoms ir turinčioms šarmą. Drabužiai neperkrauti detalių, neiššaukiantys, subtiliai seksualūs ir pabrėžia būtent tai, ką reikia, – šyptelėjo viena stilingiausių ir seksualiausių Lietuvos moterų vadinama A.Valentaitė. – Tarpusavyje puikiai galima suderinti įvairių spalvų džinsus su palaidinėmis, aukštakulniais, elegantiškais švarkeliais. Kuriami drabužių siluetai – puikūs, o džinsai prigludę tiesiog fantastiškai! Todėl neatsitiktinai įsigijau ne vieną Victoria drabužį ir mielai jos kolekciją pristatyčiau ne tik Vilniuje, bet ir Londone. Puiku, kad Lietuvos išpardavimų klubas Membershop.lt suteikia galimybę įsigyti tokius puikius ir originalius  daiktus  su 60 procentų nuolaida visiems mūsų šalies gyventojams”.”

Didžiausias uždaras internetinis išpardavimų klubas Baltijos šalyse “Membershop.lt” turi daugiau nei 200 tūkstančius narių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. “Membershop.lt” išsiskiria iš kitų interneto parduotuvių tuo, kad jame išpardavimai vyksta kiekvieną dieną ir nebūna mažesnės nei 30 procentų nuolaidos visoms prekėms, o dauguma jų išparduodamos net 70 procentų pigiau.    „Membershop.lt“ pastovūs tiekėjai -  Miss. Sixty, Killah,  Stefanel, Wrangler, Adidas, Puma, Calvin Klein, Laura Biagiotti, Gant, Vagabond, Guess, Byblos, Hot Diamonds, Pilgrim, Dyrberg Kern, Morgan, Reebok, Bronx, Zwilling, Villeroy & Boch, Pentax, Tigi, Lancaster, Betty Barclay, Bodenschatz, Samsonite, Lacoste, Toni & Guy, Elizabeth Arden, Superga, Shephard, Manas, Bugatti, Meltin Pot, Via Uno ir kiti.

Vakarų Europos šalyse jau seniai populiari ekologiška, dar kitaip vadinama lėtoji mada, kuomet drabužiai, papuošalai, rankinės persiuvami iš dėvėtų daiktų, vis didesnio susidomėjimo sulaukia ir Lietuvoje.

Neseniai drabužių dizainerė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Jolanta Talaikytė pristatė naują prekės ženklą „Touched by Alice/Inspired by JT“ ir kolekciją iš persiūtų drabužių. Vilniaus senamiestyje įsikūrusioje krautuvėlėje „Alisos dovanėlės“ galima įsigyti ne tik naujam gyvenimui prikeltų senų drabužių, bet ir prie, pavyzdžiui, dėvėtos palaidinės prisiderinti naują sijoną. Vis daugiau Lietuvos dizainerių, kurdami drabužius, atnaujina senus daiktus arba prie naujų prijungia detales iš dėvėtų drabužių. „Taip seni marškiniai virsta kelnėmis arba moteriška suknele, švarkas – krepšiu. Suplėšius ar sukarpius seną drabužį iš jo skutų galima pasiūti originalią rankinę. Dėvėtas daiktas tampa neatpažįstamas, bet sunaudojamas“, – teigia J.Talaikytė.
Pasak jos, visame pasaulyje jau seniai perkonstruoti daiktai yra žymimi išskirtiniais prekės ženklais. Štai šiuo metu prancūzės kraustosi iš proto dėl rankinių, kurios pagal Maroko stilistiką yra susiūtos iš skudurėlių.
Drabužių dizainerė Daiva Urbanavičiūtė išskiria dar vieną didelio susidomėjimo Europoje sulaukusią idėją, kai rankinės, siuvamos iš naudoti netinkamų sunkvežimių tentų. Beje, tokie persiūti daiktai nėra pigesni už naujus. „Senus drabužius imam ne iš šiukšlių konteinerių, bet ieškom daiktų su išliekamąja verte. Tad atnaujinus, tarkim indiško stiliaus autentiška technika išmargintą palaidinę, ji pabrangsta“, – sako J.Talaikytė.

maisto_parduot

Lietuvos gyventojai pirmauja Europoje pagal maistui ir drabužiams skiriamą išlaidų dalį, tačiau jie sąrašo gale pagal būstui, restoranams ir kultūrai skiriamas išlaidas, skelbia Eurostatas.

Lietuviai 2008 metais maistui išleido 26,4 proc. viso išlaidų krepšelio, ir pagal šį rodiklį Lietuva buvo viena iš trijų Europos šalių, kuriose šis rodiklis buvo didesnis nei 20 proc., penktadienį 2010 metų Europos šalių duomenis paskelbė Europos Sąjungos statistikos tarnyba. Tyrime naudoti 2008 metų Lietuvos duomenys.

Daugiau nei lietuviai maistui išleido tik Rumunijos (29,1 proc.) ir Makedonijos (32,5 proc.) gyventojai.

Europoje maistui vidutiniškai teko 12,9 proc. viso išlaidų krepšelio. Mažiausiai maistui išleido Vakarų Europos šalys, o pirmavo Liuksemburgas (9,2 proc.), Didžioji Britanija (9,4 proc.) ir Airija (9,8 proc.).

Lietuvoje išlaidų dalis būstui siekė 14,8 proc. – ji buvo viena iš keturių šalių, kur šis rodiklis nesiekė 20 procentų. Europoje šis rodiklis buvo 23,6 proc.

Lietuvos gyventojų vartojimo krepšelis toliau pasidalijo transportui (16 proc.), drabužiams ir avalynei (7,7 proc.), poilsiui ir kultūrai (5,9 proc.), restoranams ir viešbučiams (2,8 proc.), būsto įrengimui (4,9 proc.).

