BFL

Asmenys, nusprendę įsigyti būstą prestižiniais vadinamuose rajonuose, kaip antai Vilniaus Žvėrynas, Kauno Žaliakalnis ar Klaipėdos senamiestis, gali negauti iš banko paskolos, nes draudimo bendrovės nesutinka apdrausti jų perkamo nekilnojamojo turto, o draudimas yra būtinas reikalavimas, norint gauti paskolą.

Pasak draudikų, vienareikšmiškai sakyti, kad draudikai visuomet atsisako drausti senus namus, būtų neteisinga, esą kiekvienu atveju rizika vertinama individualiai kiekvienam objektui ir dažniausiai klientui pateikiamas draudimo pasiūlymas, penktadienį rašo dienraščiai “Kauno diena” ir “Vilniaus diena”.

“Seesam Lietuvos” būsto draudimo rizikos vertintojas Vytautas Blaževičius teigė, kad draudimo bendrovės, įvertindamos prisiimamą riziką, atsižvelgia ne tik į draudimo objektą, bet ir į kitus riziką lemiančius veiksnius. Pavyzdžiui, draudėjas nori apdrausti tvarkingą butą, tačiau butas yra mediniame daugiabučiame name.

“Tokiu atveju vertinami ir gretutiniai daugiabučio butai, jų būklė, eksploatavimo sąlygos, esamos apsaugos priemonės ir pan. Iš tiesų draudžiame įvairių konstrukcijų, įvairaus amžiaus pastatus, esančius įvairiose geografinėse vietovėse. Tačiau prisiimdami riziką pasveriame draudžiamojo įvykio tikimybę -jei ji labai didelė, kyla klausimas, ar mes tikrai tokios rizikos norime, o jeigu norime, tai kokia būtų teisinga įmoka”, – aiškino V. Blaževičius.

“Lietuvos draudimo” Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas teigė, kad dėl pastato amžiaus, vertinant visą riziką, taikomi skirtingi draudimo reikalavimai. Antai senesnės statybos mūriniai namai, pastatyti iki 1961 metais, ir mediniai, pastatyti iki 1992 metų, draudžiami likutine verte, o pats draudimas galioja tik vienus metus.

“Būtent ši sąlyga ir netenkina bankų keliamų reikalavimų. Ir, be abejo, su tokia problema susiduria daugelis šalies gyventojų, perkančių senus namus”, – sakė jis.

"Veido" archyvas

1. Tendencijos. Vyraus gyvybės draudimo rūšys, nes lietuviai vis labiau rūpinasi šeimos apsauga nelaimės atveju.

2. Stabilumas. Populiaresnis bus ne investicinis gyvybės, bet gyvybės rizikos draudimas, mat žmonėms bus svarbiau užsitikrinti tam tikrą stabilumą šeimos maitintojo netekimo atveju.

3. Stichijos. Didės poreikis drausti turtą ir būstą dėl daugėjančių gamtos stichijų sukeltų nelaimių.

4. Naujovė. Nuo verslo taps neatsiejamas profesinis civilinės atsakomybės draudimas, atlyginantis žalą tretiesiems asmenims dėl neteisingų įmonių vadovų sprendimų, darbuotojų kaltės.

5. Plėtra. Daugiau žmonių drausis bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, kuriuo apdraudžiama veiklos civilinė atsakomybė, įvykus nelaimei atlyginama žala, padaryta kitų asmenų turtui, sveikatai, ir negautos pajamos.

6. Prognozė. Išpopuliarės draudimas, kompensuojantis nuostolius nutrūkus verslui dėl gamtos stichijų sukeltų nelaimių.

7. Internetas. Draudimo rinka persikels ir į interneto erdvę. Bus galima draustis nuo vadinamųjų virtualių grėsmių.

8. Konsolidacija. Draudimo bendrovių mažės. Lietuvos rinkai užtenka penkių šešių kompanijų.

9. Kainos. Draudikai siūlys mažesnes įmokas, nes įmonės, išlikusios konkurencinėje kovoje, bus pajėgios veikti efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis.

10. Profesionalumas. Kils draudimo tarpininkų kompetencija. Jie ne tik apdraus, bet taps ir advokatais žalų atlyginimo procese.

"Veido" archyvas

2020 m. populiarūs bus turto, transporto priemonių, profesinės civilinės atsakomybės draudimai

Draudikai prognozuoja, kad 2020 m. žmonės aktyviai draus ne tik būstą ar turtą, bet ir duomenis, saugomus kompiuteryje. Išpopuliarės bendrosios bei profesinės civilinės atsakomybės draudimai, o vyraus gyvybės draudimas.

