Nors giriamasi, kad „Sodros“ pajamos bei išlaidos išliko stabilios ir metinis biudžeto deficitas tebėra mažesnis negu pernai, tačiau tuo itin džiaugtis negalime. Didžiausią dalį išlaidų sudarė išlaidos pensijų socialiniam draudimui, išlaidos ligos ir motinystės socialiniam draudimui sumažėjo 11,8 proc. (105,3 mln. Lt), o nedarbo socialiniam draudimui – 15 proc. (30 mln. Lt).

Ar tai reiškia, kad sumažėjo nedarbas? Deja, nedarbas išlieka toks pat. Namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis beveik negerėja.
Nesinori gyventojų gąsdinti, bet tikriausiai žmonės ir patys supranta – ateinantis šildymo sezonas pranoks net praėjusįjį, nors šis buvo vadinamas istoriškai brangiausiu Lietuvoje. Šildymo kainos vidutiniškai didės nuo 4 iki 6 proc. visoje šalyje, tačiau kai kuriuose miestuose vartotojai gali gauti ir 11 proc. didesnes sąskaitas. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, daug žadėjęs, taip ir nesugebėjo nieko padaryti, kad Lietuvai sumažėtų dujų kaina. Dujos brangsta – brangsta ir šildymas. Kenčia gyventojų kišenės, mažėja vartojimas, surenkama mažiau mokesčių į biudžetą.
Šalies ekonomika, kaip vaizdžiai sako ekspertai, plūduriuoja. Nors valdžiai priekaištaujama, kad ši nesiėmė esminių priemonių, kurios pagerintų verslo padėtį ir skatintų žmones kurti bei dirbti Lietuvoje, Vyriausybė tai praleidžia pro ausis. Nesugebėta objektyviai įvertinti susiklosčiusios situacijos, nėra strategijos, pagrįstos investicinės, biudžeto ir monetarinės politikos elementais. Kaip valdyti ekonomiką tam tikru jos vystymosi etapu, priklauso nuo daugelių dalykų bei niuansų. Kur kas atsakingiau reikia elgtis krizės metu, kai verslas bankrutuoja, o žmonės praranda pajamų šaltinį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės klaida – mokesčių reforma, dėl kurios smuko daugelio prekių ir paslaugų pardavimas vidaus rinkoje, atitinkamai susitraukė gamybos apimtys. Prispausti verslininkai, kurie galėjo būti ekonomikos variklis, bankrutavo arba pasirinko šešėlį, dėl to į šalies biudžetą buvo surenkama mažiau pajamų. Šešėlinė ekonomika šiandien sudaro 30 proc. BPV, o tai lėšos, kuriomis būtų galima ekonomiką gaivinti.
Konservatorių Vyriausybės priimti sprendimai nebuvo analizuojami rezultatų aspektu ir atitinkamai koreguojami. Pasirinkta lengviausia kryptis – periodiškai buvo mažinami valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų rodikliai. Anksčiau priimti ir santykinai efektyvūs sprendimai buvo naikinami. Sustojo programos, kurios jau veikė ir galėjo padėti ūkiui atlaikyti krizės smūgį. Kitos – turėjusios išjudinti kai kuriuos svarbius sektorius – nė nepajudėjo iš vietos, pvz., daugiabučių renovacijos programa. Užuot kažką keitę, ieškoję tinkamesnių variantų, konservatoriai tiesiog miegojo. Būdami opozicijoje parengėme naują daugiabučių renovacijos modelį, kuris, tikimės, bus palaimintas Seime, nes yra patrauklesnis eiliniam daugiabučio gyventojui, neverčiantis jo prisiimti banko paskolos naštos.
Dabar, kai finansų ministrė pradėjo kalbą apie kitų metų biudžetą, vienu klausimu norisi jai pritarti – taip, poreikiai visuomet yra didesni, negu leidžia kišenė, tačiau tam ir yra specialistai, privalantys atskirti prioritetines sritis nuo tų, kurios šiek tiek gali palūkėti. Taip, rinkimų metais rengti biudžetą sudėtinga, tačiau nepaisant to, ar jis rengiamas prieš rinkimus, tai turi būti daroma vienodai atsakingai.
Apie šios Vyriausybės išaugintą milžinišką skolą kaip Ingrida Šimonytė nekalbėsiu, tai tikrai atskira tema. Tačiau norisi papriekaištauti dėl nesugebėjimo panaudoti Europos teikiamos paramos. Ir tai nėra vien opozicijos kritika – prisiminkime, kaip ne kartą Europos Komisija baksnojo pirštu į Lietuvos klaidas, dėl kurių paramos teikimas buvo sustabdytas. Gal konservatoriams ir liberalams jau laikas pripažinti, kad ES lėšos nebuvo nukreiptos į produktyvius ekonomikos sektorius, neskatino darbo našumo augimo. Valdantieji ne kartą pabrėžė, kad ūkį gaivins spartesnis Europos pinigų panaudojimas, bet kol kas sėkmingai juda tik eksportas. Realiai ekonomiką pasiekė tik trečdalis planuotų Europos Sąjungos lėšų, apie tai byloja skaičiai, to nereikia klausti nei voveraitės, nei ežiuko, kaip žaismingi žongliruoja ironiškomis frazėmis finansų ministrė.

