Draudikai pastebi naują automobilių vagių taktiką – beveik visų automobilio detalių vagystę, automobilį išardant dar aikštelėje.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ žalų administravimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai profesionalių vagių braižas: automobiliai išmontuojami turint specialią įrangą, dirbama kryptingai.

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, pastaruoju metu jau buvo užregistruotos trys tokio pobūdžio automobilių detalių vagystės. „Vagišiai išmontavo tris 1-2 metų senumo automobilius. Po tokių vagysčių, automoblių savininkai rado tik savo automobilio korpusą, sėdynes, variklį ir pavarų dėžę, tuo tarpu visas prietaisų skydelis, laidai, veidrodžiai ir pan. yra išmontuojami. Dėl tokio pobūdžio vagysčių du automobilių savininkai patyrė po 35 tūkst. litų žalą, o trečiam nukentėjusiam klientui buvo išmokėta apie 50 tūkst. litų. Akivaizdu, kad vagys patyrę ir turi visą reikiamą techninę įrangą, jie dirba kryptingai, žino, ką ir kaip reikia greitai išmontuoti“, – teigia A. Pilčicas.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas atkreipia dėmesį, kad visi automobiliai buvo išmontuoti po daugiabučiais namais įrengtose požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. „Gyventojai mano, kad automobilį saugiau palikti ne kieme, o požeminėse automobilių statymo aikštelėse, tačiau administruodami žalas pastebime, kad patekimas į požemines aikšteles vagims nėra sudėtingas, vagys savo ketinimams skiria daugiau laiko, kadangi požeminėse aikštelėse vaikšto mažiau žmonių, jose laikomiems automobiliams vagių sukeliamos žalos būna didesnės“, – teigia A. Pilčicas. Jis priduria, kad požeminės aikštelės nėra nesaugios pačios savaime, tiesiog jose trūksta kontrolės, kad nepatektų pašaliniai asmenys.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika atspindi, kad iki 5 metų senumo automobilių draudimo sutartys kasko draudime sudaro apie 38 proc. visų sutarčių. Tuo tarpu išmokų suma naujausių automobilių žaloms padengti sudaro 45 proc. visų kasko draudimo išmokų. Iki 5 metų senumo automobilių savininkų vidutiniškai patiriama žala sudaro 2,8 tūkst. litų – 47 proc. daugiau nei kad senesnių kaip 5 metų automobilių savininkų vidutinė žala.

Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ kasko draudimu draudžiantiems šiais metais pagamintus lengvuosius automoblius, įsigytus iš oficialių prekybos automobiliais atstovų, draus taikydama atnaujintą kasko draudimą. „Naujas produktas apims ne tik draudimą rinkos verte, vagystės ar sunaikinimo atveju, automobilis bus draustas nauja verte. Be to, sutarties galiojimo laikotarpiu net patyrus eismo įvykį draudimo įmoka didinama nebus, taip pat nebus taikomas nusidėvėjimas keičiamoms detalėms, automobilius bus galima remontuoti pas oficialius atstovus. Be šių privalumų, taip pat bus suteikiamas pagalbos kelyje draudimas visoje Europoje ir praplėstas draudžiamųjų įvykių sąrašas, įtraukiant padangų sugadinimą ir stacionarią ne gamyklinę įrangą. Visa ši papildoma apsauga bus siūloma be papildomos priemokos“, – teigia A. Pilčicas.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad apie pusė daugiabučių gyventojų nepažįsta savo kaimynų ir apie 70 proc. gyventojų niekada nepasidomi, ką jų laiptinėje veikia nepažįstamas žmogus.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius pasakodamas apie daugiabučiuose gyvenančių gyventojų apklausos rezultatus teigia, kad visus savo laiptinės kaimynus pažįsta mažiau nei pusė gyventojų (45 proc.). „Tyrimo rezultatai atskleidė problemą, kad kaimynai nepažinodami vieni kitų, negali pranešti apie į kaimyno butą besilaužiantį vagį, nes jis gali būti palaikytas tiesiog buto gyventoju“, – atkreipia dėmesį T. Nenartavičius.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato statistika atspindi, kad per praėjusių metų pirmus vienuolika mėnesių vien Vilniuje buvo užregistruota 9,2 tūkst. vagysčių. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, iš butų dažniausiai vagiama tai, ką lengva išnešti ir galima greitai parduoti: juvelyriniai dirbiniai, grynieji pinigai, buitinė technika, įvairūs buities reikmenys. Vidutiniškai dėl ilgapirščių patiriami gyventojų nuostoliai siekia beveik 2 tūkst. litų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kartais vagys apgadina ir nekilnojamąjį turtą – sugadina durų užraktus, apdaužo sienas, apgadina grindų dangą bei baldus ir pan., taigi, žala būna dar didesnė.

