BFL

Draudimas. Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ filialo Lietuvoje vadovas Tomas Milašius teigia, kad gyvybės draudimo rinka sparčiai ėmė augti dėl gerėjančios ekonominės padėties, nukritusių indėlių palūkanų ir didėjančio lietuvių finansinio išprusimo. Pastaroji prielaida leidžia tikėtis, kad ir tolimesnėje perspektyvoje tautiečiai vis sėkmingiau valdys savo finansus ir sulaukę senatvės galės mėgautis tokiu gyvenimu kaip dabartiniai Vakarų Europos pensininkai.

– Praėję metai gyvybės draudimo rinkoje vadinami rekordiniais. Ar galima manyti, kad šioje rinkoje pagaliau įvyko proveržis ir prasideda kokybiškai naujas etapas, kai lietuviai daugiau lėšų skirs finansiniam saugumui ir kaupimui ateičiai?

T.M.: Iš tiesų 2014 metai gyvybės draudimo rinkai buvo labai geri, bendras įmokų augimas viršijo 18 proc. Jį pirmiausia skatino gerėjanti ekonominė padėtis Lietuvoje, mažėjantis nedarbo lygis, didėjantis darbo užmokestis. Žmonės galėjo daugiau lėšų skirti tiek draudimui, tiek kaupimui ateičiai. Antra priežastis – mažos palūkanų normos rinkoje. Indėliai bankuose generavo mažas palūkanas, kartu kaupimas gyvybės draudimo sutartyse tapo nebloga alternatyvaus lėšų kaupimo galimybe. Trečia, bet ne mažiau svarbi prielaida – jaučiame, kad Lietuvoje daugėja asmeninių finansų valdymą išmanančių žmonių. Vis daugiau mūsų klientų domisi galimybėmis sukaupti kuo daugiau lėšų ateičiai, vaikų leidimui į mokslus bei būsimai pensijai. Ši tendencija nuteikia optimistiškai vertinant tolesnę gyvybės draudimo rinkos plėtrą.

– Gyvybės draudimas – ilgalaikė investicija. Kaip vertinate kliento vertės apsaugos lygį Lietuvoje šiuo metu, pavyzdžiui, rizikos perkėlimą, rizikos neapibrėžtumą ir kitus dalykus, kurie lemia galutinę draudimo vertę žmogui?

T.M.: Tai labai svarbus klausimas visiems santaupų turėtojams. Kur laikyti pinigus, kad jie nenuvertėtų ar dar svarbiau – kad nepradingtų? Bendrai patarčiau nelaikyti visų santaupų vienoje vietoje. Dalis galėtų būti banko sąskaitoje, dalis – gyvybės draudimo sutartyje, dalis – nekilnojamajame turte ir panašiai.

Žmonėms, kurie dar tik planuoja pradėti ilgalaikį kaupimą naudodamiesi gyvybės draudimo paslaugomis, pirmąją gyvybės draudimo sutartį patarčiau sudaryti su kiek įmanoma mažesne investavimo rizika. Tai galėtų būti garantuotų palūkanų draudimas, kai investavimo rizika tenka draudimo įmonei, arba investicinis draudimas pasirenkant konservatyvesnes investavimo kryptis. Antra gyvybės draudimo sutartis jau galėtų būti ir rizikingesnė.

Lietuvoje sparčiai populiarėja investicinis gyvybės draudimas, tačiau klientai turi labai gerai suprasti, kad investiciniame draudime sukaupta suma gali svyruoti, tai yra ir kilti, ir mažėti priklausomai nuo kliento pasirinktų investavimo krypčių rezultato. Mūsų investavimo krypčių valdytojai ypatingą dėmesį skiria investuojamų pinigų saugumui. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti „Compensa Life“ siūlomas ~C-Quadrat~ investavimo kryptis, kurių pagrindinė strategija yra kiek įmanoma greitesnis lėšų perkėlimas iš vienos turto klasės į kitą, esant krizinei situacijai rinkose.

– Itin šviesias perspektyvas rinkos ekspertai šiuo metu prognozuoja sveikatos draudimui. Tačiau nedarbo lygis šiuo metu gana aukštas, įmonėms nereikia pernelyg stengtis norint išlaikyti darbuotojus, išskyrus IT sektorių. Ar pagrįstos šio draudimo plėtros prognozės?

T.M.: Aš ne visai sutikčiau, kad įmonėms nereikia stengtis išlaikyti darbuotojų. Esant tiek krizinei, tiek palankiai ekonominei situacijai geri, lojalūs darbuotojai yra vienas pagrindinių kiekvienos įmonės turtų. Sveikatos draudimas – puiki priemonė ne tik motyvuoti darbuotojus ar finansuoti jų gydymą susirgus, bet ir padėti jiems skirti daugiau dėmesio ligų prevencijai bei sveikatinimui, kartu didinant ir jų darbingumą bei naudą įmonei. Privačiose medicinos įstaigose galima daug greičiau gauti reikiamą paslaugą nei viešajame sektoriuje, bet tai kainuoja. Todėl sveikatos draudimas ateityje bus darbdavių vertinamas ne tik kaip motyvavimo priemonė, bet ir kaip būtinybė norint turėti sveiką bei darbingą kolektyvą.

– Kam lietuviai skiria daugiau pinigų: savo senatvei ar vaikų ateičiai? Koks, jūsų manymu, turėtų būti optimalus balansas?

T.M.: Remiantis mūsų turima statistika, kas trečias klientas sudaro draudimo sutartį vaikui. Studento išlaikymas Lietuvoje kainuoja ne taip ir mažai. Mūsų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vieno studento pragyvenimui vidutiniškai per mėnesį reikia apie 200–300 eurų. Padauginus šią sumą iš 10 mėnesių susidaro 2–3 tūkst. eurų per metus. Ketveri metai, kol studentas įgis bakalauro laipsnį, tėvams gali kainuoti ne mažiau kaip 8 tūkst. eurų. Ir tai vien pragyvenimo išlaidos, neįskaitant mokesčio už mokslą, jei tenka už jį mokėti. Tėvams, kurie išlaiko vaikus iš tuo metu gaunamų pajamų, tai yra nemažas iššūkis.