Palyginti su 2006-aisiais, šiuo metu Lietuvos draudimo rinka yra susitraukusi maždaug ketvirtadaliu. Pernai draudikų veiklos rezultatai buvo patys prasčiausi per pastaruosius penkerius metus. Didžiausią smūgį patyrė ne gyvybės draudimo rinka – krito trečdaliu, o žalų išmokos padidėjo 12 proc. Ne gyvybės draudimo įmonės patyrė 7,3 mln. Lt nuostolį.

Bendrovės “Spinter tyrimai” atlikto sociologinio Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, 2010 m. bent vieną ne gyvybės draudimo paslaugą buvo įsigiję tik 44 proc. suaugusių šalies gyventojų, o populiariausias draudimas buvo tas, kurį įsigyti privaloma, – vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės. Tyrimas atskleidė, kad vos 8 proc. gyventojų naudojasi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.

Draudimo specialistai mano, kad ateityje draudimo apimtys Lietuvoje didės visose grupėse. Be to, po dešimties metų naudosimės tokiomis draudimo rūšimis, kaip draudimas nuo kibernetinių vagysčių ar nutrūkus verslui dėl stichinių nelaimių.

Draudimo bendrovių mažės

Svarbiausias pokytis per praėjusį dešimtmetį Lietuvos draudimo rinkoje – įvestas privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas. Bendrovės “Lietuvos draudimas” verslo regionų direktorė Laima Sereičikaitė sako, kad šiandien šios rūšies draudimu draudžiasi apie 95 proc. visų automobilius vairuojančių žmonių. “Šis privalomasis draudimas mūsų keliuose įvedė tvarkos ir civilizacijos, visiškai pakeitė požiūrį į avariją, turto ir ypač asmens sužalojimą”, – neabejoja L.Sereičikaitė.

Nacionalinės draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas Vytis Ledas taip pat tvirtina, kad dabar visuomenė yra kur kas labiau išprususi draudimo klausimais. “Daugelis supranta, kad draudimas išsprendžia nemažai problemų įvykus nelaimei ir patyrus nuostolių. Pakilo ir draudikų kompetencija, pasikeitė požiūris į klientus – pradėta kur kas lanksčiau bendrauti. Tam įtakos turėjo į rinką atėjusios užsienio kompanijos, kurios į Lietuvą perkėlė ir savo sąlygas, didesnius reikalavimus. Tiesa, per dešimtmetį jų labai sumažėjo. 1996 m. mūsų rinkoje buvo trisdešimt žaidėjų, dabar jų liko dešimt”, – konstatuoja V.Ledas ir priduria, kad ateityje jų dar mažės.

“Lietuvoje jau nebėra nė trijų milijonų gyventojų. Tad kiek dar kompanijų gali ateiti į tokią mažą rinką? Kiekvienas rinkos dalyvis, ar jis vietinis, ar atstovauja tarptautinėms įmonėms, vis tiek turės galutinį tikslą – dirbti pelningai”, – pabrėžia L.Sereičikaitė.

Vis dėlto ji mano, kad draudimo rinka augs, ypač turto ir būsto draudimo. Mat poreikį draustis didina su dažnomis gamtos stichijomis susijusios priežastys. “Vis dažniau žmonės susimąsto, kad esant įtemptai finansinei padėčiai netikėti nuostoliai, užklupus nelaimei, gali tapti nepakeliami, ir tai skatina juos netaupyti draudimo sąskaita”, – paaiškina “Lietuvos draudimo” verslo regionų direktorė.

Vyraus gyvybės draudimas

“Ergo” draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas Kęstutis Bagdonavičius sako, kad Lietuvoje laukiama visų rūšių draudimo plėtros, tačiau ateityje vyraus gyvybės draudimas. “Draudimo verslas Vakarų Europos šalyse turi šimtametes tradicijas ir ten, priešingai nei Lietuvoje, gyvybės draudimas yra daug populiaresnis už turto apsaugą. Po dešimties metų mūsų draudimo rinka supanašės su europine”, – tvirtina K.Bagdonavičius.

Nors gyvybės draudimo skvarba mūsų šalyje dar nedidelė, jau dabartinės draudimo tendencijos atskleidžia, kad lietuviai vis labiau rūpinasi savo šeimos apsauga nelaimės atveju. K.Bagdonavičius pastebi, kad jau dabar juntami vakarietiško požiūrio į vaikų ateitį pamatai, – vaikų mokslams ir savarankiško gyvenimo pradžiai vis dažniau pradedama kaupti tik jiems gimus. Be to, netylant diskusijoms apie tai, kad senatvė gali būti ne tokia soti, kaip tikimasi, vis daugiau gyventojų, K.Bagdonavičiaus nuomone, turėtų pradėti senatvei kaupti savarankiškai.