Pagal poilsiui ir kultūrai skiriamą išlaidų dalį Lietuva Europoje buvo sąrašo gale ir aplenkė tik rumunus ir makedoniečius, pagal išlaidų dalį restoranams ir viešbučiams – kartu su lenkais užėmė paskutiniąją vietą Europoje.

Pačiame Klaipėdos centre esančių prekybos centrų valdytojai neslepia, jog jų nuomininkai nepabėga tik todėl, kad nuomos kainos yra sumažintos iki neregėtų žemumų. „Padėtis prasta, pirkėjų praktiškai nėra: užsuka tik tie klientai, kurie aplinkui dirba ar gyvena“, – teigia pačiame Klaipėdos centre, Herkaus Manto gatvėje, esantį prekybos centrą „Manto namai“ valdančios bendrovės „Bonus Ventus“ vadovas Gvidas Skirutis.
„Prekybos centras išsilaiko tik dėl nerealiai mažų nuomos kainų“, – nė nemėgina padėties gražinti pašnekovas. „Manto namuose“ taip tuščia, kad net nejauku užeiti, o štai „Akropolis“ ir toliau klesti, todėl čia patalpų nuomos kainos šiandien net keliskart didesnės nei uostamiesčio širdyje. Dėl laisvų vietų „Akropolyje“ vyksta pati tikriausia medžioklė.
Kaip teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis, Klaipėdoje, kaip ir Kaune, komercinių patalpų nuomininkų migracija didelė, o Vilniuje ši rinka kur kas stabilesnė.
Pasak L.Juozaičio, pusmetis dažniausiai yra tas laikotarpis, per kurį paaiškėja tolesnės naujo verslo perspektyvos: jei per šį laiką naujai paslaugų įmonei ar parduotuvei pavyksta įsitvirtinti, paprastai ji lieka veikti ilgesnį laiką, jei ne – dažnas verslininkas mėgina ieškoti kitos vietos. Tada ant parduotuvių ir atsiranda užrašai „Parduotuvė išsikėlė. Patalpos išnuomojamos“, kurių beveik visada gali pamatyti Klaipėdos centre.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu komercinių patalpų nuomos kainos Klaipėdos centre svyruoja nuo 15 iki 38 Lt už kv. m, kitose miesto dalyse – vidutiniškai 10–15 Lt už kv. m. „Kainos jau kuris laikas stabilios. Kristi nebėra kur“, – tvirtina L.Juozaitis.
Tokie Klaipėdos centrinėse gatvėse esantys prekybos centrai, kaip „Manto namai“, „Kiras“ ar „Mega Plaza“, aiškiai merdi, pavieniai patalpų ne prekybos centruose nuomininkai irgi nuolat keičiasi, bet yra ir tokių, kurie gali džiaugtis sėkme net šiais sudėtingais laikais. Štai jau kuris laikas pastebima, kad uostamiesčio centre daugėja dėvėtų drabužių parduotuvių. Vis dėlto akivaizdu, kad prekybinei bei paslaugų veiklai Klaipėdos centras šiandien nepalankus.

Pastaraisiais metais stipriai patobulėjusios celiuliozės gamybos technologijos privertė naujai pažvelgti į inovatyvius šios medžiagos panaudojimo būdus.

Per kelerius praėjusius metus pasaulio drabužių rinką sukrėtė keli ryškūs medvilnės kainų šuoliai, drabužių gamintojus priversdami iš naujo pažvelgti į dirbtinį šilką, kuris gaminamas iš medžio celiuliozės. Nors šiandien medvilnės kainos nukritusios, prognozuojama, kad šio ištekliaus kainos tik didės – dėl vis labiau šylančio planetos klimato bei ryškėjančio vandens trūkumo. Juk kilogramui medvilnės užauginti prireikia daugiau nei 10 tūkst. litrų vandens.
Taip pat nereikia pamiršti didėjančios žmonių populiacijos ir jos maisto poreikio – vis dažniau medvilnę iš jai reikalingų derlingų žemės plotų išstumia maistinės kultūros. Tuo tarpu Kinijos vidurinė klasė perka daugiau drabužių, tad tekstilės pramonė pradėjo rimtai ieškoti medvilnės alternatyvų.
Dirbtinis šilkas atrastas daugiau nei prieš šimtą metų, tačiau antroje XX a. pusėje susidomėjimas juo sumažėjo. Ši medžiaga gaminama iš medienos, kuri mechaniniu, cheminiu arba terminiu būdu sutrinama iki smulkiausių ją sudarančių gijų. Iš jų galima pagaminti tvirtesnį, geriau praleidžiantį orą bei sugeriantį drėgmę pluoštą, nei medvilnė ar drobė. Išsigandusius dėl miškų naikinimo aplinkosaugininkus galima nuraminti – drabužiams reikalingai celiuliozei gaminti puikiai tinka tokie greitai augantys augalai, kaip bambukai ar kanapės.
Beje, bambukai tampa labai geru kietmedžio pakaitalu statybų bei baldų pramonėje – iš smulkintų bambukų pagamintos plokštės tinka netgi grindų dangai.
Pernai viena didžiausių Kinijos dirbtinio šilko gamintojų „Fulida Group Holdings“ nusipirko celiuliozės fabriką „Neucel Specialty Cellulose“ Kanadoje. Kita Kanados įmonė „Fortress Paper Ltd“, iki šiol gaminusi popierių, praėjusiais metais dalį savo fabrikų perorientavo į celiuliozės, tinkamos dirbtiniam šilkui, gamybą. Įmonės direktorius Chadas Wasilenkoffas tikisi, kad per artimiausius metus ji taps didžiausia tokios celiuliozės gamintoja.
„Pirmas dalykas, kurį įsigyja tipiškas Kinijos vidurinė klasės atstovas, yra mobilusis telefonas. Iš karto po to jis imasi atnaujinti savo garderobą“, – taip savo verslo perspektyvas mato Ch.Wasilenkoffas.
„Mediniais“ drabužiais domimasi ne tik dėl pigesnės gamybos žaliavos – dirbtinis šilkas sulaukia vis daugiau ir aukštosios mados kūrėjų dėmesio. Tarkim, pernai mados namai „Isaac Mizrahi“ savo kolekcijose naudojo nemažai dirbtinio šilko.