Nepažįstamieji gyventojams dažniausiai neužkliūva

T. Nenartavičius pastebi, kad didžiausia problema yra gyventojų abejingumas. „Apklausa atskleidė, kad didžioji dalis gyventojų (70 proc.), susidūrę su nepažįstamu žmogumi, niekada jo nepaklausia, kokiu tikslu jis vaikšto laiptinėje. Kartais nepažįstamojo, kokiu tikslu jis apsilankęs, pasiteirauja vos 27 proc., tuo tarpu visada – tik 3 proc. gyventojų. Tai vėlgi patvirtina, kad vagys gali laisvai vaikščioti po laiptines, nes į juos dėmesio greičiausiai niekas nekreips“, – teigia draudimo ekspertas.

Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad gyventojai gali prarasti ne tik savo namuose esantį turtą, vagys pasisavinti bei vandalai nuniokoti gali ir bendros nuosavybės turtą, pvz., inžinerinę įrangą ar jos dalis, gali apgadinti liftus, padegti laiptines ir pan. Visus šiuos nuostolius gyventojai turi atstatyti kartu, kadangi ji – bendra nuosavybė.

Gyventojai mano, kad jų daugiabučiai nesaugūs

Gyventojų apklausa atskleidė, kad 94 proc. respondentų mano, jog jų daugiabutyje įrengta nepakankamai apsaugos priemonių, kurios pagelbėtų užkirsti kelią vagišiams, tuo tarpu tik 5 proc. mano, kad jų užtenka. „Dabar daugumos daugiabučių apsaugos lygis toks, koks buvo prieš 50 metų. Žinant kaip greitai tobulėja vagišiai, būtina galvoti apie kompleksines apsaugos priemones – kuo daugiau ilgapirščiams netikėtumų – tuo didesnė tikimybė, kad bus užkirstas kelias jų kėslams. Visgi efektyviausia apsauga nuo vagysčių – stipri bendruomenė, kurios nariams rūpėtų ne tik savo, bet ir kaimynų turto saugumas“, – pasakoja T. Nenartavičius.

Draudimo ekspertas pastebi, kad, net ir labai norint bei stengiantis, nuo vagysčių apsisaugoti įmanoma ne visada, kadangi vagis vis tiek sugalvoja, kaip išvengti kliūčių. Taigi, gyventojai turėtų susimąstyti, ar nevertėtų turto apdrausti. Nuo vagių apsidrausti neįmanoma, tačiau draudimu įmanoma išvengti ilgapirščių sukeltų nuostolių. Gyventojai gali apsidrausti ne tik savo butus, juose esantį turtą, bet ir viso daugiabučio gyventojų bendrą nuosavybę. Lietuva kone vienintelė valstybė Europoje, kur gyvenama neapdraustuose daugiabučiuose namuose.

Daugiabučių gyventojų apklausa buvo atlikta sausio 5-9 dienomis. Jos metu buvo apklausta 505 respondentų iš visos Lietuvos.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, 2011 metais, lyginant su 2010, šalyje padaugėjo namų turto vagysčių. Pernai daugiausiai įvykių – net 30% įvyko gan naujos, iki 5 metų senumo statybos butuose ir ypač individualiuose namuose.

„Dažniausiai vagys darbuojasi dieną tarp 13-15 valandos ir nakties metu tarp 2-3 valandos.  Dieną būstai paprastai apvagiami šeimininkams esant darbuose ar nespėjus iš jų sugrįžti, tuo tarpu vagystės padaromos nakties metu stebina ilgapirščių įžulumu – butai, o ypač individualūs namai, pastaruoju metu dažniau apvagiami šeimininkams namuose ramiai miegant. Tokios vagystės yra kruopščiai palnuojamos – auka ir jų būstas sekami nuo savaitės iki mėnesio, vagys tikrina gyventojų įpročius, o esant tinkamai progai, vagystė įvykdoma gan greit ir profesionaliai – tetrunka vos tris – penkias minutes.”, – pasakojo BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

BTA duomenimis, dažniausiai vagystės įvyksta naujos statybos butuose ir privačiuose namuose, net jei juose ir yra sumontuotos apsaugos sistemos. Čia turėtų būti atidesni gyventojai, nes neretai, net ir įrengta signalizacija, šeiminkams esant namuose nakties metu taip ir lieka neįjungta, tuo tarpu išvykus į darbą ar trumpam išbėgus į parduotuvę apie ją išvis užmirštama.