– Jei pažvelgtume į laikotarpį, kuris brėžiamas šio „Veido“ numerio kryptyse, – po 25 metų nemažai žmonių, kurie šiandien turi sudarę gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartis, jau naudosis išmokomis. Kokią situaciją jūs tuomet įsivaizduojate? Ar nebus daug sudužusių lūkesčių?

T.M.: Aš labai tikiuosi, kad gyvybės draudimas ateityje išlaikys ne mažesnį augimą nei 2014 m. Tai reikštų, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, jog savo ateities pajamomis turi rūpintis patys. Sulaukę pensinio amžiaus dauguma žmonių nebeturi galimybės dirbti ir taip prisidurti prie valstybinės pensijos. Gyvybės draudimo išmokos turėtų svariai prisidėti prie pensininkų pajamų ir užtikrinti orią senatvę.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu kovo mėnesį atlikta visuomenės apklausa parodė, kad savo turto draudimo apsauga pasirūpino tik trečdalis Lietuvos gyventojų. Tiesa, reikia pastebėti, kad per pastaruosius šešerius metus šis skaičius augo. 2008 m. atliktos apklausos duomenimis būstus apdraudę teigė 25 proc. šalies  Lietuvos gyventojų.

Net 70 proc. gyventojų iki šiol nėra apdraudę savo namų sienų nei namuose esančio turto. Už jo sugadinimą ar praradimą nuostolius tektų dengtų iš savo kišenės.

Didžioji dalis žmonių, pasirūpinusių draudimu, dažniausiai draudžia ir nekilnojamąjį turtą, ir namuose esančius daiktus – tokių yra apie 18 proc. Dar 12 proc. gyventojų draudžia tik nekilnojamąjį turtą, t.y. tik pastato konstrukcijas, bet ne namuose esančius daiktus.

„Tyrimas parodė, jog nekilnojamojo turto draudimo lygis mūsų šalyje nuosekliai auga, bet ne taip sparčiai, kaip galima būtų tikėtis. Mūsų šalies žmonėms tai reiškia nemenkus finansinius nuostolius nelaimingų atsitikimų atvejais, kuomet nuostolius kompensuoja pats nukentėjęs žmogus, o ne draudimo bendrovė. Nesame turtinga šalis ir vis dar neišmokstame pasirūpinti savo sukaupto turto apsauga“, – sakė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis pabrėžė, kad finansiškai labiau išprusę gyventojai gerokai dažniau draudžia turtą. Savo namus dažniau yra apdraudę didesnes pajamas turintys žmonės su aukštesniu išsilavinimu, verslininkai ir verslo vadovai.

Beje, nuo gyvenamosios vietos noras apsaugoti turtą nepriklauso – vienoda apsidraudusiųjų dalis gyvena ir didžiuosiuose miestuose, ir mažesnėse gyvenvietėse.

Kaip pabrėžė M.Jundulas, dažniau žmonės draudžia namus  (50 proc.) nei butus (43 proc.). Butų draudimas aktualesnis jaunesniems ir vidutinio amžiaus žmonėms (26-45 metų), namus dažniau draudžia vyresni žmonės (46 metų ir vyresni).

Savo ruožtu labiausiai draudimo svarbą pabrėžia vidutinio amžiaus gyventojai – 36-45 m. respondentai. Net 52 proc. jų sako, kad būstą reikėtų drausti, tačiau tik 25 proc. jau yra apdraudę.

„PZU Lietuva“ vadovas atkreipė dėmesį, kad gyvenamuosius namus draudžia nemaža dalis žemesnių pajamų gyventojų. Nedideles pajamas gaunantys žmonės jau įvertino, kad nutikus nelaimei – gaisrui, audrai, vėtrai – jie neturėtų lėšų atkurti prarastą turtą.  Tyrimo duomenimis, kuo mažesnės žmonių pajamos, tuo labiau jie pabrėžia draudimo svarbą.

„PZU Lietuva“ užsakymų visuomenės nuomonės tyrimą atliko „Spinter tyrimai“.

Rengtis ateities studijoms ir kalbėtis apie būsimą profesiją pradedama su vaikais nuo 14 metų.  Apie 72 proc. tėvų apie profesijos pasirinkimą kalbasi su paaugliais, perkopusiais 14 metų. Maždaug 4 iš 10 šeimų taupo pinigus vaikų aukštajam mokslui.

Tiesa, apie ketvirtadalis tėvų ruošti studijoms pradeda jau 8-14 metų vaikus.

„Lietuvoje šeimos daug dėmesio ir lėšų skiria vaikų ugdymui ir ateities karjeros planams – net ketvirtadalis šeimų pradeda ateities planus aptarinėti su 8-14 metų vaikais, dar nesulaukusiais paauglystės metų. Na, o didžioji dalis šeimų kalbasi ir tariasi su paaugliais vaikais dėl būsimos profesijos ir studijų – tai rodo, kad tėvai labai aktyviai dalyvauja vaikų ateities planavime. Be to, tėvai finansiškai prisideda ir prie papildomo vaikų ugdymo, ir prie studijų finansavimo. Lietuvoje visa šeima dalyvauja atžalos ugdymo ir studijų procese, net ir studijuoti pradėjęs suaugęs žmogus nelieka be tėvų globos ir finansinės pagalbos“, – teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pusė apklaustų tėvų mano, jog mokykloje vaikai gauna pakankamą ugdymą, reikalingą vaikų ateičiai. Kita pusė papildomai investuoja į vaikų mokymą ir veiklą po pamokų. Dažniausiai tėvai tam skiria 50-100 Lt per mėnesį arba 600-1200 Lt per metus.
Pasak „PZU Lietuva“ vadovo Mariaus Jundulo, tėvai finansiškai padeda ir savo studijuojantiems vaikams. 41 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių suaugusių vaikų, apie 39 proc. teikia finansinę pagalbą savo suaugusiems vaikams. Dažniausiai tokią paramą skiria 46–55 metų tėvai, t. y. studentiško amžiau vaikų turintys gyventojai.
„PZU Lietuva“ vadovo nuomone, šiandien vis populiarėjančios studijos užsienyje tėvų pečius užgula kur kas sunkesne finansine našta – tėvams neretai tenka mokėti ne tik už studijas, bet ir už gyvenamąją vietą. Be to, tenka skirti lėšų pragyvenimui vienoje iš Europos šalių.

