Seesam Insurance AS Lietuvos filialas paskelbė 2012 metų finansinius rezultatus. Įmonė pasirašė draudimo įmokų už 41,8 mln. litų – 11 proc. daugiau nei 2011-aisiais. Bendrovė Lietuvoje uždirbo 3,8 mln. litų pelno ir augo beveik dvigubai sparčiau nei 6,6 proc. padidėjusi rinka.

„Praėjusiais metais bendrovė pelningai dirbo tiek tiesioginėje draudimo, tiek investicinėje veikloje. Įgyvendindami darnios plėtros strategiją, kasmet užtikriname nuoseklų augimą ir siekiame pelningos veiklos. Taip pat sėkmingai didiname klientų skaičių – pernai aptarnavome beveik trečdaliu daugiau klientų nei 2011 metais – 78 tūkstančius“,– teigia Seesam Insurance AS valdybos narė ir Lietuvos filialo vadovė Brigita Blavaščiūnienė.

Didžiausią pasirašytų įmokų portfelio dalį – po 34 proc., sudarė savanoriškasis (kasko) automobilių draudimas ir privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas. Būsto ir gyventojų turto draudimas sudarė 11 proc. bendrovės įmokų portfelio. Sparčiausiai – 23 proc. augo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas bei būsto ir gyventojų turto draudimas, padidėjęs 16 proc. Taip pat augo kasko ir kelionių draudimo apimtys, atitinkamai 5 ir 8 proc.

Pernai Seesam Lietuvoje atlygino nuostolių už 22,5 mln. litų. Didžiausią išmokėtų žalų dalį sudarė kasko ir civilinės atsakomybės draudimo išmokos – atitinkamai 41 ir 40 proc. Būsto ir gyventojų turto draudimui skirta 14 proc. išmokėtų žalų.

„Šiemet įmonei taip pat prognozuojame aukštesnį nei rinkos draudimo veiklos augimą. Atsigaunant ekonomikai, antrame metų pusmetyje tikimės privataus vartojimo apimčių didėjimo. Kartu turėtų toliau augti kasko ir būsto draudimu besidraudžiančių fizinių asmenų skaičius bei suaktyvėti verslo įmonių turto draudimas“, – teigia B. Blavaščiūnienė.

Nuosekliai augdama Baltijos šalyse Seesam Insurance AS praėjusiais metais padidino savo klientų skaičių virš 226 tūkst., o pasirašytų draudimo įmokų apimtys išaugo iki 165,5 mln. litų. „Šiuos rezultatus lėmė stabili įmonės veikla – mokumo rodiklis, kuris užtikrina sklandžią draudimo įmonės veiklą ir įsipareigojimų vykdymą, 2012 m. siekė 363%. Tai reiškia, kad įsipareigojimams padengti reikalingas kapitalas 3,6 karto viršijo teisės aktuose nurodytą normą“, – teigia B. Blavaščiūnienė. Pernai bendrovė Baltijos šalyse atlygino 90 mln. litų klientų nuostolių ir uždirbo 18,2 mln. litų pelno. Pusė draudimo įmokų buvo pasirašyta Estijoje, o Lietuvoje ir Latvijoje – po 25 proc.

Praėjusiais metais nuo vėžio, miokardo infarkto, insulto ir kitų kritinių ligų apsidraudė 62 proc. daugiau žmonių nei 2011-aisiais, rodo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo duomenys. Aktyviausiai šiuo draudimu rūpinosi 30-40 metų amžiaus asmenys, sudarę pusę visų apsidraudusiųjų.

„Pastaraisiais metais itin daugėja susirgimų kraujotakos sistemos ligomis bei piktybiniais navikais, todėl suprantama, kad vis daugiau žmonių pasirūpina draudimu nuo infarkto, vėžio ar insulto. 2011 metais Lietuvoje piktybiniais navikais sirgo 89 tūkst. asmenų – lyginant su 2007-ųjų duomenimis, šis skaičius išaugo penktadaliu. Miokardo infarktas Lietuvoje kiekvieną dieną ištinka per 20 žmonių, o piktybinėmis ligomis serga 3 iš 100 žmonių“, – teigia Seesam Asmens draudimų grupės plėtros vadovė Natalija Misėkienė.

„Draudimas nuo kritinių ligų yra aktualiausias vidutinio amžiaus žmonėms, nes dėl įtempto darbo ir nuolat patiriamo streso kraujotakos sistemos ligų tikimybė yra didžiausia. Suprasdami riziką, šiuo draudimu dažniausiai pasirūpina darbingi 30-40 metų amžiaus asmenys. Ligos atveju suteikiama išmoka padeda apmokėti reikalingą gydymą ir medikamentus. Taigi susirgęs žmogus netampa finansine našta artimiesiems ir gali skirti pakankamai lėšų kvalifikuotam gydymui. Vidutinė draudimo išmoka diagnozavus ligą siekia 10 tūkst. litų“, – teigia N. Misėkienė.

Draudimas nuo kritinių ligų dengia miokardo infarkto, smegenų insulto, piktybinių auglių, inkstų funkcijos nepakankamumo, išsėtinės sklerozės, regėjimo netekimo ir vidaus organų transplantacijos rizikas, o vidutinė įmoka už kritinių ligų riziką siekia 40 litų metams. 80 proc. draudėjų yra fiziniai asmenys. Likusius 20 proc. sudaro juridiniai asmenys – dažniausiai tai yra darbuotojus draudžiantys darbdaviai.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai išaiškino ir sulaikė įtariamų sukčiautojų grupę, kuri, kaip įtariama, nuo 2010 metų apgaule pasisavino arba bandė pasisavinti kelionių draudimo išmokas.