Draudimo ekspertė pasakojo, kad „ilgapirščiai iš namų neša įvairius, bet dažnai didesnės vertės daiktus: papuošalus, brangius aksesuarus, laikrodžius, taip pat kosmetiką, kvepalus, geresnius drabužius, kailinius, įvairią techniką – nešiojamuosius kompiuterius, fotoaparatus ir, žinoma, pinigus.“

Vidutinė gyventojų patiriama žala dėl tokių vagysčių siekia nuo 6 000 iki 8 000 tūkstančių litų. Draudimo bendrovė BTA didžiausią žalą pernai pagal namų turto draudimo riziką – 43 tūkstančių litų atlygino klientui, kuris nuostolių patyrė, kai ilgapirščiai įsilaužę į antrame aukšte esantį butą pavogė vaizdo ir garso aparatūros, kompiuterinės technikos, firminių drabužių ir net alkoholinių gėrimų.

Draudimo bendrovė BTA yra viena didžiausių Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių. Siūlydama plačiausią draudimo rūšių pasirinkimą, BTA pernai savo klientams išmokėjo išmokų už  83,4 mln. litų.

Maža neramumų Europos ir pasaulio finansų rinkose, 2011 m. pabaigoje bankų rinka turėjo atlaikyti pasitikėjimo ja išbandymą, susijusį  su “Snoro” banko padėtimi. Apie tai, kaip bankai išlaikė šį egzaminą ir ką prognozuoja 2012-aisiais, kalbamės su Ūkio banko valdybos pirmininku Gintaru Ugianskiu.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate praėjusius metus, jei kalbėsime apie šalies ekonomiką ir bankų rinką?

G.U.: 2011 metai buvo itin reikšmingi ne tik Lietuvos bankininkystei, bet ir viso pasaulio šalių ekonomikai. Besikeičiančios ekonominės sąlygos ir prognozės, recesijos ir atsigavimo ženklai buvo linksniuojami tiek užsienio ekspertų, politikų, žiniasklaidos, tiek mūsų klientų lūpomis. Su šia realybe susidūrė ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio finansų institucijos.

Pernai metų pradžia jau žadėjo galimybę išeiti iš krizės, prasidėjo tam tikras atsigavimas mūsų šalies ir užsienio ekonomikose, tačiau augimo ženklus vėl keitė neramumai Europos ir pasaulio finansų rinkose. Vis dėlto mes tikrai galime džiaugtis ir didžiuotis, kad Lietuva visame šiame sudėtingame kontekste pasiekė puikių rezultatų. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 6,7 proc. Vadinasi, gerai išmokome ankstesnės krizės pamokas, kurios leido mums dar labiau sustiprėti ir tapti antra sparčiausiai augančia ekonomika Europos Sąjungoje po Estijos.

Na, o bankų rinkoje metų pabaigoje sulaukėme netikėtų įvykių, tapusių rimtu iššūkiu visiems šalies bankams ir žmonėms: netikėtai susidarė situacija, kai buvusiems “Snoro” klientams reikėjo padėti operatyviai išspręsti problemas, su kuriomis jie staiga susidūrė.

PROGNOZĖS: Kaip įvertintumėte šias bankų pastangas – ar egzaminas išlaikytas?

G.U.: Manau, kad taip. Matėme, kad į situaciją sureaguota tikrai operatyviai. Tiek gyventojams, tiek įmonėms buvo pasiūlyti greiti, lankstūs sprendimai, ir pirminis šokas greitai neutralizuotas tinkamais veiksmais. Visi įsitikino ir tuo, kad indėlių draudimo sistema realiai veikia, todėl tikrai neverta atsisakyti iki šiol naudotų taupymo priemonių, kurios yra saugios ir patikimos.

PROGNOZĖS: Kokias matote ateinančių metų perspektyvas Lietuvos bankams?

G.U.: Vis dėlto, kad ir kaip operatyviai buvo reaguojama į situaciją po “Snoro” veiklos sustabdymo, tokie dalykai įneša nepasitikėjimo visa šalies bankų sistema. Tą parodė ir kai kurios gyventojų apklausos. Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir įvairūs gandai, pasiekę mus iš Latvijos, kurie dar kartą parodė, kokia jautri bankų sistema nepagrįstoms spėlionėms ir įvairioms spekuliacijoms. Todėl, manau, dabar visi šalies bankai turi dirbti taip, kad tas pasitikėjimas būtų kuo greičiau atkurtas, ir tikiu, jog tai padaryti netrukus pavyks.

PROGNOZĖS: Ar turite idėjų, kaip didinti žmonių pasitikėjimą bankais?

