Lietuvoje bent vieną ne gyvybės draudimo paslaugą yra įsigiję mažiau nei pusė – 44 proc. suaugusių šalies gyventojų, o populiariausias draudimas – tas, kurį įsigyti privaloma – vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės. „Lietuvos draudimas“ tokius duomenis šį rudenį gavo užsakęs bendrovės „Spinter“ sociologinį suaugusių Lietuvos gyventojų tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1002 respondentai.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad labiausiai savo saugumu linkę rūpintis ir dažniau draudžiasi vyresni (36-74 metų) didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės, mažiausiai draudimo paslaugas vartoja jauni (iki 35 metų) mažesnių miestų ir kaimų gyventojai.

„Tyrimas, atskleidęs draudimo paslaugų vartotojų įpročius, parodė, kad lietuviai draudžiasi tik tai, kas privaloma – iš visų apklaustų apsidraudusių gyventojų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą buvo pasirinkę 93 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu tik 12 proc. apklausoje dalyvavusių automobilių savininkų yra pasirinkę kasko draudimą savo automobiliams. Dar menkiau gyventojai kreipia dėmesį į būsto, turto, nelaimingų atsitikimų draudimus“, – apklausos rezultatus komentuoja AB „Lietuvos draudimas“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorius Giedrius Keraitis.

Atlikus apklausą taip pat paaiškėjo, kad draudimo paslaugomis daug dažniau naudojasi aukštajį išsilavinimą turintys, didžiausias pajamas gaunantys, didmiesčiuose gyvenantys vartotojai. Vairuotojų privalomosios atsakomybės draudimu dažniau naudojasi 26-45 metų amžiaus vyrai, o 36-55 metų moterys dažniau draudžia butą, namą, ūkinį pastatą.

Iš apklaustų gyventojų tik 8 proc. naudojasi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Nelaimingų atsitikimų draudimas populiaresnis vyresnių (13 proc.) ir jaunų (10 proc.) miestiečių tarpe, tuo tarpu mažesniuose miestuose ir kaimo gyvenvietėse gyvenantys nesidraudžia nuo nelaimingų atsitikimų. Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai dažniau linkę pasirūpinti vaikais, nei draustis patys – nuo nelaimingų atsitikimų savo vaikus yra apdraudę 19 proc. apklaustų gyventojų.

Spalio pradžioje penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose atlikta sociologinė apklausa parodė, kad beveik du trečdaliai gyventojų teigiamai vertina Lietuvos draudimo bendrovių elgesį nutikus draudžiamiesiems įvykiams. O tvirtinančiųjų, kad mūsų draudimo bendrovės elgiasi nesąžiningai ir mėgina išsisukti nuo jų klientams teisėtai priklausančių išmokų, tebuvo mažiau nei ketvirtadalis. Dažniausiai apklaustieji apeliavo į sveikatos ir turto (būsto ir daiktų, išskyrus automobilius) draudimą.

Tiesa, kiti šaltiniai, tarkime, Draudimo priežiūros komisijai pateikti skundai arba skundų interneto svetainės, liudija, kad draudimo bendrovės atsiduria tarp tų paslaugų teikėjų, kuriais nusivylę palyginti nedaug klientų.

Jūsų vertinimu, ar Lietuvos draudimo bendrovės elgiasi sąžiningai nutikus draudžiamajam įvykiui ir atėjus laikui sumokėti išmoką klientui?

Taip    63,2 proc.
Ne    23,2 proc.
Neteko susidurti / Nežinau    13,6 proc.

Šaltinis: “Prime consulting”

"Veido" archyvas

Šiemet siautusios gamtos jėgos paskatino lietuvius aktyviau drausti turtą

Šiemet kaip niekada gausiai siautėjusios gamtos stichijos draudimo bendrovėms surengė tikrą egzaminą. “Veidas” domisi, kaip draudikams sekėsi jį išlaikyti.

Šios vasaros žaibais besisvaidančios liūtys vilniečiui Viliui Cucėnui pridarė nuostolių – trenkęs žaibas sudegino buto signalizacijos pultą. Atvykę meistrai konstatavo, kad nuo žaibo išlydžio ir aukštos įtampos svyravimų įranga sugadinta, i ją pakeisti kainuos apie 1 tūkst. Lt.

Vyras buvo ramus – senos statybos 75 kv. m butas apdraustas, šeima kasmet sąžiningai moka 250 Lt įmoką. Tačiau kreipęsis į draudimo bendrovę V.Cucėnas išgirdo: signalizacija į turto draudimą neįeina, už tokį nuostolį draudikai atlygintų tik apsidraudus pastatų draudimu. “Kai ėjau draustis, sakiau, kad noriu maksimaliai apdrausti visą turtą, tad ramiai gyvenau ir maniau, kad esu apsidraudęs nuo visų rizikų. Pasirodė, kad yra papildomų sąlygų. Draudžiuosi aštuonerius metus, o kai įvyko bėda, draudimo išmokos negavau”, – apgailestavo pašnekovas.

