Gausiai gamtos apdovanotas, senomis sveikatinimo tradicijomis garsėjantis modernus kurortas, dvylika mėnesių per metus turintis ką pasiūlyti net išrankiausiems – ir norintiems sustiprėti bei pailsėti, ir nusprendusiems pasimėgauti atostogomis bei išskirtinėmis pramogomis. Taip šiandien sakome apie Druskininkus. Gyvenimas kurorte, kuriame per praėjusius metus apsilankė trečdalis milijono svečių, virte verda. Druskininkiečiai prisipažįsta – sėkmė džiugina, tačiau užmigti ant laurų jie neketina, kurdami ambicingus ateities planus.

Viktorija MITKUTĖ

Šiandien jau sunku patikėti, kad daugiau nei 200 metų istoriją turintis kurortas, laikomas viena patraukliausių sveikatinimo, kultūros ir konferencinio turizmo vietų šalyje, mažiau negu prieš du dešimtmečius buvo atsidūręs ties riba „būti ar nebūti“.

„Žmonės jau netikėjo, kad jų gimtasis miestas atsigaus, nemažai gyventojų nesiejo su juo vilčių ir progai pasitaikius išvažiavo. O tie, kurie nenorėjome nuleisti rankų, tikėjome, kad miestas turi dideles perspektyvas, žinojome ir tai, kad kritinį tašką turime įveikti patys, – prisimindamas tuos laikus, kai stojo prie Druskininkų savivaldybės vairo ir kartu su bend-raminčiais ėmė kurti strategiją, kaip gyventi toliau, pasakoja meras Ričardas Malinauskas (nuotr.). – Mes jau tada nusprendėme, kad būsime visus metus veikiantis kurortas visiems, todėl reikia kurti įvairias paslaugas ir pramogas po stogu, kad jos veiktų nepriklausomai nuo oro ir tiktų visiems – nuo mažo iki pagyvenusio. Tai pasiteisino su kaupu, nes darbo visi turi ne tris keturis mėnesius, o visus metus ir niekam nereikia galvoti, ką veiks rudenį ar žiemą.“

Pasak R.Malinausko, tuomet patvirtintų strateginių miesto ir kurorto vystymo krypčių nuosekliai laikomasi, o lūžis įvyko tada, kai savivaldybė, pamačiusi, kad verslas nerizikuos investuoti į vegetuojantį miestą, nusprendė pati imtis darbų, kurie paprastai laikomi verslo prerogatyva, – pradėjo investuoti į kurorto infrast-ruktūrą. O po kelerių kryptingo darbo metų Druskininkų perspektyvomis patikėjo ir verslas.

„Savivaldybė ilgai ieškojo verslininkų, kurie imtųsi įgyvendinti Vandens parko projektą, bet verslas jo nesiėmė. Nusprendėme investuoti patys ir tai padėjo vėliau pritraukti ne vieną dešimtį milijonų eurų kitiems mūsų sumanymams įgyvendinti, – į klausimą, kaip pavyko vėl įsukti ratą, lėmusį, kad šiandien Druskininkų pasiekimais džiaugiasi ne tik kurorto gyventojai, bet ir visa Lietuva, atsako meras ir priduria: – Prieš 10 metų reikėjo įkalbinėti, kad kas nors mieste pardavinėtų ledus, o šiuo metu jau susidarė eilės norinčiųjų mieste teikti dviračių, velomobilių nuomos ir kitas paslaugas.“

Ir svečiams, ir saviems

Kai kuriems Lietuvos regionams sparčiai tuštėjant, o šalies valdžiai ieškant būdų, kaip juos reanimuoti, Druskininkai gali būti pavyzdys, kiek daug gali nuveikti sutelktai dirbdama vietos bendruomenė ir verslas.

Kurorto svečiai, kurių vienu metu Druskininkai gali priimti daugiau kaip 8 tūkst., pamėgo ne tik sveikatinimo procedūras, bet ir aktyviam poilsiui ir pramogoms skirtas erd-ves: lankytojų nestokoja Vandens pramogų parkas, žiemos pramogų kompleksas „Snow Arena“, golfo aikštynas ir kiti pramogų objektai. Kurorto patrauklumą dar labiau padidino vienintelis Lietuvoje ir Baltijos šalyse Lynų kelias, kuriuo iš miesto centro per Nemuną galima persikelti oro gondolomis.

Prieš dvejus metus duris atvėrė atnaujintas istorinis Karolio Dineikos sveikatingumo parkas, kuriame rekonstruotos kaskadinės maudyklės, sutvarkyta parko infrastruktūra, įrengta lauko treniruoklių, vaikų žaidimų aikštelių. Taip pat atnaujinti kiti populiarūs Druskininkų parkai, pavyzdžiui, centre esantis Gydyklų parkas, kurio pagrindine puošmena ir lankomiausia kurorto vieta tapo Druskininkų muzikinis fontanas. Atnaujintas tarp Druskonio ežero ir Vijūnėlės tvenkinio esantis Vijūnėlės parkas, kuris kiekvieną pavasarį visus džiugina įspūdinga narcizų jūra bei japoniškų sakurų žiedais.

Druskininkai – neįgaliesiems draugiškas kurortas. Infrastruktūra, Ilgio ežero paplūdimys pritaikyti negalią turintiems žmonėms, atnaujintame K.Dineikos sveikatingumo parke veikia sūpynės, skirtos judėjimo negalią turintiems žmonėms. Druskininkų vandens parke įrengti keltuvai į baseiną bei specialiai pirtims pritaikytas karščiui atsparus neįgaliojo vežimėlis, „Snow Arena“ neįgaliesiems siūlo išbandyti monoslidę, paslaugų sektoriuje dirbantys verslininkai taip pat atsižvelgė į negalią turinčių svečių poreikius.

„Mums labai svarbu suteikti kuo daugiau įvairių kokybiškų paslaugų ir sudaryti komfortiškas sąlygas kurorto svečiams, nes apie 70–80 proc. verslininkų ir jų sukurtų darbo vietų susijusios su sveikatinimo, apgyvendinimo, poilsio ir kitų paslaugų jiems teikimu, tačiau visomis paslaugomis, kurios siūlomos mūsų svečiams, su specialiais abonementais, suteikiančiais dideles nuolaidas, mielai naudojasi ir vietiniai gyventojai“, – sako R.Malinauskas.

Tai, kad rūpindamiesi kurortu druskininkiečiai neužmiršta ir kaimo gyventojų, liudija čia vykstantys pokyčiai: net 9 iš 10 Druskininkų savivaldybės kaimiškųjų bendruomenių turi naujus, patogius bendruomenės namus!

Druskininkuose – profesionali sporto bazė

Druskininkams augant kartu buvo tobulinama ir kurorto sporto infrastruktūra. Kaip teigia R.Malinauskas, viena iš Druskininkų plėtojimo krypčių – profesionalaus komercinio sporto kryptis, todėl dar 2001 m. įsteigtas šiuolaikiškas sporto centras su keturių šimtų vietų sale žiūrovams, o 2009 m. įrengtas universalus sporto aikštynas su aukščiausią įvertinimą turinčia dirbtinės dangos futbolo aikšte, kurioje gali vykti aukšto rango tarptautinės futbolo varžybos.

Druskininkuose šiuo metu įrenginėjamas visai šalies ir tarptautinei sporto bendruomenei reikšmingas objektas – Sportininkų rengimo centras. Druskininkų savivaldybės taryba, įvertinusi objekto svarbą Lietuvai, centro statybai skyrė žemės sklypą vienoje gražiausių Druskininkų vietų, šalia Ratnyčėlės upės.

Šiuo metu jau įrengta universali sporto salė, 25 m ilgio 8 takų plaukimo baseinas, atskiros dvikovės sporto šakų, bokso, treniruoklių ir kitos salės, įrenginėjamas stadionas, metimo sektorius, viešbutis.

Žiemos sporto mėgėjus visus metus džiugina profesionalios „Snow Arenos“ trasos. Šiai arenai yra išduotas Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) pažymėjimas, kuriuo patvirtinama, kad trasa atitinka aukščiausio lygio reikalavimus, o portalas Skiresort.info „Snow Arenai“ suteikė aukščiausią įvertinimą – 5 žvaigždutes.

Visi Druskininkų savivaldybės mokyklų šeštų klasių mokiniai dalyvauja nemokamose slidinėjimo pamokose. Šią programą moksleiviams savivaldybė inicijavo siekdama, kad jaunoji druskininkiečių karta užaugtų pažinusi slidinėjimo galimybes. Programa finansuojama Druskininkų savivaldybės ir „Snow Arenos“ lėšomis.

Druskininkų infrastruktūra puikiai pritaikyta ir tarptautinėms sporto varžyboms. Būtent čia 2021 m. vyks pasaulio lietuvių sporto žaidynės. „Dėl teisės rengti XI pasaulio lietuvių sporto žaidynes varžėsi Palanga, Klaipėda, Birštonas, bet laimėjome mes, nes jau dabar turime puikią sporto bazę, aikštynų, o per ket-verius artimiausius metus taip pat neketiname sėdėti rankų sudėję“, – sako Druskininkų meras R.Malinauskas. 

Trūksta tik modernaus Kultūros centro

Druskininkai ne tik džiaugiasi sėkme, bet ir turi ateities planų. Vienas reikšmingiausių projektų – modernus Kultūros centras, kuriame bus galima organizuoti tarptautinius koncertus, teatrų ir kino festivalius, plėtoti konferencinį turizmą. Šiuo metu rengiamas centro techninis projektas. Centrą planuojama įrengti buvusios „Nemuno“ sanatorijos koncertų salės vietoje.

„Konferencinio turizmo srityje Lietuvai dar reikia pasitempti, todėl mes manome, kad tokiems renginiams pritaikyti rūmai Druskininkams būtini. Juose būtų daugiafunkcės didžioji, mažoji ir kino salės, kurios tiktų įvairiems renginiams. Bendra šio projekto vertė – apie 15 mln. eurų ir jam įgyvendinti jau ieškoma finansavimo šaltinių“, – pasakoja R.Malinauskas.

Druskininkiečiai, pasak mero, didžiuojasi, kad iš beveik užmiršto, pensininkų ir įkyrių muselių miesto per keliolika metų Druskininkai sugebėjo vėl tapti mėgstamu kurortu. „Viskas, ką iki šiol druskininkiečiai kantriai dirbdami sukūrė savo rankomis, turi dvejopą pridėtinę vertę: jų gyvenimas tapo kur kas prasmingesnis ir turiningesnis, todėl jie kuria savo ateitį mūsų mieste, o paslaugų kokybe Druskininkai nenusileidžia geriausiems Europos kurortams. Kai pastatysime šiuolaikiškus Kultūros ir kongresų rūmus, bus suformuota visa moderniam kurortui reikalinga infrastruktūra“, – neabejoja meras.

Jau šiemet Druskininkuose pradedama įrenginėti „Menų kalvė“, kurioje menininkai turės patalpas ne tik darbui, bet ir parodoms, prekybai meno dirbiniais. Toliau puoselėjami planai įrengti jūrą po stogu – įgyvendinant šį unikalų projektą būtų išplėstas Druskininkų vandens pramogų parkas ir įrengtas Baltijos jūros kraštovaizdžiui būdingas dirbtinis paplūdimys. Rekonstrukcijos laukia gydyklos, kuriose planuojama teikti lankytojams naujas, dar niekur Lietuvoje neteikiamas paslaugas, planuojama atnaujinti ir kurorto centre esančią pėsčiųjų alėją.

Investuotojų laukia buvusi „Nemuno“ sanatorija ir Druskininkų aerodromas, kurio projektas jau parengtas. Pasak R.Malinausko, šiuo metu aerodrome gali leistis nedideli lėktuvai, galintys tūpti ten, kur nėra specialaus įrengto tako, o Druskininkų tikslas – modernizuoti aerodromą taip, kad jame galėtų leistis nedideli, iki 70 vietų lėktuvai. „Neplanuojame nuolatinių reisų, tačiau užsakomieji reisai būtų dar viena patogi galimybė atvykti pas mus svečiams iš tolimų kraštų. Pavyzdžiui, turistai, atskridę į Varšuvos ar Kijevo oro uostą, pas mus atkeliautų nedideliais užsakomaisiais reisais“, – apie projektą, kuris jau pristatomas įvairiose turizmo parodose ir mugėse, pasakoja R.Malinauskas.