„Pastebime, kad tėvai pradeda daug anksčiau kaupti lėšas vaikui, apdrausdami studijų draudimu arba kaupiamuoju draudimu. Neretas argumentas būna – noras suteikti galimybę studijuoti užsienyje. Tai reiškia, kad tėvai, gaudami lietuviškas pajamas, nori užtikrinti vakarietiškas studijas, t.y. sukaupti tiek, kad jaunuolis galėtų gyventi Europos šalyje ir jam būtų užtikrintas tos šalies pragyvenimo lygis. Tai, žinoma, reikalauja, kur didesnių lėšų nei pragyvenimas Lietuvoje“, – tvirtina M. Jundulas.

Jo įsitikinimu, šeimos prisiimama finansinė atsakomybė už vaikų studijas, ypač už mokslus užsienyje, neišvengiamai paskatins tėvus ieškoti būdų kuo nuosekliau taupyti vaikų ateičiai, t.y. periodiškai kaupti santaupas ir rinktis draudimo būdus, padėsiančius sukaupti studijoms reikalingas lėšas.

Nors Lietuvos vairuotojams didžiausią pyktį kelyje sukelia priešais juos užkišamas automobilis (42,5 proc.) ir be įspėjamųjų ženklų persirikiuojantys ar sukantys vairuotojai (39,7 proc.), beveik trečdalį moterų pykdo išsiblaškę vairuotojai, pažeidžiantys kelių eismo taisykles.

Tuo tarpu vyrus labiau suerzina per vėlai posūkio į kairę signalą parodantys automobilių vairuotojai. Šiuos duomenis atskleidė tyrimas, kurį atliko šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“, pradėjęs įgyvendinti pykčio Lietuvos keliuose mažinimo iniciatyvą „Nulis pykčio“.

„Didžiausią susierzinimą, stresą, išgąstį abiejų lyčių atstovams sukelia vienodi kitų vairuotojų veiksmai, tačiau, apklausos duomenimis, moterys jautriau reaguoja į išsiblaškiusius vairuotojus, pažeidžiančius kelių eismo taisykles, nes jų elgesys dažnai gali būti neprognozuojamas. Stebėdamos jų elgesį ir besirūpindamos savo bei keleivių saugumu jos patiria didesnį stresą. Tuo metu vyrai nemėgsta tų, kurie priverčia juos staigiai pristabdyti. Todėl kviečiame visus šalies vairuotojus būti kultūringesniais: „neužkišti“ automobilių, persirikiuojant ar sukant laiku įjungti posūkio signalus, laikytis kelių eismo taisyklių ir vairuoti dėmesingai. Tikime, kad šie veiksmai padės sumažinti vairuotojų patiriamą susierzinimą bei avarijų skaičių šalies keliuose“, – teigia Raimondas Geleževičius, kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ Privačių klientų departamento direktorius.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad vyrai neigiamas emocijas kelyje patiria dažniau nei moterys. Tačiau dukart daugiau moterų (9,6 proc.) suerzina automobiliai, pastatyti vietose, kuriose draudžiama sustoti. Toks kitų eismo dalyvių elgesys supykdo mažiau vyrų (5,6 proc.).

„Lietuvos draudimo“ tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad kas vienuolikta supykusi moteris ryžtasi neužleisti kito eismo dalyvio. Tokie veiksmai būdingi tik kas penkioliktam vyrui. Užtat net kas ketvirtas įpykęs vyras leidžia sau įvažiuoti į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, kuomet dailiosios lyties atstovės taip elgiasi gerokai rečiau – tik kas šešta pripažino atliekanti tokį veiksmą. Moterys šiek tiek pagarbesnės ir pėstiesiems: jų pėsčiųjų perėjose nepraleidžia kas aštunta vairuotoja ir kas septintas vyras.

„Nulis pykčio“ kampanijos ambasadorius R. Geleževičius teigia, kad beveik pusė (40,4 proc.) moterų nekreipia dėmesio į piktus veiksmus kelyje demonstruojančius kitus eismo dalyvius, tačiau vyrai šiuo požiūriu yra mažiau kantrūs. Penktadalis jų dažniau nei moterys nuomonę apie suerzinusį vairuotoją išsako balsu, o dailiosios lyties atstovės šią nuomonę pasilieka sau ir erzinantį vairuotoją iškoneveikia mintyse.

Šias pykčio šalies keliuose apraiškas atskleidė daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų visoje Lietuvoje apklausa. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ atliktas vairuotojų tyrimas parodė, kad 95 proc. šalies vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. Todėl siekdamas didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, „Lietuvos draudimas“ įrengė pirmuosius „Įsijunk šypseną“ kelio stendus, kurie skatina nusišypsoti, o ne pykti prie vairo. Šiuos ženklus vairuotojai gali išvysti keturiose šalies kelių vietose: kelio A1 Vilnius-Kaunas aikštelėje, ties nusukimu į Žiežmarius, aukščiausioje Vilnius-Klaipėda automagistralės vietoje, Panevėžio-Šiaulių A9 kelio 66,1 kilometre ir Birštono mieste. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlyginanti klientams žalų už beveik 200 mln. litų. Klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 1100 „Lietuvos draudimo darbuotojų. „Lietuvos draudimas“ du kartus iš eilės pelnė „Geriausio darbdavio“ apdovanojimą, yra patekęs į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA, kuri savo filialus turi 33 šalyse ir aptarnauja daugiau kaip 20 mln. klientų iš 150 pasaulio šalių.

Pinigai suteikia daugiausiai saugumo mūsų šalies žmonėms. Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad būtent santaupos yra svarbiausias saugiklis, atėjus juodai dienai. „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad didžioji dalis (net 56 proc.) Lietuvos gyventojų juodai dienai periodiškai atsideda pinigų. Nors tik 37 proc. pripažįsta, kad tokiai dienai išaušus galėtų pragyventi iš santaupų.

Apie 13 proc. Lietuvos žmonių nelaimės atvejui yra pasirinkę gyvybės draudimą. Trečdalis žmonių (34 proc.) neturi jokio savo ir šeimos apsaugos varianto.

Moterys dažniau nei vyrai renkasi reguliariai taupyti. Be to, rūpestis dėl santaupų aktualesnis tampa į antrąją gyvenimo pusę peržengusiems žmonėms (45 metų ir vyresniems). Atsidėti piniginių lėšų juodai dienai linkę didesnių pajamų gyventojai.