Pastaraisiais metais kiekvieną  vasarą šalies gatves užtvindo liūtys. Taip pat padaugėja ir nuostolių, kurių dėl apsemtų automobilių patiria jų savininkai. Draudimo bendrovė „If“ skaičiuoja, kad nuostoliai dėl automobilio apsėmimo kasmet sudaro šimtus tūkstančių litų.

„Stiprus atogrąžų liūtis primenantis lietus anksčiau nebuvo dažnas reiškinys Baltijos šalių regione, todėl retas vairuotojas žino, kaip reikėtų elgtis apsėmus automobilį, kaip saugiai įveikti apsemtus kelio ruožus“, – sako draudimo bendrovės „If“ Lietuvos transporto žalų grupės vadovas Ernestas Goliančik. Anot eksperto, didžiausios klaidos, kurias daro šalies vairuotojai, – pernelyg greitai važiuojama per apsemtus kelio ruožus, taip pat bandymai užvesti užtvindytus automobilius.
„Greitai važiuodami per didelę balą ar bandydami užvesti dauboje apsemtą automobilį, rizikuojate nepataisomai sugadinti variklį. Mūsų duomenimis, tokio įvykio nuostoliai, priklausomai nuo automobilio amžiaus ir klasės, gali svyruoti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų“, – sako E. Goliančik.
Eksperto teigimu, geriausias būdas apsaugoti savo automobilį nuo priverstinio remonto – apskritai nevažiuoti apsemtu keliu. Vis dėlto jeigu galimybės pakeisti maršrutą nėra, būtina įvertinti apsemto ruožo, kuriuo teks važiuoti, vandens lygį. Jokiu būdu negalima ryžtis važiuoti apsemtu keliu, jeigu vandens lygis viršija 30 cm.
E. Goliančik vertinimu, važiuodami per vandenį pirmiausia rizikuojate pažeisti guolius, stabdžius, elektros instaliaciją ar net sugadinti variklį. Jeigu baloje slepiasi pavojinga duobė ar atviras šulinio dangtis, kyla pavojus apgadinti ratus, važiuoklę ar kėbulą.
„Jeigu lietaus vanduo stipriai apsėmė jūsų automobilį jam nevažiuojant, jokiu būdu nebandykite transporto priemonės užvesti. Pirmiausia nukentėjusią transporto priemonę reikia gerai išdžiovinti – tam prireiks mažiausiai dviejų parų. Vėliau automobilį patariame gabenti į servisą, kad specialistai įvertintų apgadinimų mastą, esant galimybei saugiai paleistų variklį“, – pataria ekspertas.
Nuo to, kaip elgiamasi automobilį apsėmus, tiesiogiai priklauso ir patiriamų nuostolių dydis. „Jeigu saugumo rekomendacijų nepaisoma, o avantiūristiškai bandoma eksploatuoti nukentėjusį automobilį, nuostolių suma gali išaugti keliariopai“, – pabrėžia transporto žalų profesionalas.
Per pirmą šių metų pusmetį draudimo bendrovė „If“ Lietuvoje kasko klientų automobilių žalai atlyginti išmokėjo  10 mln. litų  draudimo išmokų.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių yra bent sykį patyrusios tokių nuostolių, dėl kurių vėliau kilo keblumų užtikrinant įmonės veiklos tęstinumą. Tokią statistiką skelbia įmonių tyrimą “Lietuvos Draudimo” užsakymu atlikusi tyrimų kompanija “Socialinės informacijos centras” (SIC).
Tyrimą atlikę ekspertai atkreipia dėmesį, kad ketvirtadalio iš daugiau nei 500 apklaustų ir žalą patyrusių įmonių atveju patirta žala siekė iki 50 tūkst. Lt, o trečdaliu atvejų žala buvo iki 100 tūkst. Lt. Tačiau nors šios sumos gali pasirodyti palyginti nedidelės, būtent tokio dydžio nuostolius patiriančios įmonės skiria mažiausią sumą draudimui. Štai kodėl net 42 proc. visų žalą patyrusių įmonių draudimas nuostolių nepadengė – 13 proc. šių įmonių dėl patirtos žalos teko sumažinti verslo mastą, 4 proc. įmonių savininkų buvo priversti kreiptis paskolos į banką, nedidelė dalis netgi prašė giminių ar draugų finansinės paramos. Beje, svarbu turėti omenyje, kad žala žalai nelygu. Jei ji padaroma transporto priemonėms – o taip nutinka dviem trečdaliais atvejų – žala atlyginama per palyginti trumpą, kartais mėnesio neviršijantį, laiko tarpą. Tačiau nuostoliai įmonės turtui yra komplikuotesni ir apsunkina įmonės veiklą ilgesniam laikui.
“Standartinis turto draudimas neatlygina negautų pajamų dėl įvykusios turto žalos. Todėl tokiu atveju reikėtų rinktis verslo nutrūkimo draudimą, kuris šiuos nuostolius atlygina”, – išeitį, kaip apsisaugoti nuo grėsmės įmonės veiklai siūlo “Lietuvos Draudimo” Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas.
Beje, dėmesio draudimui Lietuvoje išties daugėja. SIC analitikai pastebi, kad iš viso apsidraudusių įmonių Lietuvoje per šešerius metus padaugėjo nuo 62 proc. iki 89 proc.
O tos įmonės, kurios rūpinasi draudimu, tai daro visapusiškai – skiria daugiau lėšų kitoms, netransportinėms draudimo rūšims, susikuria visapusiškas draudimo programas, kurios apima ir turto draudimą, ir civilinės atsakomybės draudimą, ir verslo nutrūkimo draudimą.
Be to, jos neretai įsirengia ir su policija ar saugos tarnybomis sujungia signalizaciją – tokia priemonė nepanaikina įvykio tikimybės, bet užtat sumažina žalą, nes pagreitina reagavimą atsitikus įvykiui, be to, ši priemonė leidžia sumažinti ir draudimo tarifą.