Druskininkai – vienas iš tų Lietuvos kurortų, į kuriuos važiuojame ne tik pailsėti, bet ir pasisemti jėgų bei pasimėgauti išskirtinėmis pramogomis. Į Palangą ar Kuršių neriją rudenį, žiemą ir pavasarį išsiruošia tik mėgėjai, o štai Druskininkuose visuomet yra ką veikti, – maždaug taip į klausimą, kas juos skatina rinktis šį Pietų Lietuvos kurortą, atsako daugelis poilsiautojų. Kai kurie priduria vietas užsisakantys iš anksto, nes per ilguosius savaitgalius ar tuomet, kai vyksta vietos gyventojų ir kurorto svečių pamėgti tradiciniai renginiai, gali būti nelengva rasti vietą nakvynei.

Viktorija MITKUTĖ

„Ne sezono meto čia nebūna“, – sako ir druskininkiečiai. Ir jie teisūs, nes gali pasiūlyti sveikatinimo procedūrų ir įvairių pramogų dvylika mėnesių per metus net išrankiausiems turistams.

Vasara prasidės karnavalu ir gausybe renginių

„Vietų, kur galima apsistoti, nuolat daugėja, mes savo svečių nakvyne taip pat rūpinamės iš anksto, bet tie, kurie nuspręs atvažiuoti į mūsų tradicinę kurorto šventę, tikrai neliks nakvoti gatvėje“, – ramina Druskininkų kultūros centro direktorė Rima Viniarskaitė, kviesdama į vasaros sezono atidarymą, kuriame netrūks ir jau tradicinių, ir naujų pramogų.

Pasak jos, į vasarą, kaip ir kasmet, druskininkiečiai bei kurorto svečiai įžengs teatralizuota eisena. Iki šiol karnavalinėmis kaukėmis pasipuošdavo tik vietiniai gyventojai, užtat šiemet dalyvauti eitynėse gali ir svečiai.

„Kadangi svečius iš kitų miestų dalyvauti persirengėlių eitynėse kviečiame pirmą kartą, išdrįsusių užsiregistruoti nėra daug, bet tikimės, kad eitynės bus dar spalvingesnės“, – sako R.Viniarskaitė ir pasakoja, kad tai toli gražu ne vienintelis tradicinės šventės akcentas.

Jos metu vyks daugybė įvairių koncertų ir varžybų. Pavyzdžiui, šeimos, kurios nuspręs dalyvauti orientavimosi varžybose, laimės įvairių prizų, sveikuoliai Karolio Dineikos parke galės ne tik mankštintis ir dalyvauti varžybose, bet ir pasimėgauti gongų terapija, ekstremalių pojūčių gerbėjai išmėgins šuolį su guma nuo „Snow Arenos“ ar dalyvaus tinklinio varžybose sniege, o mėgstantys triukšmingesnes pramogas linksminsis miesto aikštėse.

Kaip ir kasmet, šventėje skambės klasikinė muzika, koncertuos folkloro ansambliai, autorinių dainų atlikėjai ir jaunimo muzikos grupės. Vyks ir tradicinė amatų bei tautodailės dirbinių mugė.

„Viena šių metų naujovių – atskira zona vaikams. Vijūnėlės parke patiems mažiausiems mūsų svečiams bus rodomi spektakliai, kartu su tėveliais jie mokysis gaminti aitvarus, supsis karuselėse, dalyvaus įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, skirtuose visai šeimai. O ypač įspūdingas reginys laukia tų, kurie ateis į Druskonio pakrantę, kur vyks muzikos, šviesos, vandens, lazerių ir fejerverkų šou. Jo metu pirmą kartą vaizdą bus galima stebėti didžiuliame, net 10 metrų vandens ekrane, kuris bus įrengtas pačiame ežere“, – pasakoja R.Viniarskaitė.

Pasak Kultūros centro vadovės, netrūks renginių ir visą vasarą, tad poilsiaujantys ar sveikatos programose dalyvaujantys kurorto svečiai dažnai galės pasiklausyti koncerto, o vasarai įpusėjus išėjusius po procedūrų pasivaikščioti poilsiautojus maloniai nustebins gyvosios skulptūros. „Vakarų kurortų gatvėse neretai matome parkuose stovinčius aktorius, ten seniai egzistuoja gatvės teatro kultūra, todėl nusprendėme, kad ir pas mus turi atsirasti gyvųjų skulptūrų: liepos viduryje ketiname surengti gatvės teatro festivalį“, – atskleidžia R.Viniarskaitė.

Laiko patikrintas kurortas

Vasaros sezono atidarymo šventė – jau šių laikų tradicija. Tačiau gausiai gamtos apdovanotas pačiuose Lietuvos pietuose esantis kurortas jau kelis šimtmečius vertinamas visų pirma dėl savo gamtinių ir gydomųjų išteklių. Jo mineraliniai šaltiniai žinomi nuo XVIII a. pradžios, kai sūriuosius vandenis gydymui ėmė naudoti vietos gyventojas P.Sūrutis (Suraučius, Surmetis). Pasakojama, kad jis dideliuose kubiluose šildydavo šaltinių vandenį ir išpilstęs į mažus buteliukus gydydavo juo ligonius.

XVIII a. pabaigoje Druskininkais susidomėjo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis, o kai rūmų gydytojas ištyrė gydomąsias čia trykštančio mineralinio vandens savybes, būtent jis savo dekretu paskelbė Druskininkus gydomąja vietove. Nutiko tai 1794-aisiais – daugiau kaip prieš 220 metų. Taigi Druskininkai – ne tik didžiausias, bet ir seniausias visus metus veikiantis Lietuvos balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas.

Nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios buvo ruošiamos nuo XIX a. pradžios, tikru kurortu Druskininkai tapo tik tada, kai Vilniaus universiteto profesorius I.Fonbergas 1835 m. paskelbė čia trykštančių šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimus ir jais remdamasis Rusijos imperatorius 1837 m. pripažino Druskininkus mineralinių šaltinių kurortu. Netrukus po to buvo pastatyta pirmoji 14 vonių purvo gydykla, o kai ją sunaikino gaisras, iškilo net 150 vietų mūrinė balneologinė gydykla, kurios iki mūsų dienų išlikusiame istoriniame pastate dabar įsikūręs viešbutis „Europa Royale Druskininkai“.

XIX a. viduryje Druskininkai jau buvo trečias pagal populiarumą Rusijos imperijos kurortas, įskaitant Krymą ir Kaukazą, amžiaus pabaigoje čia kasmet gydėsi apie 5 tūkst. žmonių, o Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, 1913 m., kurorte apsilankė daugiau kaip 18 tūkst. poilsiautojų! Praūžus karui pirmasis kurortinis sezonas oficialiai buvo atidarytas 1923-iaisiais, tačiau pats kurortas atkurtas ir vėl pradėjo augti tik nuo 1930 m. Jau 1937-aisiais per metus sveikatą jame atgavo 11 tūkst. ligonių.

Tarpukariu ypač populiarus buvo gydymo saule, oru ir judėjimu parkas. Jį po Antrojo pasaulinio karo ėmėsi atkurti gydomosios kūno kultūros specialistas Karolis Dineika, kurio vardu mūsų laikais parkas ir vadinamas. Būtent čia galima ne tik pasivaikščioti ir pasimankštinti, bet ir išbandyti unikalias senąsias procedūras.

O sovietmečiu pastatytos gausiam žmonių srautui pritaikytos purvo ir vandens gydyklos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo iš esmės pertvarkytos ir atgimė naujam gyvenimui kaip visų pamėgta Druskininkų gydykla ir Druskininkų vandens parkas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2017-m

Guoda SEMAŠKAITĖ

„SPA Vilnius Druskininkai“ yra teikiamos ir kurortinio gydymo paslaugos, nors didžioji dalis – įvairios sveikatinimo ir SPA procedūros bei terapijos.

Prieš 13 metų, kai dažnas lietuvis tik spėliodavo, ką gali reikšti tas SPA („gal Sporto ir pramogų asociacija?”), verslininkas Valdas Trinkūnas įkūrė vieną pirmųjų Baltijos šalyse sveikatinimo ir SPA centrą „SPA Vilnius Druskininkai“. Žmona Dalė, iki tol daugiausia laiko skyrusi namams ir šeimai, prisidėjo prie iš sovietmečio likusios sanatorijos jos gimtajame mieste gaivinimo darbų. Netrukus į šeimos verslą įsitraukė vyresnioji duktė Dovilė, besirūpinanti rinkodara ir komunikacija, vėliau – ir jaunėlė Ieva, daugiausia dirbanti su finansais. Taip plėtėsi „SPA Vilnius“ paslaugų bei centrų žemėlapis.

„Esame šeimos kompanija įvairiomis prasmėmis. Mažoji „SPA Vilnius“ šeima – tai mes, šios bendrovės įkūrėjai ir vadovai, o didžioji „SPA Vilnius“ šeima – tai ir visi mūsų darbuotojai, kurie taip pat turi būti kaip šeimos nariai: kartu tariamės, kartu ieškome geriausių sprendimų savo klientams. O mūsų lojalūs klientai, atvykę į Druskininkus ar Anykščius, jau irgi jaučiasi kaip namie. Pavyzdžiui, juos viešbučio restorane jau kelinti metai iš eilės pasitinka tas pats žmogus, kuris į juos kreipiasi vardu ir jau žino, ką šie svečiai mėgsta, ar gali vartoti cukrų, o gal netoleruoja gliuteno“, – apie šeimos atmosferą „SPA Vilnius“ centruose pasakoja bendrovės rinkodaros vadovė Dovilė Navickienė.

Labiau būtinybė nei prabanga

Dovilės vyras kardiologas Rokas Navickas irgi vis daugiau prisideda prie sveikatinimo paslaugų strategijos tobulinimo. Sutuoktinių mažametės dukros, prisiklausiusios tėvų kalbų, juos mėgdžiodamos, iš nuogirdų taip pat dažnai aptarinėja klausimus, susijusius su verslo reikalais. Mat D.Navickienės šeimos gyvenime erdvė ir laikas nėra skirstomi į darbo ir nedarbo. Apie darbus artimieji diskutuoja ir namie, ir prie pietų stalo. „Mūsų kalbos apie „SPA Vilnius” netilo net gimdymo palatoje“, – juokiasi Dovilė.

Pasakojimą apie dviejų šeimos kartų valdomą verslą ji pradeda nuo pirmųjų „SPA Vilnius Druskininkai“ gyvavimo metų: „Sanatorijos finansuojamos iš ligonių kasų. Tačiau vien šių lėšų nepakanka, norint žmogų kokybiškai apgyvendinti, pamaitinti, gydyti ar reabilituoti, dar masažą padaryti. Ne visi pacientai būna patenkinti sužinoję, kad už paslaugas reikia primokėti. Be to, sveikos šeimos, kurios į Druskininkus atvyksta pailsėti, ligonius gerbia, bet atostogoms norėtų pozityvesnės aplinkos. Tad dauguma mūsų svečių – privačiai atvykstantys klientai.“

Pašnekovė pamena, kad žmonės Lietuvoje dar gerai nežinojo, ko tikėtis iš SPA centrų, tuo labiau – ką apskritai tai reiškia. „Pats SPA pavadinimas kilo iš lotyniško posakio „Sanitas per aquam“, reiškiančio „sveikatą per vandenį“. Tad akcentuojamos pirmiausia gydomosios vandens galios. Tačiau pagrindinis SPA paslaugų tikslas – ne ligų gydymas, bet jų prevencija. Tai profilaktinis sveikatinimas, galintis atitolinti įvairias grėsmes sveikatai. Pastebėjau, kad dabar žmonės SPA paslaugas jau vertina labiau ne kaip prabangą, bet kaip būtinybę“, – sako D.Navickienė.

Nuo Druskininkų iki Anykščių

2014 m. „SPA Vilnius“ duris atvėrė ir Anykščiuose. „Druskininkai dabar – ne tik Čiurlionis ir mineraliniai vandenys, bet ir pramogos. Norėjome įkurti SPA centrą su viešbučiu ten, kur dar neišplėtotas rekreacinis turizmas. Kartais šeimai norisi Druskininkų su vandens parkais ir Sniego arena, o kartais – visiškos ramybės, be jokių „popsinių“ trukdžių. Anykščiai – ramus miestelis, jame nėra jokio triukšmo ir masinių pramogų, tik nuostabi gamta ir ramybė“, – paaiškina D.Navickienė, pridurdama, kad šio centro įkūrimu labiausiai rūpinosi kaip tik tuo metu po studijų iš užsienio grįžusi sesuo Ieva.

