1 iš 9 Lietuvos vairuotojų prisipažįsta, kad transporto spūsčių metu net degant geltonam šviesoforo signalui bando „įtilpti“ į sankryžą – įvažiuoja į ją, net jeigu tenka užkirsti kelią kitiems automobiliams.

Bent trečdaliui kitų eismo dalyvių toks savanaudiškas vairuotojų elgesys sukelia pyktį, o apskritai labiausiai vairuotojus supykdo įžūliai užlendantys automobiliai, rodo „Lietuvos draudimo“ apklausos duomenys. Bendrovė, įgyvendinanti pykčio mažinimo Lietuvoje iniciatyvą „Nulis pykčio“, pataria, kad vairuotojai iš anksto nusiteiktų intensyviam eismui per Vėlines ir vengtų vairuoti agresyviai.

„Nors šiemet lapkričio 1-oji yra penktadienį ir Vėlinių minėjimas bei artimųjų kapų lankymas išsitęs per kelias dienas, intensyvaus eismo prie kapinių neišvengsime. Norime vairuotojus paraginti būti ne tik atsargiems, bet ir dėmesingiems – važiuoti paisant kitų eismo dalyvių, ramiai, nesusierzinti dėl susidariusių spūsčių, nes nepriklausomai ar nervinsimės, ar ne, eismas greičiau nepajudės. Tiesiog reikia nusiteikti būti kantriems ir kultūringiems, kad nuotaikos neapkartintų pykčio emocijos, kurių proveržis gali grėsti ir avarijomis. Pastebime, kad prie kapinių avarijos patiriamos praktiškai tik per Vėlines ir nors jos dažniausiai būna pakankamai smulkios, bet sukelia papildomų rūpesčių vairuotojams ir dar labiau apsunkina eismą“, – sakė „Nulis pykčio“ kampanijos ambasadorius „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Raimondas Geleževičius.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, įprastai per Vėlines, jei jos sutampa su savaitgaliu, avarijų, ypač smulkesnių, skaičius ūgteli mažiausiai 50 procentų, palyginus su įprastu savaitgaliu. Apskritai būtent Vėlinių savaitgaliai pastaraisiais metais yra tie, per kuriuos gyventojai dažniausiai patenka į avarijas. Štai tiek pernai, tiek 2011 metais, Vėlinių minėjimo metu autoįvykių, draudikų duomenimis, užfiksuota daugiau nei visais kitais metų ilgaisiais savaitgaliais (Velykų, Kalėdų, Joninių ir kitais).

Kaip išvengti pykčio spūstyse?
Psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė teigia, kad svarbiausia yra nusiteikti, kad eismo sąlygos ilgąjį savaitgalį bus sudėtingesnės. Psichologė pateikia 5 patarimus, kaip išvengti pykčio vairuojant per Vėlines.

1.    Nusiteikite, kad kelyje šį savaitgalį tikrai sutiksite daugiau nepatyrusių vairuotojų. Iš anksto susitaikę su ta mintimi, supratingiau reaguosite į tokių vairuotojų klaidas ar nepatyrusius veiksmus kelyje. Atminkite, kad transporto eismas – tai komandinis, o ne individualus „žaidimas“. Vienoje vietoje automobilį užleisite Jūs, kitoje – Jus. Venkite manevrų, kurie gali sukelti pyktį kitiems vairuotojams. O juos suerzinti gali agresyviai užkišamas automobilis, persirikiavimas be posūkio signalo, eismo užblokavimas ir kiti neapgalvoti ar piktybiški veiksmai.

2.    Atminkite, kad kartais spūstys – neišvengiamos. Planuodami kelionę numatykite, kad ji užtruks ilgiau – pasąmonėje būsite nusiteikę susidurti su spūstimis ir jos nekels jums susierzinimo. Priešingai, pastebėsite, kad iš spūsties išvažiavote greičiau, nei planavote.

3.    Padėkite sau gerai jaustis. Jeigu žinote, kokia muzika Jus atpalaiduoja, ramina, įsijunkite ją. Galvokite apie malonius dalykus. Tai sumažina įtampą.

4.    Nusišypsokite. Kelyje šypsena (bet jokiu būdu ne ironija) apsaugo nuo konfliktų ir padeda juos spręsti.

5.    Jei važiuojate su vaikais, pasinaudokite proga suteikti jiems gero vairavimo ir mandagaus elgesio kelyje pamokas. Aptarkite su jais pasitaikiusias situacijas, komentuokite ir klauskite jų nuomonės. Taip prisidėsite prie naujos vairuotojų kartos ugdymo, spūstyje praleidžiamą laiką išnaudosite ne susierzinimo auginimui, be to, pokalbio metu dėmesys savaime nukryps nuo spūsties keliamų nepatogumų.

Mažinti vairuotojų patiriamą pyktį šalies keliuose pasiryžęs „Lietuvos draudimas“ atliko išsamų vairuotojų tyrimą. Jis atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų. Pykčio lygį šalies keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš 10 maksimalių. Be to, tyrimo duomenys parodė, kad 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį.

Vagys šiemet visuomenei jau padarė 41 mln. Lt piniginę žalą, tačiau kadangi didžioji dalis lietuvių draustis dar neįpratę, savo prarastą turtą atgauna tik nedaugelis.

Kaip rodo VRM Informatikos ir ryšių departamento surinkti duomenys, per pastaruosius dešimt metų vagys pasisavino Lietuvos gyventojų turto, verto beveik milijardo litų. Ši suma praktiškai tokia pati kaip metinis Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas. Tiesa, geroji žinia, kad padaromos turtinės žalos dydis kasmet mažėja: štai 2004 m. vagystės gyventojams ir įmonėms „kainavo“ 141 mln. Lt, o pernai – dvigubai mažiau, 70,5 mln. Lt.
Perpus sumažėjusius nuostolius dėl vagysčių galima sieti su keliomis tendencijomis: pirma, po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą iš mūsų šalies emigravo daug nusikaltėlių. Tada vagysčių įsibraunant į gyvenamąją patalpą Lietuvoje sumažėjo 2,6 karto, o automobilių vagysčių – beveik keturis kartus. Antra, šiek tiek labiau saugotis ėmė ir gyventojai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis tvirtina, kad daugėja gyventojų, kurie dalyvauja programoje „Saugi kaimynystė“, o ten, kur veikia ši programa ir žmonės aktyviai prižiūri aplinką, bendradarbiauja su policija, praneša apie įtartinus asmenis, palaiko tarpusavio ryšį, nusikaltimų padaroma mažiau.
Taip pat gyventojai labiau rūpinasi ir papildoma langų apsauga, nes didžioji dalis nusikaltimų įsibrovus į būstus Lietuvoje padaroma atspaudus plastikinio lango ar durų rėmą pirmame arba antrame aukšte.
Beje, mažėja ir vieno nusikaltimo metu padaroma žala, nes gyventojai kojinėse arba stiklainiuose nebelaiko visų savo gyvenimo santaupų. Dėl šios priežasties 2004 m. vagys, įsibraudami į gyvenamą patalpą, išnešė net 22 mln. Lt, o 2012 m. – 10,8 mln. Lt vertės turto.
„Tiesa, pasitaiko išskirtinių atvejų, kai vagių pagrobiamos piniginės sumos siekia ir dešimtis, ir šimtus tūkstančių litų, bet tai vienetiniai atvejai. Vidutinė vagysčių iš butų žala Vilniaus mieste svyruoja apie 3–5 tūkst. Lt, o iš nuosavų namų – apie 8–10 tūkst. Lt. Iš tiesų dabar žmonės atidžiau saugo savo turtą nei prieš dešimtmetį, kai daugiau grynųjų pinigų laikydavo namie. O juk įsibraunantys į patalpas nusikaltėliai dažniausiai vagia juvelyrinius dirbinius ir grynuosius pinigus, po to eina kompiuteriai, fotoaparatai, kita technika“, – komentuoja S.Šemis.
Pareigūno žodžiais, aukščiausios kvalifikacijos vagys pasisavina tik pinigus ir juvelyrinius dirbinius, o žemiausios, prie kurių priskiriami asocialūs, narkotikus vartojantys asmenys, šluoja viską, kas po ranka pasitaiko: yra buvę, kad ir iš šaldiklio mėsą pagrobė, ir užuolaidas nusikabino, ir patalynę išsinešė.
Vis dėlto kur kas didesnį piniginį nuostolį nei po buto vagystės gyventojai patiria vieną rytą neradę savo automobilio – pernai vidutinis vieno tokio nukentėjusiojo nuostolis siekė 7,7 tūkst. Lt.