„Medinė“ nanomedžiaga

Vis dėlto daug įdomesnė iš medžio išgaunama medžiaga yra vadinamoji nanokristalinė celiuliozė (toliau – nanoceliuliozė). Atrasta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, didesnio susidomėjimo ji sulaukė tik pastaruoju metu, mat jai gaminti reikalingos technologijos atpigo. Kad būtų pagaminta ši medžiaga, medieną reikia susmulkinti iki ypač plonų ir gan ilgų siūlelių – nanokristalų, iš kurių paskui „suklijuojamas“ pluoštas. Šis pluoštas, be to, kad yra gaminamas iš natūralių medžiagų, pasižymi didžiuliu patvarumu. Pavyzdžiui, įmaišius jo į įprastą plastiką ar popierių, šie tampa kelis tūkstančius kartų tvirtesni. Teoriškai nanoceliuliozės pluoštas pasižymi netgi didesniu patvarumu nei neperšaunamoms liemenėms gaminti naudojamas kevlaras.
Kita šios „medinės“ nanomedžiagos savybė – ypač efektyvus drėgmės sugėrimas. Dėl šios savybės ji vis dažniau naudojama medicinoje (tvarsčiams) bei kai kuriuose kosmetikos produktuose. Nanoceliuliozės pluoštu padengti kitų medžiagų paviršiai pakeičia ir kai kurias fizines savybes. Pavyzdžiui, ja padengtas popierius gali reaguoti į elektromagnetinį lauką – o tai jau nauji nearti dirvonai elektronikos gamintojams.
Apie didėjantį susidomėjimą šia inovatyvia medžiaga byloja ir tai, kad 2011-ųjų vasarą Kanadoje įkurtos net dvi įmonės, kurios imsis masinės nanoceliuliozės gamybos bei tirs galimus naujus komercinio pritaikymo būdus.
Nanoceliuliozė yra gana egzotiška ir nauja medžiaga, užtat nemažai bendrovių ieško būdų, kaip patobulinti visiems pažįstamą celiuliozę. Tokiomis perspektyvomis ypač susidomėjo Skandinavijos šalių įmonės, juk šiose valstybėse plyti gausūs miškų masyvai.
Be aplinkosaugos ir inovacijų, šia linkme judėti verčia ir kiti motyvai – elektronikos amžiuje stipriai sumažėjusi popieriaus paklausa ir vis labiau brangstanti įvairaus plastiko gamybai naudojama nafta. Štai Švedijos bendrovė „Sodra“ pristatė pagerintą ir ypač tvirtą celiuliozę „DuraPulp“, iš kurios pradėtos gaminti kėdės, staliniai šviestuvai, vazos, – šie produktai išskirtinai lengvi, tačiau pakankamai tvirti. Taip pat ši bendrovė ėmėsi gaminti ypač lengvą ir porėtą popierių bei ypač tvirtą ir ploną kartoną, kurie ateityje pakeis pakuotėms skirtą plastiką.
Bene svarbiausia šių medžiagų savybė – jos greitai suyra ir nepalieka jokių pavojingų cheminių medžiagų.

Nors ekonomikos ekspertai ir politikai nepaliaujamai kalba apie galimą antrą krizės bangą, vartojimas pamažu didėja. “Aprangos” grupės generalinio direktoriaus Rimanto Pervenecko teigimu, nepaisant neigiamų prognozių, prekybos drabužiais sektorius ne tik atsigauna, bet ir turi dar neišnaudotų plėtros galimybių. Jo manymu, pirkėjus galima patraukti ne tik akcijomis ir nuolaidomis, bet ir naujais prekių ženklais.

PROGNOZĖS: Kokie “Aprangos” grupei buvo 2011-ieji?

R.P.: Nors krizė dar nepasitraukė, “Aprangos” grupei 2011-ieji buvo puikūs. Kai 2010 m. pabaigoje pristatėme 2011-ųjų verslo prognozes, žiniasklaida net kritikavo už perdėtą optimizmą. Tačiau rezultatai netgi viršijo lūkesčius 1 proc.: 2011 m. pasiekėme daugiau nei 420 mln. Lt, t.y. apie 12 proc. didesnę nei 2010 m., mažmeninę prekių apyvartą, metus baigėme praktiškai be paskolų. Atidarėme arba rekonstravome keturiolika parduotuvių. Baltijos šalyse sukūrėme daugiau nei šimtą naujų darbo vietų.

PROGNOZĖS: Ar tai rodo, kad Lietuvos gyventojų vartojimas grįžta į ikikrizinį lygį?

R.P.: Vartojimas po truputį atsigauna, bet iki ikikrizinio lygio dar toli. Tačiau krizės metu sumenkusi paklausa privertė ir mus ieškoti naujų būdų, kaip patraukti pirkėjus. Pavyzdžiui, daug dėmesio skyrėme parduotuvių atnaujinimui. Stebime, kaip keičiasi parduotuvės Vakarų Europoje, o kartu ir pasaulyje garsiausių prekių ženklų bei prekybos tinklų koncepciniai sprendimai, vizualinis pateikimas, parduotuvių architektūra. Visuomet siekiame Lietuvoje diegti vakarietišką prekybos kultūrą. Rekonstruotose parduotuvėse diegėme ir diegsime naujausias drabužių prekybos technologijas. Taigi iš krizės planuojame išeiti technologiškai stipresni.