Lygiai taip pat jaučiasi ir nemaža dalis šiemet nuo gamtos stichijų šėlsmo nukentėjusių, bet turtą apsidraudusių piliečių, gyvenančių Varėnos, Trakų ar Alytaus rajone. Tik patyrę nuostolių žmonės sužinojo tikrąsias draudimo sąlygas – nuo ko ir kokia dalimi jie yra apsidraudę. Aišku, galima kaltinti pačius klientus, kas jie suraitė parašą po sutartimi, prieš tai neišsiaiškinę visų sąlygų. Kita vertus, draudimo ar bankų sutartys yra painios, sudėtingos, į jas įtraukta daug teisinių, specifinių terminų ir papildomų sąlygų, o draudimo bendrovių atstovai nesuinteresuoti išaiškinti visų niuansų.

“Klientas – silpnoji pusė. Siekdami jam parduoti paslaugą, draudikai įvairiais būdais manipuliuoja. Siaučiant audrai ramiai miegosite ir manysite, kad esate apsidraudę, bet paaiškės, jog nieko panašaus”, – tvirtina Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas Robertas Šaltis. Jis atkreipia dėmesį į klientų dažnai daromą klaidą ir klasikinį draudimo bendrovių manipuliavimą pavyzdį: jei draudžiamą namą draudikas įvertina 300 tūkst. Lt draudžiamąja suma ir suskaičiuoja 700 Lt įmoką, o klientui tokia suma pasirodo per didelė, draudikas neretai pasiūlo sumažinti namo draudimo sumą iki 100 tūkst. Lt – tuomet tris kartus sumažėja ir įmoka. Su tokiu siūlymu susidūrė ir “Veido” žurnalistė, atlikusi eksperimentą ir klaususi kiekvienos bendrovės, kiek kainuoja apdrausti konkretų namą.

“Čia ir slypi problema. Kai atsitikus įvykiui klientas piktinasi, kad jam nuplėšė stogą, o draudimo bendrovė atlygino tik už tris lentas, draudikas teisinasi: “Jūsų namas vertas 300 tūkst. Lt, o jūs apdraudėte tik trečdalį vertės, tad ir atlyginame trečdalį nuostolio”, – neapsigauti ragina R.Šaltis.

Specialisto manymu, reikėtų priimti draudikų etikos kodeksą, kuriame būtų numatyta, kad draudimo bendrovės negali klientui siūlyti prastos paslaugos. “O jeigu jau siūloma, ant draudimo sutarties, kaip ant cigarečių pakelio, didelėmis raidėmis turėtų būti užrašyta: “Mielas kliente, atsitikus įvykiui, gausite ne visą išmoką”. Tokiu atveju klientas galėtų klausti, ką reiškia tos didelės raidės, ir jam privalėtų paaiškinti”, – siūlo R.Šaltis.

Dvi pamokos: draustis ir kovoti

Kalbinti nuo škvalo ir pavasario potvynių nukentėjusių rajonų gyventojai tikina šiemet išmokę dvi pamokas. Pirma, draustis reikia. Draudimo priežiūros komisijos (DPK) pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas apibendrina, kad pastarasis škvalas gyventojams ir įmonėms pridarė maždaug 21 mln. Lt nuostolių. Tik ketvirtadalis nukentėjusiųjų buvo apsidraudę, tad draudikai iš viso kompensuos 6,3 mln. Lt. “Draudimo bendrovėms toks nuostolis nėra nepakeliamas, o vieniems gyventojams jis yra milžiniškas”, – sako R.Baravykas.

Pragaištingi praūžusio škvalo padariniai lietuvius taip išgąsdino, kad susirūpinę apsauga rugpjūčio mėnesį turtą apdraudė 13 proc. daugiau gyventojų negu liepą. DPK duomenimis, rugpjūtį pasirašyta 89 tūkst. turto draudimo sutarčių – ir didžiausio suaktyvėjimo sulaukė gyventojų segmentas.

Antra pamoka, kurią išmoko nuo gamtos šėlsmo šiemet nukentėję gyventojai, – norint gauti priklausančią išmoką iš draudimo bendrovės, pakovoti dėl savo teisių teks. Ne vienas klientas, nesutikęs su draudiko siūloma išmoka, ją kone perpus pasididino.

Prienų rajono Stakliškių miestelio gyventojas Albinas Žuvininkas po prasiautusio škvalo skaičiavo nuostolius – nuplėšta dalis namo ir dalis tvarto stogo dangos, nugriautas kaminas ir t.t. Kai po trijų dienų skambinimo galiausiai pavyko susisiekti su draudimo bendrovės atstove, jos pasiūlyta 900 Lt išmoka vyrą papiktino. “Mes sakėme, kad tikrai nesutiksime su tokia suma, o draudikė piktinosi, esą mes pirmi nesutinkame – visi kiti sutiko”, – nemalonų pokalbį prisiminė A.Žuvininkas. Po kelių dienų atvyko bendrovės žalų vertintojas, apžiūrėjo namą ir išmoka padidėjo iki 1,5 tūkst. Lt. Tuo tarpu namo remontas šeimai atsiėjo 2500 Lt – draudimo bendrovė nesutiko padengti viso nuostolio, nes dalį išlaidų esą lėmė tas faktas, kad namas buvo nusidėvėjęs.

Panašią istoriją papasakojo ir nuo siautusių vėjų itin smarkiai nukentėjusio Varėnos rajono Sarapiniškių kaimo gyventoja Virginija Gaisrienė. Moters namas buvo vienas stipriausiai nuniokotų gyvenvietėje – nuneštas stogas, išjudinta mansarda, paplauti namo pamatai, sušlapo sienos. Nors namui reikia kapitalinio remonto, atvykę draudikai suskaičiavo 7 tūkst. Lt žalą. Paraginta aplinkinių, moteris į draudikus kreipėsi antrą kartą ir gavo dar 5 tūkst. Lt išmoką. Kaip ir daugumai pašnekovų, tik atsitikus šiam įvykiui moteris sužinojo, kad namas apdraustas likutine verte – tai reiškia, kad išmoka skaičiuojama atėmus namo susidėvėjimą. Gautus 12 tūkst. Lt moteris vadina juokinga suma.

