Sekmadienį prasidės vienuoliktasis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“. Iki pat rudens truksiančioje jo programoje – daugiau kaip keturios dešimtys renginių: koncertų, sakralinės muzikos valandų, autorinių kūrybos vakarų, literatūrinių skaitymų, parodų. Festivalio atidarymo dieną 15.30 val. M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje koncertuos pianistas Jurgis Aleknavičius, o 19.30 val. Druskininkų bažnyčioje – Čiurlionio kvartetas ir Mykolo Romerio universiteto akademinis mišrus choras.

Paskutinį lapkričio šeštadienį (lapkričio 24 d.) Druskininkų „Snow Arenoje“ įvyks pirmasis Baltijos šalių snieglentininkų ir kalnų slidininkų čempionato „Ride in Baltics Tour“ etapas. Organizatoriai žada azartišką reginį: daug puikių, talentingų sportininkų, kvapą gniaužiančių ekstremalių triukų, atkaklią kovą dėl prizinių vietų.

„Per keletą pastarųjų metų Baltijos šalių kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto lygis labai išaugo, turime tarptautinio masto sportininkų, – tvirtina vienas iš čempionato organizatorių, lietuvių „Boardsports“ komandos lyderis Jonas Kriščiūnas. – Tad renginyje tikrai bus į ką pasižiūrėti: įspūdingas greitis, sudėtingi nusileidimai, dvigubi salto, apsisukimai, kurių neįgudusi akis net neužfiksuoja.“

Pasak J. Kriščiūno, sportininkai išsiilgę veiksmo, nekantrauja išbandyti savo jėgas, todėl parodys viską, ką sugeba. Paprastai dalyviai turi aktyvią palaikymo komandą, tad aistros verda ne tik trasoje, bet ir už jos ribų.

Čempionato dalyvių laukia aukšti tramplynai ir atnaujintas sniego parkas. „Ruošdamiesi antrajam „Snow Arenos“ sezonui iš esmės atnaujinome sniego parką, o prieš pat čempionatą pas mus atvyks sniego meistrai iš Latvijos ir dar labiau jį patobulins. Tikimės, kad atnaujintos kliūtys dalyviams suteiks aštrių pojūčių, o žiūrovams – įspūdingų vaizdų“, – sako „Snow Arenos“ generalinis direktorius Andrius Stasiukynas.

„Ride in Baltics Tour“ čempionatas vyks aštuoniais etapais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Nugalėtojai paaiškės 2013-ųjų pavasarį. Pernai geriausiai sekėsi latvių sportininkams, bet šiemet viskas gali pasikeisti. „Lietuvių slidininkai ir snieglentininkai per metus gerokai patobulėjo ir turi didžiulių ambicijų užimti aukščiausias vietas. Taigi kova bus karšta“, – įsitikinęs J. Kriščiūnas.

Pernai pirmajame etape, taip pat vykusiame Druskininkuose, buvo per 100 dalyvių iš Baltijos šalių, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos. Šiais metais jų tikimasi sulaukti dar daugiau.

„Mūsų tikslas nėra vien tik išsiaiškinti, kuris sportininkas yra geriausias, – sako J. Kriščiūnas. – Nebūtinai turi būti profesionalas, kad galėtum dalyvauti šiose varžybose. Norime suteikti galimybę kiekvienam slidžių ir snieglenčių sporto mėgėjui išbandyti savo jėgas, pasimokyti iš labiau patyrusių, pabūti bendraminčių kompanijoje.“

Čempionatą žiūrovai galės patogiai stebėti iš balkono. Bilieto kaina – 10 Lt. Šią sumą bus galima išnaudoti „Snow Arenos“ kavinėse ir restoranuose.