Įtariamiesiems vadovavo vienas asmuo, kuris už panašią veiklą jau buvo teistas ir praeityje. Įtartinus dokumentus pastebėjo ir kriminalistams informaciją perdavė „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai, tirdami viena po kitos užplūdusias žalų bylas su itin panašiais susirgimais užsienyje ir panašiomis draudžiamųjų įvykių detalėmis.

Įtarimų „Lietuvos draudimo“ ekspertams sukėlė kai kurie įtariamų sukčiautojų naudoti netipiniai įvykių aprašymai ir kitos tokio pobūdžio žaloms nebūdingos detalės. Įtariama grupuotė į savo veiklą įtraukdavo ir daugiau asmenų, įkalbinėdama juos nesunkiai pasipelnyti draudimo sąskaita. Tokia „kelionių“ manija itin suaktyvėjo pernai vasarą.

„Visi šiandien įtariami bandymai apgaule užvaldyti draudimo išmokas buvo dėl apsinuodijimo – ligos, kurią vėliau sunku patikrinti. Įtariamieji veikė apgalvotai, į savo veiklą įtraukdavo daugiau žmonių ir mėtė pėdas: kaip aiškėja tyrimo metu, suklastotas sąskaitas ir pažymas iš įvairių dažniausiai neegzistuojančių gydymo įstaigų jie pateikdavo iš skirtingų Europos šalių. „Keliautojai – mėgėjai“ per neilgą laiką aplankydavo po kelias valstybes, ir kiekvienoje jų juos užklupdavo „virškinamojo trakto ligos“, nors realiai tose valstybėse net neviešėdavo, – komentuoja AB „Lietuvos draudimas“ Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas.

Draudimo ekspertas sako, kad dažniausiai įtariamieji klastojo Olandijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Belgijos gydymo įstaigų pažymas. Tiriant šiuos epizodus aiškėja, kad veiklos organizatorius sukūrė neegzistuojančių gydymo įstaigų dokumentų formas, kurias užpildydavo, pridėdavo visus reikiamus draudimo dokumentus ir pateikdavo draudimo bendrovėms. Įtariama, kad pasipelnyti bandyta beveik visose Lietuvoje veikiančiose draudimo bendrovėse.

„Draudimo bendrovės visame pasaulyje susiduria su sukčiavimų prevencijos klausimu ir kiekviena jų turi savo sistemą, kaip užčiuopti ar patikrinti vieną ar kitą atvejį. Pavienių bandymų pasinaudoti draudikų taikoma greita žalų atlyginimo sistema kelionių draudimo srityje mūsų bendrovėje išaiškinama iki dešimties per metus ir šis skaičius išlieka stabilus. Dažniausiai draudimo ekspertams įtarus apgaulę, piliečiai patys prisipažįsta ir savanoriškai atsisako draudimo išmokos, mat „Lietuvos draudimas“ apie tokią neteisėtą veiklą informuoja teisėsaugos pareigūnus“, – sako J. Stasinas.

„Lietuvos draudimo“ ekspertai naudoja tam tikrą atsitiktinės patikros ir galimai įtartinų dokumentų nustatymo sistemą. Pasaulyje žinomi įvairūs sukčiavimo būdai – nuo medicininių dokumentų klastojimo iki neegzistuojančių pacientų ar sąskaitų-vaiduoklių. Dažniausiai tokiu būdu pasipelnyti siekiantys piliečiai net neįtaria, kas atkreips ekspertų dėmesį, o bandydami kiek įmanoma labiau padidinti galimą žalos dydį, sąskaitose įrašo įvairių visiškai su liga nesusijusių paslaugų. Bandymai sukčiauti naudojant kelionių draudimo polisą registruojami visame pasaulyje. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija, turi savo draudimo ekspertus visoje Europoje, todėl švedų draudikai iš karto gali patikrinti, realus ar išgalvotas pranešimas apie žalą, gautas iš kliento.

„Lietuvių kelionių geografija yra susiformavusi ir nekinta, todėl dirbdami su tų užsienio šalių medikais, mes turime sukaupę ir patirties, ir ryšių. Tuose pačiuose kurortuose nukentėję asmenys dažniausiai patenka į mums jau žinomas gydymo įstaigas, esant reikalui, dėl skiriamų procedūrų ar gydymo konsultuojamasi su ten dirbančiais gydytojais, todėl įžvelgti įtarimų keliančius dokumentus nėra sudėtinga. Žinoma, kiekvienas atvejis privalo būti ištirtas ir išaiškintas iki galo“, – sako J. Stasinas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai sako, kad tiriant šiuos atvejus aiškėja, kad galimai neteisėtų bandymų apgaule gauti draudimo išmokas galėjo būti per pusšimtį, bendra nuostolių suma siekia beveik 100 000 tūkstančių litų.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti daugiau nei pusei milijono privačių ir verslo klientų. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA, kuri savo filialus turi 33 šalyse ir aptarnauja daugiau kaip 17 mln. klientų iš 140 pasaulio šalių. Įkurtas prieš 300 metų, RSA yra didžiausią patirtį turintis draudimo aljansas ir vienas iš pripažintų pasaulio draudimo rinkos vizionierių.

2013-aisiais laukiama būsto ir turto draudimo rinkos plėtros.