L.Sereičikaitė didelį potencialą mato ir verslo draudimo grupėse, ypač padaugės besidraudžiančių smulkiųjų verslininkų. Šiuo metu Lietuvoje nuo galimų nuostolių draudimu saugosi beveik visos didžiosios įmonės, tačiau smulkusis verslas dažnai linkęs taupyti draudimo sąskaita. “Senosiose Europos šalyse smulkios įmonės įvertina galimus nuostolius būsimam verslui. Ypač skandinavai įpratę savimi pasirūpinti patys ir atsitikus nelaimei nesitiki, kad jiems padės valdžia, paskolins kaimynas ar draugas. Tai yra šalies gyventojų kultūros rodiklis. Skandinavijoje ir būsto draustumas siekia 95 proc. Taip yra todėl, kad žmonės žino, kaip skaudžiai netikėti finansiniai nuostoliai atsiliepia šeimos biudžetui”, – pabrėžia L.Sereičikaitė.

V.Ledas mano, kad ateityje daugiau žmonių draus ne tik turtą, būstą, automobilius, bet didės poreikis ir tokių draudimo paslaugų, kaip profesinės civilinės atsakomybės draudimas, kuris bus neatsiejamas nuo verslo. “Įmonių vadovai pradės draustis nuo galimų klaidų, neteisingų sprendimų. Neapsidraudę nuo galimų klientų pretenzijų negalės dirbti, pavyzdžiui, plastikos chirurgai, kirpėjai ir net maisto produktų gamintojai”, – prognozuoja Nacionalinės draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas.

Draudimo rinka kelsis į interneto erdvę

Draudimo bendrovės “If” rinkodaros departamento vadovo Žilvino Kulvinskio nuomone, ateityje populiarės draudimas, kompensuojantis nuostolius nutrūkus verslui dėl gamtos stichijų sukeltų nelaimių. Pavyzdžiui, dėl žemės drebėjimo Japonijoje nutrūkus kokių nors detalių tiekimui į Europoje įsikūrusias gamyklas, draudimo bendrovės atlygins žalą.

Ž.Kulvinskis prognozuoja, kad draudimo rinka persikels ir į interneto erdvę. Bus galima draustis nuo vadinamųjų virtualiųjų grėsmių. Juk šiandien nemaža dalis mūsų gyvenimo ir verslo vyksta virtualioje erdvėje, tad informacijos ar duomenų bazių praradimas gali sukelti didelių finansinių nuostolių. “Šio tipo draudimą siūlančios bendrovės kompensuoja verslo nutrūkimo, duomenų praradimo ar dėl asmeninės informacijos vagystės atsiradusius nuostolius bei dėl to kylančią civilinę atsakomybę. Netolimoje ateityje tokio pobūdžio draudimo produktų bus pasiūlyta ir Lietuvos rinkoje”, – mano Ž.Kulvinskis.

“Naujų draudimo produktų atsiradimas priklauso nuo išorinių sąlygų: palankios mokesčių aplinkos, bendro ekonomikos augimo, demografinės padėties, tačiau bene svarbiausias veiksnys – žmonių poreikis bei draudimo svarbos suvokimas. O gyventojų mentalitetas per dešimt metų tikrai pasikeis”, – apibendrina K.Bagdonavičius.

"Veido" archyvas

Prasidėjus krizei, nuo 2008 m. pabaigos, draudimo rinka Lietuvoje traukėsi. Jau ir taip buvusi ganėtinai atsilikusi, ji dar labiau atsiliko nuo Vakarų Europos šalių. Apie tai, kokių pokyčių sulauksime iki 2020 m., kalbamės su Draudimo priežiūros komisijos pirmininku Mindaugu Šalčiumi.

VEIDAS: Kaip Lietuvos draudimo rinka pasikeitė per pastarąjį dvidešimtmetį?

M.Š.: Pastebimi ryškūs ir kokybiniai, ir kiekybiniai pokyčiai. Pasirašoma keliasdešimt kartų daugiau draudimo sutarčių, taip pat pasikeitė požiūris į klientą, pakito verslo etika. Atkūrus nepriklausomybę turėjome išgyventi laukinio kapitalizmo etapą. Tuo metu rinkoje buvo daug atsitiktinių žaidėjų, kurie tikėjosi lengvai susirinkti draudimo įmokas, o tuos pinigus investuoti kitur. Šiandien daugelis bendrovių yra užsienio kapitalo, todėl draudimo rinka – stabili ir patikima. Tiesa, ji dar menkai išplėtota. 2006–2007 m. rinka kasmet augo po 30 proc., o 2009 m. ketvirtadaliu susitraukė. Šiemet padėtis stabilizavosi.

VEIDAS: Kaip mes atrodome Vakarų Europos valstybių kontekste?

M.Š.: Lietuvoje draudimo tankis (vienam gyventojui tenkanti įmokų dalis) praėjusiais metais siekė 472 Lt. Vakarų Europos valstybėse vidutiniškai tai yra dešimtkart daugiau – per 4000 Lt. Pagal draudimo skvarbą, kuri apskaičiuojama visų draudimo įmokų sumą dalijant iš BVP, Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungoje. Visoje Europoje draudimo skvarbos vidurkis siekia maždaug 7 proc., o pas mus – 1,6 proc. Šie skaičiai rodo, kad turime potencialą vystytis ir stipriai plėstis.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kada draudimo rinka Lietuvoje pradės augti?

