Druska ne tik gardina maistą, bet ir dezinfekuoja, slopina uždegimus ir mažina patinimus

Druskos yra kiekvienuose namuose. Tik kažin, ar kiekvienuose namuose žinoma, koks tai vertingas dalykas.

Visi organizmo biocheminiai procesai, t.y. medžiagų apykaita, raumenų darbas, nervinio impulso plitimas gali vykti tik dėl įvairių mikroelementų (natrio, kalio, chloro, kalcio ir kt.) ir druskų. Jų organizme turi būti tiek, kiek reikia, nes kitaip sutriks organizmo darbas.
Kada druska gydo
Didelė natrio chlorido koncentracija veikia dezinfekuojančiai, o kūne sumažina pabrinkimus, nes didelė druskos koncentracija traukia vandenį. Taigi, jeigu tarpląsteliniame skystyje bus didelė druskos koncentracija, tai vanduo iš ląstelės bus ištraukiamas ir atvirkščiai.
X Jei skauda gerklę, skalaukite šiltu vandeniu su druska (stiklinei šilto vandens arba žaliosios arbatos – arbatinis šaukštelis druskos). Toks tirpalas sušildo ir išvalo gerklę, tačiau vieno ar poros kartų nepakanka, procedūrą reikia atlikti kelis kartus per dieną. Didelė druskos koncentracija dezinfekuoja (ištraukia iš bakterijų ar virusų, esančių nosiaryklėje, vandenį ir tokiu būdu sumažina jų gyvybingumą), o taip pat mažina uždegiminės gleivinės paburkimą.
X Ant sumuštos skaudamos vietos uždėkite medvilninį audinį, suvilgytą druskos tirpalu (100 g  litrui vandens) – jis, mažindamas paburkimą, numalšins skausmą. Palaikykite 5–10 minučių. Vandens temperatūra turėtų būti 36–38 laipsniai.
X Pūliuojančią vietą patartina  pamirkyti labai stiprios koncentracijos druskos tirpale. Jį paruošite į vandenį įbėrę kuo daugiau druskos – tiek, kad ji praktiškai nebetirptų vandenyje. Druska ištraukia pūlius iš pūliuojančios vietos ir ši greičiau išgyja. Jeigu pūlinio pamirkyti neįmanoma, toje vietoje galima uždėti druskos tirpalo pavilgus.
!Druska turi antiseptinių savybių ir naikina bakterijas, tačiau ant atviros, kraujuojančios  žaizdos dėti druskos pavilgų nederėtų, nes ją smarkiai perštės.
Jei suskaudo mažajam pilvelį, ant jo taip pat uždėkite pašildytos rupios druskos, įvyniotos į audeklą. Šiltą kompresą galite laikyti ne ilgiau kaip 5–10 min. Tik nepamirškite – šis gydymo būdas tiks susilaikius dujoms, o esant uždegiminėms pilvo organų ligoms (pavyzdžiui, apendicitui) gali net pakenkti.
X  Įgėlus bitei ar vapsvai, skaudamą vietą pridenkite sudrėkintu druskos kompresu (100 g druskos vienam litrui) – jis sumažins skausmą ir patinimą.
X Druska su sumažintu natrio kiekiu. Šioje druskoje dalis natrio pakeista kaliu. Tai aktualu turintiesiemms aukštą kraujospūdį, nes pernelyg didelis natrio kiekis apkrauna inkstus, sulaiko vandenį organizme, todėl didėja kraujospūdis. Dėl minėtos priežasties ir yra ribojamas druskos kiekis vaikų maiste.
Himalajų druska – ant bangos!(blokas)
Tai švariausia ir turtingiausia druska žemėje, gaunama iš Himalajų kalnų papėdės. Himalajų druska susidarė prieš 500 milijonų metų, išdžiuvus senosioms jūroms ir glūdi žemėje 300–600 m. gylyje, apsaugota nuo aplinkos poveikio. Ji visiškai natūrali, neapdorota ir chemiškai nevalyta. Himalajų druska energizuoja organizmą, „pakrauna“ jį saulės energijos.
Himalajų druska gali būti naudojama ne tik maistui taisyti, bet ir organizmui valyti, gydyti, stiprinti, prižiūrėti kūną, plauti akis, gerklę, nosį. Himalajų druska – vienintelė druska Žemėje, kuri nesikaupia organizme, o kartu su vandeniu išplauna senąsias druskas ir šlakus.
Pajutus pirmuosius mažylio peršalimo simptomus galima išgydyti skalaujant gerklę štai tokiu tirpalu: į stiklinę drungno vandens (apie 250 ml) įberkite šaukštą Himalajų druskos (apie 7,5 g) ir įpilkite užplikytų ramunėlių ar šalavijų. Gerklę mažyliui skalaukite 3 kartus per dieną. Nedidelis sūrymo kiekis ant liežuvio nuramins įkyrų sausą kosulį. Su šia druska galite paruošti inhaliacijas. Teigiama, kad jos veiksmingiau nei paprasta valgomoji druska gydo astmą, bronchitą, sinusitą, ausų infekcijas ir kitas kvėpavimo takų ligas. Taip pat su Himalaju druska darykite ir tirpalą nosytei gydyti, jį lašinkite į nosį kas dvi valandas.
X Vonios ir pavilgai su šia druska tinka niežtinčiai, spuoguotai, nuo neurodermitų ar alergijų kenčiančiai odai raminti.
X Himalajų druskos lempos sukuria ore daugiau teigiamų jonų, kurie pozityviai veikia kvėpavimo takus, padeda užmigti, ramina (tai itin gera priemonė hiperaktyviems vaikams raminti).
Konsultuovo netradicinės medicinos specialistas Sigitas Povilaitis

Moters savaitgalis,Nr.21

Respublikinio mitybos centro atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai per parą vidutiniškai suvartoja apie 10 g druskos, nors Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama norma – 5 g (tai maždaug vienas arbatinis šaukštelis).