Druskininkų savivaldybė pirmoji šalyje pradėjo įgyvendinti plataus masto pilotinį daugiabučių namų atnaujinimo ir jų energinio efektyvumo didinimo projektą. Pirmiausia bus atnaujintas kurorto „veidas“ – daugiau kaip 30 Druskininkų centre esančio Čiurlionio kvartalo daugiabučių namų, o per dvejus metus parengti visų savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių atnaujinimo projektai.
„Kurorto ir kiekvieno miesto plėtroje labai svarbų vaidmenį turi viešoji infrastruktūra, kaip traukos centras. Vykdydami subalansuotą savivaldybės plėtrą, lygiagrečiai su unikalios kurortinės vietovės plėtra tuo pačiu investuojame ir į kompleksinę daugiabučių renovaciją bei gyvenamojo sektoriaus lygio kilimą, kad būtų gera ne tik svečiams, bet ir vietos gyventojams“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Druskininkų renovacijos planus padės įgyvendinti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, administruojanti Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą. Renovacijos darbus finansuos pagal Jessica finansinį modelį, kuriuo lėšos pritraukiamos iš Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir pačių gyventojų – tokiu būdu mažinami daugiabučių atnaujinimo kaštai.
„Druskininkų savivaldybė ėmėsi aktyviausių žingsnių ir didžiausių užmojų renovuoti didžiąją dalį daugiabučių namų. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, sveikindama tokią savivaldybės iniciatyvą siekiant energijos taupymo ir miesto estetinio vaizdo tobulinimo, suteiks visą įmanomą metodinę, techninę ir kitą reikiamą pagalbą įgyvendinant daugiabučių modernizavimo tikslus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Būsto ir urbanistinės agentūros direktorius Valentinas Petkūnas.
Spalio pabaigoje Druskininkuose parengti pirmieji daugiabučių atnaujinimo investicijų planai. Jų duomenimis, po renovacijos Čiurlionio kvartalo, ribojamo Vytauto, Druskininkų, Krėvės, Kurorto ir Čiurlionio gatvių, daugiabučių gyventojai šilumos energijos sąnaudas turėtų sumažinti nuo 40 iki 60 proc.
Jeigu gyventojai pritars, Druskininkų savivaldybė inicijuos modernizuoti ne tik namus, bet ir kvartalų viešąją infrastruktūrą – sutvarkys automobilių stovėjimo aikšteles šalia namų, apšvietimą, vaikų žaidimo aikšteles, želdinius ir įvažas.
Daugiabučių kvartalų renovacijos procesą šiemet pradėti planuoja ir Klaipėdos bei Kauno savivaldybės. Spalio 22 dienos BUPA duomenimis, šiemet Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje apsisprendė dalyvauti 351 bendrija – 2,4 daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, suderinta tris kartus daugiau – 226 investicijų planai, vykdoma trigubai daugiau – 132 rangos konkursų.

Pastaruoju metu tapo itin populiaru rengti šokių stovyklas, kuriose mėgėjai šokėjai turi galimybę pašokti bei pabendrauti nekasdieniškoje aplinkoje.

Tiesa, daugelis tokių stovyklų yra uždaros, skirtos konkrečių klubų ar studijų nariams. Be to, šokių stovyklose, kaip beje ir šokių pamokose, dažniau sutiksi moteris nei vyrus. Bendrovės „Time Leaders“ atstovai tikisi, jog paskutinį liepos savaitgalį Druskininkuose vyksianti atvira šokių stovykla suaugusiems taps įdomia ir naudinga laisvalaikio alternatyva kiekvienai ar kiekvienam joje apsilankiusiam. O liepos 28 d. bendrovės kartu su partneriais rengiamas nemokamas ZUMBA užsiėmimas virs smagia vakaro atrakcija druskininkiečiams ir Druskininkų miesto svečiams.

„Time Leaders“ vasaros stovykla yra išskirtinė savo turiniu – čia vyks ne tik šokio pamokos, bet ir daug dėmesio bus skiriama praktiniams patarimams, kaip teisingai sportuoti ir pasirinkti šokio avalynę. Dar vienas šios stovyklos išskirtinumas yra tas, jog ji atvira visiems – į stovykloje vyksiančius užsiėmimus gali registruotis kiekvienas.

Stovykloje šokių pamokas poroms ir po vieną bei ZUMBA užsiėmimus ves ir informacija apie šokį dalinsis profesionalūs sportinių šokių šokėjai ir sertifikuoti ZUMBA instruktoriai Karina Jeremian bei Vytautas Mackonis. Praktiniais patarimais, kaip sportuoti, kodėl po intensyvios treniruotės skauda raumenis ir kita naudinga informacija dalinsis licencijuotas sporto treneris Vaidas Arvasevičius, turintis ilgametę sportavimo patirtį, bei pats keletą metų lankęs pramoginių šokių užsiėmimus. Patarimais apie šokio avalynę bei kaip tinkamai pasirinkti šokių batus pasidalins šokių reikmenų parduotuvės „Puantas“ vadovas Kęstutis Vaitiekus.