G.U.: Štai čia mes matome verslo socialinės atsakomybės svarbą ir didžiulę misiją. Žinoma, verslas privalo siekti pelno, tačiau reikia stengtis, kad įmonių veikla būtų darni, tvari, orientuota ne tik į pelną, bet ir į visų visuomenės sluoksnių gerovės didinimą.

Todėl būtent dėmesys žmogui, pastangos savo veikloje atsižvelgti į atskirų visuomenės sluoksnių poreikius ir situaciją yra itin svarbu. Pavyzdžiui, mes puikiai suvokiame, kad tokios paslaugos, kaip grynųjų pinigų išėmimo mokestis, pensijoms, pašalpoms, kitoms socialinėms išmokoms negali būti taikomos. Tai tik vienas iš pavyzdžių, o galimybių yra daugybė. Tiesiog atsisukime į žmogų, girdėkime jį – tik taip galima užsitarnauti pasitikėjimą.

PROGNOZĖS: Kokių laukiate 2012 metų šalies ekonomikai, verslui?

G.U.: Jau dabar aišku, kad kiti metai bus labai darbingi, kupini naujų iššūkių. Suprantama, nemažai iššūkių mums atneš dabartinės tendencijos euro zonoje, apie kurias Lietuvoje kol kas dar per mažai kalbama ir kurias lyg ir užgožė mūsų vietinės realijos. Europos šalių skolų krizė ir naujos recesijos grėsmė JAV – į šias problemas mes dabar turime atkreipti didesnį dėmesį, ruoštis ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai. Kaip savo kalboje gruodžio viduryje pabrėžė Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji direktorė Christine Lagarde, dabar nėra šalių, kurios turėtų imunitetą euro zonos krizei, todėl veikti privalo visos valstybės, antraip visas pasaulis gali įklimpti į dar didesnes problemas.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate Lietuvą šiame kontekste?

G.U.: Turime ir stipriųjų, ir silpnųjų pusių. Vienas Lietuvos privalumų yra tas, kad laikomės finansinės drausmės ir nesame prasiskolinę tiek, kiek kitos šalys, o mūsų valstybės skola pagal euro zonos standartus išlieka gana nedidelė. Daugelis verslo įmonių, atlaikiusių ankstesnę krizę, išmoko taupyti ir uždirbto pelno nebeišdalija dividendais. Užsitikrinti finansinį pagrindą ateičiai stengiasi ir gyventojai, kurių indėliai jau daugelį metų stabiliai didėja. Tai labai teigiami ženklai.

Be abejo, esame priklausomi nuo eksporto paklausos iš euro zonos valstybių. Atsižvelgdama į padėtį euro zonoje ir dėl to galbūt mažėsiančią Lietuvos eksporto paklausą, Finansų ministerija sumažino kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4,7 iki 2,5 proc. Tokia situacija mažina ir šalies verslininkų pasitikėjimą artimiausiomis ekonomikos perspektyvomis, produkcijos paklausos ir eksporto galimybėmis. Dėl to Finansų ministerija projektuoja lėtesnį užimtumo, darbo užmokesčio ir infliacijos didėjimą.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Atlikta vairuotojų apklausa parodė, kad vairuotojai kelyje ne tik kalba mobiliuoju telefonu, užkandžiauja ir geria, bet valosi batus, skaito laikraščius, siuvasi sagas ir t.t. Atstovai atkreipia dėmesį, kad pašalinius darbus vertėtų atidėti, kadangi būtent dėl išsiblaškymo eismo įvykiai kyla dažniausiai.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ žalų administravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio teigimu, tyrimo rezultatai atskleidė, kad susikaupę vairuoja ir jokia pašaline veikla neužsiima tik 7 proc. gyventojų. „Žalų statistika atspindi, kad didžioji dalis eismo įvykių kyla dėl vairuotojų išsiblaškymo. Tai, kad daugiau kaip 90 proc. vairuotojų vairuodami užsiima pašaline veikla, kelia nerimą, kadangi bet koks dėmesio blaškymas ženkliai padidina tikimybę sukelti eismo įvykį“, – teigia N. Giedraitis.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad nors vairuodami telefonu kalba ir trumpąsias žinutes rašo gana didelė vairuotojų dalis (daugiau nei 40 proc.), tačiau tai nėra dažniausia pašalinė veikla, kuria užsiima vairuotojai. Beveik visi vairuotojai vairuodami geria gėrimus (93 proc.) ir ieško nukritusių daiktų (90 proc.), didelė jų dalis vairuodami valo automobilio salono dėmes (71 proc.) ir užkandžiauja (55 proc.). Tyrimo duomenimis, maždaug kas trečias vairuotojas (35 proc.) vairuodamas spėja nusivalyti automobilių stiklus, beveik ketvirtadalis jų (26 proc.) – rūko.