Namų turtą apsidraudę tik 15 proc. gyventojų

Didžiajai daliai Lietuvos gyventojų likti be santaupų ir vertingiausių daiktų būtų sunkiai pakeliama našta. Saugos tarnybos „Eurocash1“ užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad norėdami padengti nuostolius po vagystės būste, jei nusikaltėlis išsineštų vertingesnius daiktus ir santaupas, daugiausiai respondentų (37 proc.) turėtų dirbti daugiau nei ketverius metus.
Kaip paaiškėjo, Lietuvoje dauguma gyventojų pavogto turto taip ir neatgauna, nes policija išaiškina tik 23 proc. vagysčių, o bandyti iš anksto apsisaugoti nuo vagių ar patirtų nuostolių gyventojai nelinkę – tiek saugos tarnybų, tiek turto draudimo paslaugomis naudojasi mažuma Lietuvos gyventojų. Todėl, nors vagių padaryta žala visuomenei per dešimt metų siekia milijardą litų, trys didžiosios šalies draudimo bendrovės – „Lietuvos draudimas“, „Ergo“ ir „If“ savo klientams per šį laikotarpį padengė tik apie 112 mln. Lt per nusikaltėlius patirtų nuostolių.
„Kol kas žmonės nekilnojamąjį turtą dažniau draudžiasi nuo pagrindinių rizikų – stichijų, gaisro ir vandens. Vos 15 proc. žmonių yra apdraudę savo vidaus turtą, tad įvykus vagystei dauguma šalies gyventojų jokio žalos atlyginimo negauna“, – konstatuoja Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Kaip rodo „Ergo“ draudimo bendrovės sudarytas vidutinis namų turto draudimą įsigijusio kliento portretas, dažniausiai tai yra 30–35 metų asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, šeimą, nuolatinį darbą. Namų turtą jis draudžia visų rizikų draudimu ir pasirenka standartines draudimo sumas – apie 70 tūkst. Lt.
Beje, klientas, patenkantis į verslininko kategoriją, reiklesnis: dažniausiai jis pageidauja didesnės draudimo sumos nei apskaičiuotos draudimo bendrovių ekspertų ir nori drausti grynųjų pinigų namuose sumas, kurios dažnai svyruoja apie 10 tūkst. Lt.

Skuba draustis kartą jau nukentėję

Pagal turto draudimo paplitimą tarp gyventojų mes labai skiriamės nuo Vakarų šalių. Kaip jau minėta, vidaus turto draudimu Lietuvoje pasirūpinę tik 15 proc. gyventojų, o štai Britų draudikų asociacijos duomenimis, Didžiojoje Britanijoje net 74 proc. namų ūkių turi vidaus turto draudimą.
Tad kodėl taip skiriamės nuo britų ir kitų Vakarų europiečių? Viena dažniausiai minimų priežasčių yra mažesnės lietuvių pajamos, apsaugą nuo įvykių, kurie kažkada nutiks, o galbūt ir iš viso nenutiks, nustumiančios į antrą planą. „Vidaus turto draudimu žmonės draudžiasi mažai, nes pirmiausia reikia apdrausti pačius butus, jei imi paskolą iš banko. Be to, žmonės dažniausiai draudžia nuosavus namus, nes prarasti patį namą yra kur kas blogiau nei vidaus turtą. Iš tiesų mūsų žmonės finansiškai nėra pajėgūs skirti daug pinigų, todėl jie renkasi tai, kas, jų manymu, pigiausia ir būtiniausia“, – aiškina A.Romanovskis.
Vis dėlto mažos lietuvių pajamos nėra vienintelė vangaus draudimosi priežastis – draudimo rinkoje didelį vaidmenį vaidina įprotis. Pavyzdžiui, sovietmečiu namų draudimas Lietuvoje buvo privalomas, todėl iki šiol namų apdrausta kur kas daugiau nei butų – 52 proc. O užsienio šalyse turto draudimo įprotis formavosi daugelį metų.
Draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Draudimo departamento Lietuvoje vadovas Tomas Nenartavičius pastebi, kad vidaus turto draudimą dažniausiai užsisako kartą nuo vagystės ar apliejimo jau nukentėję asmenys arba gyvenantieji nukentėjusiojo kaimynystėje. Lygiai taip pat praūžus škvalams, pridariusiems didžiulių nuostolių, padidėjo provincijos gyventojų noras drausti namus.
„O dažniausiai gyventojai sako, kad nenori vidaus turto draudimo, nes pasikliauja šarvuotomis durimis, patikimomis spynomis arba signalizacija, arba kaimynais, arba sako, kad man nieko niekuomet nebuvo atsitikę. Dažnas mano, kad iš jo nėra ko vogti, bet kai nukenčia, po vagystės deklaruoja didžiulius nuostolius. Taip jau yra: atrodo, kad nieko neturi, tačiau kaupi turtą metų metais ir jo vertė vis didėja“, – aiškina T.Nenartavičius.
Pasak jo, dėl šios priežasties gyventojai dažniau sugalvoja apsidrausti ne namų turtą, bet automobilį, nes jam įsigyti iš karto išleidžiama didelė pinigų suma, kurią šeimai iš karto pajunta. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, kasko draudimu mūsų šalyje apdrausta 25 proc. automobilių. „Be to, šioje srityje žalų dažnis ir rizika yra didesnė, o sumos nemažos – kartais automobilis kainuoja daugiau nei butas ar nusidėvėjęs namas“, – kodėl kasko draudimas populiaresnis nei namų turto, paaiškina T.Nenartavičius.
KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė Aušrinė Lakštutienė mano, kad prie menkesnio vidaus turto draudimo paplitimo Lietuvoje prisideda ir būstų nuosavybės forma: užsienyje dauguma gyventojų butus nuomojasi, tad pagal sutartį nuomininkas neretai įsipareigoja apdrausti ir patį butą, ir vidaus turtą. O didžioji dalis lietuvių gyvena nuosavame būste.
Pasak A.Lakštutienės, lietuvių nenorą draustis lemia ir  nesąmoningumas – daugelis galvoja, kad nelaimės juos aplenks. Iš tiesų Policijos departamento atliekamos apklausos atskleidžia, kad taip manančių gyventojų daugėja: prie savo gyvenamosios vietos pripratę gyventojai mano, kad jų gatvėje yra kur kas saugiau nei apskritai mieste ar šalyje. Pavyzdžiui, 2005 m. saugūs savo gyvenamojoje vietovėje jautėsi 53 proc. gyventojų, o 2011 m. – jau 72 proc. 2011 m. 64 proc. respondentų kriminogeninę situaciją artimoje aplinkoje vertino gerai, nors bendrą Lietuvos kriminogeninę situaciją gerai vertino tik 21 proc. apklaustųjų.
Vilnietis Petras L. – vienas tų gyventojų, kurie savo gyvenamųjų namų kvartale Nemenčinės plente jautėsi labai saugiai. Tą saugumo jausmą dar labiau didino dešimtmetį besitęsianti sutartis su saugos tarnyba „G4S“. Dėl šios priežasties, o kaip pats prideda, dar ir dėl aplaidumo, namie esančio turto Petras L. nebuvo apsidraudęs. Tad viena birželio vidurio naktis, kai su žmona vakare išvažiavo į svečius, o vaikai – į miestą, mūsų pašnekovui suteikė itin nemalonių išgyvenimų. Pusę dviejų nakties grįžęs namo ir išvydęs pirmame aukšte du plačiai atvertus langus Petras L. greitai susivokė, kad yra apiplėštas. „Užlipę į antrą aukštą radome išverstą visą miegamąjį. Patirti nuostoliai siekia daugiau nei 100 tūkst. Lt: pavogti prabangūs rankiniai laikrodžiai, auksiniai kišeniniai laikrodžiai, taip pat visi brangūs žmonos papuošalai, tarp kurių buvo ir antikvarinių, dovanotų senelių“, – vardija patirtus nuostolius pašnekovas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vasaros pabaigoje tėvai susirūpina atžalų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų – vaikų ir studentų draudimo internetu paklausa išauga daugiau nei trečdaliu, rodo draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo duomenys. Nuo rugsėjo mėnesio drausdami vaikus nuo nelaimingų atsitikimų, tėvai galės pasirūpinti ir savo atžalų kuprinėse esančio turto saugumu tokių atsitikimų metu.