Tiesiogiai reaguoja į ekonomikos vystymosi ciklus
Ne gyvybės draudimo profesionalai prognozuoja, kad šiais metais draudimo rinka augs, perkančiųjų draudimo produktus daugės, o klientai vis dažniau pirks iš karto kelis draudimo produktus. Tyrimų ir apklausų duomenimis, lietuviai labiausiai rūpinasi savo automobiliu ir jį draudžia dažniausiai. Bet, kaip pastebi draudikai, daugelį metų vyravusios tendencijos pamažu keičiasi: 2012-aisiais labiausiai didėjo būsto ir turto draudimo populiarumas, šių rūšių draudimo plėtros nepaveikė net krizė.
Didžiausias ne gyvybės draudimo rinkos nuosmukis buvo 2009 m., kai rinkoje buvo pasirašyta 27,4 proc. mažiau įmokų nei 2008 m. Ekonominės krizės laikotarpiu didžiausią nuosmukį patyrė kasko draudimo rūšis. Gyventojai nepirko naujų automobilių, įmonės irgi neskubėjo atnaujinti savo automobilių parko. Verslo segmente buvo pastebimas ženklus kritimas turto draudimo srityje, nes įmonės buvo priverstos taupyti.
Nuo dugno draudikai atsispyrė 2010-aisiais, o 2011-aisiais ne gyvybės draudimo rinka ėmė justi atsigavimo ženklus, buvo pasirašyta 9,8 proc. daugiau įmokų nei 2010 m. „Iš pradžių rinkos žaidėjai, tarp kurių Lietuvoje – didelė konkurencija, stabilizavo savo valdomus portfelius, o praėję – 2012 metai beveik visiems buvo stabilaus augimo laikotarpis. Mūsų jauna rinka po krizės atsigauna greičiau ir efektyviau nei senųjų Vakarų Europos šalių rinkos. Tai lėmė paprasta priežastis – jaunose rinkose vis dar yra daugiau galimybių ir erdvės verslo plėtrai“, – sako Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderio ir didžiausio Baltijos šalyse draudiko „Lietuvos draudimo“ valdybos narys, Privačių klientų departamento direktorius Raimondas Geleževičius.
Stabili draudimo rinkos plėtra tiesiogiai susijusi su tvariai augančiu Lietuvos BVP. Jei prognozės dėl BVP ir įvairių ekonomikos sričių optimistinės, panašios nuotaikos apima ir draudimo rinką. Tad ir 2013-ųjų prognozės žada tvarią draudimo plėtrą. Lietuvoje draudimo išlaidos sudaro tik kiek daugiau nei 1 proc. šalies BVP, tai yra du tris kartus mažiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, Lietuvoje yra apdrausta 22 proc. butų ir 49 proc. privačių namų, o Skandinavijos šalyse būstą draudžia daugiau nei 90 proc. gyventojų.