M.Š.: Spartus draudimo rinkos augimas – neišvengiamas. Tačiau tai priklausys nuo ekonomikos augimo. Bendros ekonominės tendencijos stipriai veikia draudimo rinką. Ar populiarės, pavyzdžiui, privatūs sveikatos draudimo fondai, priklausys nuo to, kokį Vyriausybė priims sprendimą dėl sveikatos draudimo sistemos finansavimo.

VEIDAS: Ar draudimo rinkos plėtrai turės įtakos vartotojų sąmoningumas, požiūris į draudikų siūlomas paslaugas?

M.Š.: Vartotojų elgseną itin stipriai pakeitė vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimas, kurį jau dešimt metų privaloma įsigyti. Nors daugelis žmonių piktinosi, kad turės mokėti įmokas, nesuprato, kodėl tai yra būtina, o dabar jau niekas neįsivaizduoja, kad eismo įvykio metu patirtus nuostolius atlygintų ne draudimo bendrovė. Keičiasi žmonių požiūris į visas draudimo rūšis. Suvokiama, kad drausti turtą, sveikatą svarbu ne todėl, kad gautum naudos, o kad draudimas – saugumo ir stabilumo garantas.

VEIDAS: Kaip manote, ar praėjusios vasaros pabaigoje Lietuvoje praūžęs škvalas ir pavasario potvynis paskatins žmones drausti turtą?

M.Š.: Padengti šių dviejų stichinių nelaimių žalai draudimo bendrovės išmokėjo tik apie 10 mln. Lt draudimo išmokų, nors nuostoliai buvo tikrai didesni. Ateityje daugiau žmonių rinksis draudimus, kompensuojančius gamtos padarytą žalą. Kartu populiarės pasėlių draudimas, nors kol kas nelabai aktyviai tuo domimasi.

VEIDAS: Jūsų nuomone, kokios dar draudimo rūšys po dešimties metų bus populiarios?

M.Š.: Vis daugiau žmonių drausis transporto priemonių draudimu (kasko). Rinksis ne investicinį gyvybės draudimą, kuriuo siekiama sukaupti didesnę kapitalo dalį ateičiai, bet gyvybės rizikos draudimą. Nors investicinis gyvybės draudimas patrauklus, kad galima uždirbti, tačiau yra ir didelė rizika patirti nuostolių. Tad žmonėms bus svarbiau užsitikrinti tam tikrą stabilumą šeimos maitintojo netekimo atveju, kurį garantuoja gyvybės rizikos draudimas. Taip pat populiarės bendrosios civilinės atsakomybės draudimas, kurio išmokos padengia, pavyzdžiui, kaimynui padarytus nuostolius trūkus buto vamzdžiams. Mat šiuo draudimu apdraudžiama veiklos civilinė atsakomybė ir įvykus nelaimei atlyginama žala, padaryta kitų asmenų turtui, sveikatai ir negautos pajamos. Daugės ir profesinės civilinės atsakomybės draudimų, kurie atlygina, pavyzdžiui, įmonės darbuotojų padarytą žalą klientams arba patirtus nuostolius dėl netinkamų bendrovės vadovo sprendimų.

VEIDAS: Draudimo rinkoje šiuo metu yra apie dešimt stiprių kompanijų, konkurencija didelė. Kiek jų liks 2020 m.?

M.Š.: Šiuo metu 40 proc. rinkos priklauso užsienio kapitalo bendrovėms. Tik tris įmones galima identifikuoti kaip nacionalines. Tai “Bonum Publicum”, “Lamantinas” ir “Industrijos garantas”. Ateityje taip pat daugelis lietuviškų draudimo įmonių bus užsienio bendrovių padaliniai. Jų galimybės didesnės, todėl rinkoje užtikrinamas finansinis stabilumas. Daugiau žaidėjų draudimo rinkoje, nei šiandien yra, nebus. Atvirkščiai, įmonės gali jungtis.

Seimas raginamas kelionių agentūroms įvesti prievolę apsidrausti laidavimo draudimu – taip siekiama keliauninkus apsaugoti nuo agentūrų bankrotų.

Turizmo verslo atstovai tikina, kad tokia naujovė agentūroms, ypač smulkioms, turės žiaurių pasekmių, ir ragina įstatymų leidėjus ieškoti kitų sprendimų, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Seimo Ekonomikos komitetas yra pritaręs parlamentarų Dainiaus Budrio ir Petro Auštrevičiaus pasiūlymui papildyti Turizmo įstatymą nuostata, kad kelionių agentūroms bei kelionių agentams būtų įvestas reikalavimas turėti galiojantį laidavimo draudimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo, finansų įstaigos laidavimą arba garantiją.

