Kai kur nors planetoje įvyksta žemės drebėjimas, pirmiausiai suklūstame, mėgindami išgirsti, keliais Richterio skalės balais jis įvertintas. Tačiau ką iš tiesų reiškia Richterio skalės balai? Tiksliau, ar mes suvokiame, kiek kartų, tarkim, 7 balų žemės drebėjimas galingesnis už 6 balų drebėjimą? Ar numanėme, kad pernai Japoniją supurtęs 9 balų žemės drebėjimas už 6 balų žemės drebėjimą (toks prieš keletą dienų nuniokojo Bolonijos apylinkes Italijoje) buvo stipresnis net… Pamėginkite atspėti, kiek tūkstančių kartų?

Richterio skalės balai reprezentuoja energiją, kuri išlaisvinama žemės drebėjimų metu. Kitaip tariant, skaičius nurodo stichijos galią. O balų didėjimų tvarka yra eksponentinė. Tai ir yra apgaulingas, iliuzinis, mūsų suvokimą užliūliuojantis momentas.

Geriau suvokti žemės drebėjimų mastą padės žinutės pabaigoje pateikta „Livescience.com“ animacija. Vieno balo skirtumas Richterio skalėje iš tikrųjų yra milžiniškas. 7 balų drebėjimas už 6 balų drebėjimą yra galingesnis ~32 kartus ( √ 1000  ). Kitaip tariant, vienas balas prilygsta 33 kartus didesnei (ar mažesnei) galiai.

Atskaitos tašku pasirinkus 5,8 balo drebėjimą, įvykusį 2011 m. Virdžinijoje (JAV), 6,9 balo drebėjimai, nors ir maždaug 32 kartus galingesni, tačiau ne tokie galingi, kaip 7,7 balo žemės drebėjimas, 2010 m. supurtęs Sumatros salą. Išeitų, jog jis už žemės drebėjimą Virdžinijoje buvo galingesnis… 32 x 32 = 1024 kartus. Daugiau nei tūkstantį kartų… O skirtumas – tik du balai. Štai tokie eksponentinės skalės iliuziniai triukai.

Galiausiai – atsakymas į įvadinėje pastraipoje užduotą klausimą. Kiek kartų pernai Japoniją supurtęs 9 balų žemės drebėjimas yra stipresnis už 6 balų žemės drebėjimą, kuris sudrebino Italiją? 32 x 32 x 32 = 32 768 kartus.

Deja, numatyti žemės drebėjimus mokslininkai dar tik mokosi. Kada įvyks kitas galingas žemės drebėjimas, mokslas prognozės pateikti negali. Žinoma tik tiek, kad tokių tikrai bus.

technologijos.lt

Praėjus metams po cunamio Japonijoje likę jau nedaug ženklų, kad šalis buvo suniokota, o jos verslas – parklupdytas.

“Ishinomaki Hibi Shimbun” yra regioninis nuo 1912-ųjų leidžiamas Japonijos laikraštis. Per šimtmečio gyvavimo istoriją jis tik vieną savaitę buvo ne spausdinamas, o rašomas ranka: pernai kovo 11-ąją be elektros likusi laikraščio redakcija griebėsi rašiklių ir ant paprastų popieriaus lapų ėmė rašyti, kas įvyko. Vėliau, suradę baterijomis maitinamą kopijavimo aparatą, “prispausdino” kelis tūkstančius kopijų ir patys nešiojo šį neeilinį laikraščio numerį gyventojams, klijavo lapus su svarbia informacija ant pastatų sienų.
Taip žurnalistai darbavosi ištisą savaitę, iki kovo 19-osios. Daugelio jų šeimos nariai buvo evakuoti, dalis nebeturėjo namų ir gyveno iki pusės apsemtoje redakcijoje, tačiau buvo apsisprendę, kad jų pareiga – bet kokia kaina skelbti naujienas ir svarbią informaciją išsigandusiems, artimųjų netekusiems, radiacijos baimės kankinamiems gyventojams.
Tačiau praėjus metams po šios tragiškos visai Japonijai savaitės pažvelgęs į redakcijos pastatą nė nepasakytum, kad prieš metus jis priminė vaizdus iš filmo “Pasaulių karai”. Redakcija visiškai atstatyta ir renovuota, o prieš metus vykusį siaubą primena nebent ant sienos kabantys keli rašytiniai “Ishinomaki Hibi Shimbun” numeriai, o šalia jų – Tarptautinio spaudos instituto apdovanojimas, pernai rugsėjį įteiktas išskirtinėmis sąlygomis dirbusiai laikraščio komandai.
Per metus vaizdas neatpažįstamai pasikeitė ne tik šioje vietos laikraščio redakcijoje.
Priminsime, kad prieš metus, kai Japoniją supurtė devynių balų stiprumo žemės drebėjimas, o po to kilo didžiulė cunamio banga, atrodė, kad šaliai atsitokėti prireiks dešimtmečio. Juk buvo sugriauti ištisi kaimai ir miestai, suniokoti keliai ir geležinkeliai, o stichija, nusinešusi beveik 20 tūkst. gyvybių, pridarė Japonijai beveik 310 mlrd. JAV dolerių tiesioginių nuostolių ir tapo brangiausia katastrofa pasaulio istorijoje.
Ką jau kalbėti apie netiesioginius padarinius šalies pramonei, kurią sukrėtė ne tik tiesioginė stichijos žala gamykloms ir produkcijai, bet ir tai, kad smarkiai pabrango elektra, kurios didžiąją dalį Japonija dabar priversta importuoti, mat po Fukušimos avarijos šiuo metu uždarytos 52 iš 54-ių Japonijos atominių elektrinių. Savo ruožtu tai sumažino ir japoniškų prekių patrauklumą užsienio rinkose, tad gerokai smuktelėjo visos Japonijos eksportas. Vis dėlto šios negandos nesustabdė japonų – priešingai, maksimaliai mobilizavo.
Skaičiuojama, kad darbininkai per metus išvalė daugiau nei 23 mln. tonų nuolaužų – tiek, kiek Japonijoje prikaupiama per 20 metų. Be to, visiškai atstatyti sugriauti keliai ir geležinkeliai. Žinoma, tai mažai stebina, nes pirmas sugriautas greitkelis buvo atstatytas per šešias valandas po žemės drebėjimo, o traukinių eismas atnaujintas per pirmąją savaitę po viską pakeliui šlavusios cunamio bangos.
Beje, Japonijos vyriausybė netgi rado lėšų 2008 m. pradėto aukščiausio pasaulyje televizijos bokšto statybai užbaigti: šį vasarį Tokijuje buvo visiškai baigtas Japonijos atsigavimo simboliu vadinamas 600 metrų aukščio “Sky Tree” bokštas, valstybei kainavęs 806 mln. dolerių.
Teigiama, jog šis bokštas įkūnija naują Japonijos statybų erą, mat po pernykščio žemės drebėjimo inžinieriai pasirūpino, kad bokštas būtų itin atsparus požeminiams smūgiams. Pasak bokštą stačiusios bendrovės atstovo Hirotake Takanishi, šis dangoraižis turėtų atlaikyti net aštuonių balų stiprumo žemės drebėjimą – tiek atlaikyti turėtų visi nauji ir dėl to gerokai brangesni Japonijos statiniai.