Jaunesni (26-45 metų), aukštesnio išsilavinimo ir didesnių pajamų gyventojai dažniau renkasi gyvybės draudimą kaip pagrindinę šeimos apsaugą nelaimės atveju.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas Zbignev Gaverski mano, kad tai gana dėsninga tendencija, nes labiau išprusę žmonės, gaunantys didesnes pajamas, dažniau pasidomi ir palygina visus galimus šeimos finansinės  apsaugos variantus ir jų efektyvumą.

„Didžiausią įtaką mūsų saugumo jausmui turi ilgametės tradicijos. Juk ilgus dešimtmečius turėjome vienintelę galimybę apsisaugoti finansiškai – tai taupyti „kojinėje“. Ir šiandien nemaža dalis žmonių taip daro, nes taip jaučiasi ramiau. Tiesa, bankuose laikomų indėlių suma nuolat auga, o tai reiškia, kad žmonės vis daugiau lėšų išima iš apyvartos ir atsideda. Tačiau palūkanoms už indėlius artėjant prie nulio, gyvybės draudimo kaupimo elementas darosi vis aktualesnis. Mūsų įmonėje kaupiamojo draudimo klientai gali tikėtis 2 proc. garantuotų palūkanų, o esant palankiam investiciniam rezultatui ir aukštesnių.“, – pasakoja Zbignev Gaverski.

Pasak jo, aukštesnių pajamų žmonės dvigubai dažniau renkasi gyvybės draudimą nei žemų pajamų gyventojai. Santaupų populiarumo skirtumas tarp aukštų ir žemų pajamų gyventojų nėra toks ryškus – įvairių pajamų žmonės panašiai yra linkę taupyti pinigus.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas yra įsitikinęs, kad gyvybės draudimas artimiausiu metu tik populiarės, nes vis daugiau žmonių pamato konkrečią šio apsaugos būdo naudą. Be to, žmonės įvertina ir pinigų nuvertėjimo bei infliacijos įtaką saugomiems pinigams.

Atliktas tyrimas parodė, kad nelaimės atveju, netekus pagrindinio šeimos maitintojo, didžioji dalis šeimų šiandien turėtų iš esmės keisti savo įprastą gyvenimo būdą ir apkarpyti išlaidas. Ketvirtadalis žmonių turėtų kreiptis finansinės pagalbos į gimines ir artimuosius. Ir tik trečdalis žmonių pripažįsta, kad kurį laiką galėtų gyventi iš turimų santaupų.

„PZU Lietuva“ paklausė Lietuvos gyventojų, kas kompensuoja finansinius nuostolius, kuriuos atneša įvairūs buityje nutikę incidentai – trūkę vamzdžiai, užlieję kaimynai, vagystės, sudužę langai ir kt..

Paaiškėjo, kad 70 proc. žmonių nuostolius dengia iš savo kišenės, o tik 30 proc. yra apsidraudę turtą ir išmokas gavo iš draudimo bendrovių. Be to, dešimtadaliui žmonių teko paramos prašyti iš giminaičių ar draugų.

„Palyginti su Vakarų Europos duomenimis, tenka pripažinti, kad mūsų šalies gyventojai patiria gana daug finansinių nuostolių, nors jų galėjo ir nebūti. Dėl to, kad žmonės nedraudžia savo turto, praranda didžiulius pinigus. Jei per gaisrą daugiabutyje bus užlieta 10 butų, 7 butų savininkai remontuos juos patys ir tik 3 kaimynai gaus išmokas iš draudimo bendrovių“, – sako „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Draudimo bendrovės atstovas pasidžiaugė, kad Lietuvos gyventojų sąmoningumas po truputį auga – turto draudimo sutarčių daugėja. „PZU Lietuva“ augimas gyventojų turto segmente šiemet pranoko rinkos vidurkį (9 proc.) ir sudarė 12 proc. Šiemet „PZU Lietuva“ pasiekė antrąją poziciją Lietuvos rinkoje pagal gyventojų turto draudimo apimtis.

Tiesa, G.Matiukas teigė, kad dešimtadaliu per metus auganti rinka reiškia, jog Lietuvai turto draudimo srityje dar ilgokai teks vytis Europą ir net kaimyninę Lenkiją.

G.Matiuko teigimu, visuomenės narių pastangos ir gebėjimai rūpintis savo turtu nemaža dalimi lemia ir pačių žmonių finansinę padėtį, ir visos valstybės išlaidas. Mat nemaža dalis neapsidraudusiųjų, ištikus nelaimei, kreipiasi pašalpų ir pagalbos į valstybę. Valstybė savo ruožtu yra priversta dengti tas išlaidas, kuriomis turėjo pasirūpinti pats žmogus – tokiu būdu už savo turto nesaugančius žmones susimoka visi šalies gyventojai.

Birštonas tapo pirmuoju miestu, kurio teritorijoje pastatytas „Įsijunk šypseną“ informacinis kelio stendas. Raginantis susimąstyti apie pyktį keliuose ženklas yra skirtas priminti atvykstantiems poilsiautojams elgtis draugiškiau, atkreipti dėmesį ne tik į kitus vairuotojus, bet ir dviračių takais važiuojančius kurorto lankytojus. Šio informacinio kelio stendo įrengimas yra didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ inicijuotos pykčio mažinimo keliuose kampanijos „Nulis pykčio“ dalis.