“Remontuojamės patys, padedant artimiems žmonėms. Jei būčiau samdžiusi statybininkus, gautų pinigų neužtektų net stogui užsidengti”, – atsiduso V.Gaisrienė.

Nors stichijos atskleidė gana grobuonišką draudimo bendrovių moralę, DPK pirmininko pavaduotojas R.Baravykas mano, kad formaliai draudimo bendrovės gamtos stichijų sukeltą egzaminą išlaikė. “DPK iki šios dienos nėra gavusi nė vieno skundo ar ginčo dėl škvalų, potvynių ar žiemą iškritusio didelio sniego kiekio, nors bendras skundų skaičius dėl draudimo įmonių veiklos didėja”, – informavo specialistas.

Geriausias – “If P&C Insurance”

“Veidas” jau penktą kartą sudarė draudimo bendrovių reitingą – šįkart labiausiai atsižvelgėme į turto draudimą. Į pirmą vietą išsiveržė bendrovė “If P&C Insurance”, pasiūliusi geriausią kainos ir kokybės santykį bei, atsižvelgiant į rinkos dalį, išmokanti daug išmokų ir pelningai dirbanti.

“Veido” atliktas eksperimentas taip pat parodė, kad norint apdrausti mūrinį 1987 m. statybos namą metinė įmoka gali skirtis net tris kartus – nuo 100 Lt iki 280 Lt. Kodėl šios žirklės tokios didelės? R.Šaltis aiškina, kad mažiausią kainą siūlančios bendrovės bando atsigriebti rinkos dalį – taip elgiasi ir Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos naujokė “Compensa Life Vienna Insurance Group”, ir “BTA draudimas”, kuriam labai trūksta turto draudimo dalies.

“Didžiausia “BTA draudimo” portfelio dalis – pajamos, gaunamos iš privalomojo civilinio transporto draudimo. Bendrovė nori išskaidyti savo veiklą, nes visi prikaišioja, kad plėtodama tik vieną sritį ji yra rizikinga”, – komentuoja ekspertas. Be to, “BTA draudimas” yra latviško kapitalo, o “Industrijos garantas”, taip pat siūlantis mažesnę kainą, – lietuviška įmonė, tuo tarpu kitos bendrovės priklauso didžiuliams ir patikimiems užsienio draudimo kompanijų tinklams – jos turi tvirtą užnugarį.

Kainų skirtumus lemia ir pasiekiamumas. “Bendrovės, kurios Lietuvoje paplitusios plačiausiai, tokios kaip “Lietuvos draudimas”, “Ergo Lietuva”, “PZU Lietuva”, turi gausiausius pardavimo kanalus. Jos siūlo didesnes kainas, nes vilnietis turi didesnį pasirinkimą, bet kokio nors Kauno rajono miestelio gyventojas priverstas rinktis iš trijų. O kam toms trims bendrovėms kainas nupjauti, jei vis tiek pasirinks vieną iš jų”, – atkreipia dėmesį R.Šaltis.

Kaina renkantis ne gyvybės draudimo bendroves – svarbus, bet ne esminis veiksnys. Ne mažiau svarbu, kad įmonė, atsitikus įvykiui, išmokėtų žalą, būtų finansiškai pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, siūlytų paslaugų įvairovę, tad sudarant reitingą buvo atsižvelgta ir į šiuos kriterijus.

Lietuvoje, priešingai nei daugumoje kitų Europos valstybių, dar yra likę laisvėje gyvenančių vilkų. Jų gal du, gal trys šimtai. Biržų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiemet užregistravo daugiau kaip dešimt atvejų, kai naminius gyvulius užpuolė ir sudraskė vilkai. Šis skaičius viršija ankstesnių metų duomenis. Nežinia, ar vilkų padaugėjo, ar tiesiog ūkininkai pradėjo ieškoti valdiškų institucijų pagalbos, norėdami kompensuoti vilkų padarytą žalą.

Reikia džiaugtis, kad Lietuvoje dar gyvena vilkų, vadinasi, agresyvus žmogaus skverbimasis į gamtą, transporto infrastruktūra, nekultūringa ir nekontroliuojama medžioklė jų galutinai neišnaikino. Tai, kad Lietuvos miškai ir toliau išlieka tikrieji miškai, kuriuose, kaip ir prieš daugelį šimtų metų, gyvena laukiniai gyvūnai, o ne tik parkai su poilsio suoleliai, turėtų būti mūsų pasididžiavimas. Išlaikome Lietuvos gamtos biologinę įvairovę. Ir ją perduosime ateinančioms kartoms. Mūsų vaikai ir anūkai nevadins mūsų barbarais, išnaikinusiais ištisas gyvūnų populiacijas. Vilkų Lietuvoje liks.