Radiacijos baimės akys plačios

Kita medalio pusė – per metus niekur neišsisklaidė šalies gyventojų baimė dėl radiacijos. Reikia pripažinti, kad nors Japonijos vyriausybė ir pramonė rodo fantastišką pavyzdį, kaip galima atsitiesti bei atsinaujinti, šalyje esama ir nemažai netikrumo, kurį skatina viena kitai pieštaraujančios ataskaitos apie radiacijos lygį tiek Fukušimos apylinkėse, tiek vandenyje ar maisto produktuose.
Radiacija – viena populiariausių temų Japonijos žiniasklaidoje, jaudinanti ir gydytojus, ir mokytojus ar mažus vaikus auginančius tėvus. Jei peržvelgtume bent vienos dienos Japonijos spaudą, matytume, kad straipsniai apie radiaciją neretai sudaro pusę visų publikacijų.
Ypač daug nerimo gyventojams kelia tai, kad vyriausybės bei įmonės, valdančios Fukušimos atominę elektrinę, radiacijos matavimo rezultatai kartais net septynis kartus skiriasi nuo tų, kuriuos pateikia nepriklausomos tarptautinės organizacijos.
Deja, šios abejonės bus išsklaidytos dar negreitai. Tik 2013 m. gegužę bus paskelbtos Jungtinių Tautų komiteto UNSCEAR išvados apie tai, kiek radioaktyviųjų medžiagų iš tiesų pateko į aplinką, kiek jų pasiliko dirvožemyje, galiausiai ar dabar tikrai saugu ragauti populiariųjų japoniškų šitaki grybų.
“Mūsų analizė pirmiausia skirta žmonėms – ne valstybės institucijoms ar privačioms bendrovėms. Mes norime būti tikri, kad radiacijos lygis tikrai saugus, o pavojaus žmonėms nėra. Tačiau išvadų dar teks palaukti”, – aiškina šio komiteto pirmininkas Wolfgangas Weissas.

Šiemet smarkiai padidėjęs seisminis aktyvumas Viduržemio jūros teritorijoje gresia pasauline katastrofa.

Ispanijai priklausančių Kanarų salų paplūdimiai, kuriuose dar prieš kelis mėnesius lepinosi turtingi poilsiautojai, dabar primena negyvenamas salas. Nuolatiniai ir vis stiprėjantys žemės drebėjimai privertė evakuoti salų gyventojus, o turistai čia jau senokai nebeįleidžiami, tad smėlėtose pakrantėse klaidžioja tik laukinės katės, ieškančios nugaišusių žuvų.

Seisminis aktyvumas Kanarų salose prasidėjo liepos 19 d. Tą dieną mažiausią Kanarų salą – El Hierą supurtė pirmasis, nestiprus žemės drebėjimas. Tačiau tai buvo tik ledkalnio (o gal tiksliau – ugnikalnio) viršūnė. Nuo to laiko iki praėjusios savaitės Kanarų salų archipelago teritorijoje užregistruoti net 10 833 įvairaus intensyvumo (1–3 balų) žemės drebėjimai.

Praėjusį trečiadienį „Nacionalinės geografijos“ institutas (NGI) Kanarų salose vėl užfiksavo 4 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo 20 km gylyje po vandeniu netoli Fronteros salos. Tai tik vienas iš 40 pastarosiomis dienomis šiaurinėje salyno pusėje užfiksuotų žemės drebėjimų, nors ir pats galingiausias.