Šeima įkūrė ir „SPA Vilnius“ dienos centrą sostinėje. „Tai paskatino patys klientai. Kai kurie vilniečiai, mėgstantys lankytis mūsų SPA centre Druskininkuose, ne kartą išreiškė pageidavimą gauti tokias pačias paslaugas sostinėje, kad nebūtinai reikėtų planuoti savaitgalio išvyką. Taip pat ten lankosi ir užsieniečiai. Druskininkuose didžioji dalis klientų – lietuviai, nemažai yra rusų, specialiai čia atvykusių pailsėti ir gydytis, o sostinėje masažo pasidaryti ateina daugiau svečių iš Vakarų Europos“, – pasakoja D.Navickienė.

Ji atskleidžia, kad dar vieną „SPA Vilnius“ centrą 2019 m. planuojama atverti Palangoje  „Visi šie mūsų centrai skiriasi plotu ir kai kuriomis smulkmenomis, bet visuose siekiame išlaikyti „SPA Vilnius“ DNR, t.y. tokį patį paslaugų formatą, naudojamą kosmetiką, o svarbiausia – aukščiausią paslaugų kokybę. Net ir mūsų darbuotojai rotuoja, pavyzdžiui, sezono metu kai kurie iš Vilniaus persikelia į Druskininkus, o sezonui atslūgus grįžta dirbti į Vilnių“, – sako „SPA Vilnius“ rinkodaros vadovė.

Penki pojūčiai

Šiandien „SPA Vilnius“ centrai turi apie 3 tūkst. ypač lojalių klientų, kurie, kad užsisakytų poilsį, jau skambina ne bendru informacijos numeriu, o bendrauja su jiems paskirtais vadybininkais ir iš karto žino, kokios programos pageidaus.

Per 13 metų bendrovė pelnė ir įvairių apdovanojimų, tarp jų ir pasaulinį geriausio SPA Rytų Europoje apdovanojimą. D.Navickienė įsitikinusi, kad sėkmę šiam sveikatinimo ir SPA paslaugų verslui gali garantuoti ne prabangus interjeras, ne įmantrūs masažų ar vandens procedūrų pavadinimai, o visų pirma žmogiškasis veiksnys: „Mūsų patirtis – tai, ko neįmanoma nupirkti už pinigus arba kas nėra aiškiai pastebima, bet jaučiama.“

Pašnekovė sako, kad anksčiau Lietuvoje žmonės būdavo įpratę pas masažuotoją eiti kaip pas odontologą: lauki eilėje, tave pakviečia, ateini ir guliesi ant stalo. Dabar masažo seansas – tai malonumas, tarsi ritualas.

D.Navickienė su darbuotojais didelį dėmesį skiria aptarnavimo subtilybėms, paveikiančioms visus penkis žmogaus pojūčius. „Atidarę „SPA Vilnius Druskininkai“ daug keliavome ir domėjomės sveikatinimo paslaugomis. Sužinojome, kad masažas – ne tik technika, bet visas procesas: nuo to, kaip žmogus priimamas ir palydimas į kabinetą iki šviesų, spalvų reikšmės kliento savijautai. Visa tai svarbiau nei brangi kėdė ar krištolinė lempa“, – nusišypso ponia Dovilė.

Ji atrado, kad į vandens procedūrų ar masažo kabinetą atėjusiam žmogui didesnį poveikį pirmiausia daro netiesiogiai arba ne iš karto pajuntami dalykai, tokie kaip garsai, specialisto elgesys. Pavyzdžiui, tai, kad jis ateina prie kliento ir pats jį palydi iki kabineto, avi tokius batus, kurie nekaukši, klientui persirenginėjant rankšluostį laiko tokiame lygyje, kad jo nematytų. „Vadovaujamės filme „Gyvenimas yra gražus“ išsakyta mintimi: tu tarnauji, bet nesi tarnas. Tokiu principu dirba mūsų specialistai“, – sako iki smulkmenų darbą SPA centruose pažįstanti D. Navickienė.

Pasak jos, „SPA Vilnius“ ypač rūpinasi garsiniu fonu kabinete. Tam samdoma muzikos vadybos kompanija iš Londono. Jie patys lankėsi „SPA Vilnius“ centruose, stebėjo aplinką ir dabar parenka melodijas bei periodiškai jas kečia.

Svarbiausia – atmosfera

„Mes nesigiriame didžiausiu patalpų plotu. Mes neakcentuojame kambarių dydžio ar naujausių technologijų, mums svarbiausia – aukščiausia atliekamų paslaugų kokybė bei iš smulkmenų susidedanti atmosfera, kad atėjęs žmogus galėtų visiškai atsipalaiduoti ir gerai jaustis po procedūrų“, – vieną svarbiausių „SPA Vilnius“ tikslų įvardija D.Navickienė.

Rinkodaros specialistė sako, kad SPA centrų, kuriuos įkūrė jos šeima, koncepcija neatsitiktinai lemia ir verslo partnerių pasirinkimą. „Procedūros mūsų kabinetuose atliekamos su prabangios anglų kosmetikos „ESPA“ priemonėmis. Jos natūralios, jose nėra parabenų, tad ir galiojimo laikas palyginti trumpas. Bet ieškant kosmetikos tiekėjų mums buvo labai svarbu ir toks pat požiūris į klientą bei paslaugas. „ESPA“ irgi daug dėmesio skiria ne tik pačiam rezultatui, pavyzdžiui, kad veido oda išliktų kuo lygesnė, bet ir aplinkai, aptarnavimo procesui, ritualams“, – pasakoja D.Navickienė.

Ji pabrėžia, kad šios kosmetikos linijos kompanija – irgi šeimos verslas. Jam vadovauja septyniasdešimtmetė moteris, kurią už nuopelnus grožio pramonei Britų imperijos ordinu apdovanojo pati Didžiosios Britanijos karalienė. „Partneriams „ESPA“ kelia griežtus reikalavimus, pavyzdžiui, žiūri, kad bendrovėse, kurios nori gauti leidimą naudoti „ESPA“ kosmetiką ir ja prekiauti, kuo ilgiau dirbtų tie patys darbuotojai ir išlaikytų teikiamų paslaugų kokybę. „ESPA“ netgi dažnai mums atsiunčia slaptų tikrintojų, kurie pas mus užsiregistruoja kaip klientai, užsisako procedūrų, po to teikia kritines pastabas“, – užkulisius atskleidžia D.Navickienė.

Jos teigimu, „SPA Vilnius“ siekia kuo daugiau paslaugų išlaikyti savo rankose, kad jų nepriekaištingą kokybę būtų lengviau sužiūrėti: „Mes daug dėmesio skiriame maistui. Produktus užsakome iš vietinių ūkių. Bet viską, kas įmanoma, darome patys. Nevežame duonos iš kepyklų – ją kiekvieną rytą kepa mūsų konditerės. Neperkame ledų iš išorės tiekėjų – juos kasdien gamina mūsų restorano meistrai. Technikai prižiūrėti firmos nesamdome – tam dirba mūsų nuolatiniai darbuotojai. Taip pat savo valdose turime ir skalbyklą, kurioje skalbiame.“

D.Navickienė primena, kad „SPA Vilnius Druskininkai“ yra teikiamos ir kurortinio gydymo paslaugos, nors didžioji dalis – įvairios sveikatinimo ir SPA procedūros bei terapijos. Kabinetuose dirba ir gydytojai, kurie klientų pageidavimu konsultuoja, teikia rekomendacijas, jei reikia – sudaro SPA procedūrų planą. ■

Diana Sinkevičiūtė

Didžiausias Lietuvoje tarptautinis Druskininkų kurortas skaičiuoja per 2015-uosius nuveiktus darbus ir neketina nustoti stebinti Druskininkų miesto svečių naujais projektais. Sėkmingai sezoniškumą įveikęs kurortas pelnytai gali būti vadinamas Lietuvos turizmo sostine. Apie praėjusių metų iššūkius ir ateities planus kalbamės su Druskininkų miesto meru Ričardu Malinausku.

– Druskininkų miesto mero pareigas einate jau ne vieną kadenciją, tačiau tiesiogiai išrinktas esate pirmą kartą. Ar svarbus jūsų darbui buvo miesto gyventojų išreikštas pasitikėjimas?

– Žinoma, rinkimuose tiesiogiai man, kaip merui ir kaip žmogui, išreikštas druskininkiečių pasitikėjimas – be galo svarbus. Net 70 proc. visų rinkėjų balsų pirmajame rinkimų ture yra įrodymas, kad kartu su komanda dirbome teisinga kryptimi, ir stimulas dar labiau stengtis bendruomenės labui.

Noriu pasidžiaugti, kad sprendimas rinkti me­rus tiesiogiai sudarė sąlygas žmonėms aiškiai iš­reikšti savo nuomonę, – nuo šiol visose Lietuvos savivaldybėse mero darbą dirba didžiausią bendruomenės pasitikėjimą pelnę žmonės. Tai labai svarbu, juk savivalda dirba žmonėms.

– Po pirmųjų Lietuvoje tiesioginių merų rinkimų praėjo metai. Ką pavyko per juos nuveikti?

– Suprantu, kad visiems labai įdomu, kokie buvo pirmieji metai po tiesioginių merų rinkimų, ta­čiau Druskininkų savivaldybės meru dirbu jau 16 metų ir visas tas laikas man yra vienodai svarbus ir reikšmingas.

Be abejo, Druskininkai praėjusiais metais tu­rė­jo kuo nudžiuginti bendruomenę ir kurorto svečius, tačiau noriu pabrėžti, kad projektų įgyven­­dinimas priklauso ne tik nuo gražių norų, bet ir nuo galimybių. Vienokios galimybės buvo prieš 10 metų, kitokios – prieš penkerius, dar kitokios – šiandien. Bet sutelkę visus administracinius ge­bė­­­jimus ir išmonę stengiamės išnaudoti bent men­­kiausią šansą sukurti kažką išskirtinio, unikalaus, naudingo bendruomenei ir svečiams.  Pui­kus­ to pavyzdys – Druskininkuose įgyvendinti projektai.

– Kokius projektus jau pavyko įgyvendinti?

– Metų pradžioje Druskininkuose atidarytas Sportininkų rengimo centras. Tai objektas, naudingas šalies ir tarptautinei sportininkų bendruomenei, o jau kitais metais centre vyks pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionato finalinis Pa­saulio taurės etapas.

Nuoširdžiai džiaugiuosi strateginio Drus­ki­nin­kų turizmo infrastruktūros objekto – UAB Drus­ki­­ninkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ plė­tra. Metų pabaigoje duris atvėrė centrui priklausantis išskirtinio interjero viešbutis „Flores“ bei SPA centras, o visas kompleksas nuo šiol sujungtas stiklinėmis galerijomis. Tokio prabangaus, ry­tie­tiško stiliaus viešbučio Lietuvoje niekur nėra – viešbučio dizaineriai sukūrė išskirtinį interjerą, kurio detalės atplukdytos iš Tolimųjų Rytų. Drus­kininkai nuo šiol gali didžiuotis ne tik tuo, kad čia žiemą galima atrasti vasarą, o vasarą – žie­mą, bet ir tuo, kad neišvykus iš Lietuvos galima nusikelti į tolimąją Balio salą Indonezijoje.

Praėjusiais metais Druskininkuose atidarytas ana­logų Lietuvoje neturintis Lynų kelias, sujungęs mano jau minėtus lankomiausius kurorto objektus – miesto centre esantį Vandens parką ir „Snow Areną“. Lynų kelias pritaikytas ir judėjimo negalią tu­­­­rintiems miestiečiams bei kurorto svečiams. Neįgaliesiems pritaikyta ir didžioji dalis mies­­to in­frastruktūros: sukūrėme neįgaliesiems skirtą savival­dybės žemėlapį, neįgalieji gali mė­gau­tis Van­dens parko ir „Snow Arenos“ paslaugomis, specia­liai judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaiky­tas ir vienas populiariausių Ilgio ežero paplūdimių.

Man, kaip merui, labai svarbu, kad tokie iš­skir­tiniai objektai, kaip centras „Aqua“ bei žiemos pra­­­mogų kompleksas „Snow Arena“, ne tik nėra do­tuojami iš savivaldybės biudžeto, bet netgi at­virkščiai – patys dirba bendruomenės labui remda­mi renginius, šventes, bendruomenę. So­cia­li­nė atsakomybė yra labai svarbi.