Lietuvos gamtosaugininkų skaičiavimais, kasmet vilkai papjauna apie 700–800 naminių gyvulių. Viską suskaičiavus bendra metinė nuostolių suma sudarytų apie 1 mln. Lt. Jeigu sutinkame, kad laisvėje gyvenantys vilkai yra visų mūsų viešasis interesas, būtų logiška šių nuostolių patyrusiems ūkininkams juos atlyginti. Jeigu jau Lietuvoje bus vilkų, jie visada kažkiek naminių gyvulių papjaus. Juk vilkai ir turi atlikti savo vilkišką darbą. Keli šimtai ūkininkų tikrai neprivalo finansuoti visos Lietuvos, visų mūsų viešojo intereso. Būtų teisinga, jei ūkininkų nuostoliai būtų atlyginti iš medžiotojų sumokamų mokesčių valstybei už medžioklės plotų naudojimą. Kol kas tie mokesčiai dėl vis dar Lietuvos medžioklėje tebesitęsiančio sovietmečio tėra simboliniai. Nors už išskirtines pramogas nustatyti mokesčiai turėtų atitikti jų lygį.

Kita vertus, naminiai gyvuliai yra privati nuosavybė, o ji, kaip žinoma, įpareigoja tuo turtu rūpintis ir jį saugoti. Vertinant padarytą žalą reikėtų atsižvelgti, ar tie naminiai gyvuliai naktį nebuvo palikti vidury miško ir ar buvo tinkamai saugomi. Atlyginant laukinių gyvūnų padarytą žalą nustatoma ir daug tokių atvejų, kai nesąžiningi ūkininkai specialiai sodina bulves ar augina kviečius tokiose vietose, į kurias laukiniai gyvūnai tiesiog negali neužklysti.

Savo turtu jo savininkas turi rūpintis pats. Turtas privalo būti draudžiamas. Tada draudimas atlygina ir patirtą žalą.

Kas kita su vilkais – jie gali papjauti ir kelių savaičių ar mėnesių veršelį. O tokio amžiaus naminių gyvulių Lietuvoje draudikai nedraudžia.

Lietuvoje šiandien privalomasis draudimas taikomas tik transporto priemonėms. Tokio draudimo nereikalaujama net būstui apsaugoti. Todėl praūžus viesului tiek daug per televizorių rodomų verkiančių ir mokesčių mokėtojų pinigų už asmeninio turto sutvarkymą reikalaujančių piliečių. Socialiai solidari valstybė privalo padėti piliečiams, bet tik tiems, kuriems tai būtina. Galintieji patys pasirūpinti savo turtu tą privalo ir padaryti patys.

85 proc. privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo draudžiamųjų įvykių registruojama be policijos – užpildant eismo įvykio deklaracijas.

Skambučių dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo vis mažėja, taip pat mažiau pateikiama klaidingai ar nepilnai užpildytų deklaracijų. Žmonės dažniau sutrinka nestandartinėse situacijose. Pavyzdžiui, kai eismo įvykio kaltininkas apgadina ne automobilį, bet nekilnojamąjį turtą, tuomet deklaraciją užpildyti būtina drauge su apgadinto pastato ar kito objekto savininku.

Vairuotojai paskuba prisiimti kaltę

Eismo įvykis sukelia stresą, tad svarbiausia tokiomis aplinkybėmis išlikti ramiems ir tvirtiems. Vis dar pasitaiko, kad abu eismo įvykio dalyviai pasirašo deklaraciją kaip kaltininkai. Kartais vairuotojai paskuba prisiimti kaltę dėl sukelto įvykio, neįsigilinę į įvykio aplinkybes. Būna atvejų, kai įvykio kaltininkas mėgina paveikti nukentėjusįjį, pavyzdžiui, neturėdamas TPVCA draudimo, prašo palaukti, kol apsidraus ir deklaraciją užpildyti kitą dieną. Primename, jog bandymas sukčiauti užtraukia baudžiamąją atsakomybę abiems eismo įvykio dalyviams, o draudikai tokius atvejus nesunkiai išaiškina. Todėl esant neaiškioms aplinkybėms rekomenduojama nedelsiant kviesti policijos pareigūnus.

Moterys užpildo atidžiau

Dažniausiai telefonu dėl deklaracijos užpildymo konsultuojasi vairuotojai, pirmąsyk patekę į eismo įvykį. Dažniau konsultuojame miestų gyventojus, ten įvyksta daugiau nedidelių eismo įvykių. Patarimų ir pagalbos labiau linkusios prašyti moterys, vyrai matyt labiau pasitiki savo Kelių eismo taisyklių žiniomis. Tiesa, moterys deklaracijas užpildo atidžiau.

Lietuvoje daugiausiai bandymų sukčiauti specialistai išsiaiškina privalomojo vairuotojų atsakomybės ir kasko draudimo srityse. Tokie atvejai sudaro “liūto dalį” – beveik 80 procentų visų išaiškintų lietuvių sukčiavimų.

Inscenizuotos senų automobilių avarijos arba imituojamos avarijos, sustatant seniau sudaužytus automobilius, draudimo poliso pirkimas po auto įvykio, įvairių automobilinių detalių vagystės, kurios “stebuklingai” atsiranda draugų garažuose – tai populiariausi būdai, siekiant pasipelnyti iš draudimo bendrovių.

Ekonominė krizė ne tik “paplonino” gyventojų pinigines, privertė atisakyti nemažai pramogų, bet ir “išaugino” tokių, kurie bet kokia kaina siekia pasipelnyti iš draudikų. Jei per 2007 metus buvo išaiškinti 78 sukčiavimo atvejai už 0,6 mln. litų, tai per 2008 metus buvo išaiškinta du kartus daugiau sukčiavimo atvejų – 157 už 3,4 mln. litų.