NGI mokslininkai teigia, kad šis seisminis chaosas nežada nieko gero. „Stulbinamas žemės drebėjimų skaičius ir padidėjęs anglies dvideginio kiekis salų teritorijoje yra tipiški naujo seisminio aktyvumo etapo požymiai, o juk dar tebesitęsia pirmoji jo „sesija“, – aiškina NGI specialistai, priduriantys, kad gresia ugnikalnių išsiveržimai, ir ne tik Kanarų salose, kur pūškuoti ir akmenimis spjaudytis pradeda ir La Palmos saloje esantis Taburjentės ugnikalnis, paskutinįkart išsiveržęs 1920 m., ir Piko de Malpaso ugnikalnis El Hiero saloje.

Mokslininkai pastebi, kad seisminis aktyvumas šiuo metu intensyvėja visoje Viduržemio jūros teritorijoje, o tai veikia ir viso regiono ugnikalnius. Pavyzdžiui, šiemet Ispaniją supurtė stiprus žemės drebėjimas, o tai, pasak Italijos nacionalinio geofizikos instituto atstovo Domenico Patane’o, išjudino Italijai priklausančioje Sicilijos saloje stūksantį ugnikalnį Etna, šiemet išsiveržusį net du kartus.

Gresia pasaulinė katastrofa?

Pastarieji seisminiai įvykiai Viduržemio jūros regione verčia prisiminti prieš dešimtmetį „BBC Horizon“ laidoje vykusią dviejų geologų diskusiją apie Kanarų saloms ir visam pasauliui gresiančią geologinę katastrofą.

Simonas Day ir Billas McGuire’as dar 2000-aisiais tikino, kad La Palmos salai artimiausią dešimtmetį gresia katastrofa: čia laukiama žemės drebėjimų ir ugnikalnio išsiveržimo, kuris „perplėštų“ salą perpus, o vakariniu šlaitu į Atlanto vandenis nuslinktų uolienų ir akmenų lavina. Šimtai tūkstančių tonų salos grunto galėtų sukelti katastrofą, šalia kurios šių metų pavasarį Japonijos rytinę pakrantę nuniokojęs cunamis atrodytų tikras menkniekis.

Pasak geologų, La Palmos salos uolų lavina sukeltų megacunamį – vandens bangą, kurios aukštis siektų nuo 600 iki 900 metrų. Didžiulė banga Atlanto vandenyno paviršiumi nuvilnytų maždaug 1 tūkst. km/val. greičiu. Tokiu atveju Kanarų salos akimirksniu būtų nuplautos nuo planetos paviršiaus, po valandos šimtų metrų aukščio cunamio banga pasiektų vakarinius Afrikos krantus, o po 6–8 valandų judanti keliasdešimties metrų aukščio vandens siena atvilnytų į Karibų jūrą, nuplautų nuo žemės paviršiaus Antilų salas ir užtvindytų rytinę JAV pakrantę nuo Majamio ligi Niujorko. Šiek tiek silpniau cunamis smogtų Lotynų Amerikai, taip pat Vakarų Europos valstybėms Ispanijai, Portugalijai, Didžiajai Britanijai.

Ar toks kraupus scenarijus realus? Yra nemažai mokslininkų, palaikančių šią teoriją ir manančių, kad prieš dešimtmetį iškelta hipotezė pildosi, deja, gana tiksliai. „Vulkaninės kilmės Kanarų salyne prasidėję seisminiai pokyčiai labai grėsmingi, ir cunamio, didesnio ar mažesnio, tikimybė yra labai padidėjusi. Ar tai būtų megacunamis, abejotina, tačiau vandens banga gali būti gana aukšta, o kadangi ji pasiektų net kelių žemynų pakrantes, tai taptų pasauline katastrofa“, – apibendrina Sautamptono okeanologijos centro mokslininkai dr. Russellas Wynnas ir dr. Dougas Massonas.

Praėjusią savaitę Turkiją ir Japoniją sukrėtę žemės drebėjimai, o Airiją, Italiją, Tailandą siaubę potvyniai pareikalavo ne tik žmonių gyvybių, bet netgi pakeitė geopolitinę situaciją.

Tiek daug gamtos išdaigų per vieną savaitę pasaulyje nebuvo jau seniai. Pati skaudžiausia praėjusį sekmadienį sukrėtė Turkiją: šalies pietrytinėje dalyje esanti Vano provincija nukentėjo nuo 7,2 balo žemės drebėjimo, sugriovusio kelis tūkstančius pastatų ir nusinešusio (bent jau oficialiais duomenimis) daugiau nei 500 gyvybių, nors žuvusiųjų skaičius gali pasiekti ir tūkstantį.
Turkijai tai didžiulis smūgis, užklupęs šalį visiškai tam nepasirengusią. Apie tai galima spręsti vien iš to, kaip vangiai gyventojams teikiama humanitarinė pagalba, kaip stinga gelbėtojų ir medikų, kaip keli tūkstančiai žmonių jau daugiau nei savaitę gyvena po atviru dangumi, nes negauna ne tik laikinos pašiūrės, bet ir paprasčiausių palapinių.
Tačiau ši nelaimė turi ir nemenką geopolitinę reikšmę, mat jos dėka, kad ir kaip paradoksalu, gali pagerėti Turkijos santykiai su Izraeliu. Priminsime, kad šias dvi valstybes, anksčiau palaikiusias palyginti draugiškus santykius, supriešino būtent humanitarinė pagalba, dėl kurios dabar jos gali vėl suartėti.
Mat pernai Turkijos ir Izraelio konfliktas įsiliepsnojo tuomet, kai Izraelis užpuolė Turkijai priklausančius laivus, gabenančius humanitarinę pagalbą į Izraelio blokuojamą Gazos ruožą. Nuo to laiko Turkijos tonas tik agresyvėjo, o Izraelis aikštingai laikėsi pozicijos neatsiprašyti už laivų atakas.
Tačiau Turkiją ištikusi bėda atskleidė Izraelio silpnumą – paaiškėjo, kad ši šalis, pasijutusi vieniša vis priešiškiau nusiteikusiame arabiškame regione, labai norėtų su Turkija iš naujo rasti bendrą kalbą.
Tad Izraelio prezidentas Shimonas Peresas vienas pirmųjų iš visų pasaulio lyderių pačią pirmą nelaimės dieną telefonu pareiškė užuojautą Turkijos vadovui Abdullah Gului ir pasiūlė pagalbą. Tiesa, Turkija iš pradžių jos išdidžiai atsisakė, tačiau praėjusios savaitės viduryje vis dėlto apsigalvojo – Turkijos vadovai patys kreipėsi į Izraelį prašydami paramos.
„Beveik neabejotina, kad Izraelis Turkijai savo pagalbą pasiūlė ne vien iš geraširdiškumo, bet ir siekdamas pagerinti dvišalius santykius, mat Turkija – Izraeliui labai paranki sąjungininkė, kurią šalis buvo beprarandanti“, – teigia „The Guardian“ analitikai. O Turkijos ir Izraelio susitaikymas gerokai keistų jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose, ypač dabar, Palestinai siekiant valstybės pripažinimo, o arabų šalims vis priešiškiau grūmojant Izraeliui.