„Besiruošdami vaikų mokslo metams, tėvai vis dažniau rūpinasi ne tik atžalos mokymosi priemonėmis, spintos turiniu, bet ir saugumu – jau kelerius metus stebime vaikų ir studentų draudimo populiarėjimo tendenciją besibaigiant vasarai. Draudimu nuo nelaimingų atsitikimų dažniau pasirūpina mamos – jos sudaro 62 proc. šios draudimo rūšies klientų“, – pasakoja Seesam Asmens draudimų grupės plėtros vadovė Natalija Misėkienė.

Tėvų norą apsaugoti vaikus šiems išvykus mokytis patvirtina ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentė Loreta Senkutė: „Kiekvieną rugsėjį iš mažesnių miestų į sostinę ir kitus didžiuosius Lietuvos miestus atvyksta daug pirmakursių, kurie nėra pripratę prie intensyvaus eismo. Todėl rudenį dažnai pasitaiko atvejų, kai jaunieji studentai patenka į nelaimingus atsitikimus ir nukenčia patys ar jų turtas. Jaunimas nuo nelaimingų atsitikimų nėra pilnai apsaugotas tiek mieste, tiek mokymosi įstaigose, todėl būtina laikytis saugumo taisyklių ir rūpintis savo saugumu.“

„Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų užtikrina vaiko ar studento apsaugą ne tik mokykloje, universitete, kitose viešosiose vietose ar gatvėje, tačiau ir buityje ar trumpalaikėse ekskursijose užsienyje. Tėvams tai aktualu dar ir dėl to, kad kartu gaunamas civilinės atsakomybės draudimas taip pat atlygina jų atžalos padarytą žalą tretiesiems asmenims. Pavyzdžiui, jei jūsų devynmetis netyčia atsitrenkęs į bendraklasį išmušė jam dantį, kurį teko keisti dirbtiniu, šios išlaidos gali būti kompensuojamos draudimo“, – teigia N. Misėkienė.

„Šiemet mokslo metų pradžioje kartu draudžiame ir kuprinę bei joje esančius daiktus nelaimingo atsitikimo atveju. Kuprinės draudimas užtikrina, jog patyrus nelaimingą atsitikimą, kuprinei ir joje esantiems daiktams, pavyzdžiui, vadovėliams, kanceliarinėms prekėms, sportinei aprangai ar avalynei, padaryta žala būtų atlyginta“, – priduria N. Misėkienė.

Vaikų ir studentų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų užtikrina apsaugą traumų, neįgalumo ar mirties atvejais. Tai yra antrasis populiariausias Seesam draudimas nuo nelaimingų atsitikimų internetu po šeimos draudimo. Draudimą nuo nelaimingų atsitikimų internetu dažniausiai įsigyja 31-50 metų amžiaus žmonės (69 proc.), daugiausia jų – vilniečiai (44 proc.).

„PZU Lietuva“ pasidomėjo Lietuvos šeimų gyvenimo sąlygomis: atlikta apklausa parodė, kad maždaug ketvirtadalis žmonių neturi nuosavo būsto. „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų nuomojasi būstą arba gyvena pas tėvus ar giminaičius. Dažniausiai tai yra žmonės iki 35 metų.

„Tyrimas patvirtino, kad jaunoms šeimoms šiandien yra sunkiau atsistoti ant kojų. Paskolas būstui jauni žmonės gauna sunkiau, todėl priversti glaustis pas tėvus. Antra vertus, nuomojamų butų paklausa didės, nes artimiausiu metu vargu ar įvyks didesnių poslinkių ekonomikoje – jaunimas negalės sparčiai užsidirbti ir įsigyti nuosavų butų. Akivaizdu, kad jauna šeima šiandien yra gana sunkioje gyvenimo starto pradžioje“, – mano „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jo teigimu, darbo rinkoje jauniems žmonėms kol kas nėra lengva įsitvirtinti – tai lemia ir didesnę priklausomybę nuo tėvų kišenės.

„Apklausa rodo, kad nuosavo būsto neturi ne tik mažas pajamas gaunantys asmenys, bet ir vidutinio bei aukštesnio lygio vadovai. Tokie žmonės sudaro apie dešimtadalį apklaustųjų, t. y. jau galime kalbėti apie šiokią tokią tendenciją“, – mano „PZU Lietuva“ vadovas.

Jis pastebi, kad žmonės vis dažniau gyvena ir dirba skirtingose vietovėse. Kai karjera nuveda į kitą miestą ar net valstybę, tenka dažniau keisti ir gyvenamąją vietą. Ilgainiui tai daryti tampa lengviau, tad ir prisirišimas prie nuosavo namo ar buto turėtų ateityje mažėti.

Pasak M. Jundulo, gali būti, kad dalis visuomenės nusprendė eiti vakarietišku keliu ir neinvestuoti į nekilnojamąjį turtą, o gyventi nuomojame būste. Tokiu būdu Lietuvoje galime turėti naują tradiciją, kai žmonės investicijas nukreips ne į nekilnojamąjį turtą, o į savo finansinę apsaugą, taupys ateičiai.

Šiais metais „Metų CEO“ – geriausio vadovo titulą – pelnė didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ generalinis direktorius ir Valdybos pirmininkas Kęstutis Šerpytis.

Jį Lietuvos verslo lyderių apdovanojimuose, kuriuos trečią kartą rengia dienraštis „Verslo žinios“, autoritetinga septynių narių, atstovaujančių įvairias verslo sritis, komisija, pripažino geriausiu vadovu.