Užsienio ekspertai atskleidžia, kad viena iš galimų apgavikų taktikų vadinama “paslaugusis vairuotojas”, kuris jums neva duoda signalą, jei norite persirikiuoti į kitą eilę. Sukčius parodys jums apsimestinį gestą, o pats tuo metu padidins greitį, priversdamas jus sukelti įvykį. Aišku, vėliau bus neigiama, kad jis kokį nors gestą rodė.

Mažiau įtarimų visuomet sukelia tie “autoįvykiai”, kuriuose dalyvauja daugiau nei vienas automobilis. Pagal “Įkirsk ir užtūpk” planą avariją režisuoja du vairuotojai. Pirmiausiai vienas automobilis “įkerta” priešais antrojo sukčiaus vairuojamą mašiną, šis staigiai stabdo ir dažniausiai į ją atsitrenkia sustoti nespėjusi niekuo dėta trečioji auka, kuri iš karto apkaltinama neatidumu ir avarijos sukėlimu. Tuo tarpu avariją sukėlusi pirmoji mašina turi pakankamai laiko sprukti iš įvykio vietos, nepalikdama aukai jokių šansų įsidėmėti jos numerio.

“Sustojimo išsigandus” režisieriai pakrastai įsigyja seną galingą trantą, kuris užstoja aukai kelią, o jo keleiviai pro galinį stiklą atidžiai seka, ar pastarasis nepadarys kokios atidumo klaidos. Jei vairuotojas ieško reikiamos radijo programos arba nors minutėlei nukreipia kur nors akis, duodamas signalas, ir sukčius kerta per stabdžius, taip sukeldamas susidūrimą.

Kovojantys su sukčiavimu eismo specialistai ir draudikai pabrėžia, kad patikimiausias būdas išvengti apgavysčių – pačiam laikytis saugaus atstumo ir nerizikuoti priartėjant prie automobilio, kuris gali staigiai stabdyti. “Patekus į autoįvykį verta gerai įsižiūrėti į vairuotoją, o taip pat jo vežamus keleivius, ypač jei jie po avarijos nesijaudina. Patariama nufotografuoti avarijos vietą fotoaparatu ar mobiliuoju telefonu, o bet kuriam eismo dalyviui prakalbus apie sužeidimus nedelsiant kviesti policiją, taip pat įtariai žiūrėti, jei kas iš praeivių įkyriai siūlosi į liudininkus – jie gali būti sukčiaus bendrininkai.

Praėjusiais metais sparčiai susitraukusi Lietuvos draudimo rinka pamažu stabilizuojasi ir pradeda rodyti atsigavimo ženklus – rašoma Draudimo priežiūros komisijos parengtoje I-jo metų pusmečio rinkos apžvalgoje. Per šešis pirmuosius metų mėnesius Lietuvos draudikai pasirašė įmokų už daugiau nei 769 mln. litų, t. y. 5 proc. mažiau nei per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį.

„Nors pagal pateiktus Lietuvos draudimo rinkos dalyvių bendrus duomenis draudimo prieaugis vis dar yra neigiamas, galime daryti prielaidą, kad draudimo rinka šiuo metu pamažu stabilizuojasi ir patiriamas bendras nuosmukis yra labiau nulemtas bendros ekonomikos mažėjimo inercijos. Antrą šių metų ketvirtį fiksuotas ekonomikos atsigavimas turėtų suteikti impulsą ir teigiamiems pokyčiams draudimo sektoriuje. Augimo procesas jau prasidėjo gyvybės draudimo sektoriuje, kuris, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 10 proc.“ – sakė Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas.

Birželį gyvybės draudimo rinkoje pasirašytų įmokų dydis per mėnesį išaugo 3,9 proc., iki 42,2 mln. litų. Didžiausią įtaką gyvybės draudimo rinkos pakilimui birželį turėjo draudimas išgyvenimo atvejui. Viso, per 6 pirmuosius metų mėnesius gyvybės draudimo sektoriuje pasirašyta įmokų suma viršija 251 mln. litų. Gyvybės draudimo užimama rinkos dalis sudarė trečdalį visos draudimo rinkos. 2010 metais labiausiai augo investicinis gyvybės draudimas.

„Ne gyvybės draudimo sektoriaus apimtys dar yra gerokai mažesnės negu prieš metus, tačiau kritimo tempas pradėjo kas mėnesį stabiliai mažėti.“ – teigė R. Baravykas, Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas.

Ne gyvybės draudimo rinkoje per pirmąjį šių metų pusmetį pasirašyta įmokų už beveik 518 mln. litų, o tai yra maždaug 11 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Labiausiai šiais metais pasirašytų įmokų apimtys sumenko kasko draudimo grupėje – 22,2 mln. litų, arba maždaug 16,4 proc. ir kredito draudimo grupėje – 13, 5 mln. litų, arba 77, 2 proc. mažiau negu pirmąją praėjusių metų pusę. Transporto draudimas ir toliau išlieka svarbiausias ne gyvybės draudimo rinkoje. Šiais metais transporto draudimas užėmė 58,2 proc. ne gyvybės draudimo rinkos.