Apsidraudusių įmonių dalis auga
Metai    Apsidraudusios įmonės (proc.)
2006 m.    62
2009 m.    78
2012 m.    89

Šaltinis: LD

Dėl vairuotojo kaltės eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusių žmonių skaičius šių metų pirmąjį pusmetį beveik nekito, palyginti su praėjusiais metais. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ekspertai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vairuotojai labiau susirūpino finansinėmis kompensacijomis dėl jų pačių sukeltų avarijų ir ėmė dažniau drausti save bei keleivius nuo nelaimingų atsitikimų eismo įvykio metu.

„PZU Lietuva“ Asmens draudimo produktų vadovė Gitana Beinorienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje eismo įvykio kaltininkas pasirūpina nuostolių atlyginimu nukentėjusiems asmenims, tačiau nesusimąsto apie savo ir bendrakeleivių sveikatą. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų atlygina žalą tiems keleiviams ir vairuotojui, kurie važiavo ir buvo sužeisti eismo įvykį sukėlusiame automobilyje.

Vairuotojų, „PZU Lietuva“ apsidraudusių nuo nelaimingų atsitikimų, skaičius pirmąjį šių metų pusmetį ūgtelėjo net 35 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Sutarčių, kuomet draudžiamas visas automobilio ekipažas, t.y. vairuotojas ir keleiviai, padaugėjo 18 proc.

„Lietuvos vairuotojų sąmoningumas auga – jie nebesitiki, kad nelaimės juos aplenks, o jie patys niekuomet nesukels eismo įvykio. Padėtis vertinama adekvačiau: vairuotojai supranta, kad jie gali smarkiai nukentėti avarijose, kurias sukėlė, o žala sveikatai bus jų pačių rūpestis. Todėl, nors ir nesparčiai, tačiau rūpestis savimi ir savo keleiviais patenka ir į mūsų šalies vairuotojų akiratį“, – sakė G. Beinorienė.

Draudimo ekspertų teigimu, žmonės suvokia, jog eismo įvykio metu nukentės jų ir kito žmogaus automobiliai, todėl dažniau draudžia automobilį KASKO draudimu. Nors paskutiniaisiais metais ėmė ryškėti tendencija, kad vairuotojai susirūpina ir savo bei keleivių sveikata, jeigu ji būtų sutrikdyta dėl paties vairuotojo kaltės.

„PZU Lietuva“ duomenys rodo, kad per metus keliais procentais daugėjo privalomuoju draudimu apsidraudusių vairuotojų, kurie papildomai apsidraudė nuo nelaimingų atsitikimų. 10 proc. KASKO draudimą įsigyjančių vairuotojų papildomai apsidraudžia nuo nelaimingų atsitikimų.

„PZU Lietuva“ ekspertė pabrėžė, kad apsidraudus nuo nelaimingų atsitikimų, apdraudžiamos visos automobilio sėdimosios vietos, t.y. draudikas atlygina žalą avarijoje nukentusiam vairuotojui  ir jo keleiviams.

Draudikai skaičiuoja, kad  vidutinė draudimo išmoka už eismo įvykio metu patirtus sužalojimus sudaro 1000 Lt, daugiausia „PZU Lietuva“ vienam asmeniui yra išmokėjusi 20 tūkst. litų.  Eismo įvykių metu dažniausiai patiriamos galvos rankų ir plaštakų traumos.

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad mūsų šalies vyrai dažniau linkę apsaugoti savo gyvybę, o moterys labiau rūpinasi materialiuoju turtu.