Metų CEO K. Šerpytis – vienas iš labiausiai patyrusių aukščiausio lygio vadovų Lietuvoje, savo patirtį draudimo versle ir vadovo krėsle skaičiuojantis dešimtmečiais, ir tikras draudimo verslo mohikanas. „Lietuvos draudimas“ yra pirmoji ir vienintelė Kęstučio Šerpyčio darbovietė: šiemet rugpjūtį sukanka lygiai 30 metų nuo to laiko, kai jaunas specialistas pirmą kartą pravėrė draudimo bendrovės duris. Būdamas vos 31-nerių metų (1992-aisiais) K. Šerpytis tapo „Lietuvos draudimo“ generaliniu direktoriumi.

Per 21 metus, kai didžiausiai šalies draudikei vadovauja Kęstutis Šerpytis, „Lietuvos draudimas“, kurdamas vakarietišką verslo modelį ir atsiliepdamas į besikeičiančias rinkos realijas, nuėjo ilgą pokyčių kelią. Kolegos už tai jį pagrįstai vadina pokyčių guru. Kompanijoje įgyvendinta daugiau nei 200 reikšmingų pokyčių projektų, o už inovatyvumą ir novatoriškumą „Lietuvos draudimas“ pelnė vieną reikšmingiausių tarptautinių apdovanojimų – „European Bussiness Awards“ buvo išrinkta kaip viena iš 10 novatoriškiausių bendrovių Europoje.

Nepaisant didelių permainų, bendrovė sugebėjo išlikti vienvalde draudimo rinkos lyderė ir progreso draudimo srityje pavyzdžiu: pirmoji Lietuvoje sukūrė ir įdiegė tokius draudimo procesus kaip skambučių centras, žalų reguliavimas telefonu, draudimas internetu. Šiuo metu „Lietuvos draudime“ dirba daugiau nei 1100 darbuotojų, bendrovė turi plačiausią draudimo konsultantų tinklą Lietuvoje.

„Lietuvos draudimas“ ne kartą buvo nominuotas ir apdovanotas įvairiuose rinkimuose: bendrovė įvertinta kaip patraukliausias, geidžiamiausias darbdavys, pelnė „Metų darbovietės“ apdovanojimą, Ūkio ministerijos apdovanota kaip vieta, kurioje gera dirbti, žurnalo „World Finance” pripažinta geriausia Lietuvos draudimo kompanija. Taip pat bendrovės finansų direktorius pripažintas Metų efektyviausiu finansų direktoriumi. Kęstutis Šerpytis yra tapęs „Verslo šlovės galerijos“ laureatu.

„Vieną reikšmingiausių ir svarbiausių karjeroje savo darbo įvertinimų gavau praėjusiais metais – pelnėme „Geriausio darbdavio“ apdovanojimą. Tuomet sakiau, kad šis apdovanojimas man brangesnis už milijoną pasirašytų įmokų, nes jis parodo, kad „Lietuvos draudime“ sukūrėme tokią organizacinę kultūrą, kuri įgalina visus komandos žmones siekti ambicingų tikslų ir būti sėkmingu verslu. Labai didžiuojuosi tuo, kad tai, ką pasiekė mūsų komanda, grįžta puikiais rezultatais, kuria vertę darbuotojams ir visuomenei ir atneša grąžą akcininkams. Šį titulą vertinu kaip ženklą, kad „Lietuvos draudimas“ eina teisingu keliu, kuris padeda išlaikyti draudimo rinkos lyderio pozicijas bei pasiekti užsibrėžtus tikslus, o kiekvienas komandos narys turi užtektinai galių ieškoti teisingų sprendimų ir įgyvendinti novatoriškas, inovatyvias idėjas“, – kalbėjo „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas K. Šerpytis.

Pernai „Metų CEO“ titulą laimėjo tuomet dar biofarmacijos bendrovei „Sicor Biotech“ vadovavęs Vladas Algirdas Bumelis, 2011-ųjų Metų CEO tapo tuometinis „Teo” vadovas Arūnas Šikšta.

„Verslo žinių” tradiciškai trečius metus rengiamo konkurso komisija lyderį rinko pagal tris esminius kriterijus: jo vadovaujamos bendrovės sukuriamą naudą akcininkams, darbuotojams ir visuomenei. Pernai „Lietuvos draudimas“ uždirbo 56 mln. litų pelno, bendrovės pasirašytos įmokos išaugo 7,6 proc. iki 380 mln. litų, o klientams atlyginta žalų už 189 mln. litų. „Lietuvos draudimas“ taip pat yra finansiškai stipriausia draudimo bendrovė: jos turima mokumo atsarga, sudaranti 188 mln. litų, net 3 kartus viršijo būtinąją mokumo atsargą.

„Mūsų įmonėje vyrauja stipri vidinė darbuotojų kultūra ir bendros vertybės. Tai savotiškas įsiliejimo į supančią aplinką sindromas, kuris skatina kiekvieną jos narį laikytis tos kultūros ir siekti geriausių rezultatų įmonei“, – sakė K. Šerpytis.

Nuo šių metų vasario 20 dienos K. Šerpytis vadovauja ir didžiausiai Latvijos draudikei „Balta“: jis yra „Baltos“ prezidentas ir valdybos pirmininkas. Abi Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA. Ji savo filialus turi 33 šalyse ir aptarnauja daugiau kaip 20 mln. klientų iš 140 pasaulio šalių. Įkurtas prieš 300 metų, RSA yra didžiausią patirtį turintis draudimo aljansas ir vienas iš pripažintų pasaulio draudimo rinkos vizionierių.

Nuo 1888 m. balandžio, kai Vilniuje veiklą pradėjo pirmoji lietuvių kapitalo savitarpio draudimo nuo ugnies draugija, iki 1940 m. liepos 26 d. nebankrutavo ir iš draudimo rinkos nepasitraukė nė viena draudimo įmonė. O Lietuvai atkūrus nepriklausomybę iš 1991–2000 m. 55 ne gyvybės draudimo veiklos leidimus gavusių lietuvių kapitalo bendrovių šiandien belikusi viena.

Šių metų pavasarį sukanka 125 metai, kai Vilniuje ėmė veikti pirmoji lietuvių kapitalo savitarpio draudimo nuo ugnies draugija. Šią datą galima laikyti nacionalinio draudimo verslo pradžia. Per karus šios rūšies verslas paprastai apmiršta. Taip nutiko ir Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais. Bet vos nutilus paskutiniams karo mūšiams, iki karo Lietuvos teritorijoje dirbusios užsienio šalių draudimo bendrovių „Allianz“, „Atlantic“, „Baltica“, „Erich Nelte“, „National“ „Viktorija“ ir kitų draudikų agentūros bei pavieniai agentai atnaujino veiklą. Draudimo sutartis šie draudikai sudarinėjo pagal savo taisykles ir tarifus, jų veikla nebuvo kontroliuojama jokiu Lietuvos Vyriausybės norminiu dokumentu. Tarp draudimo bendrovės ir kliento kilus ginčui, buvo remiamasi Rusijos įstatymais, galiojusiais Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo.
Užsienio bendrovės mielai draudė mažos draudimo rizikos objektus – kareivines, Kauno rotušę, teatrą, kitus valstybės pastatus ir turtą. Šie objektai dažniausiai buvo draudžiami nuo ugnies. Tokios draudimo sutartys buvo pelningos. Pelnas, savaime suprantama, iškeliaudavo į užsienį. Galop 1919 m. birželio 26 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu prie Prekybos ir pramonės ministerijos buvo įkurtas Draudimo skyrius, Draudimo reikalų komitetas ir Draudimo reikalų inspekcija. Pagrindinė pastarosios funkcija buvo vykdyti draudimo įstaigų valstybinę priežiūrą.
Kai 1919 m. lapkritį Finansų ministerija buvo sujungta su Prekybos ir pramonės ministerija, naujojo Rinkliavų departamento draudimo skyriaus iniciatyva pradėta rūpintis, kad būtų nustatyta privalomojo kaimo trobesių draudimo prievolė, nes iki pat XX a. vidurio Lietuvos kaimuose ir miesteliuose, išskyrus centrus, dominavo medinė statyba, todėl gaisrai pridarydavo daug žalos. Nemažų nuostolių dėl to patirdavo ir valstybės turtas. Ypač nuo gaisrų kentėjo kaimo vietovės, todėl kai kurios savivaldybės kreipėsi į Finansų ministeriją dėl privalomojo draudimo nuo ugnies.
Rinkliavų departamento draudimo skyriaus valdininkai manė, kad privalomąjį trobesių draudimą geriausia būtų patikėti valstybinei institucijai. Jie parengė Valstybinio apdraudimo įstaigos (VAĮ) įstatus, kuriuos 1920 m. gruodžio 21 d. patvirtino Mažasis Seimas, o šalies prezidento pareigas ėjęs Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis 1921 m. sausio 3 d. pasirašė Valstybės apdraudimo įstaigos įstatymą.