“Išanalizavę paskutinių metų duomenis galime teigti, kad pagrindinės grėsmės gyventojų turtui paskutiniu metu yra ne vagystės, bet būtent liūtys bei potvyniai, gaisrai ir vandentiekio bei kitų sistemų avarijų žalos. Šiais metais vandentiekio avarijos, liūtys bei potvyniai sukėlė 22 proc. daugiau draudžiamųjų įvykių”, – sako “PZU Lietuva” Žalų departamento Valdymo skyriaus vadovas Tomaš Stankevič.

“PZU Lietuva” duomenimis, 2009 metais vandens ir potvynio žalos sudarė 41 proc. visų draudžiamųjų įvykių, gaisrai – 12 proc., vagystės – 18 proc. Šiais metais vandens ir potvynio žalos sudaro 63 proc. draudžiamųjų įvykių, gaisrai – 6 proc., vagystės – 12 proc.

Draudimo ekspertai, vertindami nuostolius gyventojų turtui, atkreipia dėmesį, kad vagysčių padariniai, nors ir nemalonūs psichologiškai, paprastai yra lengviau atkuriami. “Vagys dažniausiai pasisavina buitinę ir kompiuterinę techniką, juvelyrinius dirbinius, pinigus – visą šį kilnojamąjį turtą galima greitai atkurti, priešingai nei gaisro žalas. Paprastai po gaisro į draudimo bendroves besikreipiančių asmenų namuose nelieka nieko – sudega visi vertingi daiktai, sugadinama namų apdaila ir sukeliami nuostoliai kaimynams. Gaisras žemutiniuose daugiabučių aukštuose gali apgandinti ir kelių viršutinių aukštų butus, o nuosavuose namuose po gaisro kartais lieka tik pamatai”, – sako T. Stankevič.

Pasak jo, vandens žalos gyventojų namams taip pat sukelia nepataisomus padarinius – šiųmečio potvynio metu “PZU Lietuva” ekspertai fiksavo visiškai sugandintus gyventojų namų įrenginius, būsto apdailą, baldus, buitinę techniką, nutrauktą elektros instaliaciją, sutrikdytą šildymo sistemų darbą. Po potvynio dar ilgą laiką tokiuose namuose buvo neįmanoma gyventi.

Draudikų teigimu, didžiausias grėsmes gyventojų turtui šiuo metu kelia netinkamai prižiūrimi vandens ir šildymo ir elektros įrenginiai bei stipriai besikeičiančios klimatinės sąlygos. Šiemet daug žalos atnešė staigus atodrėkis ir potvyniai, o daugumos gaisrų priežastis – elektros įtampos svyravimai, todėl rekomenduojame apsidrausti nuo šios rizikos ir namuose įsirengti žaibolaidžius.

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis, vagysčių skaičius įsibraunant į gyvenamąsias patalpas 2006 metais sumažėjo 23 proc., 2006 m. jis dar krito 6,1 proc., 2007 m., – 16,9 proc. 2008 metai buvo išskirtiniai – vagysčių skaičius ūgtelėjo 10,2 proc., tačiau jau pernai jis vėl krito 4,6 proc., o pirmieji penki šių metų mėnesiai taip pat rodo pozityvias tendencijas – vagysčių skaičius sumažėjo 13,5 proc.

Draudimo ekspertai vasaros sezonu išvykstant iš namų ilgesniam laikui iš namų pataria įsitikinti, kad visi buitiniai prietaisai būtų išjungti iš tinklo, vandens ir dujų ventiliai – užsukti. Buvo atvejis, iš šaldytuvo išbėgęs tirpstantis ledas sugadino brangų parketą.

Tebesitęsiant TPVCA (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės) draudimo įmokų mažėjimui, smunkant TPVCA ir KASKO (transporto priemonių), turto ir kitokių rūšių draudimo apimtims, tačiau beveik nekintant išmokų apimtims, draudimo rinkos augimo tikėtis nėra prielaidų. Klausimas vienas: kiek trauksis? Draudimo priežiūros komisija (DPK) prognozuoja, kad rinka per 2010 m. sumažės 5 proc. “Gjensidige Baltic” specialistų prognozė pesimistiškesnė – jų skaičiavimais ne gyvybės rinka 2010 m. gali sumažėti daugiau kaip 10 proc.

“Gjensidige Baltic” prognozuoja, kad 2010 m. labiausiai kris KASKO draudimo rinkos segmentas – šios įmokos mažės apie 20 proc. ir bus pasirašyta apie 196 mln. litų įmokų. KASKO draudimas daugeliui draudimo bendrovių tampa vis nuostolingesnis, nes draudimo įmoka nepadengia prisiimtos rizikos. Pernai transporto priemonių draudimas Lietuvos draudimo rinkoje užėmė 23 proc.

TPVCA draudimo, kuris užima 34% visos rinkos, pasirašytos įmokos šiemet gali sumažėti iki 310 mln. litų, o tai reiškia, kad šios draudimo rūšies rinka kris apie 15 proc.

“Pagrindinė šios rūšies draudimo tolesnio mažėjimo priežastis – didžiulė draudimo bendrovių konkurencinė kova. Nors kiekvienos draudimo bendrovės kainodara šioje rūšyje ir skiriasi, bet, kaip rodo statistika, vidutinė TPVCA draudimo įmoka tampa vis mažesnė”, – sako Kęstutis Motiejūnas, “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo generalinis direktorius.