Tačiau pašalinių veiklų sąrašas neapsiriboja vien tradicinėmis veiklomis. Lietuviai vairuodami taip pat valosi akinius (12 proc.), skaito laikraščius ar žurnalus (9 proc.) 7 proc. vairuojančių moterų dažosi bei beveik 1 proc. jų lakuojasi nagus. Vairuodami gyventojai taip pat spėja ir nusivalyti batus (2 proc.), mokytis (1 proc.), taip pat pasitaiko, kad vairuodami naudojasi kompiuteriu, į akis dedasi kontaktinius lęšius, siuva sagą.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovo teigimu, vairuotojai dažniausiai prisipažįsta, kad eismo įvykį sukėlė dėl to, kad ieškojo kokio nors daikto. „Dėl pašalinės veiklos vairuotojai dažniausiai nespėja laiku sustabdyti ir atsitrenkia į kitą automobilį ar į stulpą, taip pat pasitaiko atvejų, kuomet nespėja suvaldyti automobilio ir nuvažiuoja nuo kelio. Vidutiniškai patirtų žalų dydis tokių eismo įvykių metu siekia 3-4 tūkst. litų“, – teigia N. Giedraitis.

Vairuotojai apklausti šių metų gruodžio pirmą savaitę. Apklausoje dalyvavo 508 vairuotojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, rajono centrų bei kitų gyvenviečių.

Pastaruoju metu draudimo bendrovės daugiausiai paskelbė ekspertinės komunikacijos pranešimų bei naujienų apie išmokas.

Tačiau efektyviausiai žiniasklaidoje komunikuoti pranešimai apie draudikų finansinius rezultatus bei socialinės atsakomybės veiklas. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas komunikacijos analizės tyrimas. Jo metu 2011 m. liepos – rugsėjo mėn. buvo analizuojami gyvybės ir ne gyvybės draudimo kompanijų pranešimai, pasirodę spaudoje, radijuje, televizijoje ir internete.

„Mūsų tyrimas parodė, kad susidomėjimas draudimo bendrovių naujienomis kinta, tarp aktualiausių žiniasklaidai ir jos vartotojams temų išlieka pranešimai apie išmokas, tačiau auga dėmesys socialinės atsakomybės veiklai. Pavyzdžiui, šiemet vienas socialinės atsakomybės tema išplatintas pranešimas vidutiniškai buvo paskelbtas 15-oje žiniasklaidos priemonių. Tuo metu praėjusių metų paskutinį ketvirtį vienas pranešimas šia tema vidutiniškai pasiekė 4 kanalus“, – teigia TNS LT Komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.

Vertinant draudikų platintų pranešimų efektyvumo vidurkį pagal temas bei pasiektų kontaktų skaičių, tenkančių vienam platintam pranešimui vidurkį, efektyviausiai iškomunikuoti pranešimai socialinės atsakomybės tema. Vienas šia tema išplatintas pranešimas pasiekė 739 381 žiniasklaidos vartotojų.

Iš viso vienas draudimo bendrovės pranešimas spaudai vidutiniškai pasiekė 582 127 žiniasklaidos vartotojų. Daugiausiai kontaktų pasiekė “Lietuvos draudimo” pranešimai – 7,49 mln., o vidutiniškai per tiriamą laikotarpį vienas žmogus galėjo matyti arba išgirsti apie 3 šios bendrovės naujienas. ERGO pranešimai pasiekė  6,24 mln. kontaktų, ir vidutiniškai vienas žmogus galėjo matyti arba išgirsti apie 2 bendrovės naujienas.

Šių metų liepos – rugsėjo mėn. draudimo bendrovės išplatino 50 pranešimų spaudai. 36,1 proc. draudikų išplatintų naujienų buvo skirti ekspertinei komunikacijai, o pranešimai apie išmokas sudarė 33,3 proc. Tuo metu pranešimai apie finansinius rezultatus ir socialines veiklas sudarė po 5,6 proc.

Kiekvieno draudimo bendrovių paskelbto pranešimo spaudai pagrindu pasirodė vidutiniškai 4 naujienos žiniasklaidos kanaluose. Daugiausiai naujienų paskelbė ERGO – 13, „Lietuvos draudimas“ – 9, PZU ir AVIVA po 7. 54 proc. visų platintų naujienų buvo publikuotos internete, 36 proc. spaudoje, 10 proc. transliuotos radijo eteryje ir 1 proc. televizijoje.