„Mūsų tikslas – parodyti šokį ne tik kaip puikų laisvalaikio praleidimo būdą, bet kartu ir pasidalinti šiam laisvalaikio užsiėmimui reikalingomis praktinėmis žiniomis. Šįkart pagrindinį dėmesį skirsime šokio kokybei, sporto fiziologijai bei avalynei,“ – sako „Time Leaders“ vadovė Lina Zulonaitė.

Stovyklos rengėjai pripažįsta, jog jų stovykla iš dalies konkuruoja su kitomis panašaus pobūdžio stovyklomis, tačiau tikisi, jog stovyklos idėjos unikalumas patrauks daugelio dėmesį.

„Be abejo, kone kiekviena šokių studija organizuoja savo nariams skirtas stovyklas ir rengdami šią stovyklą mes iš dalies konkuruojame su kitais tokių stovyklų organizatoriais“, – teigia „Time Leaders“ projektų vadovas Vytautas Mackonis. – „Tačiau mūsų stovykla, tiksliau savaitgalio šokių akademija yra išskirtinė dėl mūsų siūlomo turinio. Be to, ši stovykla yra atvira visiems norintiems turiningai praleisti savaitgalį, o kartu įgyti ar pagilinti turimas žinias. Todėl drąsiai galime sakyti – mūsų stovykla skirta kiekvienai moteriai ar vyrui, merginai ar vaikinui, besidominčiam tiek šokiu, tiek įdomiu ir aktyviu laisvalaikiu, tiek ir siekiančiam įgyti naujų žinių.“

Nors šokių užsiėmimai dažniausiai yra populiarūs tarp moterų, „Time Leaders“ į vasaros šokių stovyklą kviečia ne tik moteris, bet ir vyrus. Poroms ši stovykla – pirmiausiai puiki galimybė kartu praleisti savaitgalį, kartu pasimėgauti šokiu, o neturintiems savo antrosios pusės ši stovykla yra ne tik smagus laisvalaikio užsiėmimas, bet ir proga sutikti savo išrinktąją ar išrinktąjį.

„Išties stovykloje gali dalyvauti bet kas, net ir nelankantis šokio užsiėmimų, nes į stovyklos programą įtraukėme kertines žinias, kurios bus naudingos tiek jau pažengusiems, tiek pradedantiems, tiek norintiems išsiaiškinti, ar šokis yra būtent tas užsiėmimas, kuriuo norėtųsi užsiimti laisvalaikiu,“ – sako profesionalus sportinių šokių šokėjas ir vienas iš stovyklos instruktorių Vytautas Mackonis.

Neretai žmonės lankantys šokių ar ZUMBA užsiėmimus, ypač besitreniruojantys dažniau nei kartą per savaitę teiraujasi, ar treniruotės metu galima gerti vandenį, kodėl po ilgesnės pertraukos tarp užsiėmimų skauda raumenis. Į šiuos ir kitus su sporto fiziologija susijusius klausimus stovykloje atsakys Vaidas Arvasevičius, vedantis ir asmenines kūno rengybos bei kovines treniruotes.

„Su stovyklos dalyviais dalinsiuosi informacija apie sporto fiziologiją. Pavyzdžiui, ką gali organizmas be deguonies, kada ir kokie energiniai virsmai vyksta organizme, kaip jis atsistato. Savo asmeninėmis galimybėmis kiekvienas galės įsitikinti atlikęs 30 sekundžių testą“, – pasakoja V. Arvasevičius. – „Arba, kodėl po treniruotės skauda raumenis, ką reikėtų gerti ar valgyti prieš ir po treniruotės“.

Dažniausiai atėję į šokio užsiėmimus žmonės informacijos apie šokio avalynę ieško savo jėgomis ar klausinėdami vieni kitų. Anot bendrovės vadovės, pirminė idėja surinkti informaciją ir patarimus apie tai, į ką reikėtų atsižvelgti renkantis šokio avalynę, kilo po vieno iš apsilankymų šokio reikmenų parduotuvėje.