Tarpukario draudikai nei konkuravo, nei bankrutavo
Privalomojo draudimo pradžia buvo 1921 m. kovo 31-oji, kai Seimas priėmė įstatymą dėl privalomojo kaimo trobesių draudimo nuo ugnies. Pastatus buvo patikėta drausti naujai įsteigtai Valstybės apdraudimo įstaigai. Šioji nepraleido galimybės pasipinigauti – nustatė gan didelius privalomojo draudimo tarifus. Tai, kad privalomasis trobesių draudimas nuo ugnies buvo patikėtas tik VAĮ, nepatiko draudimo draugijos „Lietuva“ (įsteigtos 1921 m.) ir akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos Lloydas“ (įsteigtos 1922 m.) akcininkams. Jie, įtakingi visuomenės nariai, o kai kurie ir Seimo nariai, remiami valstiečių, privalomojo trobesių draudimo įmokas traktavusių kaip naujus mokesčius valdžiai, sugebėjo 1923 m. lapkričio 23 d. atšaukti privalomąjį trobesių draudimą.
Neliko nuskriausti ir 1921 m. gegužės 30 d „Lietuvą“ įsteigę akcininkai – tuomet garsi Ūkio banko finansininkų grupė, Ūkininkų sąjunga, įvairūs kooperatyvai ir naujai draudimo draugijai reikalingi fiziniai asmenys, tokie kaip Lietuvos Respublikos prezidentas A.Stulginskis ar Gustavas Feterauskas, tuomet ėjęs Valstybinio apdraudimo įstaigos valdytojo pareigas. Kelių draudimo draugijos „Lietuva“ akcininkų, tuometės valdančiosios Lietuvos krikščionių demokratų partijos valdymo organų narių, pastangomis 1921 m. vasario 11 d. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo draudimo draugijai „Lietuva“ buvo suteikta dešimties metų monopolinė teisė miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyventojų skaičius neviršijo 40 tūkst., drausti nuo ugnies turtą, o visoje Lietuvos teritorijoje – gyvybę ir transportą. Nors šiuo įstatymu „Lietuvai“ buvo garantuotas draudimo laukas ir monopolinės draudimo rūšys, tai neapribojo Valstybinio apdraudimo įstaigos teisių drausti visos Lietuvos teritorijoje, nes tokių apribojimų nebuvo jos įstatuose. Dėl to draudimo draugija „Lietuva“ labai nesipiktino, nes kai 1925 m. nuo 500 tūkst. Lt iki 1 mln. Lt didino pagrindinį kapitalą, Valstybinio apdraudimo įstaiga tapo jos akcininke – įsigijo 20 proc. akcijų. Kitas draudimo rinkos konkurentas „Lietuvos Lloydas“ nusipirko net 43 proc. „Lietuvos“ akcijų. To paties verslo akcininkai tarpusavyje nekonkuruoja, taip nedarė ir trys didžiausi tarpukario Lietuvos draudikai – Valstybinio apdraudimo įstaiga, draudimo draugija „Lietuva“ ir bendrovė „Lietuvos Lloydas“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vidutinė avarijose patiriama žala išaugo, padidėjo draudimo įmokos ir išmokos, išsiplėtė Lietuvos automobilių parkas, atsirado daugiau galingesnių automobilių ir praktiškai išnyko pavasarinis draudimo pirkimo bumas.

Tokias tendencijas vardija didžiausia šalyje draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, apžvelgusi laikotarpį nuo 2002 metų pavasario, kada vairuotojams buvo įvesta prievolė įsigyti civilinės atsakomybės draudimą.

„Prieš įvedant privalomąjį draudimą stebėjomės, kad užsienyje patekę į avariją vairuotojai tiesiog užpildo įvykio deklaraciją ir pasikeičia draudimo kompanijų kortelėmis, o šiandien tai tapo populiaria ir patogia praktika ir Lietuvoje. Nors 2002-aisiais vairuotojai privalomąjį draudimą pasitiko su šiokiu tokiu skepticizmu, šiandien šio draudimo nauda neabejojama – jis gelbsti klientus nuo daugybės rūpesčių, kurie užgultų pečius ir piniginę avarijos atveju. Skaičiuojame, kad per 11 metų laikotarpį atlyginome pusę milijardo litų dėl mūsų klientų sukeltų nuostolių pagal šią draudimo rūšį“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos departamento direktorius Julius Kondratas.

Statistika rodo, kad privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu yra apdrausta daugiau nei 90 proc. Lietuvos automobilių parko. „Šio draudimo rinka jau subrendo, o produktas tapo pakankamai standartizuotu, jį vairuotojams patogu įsigyti internetu. Dėl didėjančio automobilių parko ir konkurencijos, bendrovės kasmet apdraudžiamų automobilių skaičius nuo 2002 m. pavasario išaugo apie 30 proc. – iki 244 tūkst. automobilių“, – sakė Julius Kondratas.

Draudimui išleidžiama mažesnė darbo užmokesčio dalis nei 2002-aisiais

Vidutinė įmoka nuo 2002-ųjų padidėjo ketvirtadaliu, nuo 200 litų 2002-aisais iki vidutiniškai 248 litų šiandien. Šį augimą lėmė kelios priežastys. Pirma, per 11 metų ženkliai padidėjo draudimo suma (išmoka nukentėjusiajam). Pavyzdžiui, maksimali turto draudimo suma padidėjo 115 kartų – nuo 30 tūkst. litų iki 3,45 mln. litų. Dar daugiau – net 575 kartus, iki 17,26 mln. litų, per tą laiką išaugo maksimali draudimo suma, išmokama už asmens žalą.

Didžiausia „Lietuvos draudimo“ atlyginta žala pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą turtui siekė 725 tūkst. litų, asmens žala – 270 tūkst. Lt. Užsienyje išmokėtų žalų dydžiai skaičiuojami milijonais: didžiausia išmokėta žala dėl vienos avarijos užsienyje siekė 2 mln. litų

Nuo 2002-ųjų beveik 40 proc. išaugo avarijose patiriama žala. Jeigu 2002 metais ji siekė vidutiniškai apie 1500 litų, tai šių metų pradžioje vidutinė išmoka jau buvo 2250 litų.

