Tag Archive | "drama"

Gruodžio dramos personažai

Tags: , , ,



Laukiame Oskaro Koršunovo ir Mariaus Ivaškevičiaus kūrybinio dueto premjeros.

Prasiskleidžia uždanga, pasirodo veikėjai. Kas vaidins paskutiniame 2011-ųjų veiksme?
Pamatę Maskvos akademinio dailės teatro spektaklį „Vasa Železnova“, kuriame garsi Rusijos aktorė Marina Golub sukūrė visus šeimos narius ir įnamius kietame kumštyje iki paskutinio atodūsio tvirtai suspaudusios dvarininkės paveikslą, turėsim progą šią Vasą palyginti su Eglės Gabrėnaitės rengiamu analogu Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Motina“.
„Pirmiausia ji yra motina, trisdešimt metų krovusi turtus savo vaikams ir galiausiai pamačiusi, kad tie palikuonys – niekam tikę. Nes, rūpindamasi savo atžalų ateitimi, nespėjo pasirūpinti jų dabartimi. Vasai neliko laiko juos auklėti, ji negalėjo suteikti jiems to, ką vertingiausio vaikams gali suteikti motina: užuojautos, šilumos, stiprybės, mokėjimo aukoti save“, – teigia spektaklio režisierius – to paties teatro aktorius Kirilas Glušajevas. Ir priduria manąs, kad E.Gabrėnaitė šiandienos Lietuvos teatre vienintelė tegali suvaidinti Vasą Železnovą.

Seniai lauktas duetas

Oskaras Koršunovas, raginamas atsigręžti į lietuvių dramaturgiją, ne kartą minėjo, kad teatriniai vingiai anksčiau ar vėliau jį suves su dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi. Ir štai sulaukėme: Nacionaliniame teatre netrukus pasirodys jų bendro spektaklio „Išvarymas“ premjera. „Šitas masinis išvarymas ir neprigijimas nė viename iš pasaulių turi nepaprastai stiprų emocinį užtaisą, kuris, pasitelkus meninę ekspresiją ir teatro kalbą, atvers naują teminį lauką šiuolaikiniame Lietuvos teatre“, – žada režisierius.
Pjesę M.Ivaškevičius parašė pagal Londone girdėtus lietuvių ir kitų Rytų europiečių pasakojimus. „Toks metropolis kaip Londonas – idealiausia emigracijos reiškinio stebėjimo vieta. Nes tikroji emigrantų realybė, kurią išgirdau, išvydau ir atskleidžiau pjesėje, yra mažai kam žinoma. Įsitikinau, kad ji nežinoma net londoniečiams britams, – jie tokio Londono net neįtaria egzistuojant. O aš domėjausi pačiomis dramatiškiausiomis istorijomis“, – neslepia dramaturgas.

Mokiniai ir mokytojai

Šiauliečiai jau šį savaitgalį turės galimybę stebėti rečiau nei „sesutės“ scenoje pasirodančią, o Lietuvoje apskritai pirmą kartą statomą Tennessie Williamso pjesę „Iguanos naktis“. Pavadinimas siejamas su meksikiečių papročiu visą naktį laikyti pagautą iguaną ir po tam tikro ritualo iškilmingai ją suvalgyti. O pagrindinis pjesės herojus, atvykęs į džiunglių viešbutį pasisemti vidinės ramybės, bet ir vėl pasiklystantis moterų pinklėse, išlaisvina viešbučio tarnų sumedžiotą iguaną, simbolizuojančią jo paties nenusisekusį gyvenimą. Pastatymo režisierius – Gytis Padegimas.
O štai Jonas Vaitkus metų pabaigoje ketina pristatyti „oberiuto“ Aleksandro Vvedenskio pjesę „Eglutė pas Ivanovus“. Vėlgi įdomūs mokytojo ir mokinio kelių susikirtimai: pagal tą pačią pjesę žymiausias režisieriaus mokinys O.Koršunovas prieš aštuoniolika metų statė spektaklį „Labas Sonia Nauji metai“. Panašumo tiek, kad abiejuose pastatymuose svarbus vaidmuo tenka muzikai. Tik O.Koršunovo spektaklyje ja rūpinosi nuolatinis jo komandos narys Gintaras Sodeika, o J.Vaitkus pasitelkia kompozitorių Algirdą Martinaitį ir dirigentą Vytautą Lukočių. Intriguoja, tiesa?

Renata Baltrušaitytė

Septynios gruodžio teatrų premjeros

3, 4, 9, 12 d. 12 val. Nacionaliniame dramos teatre – „Murkšlinas ir Turkšlinas“. Rež. Evaldas Jaras
3, 4 d. 18 val. Šiaulių dramos teatre – „Iguanos naktis“. Rež. Gytis Padegimas
3 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje, 10 d. 18 val. Kauno „Girstučio“ rūmuose – „Tik kūdikiai būna dori“. Rež. Ridas Žirgulis
9, 16, 27 d. 18.30 val. Vilniaus mažajame teatre – „Motina (Vasa Železnova)“. Rež. Kirilas Glušajevas
9, 17 d. 18 val., 11, 31 d. 17 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatre – „Vedybos“. Rež. Rolandas Atkočiūnas
30 d. 18 val. Rusų dramos teatre – „Eglutė pas Ivanovus“. Rež. Jonas Vaitkus
31 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – „Žydrasis dunojus“. Choreografas Andrejus Melanjinas

Londono priemiesčiuose – visos Europos drama

Tags: , ,


REUTERS
Įsisiautėję neramumai Didžiosios Britanijos, o vėliau ir Švedijos priemiesčiuose dar kartą paliudijo, kad imigrantų problemos ne tik sunkiai išsprendžiamos, bet ir nesprendžiamos.