Naujovė – „tai, ko reikia man“, vietoj to, „ką siūlo visiems“
Draudikai šiais metais konkuruos ne tik kaina, bet ir kokybe, siūlomomis paslaugomis ir gebėjimu išpildyti kliento norus. Todėl bus kuriami ir siūlomi tokie produktai, kurie sujungtų tai, kas klientui atsitinka dažniausiai, ir tai, ko iš draudimo tikisi klientai.
„Stebime, kad klientui būtų aišku, ką ir už kiek jis gauna mokėdamas įmoką. Nelaimingų atsitikimų draudimo srityje rinkai pateikėme naujovę – galimybę pačiam susikomplektuoti rizikas. Tai reiškia, kad kiekvienas klientas gali apsidrausti tai, kas jam aktualu, taip pat naudojasi fiksuotomis produktų kainomis. Pagal klientų atsiliepimus matome, kad tokie aiškūs fiksuotos kainos produktai arba galimybė pasirinkti „tai, ko reikia man“, vietoj to, „ką siūlo visiems“, jiems yra patraukli“, – komentuoja R.Geleževičius.
Draudimas – klasikinė paslauga, tačiau yra tokių jo rūšių, iki kurių mūsų rinka turės dar ilgai eiti. Pavyzdžiui, bilietų į renginius draudimas. Tarkim, Didžiojoje Britanijoje yra draudžiami bilietai į teniso varžybas. Jei per Vimbldono teniso turnyrą lis lietus, pirkėjas gali susigrąžinti pinigus. Palyginti su Europos senbuvėmis, mes mažai draudžiame žmogaus nelaimingų atsitikimų riziką. Kasko draudimo populiarumas tiesiogiai susijęs su naujų ir apynaujų automobilių rinkos judėjimu, ir draudikai prognozuoja, kad jei išsilaikys bendrosios ekonomikos tendencijos, ši draudimo rūšis 2013 m. taip pat augs.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Atsižvelgiant į emigracijos mastus, prognozes apie darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimą ir nuolat vykstantį darbuotojų judėjimą darbo rinkoje, darbdaviams kyla ne tik darbo jėgos suradimo, bet ir kompetentingų darbuotojų lojalumo iššūkis.
LR Ūkio ministerijos tyrimo duomenimis, net 28 proc. darbuotojų jaučia silpną motyvaciją pasilikti ir dirbti įmonėje, kurioje šiuo metu dirba.
Gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „AVIVA Lietuva“ ekspertų teigimu, įmonių vadovai dar dažnai nesusimąsto apie galimybę darbuotojui kaip skatinimą suteikti finansinį įrankį, kurio pagalba galima kaupti kapitalą ir tuo pačiu jaustis finansiškai saugesniems sveikatos sutrikimų ir mirties atveju.
„Gyvybės draudimas savaime negali pakeisti atlyginimo pakėlimo, tačiau gali tapti itin geru papildomu lojalumo skatinimo įrankiu. Pavyzdžiui, verslininkas prie atlyginimo pakėlimo, investavęs į darbuotojo gyvybės draudimą, naudojasi valstybės teikiamomis mokestinėmis lengvatomis gyvybės draudimo įmokoms ir taip sukuria didesnę pinigų vertę“ ,- teigia „AVIVA Lietuva“ vadovė Asta Grabinskė.
Bendrovės ekspertų skaičiavimais, įmonės savininkui pasirinkus trisdešimties metų biuro darbuotojo gyvybės draudimą ir už jį per mėnesį mokant 150 litų, po 15 metų darbuotojas savo sąskaitoje turėtų sukaupęs jau virš 32 tūkst. litų kapitalą, jį galėtų toliau kaupti investuojant arba išsiimti. Tie patys 150 litų, kuriuos darbdavys kas mėnesį kaip skatinimą darbuotojui papildomai mokėtų prie atlyginimo, po 15 metų, atskaičius mokesčius, sukurtų tik 15 tūkst. litų naudą.
„Socialiai atsakingas verslas gyvybės draudimo pagalba turi puikią progą ne tik „įdarbinti“ darbuotojui mokamus papildomus pinigus, bet ir sukurti įrankį, kuris bent finansiškai amortizuotų ligos ar netekties keliamas problemas. Tokiu būdu naudą jaučia ne tik darbdavys, darbuotojas, bet ir artimiausia dirbančiojo aplinka“ ,- sako A.Grabinskė.
Įmonės finansų analitikų skaičiavimais, 31-erių metų administracijos darbuotojas, kuris uždirba vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, 2171 Lt prieš mokesčius, dėl plaučių uždegimo ligoninėje praleidęs 15 darbo dienų, su darbdavio (dvi pirmos ligos dienos) ir SoDros ligos pašalpa mėnesio pabaigoje gautų 202 litais mažesnį atlyginimą nei įprasta. Kitu atveju, jei darbdavys būtų investavęs į darbuotojo gyvybės draudimą, tai mėnesio gale į savo sąskaitą darbuotojas gautų 1117 litų daugiau nei kiekvieną mėnesį.
Remiantis „AVIVA Lietuva“ 2012-ųjų metų klientų statistika, dažniausiai į darbuotojų gyvybės draudimą investuoja logistikos, transporto ir gamybos srityse dirbančios lietuviško kapitalo įmonės, vidutiniškai bendrovė savo darbuotojams aprausti per mėnesį išleidžia 971 litus.
„AVIVA Lietuva“ priklauso didžiausiai Jungtinėje Karalystėje, antrai Europoje ir šeštai pagal dydį pasaulyje gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo grupei „AVIVA“. Iš viso įmonė „AVIVA Lietuva“, kuri veiklą Lietuvoje pradėjo 2001 metais, aptarnauja 216 tūkst. klientų – tai yra kas šeštas dirbantis Lietuvos gyventojas. Gyvybės draudimo klientų įmonė turi 47 tūkst., pensijų fondų 169 tūkst.

Verslininkai iš draudikų pirmiausiai tikisi greitos reakcijos, įvykus draudžiamajam įvykiui. Šią draudimo bendrovių savybę labiausiai vertina tiek smulkusis verslas, tiek stambesnio verslo atstovai.

Be to, smulkusis verslas ne ką mažiau tikisi greito pinigų išmokėjimo už patirtus  nuostolius – 36 proc. smulkiųjų verslininkų įvardijo greitai atgaunamus pinigus kaip svarbiausią draudiko veiksmą. Stambesniam verslui pinigų išmokėjimo tempai buvo mažiau svarbūs.

Tokį verslininkų požiūrį į draudimą atskleidė „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

„Greitas nuostolių atlyginimas verslui – visiškai suprantamas poreikis, nes nelaimingas atsitikimas gali sustabdyti veiklą. Įmonei tai sukels nuostolių, todėl kuo greičiau atkurti procesus ypač svarbu. Juolab, kad dažniausiai verslas nukenčia ne dėl smulkių įvykių, o nuo didesnių stichijų – gaisro, audrų, vandens užpylimų“, – dalijasi patirtimi „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pasak jo, per 2012 metus „PZU Lietuva“ verslo klientų patirtų įvykių skaičius išaugo net 74 proc.: gaisrų nuostoliai padidėjo 50 proc., gamtinių jėgų – 29 proc. Vanduo sukėlė 11 proc. daugiau žalos. Prasiskverbimai iš gretimų patalpų, lietaus nuotekų sistemų avarijos, vandentiekio tinklų avarijos, šildymo sistemų ir kanalizacijos avarijos – tokių įvykių skaičius per 2012 metus šoktelėjo daugiau nei 2 kartus.

„Stichijų ir gaisrų nuostoliai skatina verslo sektorių susirūpinti draudimo apsauga – per metus „PZU Lietuva“ verslo draudimo sutarčių skaičius išaugo 19 proc. Stambiojo verslo įmonių draudimo sutarčių padaugėjo trečdaliu, smulkiojo – 15 proc. Klientai ir šiemet dažniau rinkosi platesnę draudimo apsaugą nuo visų rizikų“, – pasakoja draudimo bendrovės vadovas.