Potvyniai augins kainas
Kitos praėjusią savaitę šėlusios nelaimės irgi turės įtakos tarptautinei situacijai, visų pirma – ekonominei. Mat pragaištingi potvyniai, siaubiantys Tailandą, pasaulio rinkoms žada maisto produktų, ypač ryžių, brangimą. Juk didžiausias per daugiau nei pusę amžiaus potvynis nušlavė jau per dešimtadalį ryžių pasėlių, ir dar kaip tik šalyje, kuri ryžių eksportuoja daugiausiai pasaulyje.
Tailando vyriausybė jau paskelbė, kad tropinės liūtys ne tik pridarė beveik 5 mlrd. JAV dol. nuostolių, bet ir užliejo 62 iš 77 Tailando provincijų, padarydamos žalos 1,4 mln. hektarų žemės plotui ir sunaikindamos apie 7 mln. tonų pasėlių.
Pasak didžiausios Tailande pakuotų ryžių eksporto bendrovės „C.P. Intertrade“ prezidento Sumetho Laomarophorno, dėl to tailandietiškų ryžių eksporto kaina jau gruodį gali pakilti 21 proc., iki 750 JAV dol. už toną. Tai reiškia, kad kils ir kitų maisto produktų kainos, vadinasi, didės skurdas, o Jungtinių Tautų prognozės, kad kasmet augančios maisto kainos bent šiemet sumažės, greičiausiai netaps realybe.
Be to, tikriausiai didės ir automobilių, kompiuterių ir kitų prekių kainos, mat Tailande užlietos „Honda“, „Toyota“ gamyklos, kai kurių pasaulinių IT kompanijų padaliniai, o jų pagrindinės bendrovės jau spėjo paskelbti didinsiančios produkcijos kainas visame pasaulyje.
Savas pataisas šalių ekonomikai padarė ir praėjusią savaitę Europą siaubę potvyniai. Štai skolose skendinti Italija turės sukrapštyti keliasdešimt milijonų eurų nuo potvynių ir nuošliaužų nukentėjusiems Spezijos, Toskanos ir Ligūrijos regionams, o ne ką tvirčiau besilaikanti Airija bus priversta rasti pinigų potvynių padarytiems nuostoliams Dubline kompensuoti.

Scanpix

Japonijoje, prie Honsiu salos, sekmadienį 7 val. 06 min. vietos laiku įvyko 5,8 balo stiprumo žemės drebėjimas, skelbiama JAV geologijos tarnybos tinklalapyje.

Žemės drebėjimo epicentras užfiksuotas per 89 km nuo Japonijos sostinės Tokijo. Apie nukentėjusius ir sugriovimus nepranešama. Apie cunamio pavojų irgi neskelbiama.

Meteorologų valdybos duomenimis, artimiausiomis dienomis šiame regione bus pastebimas sustiprėjęs seisminis aktyvumas.

Be to, gegužės 22 d. 6 val. 37 min. vietos laiku į pietus nuo Indonezijos įvyko 5 balų stiprumo žemės drebėjimas, duomenų apie aukas negauta.

Tą pačią dieną 9 val. 17 min. vietos laiku Ramiajame vandenyne, į šiaurės rytus nuo Naujosios Zelandijos Kermadeko salų, buvo užfiksuotas 6,1 balo žemės drebėjimas, apie aukas ir sugriovimus taip pat nepranešama.

Scanpix

Sekmadienio rytą pietrytiniame Kazachstano regione buvo užfiksuotas 5,4 balo žemės drebėjimas, praneša “RIA Novosti”, remdamasi JAV geologijos tarnyba. Pranešimų apie padarytą žalą ar aukas negauta.

Žemės drebėjimas įvyko 4 val. 31 min. (Lietuvos laiku). Jo epicentras nustatytas į šiaurės rytus už 71 kilometro nuo Almatos, Kazachstano didžiausio miesto.

Almatos nepaprastųjų padėčių departamento pareigūnas teigė, kad mieste žemės drebėjimas siekė 4 balus.