Beje, nepaisant ekonominės krizės tiek Lietuvoje, tiek ES, 2011 m. susitarėme ir dėl naujų prekių ženklų įvedimo mūsų rinkose. Atidarėme pirmąją Marina Rinaldi, priklausančią “Max Mara” grupei, parduotuvę Vilniuje. Vienas svarbiausių pasiektų susitarimų – franšizės sutartis dėl “Massimo Dutti” tinklo plėtojimo Baltijos šalyse.

“Massimo Dutti” – penktoji pasaulinio drabužių mažmeninės prekybos lyderio “Inditex” grupės koncepcija, kurią Baltijos šalyse plėtoja “Aprangos” grupė, bendradarbiaujanti su “Inditex” nuo 2004-ųjų. Vasaros pabaigoje atidaryta “Massimo Dutti” prekybos centre “Akropolis” Vilniuje – 33-ioji “Inditex” grupės parduotuvė Baltijos šalyse. Pernai birželį “Aprangos” grupė ir “Inditex” grupė iki 2014 m. pratęsė frančizės sutartis dėl “Zara”, “Bershka”, “Pull and Bear” ir “Stradivarius” tinklo plėtros Baltijos šalyse.

PROGNOZĖS: Kokie 2012-ųjų planai?

R.P.: Esame drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderiai Lietuvoje ir Baltijos šalyse, dabar mūsų grupė valdo 121 parduotuvę. Nepaisant sunkiai prognozuojamų 2012-ųjų – labai neigiamos aplinkos tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje, nepaisant kalbų ir veiksmų didinant mokesčius, planuojame padidinti pardavimą 8–9 proc. Numatome beveik padvigubinti, lyginant su 2011 m., investicijas į tinklo atnaujinimą ir plėtrą, pertvarkysime ar atidarysime naujų, iš viso apie dvidešimt, parduotuvių trijose Baltijos šalyse.

PROGNOZĖS: Kokiais naujais vardais “Aprangos” prekių ženklų šeima pasipildys šiemet?

R.P.: Vienas 2011-ųjų laimėjimų – pasirašyta franšizės sutartis su “Aldo” grupe iš Kanados dėl avalynės parduotuvių tinklo “Aldo” plėtojimo Baltijos šalyse. “Aldo” grupė yra viena madingos avalynės ir aksesuarų mažmeninės prekybos lyderių pasaulyje. Ji specializuojasi ryškiausias mados tendencijas atspindinčios moteriškos ir vyriškos avalynės bei aksesuarų gamybos bei mažmeninės prekybos srityje. Kaip ir kitos šiuo metu stipriausios Amerikos žemyno mados kompanijos, “Aldo” itin aktyviai plečiasi Europoje.

Avalynės tinklo plėtojimas yra nauja kryptis ir naujas iššūkis “Aprangos” grupės veikloje. Pirmosios trys “Aldo” parduotuvės duris atvers 2012 m. kovo mėnesį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos ir pramogų centruose “Akropolis”.

Turime neabejotinai patį geriausią Baltijos šalyse drabužių prekių ženklų portfelį. Tačiau niekada nestovime vietoje. Visuomet stebime, analizuojame penkis–aštuonis prekių ženklus, kuriuos anksčiau ar vėliau, jei jie atitiks tam tikrus kriterijus, planuojame atvesti į mūsų rinką.

Manau, kad ir 2012 m. Baltijos šalyse atsiras bent du trys nauji prekių ženklai. Tikiu, kad jų atsiradimu gerokai nustebinsime rinką.

PROGNOZĖS: Kokie lietuvių drabužių pirkimo ypatumai? Kas įsuka prekybą – akcijos, nuolaidos, išpardavimai? Ar viskas kartu sudėjus?

R.P. Man regis, šiandien lietuvių pirkėjų elgsenos ypatumus lemia ne pačių vartotojų pokyčiai, bet didieji Lietuvos maisto prekių tinklai bei vienas kitas namų apyvokos prekių operatorius, kurie gana agresyviai kovoja tarpusavyje nuolaidomis. Vartotojai į tai natūraliai reaguoja. Vis dėlto tokia situacija, kai visą sezoną vyksta akcijos, kaip dabar Lietuvoje, pasaulyje nėra įprasta.

Mūsų grupė yra vakarietiškos prekybos kultūros, kurios esmė – du ryškūs sezoniniai išpardavimai bei visas sezonas be ypatingų nuolaidų, šalininkė. Tai yra įprasta ir dažnai sulaukiame ir mūsų partnerių, prekių ženklų atstovų primygtinių siūlymų laikytis tokios prekybos politikos. Mes nesinaudojame jokiais ypatingais triukais nuolaidų bei išpardavimų metu.

PROGNOZĖS: Kokius prekių kainų pokyčius prognozuojate 2012 m.?

R.P.: Manau, drabužių kainos išliks stabilios, jos neturėtų didėti. Kartu reikėtų pabrėžti, kad konkurencija tarp prekių ženklų yra didelė ir kiekvienas, kovodamas dėl vartotojo, ieško geriausio kainos bei kokybės santykio.