„Įdomu pastebėti, kad 2002-aisiais vidutinio dydžio darbo užmokestį (apie 1120 litų) gaunančiam vairuotojui privalomajam draudimui metų laikotarpiui tekdavo atseikėti maždaug penktadalį savo mėnesinio atlyginimo, tuo tarpu šiandien draudimas sudaro tik apie 10 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, kuris siekia 2232 lito“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Automobilių parkas tapo didesnis ir galingesnis

Kasmet plėtėsi Lietuvos automobilių parkas, todėl šalies keliuose vyko daugiau avarijų. Skaičiuojama, kad nuo 2002 metų Lietuvos transporto parkas išaugo 60 proc. – nuo 1,3 mln. iki 2,18 mln. transporto priemonių. O vien pernai avaringumas Lietuvos keliuose padidėjo 5 procentais.

„Lietuvos draudimo“  ekspertai taip pat pastebi, kad Lietuvos vairuotojai pradėjo važinėti galingesniais automobiliais. 2002 metais didžioji dalis – 58 proc. – automobilių turėjo 1301-1800 cm2 darbinio tūrio variklius, o tarp pastaraisiais metais apdraustų automobilių daugiausia – 40 proc. – sudarė transporto priemonės su 1801-2000 cm2 darbinio tūrio varikliais. Taip pat dusyk išaugo automobilių su 2001-2500 cm2 darbinio tūrio varikliais, bei beveik trissyk – su didesnio nei 2501 cm2 darbinio tūrio varikliais.

Pavasarinio draudimosi bumo nebeliko

Privalomajam draudimui įsigaliojus nuo 2002 m. balandžio mėnesio, draudimo kompanijos kiekvienais metais pavasarį fiksuodavo draudimosi bumą. Kovo ir balandžio mėnesiais buvo sudaroma 64 proc. visų metinių sutarčių. Tačiau palaipsniui šis bumas blėso.

2012 metais dauguma sutarčių buvo sudaryta balandžio ir gegužės mėnesiais, atitinkamai 13 ir 12 proc. nuo visų sutarčių. Tačiau, ekspertų teigimu, intensyvesnį pavasarį draudikams lemia ne istorinės aplinkybės, o žmonių įprotis būtent pavasarį įsigyti naują automobilį.

Lietuvoje, kur požiūris, kad nelaimėje turi padėti valstybė vis dar gajus, įprotis draustis niekaip nesusiformuoja – šalyje neapdrausta 79 proc. butų, 47 proc. namų ir 87 proc. namų turto.

Užteko keliolikos minučių ir 35 metų vilnietės Vandos Bartoševičienės šeimos per 15 metų užgyventas turtas pavirto pelenais. Jau du mėnesius vilnietė su vyru ir dviem dukromis glaudžiasi pas draugus. Kovo pradžioje dėl neišvalyto kamino ūmai kilęs gaisras ne tik paliko jauną šeimą be pastogės, bet ir suniokojo visą sukauptą turtą – baldus, buitinę techniką, kompiuterius, rūbus. Vienintelis dalykas, kurį šoką patyrę sutuoktiniai sugebėjo ištraukti iš ugnies – dokumentai.
„Patyrėme gal 20 tūkst. litų nuostolių. Kaip tik buvome pradėję darytis remontą – vieną kambarį jau buvome suremontavę, o dabar vėl viską teks pradėti iš naujo… Nieko neliko, reikės visus daiktus pirkti. Gerai, kad nors sienos liko“, – apie įvykusią tragediją sunkiai žodžius rinko V.Bartoševičienė.
Moteris nesiryžta prognozuoti, kada pavyks sugrįžti namo – atkurti namą santaupų neužteks, tad šeima viliasi gauti paskolą iš banko. 2 tūkst. Lt padegėliams skyrė seniūnija, o daugiau tikėtis pagalbos nėra iš ko – namas ir jame esantis turtas buvo neapdraustas. „Kodėl neapsidraudėme? Nežinau… Aš atvažiavau gyventi pas vyrą, čia jo tėvų namas. Dabar jau aišku, kad reikės draustis. Negalvojome, kad taip atsitiks – pradedi galvoti jau po to, kai atsitinka“, – apgailestauja V.Bartoševičienė.
Turto nebuvo apsidraudę ir kita šiemet nelaimės ištikta šeima – Kauno rajono savivaldybės Alšėnų seniūnijos Girininkų kaimo ūkininkai Gradeckiai. Prieš dvi savaites, kaip manoma, nuo seno šaldiklio lauko virtuvėje įsiplieskęs gaisras persimetė į gyvenamąjį namą ir jį visiškai suniokojo. „Kai vyras anksti ryte suriko, kad degame, šokau iš lovos – basa laksčiau su plona palaidine, tris kartus gaisrinei skambinau, vis dar galvojome, gal spės išgelbėti namą. Kad būtų gaisrinė nors dešimčia minučių anksčiau atvykusi…“, – ašarų sulaikyti negali 56 metų Marijona Gradeckienė, kuriai prieš akis sudegė tarsi visas gyvenimas. Po nelaimės pablogėjo sveikata, prireikė raminamųjų vaistų.
Sunkiai dirbę ūkininkai jokių indėlių nekaupė – kiekvieną uždirbtą litą investuodavo į namą. „Mes buvome susiremontavę visą vidų, – visi stebėdavosi pamatę. Daug dirbome, gyvuliukų po 15-16 laikome, todėl viską krovėme į namą. Gal 100 tūkst. litų buvome sudėję – banke nė vieno lito neturime. Ir televizorių buvau išsimokėtinai pasiėmusi, ir sekciją, ir sulčiaspaudę, o vyras – krosnį. O dabar šaldytuvas susiraitęs, baldai susikraipę, spintelės surūko – kaip anglys visos. Labai baisu…“, – sielvartauja nelaimės ištikta moteris. Nepažįstami žmonės ūkininkams atitempė vagonėlį, kuriame leido pagyventi porą mėnesių, tačiau sugrįžti į namą Gradeckiai greitai nesitiki – pinigų nėra, o reikia naujo stogo, lubų, durų, krosnies, kamino. Ūkininkai kreipėsi į savivaldybę, kuri suteikė 50 proc. nuolaidą medienai išsikirsti, o kitą mėnesį svarstys klausimą dėl paramos skyrimo.
Beje, M.Gradeckienė pasakojo, kad po prieš porą metų praūžusių škvalų jie galvojo apsidrausti savo turtą, tačiau nespėjo – kadangi turėjo neįteisintų priestatų, kaip tik tvarkėsi dokumentus jiems legalizuoti ir pabaigę planavo iš karto kreiptis į draudimo brokerius.