Jis pabrėžė, kad 2012-aisiais kur kas aktyviau ėmė draustis įvairesnių verslo segmentų bendrovės, tarp jų – ir smulkusis bei vidutinis verslas: maisto produktų, gėrimų gamybos bendrovės, medicinos, farmacijos įmonės, transporto ir prekybos verslas.

Ekonominė situacija lėmė, kad draudikų portfelyje sumažėjo draudžiamų statybos pramonės, tekstilės pramonės, poligrafijos, atliekų tvarkymo, metalo apdirbimo įmonių.

Dažniau keliaujantiems lietuviams, draudimo brokeriai siūlo vis patogesnius interneto įrankius

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tautiečių, atostogoms besirenkančių svečias šalis, kasmet vis daugėja.  Nurodoma, kad praeitais metais lietuviai po užsienį keliavo per 1,5 mln. kartų. Tai yra 8,2 proc. daugiau nei 2010-aisiais ir 15,6 proc. – nei 2009-aisiais. Svečių šalių lankymo tradicijai atsigaunant, pastebimas ir kelionių draudimo poreikio augimas. Šias tendencijas seka draudimo brokeriai, kaskart vartotojams pasiūlydami vis patogesnių įrankių.
„Reguliariai tobulindami paslaugas, pastebėjome, kad mūsų klientai atsakingiau renkasi kelionės draudimą. Ir tai maloniai džiugina.“ – atvirauja įmonės „Edrauda“ vadovė Rima Kazlauskaitė. „Kone kiekvienas lygina bent keleto kompanijų kainas, ieško aiškiai išdėstytų rizikų ir išmokos sumų, viliasi, kad viskas bus kuo aiškiau pateikta ir paaiškinta.“
Būtent šiems lūkesčiams patenkinti, kompanija sukūrė įrankį (http://eldrauda.lt), leidžiantį ypač paprastai patikrinti galimą draudimo variantą. Sudėtingas internetinio tinklapio mechanizmas mąsto už vartotoją, tad tereikia pasirinkti regioną, po kurį keliausite, bei datą. Iškart po šio veiksmo, be jokios papildomos informacijos, apskaičiuojamos preliminarios penkių draudimo kompanijų kainos. Rezultatai išdėstomi pagal patrauklumą, patogu juos tarpusavyje lyginti ar pridėjus papildomų parametrų detalizuoti paiešką.
„Pastebėjome, kad konkrečiam vartotojui, skirtingų draudimo kompanijų pasiūlymai gali skirtis kone dvigubai. Ne kiekvienas turi tiek laiko, kad gebėtų susipažinti su visais įmanomais variantais. Tokie žmonės ypač džiaugiasi reikiamą informaciją radę vienoje vietoje.“ – tikina R. Kazlauskaitė. Vadovė džiaugiasi, kad šiais laikais, sprendžiant vartojimo komforto klausimą, ypač gelbsti tai, jog esame technologijų karta. „Dar prieš keletą metų mažai kas būtų patikėjęs, kad kone prieš skrydį, oro uosto laukimo salėje, mobiliuoju internetu galėsime užsisakyti paskutinės minutės draudimą. Dabar tai įmanoma atlikti, kad ir naktį, o už kelių minučių, ramia širdimi, laukti kelionės pradžios. Kolegų nuolatos su šypsena klausiu – ar jūs įsivaizduojate kaip patogiai gyvens mūsų vaikai?“.
Draudimo brokeriai primena, kad lygiai taip pat kaip standartinės elektroninės parduotuvės, taip ir kiti internetiniai įrankiai, taupo įmonės išlaidas. Būtent dėl šios priežasties, puslapyje http://eldrauda.lt pasiūlymai ne tik pateikti vienoje vietoje, bet dažnu atveju yra gerokai pigesni nei užsisakant juos gyvai.

Užsienio draudimo bendrovių filialai, veikiantys Lietuvoje, nuo motininių įmonių kardinaliai skiriasi tiek draudimo kultūros filosofija, tiek siūlomų apdrausti rizikų paketais, taikomais žalos atlyginimo principais. Tai atskleidė „Veido“ atliktas tyrimas.

Po ekonominiu sunkmečiu trukusio sąstingio pernai draudimo rinka atsigavo, šiemet dar ūgtelėjo, tad prognozuojama, kad kitąmet gali pasiekti 2007 m. lygį. 2011 m. pasirašytų įmokų suma pasiekė 1,7 mlrd. Lt – 9,5 proc. daugiau nei 2010 m. Draudimo sutarčių taip pat pagausėjo 3,3 proc. O per šių metų tris ketvirčius Lietuvos draudimo rinkos apimtis padidėjo dar 1,3 proc.
Svarbu tai, kad mūsų šalies draudimo rinką augina ne gyvybės draudimas, mat gyvybės draudimo sutarčių kasmet pasirašoma vis mažiau. Štai per šių metų tris ketvirčius gyvybės draudimo sutarčių sudaryta 6,2 proc. mažiau negu per tą patį 2011 m. laikotarpį.
Draudimo rinkos ekspertai aiškina, kad daugelis Lietuvos gyventojų labiau tiki prietarais: pabeldę į medį ar nusispjovę tris kartus per kairį petį tikisi, kad juos nelaimė aplenks, ir nesiima jokių veiksmų galimai rizikai išvengti. Be to, lietuviai linkę nuostolių naštą perkelti ne draudikams, o visuomenei. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto lektorės Aurelijos Ulbinaitės atliktas tyrimas apie draudimo paslaugų vartotojų elgseną patvirtino, kad nelaimingo įvykio atveju lietuviai tikisi sulaukti finansinės ar jai adekvačios pagalbos iš savo šeimos, giminių, valstybinių institucijų ir ne pelno fondų. Tad renkasi ne draudimą, o kitus pinigų kaupimo ir investavimo būdus, tarkim, grynuosius pinigus taupo namie ar banke, investuoja į nekilnojamąjį turtą.
Taigi Lietuva draudimo srityje tebėra visiška autsaiderė. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, butus yra apsidraudę vos 21 proc. savininkų, gyvenamuosius namus – 53 proc. O štai Švedijoje būstas yra apdraustas 100 proc.
Pagal kitas draudimo rūšis taip pat smarkiai atsiliekame ne tik nuo Vakarų Europos šalių, bet ir nuo artimiausių kaimynų. Vidutinis lietuvis įvairių rūšių ne gyvybės draudimui per metus skiria 327 Lt, estas – 646 Lt, o slovėnas – net 2483 Lt.