"Veido" archyvas

1. Natūralūs audiniai iš bambuko, pieno baltymų, sojų, dilgėlių, kanapių, kukurūzų pluoštų.

2. Funkcionalios medžiagos, saugančios nuo šalčio, vėjo, ultravioletinių spindulių, taip pat nuo alergijos.

3. Persiūti ir neatpažįstamai pakeisti seni drabužiai, pavyzdžiui, iš dvejų vyriškų marškinių pasiūtas moteriškas sarafanas, iš sportinio stiliaus švarko – krepšys.

4. Ilgaamžiai drabužiai, pasiūti iš tvirtų audinių, pavyzdžiui, lino. Net ilgai nešiojant jie nekeis formos, nesusidėvės.
5. Natūralūs dažai: arbatžolės, medžio žievė, indigo dažai, chna.

6. Pastelinės spalvos, nes natūralūs dažai nesuteiks drabužiui tokio ryškumo kaip sintetiniai.

7. Paprasti modeliai, neperkrauti detalėmis, įmantriomis formomis.

8. Ergonomiški drabužiai. Svarbiausia bus patogumas, tad vyraus sportinis stilius, pavyzdžiui, batai, skirti slidinėti, kelnės, tinkamos ir sportuoti.

9. Etiška mada – bus atsisakoma brangių medžiagų, kurios gaunamos žalojant gamtą ir gyvūnus.

10. Gamyba senųjų amatų principu, kai gamintojas pats augina pluoštą, jį paruošia ir pasiuva drabužį.

"Veido" archyvas

2020-aisiais mūsų spintose bus mažiau drabužių, nes dėvėsime perdirbtus ir persiūtus. Vyraus natūralios medžiagos ir dažai, taip pat funkcionalūs audiniai, saugantys nuo šalčio, ultravioletinių spindulių, alergijos.

Šiandien negalima išskirti vieno vyraujančio mados stiliaus. Visi jie yra susimaišę, susiniveliavę ir individualūs. Žmonės dažniausiai rengiasi pagal tai, kokiai socialinei ar profesinei grupei save priskiria ir nenori iš jos išsiskirti.
Nuo devintojo dešimtmečio mados diktatą pakeitė individualus stilius, kurį formuoja žinomi aktoriai, dainininkai, politikai. Jeigu daugeliui priimtina, ką dėvi garsenybės, jos kaipmat pradedamos kopijuoti.

Priminsime, kad iki tol kiekvienas dešimtmetis aiškiai skyrėsi nuo kito. Pavyzdžiui, šeštajame dešimtmetyje vyravo suknelės paryškintu liemeniu, pūsti sijonai, taliją pabrėžiantys dirželiai. Buvo dėvimi bateliai visai be pakulnės ir nešiojami įmantrūs galvos apdangalai. Vyrų švarkai tapo siauresni, o populiariausios kelnės – languotos, chaki spalvos. Septintasis dešimtmetis vadinamas mados aukso amžiumi, kai žmonės ypač rūpinosi savo išvaizda. Moterys dėvėjo trapecijos formos sijonus, švarkelius trijų ketvirčių rankovėmis ir palaidines giliomis iškirptėmis. Vyravo vienspalviai (balti, juodi, dramblio kaulo) audiniai, tokie kaip šilkas, organza, šifonas. Aštuntasis dešimtmetis – tai mini sijonų, platėjančių kelnių, itin ryškių spalvų, margų audinių laikotarpis.

Šiandieninėje madoje yra pėdsakų iš visų praėjusių dešimtmečių. Mat mada sukasi spirale – kas keletą dešimtmečių sugrįžta, tačiau atsinaujinusi naujomis spalvomis ir siluetais. Šiuo metu itin populiaru derinti vintažinio stiliaus drabužius su siūtais šiomis dienomis.

O kaip mes rengsimės po dešimties metų?

Spintose – mažiau drabužių

Drabužių dizainerė Julija Janulaitytė mano, kad nėra didelio skirtumo tarp to, ką dėvėjome prieš dešimt metų, ir ką vilkime dabar. Vyrauja daug skirtingų stilių, iš kurių žmogus renkasi pagal tai, kas jam gražu ir patogu. “Žinoma, didelę įtaką daro komercializuota mada, kai stengiamasi parduoti tam tikrus drabužius, tikinant, kad tai to sezono tendencijos”, – sako J.Janulaitytė.

Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros vedėja Jolanta Vazalinskienė pastebi, kad šiuo metu skatinamas besaikis vartojimas. Tam, kad žmonės kuo daugiau pirktų ir dažnai atnaujintų garderobą, drabužiai siuvami iš trumpai tarnaujančių medžiagų, todėl jie greitai praranda formą, nublunka, susidėvi. Dėl tos pačios priežasties dažnai keičiasi ir madingų spalvų gama. Norėdamas žengti koja kojon su mada, žmogus kas pusmetį perka vis kitos spalvos drabužius, tačiau tai neturi nieko bendro su stiliaus pojūčiu.

“Taigi požiūris į drabužių dėvėjimą kardinaliai keisis. Vartojanti visuomenė taps taupančia. Seni drabužiai bus persiuvami, naudojamos tvirtos medžiagos, kad juos būtų galima kuo ilgiau dėvėti. Spintose bus mažiau drabužių ir jų taip dažnai nekeisime”, – prognozuoja J.Vazalinskienė ir priduria, kad atsigręžti į daikto perdarymą ir ilgaamžiškumą skatins ne skurdas, o išnaudoti gamtos ir energijos ištekliai, taip pat būtinybė mažinti taršą. Dėl to vis labiau populiarės ir natūralios medžiagos.

