Pripažinkime: daugelio spintose karaliauja sintetinių audinių drabužiai. Tačiau tokios medžiagos – negyvos, neleidžiančios kūnui kvėpuoti, o žiemą dar ir mažai šildančios! Be to, gali išprovokuoti alergines reakcijas. Todėl atšalus verta įsigyti vilnonių drabužėlių ir patalynės.

Kuo ypatinga vilna?

Vilna – natūralus, ypač seniai naudojamas pluoštas. Ji ne tik bene geriausiai saugo nuo žvarbaus oro, bet ir, manoma, slopina skausmą, padeda įveikti uždegimus, stiprina organizmą.

Neleidžia nei sušalti, nei sukaisti. Vilna – labai šiltas audinys, tačiau perkaisti neleidžia. Kai vilna sugeria drėgmę, joje įvyksta daugybė cheminių reakcijų, kurios išskiria karštį į aplinką. Tuo tarpu pats audinys lieka šiltas. Tai leidžia kūnui prisitaikyti prie temperatūros svyravimų, kuriuos sukelia drėgmė.

Išlaiko šilumą net suprakaitavus. Viršutinis vilnos sluoksnis susideda iš mažyčių mikroporų, leidžiančių audiniui kvėpuoti. Tačiau poros yra tokios mažytės, kad nei prakaitas, nei vanduo negali prasiskverbti į audinio paviršių. Tad vilnoniai drabužiai puikiai išlaiko šilumą net suprakaitavus. Be to, sukaitus nesuteikia nemalonių pojūčių.
Saugo nuo bakterijų. Natūrali vilna neleidžia daugintis bakterijoms, neutralizuoja odos išskyras.

Antroji oda. Taip vadinama merinosų vilna, kuri yra lengva, švelni, puri. Joje esama tokių pat baltyminių medžiagų kaip ir žmogaus odoje – proteinų bei kerotinų. Tad net apatinius drabužėlius, pagamintus iš merinosų vilnos, dėvėti labai malonu: jie puikiai praleidžia orą, leidžia odai kvėpuoti. Ne veltui tokia vilna vadinama antrąja oda.

Vilna pati išsivalo. Tai dar viena unikali šios natūralios medžiagos savybė. Drabužį reikia tik išvėdinti, ir prakaito ar kitoks kvapas išnyksta. O skalbti vilną rekomenduojama rankomis, ypač gležniems daiktams labai patiks… plaukų šampūnas. Nereikėtų jos trinti, nes ji traukiasi ir veliasi.

Tik natūrali vilna – sveika ir maloni

Dažyta ar kitaip chemiškai apdorota medžiaga daugeliui atrodo patraukliau, mat būna įvairiai nuspalvinta, yra ne tokia šiurkšti, nesivelia. Tačiau būtent tokia ji netenka praktiškai visų naudingųjų savybių, tampa panaši į sintetinį pluoštą. Pavyzdžiui, kad vilna nesiveltų, ji padengiama dirbtinės dervos plėvele. Tada prie odos liečiasi ne natūralūs vilnos plaušeliai, o cheminė medžiaga, kuri jautresniems žmonėms gali sukelti net alergines reakcijas. O apdorojus vilną eulanu pakinta jos baltymų struktūra, todėl kandys ir kiti vabalai drabužių ir patalynės neėda. Tačiau šios priemonės kenkia, deja, ne tik vabzdžiams, bet ir mūsų odai.

Vilnoniuose pataluose šilta ir jauku

Kai lauke vis dažniau merkia lietus ar užklumpa speigai, norisi kuo daugiau laiko praleisti namie jaukiai susipus į šiltą antklodę. Geriausiai sušildys maloni kūnui vilnonė patalynė.

Šilta žiemą vasarą. Dėl unikalių vilnos savybių iš šios medžiagos pasiūtos antklodės puikiai šildo, tačiau kai būna karšta, apsaugo kūną nuo prakaitavimo. Juk vilna puikiai praleidžia orą, sugeria ir išgarina drėgmę, palaiko pastovią kūno temperatūrą, todėl žiemą miegodami tokioje patalynėje nesukaisite, o vasarą – neprakaituosite.