Žalų reguliavimas vilkinamas, prisidengiant biurokratiniais trukdžiais

Pasak VU Ekonomikos fakulteto docentės Larisos Belinskajos, palyginti su kitomis šalimis, nedidelį mūsų naudojimąsi draudimo paslaugomis lemia ne tik ekonominė padėtis, draudimo naudos nesuvokimas, bet ir tai, kad pačios draudimo bendrovės per mažai prisideda prie draudimo kultūros formavimosi Lietuvoje.
„Mūsų draudimo įmonės konkuruoja ne siūlydamos kokybišką produktą, bet kaina. O mokėdamas mažesnes įmokas, įvykus nelaimei žmogus gauna ir mažesnę išmoką. Be to, pas mus ilgai trunka žalų reguliavimo procesai, jie vilkinami, prisidengiant įvairiais biurokratiniais trukdžiais, – nurodo L.Belinskaja. – Vakarų Europos šalyse draudikai pinigus iki tam tikros sumos po draudžiamojo įvykio perveda jau kitą dieną ir tik paskui susirenka reikalingus dokumentus apie jį.“ Taip jie esą taupo žalų reguliavimo sąnaudas ir saugo savo reputaciją.
Europos Sąjungos šalyse senbuvėse žalų reguliavimas sudaro tik 5 proc. draudimo įmokos, o Lietuvoje net – 30 proc., nes draudžiama nuo standartinių rizikų, žmonės neišsiaiškina, kokiais atvejais draudimas negalios, todėl įvykus nelaimei dažnai tarp draudiko ir kliento kyla ginčas dėl išmokos sumos.
Be to, L.Belinskajos žodžiais, mūsų šalyje veikiančios draudimo bendrovės mano, kad daugelis klientų yra sukčiai, įvykus nelaimei ne tik siekiantys atgauti tai, kiek įmokėjo įmokų, bet norintys ir uždirbti. Tad draudikai dar gaišta laiką, itin atidžiai tikrindami, ar prašoma išmokėti suma nėra nepagrįstai per didelė. „Šimtametes draudimo tradicijas turinčiose šalyse vadovaujamasi filosofija, paremta pasitikėjimu, o pas mus – atvirkščiai“, – apibendrina draudimo ekspertė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) ir Seesam Insurance AS Lietuvos filialo užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, tarp jaunimo populiariausias išlieka kelionės draudimas – juo draudęsi nurodė trečdalis visų respondentų ir 59 proc. ketinančiųjų vykti į užsienį. Kasmetinio tyrimo duomenimis, kelionės draudimo įsigijimas tarp keliaujančio jaunimo trečius metus iš eilės auga po 4-8 proc.

Kaip ir ankstesniais metais, populiariausia transporto priemone išlieka lėktuvas – ją renkasi trečdalis keliautojų. Antrasis pagal populiarumą – automobilis, tačiau naudojimasis juo šiek tiek mažėja, o auga autobusų bei traukinių populiarumas – jais planuoja keliauti atitinkamai 21 ir 13 proc. respondentų. Lietuvos jaunimas ir toliau vasarą daugiausiai atostogauja „tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“ – taip nurodė 37 proc. apklaustųjų. Tačiau sumažėjo atostogaujančiųjų Lietuvos pajūryje – šiemet tokių buvo 18 proc., lyginant su 23 proc. praėjusiais metais.

„Šiais metais mažiau jaunimo rinkosi Lietuvos pajūrį – tikėtina, kad už panašią sumą pinigų nusprendė keliauti į užsienį. Viena vertus, akiračio praplėtimas, naujų šalių pažinimas jauniems žmonėms yra labai reikalingas, kita vertus, galima galvoti, kad Lietuvoje jaunimui atostogauti per brangu arba netenkina siūlomų paslaugų kokybė. Be abejo, atostogų maršrutų pokyčiams įtakos galėjo turėti ir permainingi vasaros orai“, – teigė LiJOT prezidentė Loreta Senkutė.

Dažniausiai Lietuvos jaunimas vyksta į Europos Sąjungos valstybes – jas renkasi pusė apklaustųjų. Penktadalis taip pat keliauja į kaimynines šalis – Lenkiją, Baltarusiją, Latviją, Rusiją. Šiais metais 5 proc. išaugo kelionių į ne ES valstybes skaičius – į jas vyksta 14 proc. keliaujančio jaunimo.