Tokios tendencijos mados pasaulyje ne naujiena. Po 1973-iųjų vadinamosios naftos krizės, kuri paveikė viso pasaulio ekonomiką, taip pat ėmė vyrauti natūralūs audiniai, paprastumas, daugėjo ekologiškos mados apraiškų.
“Ekonominė padėtis madai daro labai didelę įtaką. Štai Antrojo pasaulinio karo metais moterys pradėjo dėvėti kelnes, o palaidinės, švarkai buvo praplatintais pečiais. Tai moterims suteikė stiprių, viską galinčių asmenybių įvaizdį. Juk joms reikėjo užimti vyrų darbo vietas, o fizinių darbų su sijonu nelabai padirbsi”, – aiškina J.Janulaitytė.

Keisis mados filosofija

Beje, šiandien keičiantis moterų ir vyrų vaidmenims, kai vis daugiau dailiosios lyties atstovių aktyviai dalyvauja politikoje, versle, visuomeniniame gyvenime, užima vadovaujamus postus, vėl tampa madingi vyriško silueto drabužiai. “Prieš dvylika metų buvo populiarūs siauri pečiai, petukai iš palaidinių, švarkų, suknelių buvo išimami, o dabar jie sugrįžta. Tačiau tuo pačiu metu madingos suknelės, sijonai, pabrėžiamas moteriškumas”, – nurodo J.Janulaitytė.

Žinoma Lietuvos drabužių dizainerė teigia, kad mados pasaulis reaguoja ir į skaudžias nelaimes, konfliktus, net gamtos stichijos keičia madą. Po Japoniją sukrėtusios nelaimės ėmė populiarėti japoniškas stilius, šios šalies dizainerių darbai, o neramumai Libijoje turi įtakos, kad drabužiuose randasi arabiškų motyvų.

Drabužių dizaineris ir juvelyras Vitalis Čepkauskas mano, kad lietuviai labai greitai perima mados naujoves, jas seka ir turi stiliaus pojūtį. “Ateityje bus populiarūs rankų darbo gaminiai, nes jie ilgaamžiškesni. Kasdieniai drabužiai taps sportiškesni ir patogesni. Jie bus paprasti, neperkrauti įvairiomis detalėmis, dings įmantrios formos, ypač batų. O medžiagos bus funkcionalesnės – saugos nuo šalčio, vėjo, ultravioletinių spindulių, alergijos”, – prognozuoja V.Čepkauskas.

O J.Vazalinskienės nuomone, vyraus natūralūs audiniai, tokie kaip bambukų, pieno baltymų, sojų pluoštai. Bus prisiminti senieji medžiagų dažymo receptai, pavyzdžiui, su medžio žieve, arbatžolėmis. Bus stengiamasi naudoti kuo mažiau sintetinių medžiagų, nes jos sukelia alergiją, be to, teršia aplinką. “Išryškės senoji amatų tendencija. Drabužiai bus brangesni, bet jų nereikės taip dažnai pirkti, nes ilgai tarnaus. Keisis mados filosofija, tad žmonėms reikės iš naujo mokytis rengtis”, – apibendrina VDA Kostiumo dizaino katedros vedėja J.Vazalinskienė.

BFL

Maisto bei drabužių brangimas balandį sparčiau nei tikėtasi didino infliaciją, teigia analitikai. Anot jų, kainų mažėjimo galima tikėtis nebent vasaros antroje pusėje.

“Mūsų bankas tikėjosi mažiau (mažesnės infliacijos – BNS), ir ko gero, apsirikome dėl dviejų priežasčių – dėl maisto ir dėl drabužių ir avalynės labai smarkaus brangimo”, – BNS sakė SEB banko analitikė Vilija Tauraitė.

Balandį mėnesio infliacija buvo tokia pat, kaip ir kovo mėnesį – 1proc., vasarį vartojimo kainų indeksas buvo 0,1 , sausį – 0,4 procento. Balandį kainos augo penktą mėnesį iš eilės.

Anot analitikės, infliaciją ir toliau skatina išoriniai veiksniai – maisto, degalų brangimas, tuo tarpu didelis avalynės ir maisto brangimas antrą mėnesį iš eilės, jos vertinimu, jau atrodo keistokas.

“Sakyčiau, neįprastai didelis ir du mėnesius iš eilės. Čia jau klausimas, ar jis atspindi vien išorės faktorius, ar ir mūsų prekybininkų norą galbūt daugiau uždirbti. Čia galbūt ir kažkokie paklausos infliacijos pradai jau reiškiasi. Tikėkimės, kad ateinantis sezonas – ir naujas derlius, ir drabužių išpardavimai leis lengviau atsikvėpti, nes tai, ką matėme pastaraisiais mėnesiais – tai jau yra gana akivaizdus infliacijos spartėjimas, ir gana greitas, kas aišku, yra tikrai kenksminga mūsų vartojimo atsigavimui ir apskritai galutiniam ekonomikos atsitiesimui šiais metais”, – kalbėjo V. Tauraitė.

Ji pastebėjo, jog drabužiai ir avalynė Lietuvoje ir taip kainuoja brangiau nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse.

“Gamintojai gręžiasi nuo Kinijos, bet manau, jie ieško ne mažiau pigesnių gamintojų, nei kad turėjo Kinijoje. Lietuvoje apskritai drabužiai ir avalynė yra brangesni negu daugelyje netgi Vakarų Europos šalių ir kai kur netgi labai smarkiai. Todėl sugretinant šiuos du faktus, nedrįsčiau galvoti, jog tai yra sąnaudų faktorius. Matyt, tikimasi kažkokios didesnės paklausos, bet nelabai įsivaizduoju, iš kur ją galėtų išspausti”, – kalbėjo analitikė.