Šios priemonės agentūrų nemokumo ar bankroto atveju užtikrintų, kad turistas bus sugrąžintas namo ir atgaus pinigus, sumokėtus už organizuotą turistinę kelionę, jei prasidėjus kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, nes kelionių agentūra ar kelionių agentas nesumokėjo visų ar dalies pinigų už kelionę kelionių organizatoriui.

Turizmo verslo atstovai piestu stoja prieš tokį siūlymą, nes mano kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma – ne mažiau kaip 7 proc. nuo kelionių agentūros ar agento metinių įplaukų dydžio – labai didelė. “Jei siūlymui bus pritarta, tai smogs turizmo verslui – mažos agentūros, turinčios 3-5 darbuotojus, nepajėgs įvykdyti naujų reikalavimų ir turės būti uždarytos”, – sako Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.

Pasak jos, įvesti prievolę agentūroms draustis yra nelogiška, nes agentūros yra tik tarpininkės, kurios keliauninkams parduoda kelionių organizatoriaus produktą, o atsakomybė už prievolių turistui vykdymą tenka organizatoriams.

D.Mažeikaitės teigimu, kai klientas ateina į agentūrą įsigyti kelionės, sutartis sudaroma tarp kliento ir organizatoriaus – taigi ne agentūra turi vykdyti įsipareigojimus keliauninkui, o organizatorius. “Be to, kelionių organizatoriai jau yra apsidraudę, taigi įvedus prievolę draustis dar ir agentūroms, būtų dvigubas draudimas tam pačiam produktui”, – aiškina ji.

Didelę dalį agentūrų pajamų, anot asociacijos vadovės, sudaro lėktuvo bilietų pardavimas.

“Agentūra, norinti tarpininkauti parduodant lėktuvo bilietus, ir taip privalo pateikti draudimą Tarptautinei oro transporto asociacijai. Taigi šios veiklos draudimas jau yra, kodėl siūloma drausti dar kartą”, – sako D. Mažeikaitė.

Kaip ir kasmet pavasarį, privalomojo transporto priemonių draudimo paslaugas teikiančios bendrovės pasistumdys dėl balandį ar gegužę sutartis atnaujinančių klientų.

Tačiau ankstesniais metais apčiuopiamomis nuolaidomis lepinę draudikai šiemet nelinkę švaistytis, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas pažymi, kad, palyginti su tuo, kas darėsi prieš 5-6 metus, jau net nebereikia kalbėti apie pavasarinį bumą, šis žodis nebetinka – balandį ir gegužę draudžiasi vis mažiau.

BTA filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius pažymi, kad per pastaruosius beveik 10 metų klientai pasiskirstė gana tolygiai, todėl ir ypatingų skirtumų tam tikrais mėnesiais nebeliko.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas nuo 2002 metų balandžio, tad nuo to laiko kasmet būtent balandį ir gegužę draudikai susigrumdavo dėl naujus draudimo polisus įsigyjančių klientų, kuriems kaina svarbiausia, tad tuos kelis mėnesius draudikai buvo linkę vilioti nuolaidomis, jas teikti pradėdavo kovą.

Sausį gyvybės draudimo bendrovių pasirašytų įmokų suma sudarė 45,6 mln. litų ir, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 10,6 proc. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija teigia, kad diskusijos dėl socialinės apsaugos sistemos reformų turėtų paskatinti gyventojų susidomėjimą gyvybės draudimu ir paspartinti rinkos augimą.

“Nors kasmet pastebime, kad gyvybės draudimo rinkoje metų pradžia būna mažiau aktyvi, pirmą šių metų mėnesį fiksuojamas rinkos augimas. Gyvybės draudimas Lietuvoje jau įsitvirtina kaip vienas iš populiariausių kaupimo instrumentų. Be to, prasidėjusi diskusija apie būtinybę reformuoti “Sodrą” ir pensijų sistemą paskatins pačius gyventojus atsakingiau rūpintis kaupimu ateičiai. Dėl nuolat kintančios situacijos socialinės apsaugos srityje artimiausiu metu turėtume pastebėti dar spartesnį gyvybės draudimo rinkos augimą.” – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Praėjusiais metais vidutinė pasirašytų įmokų suma per mėnesį sudarė 41,4 mln. litų, o šių metų sausį ji dar padidėjo daugiau nei 4 mln. Labiausiai rinkos augimą skatino investicinis gyvybės draudimas, kurio pasirašytų įmokų suma siekė beveik 35 mln. litų – apie 17 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Palyginus su atitinkamu 2010 metų laikotarpiu, šiemet 28 proc. išaugo vienkartinės gyvybės draudimo įmokos.