„Džiaugiamės, kad būsime pirmasis Lietuvos miestas, kuriame stovės „Įsijunk šypseną“ informacinis kelio stendas. Jis primins į kurortą įvažiuojantiems lankytojams šypsotis ir nusiteikti geroms emocijoms. Be to, esu tikra, kad šis gyventojų išrinktas ženklas taip pat skatins vairuotojus kultūringiau ir mandagiau elgtis ne tik su kitų keturračių transporto priemonių vairuotojais, bet ir dviratininkais. Birštone įrengta apie 22 kilometrus dviračių trasų, kuriomis važinėja poilsiautojai, tad gera nuotaika spinduliuojantis kelio stendas atkreips ir jų dėmesį“, – kalbėjo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Stendą miestui dovanojusios įmonės atstovė, „Lietuvos draudimo“ Privačių klientų regiono vadovė Loreta Pilkienė teigė, kad šiais metais bendrovė, pradėjusi įgyvendinti socialinę kampaniją „Nulis pykčio“, siekė paskatinti vairuotojus susimąstyti apie savo emocinę būklę ir naudotis ekspertų patarimais, kaip ją pagerinti. Siekdamas mažinti pykčio lygį šalies keliuose, didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, „Lietuvos draudimas“ inicijavo naujo informacinio kelio ženklo, skatinsiančio vairuotojus valdyti savo pyktį, rinkimus. Šiandien gyventojų favoritu išrinktas ženklas atidengtas Birštone. „Tai svarbus šio projekto etapas, kai informacinis kelio ženklas iš užmiesčio persikelia į miesto teritoriją, nes susierzinimo ir neigiamų emocijų miesto gatvėse yra gerokai daugiau. Todėl šiandien džiaugiuosi, kad Birštonas pirmasis iš Lietuvos miestų prisidėjo prie socialinės kampanijos, ir tikiuosi, kad ši iniciatyva 2014 metais išsiplės ir į kitus šalies miestus“, – sakė L. Pilkienė.

Gruodžio pradžioje pirmasis socialinės kampanijos „Nulis pykčio“ informacinis stendas, skatinantis nusišypsoti, o ne pykti prie vairo, buvo atidengtas kelio A1 Vilnius-Kaunas aikštelėje, ties nusukimu į Žiežmarius. Kiti du nauji „Įsijunk šypseną“ ženklai įrengti aukščiausioje Vilnius-Klaipėda automagistralės vietoje ir Panevėžio-Šiaulių A9 kelio 66,1 kilometre. „Nulis pykčio“ projektą įgyvendina „Lietuvos draudimas“, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Didindami gyventojų ir poilsiautojų saugumą Birštone įvedėme transporto priemonių greičio ribojimą iki 40 km/val, kadangi kurorte daugėja pėsčiųjų, dviratininkų takų, eismo sąlygos darosi intensyvesnės. Be to, būsime pirmieji mieste pastatę naują informacinį kelio ženklą „Įsijunk šypseną“, kuris prisidės prie to, jog atvykstantys į kurortą vairuotojai važiuos ramiau ir mieste bendradarbiaus su kitais eismo dalyviais“, – teigė Rolandas Stiklius, Birštono policijos komisariato viršininkas.

Informacinio kelio stendo dizainą viešame balsavime išrinko visuomenė. Atviruose rinkimuose gyventojai balsavo ir iš 6 pasiūlytų dizaino variantų išrinko geriausias emocijas keliuose sužadinantį ir pyktį mažinantį informacinį kelio stendą „Įsijunk šypseną“. Jį uždarame profesionalių dizainerių konkurse sukūrė prekės ženklus kuriančios įmonės „Brandworks“ kūrybos vadovė Giedrė Lisauskaitė.

Prieš pradėdamas „Nulis pykčio“ kampaniją „Lietuvos draudimas“ atliko išsamų vairuotojų tyrimą, kuris atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. Jo lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš 10 maksimalių.

Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad 1 iš 9 Lietuvos vairuotojų pripažįsta, kad transporto spūsčių metu, net jeigu tenka užkirsti kelią kitiems automobiliams ar degant geltonam šviesoforo signalui, jie bando įvažiuoti į sankryžą. Bent trečdaliui kitų eismo dalyvių toks savanaudiškas vairuotojų elgesys sukelia pyktį, o apskritai labiausiai vairuotojus supykdo įžūliai užlendantys automobiliai. Nacionalinį vairuotojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2013 metų pirmą pusmetį atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų visoje Lietuvoje.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlyginanti klientams žalų už beveik 200 mln. litų. Bendrovė du kartus iš eilės pelnė „Geriausio darbdavio“ apdovanojimą, yra patekusi į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką.

Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, šių metų rudenį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vagysčių iš būstų skaičius išaugo net 92 proc. Tokia nerimą kelianti tendencija gali tapti dar ryškesnė šventiniu laikotarpiu. Apie tai gyventojus įspėja draudikai.
„Šiemet laisvų ir darbo dienų išsidėstymas per šventes ypač palankus ilgesnėms atostogoms susiplanuoti, o pirmą kartą trys laisvos dienos per Kūčias ir Kalėdas tinka ilgesnėms viešnagėms pas gimines ar draugus, todėl tūkstančiai būstų visoje šalyje šventiniu laikotarpiu liks tušti“, – atkreipia dėmesį draudimo bendrovės „If“ Lietuvos turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė.
Jos teigimu, vagysčių iš būstų skaičius ilgaisiais savaitgaliais išauga apie 20 proc., todėl manoma, kad šiemet šventinis laikotarpis ilgapirščiams gali būti „darbymetis“.
Vagysčių prevencijai patariama kurti saugios kaimynystės atmosferą
„Nors signalizacija su greito reagavimo į pavojaus signalą paslauga laikoma viena efektyviausių apsaugos sistemų, mūsų praktika rodo, kad net ir ji nepanaikina vagystės rizikos, tik ją sumažina“, – sako draudimo bendrovės „If“ ekspertė.
Jos teigimu, siekiant sumažinti šiemet išaugusią būsto apiplėšimo riziką šventiniu laikotarpiu, rekomenduojama pasitelkti bendruomenę. „Prieš išvykdami žiemos atostogų ar šventėms palikdami namus būtinai aplankykite gerai pažįstamus bei patikimus kaimynus ir paprašykite, kad jie atkreiptų dėmesį į jūsų būstą“, – pataria G. Vitkauskienė.
Draudimo bendrovė „If“ šių metų sausio–lapkričio mėnesiais dėl vagysčių iš būstų klientams Lietuvoje atlygino daugiau nei 0,4 mln. litų nuostolių. Vidutinis vienos vagystės žalos dydis šiuo metu sudaro beveik 3500 litų.
„If“ duomenimis, dažniausiai iš būstų vagiami juvelyriniai dirbiniai, grynieji pinigai ir smulkūs elektroniniai prietaisai. Tiesa, būna ir tokių vagysčių, kai ilgapirščiai išsineša didelę dalį namuose turimų daiktų: buitinę techniką, brangesnius drabužius ir kitus asmeninius daiktus.