Beje, į šį kiekį įskaičiuojama ir ta druska, kurios beriama gaminant maistą, ir ta, kuria jau būna pasūdyti maisto produktai.
Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė primena, kad daugiausiai druskos yra rūkytuose, marinuotuose produktuose, pusfabrikačiuose, prieskonių mišiniuose, sultinių kubeliuose. „Per didelis suvartojamos druskos kiekis – vienas pagrindinių rizikos veiksnių susirgti arterine hipertenzija, iš kurios gali vystytis kitos širdies ligos. Ji taip pat gali sukelti inkstų akmenligę“, – perspėja gydytoja dietologė. Medikai pabrėžia, kad per didelis su maistu gaunamos druskos kiekis taip pat glaudžiai susijęs su skrandžio vėžiu, osteoporoze, astma ir net nutukimu.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja Roma Bartkevičiūtė pastebi, kad dauguma lietuvių maistą persūdo, nes druskos į puodą dažniausiai beria prieš tai net neparagavę ruošiamo patiekalo. „Nuo vaikystės pripratus prie sūraus skonio, atrodo, kad tik toks maistas skanus, nors iš tiesų užtenka daug mažesnio druskos kiekio“, – sako R.Bartkevičiūtė. Specialistė pataria druską keisti džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis.
Pasak E.Kliukaitės, geras įprastos druskos pakaitalas – vaistinėse parduodama druska su mažesniu kiekiu natrio, kuris labiausiai ir kenkia. Norint išvengti per didelio druskos kiekio, dietologė pataria sūdyti ne gaminamus patiekalus, o  paruoštus ir jau patiektus lėkštėje.

Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius teigia, kad artimiausiu metu sostinės gatvės be druskos ir smėlio neliks.

R.Adomavičius susitiko su miestui druską gatvėms barstyti tiekiančios bendrovės “Baltikalis” generaliniu direktoriumi Piotru Kravčenko dėl nevykdomų įsipareigojimų.

Sutarta, kad šią savaitę bus atgabentas tūkstantis tonų druskos, kitą savaitę – 2 tūkst. tonų, o iki mėnesio pabaigos dar žadama atvežti 4,5 tūkst. tonos druskos gatvėms barstyti, pranešė Vilniaus savivaldybė.

Vicemeras teigia, kad žiniasklaidos pranešimai, jog kelininkų sandėliuose druskos gatvėms barstyti beveik nebėra, esą nepagrįsti.

“Šiomis dienomis žiniasklaidoje kilęs triukšmas nėra visai pagrįstas. Miestas tikrai nebuvo likęs be priemonių gatvėms barstyti. Visuomet turime pasiruošę didžiules smėlio-druskos mišinio atsargas. Lietuvoje smėlio kol kas netrūksta. Kalbėti apie chaosą dar per anksti”, – tvirtina R.Adomavičius.

Kaip skelbta žiniasklaidoje, šį sezoną Vilniaus gatvėse jau išbarstyta per 11 tūkst. tonų druskos ir daugiau kaip 15 tūkst. tonų smėlio bei druskos mišinio.

Paprastai visai žiemai užtenka iki 15 tūkst. tonų druskos, tačiau prognozuojama, kad šiemet Vilniuje jos reikės iki 20-22 tūkst. tonų.

Vilniaus kelininkai po poros dienų prognozuoja chaosą miesto gatvėse. Sinoptikai praneša apie plūstančius šaltesnius orus, o kelininkų sandėliuose druskos gatvėms barstyti beveik nebėra, praneša “Lietuvos rytas”.

Nors Vilniaus kelininkai dar tikisi, kad pavyks papildyti druskos atsargas, pirmadienį iš Baltarusijos jie sulaukė tik dviejų vagonų – 160 tonų. Per parą Vilniaus gatvėse išbarstoma apie 180 tonų druskos, tad šio kiekio neužteks nė dienai.

Savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktorius Virginijus Pauža įspėjo druską tiekiančią bendrovę “Baltkalis”, kad jei ji tinkamai nevykdys įsipareigojimų, sutartis su ja bus nutraukta.

Iš 6 tūkst. tonų druskos, kurią iki sausio pabaigos privalėjo atvežti įmonė, į Vilnių kol kas pristatyta 2800 tonų.

Šį sezoną Vilniaus gatvėje jau išbarstyta daugiau kaip 11 tūkst. tonų druskos ir daugiau kaip 15 tūkst. tonų smėlio bei druskos mišinio.

Paprastai visai žiemai užtenka iki 15 tūkst. tonų druskos, tačiau prognozuojama, kad šiemet Vilniuje jos reikės iki 20-22 tūkst. tonų.

Vilnius druskos pritrūko, nes jos daugiau reikia ir su plikledžiu šią žiemą kovojantiems Europos miestams. Gatvių priežiūrai skirtos druskos kainą Baltarusija jau pakėlė iki 430 litų už toną.