Moterys dažniau draudžia būstą ir namų turtą (54 proc. moterų ir 44 proc. vyrų), o vyrai lėšas investuoja į savo gyvybės apsaugą (gyvybę draudžia 56 proc. vyrų ir 53 proc. moterų).

„Tokia tendencija tikrai nerodo, kad moterys yra didesnės materialistės. Ji greičiau atskleidžia gana aiškų vaidmenų pasiskirstymą mūsų visuomenėje: vyrai uždirba pinigus, o moterys rūpinasi namais. Gyvybę paprastai draudžia tie žmonės, kurie yra pagrindiniai šeimos ar artimųjų maitintojai ir kurių netektis ar liga smarkiai pablogintų materialiąją padėtį. Gyvybės draudimas būtent nuo to ir apsaugo – šeima ir artimieji nelaimės atveju gauna pajamas iš draudimo. Lietuvos atveju akivaizdu, kad vyrai prisiima atsakomybę už šeimos išlaikymą“, – teigia „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius Zbignev Gaverski.

Pasak jo, vyrai draudžia gyvybę dėl saugumo, vaikų ir šeimos, prisiimdami atsakomybę už artimuosius. Tuo tarpu moterys saugumą užsitikrina saugodamos namus – tyrime teigiama, kad vardan saugumo moterys draudžia būstą ir jame esantį turtą (taip teigia 54 proc. moterų, 27 proc. vyrų). Beveik 9 proc. moterų sakė, kad draustis jas skatina rūpestis dėl ateities.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas linkęs manyti, kad Lietuvos gyventojai jau turi sukaupę patirties ir pavyzdžių, kuomet gyvybės draudimas, netekus pagrindinio maitintojo ar jam susirgus, išgelbėjo šeimą nuo didesnės finansinės duobės. Šią išvadą jam leidžia daryti ir paskutiniais krizės ir didžiulės bedarbystės metais augantis gyvybės draudimo portfelis, ir tyrime išryškėjusi priežastis, kad gyvybę drausti paskatino patirtis ir aplinkybės.

Kelionės draudimą įsigyjantys lietuviai noriau draudžia ir bagažą, rodo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo elektroninės parduotuvės duomenys. Kompanija skelbia šiemet, lyginant su praėjusiais metais, internetu pardavusi 76 proc. daugiau polisų su bagažo draudimo rizika.

Tuo tarpu dėl vėluojančio, sugadinto ar prarasto bagažo patirta vidutinė žala šiemet išaugo ketvirtadaliu ir siekia 750 litų.

„Vis daugiau keliautojų išvykas planuoja savarankiškai, be kelionių organizatorių pagalbos. Taigi užsakinėdami kelionės draudimą, klientai patys gali įvertinti žalos bagažui riziką ir galimus nuostolius,“ – sako draudimo bendrovės Seesam Asmens draudimų grupės plėtros vadovė Natalija Misėkienė. Jos teigimu, augančiam bagažo draudimo populiarumui įtakos taip pat turi karti aplinkinių patirtis bei dažnos istorijos apie sugadintus ar prarastus asmeninius daiktus.

„Vienas mūsų klientas Brazilijoje buvo apiplėštas gatvėje ir patyrė 3500 litų nuostolį, kito kliento bagažas Naujojoje Zelandijoje buvo pavogtas tiesiog iš viešbučio kambario. Pasitaiko ir ne tokių nuostolingų, tačiau didelių nepatogumų sukeliančių situacijų. Neseniai vienos šeimos atostogas Sicilijoje sugadino dvi savaites vėlavęs bagažas, kuris į šią salą atvyko atostogoms jau pasibaigus. Kitu atveju, su kūdikiu į Ispaniją atvykusiai šeimai teko skubiai pirkti naują vežimėlį, nes jų turėtasis dingo bagažo skyriuje,“ – pasakoja N. Misėkienė.

Seesam duomenimis, dažniausiai keliautojai kenčia dėl vėluojančio bagažo – tokie atvejai sudaro daugiau nei pusę visų kelionės draudimo žalų. Vėluojant bagažui, klientai patiria 500 litų vidutinį nuostolį – tai išlaidos, skirtos įsigyti būtinosios paskirties daiktams. Turto sugadinimo atvejai sudaro daugiau nei penktadalį visų žalų bagažui ir vidutiniškai kainuoja 400 litų. Daugiausia nuostolių keliautojams pridaro dingęs bagažas – tokiais atvejais vidutinė žala siekia 2900 litų.

Seesam bagažo draudimas galioja ne tik skrydžio metu, bet ir visos apdraustos kelionės laikotarpiu. Jis apsaugo nuo nuostolių dėl bagažo vėlavimo, sugadinimo ar praradimo tiek jį transportuojant, tiek viešbutyje ar kitose vietose. Bagažui vėluojant daugiau nei šešias valandas, kompensuojamos iki 175 eurų būtinosios paskirties daiktų įsigijimo išlaidos. Jei bagažas kelionės metu sugadinamas, kompensuojamos iki 500 eurų išlaidos lagamino remontui ar naujo lagamino įsigijimui. Tuo tarpu dėl vežėjų kaltės ar trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų bagažo netekę keliautojai gali tikėtis iki 1000 eurų kompensacijos.