Apžvelgdamas 2013-uosius draudimo rinkos metus, „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas neslėpė optimizmo: bendras draudimo rinkos augimas yra apie 10 proc., t. y. daugiau, negu draudikai tikėjosi metų pradžioje.

Turtą aktyviau draudė gyventojai negu verslas

Įmonių turto draudimas 2013-aisiais nebuvo linkęs augti – šio draudimo rinka greičiau yra persidalinama tarp draudimo bendrovių, o bendro ryškesnio augimo nepastebima. Šiek tiek verslo turto draudimas augo dėl keleto naujų statybos projektų, pačiai  „PZU Lietuva“ bendrovei reikšmingas buvo Suskystintųjų dujų terminalo infrastruktūros statybos draudimas.

Per metus bendra Lietuvos verslo draudimo rinka ūgtelėjo apie 7 proc., o sėkmingi projektai „PZU Lietuva“ padėjo pasiekti 30 proc. metinį augimą.

„Verslo draudimas iš draudimo bendrovių reikalauja vis aukštesnių kompetencijų, leidžiančių įvertinti sudėtingų objektų rizikas. Verslo sektorius skatina draudikus kelti kvalifikaciją ir telkti specifinių žinių turinčius specialistus“, – teigė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Statybų sektorius kol kas atsigauna lėtai, neįsibėgėjo ir renovacija. M. Jundulas tikisi, kad renovavus namą žmonės pradės rūpintis ne tik savo namų turtu, tačiau ir bendro naudojimo patalpomis, kurios remontuojamos iš bendros namo gyventojų kišenės. Avarijos atveju bendrųjų patalpų remonto išlaidas atlygintų draudimas, nes žmonėms gana sunku susitarti ir skirti lėšų bendrų patalpų remontui.

Draudimo bendrovės vadovas apgailestavo, kad vidutinis ir smulkesnis verslas kol kas nedraudžia savo turto. Dažniausiai tokiems verslams didesnis įvykis ar nelaimė reiškia verslo pabaigą, nes nuostolius tenka dengti iš savo kišenės.

Gyventojų turto draudimas augo sparčiau – bendras rinkos augimas siekė 9 proc. M. Jundulas pasidžiaugė, kad šis rodiklis kalba apie augantį žmonių sąmoningumą ir pastangas apsaugoti savo turtą. „PZU Lietuva“ augimas gyventojų turto segmente šiemet pranoko rinkos vidurkį ir sudarė 12 proc. Šiemet „PZU Lietuva“ pasiekė  antrąją poziciją Lietuvos rinkoje pagal gyventojų turto draudimo apimtis.

Didėja pasitikėjimas draudikais ir draudimo nauda

„Žmonės patiki, kad draudimas gali apsaugoti jų namų turtą nelaimės atveju. Be to, atsiranda vis didesnis pasitikėjimas draudikais – žmonės be didesnių problemų ir kliūčių greitai gauna išmokas. Draudimo bendrovės stengiasi kuo greičiau žmogui atlyginti nuostolius, be to, paprastinamos išmokų procedūros“, – mano M. Jundulas.

Jis pastebi tendenciją, kad vis daugiau žmonių iš draudikų tikisi ne tik piniginių išmokų, bet ir pagalbos suremontuojant automobilį ar apgadintą nekilnojamąjį turtą. Draudimo bendrovės vadovas įsitikinęs, kad ateityje žmonėms iš draudikų reikės ne išmokėtų lėšų, bet sprendimų ir pagalbos kuo greičiau sugrįžtant į įprastas gyvenimo vėžes.

Draudimo bendrovės vadovas pabrėžė, kad apsaugant namų turtą svarbu apsidrausti ir savo atsakomybę prieš kaimynus. Mat kuo daugiau gyvenamajame name yra apdraustų butų, tuo svarbesnis tampa asmens civilinės atsakomybės klausimas – jis iškyla tuo atveju, jeigu sugadinamas apdraustas kaimyno butas. Kur kas didesnės atsakomybės tenka verslo pastatų savininkams, kurių apdrausta civilinė atsakomybė leistų išvengti finansinių nuostolių dėl tame pastate įvykusių įvykių ar galimos žalos žmonėms ar jų turtui.

Šiemet didelį šuolį padarė nauja paslauga – pirkinio draudimas. M. Jundulo manymu, ši paslauga yra vienas iš pavyzdžių, leidžiančių žmonėms įsitikinti draudimo nauda. Vien per gruodį „PZU Lietuva“ su partneriais sudarė tiek naujų sutarčių, kiek per visą  praėjusį pusmetį. Be to, žmonės renkasi ilgesnį draudimo laikotarpį – 62 proc. daiktų apdraudžiami 2 metams.

Draudikai prognozuoja automobilių parko atsinaujinimą

2013 metais kasko draudimo rinka Lietuvoje augo apie 8 proc., vairuotojų  privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – beveik 11 proc.

Kasko rinka augo iš naujai įsigyjamų automobilių: įmonių kasko draudimas augo 8,5 proc., fiziniai asmenys draudėsi 6,5 proc. daugiau.

„PZU Lietuva“ kasko draudimo apimtys pranoko rinkos vidurkį -  su bendrove sutartis sudarė 10 proc. daugiau fizinių asmenų ir 18 proc. daugiau juridinių asmenų.

„Lietuvos automobilių parkas iš lėto atsinaujina. Draudikai mato teigiamus automobilių prekybos ženklus – draudimo portfelyje daugėja naujų automobilių. Tiesa, reikia konstatuoti, kad Lietuva ir Latvija kartu sudėjus nuperka tiek naujų automobilių, kiek viena Estija. Taigi automobilių prekybos rinka dar turi daug potencialo plėstis – tą matome iš gerokai mažesnės kaimyninės šalies pavyzdžio“, – pabrėžė M. Jundulas.

Jis neslėpė, kad automobilių parkas Lietuvoje sentelėjęs, ir draudikai laukia automobilių atnaujinimo bangos.

„Šiemet išmokamos privalomojo vairuotojų draudimo žalos dydis augo greičiau nei draudimo įmokos – vidutinė draudiko išmokama žala už eismo įvykį per 2013 metus paaugo apie 20 proc. ir siekia 2500 Lt. Tokį augimą lėmė brangstančios servisų paslaugos ir automobilių detalės“, – teigė M. Jundulas.  Jis pabrėžė, kad eismo įvykių skaičius šalyje lieka stabilus – apie 70 000 įvykių per metus.