– Akivaizdu, kad miesto svečiams Druskininkai turi ką pasiūlyti, o kaip sekasi į bendruomenę įtraukti Druskininkų gyventojus?

– Jei kalbame apie bendruomeniškumą, praėjusiais metais duris atvėrė atnaujintas Karolio Di­nei­kos sveikatingumo parkas. Tai parkas, už kurį visi kartu, surėmę pečius, kovojome ir siekėme, kad senąsias sveikatinimo tradicijas menanti vieta nebūtų privatizuota. Šiandien šis parkas išsaugotas visiems: turtingas savo istorija ir tradicijomis, jis kviečia lankytojus išbandyti atgaivin­tas unikalias senąsias procedūras, šeimos su vaikais gali aktyviai leisti laisvalaikį: važinėti at­nau­jintais takais, žaisti vaikų žaidimų aikštelėje, sportuoti gimnastikos ir sporto aikštelėse bei mechaninių treniruoklių take.

Net devynios iš 10-ies Druskininkų savivaldybės kaimiškųjų bendruomenių jau turi savo bendruomenės namus, kuriuose aktyviai veikia meno kolektyvai, susiburiama per įvairias šventes, rengiami edukaciniai užsiėmimai, teminės senosiomis dzūkų tradicijomis paremtos vakaronės. Džiaugiuosi bendruomeniškais, kūrybingais ir darbščiais kaimiškųjų teritorijų gyventojais, or­ga­nizuojančiais renginius ir savivaldybės gyventojams, ir svečiams.

Labai smagu žiūrėti į aktyvų savivaldybės jaunimą. Iki šiol Druskininkų jaunimo užimtumo centras garsėjo kaip viena moderniausių erdvių visoje Lietuvoje, puikiai pritaikytų jaunimo veikloms, o praėjusiais metais šalia centro įrengtos naujos aikštelės, skirtos riedlentėmis, riedučiais ir BMX dviračiais važinėjančiam Druskininkų jaunimui. Labai džiaugiuosi, kad centras ne tik įrengė aikšteles, bet ir įsigijo visą reikiamą in­ven­torių, tad jaunuoliai yra aprūpinti viskuo, ko reikia aktyviam ir, svarbiausia, prasmingam laisvalaikiui.

– Akivaizdu, kad per metus pasiekta nemažai. Tai vis dėlto kokia Druskininkų sėkmės formulė?

– Tiek aš, kaip meras, tiek visa mano komanda tu­rime stiprias vertybes ir nuostatas, žinome bendruomenės poreikius ir aiškiai matome ku­rorto ateities perspektyvas, todėl taip, kaip dirbome iki šiol, dirbsime ir ateityje, neatsižvelgdami į jokias politines peripetijas.

Už Druskininkų sėkmę esu dėkingas visiems krašto žmonėms, kūrusiems ir tebekuriantiems savo miestą. Mylėdami savo kraštą visi kartu su­kūrėme tai, ką šiandien visa Lietuva laiko pavyzdžiu, – matomą ir giriamą kurortą, turintį ypatin­gą aurą, kultūrą, vertybes.

Mylėdami savo kraštą visi kartu su­kūrėme tai, ką šiandien visa Lietuva laiko pavyzdžiu.

Tačiau tenka apgailestauti, kad bendruomenėje atsiranda narių, kurie kurstydami nesantaiką bei norėdami tenkinti savo interesus pamina daug metų puoselėtą kurorto įvaizdį. Kurdami skundus ir šmeižto akcijas dėl savo asmeninių ar siaurų partijos interesų tie žmonės menkina Druskininkus ir viską, kas sukurta bendruomenės rankomis. Tokiems niekada nebuvo ir ne­bus vietos mano komandoje – aš tikiu, kad jų poelgius įvertins ir žmonės.

– Nuveiktus darbus skaičiuoti smagu, tačiau nauja kadencija dar tik įsibėgėjo. Ką galite pažadėti miesto svečiams ir gyventojams ateinančiais metais?

– Galėčiau nesustodamas kalbėti apie Druski­nin­kuose įgyvendintus ir planuojamus projektus, apie čia gyvenančių žmonių lūkesčius ir svajones, tačiau žinau, kad visus domina ir politinė si­tuacija. Todėl noriu pasakyti: gyvenimas nestovi vietoje, tam tikros aplinkybės koreguoja planus, bet turime išlikti ištikimi savo vertybėms ir pa­ma­tiniams principams. Todėl užtikrinu: Drus­ki­ninkai augo ir augs kaip tarptautinis kurortas, ku­ris kasmet gražėja ir tobulėja.

Yra ne vienas pasirinkimas ir esu tikras, kad pasirinksime teisingiausią kelią, o prioritetas visada bus darbai, ateities planai ir ryžtas.

Aš ir visa mano komanda kartu su druskininkiečiais dirbsime tam, kad progresas nesustotų. Jau ne kartą esu sakęs ir galiu tik pasikartoti: kol jaučiu bendruomenės palaikymą, tol dirbsiu ku­rorto ir žmonių labui. Ir čia nereikia ieškoti politinių aspektų, nes aš visada maniau, kad visų di­delių ir reikšmingų darbų pagrindas yra komanda. Nesureikšminkite politinės priklausomybės – priminsiu, kad ne vienoje Lietuvos savivaldybėje dirba merai iš opozicinių partijų arba nepriklausydami jokiai partijai, tad ir Druskininkų situacija ne išskirtinė. Yra ne vienas pasirinkimas ir esu tikras, kad pasirinksime teisingiausią kelią, o prioritetas visada bus darbai, ateities planai ir ryžtas.

Pažadu, Druskininkai ateityje tikrai dar nu­stebins išskirtiniais projektais, o kol kas kviečiu visus atvykti į Druskininkus ir įsitikinti, kad darbai čia nesustojo: pasigrožėkite šimtatūkstantine narcizų jūra, išmėginkite Lynų kelią, pasivaikščiokite Karolio Dineikos sveikatingumo parke, pasisemkite druskininkiečių energijos ir optimizmo.

Užs. Nr. BSS 2368

BFL

Kur praleisti paskutinio rudens mėnesio laisvadienius? Kuršių nerijoje laukia vėjo pasaulis, Anykščiuose sužibo naujasis Laimės žiburys – Lajų takas, vandens pramogomis Palangai alsuoti į nugarą bando už kelių kilometrų esantys Žibininkai, o kūno raumenis labiausiai turėtume jausti po išvykos į Druskininkus ir Anykščius.

Inga NECELIENĖ

Žvalgybą pradėkime nuo pajūrio kurortų ir nieko nekainuojančio, bet fizinei ir psichinei sveikatai naudingo vaikščiojimo gamtoje. Šiuo metu Neringą verta aplankyti dėl laukinės gyvūnijos ir augmenijos. Šernų čia jau mažiau nei vasarą, užtat didelė tikimybė išėjus pasivaikščioti į mišką pamatyti lapių ir briedžių. Lapkritį briedžiai meta ragus, todėl dar viena pramoga nemėgstantiesiems vaikštinėti be tikslo – į mišką traukti ragauti, tai yra briedžių ragų ieškoti.

Orientavimosi bumas

Palangoje ties Jūratės gatve prasidedantis ir per pušynus palei jūrą Kunigiškių link besidriekiantis nemokamas sveikatingumo takas „Labrytys“ prieš porą metų buvo atnaujintas, o nutiesus atkarpą, vedančią atgal į miestą, nuo 3 km pailgėjo iki maždaug 6 km. Taip pat atsirado penkios aktyvaus poilsio zonos su sporto įrenginiais ir lauko treniruokliais, dviračių stovų, medinių suolų.

Šiemet ypač išpopuliarėjo prieš kelis sezonus pasiūlyti orientavimosi sporto parkai.

„Anksčiau mums reikėdavo pasakoti, kas tie orientavimosi parkai, o dabar žmonės užeina į turizmo informacijos centrą ir iškart prašo žemėlapių bei specialių kortelių atrastam punktui pažymėti. Punktų galima ieškoti ir važiuojant dviračiais, ir keliaujant pėsčiomis – sužymėta po keletą įvairaus sudėtingumo pėstiesiems ir dviratininkams skirtų trasų.

Šie parkai – galimybė ne tik iš arčiau susipažinti su Kuršių nerijos gamta, augmenija, miškais, bet ir pramokti arba atnaujinti žemėlapių skaitymo įgūdžius“, – sako Nidos kultūros ir turizmo centro „Agila“ turizmo informacijos specialistė Angelina Ivanova.

Orientavimosi parkai su stacionariais kontroliniais punktais įrengti visose Neringos gyvenvietėse (Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje) bei jų apylinkėse ir skirti tiek profesionalams, tiek mėgėjams.

Planuojama, kad nuo sausio šie parkai ir punktai ims veikti ištisus metus. Juos bus galima pasiekti ir slidėmis – jei tik bus sniego.

Pasikinkyti vėjo – į Nidą

Neringoje daugiau nei kitur šalyje ne tik smėlio, saulės, bet ir vėjo, todėl čia paleistas aitvaras garantuotai sklęs. Pagavus tinkamą vėjo gūsį bent atkarpą lėkti 20–30 km/val. greičiu galima sėdus į vėjaratį, kurį šiek tiek pasitreniravęs pajėgus valdyti ir jaunas, ir senas.

„7–8 metų vaikai jau gali patys susitvarkyti su vėjaračiu, kuris nereikalauja specialių įgūdžių ar fizinio pasirengimo. Viename vėjaračių žygyje dalyvavo trijų kartų atstovai – 70-metį perkopęs senelis, jo sūnus ir anūkai“, – pasakoja vėjaračius nuomojančios įmonės „Irklakojis“ direktorius Matas Mizgiris.

Panašiu principu kaip ant asfalto dangos vėjaratis ant užšalusio ledo žiemą čiuožia ledrogių pačiūžos. „Buriuoti ledroges nesudėtinga ir saugu, – tikina Kuršių marioms užšalus ledrogėmis virstančius vėjaračius siūlantis išbandyti M.Mizgiris. – Jos slysta beveik be garso, lengvai, dideliu greičiu, nes ant ledo daugiau dinamikos ir mažiau trinties. Atrodo, kad ir vėjo nedidelio tereikia. Net žvejai stebisi, kaip čia taip tyliai visai šalia jų tokia transporto priemonė pralėkė. Ant ledo didesnis erdvės pojūtis, todėl stipresnis ir skrydžio jausmas.“

Orai subjūra – baseinai ir pirtys atgyja

Stipriau atšalus arba prasidėjus šlapiam ir vėjuotam rudeniui, kai lauke pramogauti ne itin traukia, užsigeidus aktyvesnės veiklos dažnai prisimenamos po stogu teikiamos baseinų ir pirčių paslaugos. Druskininkuose kiekviena didesnė sanatorija turi baseinų ir teikia su vandeniu susijusias paslaugas, be to, čia dar yra vandens atrakcionų parkas su 20-ies pirčių kompleksu. Jame taip patį galima minti dviratį, elipsinį treniruoklį ar užsiimti vandens gimnastika.

Panašių fiziškai aktyvių pramogų ir sveikatinimo paslaugų gydyklose bei sanatorijose siūlo ir Birštonas, ir savąjį vandens pramogų parką projektuojanti Palanga.

„Baseinas, kuriame užaugo ir treniruojasi Giedrius Titenis, o ta proga kartą per metus atvažiuoja ir Rūta Meilutytė“, – taip savo miesto baseiną ir kartu mini SPA centrą, turintį keturias pirtis, sūkurinę vonią, kaskadų, pristato Anykščių turizmo informacijos centro direktorius Rimantas Sereičikas.

Jis pabrėžia, kad kol kiti svarsto ir skaičiuoja, Anykščiuose baseinas per visas krizes be sustojimo veikė ir tebeveikia. Jo paslaugų per metus prireikia apie 50 tūkst. žmonių, iš kurių anykštėnų – mažuma, sulaukiama daug aplinkinių, juo sėkmingai naudojasi ir mūsų kaimynai latviai.

Kol Palanga neapsisprendžia, vandens pramogų ir paslaugų karaliją ims siūlyti šalia Palangos esančiame Žibininkų kaime lapkričio pradžioje duris atveriantis Atostogų parkas. Čia bus ir tradicinių vandens baseinų, paslaugų, ir labai netradicinių. Pavyzdžiui, jeigu patinka minti dviratį, gal kur kas smagiau jo pedalus užgulti ne treniruoklių salėje, o baseine? Ši pas mus dar nauja reabilitacijos ir sporto priemonė padeda gerinti kraujotaką, mažinti antsvorį. Bus Žibininkuose ir didelių sūkurinių vonių, lauko, vaikų baseinų, tradicinis 25 m keturių takelių plaukimo baseinas, bus renkamos išmokti plaukti norinčių vaikų grupės.