Diskusijomis visuomenėje ir protesto akcija sutiktas savivaldybės sprendimas uždrausti Vilniuje prašyti išmaldos ir ją duoti praktiškai neveikia. Elgetaujančių žmonių pačiame sostinės centre, policijai ir gyventojams gerai matomose vietose, ir toliau apstu.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, per daugiau nei keturis mėnesius, kai veikia elgetauti draudžiančios miesto švaros ir tvarkos taisyklės, surašyta tik 15 administracinių teisės pažeidimų protokolų, dažniausiai tiems patiems asmenims. „Mes dar nenusileidome iki tokio lygio, kad tam skirtume labai daug dėmesio. Yra ir skaudesnių problemų, kai policijos labiau reikia“, – „Veidui“ padėtį pakomentavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas Saulius Klebavičius.
Benamius globojančios įstaigos taip pat nepastebi, kad būtų pagausėję lankytojų. „Benamiai, kurie elgetavo ir ateidavo pas mus, ateina ir toliau. Žinoma, naujų lankytojų taip pat atsirado, tačiau tai lėmė šaltis, pablogėjusi socialinė padėtis. Nežinau nė vieno atvejo, kad žmogus būtų atėjęs dėl to, jog nebegali elgetauti“, – informavo „Caritas“ benamių dienos centro koordinatorė Sigita Urbonaitė.
Į klausimą, ar neveikiančio draudimo bus atsisakyta, ar, priešingai, sugriežtintas jo vykdymas, nei savivaldybė, nei policija atsakyti negalėjo.

Visuomenės apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams automobilis yra itin vertingas turtas. Pagal vertę ir svarbą automobilį lenkia tik būstas. Mašinas perka ir žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliekamo tyrimo dalyvių buvo prašoma įvardyti, kokį turtą jie turi sukaupę. Remiantis atsakymais, beveik ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų (24 proc.) kaip turimą turtą įvardijo automobilį.

„Automobilis Lietuvoje yra laikomas reikšmingu turtu. Nepaisant to, kad Lietuvos automobilių parkas, žvelgiant Europos mastu, yra pakankamai senas, mūsų visuomenėje automobilis yra ir tam tikras statuso ženklas, žmogaus turtingumo simbolis. Automobilių Lietuvoje iš tiesų turime pakankamai – pagal užregistruotų automobilių skaičių šeimai tenka net iki 2 mašinų. Šia prasme kiek skiriamės nuo Vakarų europiečių, kurie įvertina ir automobilio išlaikymo kaštus. Mūsų šalyje mašinai išlaikyti skiriamų pinigų žmonės kol kas dar nevertina kaip per didelių ir neatitinkančių pajamas“, – sako „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jo teiginį patvirtina tyrimo duomenys – beveik 19 proc. gyventojų, kurie gauna iki 500 Lt, turi automobilius. Mašiną turi ir 16 proc. bedarbių (skurdo rizikos riba Lietuvoje – 831 Lt vienam asmeniui).

Dažniausiai automobilį kaip turtą įvardijo 1000-1500 Lt gaunantys žmonės – jie sudaro 35 proc. Šie asmenys turi mažiau nekilnojamojo turto, tačiau daugiau automobilių.

Rečiau automobilį kaip turimą turtą įvardijo tie asmenys, kurie gauna iki 1000 Lt, ir tie gyventojai, kurie gauna daugiau kaip 1500 Lt. Tyrimas rodo, kad pastarieji turi daugiau nekilnojamojo turto, t.y. jie savo investicijas pirmiau skiria būstui.

Automobilis akivaizdžiai reikšmingesnis yra jauniems žmonėms. Vidutinio amžiaus žmonės (36-45 m.) ir pagyvenę žmonės (perkopę 56 metus) rečiau automobilį laiko turtu – jie dažniau kaip turtą įvardija būstą.

„Nenuostabu, kad automobiliui didesnę reikšmę suteikia tie žmonės, kurie turi ilgiau taupyti mašinai ir kuriems finansiškai sunkiau ją įsigyti. Šiems žmonėms automobilis atrodo kur kas didesnės vertės turtas nei tiems, kam automobilį suteikė darbovietė ar kas galėjo jį nesunkiai įsigyti iš savo pajamų. Todėl nenuostabu, kad verslininkai rečiau automobilį laiko reikšmingu savo turtu, o  tarnautojai, vidurinės ir žemesnės grandies darbuotojai, namų šeimininkės teigia, kad mašina yra viena svarbiausių jų investicijų“, – svarsto „PZU Lietuva“ generalinis direktorius.