Saugo nuo alerginių slogų, bronchitų, šildo sąnarius. Vilnonė patalynė nekaupia nešvarumų ir dulkių. Jos lieka patalynės paviršiuje, nes vilnoje esantys natūralūs lanolino riebalai neleidžia nešvarumams skverbtis giliau į audinį. Be to, dulkių erkutės, kurios daugeliui žmonių sukelia įvairių rūšių kvėpavimo takų alergiją, vilnonėje patalynėje neturi sąlygų veistis.

Masažuoja kūną. Vilnos pluoštas atlieka natūralų mikromasažą, kuris gerina kraujotaką, organizme greičiau vyksta atkuriamieji procesai, greičiau sveikstama. Tad miegant vilnonėje patalynėje sumažėja reumatinių ir artritinių ligų sukeliami skausmai. Vilna mažina nugaros ir stuburo skausmus.

Vilnoniai užvalkalai ir paklodės – saldžiam miegui. Vilna labai gerai sugeria drėgmę, o žmogaus organizmas per naktį netenka maždaug 1 l skysčių. Todėl ypač sveika miegoti ant pagalvių, apvilktų minkštučiais ir švelniais vilnoniais užvalkalais, pasitiesus vilnonę paklodę. Miegodami tokiuose pataluose beveik neprakaituosite.

Vilna – nebūtinai šiurkšti

Klysta manantieji, kad vilna šiurkšti, kanda, nemaloniai dirgina kūną. Tą paneigia ir iš švelnios, minkštos bei plonos merinosų vilnos gaminami apatiniai vaikų ir suaugusiųjų drabužiai, kepurės, kojinės, pirštinės, taip pat megztiniai, patalynė. Merinosų vilna tvirta bei elastinga – išsitempusi iki beveik 30 proc. ji ir vėl atgauna savo pradinę formą. Tad patalynė ar drabužis, pasiūtas iš jos, tarnaus labai ilgai.

Jautrią kūdikio odelę saugo vilna

Nuo senų senovės žmonės migdydavo kūdikius iškloję lopšį gyvūnų kailiu, dažniausiai – avikailiu. Gydytojai sako, kad tai ir naudinga, ir sveika.

• Odelė neprakaituos ir nesausės. Kailyje susidaranti oro pagalvė apsaugo ploną kūdikio odą nuo perkaitimo, prakaitavimo, išdžiūvimo.

• Alergiškiems vaikučiams. Atliekant bakteriologinius avikailių tyrimus paaiškėjo, kad juose nesiveisia mikroorganizmai, tad alergiškiems kūdikiams geriausiai tinka vilnonė patalynė.

• Skatinama naujagimio kraujotaka. Vos gimusiems kūdikėliams patariama užmauti šiurkščios vilnos kojinaites. Taip skatinama mažylio kraujotaka, mažos kojytės saugomos nuo šalčio.

• Žiemą ir rudenį – vilnoniai drabužėliai. Atvėsus orams kūdikius ir vaikus geriausia rengti vilnoniais drabužėliais, ypač kepurytėmis, kojinytėmis ir pirštinytėmis. Natūralios vilnos gaminiuose kūdikio odelė neprakaituoja, tad vaikutis išvengs erzinančių pašutimų. Ir tikrai nesušals. O jeigu šėldamas lauke suprakaituos, vilnoniai drabužėliai vis tiek jį šildys.

Dėl potvynių Pakistane ir Kinijoje medvilnės paklausai viršijant pasiūlą, jos kaina per pastarąsias savaites prekybos biržose pašoko 60 proc., iki didžiausių aukštumų per pastaruosius 15 metų. Nors žiemos drabužių kolekcijos jau pasiūtos iš pigiau pirktos žaliavos ir žieminiai drabužiai neturėtų brangti, Lietuvos prekybininkai suskubo pirkėjus gąsdinti, esą jau pavasarį drabužiai kainuos net iki 30 proc. brangiau.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos direktoriaus Lino Lasiausko teigimu, lietuviški gaminiai šiemet labiau brangs ne dėl didėjančios žaliavų kainos, o dėl padidėjusių energijos išlaidų. Tuo tarpu didmeninės ir mažmeninės prekybos sportiniais drabužiais bei avalyne bendrovės “Bogvila” atstovas Raimundas Bertašius sako, kad jų tiekėjai dar nekalba apie brangsiančią produkciją, todėl ir žiemos bei pavasario kolekcijos vis dar užsakomos tomis pačiomis, o kartais ir mažesnėmis kainomis. Pasak R.Bertašiaus, labai tikėtina, kad pasinaudojus pasauline tendencija mažmeninės prekybos kainas bus bandoma kilstelėti.