Komunikacijos efektyvumo indeksas nustatomas vertinant pranešimų kiekį, toną, reikšmingumo faktorius bei apjungiant juos su žiniasklaidos priemonių vidutinės auditorijos duomenimis. Pasiektas kontaktų skaičius parodo auditorijos galimybę tam tikrą kiekį kartų pamatyti ar išgirsti tiriamo pranešimo paminėjimą žiniasklaidos kanale.

Tyrimo metu buvo analizuojami 212 spaudos leidinių, 12 interneto puslapių,  5 radijo stotys  ir 5 televizijos kanalai.

Lietuvos draudimo bendrovės dėl banko „Snoras” likvidavimo greičiausiai praras maždaug 13 milijonus litų gyventojų draudimo įmokų, teigia Lietuvos draudikų asociacija (LDA).
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, „Snoro” sąskaitose laikomi draudimo bendrovių indėliai, net ir nesiekiantys šimto tūkstančių eurų, nėra apdrausti valstybės, o galimybės šiuos įsipareigojimus įvykdyti pagal bankroto procedūras yra ribotos.
Nepaisant to, LDA direktorius Andrius Romanovskis tikina, jog visi draudėjai gali jaustis ramūs, nes, net ir netekus gyventojų įmokų „Snoro” sąskaitose, visos draudimo sutartys ir toliau galios, o išmokos įvykus nelaimei bus mokamos.
„Norime patikinti, kad visų Lietuvos draudimo bendrovių klientai yra visiškai saugūs. Suprantame, kad gyventojų įmokų banko „Snoras” sąskaitose daugelis draudimo bendrovių gali neatgauti, tačiau tai niekaip nepaveiks draudėjų – visos gyventojų įneštos įmokos ir toliau galios, o draudimo sutartyse numatyti įsipareigojimai bus vykdomi”, – teigia A. Romanovskis.
LDA taip pat žada inicijuoti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimą, kuriuo valstybės garantija būtų užtikrinta ir draudimo bendrovių  surinktoms įmokoms.

Draudimo bendrovių techninis atidėjinys, rodantis gyventojų gyvybės draudimui sukauptas lėšas, pastaraisiais metais ir toliau mažėja. Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, liepą buvo sukaupta beveik 1 mlrd. 300 mln. Lt, o rugsėjo pabaigoje ši suma buvo sumažėjusi daugiau nei 200 mln. Lt. Toks didelis sumažėjimas per du mėnesius žada, kad gyventojų pervedamos lėšos ir toliau bus investuojamos nuostolingai. Nepaisant to, per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje registruotos draudimo įmonės uždirbo 18,1 mln. Lt pelno.

Pasak Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojo Ramūno Baravyko, nuostolingas investicijas regime dėl neapibrėžtumo finansų rinkose, ypač dėl drastiško skolos vertybinių popierių vertės sumažėjimo, kurį lėmė Graikijos ir kitų šalių skolos vertybinių popierių kainos kritimas.

Priminsime, kad viliodami draustis ir mokėti įmokas draudikai gyventojams žadėjo didelius uždarbius iš investavimo, bet nepaaiškino, kad lygiai taip pat lengvai galima ir nemažai prarasti. Be to, žmones piktina ir didelės gyventojų fondams administruoti išleidžiamos lėšos. Tiesa, ateityje piktnaudžiavimo ir pasipinigavimo, tikėtina, bus mažiau, nes Seimą pasiekė įstatymų pataisa, kurioje įrašyta nuostata, kad fondų valdytojų pajamos priklausytų ne nuo piliečio įmokų, o nuo žmogui uždirbtų pinigų.

Draudikų uždirbtas investicinės veiklos pelnas

2010 m. 2 pusm.       27,9 mln. Lt

2011 m. 1 pusm.       20,9 mln. Lt

Balansas   –39,7 proc.