“DnB Nord” grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka taip pat teigė, jog kainų augimas balandį viršijo lūkesčius ir priminė 2009 metų pradžios “kainų pasiutpolkę”.Anot jos, itin didelius kainų šuolius pademonstravo kava, arbata, kakava bei aliejų ir riebalų produktų grupės, kurių kainos padidėjo ketvirtadaliu, išaugo ir duonos (12 proc.), pieno produktų (14,6 proc.) – kainos.

“Maisto produktų kainų kilimas itin brangiai kainuoja gyventojams – Lietuvoje maistui yra skiriama kone didžiausia – po Rumunijos – pajamų dalis Europos Sąjungoje, ir pernai šis rodiklis padidėjo pirmą kartą naujame tūkstantmetyje”, – pastebėjo J. Rojaka.

Anot jos, taupymas išliks svarbiu gyventojų prioritetu visus 2011 metus.

“Didžioje Britanijoje šuoliuojančiai didėjančios degalų kainos privertė dalį vairuotojų atsigręžti į visuomeninį transportą, apie 7 proc. išaugo keleivių traukiniais skaičius”, – pastebėjo analitikė.

V. Tauraitė prognozavo, jog kainų mažėjimo Lietuvoje galima tikėtis nebent vasarą, kai bus sulaukta naujo derliaus ir naujų maisto kainų.

“Vasarą įprastai būna infliacijos atoslūgis. Galų gale drabužių ir avalynės grupė gal šiek tiek atpigs, iš naftos rinkos pastarosiomis savaitėmis neblogos naujienos – naftos kainos mažėja, ir Lietuvoje jau keliais centais degalai yra atpigę, todėl tikimės šiokio tokio atoslūgio ir infliacijos srityje”, – sakė V. Tauraitė.

Ji teigė, jog mėnesio defliacijos Lietuvoje galima būtų tikėtis nebent liepą-rugpjūtį: “Tada, kai yra mažiausias infliacinis spaudimas per visus metus. Bet vertinčiau atsargiai, nes žaliavos, kurios diktuoja infliacinį spaudimą, mums gali labai staigiai pakeisti kryptį – iš pigimo į brangimą”.

Lietuvoje balandžio mėnesį, palyginti su kovu, užfiksuota 1 proc. mėnesio infliacija. Metinė infliacija balandį (balandį, palyginti su 2010 metų balandžiu) siekė 4,4 proc., o vidutinė metinė (12-kos pastarųjų mėnesių, palyginti su tokiu pat ankstesniu laikotarpiu) infliacija – 2,6 procento. Statistikai prognozavo, kad balandžio mėnesį Lietuvoje bus 0,5 proc. suderinta mėnesio infliacija, 3,8 proc. metinė infliacija bei 2,4 proc. vidutinė metinė infliacija.

Finansų ministerija prognozuoja, jog suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų būti 3,3 proc., Lietuvos bankas prognozuoja 3,8 proc. vidutinę metinę infliaciją.

Drabužių prekybos bendrovės, pernai vėl fiksavusios kritusias apyvartas, tikisi, kad pastaraisiais mėnesiais pavyko tvirčiau atsispirti nuo dugno ir šiemet pardavimai turėtų didėti.

Lietuvoje 31 “Monton”, “Mosaic”, “Baltman” ir “Ivo Nikkolo” parduotuvę valdančios “Baltika Lietuva” pardavimai pernai, palyginti su jau krizės gerokai aptalžytais 2009 metais, vėl krito 17,8 procento. Tačiau, nepaisant neigiamo metinio rezultato, paskutiniais metų mėnesiais bendrovės pardavimų kreivė kilo aukštyn, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Lapkritį pardavėme 16 proc., gruodį – 6 proc. daugiau nei 2009 metais tokiame pačiame prekybos plote”, – teigė “Baltika Lietuva” direktorė Viktorija Krolytė. Anot jos, tendencijos nuteikia optimistiškai, tad šiemet jau laukiama stabilaus, nors ir ne staigaus pardavimų augimo.

Bendrovės “Lėvuo”, Lietuvoje valdančios tokias parduotuves kaip “Imitz”, “Esprit”, “Celio”, parduodamų drabužių apyvarta pernai, preliminariais duomenimis, buvo 19 proc. mažesnė negu 2009 metais. Apyvartai įtakos turėjo ne tik smunkantis vartojimas, bet ir bendrovės sprendimai uždaryti šešias parduotuves bei atsisakyti kai kurių neperspektyvių prekių ženklų.

“Paskutiniais mėnesiais matėme tendenciją, kad šiokia tokia stabilizacija jau yra. Ta stabilizacija, žinoma, yra tik 2009 metų lygmens, tad praktiškai vartojimas dar vis tiek yra labai mažas”, – teigė “Lėvens” generalinis direktorius Deimantas Dalibogas. Tačiau, anot jo, šiemet jau tikimasi nedidelio pardavimų augimo.

Šiuo metu “Lėvuo” valdo 42 drabužių parduotuves Lietuvoje. Sunkmečiu bendrovė pasitraukė iš Latvijos rinkos, mat išsilaikyti staigiai kritus vartojimui ten jau buvo per daug nuostolinga.

“Turbūt, kad krizė po truputėlį baigiasi, dugną pasiekėme, o dabar vartojimas pamažu turėtų atsigauti. Aš manau, kad 2011 metais žmonės tikrai pradės vartoti daugiau”, – tvirtino didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos bendrovės “Apranga” finansų ir ekonomikos direktorius Saulius Bačauskas.

“Aprangos” grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) pernai, palyginti su 2009-aisiais, sumažėjo 3,3 proc. iki 379,5 mln. litų, o apyvarta tik Lietuvos parduotuvėse sumažėjo 6,8 procento.