„Šokis yra svarbi ir mano gyvenimo dalis, šoku jau ketvirtus metus. Pradėjau nuo Solo latino bei šokių poroje su profesionaliu šokėju Vytautu Mackoniu, o vėliau atradau ZUMBA. Per šiuos metus „sušokau“ tris poras šokių batelių, tad labai gerai suprantu, ką reiškia pradedančiam šokėjui ieškoti tinkamos avalynės, ypač, kai šokių studijose šios informacijos yra pateikiama minimaliai,“ – pasakoja „Time Leaders“ vadovė. – Todėl vieną iš užsiėmimų ir paskyrėme šokio avalynei.“

“Pagaliau šokis užima deramą vietą mūsų laisvalaikio kultūroje. Puiki idėja apie jį plačiau kalbėti tam skirtoje stovykloje tikslinei auditorijai.“ – sako Kęstutis Vaitiekus, UAB „Puantas“ vadovas. – „Labai mėgstu posakį: „Negalvok, tiesiog judėk”, todėl atostogos ar išvykos į šokio renginius yra gera proga atsipalaiduoti ir šokti. Na, žinoma, šokti reikia patogiai apsirengus ir, ypač, patogiai apsiavus. Apie tai ir pakalbėsime Druskininkuose.”

Savaitgalio stovykla vyks liepos 28-29 dienomis Druskininkų viešbutyje „Pušynas“. „Džiaugiamės tapę šios stovyklos partneriais. Tiesa, nors aktyvi veikla stovykloje prasidės šeštadienį liepos 28 dieną, kiekvienas norintis į stovyklą gali atvykti jau liepos 27 dieną bei pasimėgauti viešbučio SPA centro teikiamomis paslaugomis,“ – sako Rasa Lukšienė viešbučio „Pušynas“ marketingo vadybininkė. – „Dėl registracijos į stovyklą nuo liepos 27 d. reikėtų kreiptis į stovyklos organizatorius.“

Visi stovyklos dalyviai užsiėmimų metu galės atsigaivinti natūraliu mineraliniu vandeniu „Rasa“. Be to, „Time Leaders“, Druskininkų kultūros centras bei sertifikuoti ZUMBA instruktoriai Vytautas Mackonis bei Karina Jeremian šeštadienį, liepos 28 dieną, pakvies visus stovyklos dalyvius, druskininkiečius ir Druskininkų miesto svečius į nemokamą ZUMBA užsiėmimą, o „Druskininkų Rasa“ kiekvienam šio užsiėmimo dalyviui padovanos po mineralinio vandens „Rasa Medium“ arba „Rasa Light“ buteliuką.

„Nemokamas ZUMBA užsiėmimas vyks Druskininkų Pramogų aikštėje, Vilniaus al. 24. Jo pradžia 20:00 val.“, – sako Vytautas Mackonis. – „Visi atviro užsiėmimo dalyviai gaus ne tik milžinišką gerų emocijų dozę, bet ir turės puikią galimybę save geriau pažinti. Šeštadienio vakarą šoksime salsą, bačatą, merengę, sambą, regetoną ir daugelį kitų šokių. Kiekvienas vakaro dalyvis kartodamas instruktoriaus rodomus judesius galės įvertinti savo koordinaciją, nes ZUMBA užsiėmimuose kartais tenka vienu metu kojomis ir rankomis atlikti skirtingus judesius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuderinami. Tačiau viskas įmanoma – svarbiausia kartoti rodomus judesius ir mėgautis šokiu.“

Sekmadienį Druskininkuose prasidėjo dešimtasis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“. Keturiasdešimtyje festivalio renginių dalyvaus daugiau kaip du šimtai Lietuvos menininkų, taip pat jų kolegos iš Didžiosios Britanijos, Italijos, JAV, Olandijos, Šveicarijos. Kiekvieną liepos ir rugpjūčio sekmadienį kompozitoriaus M.K.Čiurlionio bei jo amžininkų muzika skambės Druskininkų bažnyčioje. Koncertai taip pat vyks kurorto muziejuose, viešojoje bibliotekoje, sanatorijose, viešbučiuose, Liškiavos ir Senosios Varėnos bažnyčiose.