“Pirmadienio vakare vadybininkei teko bėgti grandine rakinti baro, kuriame dirbame, vartų, nes pro šalį kaip tik ėjo gauja viską daužyti pasirengusių paauglių. Antradienį, užuot uždarę barą kaip visada apie 22 val., uždarėme perpiet, nes per “Blackberry” susektos žinutės atskleidė, kad plėšikautojai tariasi susitikti vienoje Noting Hilo gatvėje netoli mano darbo ir pradėti savo “žygius”. Aplinkinės parduotuvės ir restoranai užsikalinėjo langus plokštėmis – atrodė kaip scena iš filmo… Tuščios gatvės, žmonės tik pro langus ar duris iškišę galvas žiūri ir laukia kažko blogo atsitinkant”, – apie neįprastą praėjusios savaitės kasdienybę pasakoja Londone gyvenanti Marija Meškovatė.
Prasidėję etniškai mišriame Londono Totenamo rajone, neramumai pasipylė ir kitur – Mančesterio, Birmingamo, Notingamo, Liverpulio, Lesterio, Glosterio rajonuose ir priemiesčiuose.
Šių Didžiojoje Britanijoje nematytų įvykių kibirkštimi tapo esą rasistinė tamsiaodžio Marko Duggano žūtis nuo policininkų kulkų, o šalyje užvirė diskusijos apie priemiesčių, kuriuose daugiausia gyvena imigrantai, problemą.

Socialinės priežastys

Londono priemiesčiai rūpesčių kelia nuolat. Tarkim, tame pačiame Totename vis pasikartoja ginkluotų susirėmimų su policija, nuolat vyksta prekyba narkotikais, dauguma gyventojų bedarbiai, o daugybė jaunų čia gyvenančių žmonių neturi išsilavinimo.
Pavyzdžiui, Nacionalinio statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius visoje Anglijoje užregistruota 917 tūkst. 16–24 metų amžiaus bedarbių, o bendras nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje siekia apie 20 proc. Tuo tarpu Totename ir kituose priemiestiniuose Londono rajonuose nedarbas dažnai viršija 40 proc. Tad vargu ar teisus Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, įsitikinęs, kad armija policijos tiesiog numalšins riaušes ir problema bus išspręsta.
Viena vertus, šalies vyriausybė neturi jokio aiškaus plano, kaip probleminiuose rajonuose didinti žmonių užimtumą ir kitaip, nei rengiant policijos reidus, mažinti nusikalstamumą.
Be to, pastaraisiais metais vis stiprėja konfrontacija tarp britų ir imigrantų. Tarkim, prieš metus buvo patvirtintas imigracijos mažinimo planas, o D.Cameronas neseniai viešai pritarė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimui, kad daugiakultūrė visuomenė yra neįmanoma.
Tad, matyt, teisus yra ne vien koks nusiaubtos Londono parduotuvėlės savininkas, neabejojantis, kad vandalai dorai nesupranta, ką darą, ir tik naudojasi proga prisiplėšti kuo daugiau sportbačių ar kompiuterių.

Imigrantų ir vietinių konfrontacija

Kur kas rimtesnes priežastis gana taikliai įvardija Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Užsienio reikalų komiteto vadovas Michailas Margelovas. “Svarbiausia įvykių Didžiosios Britanijos miestuose priežastis – Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovų paskelbtas nuosprendis daugiakultūrei Europai. Tolerancijos vertės ar, kitais žodžiais, skirtumų vertės nepripažino nei vietiniai europiečiai, nei imigrantai. Šios dvi pusės tik toleruoja viena kitą. O kantrybė yra toks dalykas, kuris laikui bėgant išsenka”, – svarsto M.Margelovas.
Štai 50 metų Didžiojoje Britanijoje gyvenantis juodaodis rašytojas Darcusas Howe’as tikina, kad ši kantrybės taurė jau seniai perpildyta ir kad bręstantį konfliktą buvo galima numatyti iš anksto.
“Pasiklausęs savo anūko ir jo draugų aš žinojau, kad šalies laukia kažkas rimta. Mūsų politikos lyderiai apie tai neturėjo jokio supratimo. Policija irgi nieko nesitikėjo. Tačiau jei pasižiūrėtumėte į juodaodžius ir baltaodžius jaunuolius ir įsiklausytumėte, jie pasakytų, kas šalyje jiems blogai”, – sako rašytojas.
Konfrontacija tarp imigrantų ir vietinių ryški ir kitose Europos šalyse. Prisiminkime kad ir nuolat riaušėmis liepsnojančius Paryžiaus priemiesčius, kuriuose bemaž kasmet vėl deginami automobiliai ir nesiliauja susišaudymai su policija.
O štai praėjusią savaitę, galbūt įkvėpti įvykių Londone, su policija susirėmė ir Stokholmo priemiesčių gyventojai. Kaip ir D.Cameronas, Švedijos valdžios atstovai šiuos įvykius pavadino “elgesiu iš neturėjimo ką veikti” – kitaip sakant, prisidėjo prie plataus būrio politikų, nežinančių, kaip spręsti Europos imigrantų problemą.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...