Jis atkreipė dėmesį, kad iki 20 proc. pensinio amžiaus gyventojų turi automobilį. Beje, daugiausiai garažų mašinoms laikyti turi bedarbiai, pensininkai ir namų šeimininkės.

Vyrai kiek dažniau nei moterys automobilį įvardija kaip savo turtą. Šeimas turintys žmonės dažniau nei nevedę sako turį automobilį. Miestų gyventojai turi daugiau automobilių (26 proc.) nei kaimuose gyvenantys žmonės (19 proc.).

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo draudimas arenose renginių metu vartoti alkoholį, tačiau jo mažai kas laikosi, ypač gausiai alus ir kiti alkoholiniai gėrimai liejasi per sporto varžybas. Pasak „Siemens arenos“ atstovės Aistės Jankūnaitės, prie visų arenos barų ir įėjimų į areną pakabinti įspėjimai, kad salėje vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama. „Apie tai stengiasi įspėti ir barų darbuotojai, ir apsaugininkai. Be to, lankytojams neduodamos keturių bokalų nešyklės, kurios buvo naudojamos patogiai alui nusinešti iki salės. Kartu pradėta prekiauti nealkoholiniu alumi“, – kokių buvo imtasi priemonių vardija A.Jankūnaitė.
Vis dėlto griežčiau kovoti su geriančiaisiais alkoholį salėje renginių organizatoriai neplanuoja. Mat jiems už tai negresia jokia atsakomybė. „Už alkoholio vartojimą renginių metu baudžiamas fizinis asmuo. Gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo trisdešimties iki šimto litų. O kaip laikomasi įstatymo turi prižiūrėti policijos pareigūnai“, – paaiškina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vedėja Eglė Latauskienė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica sako, kad renginių metu, kai vienoje vietoje susirenka daug žmonių, sudėtinga identifikuoti asmenis, kurie vartoja alkoholį. „Akcijos, kurių metu būtų tikrinama, ar žmogus geria alkoholinį ar nealkoholinį gėrimą, neduos rezultatų. Tad jų neplanuojama rengti”, – teigia S.Mecelica.
Tuo tarpu psichiatras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga pastebi, kad sukontroliuoti, ar nėra nešamasi alkoholinių gėrimų, visai nesudėtinga: „Apsaugininkai tiesiog galėtų neįleisti atėjusiųjų į salę su alkoholiu, tačiau arenų savininkams tai nenaudinga. Juk prie baro žmonės išgers trečdaliu mažiau.“
Jo nuomone, kol renginių organizatoriams ar arenų valdytojams nebus numatyta atsakomybė už tai, kad žmonės salėje vartoja alkoholį, tol situacija nepasikeis.

Daugiau nei pusė į kalnus važiuojančių slidininkų ar snieglentininkų baiminasi susidūrimo su neblaiviais žiemos sporto mėgėjais.

Kas trečias mano, kad alkoholio vartojimas neabejotinai turi įtakos gebėjimams leidžiantis nuo kalnų, o iš slidinėjančių Čekijos kalnuose visiškai negeria vos 7 proc. vyrų ir 28 proc. moterų. Tokius duomenis atskleidė vienos iš didžiausių pasaulyje draudimo grupių RSA Čekijoje surengta apklausa.

Duomenys gauti apklausus slidinėjančius Čekijos kalnuose. Slidininkų ir mėgėjų laisvalaikį praleisti kalnuose apklausą surengė RSA grupei priklausanti Čekijos draudimo bendrovė. Į Čekiją slidinėti dažnai vyksta ir lietuviai. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ kelionių draudimo statistika, pačios artimiausios mums šalys – tarp jų ir Čekija – yra dažniausiai pasirenkamos lietuvių žiemos atostogoms.

„Apie tai, kad kai kurių susidūrimų leidžiantis nuo kalno būtų galima išvengti, jei ne kalnuose vartojamas alkoholis, ne kartą prasitarė mūsų klientai, nukentėję ir patyrę traumas kalnų kurortuose. Yra ir tokių, kurie prisipažino, kad galbūt nebūtų patyrę traumos, jei šio laisvalaikio praleidimo būdo nebūtų derinę su atostogų palydovu – taurele. Čekų surengta apklausa tik dar kartą patvirtino, kad dažnam čekui ar lietuviui atostogos ir alkoholis neatsiejami. Tam, kad sveikata būtų tikrai apsaugota, turi keistis žmonių požiūris į alkoholio ir slidžių derinį“, – teigė Jonas Stasinas, AB „Lietuvos draudimas“ Asmens žalų skyriaus vadovas.

Čekijos kalnuose prieš nusileidimą išgeria 8 iš 10

Apklausa atskleidė, kad net 8 iš 10 į Čekijos kalnus vykstančių apklaustų slidininkų prieš nusileidimą „pasistiprina“ alkoholiniais gėrimais. Nepaisant to, net trečdalis išgeriančių slidžių mėgėjų sutinka, kad išgėrus leistis nuo kalno su slidėmis – toks pats nusikaltimas, kaip neblaiviam vairuoti automobilį.