Pasak draudimo bendrovės Seesam Lietuvos filialo vadovės Brigitos Blavaščiūnienės, jaunimas vis noriau perka draudimo paslaugas ir yra linkę jas įsigyti internetu. „Šiemet net 70 proc. respondentų nurodė naudojęsi draudimo paslaugomis – ši dalis kasmet stabiliai auga po 2-3 proc. Jaunimas draudimo polisus ypač noriai įsigyja internetu. Draudimo paslaugas internete iš viso perka 30 proc. draudimo klientų, o jaunimo tarpe ši tendencija dar ryškesnė – beveik 50 proc. respondentų nurodė internetą kaip patogiausią draudimo įsigijimo būdą. Kitų draudimo polisų įsigijimo būdų, pavyzdžiui, telefonu, atvykstant į skyrių ar draudimo atstovui atvykstant į namus, populiarumas tarp jaunimo mažėja“, – teigia B. Blavaščiūnienė.

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) ir Seesam Insurance AS Lietuvos filialo užsakymu. Tyrimo duomenys surinkti CAWI (internetinės apklausos) metodu, 2012 metų liepos 19 – rugpjūčio 28 dienomis. Jame dalyvavo 437 16-29 metų asmenys. Didžioji dalis apklaustųjų – didmiesčių gyventojai (57 proc.), turintys arba siekiantys aukštojo išsilavinimo (51 proc.).

Susidūrusieji su šeimos nario netektimi neretai yra priversti ištverti ne tik sielvartą, bet ir rimtus finansinius išbandymus. Atsiskaitymo už periodinius mokėjimus sistemą valdanti bendrovė „Viena sąskaita“, bendradarbiaudama su pasauline gyvybės draudimo kompanija „MetLife“, pristato naują paslaugą.

Bendrovės klientams suteikiama galimybė apsidrausti – nelaimingo atsitikimo metu, jeigu klientas žūtų arba fiziškai prarastų galimybę užsidirbti, ištisus metus jo sąskaitas apmokėtų „Sąskaitų apmokėjimo apsauga“.
Užsisakiusiems šią paslaugą neteks baimintis, kad dėl nelaimingo atsitikimo praradus darbingumą ar netekus šeimos maitintojo, šeima įsiskolins už komunalinius būsto patarnavimus ir kitus periodinius mokėjimus. „Sąskaitų apmokėjimo apsauga“ – papildoma finansinė parama klientams ir jų šeimoms, susidūrusioms su rimtomis nelaimingo atsitikimo sukeltomis pasekmėmis.
„Ši paslauga – naujovė šalyje, ji teikiama tik „Vienos sąskaitos“ klientams. Esame suskaičiavę, kad vidutinė apmokama sąskaita sudaro net 30 % vidutinio darbo užmokesčio, todėl nusprendėme savo klientams pasiūlyti paprastą būdą apsisaugoti nuo galimų didelių bėdų. Klientai, apsidrausdami dėl galimo nemokumo, per mėnesį moka kelis litus ir gali jaustis ramesni dėl finansinės ateities“, – teigia bendrovės „Viena sąskaita“ generalinis direktorius Darius Kriukas.
Sąskaitų už komunalines paslaugas apmokėjimo apsauga suteikia galimybė įvykus nelaimei gauti 3 600, 6 000 ar 12 000 Lt išmokos suma, kurią klientas ar jo šeima galės skirti kasmėnesinių sąskaitų apmokėjimui. Mėnesinis „Vienos sąskaitos“ apmokėjimo apsaugos mokestis atitinkamai yra 3, 5 ar 10 Lt. Mokestį klientas gali pasirinkti atsižvelgdamas į savo sąskaitų vidurkį. Šią paslaugą gali užsisakyti bet kuris 18-70 metų amžiaus „Vienos sąskaitos“ klientas. Paslaugą galima užsisakyti interneto puslapyje www.vienasaskaita.lt.
Per atsiskaitymo sistemą „Viena sąskaita“ šiuo metu galima apmokėti daugiau kaip 200 įvairių komunalinių, ryšio ir kitų paslaugų bendrovių periodines sąskaitas. Modernia mokėjimo sistema Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose jau naudojasi daugiau kaip 54 000 namų ūkių. „Vienos sąskaitos“ sistema surenka vienam būstui siunčiamas sąskaitas į vieną ir pateikia jas elektroninėje arba popierinėje formoje, todėl gyventojai visus mokesčius gali sumokėti vienu pavedimu. „Viena sąskaita“ siekia supaprastinti Jūsų sąskaitų apmokėjimą įvairiose gyvenimo situacijose.

LD-audros zemelapis_2012-10

Tokius duomenis, remdamasi savo draudėjų statistika ir jau baigdama reguliuoti visas didžiausios šių metų audros žalas, skelbia didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Iš viso Lietuvoje didžiausia draudikė registravo beveik 1700 pranešimų apie audros sukeltus nuostolius, jiems atlyginti prireiks daugiau nei 2,1 milijono litų, daugiau nei pusė milijono litų pasieks labiausiai nukentėjusio Panevėžio miesto ir rajono, 200 tūkstančių – Raseinių, 170 tūkstančių – Utenos, beveik po 150 tūkstančių – Zarasų ir Kelmės rajono nukentėjusius nuo audros.

Siautusi vėtra „perpjovė“ visą šalies teritoriją, tačiau labiausiai įsisiautėjo pačiame Lietuvos centre, iš Panevėžio sulaukta daugiausiai pranešimų apie nuostolius.