Žibininkuose dar yra ne tik žinomas „HBH Juozo alus“ restoranas, bet ir jo teritorijoje įsikūręs mėgėjams karstytis po medžius rekomenduojamas nuotykių parkas, pasivaikščioti kviečiantis skulptūrų parkas ar pelkių takas, vaikų rojumi pretenduojantis tapti „Malūnų kaimas“. Netoliese įsikūręs ir jodinėjimo klubas.

Į priekį šauna Anykščiai

Kurortinės teritorijos statusą turintys Anykščiai tapatinasi su kultūriniu turizmu bei pažintiniu keliavimu ir ypač siekia pritraukti šeimas. Čia aktyvių pramogų pakanka ir šiltuoju, ir šaltuoju sezonu. Netrūksta jų ir, pavadinkime, tarpusezoniu, kai slidininkų Kalitos kalnas dar nepriima, o iškyloms ant upių ir ežerų jau per šalta.

Kaip galima tarsi pratęsti ekspoziciją, rodo Arklio muziejaus pavyzdys. Šalia jo savo paslaugas siūlo du jojimo klubai, kviečiantys jodinėti gamtoje arba aptvare. Arba galima bent vežimaičiu apsukti ratą aplink muziejų ar pasivėžinti miško keliukais.

Panaši anykštėnų siūloma kultūrinė, pažintinė ir sportinė kombinacija – siaurasis geležinkelis. Apžiūrėjus muziejų, pasivėžinus siauruku galima ir pasportuoti – išmėginti geležinkeliečių dviratį, drezina vadinamą.

Nepriklausomai nuo metų laiko po atviru dangumi veikia kartingo trasa, kuri papildomo aktualumo įgauna tokiu metu kaip dabartinis: čia galima praktiškai pasimokyti ir saugiai išbandyti, kaip važiuoti esant slidžiai ar šlapiai kelio dangai.

Ne pačiame mieste, o šalia Ute­nos–Ukmergės plento yra šaudykla, kurioje galima šaudyti į skriejančius taikinius, išbandyti bėgančio šerno rungtį, sportinius ir kovinius ginklus.

Druskininkuose siūlomą aktyvią fizinę veiklą praplečia šalia jų (19 km nuo miesto  Leipalingio link) esantis 18 duobučių Vilkės golfo klubas.

Birštone dar siūloma aviaturizmo paslaugų, bet šiuo metų laiku jos priklauso nuo oro sąlygų: kartais oro balionu ar parasparniu labiau tinka skristi žiemą nei lietingą rudenį.

Bendrumai ir išskirtinumai

Anykščiai atrado naująjį Laimės žiburį – Lajų taką, o Druskininkus iš kitų turistus traukiančių miestų išskiria objektas, kol kas neturintis lygių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tai dengta sniego arena, kurioje galima slidinėti profesionaliai, savo malonumui ar pradėti mokytis išsilaikyti ant kalnų slidžių ir žiemą, ir vasarą.

Šį savaitgalį „Snow“ arenoje vyks Tarp­tautinės slidinėjimo federacijos (FIS) statusą turinčių kalnų slidinėjimo varžybų – „Snow Baltic Cup 2016“ vienas etapų. Po pernykščio bandomojo tokio pat pobūdžio sporto renginio sulaukus gerų trasos ir varžybų organizavimo įvertinimų šiemet FIS Lietuvą pirmąkart įtraukė į oficialų taurės etapų varžybų kalendorių.

Taip pat ištisus metus Druskininkuose veikia po atviru dangumi įsikūręs „One“ nuotykių parkas, siūlantis įvairaus sudėtingumo šešias suaugusiųjų, tris vaikų trasas, batutų ir tinklo trasą patiems mažiausiems, keturis skrydžius per Nemuną ir šuolį lynų sūpynėmis iš 21 metro aukščio.

Karstynių parką „Dainuvos nuotykių slėnis“ Anykščių šilelio prieglobstyje turi ir anykštėnai. Tik šaltuoju sezonu prieš vykstant derėtų iš anksto sutarti laiką – kaina dėl to nesikeis, bet nepasiskambinus gresia parką rasti uždarytą ir likti be karstymosi treniruočių.

Dvi vaikiškos trasos, šešios įvairaus sudėtingumo suaugusiųjų ir 300 m ilgio skrydis per Šventąją – gera treniruotė prieš smalsumą žadinantį Lajų taką, iškilusį Antano Baranausko apdainuotame Anykščių šilelyje. Nuėjus 300 m ilgio taką ir užlipus į 34 m aukščio bokštą geriausiai matyti, kaip per 150 metų išstypo kadais iškirstas šilelis.

Pasak Anykščių turizmo informacijos centro direktoriaus R.Sereičiko, dabar žmonių srautas normalizavosi, nors savaitgaliais takas vis dar būna perpildytas. Bet toks cunamis, koks ištiko Anykščius rugpjūtį, vos taką atidarius, jau nuslūgo.

Ar pašalus bus taip pat saugu juo eiti? „Lajų takas pastatytas iš metalinio kiauro ažūro – 2×2 cm koriukų, todėl sniegas čia neužsilaikys ir ėjimo saugumui įtakos neturės. Vienintelis nuo metų laiko galintis kisti elementas – apledėjimas ir slydimas“, – sako R.Sereičikas.

Po pirmojo šaltuko pasirodančio apledėjimo klausimą sėkmingai sprendžia rogučių trasos eksploatuotojai: ledas tiesiog nugramdomas, ir trasa, sudaryta iš penkių posūkių, tramplino ir dar kilpos, vėl veikia.

Regis, šį rudenį Anykščiai tapo svarbiausia savaitgalio turistine kelione vien dėl Lajų tako. R.Sereičiko pastebėjimu, šiame objekte žmonės užtrunka apie valandą, o Anykščiuose praleidžia maždaug aštuonias, todėl takas nėra vienintelis lankytojų kelionės tikslas.

Dėmesio verti ir parkai

Nukritę karklų lapai šią savaitę iki pavasario privertė užsidaryti 3 km nuo Anykščių 1 ha teritorijoje įsikūrusį Labirintų parką, bet lapams išsprogus vėl bus siūloma išbandyti orientavimosi įgūdžius ir įveikti bent vieną iš šių labirintų: didįjį (jį reikia pereiti ir nepasiklysti), apvalųjį (reikia rasti labirinto centrą ir išėjimą), lenktynių (laimi tas, kuris greičiausiai įveikia) arba kukurūzų.

Apsilankyti šios vasaros pradžioje atidarytame beveik 20 ha ploto Druskininkų K.Dineikos sveikatingumo parke visada bus geras metas, nes po jį galima tiesiog pasivaikščioti arba išbandyti bent keletą siūlomos fizinės veiklos rūšių. Ratnyčėlės kaskadoms, kaip ir Kneipo takeliams, jau per šalta, užtat gimnastikos ir sporto aikštelės bei mechaninių treniruoklių (beje, kitoniškų nei daugumoje įrengtų panašių aikštelių) takas tinka bet kokiu oru.

Šis beveik šimtametis parkas, po karo atgaivintas Lietuvos kūno kultūros sistemos kūrėjo, gydomosios kūno kultūros specialisto ir puoselėtojo K.Dineikos, – bene ilgiausiai tvarkyta Druskininkų vieta, nes parkas savivaldybės globon perėjo tik po ilgiau nei dešimtmetį trukusio teisminio špagavimosi su ankstesnės šeimininkės profesinės sąjungos atstovais.

Daug aktyvios nemokamos fizinės veiklos bet kokiu oru siūlo ir Birštono miesto parkas. Atsivežus ar išsinuomojus inventorių po atviru dangumi čia galima pažaisti mini golfą, stalo tenisą, pasinaudoti petankės ar krepšinio aikštelėmis, išbandyti riedlenčių rampą ar birštoniečių pamėgtus treniruoklius.

Gamtos lobių paieška

Lobių paieška parke ar miške – tai šių trasų autorių ir kūrėjų drąsiausius lūkesčius pranokusi dar viena šią vasarą pasiūlyta pramoga, skirta aktyvų laisvalaikį pripažįstantiems gamtos mėgėjams ir stebėtojams. Pirmoji tokia trasa buvo įrengta Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje esančiame Plokštinės miške, o sulaukus didžiulio susidomėjimo – ir sostinės Verkių regioniniame parke.

Tai trasos be akivaizdžių nuorodų, rodyklių ar kitų žymių. Čia orientuojamasi pagal gamtos ženklus – medžius, augalus, jų formas, pasaulio kryptis ir pan. Sekdami nurodytus gamtos ženklus lankytojai atranda lobius – pasakojimus, supažindinančius su tos vietovės istorija, neįtikėtinu faktu ar legenda.

„Už 10 eurų užstatą duodamos dvi knygos ir priemonės užduotims atlikti. Knygose nurodoma, iki kokių gamtos objektų eiti. Tarkime, vienas iš maždaug 30-ies Verkių trasoje reikiamų surasti orientyrų – paprastasis ąžuolas, kuris detaliai aprašytas ir parodytas knygoje“, – pasakoja nemokamos Verkių lobių paieškos trasos autorius Justas Gulbinas.

Visi orientyrai veda prie lobio – septynių medinių knygų, kuriose surašyta po dalį šio parko istorijos. Tikslas – surasti visus lobius ir sudėti visą istoriją. Pasak J.Gulbino, pagrindinė šio atraktyvaus žaidimo idėja, išdiskutuota kartu su Didžiosios Britanijos gamtininkais, – priversti žmogų pažinti gamtą. Geriau pažinus tampa aiškiau, kodėl gamtą reikia saugoti.

Nepasiklysti 3,5 km Plokštinės spygliuočių miško trasoje ir rasti 16 gamtos lobių orientyrų, kurie veda prie šios vietovės istorijos fragmentus saugančių medinių dėžučių, sunkiau nei Verkiuose. Sostinėje įrengtos trasos pagrindiniai orientyrai – lapuočiai, todėl ji veiks tol, kol bus atpažįstama, t.y. kol nukris paskutiniai lapai.

Parkai žiemos miegu nemiega

Pasak Žemaitijos nacionalinio parko Platelių lankytojų centro administratorės Aušros Brazdeikytės, vasaros ir ligšiolinių rudens turistų pomėgiai mažai tesiskiria. Tarp dviračių trasų mėgėjų populiariausias 24 km žiedinis dviračių takas aplink Platelius, o tarp besirenkančiųjų pėsčiųjų takus – 4 km ilgio atnaujintas Šeirės takas, kuris driekiasi per Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, Piktežerį ir Platelių ežerą.

Įprastai po kelionės į šaltojo karo laikų Raketų bazę, esančią tame pačiame Plokštinės miške, mėgstama užlipus į 15 m Siberijos apžvalgos bokštą pasižvalgyti po netoli Platelių esančią Siberijos pelkę, Platelių ir Beržoro ežerus ar Liepijų mišką.

„Žmonių pritraukti ne sezono metu bandome įvairiai – sumažiname ekspozicijų kainas, iki pavasario kas mėnesį siūlome po nemokamą pažintinį žygį. Apie šiuos žygius skelbiame iš anksto, o jiems organizuoti pasikviečiame specialistų. Pavyzdžiui, gamtininkai veda lankytojų dar nenuvaikščiotais takais. Siūlome ne tik gamtinių, bet ir kultūrinių maršrutų. Turime tokių žmonių, kurie eina į visus žygius“, – pasakoja A.Brazdeikytė.

Dzūkijos nacionalinio parko Lankytojų centro vedėja Lina Černiauskienė pabrėžia, kad pasibaigus aktyviam turistiniam sezonui į parką tikslingai atvyksta tie, kurie domisi rengiamais žygiais, ir savarankiškai keliauti mėgstantys žmonės. Rudenį lankytojams siūlomi pėsčiųjų žygiai, pasnigus kas šeštadienį – slidžių žygiai. „Žiemos miegu tikrai nemiegame“, – juokiasi L.Černiauskienė.

Aukštaitijos nacionaliniame parke, kuriame ypač populiarios vandens pramogos, vandens turistų jau tik vienas kitas. Nors dar nemažai sulaukiama keliautojų ir pėsčiomis, ir dviračiais, naujas fizinio aktyvumo pakilimas tikėtinas tada, kai pasnigs ir į parko trasas išsirengs rogutininkai ir slidininkai.