Šaltinis: Draudimo priežiūros komisija

Lietuvos alkoholio gamintojai ir prekybininkai žavi savo atkaklumu ir išmoningumu. Jie suranda šimtus argumentų ir tyrimų, kurie turėtų iliustruoti, kad alkoholio akcizo mokesčiai Lietuvoje turėtų būti kuo mažesni ir esą tai būtų labai naudinga Lietuvos valstybei bei jos gyventojams. Lygiai taip pat entuziastingai ir rimtais veidais jie įrodinėja, kad alkoholio reklamos draudimas yra nesąmonė. Jie netgi užsako sociologinius tyrimus, kurie (koks netikėtumas) patvirtina, kad 52 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria sprendimui visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Ir, pasirodo, ne alkoholio gamintojai ir prekybininkai, o mūsų šalies gyventojai įsitikinę, kad uždraudus alkoholinių gėrimų reklamą alkoholio vartojimas nesumažės. Kaip įdomu.
Žinoma, aplink alkoholį visada sukosi milžiniški pinigai, ši pramonė visada samdėsi stiprius lobistus, kurie Seimo nariams dieną naktį pudrino smegenis, kad viską, kas susiję su alkoholiu, reikia palikti savireguliacijai, o jei nepaliksite, bus baisu: Lietuvoje išplis pilstukas kaukolinis, per šalį ropos visokie degtinės ir kitokio brudo kontrabandininkai ir dėl to alkoholizmas šalyje dar labiau išsikeros, o mokesčių į biudžetą bus surenkama labai minimaliai.
Abejojantiems parlamentarams mikliai iš po stalo traukiami sociologiniai tyrimai, kuriuose vėlgi juodu ant balto parašyta, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, jog, visiškai uždraudus alkoholinių gėrimų reklamą Lietuvoje, ši reklama tik papildys užsienio šalyse registruotų žiniasklaidos kanalų, kuriuos galima matyti Lietuvoje, kišenes. Šiaip jau 99,5 proc. Lietuvos gyventojų tokio sakinio net nesugalvotų, bet su alkoholio pramonės atstovų pagalba – sugalvoja.
Visi šie primityvūs žaidimai, gąsdinimai ir verkšlenimai visiškai neįtikina. Kur kas labiau įtikina paprasto gydytojo psichiatro, biomedicinos mokslų daktaro Aurelijaus Verygos ir brangių lobistų samdytis negalinčių blaivininkų argumentai, kad padidinus alkoholinių gėrimų akcizo mokesčius ir stipriai apribojus alkoholinių gėrimų reklamą Lietuvoje stipriai sumažėjo alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu, sumažėjo neblaivių vairuotojų padarytų avarijų ir suluošintų žmonių, sumenko nelaimingų atsitikimų su išgėrusiais žmonėmis darbovietėse, apmažėjo tiesiog gatvėse besišlaistančių girtų asmenų. Ir visa tai įvertinus pingine išraiška paaiškėjo, kad visomis prasmėmis valstybė bei jos gyventojai stipriai išlošė.
Alkoholio reklama ypač didelį poveikį daro jaunimui, o kai jos mažiau, nauda akivaizdi. 2000–2007 m. Lietuvos jaunuoliai išgerdavo nesuvokiamus kiekius alkoholinių kokteilių ir kitokių alkoholinių gėrimų, o pastaraisiais metais šie skaičiai sumenko ir dabar jau yra nebe tokie gąsdinantys.
Šiaip jau alkoholio gamintojai ir prekybininkai labiausiai klestėjo tuomet, kai prie valdžios vairo sklaidėsi socialdemokratai ir “darbiečiai”. Esant dabartinei valdančiajai koalicijai jiems sunku. Reikia tikėtis, kad ir nepalengvės. Nes būtent dabartinę alkoholio politiką galima pavadinti išmintinga ir naudinga valstybei bei jos žmonėms.

Rugpjūčio mėnesį draudimo rinkoje pasirašyta 131,4 mln. litų įmokų – mažiau nei liepos mėnesį dėl draudimo įmokų apimties svyravimų papildomo savanoriškojo sveikatos draudimo ir investicinio gyvybės draudimo rinkose. Kita vertus, augo kitų svarbių draudimo grupių – transporto, turto draudimo bei draudimo išgyvenimo atvejui – apimtis, ypač nekomercinio turto draudimo sektorius.

„Neskaičiuojant vasaros sezonui būdingo šiek tiek mažesnio aktyvumo kai kuriose draudimo grupėse, rugpjūčio mėnesį situacija draudimo rinkoje nepasikeitė – stebime tą patį prognozuotą augimą. Jau skelbėme, kad šiemet didelę įtaką draudimo rinkos augimui turi verslo sektorius, tačiau pastaraisiais mėnesiais ir gyventojai daugiau naudojasi draudimo paslaugomis siekdami apsaugoti savo turtą“, – teigia Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas Mindaugas Šalčius.

Per 2011 metų sausio–rugpjūčio mėnesius pagrindinės gyvybės draudimo grupės – investicinio gyvybės draudimo – įmokų pasirašyta 16,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Pagrindiniai ne gyvybės draudimo rinkos augimo per šių metų aštuonis mėnesius veiksniai buvo turto draudimo sektorius (+20 proc.), taip pat kasko ir TPVCA draudimo grupės (atitinkamai 13,3 proc. ir 5,8 proc.).

Išmokų suma per 2011 metų aštuonis mėnesius išaugo 13,2 proc. iki 697,8 mln. litų. Gyvybės draudimo rinkoje išmokėta 186,6 mln. litų, t. y. 41,4 proc. daugiau nei prieš metus. Ne gyvybės draudimo išmokų suma padidėjo 5,5 proc. iki 511,2 mln. litų.