“Nors didžiąją dalį investicinio gyvybės draudimo įmokų, kaip ir pernai, sudaro gyventojų įmokos, pastebime, kad didėja ir darbdavių įnašas. Gerėjant finansinei situacijai, vis daugiau įmonių skiria lėšų gyvybės draudimui kaip darbuotojų motyvavimo priemonei”, – teigia Artūras Bakšinskas.

Per pirmąjį šių metų mėnesį gyventojai pasirašė apie 5 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių, iš kurių beveik 47 proc. sudaro investicinis gyvybės draudimas. Tarp tradicinio gyvybės draudimo sutarčių dominuoja draudimas mirties atveju – sausį sudaryta beveik 40 proc. tokių sutarčių. Praėjusiais metais ši sutarčių grupė augo sparčiausiai.

Praėjusiais metais gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augo 11,5 proc. ir viršijo optimistinę Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos 11 proc. rinkos augimo prognozę. Per 2010 metus buvo pasirašyta 539,6 mln. gyvybės draudimo įmokų ir sudaryta 67,3 tūkst. sutarčių.

“2010 metais gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augo sparčiau nei Estijoje, kur ji ūgtelėjo apie 7 proc., nors nepasivijo kaimyninės Latvijos – joje augimas pasiekė 15 proc. Šiais metais visose Baltijos šalyse tikimasi panašaus – 7-8 proc. – gyvybės draudimo rinkos augimo” – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: “Ergo Life”, “Swedbank Life”, “SEB gyvybės draudimas”, “Bonum Publicum”, “Mandatum Life”, “PZU Lietuva gyvybės draudimas”, “Aviva Lietuva”, “Compensa Life” , “MetLife Amplico” ir “Nordea Life”.

Šeštadienio naktį valanda po vidurnakčio įsigaliojo rinkimų agitacijos draudimas.

Nuo šiol iki balsavimo pabaigos draudžiama agituoti ir už savivaldybių tarybų rinkimų, ir už Seimo rinkimų Marijampolės apygardoje antrojo turo kandidatus.

Pagal įstatymą, rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdo agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios.

Agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdo rinkimų agitacijos priemonių, išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija, negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Šį sekmadienį vyks eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai bei naujų Seimo rinkimų Marijampolės apygardoje antrasis turas.

Balsavimas vyks nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo patalpoje.

Marijampolėje dėl laisvos parlamentaro vietos varžosi du daugiausiai per pirmąjį turą balsų surinkę kandidatai – socialdemokratas Albinas Mitrulevičius (24,9 proc.) ir konservatorius Valdas Pileckas (20,68 proc.).

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžosi per 16 tūkst. kandidatų, iš viso 60-tyje savivaldybių renkama per 1,5 tūkst. tarybų narių.

Ūkio ministerija siūlo, kad valstybės garantijų dėl eksporto kreditų draudimo teikimo schema galiotų ir šiais metais, nors pernai ji iš esmės realios naudos nedavė – valstybės garantijomis pasinaudojo tik “Agaras” ir Panevėžio “Linas”.

Kreditų draudimo specialistai ragina aktyviau populiarinti šį mechanizmą ir paskatinti prie programos prisijungti daugiau kreditų draudimo bendrovių, nes dabar “Investicijų ir verslo garantas” (“Invega”) sutartį yra pasirašęs tik su įmone “Atradius Credit Insurance”, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Bendrovės “Kreditų draudimo brokeris” generalinis direktorius Audrius Rosinas teigė, kad didelį teigiamą postūmį valstybės garantijų dėl eksporto draudimo sistemai duotų Lietuvos rinkoje veikiančios kreditų draudimo įmonės “Coface” prisijungimas.

“Invega” arba Ūkio ministerija turėtų parodyti daugiau iniciatyvos kalbėdama su “Coface”, kad ši bendrovė taip pat prisijungtų ir dalyvautų. Šiandien, dirbant tik su “Atradius”, vargu ar ta paramos sistema yra efektyvi”, – tvirtino A.Rosinas.

“Invegos” projektų vadybininkas Gintaras Ūselis pripažįsta, kad Valstybės garantijų dėl eksporto kreditų draudimo teikimo schema pernai buksavo, tačiau teigia, jog šiemet verslas labiau domisi minėta pagalbos priemone.

“Sausis dar tik įpusėjo, o paklausimų sulaukėme daugiau nei per visą pusmetį praėjusiais metais. Tikslaus skaičiaus negalėčiau pasakyti. Nežinia ar visi besidomintys tikrai pasinaudotų programa, jei ji būtų pratęsta. Tačiau, panašu, kad verslui ji aktualesnė”, – sakė G.Ūselis.

Numačiusi baudas už homoseksualių santykių propagavimą, Lietuva pažeistų tarptautinę ir Europos Sąjungos (ES) teisę, tvirtina Teisingumo ministerija.

“Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja tiek tarptautiniams, tiek ES teisės aktams”, – rašoma ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

Dokumente teigiama, kad siūlomos pataisos taip pat prieštarauja Lietuvos konstitucinėmis nuostatoms ir yra diskriminacinės asmenų seksualinės orientacijos pagrindu.

Projektą parengusi Teisingumo ministerija siūlys Vyriausybei pateikti neigiamą išvadą dėl įstatymo projekto, kuris numatytų, jog “viešas homoseksualių santykių propagavimas užtraukia baudą nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų”.

Šiam projektui Seimas yra pritaręs po pateikimo, kad jis būtų priimtas, reikia dar dviejų balsavimų. Lietuva dėl projekto jau sulaukė tarptautinės kritikos, jį pasmerkė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Projekto autorius parlamentaras Petras Gražulis tvirtina, kad priėmus įstatymą būtų uždraustas jaunimui kenksmingos informacijos skleidimas, įskaitant homoseksualų eitynes. Aiškinamajame rašte Seimo narys teigia, kad “baudžiama būtų ne už kitokią seksualinę orientaciją, bet tik už visuomenės dorovei prieštaraujančių kitų seksualinių orientacijų propagavimą”.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pirmadienį žurnalistams sakė, kad įstatyme ir jį lydinčiuose dokumentuose painiojamos sąvokos, neaiškus įstatymo tikslas.

Ministras sakė remiantis šeimos vertybių gynimą, tačiau nemano, jog P.Gražulio siūlymai riboti viešus renginius kaip nors su tuo susiję.

“Esu visiškai palaikantis, kai kalbama, kad visuomenėje yra tam tikros vertybės, yra šeimos vertybės, ir jos turi būti ginamos. Manau, kad yra absoliučiai nenormalu, kai žmonės baidosi kaimynų didelių šeimų – pagal apklausas, tai vyksta”, – sakė R.Šimašius.

“Tačiau man visiškai nesuprantama, kuo, sakykime, piketai ar demonstracijos, išreiškiantys vienokį ar kitokį požiūrį, su kuriuo ne visi iš mūsų sutinkame, kuo tai susiję su vertybių saugojimu ar gynimu”, – pridūrė ministras.

Teisingumo ministerijos parengtame dokumente rašoma, kad neaiški įstatymo projekte vartojama “viešo propagavimo” sąvoka, neaptarta, ką ji apima ir už kokias konkrečias veikas turėtų būti baudžiama.

Projekte minimi diskriminaciją draudžiantys tarptautiniai teisės aktai – Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Ministerija pabrėžia, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, valstybės turi pareigą užtikrinti teisę į įvairius taikius viešus nuomonės reiškimo būdus, taip pat ir demonstracijas, nepaisant to, kad ta nuomonė gali būti erzinanti, šokiruojanti ar net įžeisti asmenis, manančius kitaip.

Be to, nurodoma, kad pernai Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rekomendaciją, kurioje valstybės įpareigojamos užtikrinti seksualinėms mažumoms galimybes veiksmingai įgyvendinti jų teisę į saviraiškos laivę ir teisę į taikius susirinkimus.

Ministerija pabrėžia, kad Lietuvai ratifikavus ES Lisabonos sutartį, tapo privaloma laikytis ES pagrindinių teisių chartijos, kuri draudžia bet kokią diskriminaciją, įskaitant dėl seksualinės orientacijos.

“Įstatymo projekte siūlomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, nustatantys administracinę atsakomybę už viešą homoseksualių santykių propagavimą, prieštarauja tiek tarptautiniams, tiek Europos Sąjungos teisės aktams, tiek Lietuvos Respublikos konstitucinėms nuostatoms ir laikytini diskriminaciniais asmenų seksualinės orientacijos pagrindu”, – rašoma dokumente.

Klausimas dėl Lietuvos Seime svarstomo įstatymo projekto turėtų būti iškeltas ir šį mėnesį vyksiančioje Europos Parlamento sesijoje Strasbūre, kur savo poziciją turėtų išdėstyti ir Europos Komisijos atstovas.

Ispanijos baruose ir restoranuose rūkaliai sekmadienį išpūtė paskutinį legalų dūmą ir užgesino savo cigaretes – šioje šalyje įsigaliojo vienas griežčiausių Europoje įstatymų dėl rūkymo.

Po vienos dienos “amnestijos”, suteiktos pirmajai Naujųjų metų dienai, sekmadienio nakties vidurnaktį įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti visuose baruose, restoranuose ir viešose vietose, net ir kai kur po atviru dangumi.

Tai sukėlė šoką daugeliui ispanų, kuriems kavinių kultūra – cigaretė su keliais draugais mėgaujantis gėrimu ir užkandžiais – buvo labai svarbi kasdienio gyvenimo dalis.