Darbdaviai linkę drausti darbuotojų sveikatą

„PZU Lietuva“ vadovas pasidžiaugė, kad darbuotojų sveikatos draudimas toliau populiarėja – Lietuvos rinka šiame segmente ūgtelėjo apie 10 proc.

M.Jundulas teigia, kad tarp „PZU Lietuva“ klientų daugėja naujų įmonių, kurios renkasi drausti darbuotojų sveikatą pirmą kartą.

„PZU Lietuva“ vadovas įsitikinęs, kad Lietuvoje darbdaviai atrado patrauklų būdą, kaip motyvuoti darbuotojus ilgalaikiu nepiniginiu būdu. Draudimo bendrovės vadovas mano, kad kitąmet sveikatos draudimo kreivė ir toliau intensyviai augs. M.Jundulas įsitikinęs, kad darbdaviai įvertina kokybiškas ir greitai suteikiamas sveikatos paslaugas, kurios leidžia darbuotojams sugaišti mažiau laiko sušlubavus sveikatai.

Draudimas keliaus į internetą

Kalbėdamas apie besikeičiančius klientų įpročius M. Jundulas pabrėžė nuolat augančią tendenciją paprastus draudimus, pvz., privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, įsigyti internetu ir telefonu.

Jo įsitikinimu, nemažą įtaką draudimo rinkos augimui padarys „popierinės“ biurokratijos sumažinimas ir naujų elektroninių būdų įdiegimas. Kaip pavyzdį „PZU Lietuva“ vadovas pateikė Latviją, kurioje atsisakyta popierinio draudimo liudijimo. Latvijoje policija tokią informaciją jau gali pasitikrinti elektroniniu būdu. Pasak M. Jundulo, Lietuvos policija taip pat turi įrangos, kuri padeda įsitikinti, ar automobilis apdraustas. Tačiau vis dar trūksta įstatymų, kurie įtvirtintų nuostatą, jog popierinis draudimo liudijimas nėra reikalingas.

Paprastesnis ir greitesnis draudimo produktų įsigijimas ir pagalba nelaimės atveju suteiks vis didesnį patrauklumą draudimo paslaugoms, o tai paskatins Lietuvos verslą ir gyventojus labiau saugoti savo turtą apsidraudžiant.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ statistika rodo, kad dažniausiai draudžiami ir apgadinami įrenginiai yra išmanieji telefonai. Dažniausi pasitaikantys jų gedimai yra skilęs ekranas, USB lizdo sugadinimai bei vidaus įrangos gedimai.

Didėjantys išmaniųjų telefonų pardavimai ir brangių išmaniųjų telefonų populiarumas paskatino telekomunikacijų bendrovę „Tele2“ ir „PZU Lietuva“ klientams pasiūlyti telefonų draudimo paslaugą. Ji kainuos 14,99 lito per mėnesį.

Telefonų draudimas bus parduodamas ypač paprastomis sąlygomis – už vieną kainą visiems modeliams. Draudimas bus ypač naudingas perkant brangesnius vidutinio ir premium segmentų telefonus. Jų turėtojai draudimą gaus maždaug du kartus pigiau nei dabar siūloma rinkoje.

„Naują paslaugą sukūrėme, nes kaip tik dabar ji ypač reikalinga klientams. Kas antras parduodamas telefonas yra išmanusis ir kaip niekad populiarūs brangesnių modelių telefonai. Tokio telefono praradimas būtų rimtas nuostolis, tad draudimas tikrai padės sutaupyti. Be to, paslauga bus lengva pradėti naudotis – ją siūlome labai paprastomis ir aiškiomis sąlygomis“, – sakė Mindaugas Kežionis, „Tele2“ Produktų skyriaus vadovas.

„Pirkinių draudimas yra viena sparčiausiai populiarėjančių paslaugų – per gruodį sudarėme tiek sutarčių su paslaugos platinimo partneriais, kiek per visą praėjusį pusmetį. Gerėjant žmonių finansiniams lūkesčiams, jie įsigyja vis daugiau brangesnių įrenginių, bet išmoktos finansinio saugumo pamokos nėra pamirštos, todėl žmonės linkę apsidrausti nuo nuostolių“, – teigė Rimtas Vaitkunskas „PZU Lietuva“ Naujų pardavimo kanalų skyriaus vadovas.

„PZU Lietuva“ patirtis Lietuvoje ir Lenkijoje rodo, kad pavagiamas ar sugadinamas kas 15-as apdraustas įrenginys.

Bendrovės duomenys atskleidžia, kad ypač daug dėmesio žmonės skiria vaikams skirtų pirkinių apsaugai – apdraudžiamas kas antras toks įrenginys. Daugiau nei pusė apdraudžiamų daiktų yra nešiojamieji įrenginiai – telefonai, kompiuteriai, fotoaparatai ir pan. 62 proc. draudėjų pirkinius pasirenka apdrausti 2 metams.

„PZU Lietuva“ naujus „Tele2“ salonuose ir internetu perkamus telefonus draus dviejų metų laikotarpiui. Draudimo įmokos bus kas mėnesį įtraukiamos į ryšio paslaugų sąskaitą. Užsienyje telefono draudimo apsauga galios 60 dienų.

Šiandien greitkelyje Vilnius-Kaunas, netoli Žiežmarių, atidengtas pirmasis naujas kelio informacinis stendas, kuris ragins vairuotojus valdyti pyktį vairuojant ir keliuose elgtis draugiškiau.

Kelio stendą išrinko visuomenė, o tokių kelio stendų įrengimas šalia kelių ar miestų gatvėse yra didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ inicijuotos pykčio mažinimo keliuose kampanijos „Nulis pykčio“ dalis. Kelio stendas „Įsijunk šypseną“ įrengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Šio informacinio kelio stendo atsiradimas šalies keliuose yra privataus verslo ir ministerijos sinergijos rezultatas. Esu tikras, kad šis gyventojų išrinktas ženklas prisidės prie saugesnių kelionių, padės supykusiems vairuotojams nusiraminti bei paskatins šalies keliuose elgtis mandagiau“, – kalbėjo Vladislav Kondratovič, Lietuvos Respublikos Susisiekimo viceministras.