Pernai penkių populiariausių socialinių tinklų vartotojai, tris mėnesius aktyviai dalyvavę Valstybinio turizmo departamento paskelbtame konkurse, geriausiu Lietuvos kurortu pripažino Druskininkus ir jiems suteikė teisę įrengti didžiausią pasaulyje „Like“ ženklą.

Paulius Paukštys

Nuo šiol milžiniškas „Like“ švyti ant Druskininkų „Snow Arenos“, patenkančios į geriausių pasaulio slidinėjimo trasų penketuką, pastato fasado, 50-ies metrų aukštyje.

Praėjusiais metais Druskininkai šventė kurorto gyvavimo 220-ies metų jubiliejų. Nors miestas istoriją kūrė šimtmečius, pažvelgę bent dešimtmetį į praeitį nustebtume, kokį proveržį jis padarė per palyginti trumpą laiką.

Druskininkai plėtrą vykdė pagal 2000-aisiais parengtą planą, kuris kurortą iškėlė ant aukščiausio Lietuvos savivaldybių pjedestalo. Pernai patvirtintas naujas strateginis miesto plėtros planas iki 2020 m. daugeliu strateginių krypčių panašus į ankstesnį, tačiau žinant miesto ambicijas ir potencialą smalsu, kaip Druskininkai atrodys po dešimtmečio. Miesto vadovai tokią viziją jau turi.

Kurorto sėkmė – gerai numatyta vizija

Įvertinus Druskininkų savivaldybės pokyčius per pastarąjį dešimtmetį matyti, kad įžvalgiai pasirinkta ir įgyvendinta ankstesnė strategija lėmė ne tik Druskininkų atgimimą, bet ir tai, jog mineralinis miestelis tapo sektinu pavyzdžiu kitiems Lietuvos kurortams. Sukurta papildomų darbo vietų, sumažintas nedarbas, daug greičiau nei kitose Lietuvos savivaldybėse išspręstos ekonominės krizės sukeltos pasekmės.

Rengiant naują Druskininkų savivaldybės plėtros 2014–2020 m. strateginį planą, kuriuo vadovaujantis toliau bus vykdoma kurorto plėtra, aktyviai dirbo Druskininkų savivaldybės plėtros 2014–2020 m. strateginio plano rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisija, vadovaujama mero Ričardo Malinausko.

Meras pabrėžia, kad savivaldybė per beveik 15 metų visada rasdavo bendrą kalbą su bendruomene. „Rasime ją ir ateityje. Niekada neabejojau Druskininkų bendruomenės sugebėjimais. Bendromis pastangomis įveiktas ne vienas sudėtingas etapas, išspręsta daug bendruomenei svarbių klausimų, – teigia meras. – Tai, kad nuveikti darbai gerai įvertinami ir iš šalies, tik patvirtina, jog daugiau nei prieš dešimtmetį mūsų išsikelti tikslai – atkurti ir toliau plėtoti senąsias sanatorinio gydymo tradicijas bei vystyti naujas aktyvaus laisvalaikio ir komercinio sporto kryptis – pasiteisino. Prieš 15 metų pasirinktas šūkis „Lietuva prasideda nuo Druskininkų“ pasiteisino ir galioja iki šiol.“

Iš viso nuo 2000-ųjų iki 2014-ųjų pabaigos, skaičiuojant bendras valstybės, savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, įvairių kitų fondų, taip pat verslo pritrauktas ir privačias lėšas, į Druskininkų savivaldybėje esančius objektus investuota apie milijardą litų.

Druskininkuose įgyvendinami sudėtingi projektai kuria pridėtinę vertę ne tik miestui, bet ir visai šaliai. Tai ne kartą pripažino ir šalies vadovai, ir aukšti užsienio svečiai. Druskininkais, kaip sumanaus valdymo pavyzdžiu, netgi susidomėjo mokslininkai, tiriantys regionų ir miestų valdymo sumanumo pasireiškimą praktikoje.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Verslo strategijos instituto direktorius prof. habil. dr. Robertas Jucevičius sako, kad Druskininkuose įvyko neįtikėtini pokyčiai. Tačiau stebuklų nebūna – tai gali būti tik sumanių sprendimų rezultatas. Pirmiausia – savivaldybės sprendimų.

Proveržiu užkrečia aplinkines bendruomenes

Keičiasi ir gražėja ne tik patys Druskininkai, bet ir Druskininkų savivaldybės kaimiškosios vietovės, kuriose iš viso gyvena apie 8 tūkst. gyventojų. Įgyvendinami projektai apima abiejų seniūnijų visas kaimiškąsias vietoves ir kaimo bendruomenes.

Devynios iš dešimties kaimo bendruomenių turi arba netrukus turės projektų lėšomis renovuotus bendruomenės namus, šiomis lėšomis atnaujinami sporto aikštynai, viešosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės, įsigyjama bendruomenių veikloms reikalingos įrangos, pavyzdžiui, malkų skaldymo technikos, skalbyklių ir kt.

„Druskininkai – vienas iš pirmaujančių miestų modernizuojant senus daugiabučius. Ir jie gali pasigirti renovacijos kokybe“, – sakė Druskininkuose apsilankęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Nesnaudžia ir Druskininkų verslininkai. Šiame kurorte kaip niekada daug vandens pramogų. Plečiasi pramoginė laivyba Nemunu naujais laivais, vasarą yra naujų vandens pramogų: pasiplukdymas elektrinėmis valtelėmis ir „vakarienė ant vandens“, Druskonio ežere, Vijūnėlės tvenkinyje veikia mažųjų pamėgti vandens burbulai, o paplūdimyje bus siūloma tatuiruočių piešimo ant kūno paslauga.

Senajame Jaskonių malūne poilsiautojai gali dalyvauti tradicinio šakočio gamybos edukacinėje programoje arba užsisakyti puikią malūno erdvę savo šventėms. Pramogų aikštėje galima pasimėgauti japonų virtuvės patiekalais – atidarytas naujas restoranas IZZUMI, o mėgstantiems greitąjį maistą aikštelėje prie naujojo tilto duris atvėrė „Max Burger“ restoranas, veikiantis visą parą.

Žmogui ir gamtai

Druskininkų kurortas, sėkmingai derindamas natūralios gamtos teikiamas galias ir šiuolaikinių technologijų galimybes, tampa patrauklus vis didesniam turistų srautui ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių. Į Druskininkus, kaip į saugų ir perspektyvų miestą, atvyksta gyventi jaunos šeimos, čia drąsiai investuoja verslas, kurdamas naujas darbo vietas. Miestas išplėtė rekreacines teritorijas, tapo patrauklus įvairiais novatoriškais projektais. Vienas tokių – ekologinio keleivinio lynų keltuvo statyba. Druskininkuose pastačius ekologinį lynų keltuvą, tarptautinį pripažinimą pelnęs kurortas taps garsus ir išskirtine ekologine transporto priemone.

Didėjantis žmonių, o kartu ir įvairių transporto priemonių srautas skatina ieškoti galimybių tobulinti susisiekimo infrastruktūrą bei raginti kurorto gyventojus ir turistus naudotis ekologišku viešuoju transportu. Taip mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Toks ir yra Druskininkų savivaldybės įgyvendinamo projekto „Keleivinio keltuvo, siekiant sumažinti transporto priemonių sukeliamą taršą iš kurorto centro į slidinėjimo areną, įrengimas“ tikslas, nes naujasis keleivinis keltuvas ne tik išspręs dalį transporto taršos problemų, bet ir bus puiki pramoga gyventojams bei miesto svečiams.

Druskininkų savivaldybės meras džiaugiasi, kad pirmąjį Lietuvoje tokio pobūdžio ekologinį projektą įgyvendina būtent švariu oru garsėjantys Druskininkai. „Išskirtiniai projektai jau tapo Druskininkų vizitine kortele. Keleivinis keltuvas ne tik pratęs tokių projektų sąrašą, bet ir neabejotinai suteiks daugiau patrauklumo kurortui, kurio panorama, įrengus keltuvą, bus galima grožėtis ir iš paukščio skrydžio. Tokie išskirtiniai projektai, kaip keltuvas, Vandens parkas, Sniego arena, finansuojami ES bei privačiomis lėšomis, neinvestuojant savivaldybės biudžeto lėšų“, – R.Malinauskas.

Keleiviniu keltuvu bus galima persikelti iš kurorto centro į užmiestyje esančią „Snow Areną“ ir sugrįžti atgal. Lynų keltuvas bus naudojamas ne tik kaip ekologinė transporto priemonė, bet ir kaip apžvalgos ratas, suteikiantis galimybę pakilus į 45 metrų aukštį pasigrožėti įspūdinga Druskininkų kurorto panorama. 13 mln. Lt vertės projektą planuojama įgyvendinti šių metų pavasarį.

Baigiamas atnaujinti ir Sveikatingumo parkas. Jis vertingas ne tik savo istorija, bet ir išraiškingu reljefu, vandens telkiniu – Ratnyčios upe bei vyraujančia augmenija. Parką rekonstruojant ir atkuriant jame unikalias sveikatinimo tradicijas ypatingas dėmesys skiriamas reljefo išsaugojimui, želdiniams. Buvusį visiškai apleistą parką perėmusi Druskininkų savivaldybė jį sutvarkė: išvežė šiukšles, nugriovė grėsmę aplinkinių saugumui kėlusius menkaverčius statinius, pašalino nevertingą augmeniją.

Po rekonstrukcijos parke bus ką veikti ir vasarą, ir žiemą. Atgaivintos unikalios senosios sveikatinimo tradicijos, atnaujinti sveikatingumo takai, parko želdynai, atstatytas jonizacijos paviljonas, kaskadinės maudyklės, pėdų akupresūros baseinas. Visa tai leis druskininkiečiams ir miesto svečiams mėgautis oro, saulės ir vandens procedūromis po atviru dangumi.

Parke jau įrengtos vaikų žaidimo, mechaninių treniruoklių aikštelės, įrenginėjamos tinklinio, badmintono, stalo teniso ir gimnastikos aikštelės. Baigiami rekonstruoti pastatai Ratnyčios upės vagoje: kaskadinės maudyklės-pirtis ir aerohidrojonoterapijos paviljonas. Naujai įrenginėjama medinė terasa dešiniajame upės krante.

Planuojama, kad po rekonstrukcijos per metus parke apsilankys apie 30 tūkst. lankytojų – vietos gyventojų ir turistų. Pagal Sveikatingumo parko rekonstravimo techninį projektą bendra darbų vertė yra apie 12 mln. Lt. Darbus planuojama baigti šiais metais.

Miestas stengiasi būti patrauklus jaunimui. Vis labiau populiarėja Jaunimo užimtumo centras (JUC), kviečiantis jaunimą įsitraukti į naujas veiklas ir įgyvendinantis naujus projektus. Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus teigimu, visi centro darbuotojai ne tik nuoširdžiai ir aktyviai prisideda prie jaunųjų druskininkiečių laisvalaikio organizavimo, bet ir padeda įgyti daugiau bei įvairesnės bendravimo patirties.

Druskininkuose galima ne tik pailsinti kūną, bet gauti peno sielai. Natūralu, kad sveikatinimo sostinėje Druskininkuose netrūksta ir kultūrinių renginių, todėl jiems reikia tinkamos aplinkos. Pasinaudojant 2014–2020 m. laikotarpio finansavimu, per artimiausius metus planuojama įrengti modernų Druskininkų kultūros centrą su ne mažiau kaip tūkstančio vietų sale.

Ir tai tik dalis projektų bei sumanymų, kuriais vietos gyventojus ir svečius pradžiugins tikras Lietuvos perlas – Druski

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas įsitikinęs, kad kurorto stiprybė – druskininkiečių patirtis ir bendruomeniškumas. 220 metų raidos sukaktį vasarą pažymėjęs labiausiai išvystytas Lietuvos kurortas žinomas ir vertinamas keliose dešimtyse užsienio šalių.

Vilma Kasperavičienė

Prieš porą savaičių Druskininkams atiteko Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje įsteigtas apdovanojimas – krivūlė „Stipri bendruomenė – stipri Europa“.