Optimistiniai ženklai

Kita vertus, pasak K.Motiejūno, šiemet turėtų stabilizuotis turto bei bendrosios civilinės atsakomybės draudimų segmentai, o gyventojų turto draudimo segmentui “Gjensidige Baltic” prognozuoja nuosaikų augimą. Tolesnio augimo tikėtis leidžia per pastaruosius 2 mėnesius didėjantis gyventojų turto draudimo sutarčių skaičius (15 proc. daugiau sutarčių nei pernai per tą patį laikotarpį).

“Prasidėjęs šalies ūkio nuosmukis daugelį privertė susiveržti diržus, ir tuo pačiu susimąstyti apie savo turto apsaugą. Šiuo atveju suveikė sunkmečio psichologija: norima išsaugoti tai, kas jau užgyventa”, – sako K. Motiejūnas. – Tikėtina, kad gerėjant lūkesčiams ir atsigaunant ekonomikai, populiarės ir kitos draudimo rūšys – juk žmonėms ir verslui reikalingi įrankiai apsaugantys nuo galimos rizikos.

Ko gali klientai tikėtis šiandien, draudikams kariaujant kainų karą? “Veidas” tyrė, kokią kainą draudikai gali pasiūlyti klientui, svarstančiam, kokiu draudimu – TPVCA ar kasko – apdrausti automobilį, taip pat domėjosi, kiek kainuotų apdrausti 2005 m. statybos dviejų kambarių 60 kv. m butą viename sostinės miegamųjų rajonų.

Trijų bendrovių – “Ergo Lietuvos”, “BTA draudimo” ir “Lietuvos draudimo” vadybininkai maloniai ir pavydėtinai kantriai aiškinosi aplinkybes, skaičiavo galimą kainą, dėstė kompanijos privalumus ir nuolaidų galimybes, aiškino apie franšizę – kliento nuostolio dalį, kurios neatlygina draudikas. Būtent šios bendrovės užima didesnę ne gyvybės rinkos dalį. Kitose gana griežtai rekomendavo pasinaudoti skaičiuokle interneto svetainėje. Neliko nieko kita, kaip pasinaudoti tokiu patarimu. Beje, už tai, kad nevargini vadybininkų ir apsidraudi internetu, būni apdovanotas tam tikra nuolaida.

Tačiau malonus dėmesys – viena, o kai ateina laikas atlyginti žalą, mandagumas baigiasi: todėl nieko keista, kad draudimo ginčų ir skundų vis daugėja. Draudimo priežiūros komisija nustatė, kad per pastaruosius ketverius metus klientų, nepatenkintų dėl tam tikrų draudikų veiksmų, kreipimųsi padaugėjo net 87 proc. Pernai didesnės dalies – 67 proc. kreipimųsi į komisiją priežastis buvo gyventojų nenoras pritarti konkrečiam draudiko sprendimui. O trečdalis nusiskundimų kilo dėl draudimo bendrovių administravimo veiksmų. Tarp praėjusių metų skundų ir ginčų 79 proc. buvo susiję su nepasitenkinimu dėl Lietuvoje registruotų draudimo įmonių veiklos, 21 proc. – dėl kitų ES šalių bendrovių filialų veiksmų. Daugiausiai ginčų kilo dėl TPVCAD ir kasko. Daugiau nei pusė – 56 proc. ginčų buvo išspręsti pareiškėjo naudai, o 27 proc. atvejų draudėjams ir draudikams pavyko rasti kompromisą.

Dėl pavasarinio potvynio draudimo ginčų kol kas neatsirado. Panevėžio seniūnijos seniūnas Julius Grabauskas patvirtino, kad smarkiai nukentėjusioje Bernatonių bendruomenėje žmonių, apsidraudusių turtą, buvo, tad dabar visiems aplinkiniams rūpės, kaip jiems bus atlyginta vandens padaryta žala. Ši statistika pasirodys gegužės mėnesį ir galbūt dar vieną kitą gyventoją paskatins drausti turtą, nors draudikai nesitiki, kad potvynis būtų įkvėpęs draudimosi bumą. Bet draudimo ekspertai sako, kad kol kas lietuviai vis dėlto noriau draudžia turtą nei gyvybę.

"Veido archyvas"

Draudimo rinka traukiasi, o išmokos klientams didėja. Ar visoms ne gyvybės draudimo rinkos įmonėms pavyks atlaikyti tokį išmėginimą? “Veidas” ieško atsakymo į šį klausimą, jau ketvirtą kartą skelbdamas ne gyvybės draudimo bendrovių reitingą.

Iš praėjusių metų reitingo šiemet vieno rinkos žaidėjo nebėra – draudimo veiklos licencijos galiojimas panaikintas “Baltijos garantui”. Matyt, ne veltui ši bendrovė ir pernai, ir užpernai “Veido” reitinguose užimdavo paskutinę vietą. Ji mėgino gelbėtis, siūlydama vieną mažiausių transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCA) kainų, bet tai jos neišgelbėjo. Draudimo priežiūros komisija pripažįsta, kad kainų karas tarp bendrovių iš tiesų vyksta.

Rinka susitraukė penktadaliu

Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas Mindaugas Šalčius pastebi, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos draudimo rinka vis dar neišplėtota, bet įmonės liko stabilios. Nepaisant sunkumų, jų neaudituotas pelnas siekia 103 mln. Lt ir, palyginti su 2008 m., padidėjo 14 proc.