Per šių metų sausio–rugpjūčio mėnesius sudarytų draudimo sutarčių skaičius padidėjo 3,1 proc. iki 3,3 mln. sutarčių. Ne gyvybės draudimo sutarčių sudaryta 3,3 mln. litų, t. y. 3,3 proc. daugiau, o gyvybės draudimo – 38,1 tūkst., t. y. 13,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Po ilgojo savaitgalio dėl žalų atlyginimo į didžiausią šalies draudimo bendrovę “Lietuvos draudimą” kreipėsi beveik 2 kartus daugiau nukentėjusiųjų nei įprastai – per 2,5 valandos nuo pat ryto skambučių centras, registruojantis žalas, jau sulaukė daugiau nei pusės tūkstančio – 540 gyventojų pranešimų apie savaitgalį patirtas žalas.

Šiuo metu bendra gyventojams padaryta žala siekia beveik 0,5 mln. litų.

Daugiausia nuostolių patyrė vairuotojai. Transporto žalos sudaro apie du trečdalius visų pranešimų, per kelias valandas į draudimo bendrovę jau kreipėsi 370 automobilių savininkų.

“Beveik dvigubai išaugusį autoįvykių skaičių lėmė šį ilgąjį savaitgalį itin suaktyvėjęs eismas, kai visi stengėsi išnaudoti paskutiniąsias vasaros dienas ir važiavo prie ežerų, į pajūrį ar sodybas. Kol kas didesnių autoįvykio neužregistruota, vidutinė žala automobiliui siekia 2000 litų”, – komentuoja “Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Be eismo įvykių, savaitgalis pasižymėjo ir turto žalomis. Daugiausiai pranešimų sulaukta dėl šeštadienį ir sekmadienio naktį praūžusių liūčių ir jas lydėjusių žaibų.

“Bendrovės žalų ekspertai šiuo metu aktyviai fiksuoja ir vertina gamtos stichijų gyventojams padarytus nuostolius. Didžioji dauguma pranešimų yra susiję su žaibų sukeltais viršįtampiais, kurie gadina brangią gyventojų buitinę techniką. Taip pat plaukia pranešimai apie liūčių apsemtus rūsius ir sugadintą ten esantį turtą”, – pasakoja G. Matiukas.

Turto žalos dėl žaibų ir liūčių registruojamos Kauno, Marijampolės, Jonavos, Biržų, Rokiškio, Mažeikių ir ežerų krašto – Utenos, Molėtų, Ignalinos rajonuose.

Bendrovė užregistruotus didesnius nuostolius nukentėjusiesiems klientams planuoja atlyginti artimiausiu metu, o nedidelės žalos yra sutvarkomos iškart – telefonu.

“Lietuvos draudimas” gyventojams už gamtos stichijų šią vasarą jų turtui padarytą žalą jau išmokėjo beveik 1 mln. litų.

"Veido" archyvas

Jei įstatymą pasirašys prezidentė, nauja tvarka įsigalios nuo šių metų rugpjūčio, tačiau reklamos bendrovės dar nežino, kaip reikės prisitaikyti prie naujų reikalavimų, pirmadienį rašo “Verslo žinios”.

Jei vartotojas nesutinka, internete bus draudžiama kaupti naują ar naudoti anksčiau sukauptą informaciją.

Neaiškumų bendrovėms kelia tai, kad įstatymo formuluotė neatitinka Europos Sąjungos direktyvos formuluotės. Įstatymas liepia gauti sutikimą kaupti informaciją, o direktyva – supažindinti su taisyklėmis, kaip bus kaupiami duomenys ir kokiam tikslui.

“Nuo šiol interneto tinklalapių savininkai privalės gauti lankytojų sutikimus, kad galėtų naudoti vadinamuosius “slapukus”, saugomus vartotojų kompiuteriuose. Jų paskirtis – atpažinti klientą ir nukreipti jam skirtą reklamą atsižvelgiant į jo naršymo internete istoriją”, – komentuoja advokatų kontoros “Borenius” advokatas Stasys Drazdauskas.

Pasak jo, technologiškai įmanoma įrašyti duomenis ne vartotojų kompiuteryje, bet trečiųjų šalių serveriuose. Tokiu būdu įstatymą galima būtų apeiti, tačiau įmonėms bus labai keblu greitai prisitaikyti.

Atsisakyti “slapukų” vartotojas galėjo ir iki įstatymo įsigaliojimo – ši funkcija įdiegta į kiekvieną interneto naršyklę. Tačiau ne visi šią funkciją žino ir randa.