Japoniją ištikusi branduolinė krizė pamažu stabilizuojasi, o šalis dabar turi sutelkti dėmesį į atstatymo darbus šiaurės rytų pakrantės regionuose, kuriuos prieš mėnesį nuniokojo galingas žemės drebėjimas ir cunamis, pareiškė premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas).

Šiuos komentarus jis išsakė tuojau po to, kai nauji duomenys parodė, jog iš pažeistos Fukušimos 1-osios atominės jėgainės per pirmąsias krizės dienas į aplinką pasklido daugiau radioaktyvių teršalų nei manyta.

Pareigūnai nurodė, jog dėl šios naujos informacijos dabartinė Japonijos krizė buvo prilyginta iki šiol didžiausiam branduoliniam incidentui – Černobylio atominės elektrinės katastrofai, tačiau šio incidento grėsmės įvertinimas didesniu balu nereiškia, kad padėtis staiga tapo dar labiau kritinė.

“Padėtis Fukušimos 1-ojoje jėgainėje žingsnis po žingsnio stabilizuojasi, o radioaktyviųjų išmetalų kiekis mažėja, – N.Kanas sakė trumpoje spaudos konferencijoje. – Praėjo mėnuo. Mums reikia žengti atkūrimo ir atstatymo link”.

Premjeras pridūrė nurodęs specialiai atstatymo komisijai iki birželio paruošti veiksmų planą.

Vyriausybė planuoja perimti vadovavimą Fukušimos jėgainės avarijos likvidavimo darbams iš ją valdančios bendrovės “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO), antradienį pranešė naujienų agentūra “Jiji Press”.

Panašu, kad TEPCO nė kiek nepriartėjo prie aušinimo sistemų, kuriose yra itin svarbios perkaitusių branduolinio kuro strypų temperatūrai mažinti, pakartotinio įjungimo. Antradienį Japonijos mokslo ministerija pranešė, kad grunte netoli Fukušimos jėgainės aptiko nedidelį kiekį stroncio – vieno iš kenksmingiausių žmonėms radioaktyviųjų elementų.

Branduolinės ir pramonės saugos agentūros (NISA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama) sakė, kad sprendimas avarijos Fukušimoje vertinimą padidinti nuo 5 iki 7 balų pagal tarptautinę atominių įvykių vertinimą skalę buvo pagrįstas naujais duomenimis apie suminį radioaktyviosios taršos kiekį. Iki šiol septyniais balais buvo įvertinta tik 1986 metais Ukrainoje įvykusi Černobylio jėgainės avarija.

Nuo kovo 11 dienos, kai Fukušimos elektrinę nuniokojo žemės drebėjimo sukeltas cunamis, nuo apšvitos nemirė nei vienas žmogus, nors 21 jėgainės darbuotojui buvo nustatyta lengvos formos spindulinė liga, sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas). Antradienio vakarą jis sakė suvokiantis, kad naujas šios avarijos grėsmės įvertinimas sukels nerimą žmonėms.

“Tai nereiškia, kad šiandien padėtis tapo blogesnė negu buvo vakar – tai reiškia, kad visas įvykis grėsmingesnis negu manyta anksčiau”, – sakė buvęs Didžiosios Britanijos nacionalinės branduolinės korporacijos Saugos politikos skyriaus narys Johnas Price’as (Džonas Praisas).

Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas (Naotas Kanas) sekmadienį aplankė Mijagio prefektūros Išinomakio miestą, kur susitiko su vietos žvejais ir valdžia, pranešė Japonijos žiniasklaida.

Per savo trečiąjį po gaivalinės nelaimės kovo 11dieną vizitą į šalies šiaurės rytus jis sakė vietos žvejybos pramonės atstovams, kad vyriausybė nustatys uostus, kurie bus atstatyti pirmiausia.

Per susitikimą su Išinomakio meru Hiroshi Kameyama (Hirošiu Kamejama) ir Mijagio gubernatoriumi Yoshihiro Murai (Jošihiru Murajumi) premjeras pranešė, kad šiuo metu vyriausybė vadovauja 70 tūkst. blokų laikinųjų būstų evakuotiesiems iš nelaimės zonos statybai.

Žiniasklaidos duomenimis, N.Kanas taip pat apsilankė savigynos pajėgų bazėje Higašimatsušime ir paragino įvairias užduotis atliekančius karius dalyvauti didelio masto žmonių paieškoje, kuri prasidėjo šį sekmadienį.

Maždaug 12 tūkst. Japonijos savigynos ginkluotųjų pajėgų karių dalyvauja dingusiųjų be žinios per gaivalinę nelaimų Ivatės, Mijagio ir Fukušimos prefektūrų pakrantėje ir toliau nuo jūros esančiuose rajonuose paieškoje. Joje taip pat dalyvauja 90 orlaivių, 50 laivų, dirbančių drauge su policija ir pakrančių apsauga bei daugiau nei šimtu Amerikos karių.

Pastaroji bendra paieškos operacija buvo surengta balandžio pradžioje. Per tris dienas trukusią paiešką cunamio sugriautose trijų prefektūrų teritorijose buvo surasti 79 žmonių kūnai.

Japonijos policijos agentūra pranešė, kad kovo 11 dieną šalį nuniokojusio galingo žemės drebėjimo ir jo sukelto milžiniško cunamio aukų skaičius jau perkopė 9 400.