Nors ekonomikos ekspertai ir politikai nepaliaujamai kalba apie galimą antrą krizės bangą, vartojimas pamažu didėja. “Aprangos” grupės generalinio direktoriaus Rimanto Pervenecko teigimu, nepaisant neigiamų prognozių, prekybos drabužiais sektorius ne tik atsigauna, bet ir turi dar neišnaudotų plėtros galimybių. Jo manymu, pirkėjus galima patraukti ne tik akcijomis ir nuolaidomis, bet ir naujais prekių ženklais.

PROGNOZĖS: Kokie “Aprangos” grupei buvo 2011-ieji?

R.P.: Nors krizė dar nepasitraukė, “Aprangos” grupei 2011-ieji buvo puikūs. Kai 2010 m. pabaigoje pristatėme 2011-ųjų verslo prognozes, žiniasklaida net kritikavo už perdėtą optimizmą. Tačiau rezultatai netgi viršijo lūkesčius 1 proc.: 2011 m. pasiekėme daugiau nei 420 mln. Lt, t.y. apie 12 proc. didesnę nei 2010 m., mažmeninę prekių apyvartą, metus baigėme praktiškai be paskolų. Atidarėme arba rekonstravome keturiolika parduotuvių. Baltijos šalyse sukūrėme daugiau nei šimtą naujų darbo vietų.

PROGNOZĖS: Ar tai rodo, kad Lietuvos gyventojų vartojimas grįžta į ikikrizinį lygį?

R.P.: Vartojimas po truputį atsigauna, bet iki ikikrizinio lygio dar toli. Tačiau krizės metu sumenkusi paklausa privertė ir mus ieškoti naujų būdų, kaip patraukti pirkėjus. Pavyzdžiui, daug dėmesio skyrėme parduotuvių atnaujinimui. Stebime, kaip keičiasi parduotuvės Vakarų Europoje, o kartu ir pasaulyje garsiausių prekių ženklų bei prekybos tinklų koncepciniai sprendimai, vizualinis pateikimas, parduotuvių architektūra. Visuomet siekiame Lietuvoje diegti vakarietišką prekybos kultūrą. Rekonstruotose parduotuvėse diegėme ir diegsime naujausias drabužių prekybos technologijas. Taigi iš krizės planuojame išeiti technologiškai stipresni.

Beje, nepaisant ekonominės krizės tiek Lietuvoje, tiek ES, 2011 m. susitarėme ir dėl naujų prekių ženklų įvedimo mūsų rinkose. Atidarėme pirmąją Marina Rinaldi, priklausančią “Max Mara” grupei, parduotuvę Vilniuje. Vienas svarbiausių pasiektų susitarimų – franšizės sutartis dėl “Massimo Dutti” tinklo plėtojimo Baltijos šalyse.

“Massimo Dutti” – penktoji pasaulinio drabužių mažmeninės prekybos lyderio “Inditex” grupės koncepcija, kurią Baltijos šalyse plėtoja “Aprangos” grupė, bendradarbiaujanti su “Inditex” nuo 2004-ųjų. Vasaros pabaigoje atidaryta “Massimo Dutti” prekybos centre “Akropolis” Vilniuje – 33-ioji “Inditex” grupės parduotuvė Baltijos šalyse. Pernai birželį “Aprangos” grupė ir “Inditex” grupė iki 2014 m. pratęsė frančizės sutartis dėl “Zara”, “Bershka”, “Pull and Bear” ir “Stradivarius” tinklo plėtros Baltijos šalyse.

PROGNOZĖS: Kokie 2012-ųjų planai?

R.P.: Esame drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderiai Lietuvoje ir Baltijos šalyse, dabar mūsų grupė valdo 121 parduotuvę. Nepaisant sunkiai prognozuojamų 2012-ųjų – labai neigiamos aplinkos tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje, nepaisant kalbų ir veiksmų didinant mokesčius, planuojame padidinti pardavimą 8–9 proc. Numatome beveik padvigubinti, lyginant su 2011 m., investicijas į tinklo atnaujinimą ir plėtrą, pertvarkysime ar atidarysime naujų, iš viso apie dvidešimt, parduotuvių trijose Baltijos šalyse.

PROGNOZĖS: Kokiais naujais vardais “Aprangos” prekių ženklų šeima pasipildys šiemet?

R.P.: Vienas 2011-ųjų laimėjimų – pasirašyta franšizės sutartis su “Aldo” grupe iš Kanados dėl avalynės parduotuvių tinklo “Aldo” plėtojimo Baltijos šalyse. “Aldo” grupė yra viena madingos avalynės ir aksesuarų mažmeninės prekybos lyderių pasaulyje. Ji specializuojasi ryškiausias mados tendencijas atspindinčios moteriškos ir vyriškos avalynės bei aksesuarų gamybos bei mažmeninės prekybos srityje. Kaip ir kitos šiuo metu stipriausios Amerikos žemyno mados kompanijos, “Aldo” itin aktyviai plečiasi Europoje.

Avalynės tinklo plėtojimas yra nauja kryptis ir naujas iššūkis “Aprangos” grupės veikloje. Pirmosios trys “Aldo” parduotuvės duris atvers 2012 m. kovo mėnesį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos ir pramogų centruose “Akropolis”.

Turime neabejotinai patį geriausią Baltijos šalyse drabužių prekių ženklų portfelį. Tačiau niekada nestovime vietoje. Visuomet stebime, analizuojame penkis–aštuonis prekių ženklus, kuriuos anksčiau ar vėliau, jei jie atitiks tam tikrus kriterijus, planuojame atvesti į mūsų rinką.

Manau, kad ir 2012 m. Baltijos šalyse atsiras bent du trys nauji prekių ženklai. Tikiu, kad jų atsiradimu gerokai nustebinsime rinką.