Butus draudžia penktadalis, turtą – kas dešimtas

Ištikus gaisrui, potvyniui, škvalui ar kitai nelaimei, tokioje sunkioje padėtyje, kaip „Veido“ pašnekovai šiandien atsidurtų didžioji dalis gyventojų. „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta ir šių metų balandį paskelbta apklausa parodė, kad trečdalis lietuvių santaupų neturi. Tačiau drausti savo turto jie taip pat nelinkę. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, Lietuvoje daugiausiai yra apdrausta namų – 53 proc., tačiau butų – tik 21 proc., namuose esančio turto – vos 13 proc., o kasko draudimu aprūpintos apie 15 proc. transporto priemonių.
Kitose Europos Sąjungos šalyse situacija kardinaliai priešinga – visiškai nesidraudžiantis žmogus ten labiau išimtis negu taisyklė. Olandijoje trejus metus gyvenanti Evelina Vingytė pastebi, kad olandai draudžiasi viską – tiek nekilnojamąjį turtą, tiek sveikatą. Didžiojoje Britanijoje taip pat beveik kiekvienas suaugęs gyventojas kokiu nors būdu įsitraukęs į draudimo industriją: Britų draudėjų asociacijos duomenimis, 74 proc. namų ūkių (19,7 mln.) turi vidaus turto draudimą, 62,5 proc. (16,6 mln.) – pastatų draudimą. Nei namo, nei jame esančio turto neapsidraudę vos 17 proc. namų ūkių. O dar didesnis apdrausto turto rodiklis yra Skandinavijos šalyse, kur, kaip skaičiuoja ekspertai, apdrausta apie 90 proc. namų.
„Lietuvis draudžiasi pirmiausia tai, kas privaloma draustis, tuo tarpu vakarietis – tai, kas jo manymu reikalinga, kad apsaugotų savo interesus. Ne be reikalo Lietuvoje pirmauja Transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA), o kitos rūšys pakankamai stipriai atsilieka“, – tvirtina Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Pasak jo, lietuviai vidutiniškai draudžiasi 1,5 draudimo rūšimi – TPVCA ir kuria nors viena turto draudimo forma. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentė Larisa Belinskaja pabrėžia, kad užsienyje vidutinės klasės atstovas dažniausiai turės 5-6 draudimo sutartis – būtinai bus apsidraudęs gyvybę, sveikatą, ir turtą – namą, automobilį, viduje esantį turtą. Tiesa, daugumoje ES valstybių, sveikatos draudimas yra privačios draudimo rinkos dalis, tuo tarpu Lietuvoje jis privalomas, kaip įmoka „Sodrai“.
Palyginus drausto turto santykį Lietuvoje ir kitose ES šalyse, visai nenuostabu, kad lietuviai draudimui vidutiniškai išleidžia net dešimt kartų mažiau nei vakarų europiečiai. Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, praėjusiais metais lietuvis ne gyvybės draudimui vidutiniškai išleido 404 Lt, tuo tarpu perdraudimo bendrovės „Swiss Re“ pateikiama statistika rodo, kad vokietis ir austras vidutiniškai draudimui per metus išleidžia apie 4170 Lt, britas – 3136 Lt, prancūzas – 3704 Lt, švedas – 2835 Lt. Net didžioji dauguma rytų europiečių draudimui skiria daugiau nei lietuvis – čekas vidutiniškai tam išleidžia 1175 Lt, slovakas – 734 Lt, o lenkas – 681 Lt.
Tad, kodėl lietuviai nedraudžia savo turto? Kodėl po metų metais tas pačias vietoves nusiaubiančio potvynio eilė nukentėjusiųjų išrikiuoja prie savivaldybių durų, o neužaugus derliui žemdirbiai reikalauja išmokų ne iš draudimo kompanijų, kurioms galėtų mokėti įmokas ir taip mažinti savo riziką, o iš Vyriausybės?

Draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo duomenimis, apie du trečdalius nelaimingų atsitikimų nutinka namuose. Seesam atkreipia dėmesį, kad viena iš daugiausiai namie laiko praleidžiančių grupių yra mamos ir ragina artimuosius pasirūpinti jų draudimu.

„Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 75 proc. visų Lietuvoje gyvenančių moterų – mamos. Jos pirmiausia rūpinasi savo vaikais, vyru, namais, bet save kartais pamiršta. Tai patvirtina ir mūsų statistika. Besirūpindamos vaikų gerove, motinos dažnai nepagalvoja, kad ji labai priklauso ir nuo pačios mamos sveikatos, o jai sutrikus dėl nelaimingo atsitikimo, buities rūpesčiai tampa dar sunkesni. Mamoms pirmiausia galvojant apie artimuosius, norime paraginti vyrus ir suaugusius vaikus pasirūpinti jų saugumu“, – teigia Seesam Asmens draudimų grupės plėtros vadovė Natalija Misėkienė.

Motinos dienos proga Seesam pasiūlė specialias sąlygas mamų draudimui ir neabejoja paslaugos populiarumu. „Dažnas lietuvis ieško praktiškos dovanos, tai pastebime ir bendraudami su klientais, kurie į mus kreipiasi paskutinę minutę. Neatsitiktinai daugiau kaip trečdaliui Lietuvos gyventojų – motinoms – pasiūlėme draudimą įsigyti internetu.“, – pastebi N. Misėkienė.
Dažniausios nelaimingų atsitikimų namie traumos – kaulų lūžiai, raiščių patempimas ar nutrūkimas, po nelaimingo atsitikimo atsiradę randai. Mamos draudimas nuo nelaimingų atsitikimų suteikia metinę draudimo apsaugą nuo traumų, neįgalumo ar mirties atvejais. Šis draudimas galioja 24 valandas per parą visame pasaulyje, todėl suteikiama apsauga ir kelionių užsienyje metu.

Didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, šiemet per tris su puse mėnesio duobėse apgadinusių savo automobilius vairuotojų skaičius jau pasiekė 300, ir tai yra net 60 proc. daugiau žalų dėl duobių nei bendrovė jų užregistravo pernai tuo pat laikotarpiu. Vidutinė bendrovės atlyginta žala dėl apgadinimo duobėtose gatvėse šiemet siekia 1350 litų ir yra 25 proc. mažesnė nei pernai.

„Šiemet nuostoliams dėl duobių atlyginti rezervavome, kaip ir prognozuota, 400 tūkstančių litų. Tačiau nors pinigine išraiška nuostoliai dėl duobių panašūs kaip 2012 metais, šiemet registruojame daugiau smulkesnių pažeidimų. Tai rodo ir ženkliai sumažėjusi vidutinė žala – ji mažesnė ir palyginus su 2012, ir su 2011 metais“, – sako „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Marijus Raliūga.

Šiemet „brangiausia duobe“ galima tituluoti duobę Vilniuje, Jasinskio gatvėje, pataikius į ją automobilio VW vairuotojas prakirto karterį, apgadino automobilio dugną, o jo remontas kainuos beveik 17 tūkstančių litų. Beveik 10 tūkstančių litų draudikai atlygins automobilio „Bentley“ vairuotojui, kuris du šio automobilio ratus sugadino Ukrainoje, Kijevo mieste. Trečioje vietoje pagal tokias žalas šiemet – „Alfa Romeo“, nukentėjęs Vilniuje, Motorų gatvėje, pataikęs į duobę sugadino ratus. 2012 metais per tą patį laikotarpį „brangiausia“ duobė fiksuota Kaune, Noreikiškėse, automobilio BMW X6 remontas kainavo daugiau nei 11 tūkstančių litų.

„Peržiūrėjome labiausiai duobėse apgadintų automobilių dešimtuką: tiek šiemet, tiek pernai metais po 5 didžiausius apgadinimus mūsų klientai patyrė Kauno gatvėse, Vilniuje nukentėjo po 3 kartus. Šiemet registravome 2 žalas, viršijančias 5000 litų, kai automobiliai duobėse nukentėjo Ukrainos sostinės gatvėse“, – sako M. Raliūga.