„Tikiu, kad pamatęs tokį kelio stendą, kiekvienas vairuotojas įsijungs šypseną, neberodys blogų emocijų, net jei ir bus suerzintas kito eismo dalyvio. Taip priartėsime prie kultūringesnės ir mandagesnės emocinės aplinkos Lietuvos keliuose ir gatvėse. Už tokio stendo atsiradimą jau du kartus balsavo visuomenė – apklausoje Lietuvos vairuotojai pasakė, kad jie patiria pyktį ir patys neretai pyksta vairuodami Lietuvos keliuose, o vėliau viešame balsavime išrinko kelio stendą, kuris jiems atrodo sužadintų geriausias emocijas kelyje. Mums beliko tik kartu su Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija įrengti šiuos stendus“, – sakė Raimondas Geleževičius, šį rugsėjį startavusios kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ Valdybos narys.

„Šį rudenį pradėję spręsti pykčio Lietuvos keliuose problemą, prisiėmėme ir atsakomybę už draugiškesnės vairuotojų kultūros ugdymą. Todėl tikimės, kad išvydę pirmąjį „Įsijunk šypseną“ kelio stendą gyventojai jį atpažins ir bus draugiški kitiems eismo dalyviams“, – teigė jis.

R. Geleževičius pridūrė, kad ateityje – pokalbiai su didžiausių miestų savivaldybėmis dėl šių ženklų pastatymo miestų gatvėse, taip pat gyventojų balsavimas sudarant Lietuvos pykčio keliuose žemėlapį.

Pirmasis socialinės kampanijos „Nulis pykčio“ informacinis stendas šiandien atidengtas kelio A1 Vilnius-Kaunas aikštelėje, ties nusukimu į Žiežmarius. Kiti du nauji „Įsijunk šypseną“ ženklai įrengiami Aukščiausioje Vilnius-Klaipėda automagistralės vietoje ir Panevėžio-Šiaulių A9 kelio 66,1 kilometre. Šią vietą yra pamėgę jaunavedžiai šventinėms fotosesijoms.

„Lietuvos draudimo“ inicijuotą kampaniją „Nulis pykčio“ remia Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija. „Eismo dalyviams bus saugiau, kai Lietuvos keliuose stovės mandagumą ir geras emocijas skatinantis informacinis stendas. Todėl džiaugiamės prisidėdami prie iniciatyvos, kuri mažina pykčio apraiškas, primena, kad agresyvus vairavimas yra viena iš nelaimes kelyje sukeliančių priežasčių bei skatina saugų eismą šalies keliuose“, – teigė Nemunas Abukauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas.

Naujojo ženklo, skatinančio nusišypsoti, o ne pykti prie vairo, rinkimai buvo atviri visuomenei. Juose gyventojai balsavo ir iš 6 pasiūlytų dizaino variantų išrinko tą, kuris, daugumos nuomone, geriausiai prisidės mažinant pykčio lygį Lietuvos keliuose. Iš viso balsavime dalyvavo 5,6 tūkst. gyventojų. Kelio stendą „Įsijunk šypseną“ uždarame profesionalių dizainerių konkurse sukūrė prekės ženklus kuriančios įmonės „Brandworks“ kūrybos vadovė Giedrė Lisauskaitė.

„Kurdama šį pyktį keliuose mažinantį ženklą, prisiminiau saugaus eismo taisyklę –  šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Iš frazės „Įsijunk žibintus“ gimė linksmas bei neužgaulus ženklo komunikacijos tonas „Įsijunk šypseną“. O tamsiai rožinė informacinio ženklo spalva išsiskiria iš kitų Lietuvos keliuose pastatytų ženklų, todėl bus matoma ir atkreips vairuotojų dėmesį“, – sakė G. Lisauskaitė.

Prieš pradėdamas „Nulis pykčio“ kampaniją „Lietuvos draudimas“ atliko išsamų vairuotojų tyrimą, kuris atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. Nacionalinį vairuotojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2013 metų pirmą pusmetį atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų visoje Lietuvoje.

Įvairūs gyvenime nutinkantys nelaimingi atsitikimai daugiausiai žalos atneša sveikatai. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad gyventojai tarp visų per 3 metus jiems nutikusių įvykių dažniausiai minėjo atvejus, kuomet jie susižalojo arba buvo sužaloti. Per įvairius incidentus sveikatos sutrikdymų patyrė net 6 proc. visuomenės.

Kita nelaimė, nutikusi 4 proc. žmonių, buvo vagystės. Dar 3 proc. gyventojų teko patirti įvairių įvykių, po kurių nukentėjo jų namai ar namų turtas, t. y. užliejimai, gaisrai ir t. t. Apie 1 proc. Lietuvos žmonių per paskutinius 3 metus nukentėjo nuo gamtos stichijų – vėtrų, audrų, liūčių.

„Dažniausiai yra įprasta buityje ar kasdieniame gyvenime nutinkančius įvykius vertinti pagal žalą, padarytą turtui. Kur kas rečiau kalbama apie tai, kiek ir kaip nukentėjo žmonės. Šis mūsų tyrimas atskleidė problemą, kuriai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, t. y. kiek per įvairius incidentus nukenčia mūsų sveikata, kiek turime gydytis ir kiek mums tai kainuoja“, – teigė „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Pasak jo, tyrimas parodė, kad įvairių žalos atvejų, nutinkančių buityje, per paskutinius 3 metus yra patyrę net 13 proc. Lietuvos gyventojų. G. Matiuko teigimu, tai gana didelė dalis žmonių, kuriai padaryti ir nemenki finansiniai nuostoliai.

Dažniau buityje nukenčia vyrai nei moterys. Į įvairius buitinius incidentus, kuomet sutrikdoma sveikata, dažniau patenka jauni arba pagyvenę žmonės, vidutinio amžiaus gyventojai greičiausiai yra atsargesni.

G. Matiukas mano, kad finansiškai įvertinti sveikatos sužalojimus žmogui yra gana sudėtinga. Tačiau draudimo bendrovės turi sprendimus, kuomet žmogus apdraudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų ir už sužalojimus išmokama piniginė išmoka.