Dar daugiau nei 14 700 asmenų vis dar laikomi dingusiais be žinios. Neatmetama, kad dalis pavardžių sąrašuose gali dubliuotis ir kai kurie žuvusieji, kurių tapatybės dar nenustatytos, figūruoja dingusių asmenų sąraše. Tačiau pareigūnai mano, kad galutinis stichinės nelaimės aukų skaičius viršys 18 tūkstančių.

Kaip pranešė policijos atstovas spaudai Hitoshi Sugawara (Hitošis Sugavara), vien Mijagio prefektūroje, kuri yra vienas iš labiausiai nuo stichijos nukentėjusių regionų, aukų skaičius turėtų perkopti 15 tūkstančių.

Kitų nuniokotų regionų policijos atstovai atsisakė prognozuoti galutinį aukų skaičių, tačiau sakė, kad jų rajonuose oficialiai jau patvirtintas beveik 3 700 žmonių mirties faktas.

Nacionalinė policijos agentūra nurodė, kad iki šiol surinkti 9 408 žuvusių žmonių palaikai, o 14 716 asmenų vis dar laikomi dingusiais be žinios.

Pastangas išsiaiškinti tikslų aukų skaičių komplikuoja tai, kad milžiniškos bangos veikiausiai nunešė daug kūnų į vandenyną, kaip tai padarė 2004 metais Indijos vandenyno regioną nusiaubęs cunamis, po kurio daug žuvusiųjų taip ir nebuvo rasti.

Taip pat gali būti, kad kai kurie dingusiais laikomi žmonės stichinių nelaimių metu buvo išvykę iš regiono ir iki šiol dar nesusisiekė su artimaisiais ar pareigūnais.

Japonų pareigūnų vertinimais, kovo 11 dieną šalį nuniokojusio galingo žemės drebėjimo ir jo sukelto milžiniško cunamio aukų skaičius viršys 18 tūkstančių.

Kaip pranešė policijos atstovas spaudai Hitoshi Sugawara (Hitošis Sugavara), vien Mijagio prefektūroje, kuri yra vienas iš labiausiai nuo stichijos nukentėjusių regionų, aukų skaičius turėtų perkopti 15 tūkstančių.

Kitų nuniokotų regionų policijos atstovai atsisakė prognozuoti galutinį aukų skaičių, tačiau sakė, kad jų rajonuose oficialiai jau patvirtintas beveik 3 400 žmonių mirties faktas.

Nacionalinė policijos agentūra nurodė, kad iki šiol surinkti 8 649 žuvusių žmonių palaikai, o 13 262 asmenys vis dar laikomi dingusiais be žinios. Neatmetama, kad dalis pavardžių sąrašuose gali dubliuotis ir kai kurie žuvusieji, kurių tapatybės dar nenustatytos, figūruoja dingusių asmenų sąraše.

Pastangas išsiaiškinti tikslų aukų skaičių komplikuoja tai, kad milžiniškos bangos veikiausiai nunešė daug kūnų į vandenyną, kaip tai padarė 2004 metais Indijos vandenyno regioną nusiaubęs cunamis, po kurio daug žuvusiųjų taip ir nebuvo rasti.

Taip pat gali būti, kad kai kurie dingusiais laikomi žmonės stichinių nelaimių metu buvo išvykę iš regiono ir iki šiol dar nesusisiekė su artimaisiais ar pareigūnais.

Be 15 tūkst. žmonių, kurie, kaip manoma, žuvo Mijagio prefektūroje, policija patvirtino beveik 3 400 žmonių žūtį Ivatėje, Fukušimoje, Ibarakyje, Aomoryje ir Čiboje. Dar septyni žmonės, policijos duomenimis, žuvo sostinėje Tokijuje.

Japonijoje žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotą Fukušima Daijiči (Fukušimos 1-ąją) atominę elektrinę pirmadienį sudrebino antras per pastarąsias dienas vandenilio sprogimas, sužalojęs 11 darbuotojų.

Po sprogimo virš jėgainės pakilo didelis dūmų stulpas, o praėjus kelioms valandoms JAV paskelbė atitraukusi toliau nuo Japonijos krantų savo lėktuvnešį, nes buvo užfiksuotas nedidelė radioaktyvioji tarša.

Lėktuvnešis “USS Ronald Reagan” užfiksavo radiacinio fono suintensyvėjimą, būdamas už maždaug 160 kilometrų nuo Japonijos krantų. JAV pareigūnai nurodė, kad laivo apšvita apytikriai prilygo mėnesinei, esant įprastam gamtiniam radiacijos fonui.

Kol kas neaišku, ar šis radiacijos nuotėkis įvyko dėl pirmadienį nugriaudėjusio sprogimo. Sprogimo banga buvo juntama už 40 kilometrų nuo elektrinės, tačiau jėgainę eksploatuojanti bendrovė pranešė, kad radiacijos lygis vis dar neviršija leistinos ribos.

Sprogimas jėgainės 3-ajame reaktoriuje, kurį karštligiškai mėginama atvėsinti, sugedus aušinimo sistemoms dėl smarkaus žemės drebėjimo ir cunamio, paskatino paskelbti nurodymą šimtams gyventojų neišeiti iš namų, pranešė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas).

Inžinieriai žinojo, kad sprogimas gali įvykti mėginant sumažinti spaudimą reaktoriaus apsauginėje kapsulėje, tačiau tikriausiai nusprendė, kad kitos išeities nėra, siekiant išvengti šerdies išsilydymo. Išleidžiant dujas iš apsauginio kevalo, didelę jų dalį sudaręs vandenilis susimaišė su oro deguonimi ir sprogo.

Bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” nurodė, kad 3-ajame jėgainės bloke radiacijos lygis buvo apie 10,65 mikrosivertų. Jėgaines eksploatuojančios įmonės vyriausybę įpareigotos informuoti tik tada, kai radiacijos lygis pasiekia 500 mikrosivertų.

Šeštadienį panašus sprogimas įvyko tos pačios elektrinės 1-jame bloke. Tąsyk buvo sužeisti keturi darbininkai ir pradėta masinė evakuacija.

Tuojau po pirmadienį driokstelėjusio sprogimo “Tokyo Electric” perspėjo netekusi galimybės aušinti 2-ojo bloko reaktoriaus. Bendrovės atstovė Takako Kitajima (Kakako Kitadžima) sakė, kad darbuotojai ruošiasi paleisti į bloką jūros vandenį, tačiau toks žingsnis taip pat gali sukelti sprogimą.

3-ojo reaktoriaus vidinė kapsulė, kurioje yra branduolinio kuro strypai, nebuvo pažeista, pridūrė R.Edano, stengdamasis išsklaidyti nerimą dėl pavojaus aplinkai ir žmonėms.

Televizijos reportažuose matoma, kad jėgainės 3-ojo bloko pastatui padaryta panaši žala, kaip ir šeštadienį nugriaudėjus pirmajam sprogimui: išorinės sienos buvo išgriautos; liko tik pastato karkasas.

Per pastarąsias dienas iš jėgainės apylinkių evakuoti daugiau nei 180 tūkst. žmonių, o iki 160 jų patyrė spinduliuotės poveikį.

Pareigūnai paskelbė nepaprastąją padėtį šešiuose Fukušimoje esančiuose reaktoriuose, kai dviguba gamtinė katastrofa sugadino jų pagrindines aušinimo sistemas ir atsarginius generatorius. Trys iš jų yra Fukušimos 1-ojoje, o kiti trys – netoliese esančioje Fukušimos 2-ojoje (Daini) elektrinėje.

Tačiau labiausiai nerimaujama dėl Dajiči jėgainės 1-ojo ir 3-ojo blokų. Inžinieriai į juos pumpuoja jūros vandenį, išnaudodami paskutinę galimybę ataušinti šiuos reaktorius. Jeigu jų šerdys išsilydytų, į aplinką gali pasklisti radioaktyvūs teršalai, kurie sukeltų didelio masto pavojų žmonių sveikatai.

Y.Edano sakė, kad nei vienam reaktoriui išsilydymas kol kas negresia. Pareigūnas pridūrė esantis įsitikinęs, kad blogiausio scenarijaus bus išvengta.

Užsienio mokslininkai sako, kad Japonijoje iškilo rimtas pavojus, tačiau mažai tikėtina, kad gali įvykti katastrofa, panaši į ištikusią Černobylio atominę jėgainę, mat pastaroji neturėjo apsauginės kapsulės.

“Manau, iš esmės neįmanoma, kad kiltų didžiulis gaisras kaip Černobylyje, arba kad į aplinką patektų daug (radioaktyvių teršalų) kaip Černobylyje”, – sakė Ilinojaus universiteto branduolinės energetikos profesorius Jamesas F.Stubbinsas (Džeimsas Stabinsas).

Tačiau kad ir kokie būtų oficialūs patikinimai, daugelis gyventojų sako esantys įbauginti susiklosčiusios padėties.

“Pirmiausiai nerimavau dėl žemės drebėjimo”, – sakė statybininkas Kenji Koshiba (Kendžis Košiba) gyvenantis netoli Fukušimos jėgainės. – Dabar man neramu dėl radiacijos.”

Šis vyras kalbėjo viename evakuacijos centre Korijamos mieste, esančiame už maždaug 60 kilometrų nuo didžiausią pavojų keliančių reaktorių ir už 190 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo.

Kaip nurodo pareigūnai, šiame regione daugiau nei 1 500 žmonių buvo patikrinti dėl galimos apšvitos.

Tarptautinė branduolinės energetikos agentūra (TATENA) pranešė, kad sekmadienį nepaprastoji padėtis taip pat buvo paskelbta Onagavos atominėje jėgainėje, kurioje buvo užfiksuotas didesnis nei leidžiamas spinduliuotės fonas.

Tačiau agentūra pridūrė gavusi informacijos iš Japonijos vyriausybė, kad visų trijų šios jėgainės reaktorių būklė kontroliuojama.

Šiaurės rytų Japonijoje po žemės drebėjimo ir cunamių apie padarytus pažeidimus pranešė iš viso keturi branduoliniai kompleksai.

Žemės drebėjimo ir cunamių nuniokotuose Japonijos pajūrio miestuose gelbėtojai pjūklais ir laužtuvais ardė griuvėsius, traukdami aukų kūnus, o turtingiausia Azijos valstybe susidūrė su didėjančiu humanitarinės, branduolinės ir ekonominės krizės pavojumi.

Milijonai žmonių jau trečią naktį praleido be vandens, maisto ir galimybės sušilti žvarbiame ore nuniokotoje šiaurės rytų pakrantėje.

Be to, vienoje pažeistoje atominėje jėgainėje sugedus jau trečio reaktoriaus aušinimo sistemoms padidėjo reaktoriaus šerdies išsilydymo pavojus, o biržoje akcijų kainos patraukė žemyn, baiminantis milžiniškų Japonijos pramonės nuostolių, tarp jų didžiųjų bendrovių, tokių kaip “Toyota” ir “Honda”.