Įvažiavus į kelyje atsivėrusias duobes, dažniausiai apgadinamos automobilio padangos, ratlankiai. Kartais duobės pasitaiko tokios, kad sugadinamos iš karto kelios ar net visos padangos, nukenčia automobilio dugnas. Pasitaiko, kad pažeidžiama automobilio važiuoklė. Žemų, prabangių, sportinių automobilių žalos yra ir dažnesnės, ir didesnės, nes tokiems automobiliams net ir mažesnė duobė atneša didesnius nuostolius.

Draudikai nuostolius, patirtus įvažiavus į duobę atlygina tiems klientams, kurie yra apdraudę savo automobilius kasko draudimu. Jei vairuotojas nėra apsidraudęs kasko draudimu (o tik privalomuoju civilinės atsakomybės) – jis gali reikalauti žalos atlyginimo iš kelio valdytojo teisminio proceso būdu.

Užsitęsusi žiema nedžiugina ir šalies draudimo bendrovių. Draudikai ypač nelaukia atlydžio, kuomet padaugėja sudėtingų atvejų, susijusių su nuo stogų krentančių varveklių, apledėjusio sniego gabalų ar nuo drėgmės trupančių pastato konstrukcijų pridarytais nuostoliais.

Pasak draudimo bendrovės „Compensa“ žalų skyriaus vadovo Tomašo Stankevič, tokiais atvejais ypač dažnai nukenčia automobiliai. Neretai jie apgadinami gana smarkiai, todėl žalos padengimas yra opus klausimas.
Anot draudimo specialisto T. Stankevič, nuostoliai minėtose situacijose gali siekti ir 5 000 litų. Dažniausiai jų metu nukenčia variklio dangtis, stogas ir priekinis stiklas.
Dažnas nukentėjęs tokioje situacijoje nežino, kas kaltas dėl padarytos žalos ir kas turėtų atlyginti nuostolius. T. Stankevič teigimu, nutikus panašiam atvejui, pirmiausia reikėtų kreiptis į policijos pareigūnus, kad šie nedelsiant užregistruotų įvykį, o po to kreiptis į bendrovę, kurioje automobilis apdraustas KASKO draudimu.
„Jeigu įvykis nebus laiku registruotas, tiek apdaužyto automobilio savininkui, tiek jo interesus ginančiai draudimo bendrovei gali tekti ilgai ieškoti kaltųjų, nors už sau priklausančių pastatų priežiūrą pagal įstatymus tiesiogiai atsako pastato savininkas ar jo valdytojas – tikino draudimo bendrovės „Compensa“ atstovas.
Pasak jo, kiekvienas pastato savininkas ar prižiūrėtojas turi laiku nuvalyti nuo stogų varveklius, susiformavusius sniego ar ledo darinius bei pašalinti irstančias pastato dalis. Jei to nepadaro, jis privalo padengti nuostolius. Tačiau  pastatų savininkai neretai bando išvengti atsakomybės, todėl tiesos tenka ieškoti teismuose.
„Dažniausiai atsakomybės vengia namų bendrijos, kurios nesamdo jokios bendrovės pastato priežiūros darbams ir juos mėgina atlikti pačios. Be to, skirtingai nei gamyklų ar kitokių komercinių pastatų savininkai, jos dažniausiai nėra apsidraudusios bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, kuris joms tikrai praverstų tokiose situacijose. Mano praktikoje buvo ne vienas atvejis, kai teismuose namo bendrijai priteistą žalą teko padalinti viso daugiabučio gyventojams“, – pasakojo bendrovės „Compensa“ žalų skyriaus vadovas Tomaš Stankevič.
Jo teigimu, bendrasis civilinės atsakomybės draudimas namų bendrijas gelbėtų ir tais atvejais, kuomet, pavyzdžiui, sugenda namo bendri sanitariniai mazgai ir dėl to užliejami butai, arba sugenda namo transformatorinė ir jos sukelti elektros srovės šuoliai sugadina namo gyventojų buitinę techniką.

K

Organizatoriai praneša, kad egzaminą laikė 3300 dalyvių. Jie varžėsi dėl 20 nemokamų privalomosios vairuotojų civilinės atsakomybės draudimų metams. Šiemet dalyviams labiausiai įsiminė egzamino klausimai apie lengvųjų automobilių važiavimą maršrutiniam transportui skirtomis juostomis, naujus kelio ženklus elektromobiliams bei jiems taikomas išimtis.

„Pasibaigus egzaminui daugiausiai diskusijų sukėlė klausimai apie elektromobilius, jiems taikomas išimtis ir eismo juostas, pažymėtas raide „A“ ir simboliu 4+. Buvo net maniusių, kad 4+ yra išgalvotas ženklinimas“, – įspūdžiais po egzamino dalijosi jo organizatoriaus „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Teisingus egzamino klausimų atsakymus dalyviai gali sužinoti „Lietuvos draudimo“ interneto tinklapyje ir Nacionalinio KET egzamino profilyje „Facebook“ balandžio 5 d. nuo 14 valandos. Naujienų portale „Delfi“ visi kviečiami spręsti nacionalinio KET egzamino testą savo malonumui. Tokia galimybe pernai pasinaudojo daugiau nei 15 000 gyventojų, šiemet tai padaryti bus galima iki balandžio 12 dienos. Tą pačia dieną bus viešai paskelbti ir visi nacionalinio KET egzamino nugalėtojai. Jų sąrašą bus galima rasti interneto tinklapyje www.ld.lt ir naujienų portale „Delfi“ bei socialiniame tinkle „Facebook“.

Geriausiai KET egzamino užduotis išsprendę dalyviai bus apdovanoti „Lietuvos draudimo“ įsteigtu prizu – privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu vieneriems metams. Šį prizą laimės po du geriausius dalyvius iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų, gyvai laikiusių Nacionalinį kelių eismo taisyklių egzaminą. O papildomai 10 draudimo polisų bus išdalinta internetu egzaminą išsprendusiems dalyviams. Bus išrinkta 10 nugalėtojų, atsakiusių teisingai arba padariusių mažiausiai klaidų.

Ketvirtus metus iš eilės surengtame Nacionaliniame kelių eismo taisyklių (KET) egzamine šiemet kelių eismo žinias dalyviai galėjo pasitikrinti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse, Šiauliuose ir Panevėžyje – „Lietuvos draudimo“ patalpose. Tie, kas neturėjo galimybės ateiti laikyti egzamino, užduotis galėjo spręsti naujienų portale „Delfi“.

Egzamino metu dalyviai turėjo atsakyti į 20 teorinių klausimų, kuriems buvo skirta 30 minučių. Klausimai buvo sudaryti ir atrinkti atsižvelgiant į naujausius KET pakeitimus, kadangi praėjusiais metais net tris kartus keitėsi kelių eismo taisyklės. Egzamine skirta dėmesio pasikeitusioms vaikų vežimo taisyklėms, naujiems elektromobilių kelio ženklams bei kitiems įsigaliojusiems pakeitimams.

Tradicinį Nacionalinio kelių eismo taisyklių egzaminą surengė draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ kartu su informaciniais partneriais: naujienų portalu „Delfi“, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėmis, radijo stotimis „Kelyje“, „Laluna“, „Pulsas“ ir „Saulės radijas“. Nacionalinis Kelių eismo taisyklių egzaminas rengiamas jau ketvirtą kartą, o jo tikslas – skatinti visus eismo dalyvius saugiai elgtis keliuose.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė. „Lietuvos draudimas“ pripažintas „Geriausiu darbdaviu‘2012“ ir išrinktas į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA. „Lietuvos draudimas“ aktyviai veikia kaip socialiai atsakinga įmonė ir daugiausia dėmesio skiria saugumo keliuose iniciatyvoms.