Pasirodo, didžiausią smūgį patyrė ne gyvybės draudimo rinka – 2008 m. kilusi 13 proc., pernai ji smuko beveik trečdaliu. O šiemet atsigavimas prognozuojamas gyvybės draudimui, o ne gyvybės draudimo rinka gali susitraukti dar maždaug 5 proc. Pernai ne gyvybės draudimo įmokos sumažėjo 30 proc. ir siekė 1,1 mlrd. Lt, bet išmokos padidėjo 12 proc. ir sudarė 829,8 mln. Lt. Daugiausiai buvo išmokėta TPVCA, kasko ir kredito draudimui padengti. Labiausiai, pasak M.Šalčiaus, nukentėjo kredito draudimas.

Ne gyvybės draudimo rinka buvo labai priklausoma nuo juridinių asmenų finansinės padėties. Komercinis draudimas smuko dėl sumažėjusio eksporto, nusilpusio vežimo verslo. Todėl dabar draudikai stveriasi alternatyvos – gyventojų sektoriaus.
Vis dėlto didesnė bendrovių dalis pernai sugebėjo uždirbti pelno. Daugiausiai – “Lietuvos draudimas”, užimantis trečdalį rinkos. Jo pelnas siekia 55,6 mln. Lt (2008 m. – 37,7 mln. Lt). “Ergo Lietuva” pelningumas panašus kaip ir 2008-aisiais – daugiau kaip 13 mln. Lt. Ir tai geriausi rezultatai, kuriais draudikai galėtų didžiuotis. Kitų bendrovių pelnas gana kuklus, o trys patyrė nuostolių. Štai “PZU Lietuva”, kuri užima panašią draudimo rinkos dalį kaip ir “Ergo Lietuva” (beveik 13 proc.),  nuostoliai siekia 9 mln. Lt. Su dar didesniais nuostoliais – beveik 35 mln. Lt – susidūrė bendrovė “Būsto paskolų draudimas”.

Skverbiasi filialai

Į šiuos metus draudikai didelių vilčių nededa. Komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baranauskas “Veidui” pateikė tokį vertinimą: “Prognozuojame, kad šie metai bus sunkesni nei 2009-ieji dėl to, kad kai ekonomika auga, draudimo rinka kyla greičiau nei kitos sritys, o kai ekonomika smunka, draudimo rinkoje nuosmukis būna daug didesnis nei kitose srityse”.

Rezervus kaupia visos draudimo įmonės, ir pernai, jau gaudamos mažesnes pajamas, jos privalėjo išmokėti didesnes sumas, naudodamos dalį rezervų. Kol kas specialistai ne gyvybės draudimo rinkoje neįžvelgia ryškesnių požymių, kurie rodytų, kad ji gali staiga atsigauti. R.Baranauskas tikisi, kad jų atsiras tik antrąjį šių metų pusmetį. O tai reiškia, kad įmonėms teks ir toliau išmokoms naudoti sukauptus rezervus. Juos draudikai pradėjo kaupti iš anksto, stengdamiesi būsimiems įvykiams užbėgti už akių.

Tai Draudimo priežiūros komisijai leidžia tvirtinti, kad įmonės veikia stabiliai. Jų strategija dažniausiai kuriama ne Lietuvoje, nes visose bendrovėse, išskyrus “Industrijos garantą”, įsitvirtino užsienio kapitalas. Lietuvos draudimo rinką, kaip ir visą Baltijos rinką, valdo antrinės bankų įmonės. Tokia praktika yra visose Europos šalyse, vietinių draudimo bendrovių – vos viena kita.

Tiesa, mūsų šalies draudimo rinkoje įsibėgėja įdomūs pokyčiai. Pernai “Veido” sudaryto ne gyvybės draudimo bendrovių reitingo viršūnėje buvusią “Reso Europą”, siūliusią klientams mažiausias kainas ir neturėjusią mokumo bėdų, perėmė stambesnio kapitalo įmonė. R.Baranauskas mini, kad nuosmukio laikotarpiu susijungimai dažnai tampa intensyvesni, didesnis kapitalas naudojasi proga už patrauklią kainą išplėsti savo rinkos dalį. Taip norvegų kompanija “Gjensidige” perėmė “Baltic polis”, paskui – “Reso Europą” ir dabar baigia sandorius su “Nordicia”. Tačiau tokie procesai nėra paprasti, jie reikalauja laiko, nes dėl draudimo verslo ypatumų įsigijimams ir susijungimams turi pritarti visų dalyvaujančių šalių priežiūros institucijos, kad būtų apsaugoti klientų lūkesčiai.

Čia svarbu paminėti, kad iki šiol Lietuvos draudimo rinka, palyginti su kitų ES šalių rinkomis, vis dar laikoma nepakankamai gerai išplėtota, todėl ji vis dar įdomi užsienio investuotojams. Todėl galimybėmis pradėti veiklą Lietuvoje domėjosi Ispanijos, Liuksemburgo kompanijos. Bet jos gali pasirinkti ir kitą strategiją – nusižiūrėti mažesnę draudimo įmonę ir imti skverbtis į rinką. Įkvepiančių pavyzdžių netrūksta: vis stiprėjantis “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas jau užima 7 proc. rinkos, o “If P&C Insurance AS” Lietuvos filialas – 10,5 proc. rinkos. Iš viso filialams priklauso 22 proc., o Draudimo priežiūros komisija prognozuoja, kad netrukus jie gali užimti trečdalį visos rinkos. Tikėkimės, kad ateityje klientai iš to taip pat šį tą išloš.