Specialistai patvirtina – nuo kalno besileidžiančio slidininko sulėtėjusios reakcijos keliamą pavojų galima palyginti su 50 km/h greičiu važiuojančio vairuotojo reakcijos sutrikimais.

Slidinėjimas „po taurelės“ didina susidūrimų ir nelaimių riziką, nes net ir nedidelis alkoholio kiekis kraujyje silpnina slidinėjimo gebėjimus. Pagrindinė to priežastis – sulėtėjusi reakcija ir sutrikusi lygsvara. Tarp ketinančių slidinėti Čekijos kalnuose, net 52 proc. baiminasi susidūrimo su išgėrusiais kolegomis. Dauguma kalnų slidininkų sutinka, kad šalmas negali apsaugoti nuo visų išgėrusių žiemos sporto mėgėjų keliamų pavojų.

Klaidinga manyti, kad šaltis išblaivo

„Dalis slidininkų tiki legenda, kad alkoholio poveikį panaikina šaltis. Tačiau iš tiesų, šaltis ir žiema neturi įtakos alkoholio įsisavinimui. Karštas vynas ar romas su arbata sudaro įspūdį, jog organizmas sušilo, bet galvoti, kad dėl suvartoto alkoholio pagėrės sugebėjimai, yra ne tik klaidinga, bet ir pavojinga. Tai, kad Čekijos kalnuose visiškai negeria vos 7 proc. vyrų ir 28 proc. moterų, kelia nerimą ne tik mums, bet ir planuojantiems savo atostogas“, – sakė Jonas Stasinas.

„Lietuvos draudimas“ yra šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis, aptarnaujantis beveik 1 mln. gyventojų. Bendrovė pirmoji šalyje įdiegė naują klientų aptarnavimo standartą „Pažadas“, kuris leidžia efektyviai ir greitai atlyginti žalas. Už deramą žalų administravimą „Lietuvos draudimas“ 2011 metais išrinktas geriausia draudimo bendrove. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių draudimo grupių RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.

Sinoptikams žadant sugrįžtančius šalčius, medikai informuoja apie kur kas didesnius nušalimų ir nudegimų pavojų bei gausėjančius tokių nelaimių atvejus.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ teigimu, ir dėl šalčio, ir dėl karščio patirtą žalą sveikatai draudikai atlygina tais atvejais, jei asmenys yra apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų. Medikai įspėja, kad svarbu atpažinti pavojingus nušalimo ar nudegimo požymius.

„Dažniausiai nukenčia oda – žiemą ji arba nušąla, arba nudeginama. Gal skamba ir paradoksaliai, tačiau abi grėsmės šaltuoju metų periodu yra svarbios. Mat nuo šalčio ne visada pavyksta apsiginti būnant lauke, o štai būnant viduje ir  bandant apsišildyti tyko dar daugiau pavojų.“, – sako „PZU Lietuva“ Asmens draudimo produktų vadovė Gitana Beinorienė.

Jos teigimu, žiemą žmonės nudega dėl įvykių, kuriuos sukelia šalčiai – užsidega automobiliai, sprogsta garo katilai, trūksta vamzdžiai, neatlaiko krosnys. Net apsilankymai pirtyje tampa pavojingesni, nes maksimaliai įkaitintose pirtyse dažniau nusideginama ar nusiplikoma.

G.Beinorienės teigimu, į draudikus kreipiasi gyventojai, apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų, kuomet dėl didesnių nušalimų ar nudegimų tenka kreiptis medikų pagalbos. Draudimas atlygina tuos  atvejus, kuomet šaltis ar karštis pažeidžia minkštuosius audinius, kuomet prireikia transplantacijos ar net amputacijos.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Božena Markevič sako, kad svarbu teisingai suteikti pirmąją pagalbą nušalus ir atkreipti dėmesį į nušalimo simptomus, kurie gali liudyti apie rimtesnį pavojų.

Pasak gydytojos, pabalusi, o atšildžius paraudusi oda, ypač ant atvirų kūno vietų (veido, rankų, kojų) gali reikšti pirmojo laipsnio nušalimą, kuris nėra pavojingas. Tereikia kambario temperatūroje atšildyti odą, galima galūnę panardinti į kambario temperatūros vandenį, jos netrinti ir nenardinti į karštą vandenį. Verčiau išgerti šiltos arbatos, kuri sušildys kūną iš vidaus.

Kai ant odos atsiranda pūslės, prisipildžiusios balto ar gelsvo skysčio, o po kelių dienų išryškėja  tamsios ar net juodos dėmės, tai gali liudyti rimtesnį nušalimą, dėl kurio būtina kreiptis į medikus pagalbos.