Vienas anonimu pageidavęs likti Japonijos policijos pareigūnas, kad pirmadienį Mijagio prefektūros pakrantėje buvo rasta apie tūkstantis vandenyno išmestų lavonų.

Paaiškėjus šiam faktui, oficialus pastarųjų katastrofų aukų skaičius didėja iki maždaug 2 800, tačiau Mijagio policijos vadas sakė, jog vien jo provincijoje, turinčioje 2,3 mln. gyventojų, tikriausiai žuvo daugiau negu 10 tūkst. žmonių.

Penktadienį Japoniją ištikusi dviguba tragedija šios išsivysčiusios šalies gyventojams sukėlė didžiulių kančių, neregėtų nuo Antrojo pasaulinio karo.

Daugelyje vietovių neveikia vandentiekis, nėra elektros, o eilėse prie degalinių žmonėms tenka laukti po 4-5 valandas. Dėl artimųjų ir namų netekties sielvartaujantys gyventojai alkį dažniausiai malšina makaronų sriubomis iš pakelių arba virtų ryžių kukuliais.

“Žmonės turi mažai maisto ir vandens. Produktai paprasčiausiai neatvežami”, – sakė Ivatės prefektūros, kuri yra viena iš trijų labiausiai nukentėjusių, administracijos pareigūnas Hajime Sato (Hadžimė Satas).

Jis pridūrė, kad gaunama tik 10 proc. gyventojams reikalingo maisto ir kitų atsargų. Baigiasi netgi lavonmaišių ir karstų atsargos, todėl tikėtina, kad vyriausybė kreipsis pagalbos į laidojimo namus užsienyje.

“Kreipėmės į laidojimo namus visoje šalyje, prašydami atsiųsti kuo daugiau lavonmaišių ir karstų, – H.Sato sakė naujienų agentūrai “The Associated Press”. – Tiesiog nesitikėjome, kad gali įvykti kažkas panašaus. Tai tiesiog pribloškia”.

Nuo penktadienio nuniokotą pakrantę supurtė daugiau nei 150 pakartotinių požeminių smūgių, o pirmadienį užfiksuotas 6,2 balo žemės drebėjimas vėl paskatino vėl paskelbti cunamių pavojų. Labiausiai Fukušimos provincijoje nuniokotame Somos mieste kariai nutraukė gelbėjimo darbus ir paragino gyventojus skubėti į aukštumas.

Mieste gaudė sirenos, o kariai komandavo: “Bėkite į aukštesnes vietas! Traukitės iš čia!”

Keli uniformuoti kariai buvo pastebėti vedantys senyvą moterį į pažliugusį kalvos šlaitą.

Tačiau cunamis šįkart neatsirito.

Pirmosios nuo penktadienio į Somą atvykusios paieškų brigados pradėjo traukti lavonus iš po nuolaužų. Netoliese stovėjo greitosios pagalbos automobiliai, o išvalytose vietose buvo ištiesti lavonmaišiai. Tuo metu ugniagesiai laužtuvais ir grandininiais pjūklais valė nuolaužų krūvas, kuriose susimaišė medienos lūženos, plastikiniai lakštai, stogų dangos gabalai, dumblas, sumaitoti automobiliai, susiraizgę elektros laidai ir namų apyvokos daiktai.

Virš miesto siuvo sraigtasparniai, tyrinėdami nuniokotus rajonus, kuriuose griuvėsiai tęsėsi iki pat horizonto. Kai kurie laivai riogsojo apvirtę sausumoje, nunešti už maždaug kilometro nuo kranto. Pareigūnais sakė, kad Somoje, turinčioje 38 tūkst. gyventojų, buvo užlieta trečdalis teritorijose, o tūkstančiai žmonių iki šiol nerasti.

Pasak pareigūnų, patvirtinta jau daugiau nei 2 800 žmonių žūtis, o daugiau nei 1 400 pasigesta. Dar bent 1 900 buvo sužaloti.

“Prarandu viltį”, – sakė 38 metų statybininkas Hajime Watanabe (Hadžimė Vatanabė), stovintis pirmasis eilėje prie uždarytos degalinės Sendajuje, esančiame už maždaug 100 kilometrų į šiaurę nuo Somos. Vėliau priėjo vienas iš gelbėtojų ir pranešė, jog netgi tuo atveju, jeigu degalinė atsidarys, benzinas bus skiriamas tik gelbėtojų brigadoms ir svarbiausiems administracijos darbuotojams.

“Niekada neįsivaizdavau, kad pateksime į tokią padėtį, – sakė H.Watanabe. – Anksčiau gerai gyvenau; dabar neturiu nieko. Nei benzino, nei elektros, nei vandens.”

Vyras sakė, jog jį ir jo šeimą gelbsti tik 60 puslitrinių vandens butelių, kuriais jo žmona apdairiai pasirūpino, ruošdamasi panašioms krizėms. H.Watanabe pasakojo dvi valandas ieškojęs veikiančios maisto parduotuvės, prie kurios ilgai teko laukti eilėje, kad nusipirktų ryžių miltų makaronų.

Vyriausybė į nelaimės zoną pasiuntė 100 tūkst. karių, kurie padeda vykdyti gelbėjimo operacijas. Be to, pasiųsta maisto produktų, 120 tūkst. antklodžių, 120 tūkst. butelių vandens ir 110 tūkst. litrų benzino, tačiau elektros linijų remontas gali užtrukti dar kelias dienas.