Tačiau drabužius gaminančios bendrovės “Vikada” direktorė Gina Ramanauskienė netiki, kad lietuviai pirks brangius drabužius ir avalynę neakcinėmis kainomis, nes lietuvių perkamoji galia dar neatsigavusi. Dėl šios priežasties Lietuvos drabužių gamintojai vis didesnę dalį savo produkcijos eksportuoja, o į šalį plūsta prastesnės kokybės itin pigaus segmento importiniai gaminiai.

Naujausioje SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje skelbiama, kad per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009-aisiais, drabužių ir avalynės prekyba mūsų šalyje smuko 15,8 proc. Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, drabužių ir avalynės paklausa yra savotiškas lakmuso popierėlis mėginant nustatyti, ar kažkas lieka vidutinio vartotojo kišenėje patenkinus gyvybinius poreikius ir kaip keičiasi tas likutis laikui bėgant. Taigi aiškėja, kad žmonės vis dar vengia įsigyti tai, kas jiems šiandien nėra būtina. Ir abejotina, kad padėtis greitai pasikeis. Todėl pardavėjai ilgai didelių drabužių ir avalynės kainų tikrai neišlaikys.

51 proc. Lietuvos gyventojų per paskutinius 6 mėnesius viršutinius drabužius pirko turguje. Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. kovo 04 -17 dienomis, apklausta 1041 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, kur jie, per paskutinius 6 mėnesius, pirko viršutinius drabužius (nesvarbu ar sau, ar kitiems šeimos nariams). Apklausiamieji galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus.

Tyrimas atskleidė, kad pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų, per paskutinius 6 mėnesius viršutinius drabužius pirko turguje. 40 proc. teigė, kad viršutinius drabužius pirko prekybos centruose (kur po vienu stogu yra daug atskirų drabužių parduotuvių ir/arba kitokių parduotuvių), beveik trečdalis (31 proc.) – padėvėtų drabužių parduotuvėse.

Specializuotose drabužių parduotuvėse viršutinius drabužius pirko penktadalis (20 proc.) Lietuvos gyventojų, panaši dalis (17 proc.) viršutinius drabužius pirko supermarketuose (kur drabužiai eksponuojami tuose pačiuose prekybiniuose plotuose kaip ir maisto produktai). Beveik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų teigė, kad per paskutinius 6 mėnesius nepirko viršutinių drabužių (nei sau, nei savo šeimos nariams). Palyginus maža dalis Lietuvos gyventojų viršutinus drabužius pirko firminėse drabužių išparduotuvėse, užsienyje, internetu ar užsisakinėjo iš katalogų (atitinkamai 8 proc, 4 proc., 3 proc. ir 1 proc.).

Moterys dažniau nei vyrai drabužius pirko padėvėtų drabužių parduotuvėse. Vyriausi (65-74 m.) Lietuvos gyventojai dažniau sakė, kad apskritai per paskutinius 6 mėnesius nepirko viršutinių drabužių.

„Šių metų apklausos duomenis lyginome su tokia pačia apklausa, kurią RAIT atliko 2007 m. Pastebėjome, kad sumažėjo viršutinius drabužius perkančiųjų turguje dalis. 2007 metais jų buvo 57 proc. Tačiau padidėjo žmonių, kurie visai nepirko viršutinių drabužių. Šiais metais jų yra 18 proc. 2007 metais buvo 11 proc. Manau, tai galima sieti su sunkmečiu. Kiti viršutinių drabužių pirkimo įpročiai beveik nepasikeitė“, – apklausos duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad 2007 m. padėvėtų drabužių parduotuvėse viršutinius drabužius pirko rečiau nei 2010 m. (atitinkamai 27 proc. ir 31 proc.).