„Pūslės, juodi odos plotai rodo rimtus odos pažeidimus ir nušalus, ir nudegus. Šių odos plotų negalima nei šildyti, nei šaldyti, jokiu būdu nereikėtų trinti ar kuo nors savarankiškai gydyti. Vertėtų vykti į medicinos įstaigą, nes tai gali būti ir kur kas rimtesnių pažeidimų ženklas. Gana daug žalos žmonės padaro sau patys, kai imasi savigydos ar neva liaudiškų priemonių – trina nušalusias vietas sniegu, mirko karštame vandenyje, tepa nudegimus aliejumi ir t.t.“, – sakė gydytoja Božena Markevič.

Pasak jos, laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba bei pastangos išvengti klaidų gydantis savarankiškai padarys mažiau žalos sveikatai, o kartais net išgelbės kūno dalis nuo amputacijos.

„PZU Lietuva“ duomenimis, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų apimtys 2011 m. augo 15 proc.

Žalos atlyginimo greitis, draudiko sąžiningumas ir kompetencija – trys svarbiausios priežastys, dėl kurių Baltijos šalių gyventojai rekomenduotų savo draudimo bendrovę kitiems, – rodo Skandinavijos draudimo bendrovės „If“ atliktas tyrimas.
„Baltijos šalių gyventojai, rinkdamiesi draudimo bendrovę, vis dažniau vertina ne tik kainą, bet ir kokybinius paslaugų aspektus – svarbus tampa žalos sureguliavimo greitis, teisingas išmokos dydis, draudiko kompetencija ir malonus, draugiškas aptarnavimas“, – sako draudimo bendrovės „If“ filialo Lietuvoje vadovė Žaneta Stankevičienė.
Vadovės nuomone, tai lemia du esminiai dalykai: išaugęs apsidraudusiųjų skaičius ir tai, kad vis daugiau žmonių patiria ne gyvybės draudimo naudą. „Kol klientas nėra susidūręs su savo draudiko darbu, atlyginant žalą, jam svarbiausia – paslaugos kaina, tačiau įgijęs žalos atlyginimo patirties, draudimo bendrovės darbą pradeda vertinti visiškai kitaip. Dėl to galime pritaikyti žinomą patarlę, kad draudiką, kaip ir draugą, nelaimėje pažinsi“, – sako Ž. Stankevičienė.
Aštuoniose Šiaurės Europos šalyse dirbanti draudimo bendrovė „If“ kasmet sureguliuoja daugiau kaip 1,4 mln. žalų – vidutiniškai daugiau kaip 5 300 žalų kiekvieną darbo dieną. „Teisingai, greitai ir sklandžiai sureguliuoti tiek žalų – didelis iššūkis draudimo ekspertams, bet matydami, kad tai – vienas svarbiausių draudimo bendrovės pasirinkimo kriterijų, investuojame į savo darbuotojų įgūdžius ir bendrovės IT pajėgumus“, – sako Ž. Stankevičienė.
Lietuviai labiausiai vertina elektronines paslaugas
Nors visi Baltijos šalių gyventojai kaip svarbiausius draudikų darbo vertinimo kriterijus nurodė žalos atlyginimo greitį ir teisingą išmokos dydį, išryškėjo ir tam tikri draudimo paslaugų vertinimo skirtumai.
Latviai, palyginti su lietuviais ir estais, labiausiai vertina žalos reguliavimo proceso paprastumą ir suprantamumą – taip atsakė net 53 proc. apklaustųjų. Tačiau lietuviams ir estams šis kriterijus ne toks svarbus – tai akcentavo penktadalis tyrimo dalyvių.
Lietuviai Baltijos šalių kontekste išsiskiria vertindami draudimo bendrovės kompetenciją – net 49 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų rekomenduotų draudimo bendrovę kitiems, jei draudikas turėtų aukštą kompetenciją. Estai ir latviai tam skiria kiek mažiau dėmesio – kompetenciją, kaip svarbų kriterijų, nurodė 42 proc. estų ir 34 proc. latvių.
Tyrimas taip pat atskleidė dar vieną ypatybę, kuria lietuviai išsiskiria iš kitų Baltijos šalių gyventojų, – Lietuvos draudimo paslaugų vartotojai vertina galimybę tvarkant draudimo paslaugas naudotis elektroninėmis priemonėmis. Kaip svarbų kriterijų šią galimybę nurodė net 43 proc. tyrimo dalyvių Lietuvoje, palyginti su 20 proc. Estijoje ir vos 8 proc. Latvijoje.
„If P&C Insurance“ yra ne gyvybės draudimo lyderė Šiaurės Europoje. Praėjusiais metais draudimo bendrovė „If“ savo klientams Lietuvoje atlygino virš 70 mln. Lt nuostolių. Rinkos tyrimų bendrovės SIC tyrimo duomenimis, 95 proc. „If“ klientų Lietuvoje 2011 m. buvo patenkinti bendrovės vykdomu žalos sureguliavimu.