„Šis apdovanojimas reiškia, kad Druskininkai pastebėti ir įvertinti žvilgsniu, kuris apima plačiau. Gera žinoti, kad turime kuo nustebinti ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį. Tai visų druskininkiečių nuopelnas. Ne viena karta gyvena, dirba ir kuria kurorte. Čia ir toliau plėtojama viena pagrindinių vystymosi krypčių – sanatorinis gydymas ir gydomasis turizmas. Šioje srityje mes esame stipriausi – tai pastebi ir įvertina ekspertai iš įvairių valstybių“, – sako Ričardas Malinauskas.

Daugiau kaip per du veiklos šimtmečius sukaupta istorinė patirtis turi pačią svarbiausią reikšmę ir leidžia pasiekti gerų rezultatų: teikiamų paslaugų kasmet daugėja, o jų kokybė gerėja. „Didėjantys turistų srautai leidžia daryti išvadą, kad paslaugos kokybės ir kainos balansas yra pakankamai geras, palyginti su kitais Lietuvos ir kitų šalių kurortais“, – neabejoja Druskininkų savivaldybės meras.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. Druskininkuose apsilankė 236 117 turistų, 2012-aisiais – 264 273, o 2013 m. – 272 633.

Druskininkų savivaldybės apgyvendinimo įstaigų teikiamais duomenims, pirmąjį šių metų pusmetį 61 proc. besigydančiųjų ar pramogaujančiųjų buvo mūsų šalies gyventojai, likusi dalis – užsieniečiai. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį užsieniečiai sudarė 41 proc.

Mero teigimu, atvykstančiųjų srautus pakoregavo pasaulio įvykiai: iš vienų valstybių (Izraelio, Latvijos, Baltarusijos) norinčiųjų sustiprinti sveikatą padaugėjo, iš kitų (Rusijos, Lenkijos, Vokietijos) sumažėjo. Tačiau, Statistikos departamento duomenimis, pirmojo pusmečio rezultatai teigiami, šiemet poilsiautojų ir besigydančiųjų sulaukta 2,6 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. „Ženklesnis skaičius poilsiautojų atvyksta iš daugiau kaip dešimties valstybių. Tai palyginti labai platus ratas“, – pastebi kurorto meras.

Žvelgiant į statistinį Druskininkų kurorto poilsiautojo portretą matyti, kad kiekvienais metais klientai jaunėja. „Prieš gerą dešimtmetį kurorto sanatorijose dažniausiai gydėsi garbus amžiaus arba patyrę sunkias traumas ir sveikstantys po sunkių ligų žmonės, o šiandien atvykstama tiek sveikatinimo, tiek poilsio. Sanatorijose, gydyklose galima pamatyti nemažai jaunų žmonių, ir jų kasmet daugėja. Trisdešimtmečiai keturiasdešimtmečiai atvyksta atsipalaiduoti, pailsėti nuo įtampos darbe, patiriamo streso. Tai liudija, kad sukurta infrastruktūra tinka įvairaus amžiaus žmonėms“, – sako R.Malinauskas.

Druskininkai gali pasiūlyti išskirtinį poilsį. Kurorte veikia daug aukščiausios klasės sanatorijų, poilsio centrų, viešbučių, pramogų kompleksų, savo viešbučius įkūrė žinomos viešbučių grupės „Best Western“ ir „Europa Royale“. Sanatorijose padaugėjo įvairių paslaugų, pradedant įvairiausiais masažais, druskų, gintaro kambariais, o paslaugų teikimas nuolat plečiamas.

Poilsiautojų rautus pastebimai didina ir pastaraisiais metais įgyvendinti ambicingi projektai „Druskininkų vandens pramogų parkas“, slidinėjimo trasų kompleksas „Snow Arena“ ir kiti. Šių objektų infrastruktūra pritaikyta veikti visus metus, nepaisant oro sąlygų.

Gyventojų ir kurorto svečių patogumui pastatytas Parko tiltas, jungiantis senamiestį su Baltašiške – Druskininkų miesto dalimi, esančia kairiajame Nemuno krante, remontuojamas senasis tiltas, sutvarkytos gatvės, keliai, šaligatviai, parkai, fontanai – visos viešosios erdvės.

„Kiekvieną dieną matome vis daugiau besivažinėjančiųjų dviračiais, automobilių su bagažinėmis, pritaikytomis slidėmis vežioti. Automobilių registracijos numeriai išduoda, kad atvykstama ne tik iš mūsų šalies, bet ir Ukrainos, Vokietijos, Estijos, Latvijos. Tai leidžia daryti išvadą, kad šie centrai taip pat labai reikalingi mūsų infrastruktūrai, kad jų koncentracija vienoje vietoje ir sukuria traukos jėgą“, – teigia R.Malinauskas.

Druskininkai ant laurų nemiega. Šiuo metu baigiamas renovuoti istorinis Sveikatingumo parkas, kurį kurorto gyventojai ir svečiai vadina Karolio Dineikos vardu. Čia atnaujinama viskas, kas buvo vertinga: jonų, pėdų terapijos, kaskados, pirtys ant vandens, amfiteatrai ir meditacijos vietos, treniruokliai.

Vyksta keltuvo, kaip ekologinio transporto, į slidinėjimo trasas įrengimo darbai, Nemuno pakrante tiesiami dviračių takai. „Viena didžiausių svajonių – turėti kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus, kad galėtume labiau plėtoti kultūrinį turizmą. Tai brangu – projektui įgyvendinti reikėtų ne mažiau kaip 80 mln. Lt, tačiau jų kol kas nepavyksta gauti“, – apgailestauja Druskininkų savivaldybės meras.

PR

Sekmadienį, birželio 29 d., prasidės dvyliktasis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“. Keturiasdešimtyje festivalio renginių dalyvaus per 200 žinomų Lietuvos meno meistrų ir talentingų jaunųjų menininkų, užsienio atlikėjų iš Australijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Rusijos, Prancūzijos.
Tris mėnesius trunkančio festivalio programoje – koncertai, poezijos skaitymai, parodos, iškilių menininkų kūrybos vakarai. Šių metų festivalio naujovė – sakralinės muzikos koncertų ciklas „Čiurlionio kelias“ Senosios Varėnos, Perlojos, Merkinės, Liškiavos bažnyčiose. Išliks ir festivalio tradicijos: smuiko muzikos šventė, jaunuosius talentus subursianti smuikininkų meistriškumo mokykla, tarptautinė konferencija „M.K.Čiurlionis ir pasaulis“, į kurią susirinks dvi dešimtys muzikologų iš Lietuvos, Japonijos, Italijos, Ispanijos, Danijos, Lenkijos.
Festivalio atidarymo dieną 13 val., žygiuodamas centrine miesto gatve, druskininkiečius ir kurorto svečius pasveikins Lietuvos kariuomenės orkestras ir jo vadovas majoras Egidijus Ališauskas. 16 val. prasidės pirmasis festivalio koncertas M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje, kuriame pasirodys pianistas Ugnius Pauliukonis ir eufonininkas Algirdas Matonis. Sekmadienio vakarą 19.30 val. – sakralinės muzikos koncertas Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Jo svečiai – vargonininkas Gediminas Kviklys ir Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“.

Didžiausias Lietuvos sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Grand SPA Lietuva“ nuo šiol teiks ir pilną SPA paslaugų spektrą. Pagrindinė kovo viduryje komplekse duris atvėrusių naujųjų „SPA namų“ naujovė – procedūros ir terapija, paremtos gydomosiomis gintaro savybėmis.

Joms skirtas ir specialus kambarys, kuriame interjeras bei apšvietimas, procedūroms skirta įranga sukurta panaudojant gintarą. Iš viso grožio procedūroms skirtam Gintaro kambariui įrengti ir dekoruoti – luboms, pano, šviestuvams, masažo įrangai – panaudota apie 80 kilogramų Baltijos jūros gintaro. Šiuo projektu „Grand SPA Lietuva“ prisijungė ir prie Lietuvos turizmo departamento Gintaro kelio projekto, skirto populiarinti gintarą visame pasaulyje.

„Visi puikiai žinome, kad pradėti rūpintis sveikata reikia dar esant sveikiems. Tad puoselėdami ilgametes sveikatinimo tradicijas, ne tik maksimaliai išplėtėme SPA paslaugų spektrą, bet ir sukūrėme specialią jų liniją, susijusią su Lietuvos auksu – gintaru, kuris, kaip seniai žinoma, turi ypatingų gydomųjų savybių“, – sakė bendrovės „Grand SPA Lietuva“ rinkodaros direktorė Irma Rudelytė-Kasputienė.

Išskirtinai gintaro procedūroms teikti įrengtas kambarys, kuriame joms pasitelkiamas žinomo juvelyro ir gintaro meistro Šarūno Davainio sukurtas naujo dizaino gintaro mineraloterapinis infraraudonųjų spindulių masažo stalas, pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) Tarptautinės paieškos biuro pripažintas analogų pasaulyje neturinčiu išradimu. Be to, „SPA namai“ – vieninteliai Druskininkuose šiame kambaryje siūlo išbandyti infraraudonųjų spindulių gintaro pirtį bei gintarinės pėdų refleksoterapijos procedūras.

„Kurdamas naująjį masažo stalą norėjau atverti kelius ir lietuviškai SPA sveikatingumo koncepcijai. Džiaugiuosi, kad šią naujovę, kuria domėjosi ir užsienio šalių sveikatinimo paslaugų teikėjai, pavyko pirmiausia realizuoti Lietuvoje“, – teigė Š. Davainis. Jis prieš keletą metų sukurtą išradimą pritaikė ne tik masažo stalui, bet ir infraraudonųjų spindulių saunai.
Masažai naujajame Gintaro kambaryje atliekami ant specialaus pašildomo masažinio gintaro stalo. Sveikatinimo ir grožio procedūros atliekamos naudojant kosmetiką su gintaro dulkėmis bei pasitelkiant infraraudonųjų spindulių pirtį, masažinę kojų reflekso vonelę, pagamintą su gintaro instaliacijomis. Procedūrose naudojami kremai, aliejai, pudros su gintaro dulkėmis. Naujieji „SPA namai“ siūlo išbandyti ir naujovę – spindulinę-energetinę terapiją. Jos paslaptis glūdi gintaro ir mineralų sąveikoje su infraraudonaisiais spinduliais. Toks veikimo principas neturi analogų šios rūšies paslaugų sferoje visame pasaulyje.

Gintaro procedūros – itin efektyvios, kadangi ši medžiaga stiprina imuninę sistemą, skatina ląstelių atsikūrimą ir mažina stresą. Išsiskyrusi gintaro rūgštis per odos poras patenka į giliuosius odos sluoksnius, pagreitina energijos apykaitą ląstelėse, šalina toksinus, skatina naujų ir sveikų audinių augimą, padeda atkurti odos elastingumą, stangrumą ir natūralų atspalvį. Be to, kadangi gintaras yra natūrali medžiaga, šios procedūros tinka vaikams ir nėščiosioms.

Naujieji „SPA namai“ yra viso „Grand SPA Lietuva“ komplekso dalis, kur klientams, be specialių gintaro procedūrų ir terapijos, siūlomos veido priežiūros ir kūno puoselėjimo procedūros, SPA ritualai, grožio paslaugos. Joms atlikti naudojama aukštos kokybės, profesionali kosmetika. Iki šiol buvo teikiamos tik pavienės SPA procedūros, dabar joms skirtas visas 546 kvadratinių metrų ploto ketvirtas aukštas gydykloje.

2009 metais įsikūrusiame komplekse „Grand SPA Lietuva“ daugiausia lankytojų sulaukia sveikatinimo paslaugos, taip pat populiarios trumpalaikės SPA procedūros ir savaitgalio poilsis. Daugiau kaip pusė komplekso lankytojų atvyksta iš Lietuvos, kiti – iš užsienio šalių. Komplekse tęsiamos senosios Druskininkų kurorto sveikatinimo ir gydymo tradicijos, siekiant padėti svečiams atkurti fizinę organizmo būklę ir sustiprinti dvasines jėgas. „Grand SPA Lietuva“ komplekse teikiamos apgyvendinimo, sveikatinimo, poilsio ir SPA, gydymo paslaugos, vandens pramogos, maitinimas, konferencijų bei renginių organizavimas, laisvalaikio pramogos.

Druskininkų miestas gruodžio vidurį pasitiko dar vienu nauju traukos tašku – sėkmingai įsitvirtinę Vilniuje ir Klaipėdoje, prieš pat žiemos šventes Ramunės Piekautaitės mados namai duris atvėrė ir šiame kurorte.