Šiuo metu jau baigtos reguliuoti apie 60 proc. žalų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinis nuostolis verslui siekia 5400 lt, gyventojų turtui – 800 litų. Audros išversti medžiai, ar ant automobilių užnešti daiktai, stogų dalys transporto priemonėms vidutiniškai padarė nuostolių už 3200 litų. Nukentėjo ir ūkininkų turtas – vidutinis nuostolis ūkininkams siekia 2700 litų.

„Ši audra pelnytai gavo didžiausios metų audros vardą. Tokio masto stichijos nebuvo nuo garsiosios rugpjūčio audros 2010-aisiais, kuri palietė daugiausia pietinę ir vidurio Lietuvą ir kurios nuostoliai mūsų klientams siekė 3,5 milijono litų. Šios audros metu vien privatus turtas patyrė nuostolių už daugiau nei 1 milijoną litų. Nakties vėtra tiesiog „rengė“ privačių draudėjų pastatus – nukentėjo gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų stogai. Verslas suskaičiavo dar milijoną žalų – audra niokojo gamybos, žemės ūkio įmonių pastatus, pakelės degalines“ – sako Gytis Matiukas, AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų direktorius.

Draudikai dalį smulkesnių žalų sureguliavo dar telefonu ir iš karto pervedė pinigus į draudėjo sąskaitą. Didžioji dalis išmokų jau pasiekė Jurbarko, Ukmergės ir Širvintų rajonų gyventojus, labiausiai nuo audros nukentėjusiuose Panevėžio, Utenos, Raseinių ir Kelmės rajonuose sureguliuota daugiau nei pusė visų žalų. „Pastebime, kad didesnė dalis nukentėjusiųjų mieste dažniau atkuria savo turtą, samdydami įvairias statybines įmones, o sąskaitas už šias paslaugas pateikia draudikams, tuo tarpu mažesnių miestelių, kaimiškų gyvenviečių klientai dažniau prašo išmokų grynaisiais pinigais, patys perka statybines medžiagas, kviečia talkon kaimynus ir taip tvarkosi audros nuniokotus būstus ar ūkinius pastatus“, – komentuoja G. Matiukas.

Didžiausią žalą – ji sieks 250 tūkst. litų, audra padarė vienai Panevėžio rajone įsikūrusiai žemės ūkio bendrovei, vėtra nuplėšė stogus ir kitaip apgadino net 25 bendrovės pastatus.

Seesam Insurance AS Lietuvos filialo užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 30 proc. draudimo paslaugomis Lietuvoje besinaudojančių asmenų yra apsidraudę internetu, o iš ateityje planuojančiųjų naudotis draudimo paslaugomis 44 proc. ketina tai daryti internetu.

„Rodikliai džiugina – beveik trečdalis visų besidraudžiančių Lietuvos gyventojų draudimo polisus perka internetu. Tendenciją, kaip lietuviai atranda šią paslaugą, stebime jau kurį laiką, taigi labai tikėtina, jog ateityje internetinių klientų ratas plėsis dar sparčiau. Tarp Seesam klientų ši tendencija yra itin ryški – tyrimo duomenimis, mūsų paslaugas internetu perkančių klientų dalis yra net triskart didesnė nei įsigyjančių įprastu būdu. Tai nulėmė kryptinga orientacija į plačią produktų įvairovę ir patogų klientui draudimo įsigijimo būdą“, – teigia Seesam Lietuvos filialo vadovė Brigita Blavaščiūnienė.

Dažniausia tyrimo metu įvardinta draudimo paslaugų pirkimo internetu priežastis – patogumas ir greitis (53,6 proc. apklaustųjų), dalis respondentų nurodė, kad šią paslaugą įsigyja internetu, nes taip yra pigiau (46,6 proc.), taip pat tyrimo dalyviai teigė teikiantys prioritetą finansinių reikalų tvarkymui internetu (29,7 proc.). Tyrimo duomenimis, 83 proc. pasinaudojusių draudimo paslaugomis internetu šį draudimo įsigijimo būdą rekomenduotų savo draugui ar pažįstamam.

Dažniausiai internete įsigyjamas vairuotojo privalomosios civilinės atsakomybės draudimas, juo apsidraudę nurodė 76 proc. besidraudžiančių internetu. Kitos draudimo rūšys išlieka mažiau populiarios: būsto draudimą internete teigė įsigiję 13 proc., kelionių draudimą – 12 proc., kasko – 10 proc., nuo nelaimingų atsitikimų teigė apsidraudę 8 proc. draudimo paslaugas internete pirkusių klientų.

„Vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo rūšies dalis draudimo internetu krepšelyje nestebina, nes tai yra privalomas draudimas, o jo sąlygos standartizuotos ir nereikalauja papildomos konsultacijos. Taip pat numatome būsto draudimo dalies didėjimą ateityje“, – sako B. Blavaščiūnienė.

Internetu draudimą dažniausiai teigia įsigyjantys 20-40 metų didmiesčiuose gyvenantys ir aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, šie vartotojai kasdieniame gyvenime yra linkę naudotis internetu bei pažangiosiomis technologijomis, dažniau už kitus asmenis prisijungia prie interneto išmaniuosiuose telefonuose, yra socialiai aktyvesni, dažniau lankosi koncertuose, muziejuose, parodose.

Tyrimą Seesam Insurance AS Lietuvos filialo užsakymu reprezentatyvios interneto apklausos metodu 2012 m. rugpjūčio 13-23 d. atliko komunikacijos planavimo agentūra „OMD“, apklausoje dalyvavo 934 15-50 metų asmenys.