“Tai jau baigta. Nunešėme visas pelenines. Žiūrėdamas sveikatos klausimo sutinku, bet taip pat galvoju, kad turėtų būti ir minimali zona, kur būtų leidžiama rūkyti”, – sakė 22 metų rūkanti padavėja Elena de Lucia (Elena de Lusija), dirbanti bare “Variety Tavern” Madrido centre.

Kita baro darbuotoja, 22 metų nerūkanti Cristina Madrid (Kristina Madrid), sveikino naująjį įstatymą: “Tikrai, galiausiai daug rūkydavau kaip pasyvi rūkalė, o kitą dieną tau tai atsiliepia”.

Ispanijoje rūkymą varžantys įstatymai galiojo nuo 2006-ųjų sausio, bet jų poveikis buvo beveik nepastebimas. Tie įstatymai draudė rūkyti darbo vietoje, viešajame transporte ir parduotuvėse, tačiau leido barų, restoranų ir kavinių savininkams spręsti, ar leisti rūkyti jų įstaigose. Dauguma jų, susidūrę su verslo problemomis, nusprendė leisti klientams rūkyti.

Naujuoju įstatymu draudžiama rūkyti visose uždarose viešose vietose, tarp jų – baruose, restoranuose, naktiniuose klubuose. Be to, draudžiama rūkyti vaikų parkuose, mokyklų ir ligoninių teritorijose.

Viešojo maitinimo sektorius nerimauja, kad tai atsilieps verslui.

Ispanijos viešbučių ir viešojo maitinimo asociacijos viceprezidentas Jose Luisas Guerra (Chosė Luisas Gera) sakė, kad barai ir restoranai pastaruosius pustrečių metų ir taip kentėjo dėl ekonominės krizės. Jo apskaičiavimu, naujasis draudimas gali dar 5 proc. sumažinti pardavimą restoranuose, maždaug 10-čia proc. – baruose ir 15 proc. – naktiniuose klubuose.

Madrido kokteilių bare “Capucho” dirbantis 60-metis Juanas Manuelis Casado (Chuanas Manuelis Kasadas), kuris pats anksčiau rūkydavo, prognozavo, kad verslas kiek nukentės tik iš pradžių: “Tačiau paskui žmonės pripras, kaip priprato Italijoje, Graikijoje, Airijoje, visose šalyse. Norėdamas išeiti su draugais išgerti, turėsi eiti į barą, o norėdamas parūkyti, turėsi išeiti į gatvę”.

Nė vienas šio baro darbuotojas nerūko, sakė J.M.Casado ir pridūrė: “Bus puiku”.

Ispanijoje, kur kasmet su rūkymu susiejama 50 tūkst. mirties atvejų, kovos su rūkymu aktyvistai džiūgauja.

“Šiemet, 2011-aisiais, galiu pasakyti, Trys karaliai atnešė Ispanijai puikią dovaną: šio naujo įstatymo išleidimą”, – sakė šeimos gydytojas Jose Luisas Diazas-Maroto Munozas (Chosė Luisas Diasas-Marotas Munjosas).

Pasak jo, naujasis įstatymas padės vaikams neįgyti šio žalingo įpročio, o rūkaliams – jo atsisakyti, be to, sudarys sąlygas “mums visiems kvėpuoti dūmais neužterštu oru”.

Draudikai tikisi, kad bendrovėms stiprėjant, atsinaujinant automobilių parkui, kitąmet bus jaučiamas didesnis verslo draudimo rinkos atsigavimas, rašo “Verslo žinios”

“Ergo” draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas Kęstutis Bagdonavičius teigė, jog jau šių metų viduryje padidėjo laidavimo, komercinio turto draudimo apimtys, įmonės ėmė draustis finansinių nuostolių draudimu, dar kitaip vadinamu verslo nutrūkimo draudimu.

“Viena iš priežasčių – įmonės sėkmingai prisitaikė prie susidariusios situacijos. Kita vertus, domėjimasis tokiais produktais kaip laidavimo draudimas ar finansinių nuostolių draudimas rodo, kad draudimas tapo stabilumo garantu nestabilioje verslo aplinkoje”, – sakė K.Bagdonavičius.

“Lietuvos draudimo” Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius Julius Kondratas savo ruožtu teigė, jog nors nuo vasaros įmonės skelbia pirmuosius nedrąsius atsigavimo rodiklius, verslo draudimo segmente pagyvėjimo jis tikėjosi kitais metais.

“PZU Lietuvos” generalinis direktorius Marius Jundulas pažymėjo, kad po truputį atsigavimo ženklų rodo naujų automobilių rinka, ir per artimiausius mėnesius paaiškės, ar jau yra pasiektas šios rinkos dugnas.

“Vis dėlto dar reikalingas ilgesnis laikotarpis, jis padėtų nustatyti, kiek ši tendencija yra tvari. Kol neprasidės aiškus naujų automobilių pardavimų kilimas, tol kasko rinkos atsigavimo ženklai bus tik simboliniai”, – vertino jis.