„Druskininkai – bene sparčiausiai besivystantis Lietuvos miestas”, – savo įspūdžiais ir patirtimi dalijasi Ramunė Piekautaitė. „Per pastaruosius metus pokyčių čia nepaprastai daug. Šiam kurortui jaučiu dideles simpatijas – džiugina gražėjanti aplinka, kokybiškų poilsio paslaugų spektras. Čia ilsėtis atvažiuoja, įdomūs, gražūs žmonės. Man pačiai be galo patinka po darbų savaitgaliui pabėgti į Druskininkus ir šį brangų laiką skirti sau bei savo šeimai.”

„Kaip ir madoje, taip ir miestų gyvenime egzistuoja tendencijos. Manau, Druskininkai dabar išgyvena geriausią savo laiką – pakilų, entuziastingą, daug žadantį. Tai nėra nuvalkiotas kurortas, atradimo džiaugsmas čia vis dar labai saldus. Tai čia mane labiausiai ir vilioja” – šypsodamasi priduria R. Piekautaitė.

Pasak dizainerės, greta pagrindinių kurorto pramogų – sniego arenos ir SPA procedūrų – čia sparčiai daugėja ir įdomių restoranų bei parduotuvių: „Jei visą dieną praleidai ant sniego, vakare greičiausiai norėsis tiesiog ramiai pasivaikčioti po miestą. Mano siekis buvo sukurti vizualiai patrauklią, prie Druskininkų identiteto pritaikytą parduotuvę, kurią būtų malonu aplankyti”.

Moteris neslepia, jog šis naujas projektas pareikalavo daug laiko ir užsispyrimo: „Džiaugiamės suburta komanda, tačiau tai užtruko – aukščiausio lygio klientų aptarnavimas mums yra vienas pagrindinių prioritetų, tad pretendentams kėlėme sudėtingus reikalavimus. Tačiau neabejoju, jog įdėtos pastangos atsipirks akimirksniu matant laimingas klientes ir susidomėjusius svečius”.

Ramunė Piekautaitė sako pastebinti nuosekliai augantį  užsienio turistų susidomėjimą – tai taip pat buvo viena priežasčių, paskatinusių atidaryti dar vieną parduotuvę šioje šalies vietoje.  Dizainerė priduria, jog jai bus malonu supažindinti užsieniečius su šiuolaikiniu lietuvišku dizainu: „Augant laisvalaikio kokybės lygiui bei daugėjant verslo lankytojų, atsiranda specifinių poreikių. Atvykus suplanuotų atostogų ar į oficialią konferenciją būtų apmaudu jei nuotaiką sugadintų, pavyzdžiui, namie užmiršta suknelė, kuomet laukia kokteilinis vakaras ar oficiali vakarienė. Mums bus džiugu, jei leisime savo klientams išvengti tokių nepatogumų”.

Parduotuvėje jos svečiai ras naujausias Ramunės Piekautaitės drabužių kolekcijas bei aksesuarus. Čia taip pat bus priimamos ir individualių užsakymų užklausos. Mados namai įsikūrę pačiame miesto centre – Taikos g. 7 ir lankytojų laukia kiekvieną savaitės dieną be išimties.

Lietuva 2014 m. vasaros pabaigoje turės dar vieną unikalų turizmo objektą – didžiausią pasaulyje „LIKE“ skulptūrą, skirtą socialiniams tinklams. Tris mėnesius keturi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Druskininkai ir Palanga – varžėsi dėl mėgstamiausio miesto titulo ir galimybės pastatyti šią skulptūrą.

Mėgstamiausią miestą rinko patys socialinių tinklų vartotojai, naudojęsi specialiai kampanijai „Like‘able Lithuania“ sukurta aplikacija. Gruodžio 17 d. paaiškėjo „Miestų varžytuvių“ nugalėtojas – Druskininkai. Šis miestas gavo beveik 8 tūkst. balsų ir kone dvigubai aplenkė artimiausią konkurentą – Kauną, surinkusį virš 4 tūkst balsų. Trečioje vietoje liko Vilnius, ketvirtoje – Palanga.

Pasaulinio Gintaro Kelio atidarymo ceremonijos metu Druskininkų merui buvo įteikta simbolinė „LIKE“ skulptūros kapsulė. Ją įteikė Mikalojaus Konstantinio Čiurlionio, vaikystę praleidusio Druskininkuose, proanūkis, prof. Rokas Zubovas. Pristatydamas „Miestų varžytuvių“ nugalėtoją, jis sakė: „Kas bebūtum, Druskininkai negali nepatikti. Čia atvykus kartais gali pasijusti, lyg būtum kitame laike. Ir tas laikas jokiu būdu nėra vien praeitis. Manau, Druskininkuose tvyrantis ypatingas grožio ir ramybės jausmas yra būtent tai, ko reikia ir mūsų ateičiai.“
Atsiimdamas apdovanojimą Druskininkų meras, Ričardas Malinauskas, šmaikštavo: „Man labai patinka, kad jums patinka Druskininkai. Šis žaismingas projektas tik patvirtino, jog plėtodami miesto viziją einame teisingu keliu. Druskininkus matome ir kuriame kaip novatorišką, modernų kurortą, patrauklų ir mums patiems, ir svečiams iš užsienio.“

Vartotojai, dalyvaudami „Miestų varžytuvėse“ galėjo palaikyti savo mėgiamą miestą ne tik balsuodami, bet ir keldami nuotraukas, jomis dalindamiesi, palikdami atsiliepimą, kviesdami draugus balsuoti už savo miestą. „Miestų varžytuvių“ metu balsavusių žmonių dėka į Lietuvą buvo galima pažvelgti kitaip: buvo galima nevaržomai galėjo dalintis mėgiamais dalykais ar vietomis Lietuvoje. Tai leido išvysti Lietuvą visai kitu, dar neregėtu kampu – taip, kaip ją mato Lietuvos gyventojai ir svečiai.

„Miestų varžytuvės“ vyko Lietuvos komunikacijos socialiniuose tinkluose kampanijos „Like‘able Lithuania“ kontekste. Ši kampanija – tai unikalus projektas, apjungiantis penkis socialinius tinklus: Facebook, Google+, Vkontakte, Twitter ir Youtube.  Čia kasdien pristatomos įdomios Lietuvos vietos, faktai, populiarūs ir dar negirdėti lietuviški verslai, aktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybės, netikėti atradimai – tuo, ką kiekvienas gali mėgti Lietuvoje. Be to, visi socialinių tinklų vartotojai, prisijungę prie kampanijos, tampa didžiausios pasaulyje skulptūros „LIKE“, iškilsiančios Druskininkuose, dalininkais.

Nors „Miestų varžytuvės“ jau pasibaigė, „Likeable Lithuania“ projektas tik įsibėgėja – iki vasaros pabaigos, kai bus pastatyta „LIKE“ skulptūra, siekiama surinkti surinkti 1 000 000 interakcijų iš vartotojų socialiniuose tinkluose. Šiuo metu jau surinkta daugiau nei 244 tūkst. tokių interakcijų, populiariausiame socialiniame tinkle Facebook yra daugiau nei 22 tūkst. „Like‘able Lithuania“ sekėjų. Kasdien pristatomi vis nauji faktai apie Lietuvą, kuriami filmukai, aplikacijos, kviečiančios apsilankyti Lietuvoje. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė dr. Raimonda Balnienė teigia: „Iki trokštamo milijono dar reikia padirbėti, bet tikime, kad jį tikrai surinksime iki vasaros pabaigos. Nuolat stebime socialinių tinklų erdvę,  stengiamės kuo labiau įtraukti tikslines auditortijas, atitinkamai tobuliname projektą ir džiaugiamės matydami vis augantį vartotojų aktyvumą ir susidomėjimą projektu. Lietuva gali pasigirti daugybe įdomybių, o „Like‘able Lithuania“ projektas leidžia jas pristatyti kitaip nei esame įpratę, interneto kartai suprantama kalba. “

Gyvenimo kokybė skirtinguose Lietuvos regionuose labai priklauso nuo jų valdžios.

Paviešėjus Druskininkuose ilgesnį laiką kyla mintis paraginti jų merą ir savivaldybės tarybą organizuoti kursus kitų miestų ir miestelių galvoms bei savivaldybių taryboms, kaip tvarkytis savo regione ir organizuoti darbus. Gal skambės pernelyg įžūliai, bet net sostinės ar uostamiesčio vadovams pas Druskininkų merą Ričardą Malinauską savaitę kitą vertėtų padirbėti sekretoriais.
Kad tai neatrodytų kaip emocinis pliūpsnis, pateiksiu keliolika argumentų. Svarbu žinoti, kad sostinės metinis biudžetas dabar siekia 1 mlrd. Lt, o Druskininkų – 60 mln. Lt (įskaičiuojant ES finansinę paramą). Taigi Druskininkuose šiandien veikia aštuoni fontanai, Vilniuje – du. Druskininkuose absoliuti dauguma dviračių takų naujai iškloti asfaltu ir išgrįsti naujomis trinkelėmis, o sostinėje tokių dviračių takų – absoliuti mažuma. Druskininkuose didžiuma daugiabučių kiemų sutvarkyti ir išasfaltuoti, o Vilniuje kiemus galima pavadinti duobių karalijomis. Beje, ir gatvių kokybe sostinė Druskininkams nusileidžia keliolika kartų. Skulptūrų ir gėlynų Druskininkuose taip pat daugiau nei Vilniuje, nors dydžiu šie miestai skiriasi 30 kartų.
Jei nuvyksite prie Druskininkų mokyklų, pamanysite, kad atsidūrėte Šveicarijoje: stadionai, aikštelės, įranga, treniruokliai – aukščiausio lygio, o vaikų net vasarą juose nemažai. Atsidūrus šalia sostinės mokyklų mintys apie Šveicariją tikrai neužklys – greičiau pasijusite patekę kažkur į Rusijos gilumą.
Labiau rusišką, o ne šveicarišką primena ir Vilniaus transporto sistema. O štai Druskininkuose visuomeninio transporto sistema – kaip ledas: stotelėse kabo švieslentės, informuojančios, kada atvažiuos autobusai. Ir, svarbiausia, jie būtent tokiu metu ir atvažiuoja (tokias švieslentes įrengti planavo ir sostinė, bet planai nevirto tikrove). Svarbu paminėti dar ir tai, kad visi kurorte kursuojantys autobusai bei mikroautobusai yra nauji, švarūs ir nesmirdintys.
Štai nusprendė Druskininkų savivaldybės taryba, kad miestui reikia normalaus paplūdimio, ir šiandien jis yra, nors tam reikėjo išvalyti tvenkinį, įrengti paplūdimį, privežti smėlio, nutiesti takelius, įrengti aikšteles, išvalyti šabakštynus. Bet karštomis šios vasaros dienomis šiame paplūdimyje deginasi ir maudosi šimtai žmonių. O ką galima pasakyti apie Vilniaus paplūdimius? Geriau jau nieko nesakyti, tiesiog “be komentarų”.
Arba štai dar viena istorija: prieš kelerius metus Vilniaus vizionieriai trimitavo, kaip sostinėje įrengs skraidančias gondolas. Prisigyrė, prisifantazavo ir užmiršo. O Druskininkai šį projektą jau pradeda ir kitąmet iš kurorto centro į slidinėjimo trasas bus galima keliauti specialiais keltuvais, pakilsiančiais į 45 m aukštį. Kartu taip bus sudaryta galimybė apžvelgti Druskininkus ir jo apylinkes iš paukščio skrydžio.
Negana to, jau šiemet, o kalbant visai tiksliai – po mėnesio, Druskininkuose bus atidaryta visus metus veiksianti čiuožykla. Taip pat šiuo metu atnaujinamas Sveikatingumo parkas, kuris Druskininkus kilstelės dar aukščiau. Nors ir dabar sostinės parkams (jeigu juos apskritai taip galima pavadinti), palyginti su Druskininkų ar kitų miestų parkais, reikėtų pasislėpti.
Taigi gyvenimo kokybė skirtinguose regionuose labai priklauso nuo jų valdžios. Vilniaus valdžia dabar gyvena naujų oro linijų ir kitais vasiukiškais planais. Ir jai visai nesvarbu, kad žolė Vilniaus centre (tarkime, paupyje) – iki juosmens. O R.Malinauskas tenori vieno, kad druskininkiečiai ir miesto svečiai jaustų aukštą gyvenimo kokybę. Ir jie tą jaučia. Atrodo, visai paprasta, bet kol kas tai paprasta dar tik mažoje Lietuvos dalyje.