Šio laikmečio Druskininkus galima pavadinti tikru kontrastų miestu. Čia vienas po kito statomi unikalūs visoje Lietuvoje, dešimtis milijonų kainuojantys ir tūkstančius svečių priviliojantys objektai, tokie kaip pernai atidaryta Sniego arena, planuojamas keltuvas tarp šios arenos bei Druskininkų centro ir net visus metus veiksianti uždara arena su dirbtine jūra ir paplūdimiu.
Tačiau čia stūkso ir gana daug nebaigtų, apleistų, išdaužytais langais, vaiduoklius primenančių buvusių sanatorijų, viešbučių ar kitų statinių. Nemaloniai nuteikia, pavyzdžiui, senokai neveikianti buvusi sanatorija “Nemunas”, kompleksas “Pušynas”, o prie Ratnyčios upelio jau keletą metų riogso tuščias statinys su vis ta pačia iškaba, skelbiančia, kad “netrukus čia bus apartamentai”.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas apgailestauja, kad visa tai privatizacijos pasekmė, nes tik vienas iš vaiduoklių šiuo metu priklauso savivaldybei – tai kompleksas “Nemunas”, kuriam šiuo metu kaip tik dairomasi naujų investuotojų. Visi kiti apleisti pastatai buvo parduoti Valstybės turto fondo, kuris, pasak Druskininkų mero, į sandorių sutartis neįtraukė jokių reikalavimų, kaip rūpintis pastatais naujiesiems šeimininkams: “Daugelis pirkėjų šiuos pastatus įsigijo tam, kad vėliau galėtų brangiau parduoti, o ne kad pasirūpintų tų statinių likimu. Savivaldybė šiuo atveju bejėgė.”
R.Malinauskas prisimena netgi tokį atvejį, kai priešais “Vilnius SPA” esantį seną pastatą įsigijusi įmonė jau kone kitą dieną pareiškė norą šį pastatą parduoti kur kas brangiau, nei buvo įsigijusi. “Tai tiesiog spekuliacijos, kurių pasekmė – bjaurojamas miesto veidas. Vienintelis atvejis, kai savivaldybė gali įsikišti, yra pastatų keliama grėsmė. Jei tokios nėra, padaryti nieko neįmanoma”, – apgailestauja Druskininkų meras.

BFL

Tikriausiai visi jau pamiršo tuos laikus, kai virtinės autobusų iš Lietuvos veždavo vandens procedūrų trokštančius tautiečius į Mikolaikas Lenkijoje. Mat jau šešeri metai toks vandens pramogų parkas (tik daug didesnis) veikia Druskininkuose. O pernai vasarą duris atvėrė dar vienas unikalus turizmo objektas – „Snow arena“ – didžiausia (ir vienintelė Baltijos šalyse) dengta arena, kurioje galima slidinėti ištisus metus. Tad visą rudenį ir iki pat sausio vidurio, kol šalyje nebuvo sniego, čia besiveržiančių žmonių su slidėmis srautas išaugo tris kartus. Tačiau net kai ir yra sniego, arena nestovi pustuštė.
Tad, atrodytų, Druskininkų „galva“ Ričardas Malinauskas jau tikrai galėtų bent trumpam snustelėti ant laurų. Kur tau: meras vardija naujas ar jau pradėtas statybas. Visų pirma po kelerių metų šis kurortas turės įspūdingus Kultūros ir kongresų rūmus su didžiausia Lietuvoje (tūkstančio vietų) koncertų sale, dviem kino teatrais, parodų galerija, patalpomis seminarams bei repeticijoms rengti, teatro studijomis ir t.t. Naujajame centre planuojama organizuoti ne tik kultūros renginius, bet ir tarptautines konferencijas bei simpoziumus.
Jau netrukus atvykusieji į Druskininkus nebepriklausys nuo kaprizingo lietuviško oro: jų paslaugoms bus įrengtas dengtas milžiniškas baseinas su jūros bangų mūša ir tikro smėlio kopomis. O kai švies saulė, baseino stogas… tiesiog atsivers. „Jei padarėme žiemą vasaros metu, tai galime ir atvirkščiai – žiemą sukurti vasarišką kampelį“, – naujausia idėja dalijasi meras R.Malinauskas.
Įgyvendinant projektą planuojama praplėsti Druskininkų vandens parką ir pietinėje Nemuno pusėje sukurti vasaros malonumų oazę, kurioje ištisus metus, net šalčiausiomis žiemos dienomis, bus galima pasilepinti saule, pažaisti paplūdimio tinklinį ar tiesiog pasimėgauti vasariška šiluma.
Po metų kitų po šį kurortą bus galima pasižvalgyti ir iš oro. Ne, ne oro balionu. Nuo miesto centro iki minėtos sniego arenos 45 m aukštyje bus nutiesta keltuvų trasa (1,1 km ilgio). O meras vis vardija: dar atsiras B2 kategorijos oro uostas (lėktuvams iki 70 vietų), kuriame, reikalui esant, vyks automobilių ar motociklų žiedinės lenktynės.
Visi Druskininkų savivaldybės planai – realūs, mat miesto bei įvairių fondų investicijos į kurorto plėtrą jau keleri metai kasmet viršija 100 mln. Lt. Ir tai – be privataus kapitalo, kuris jau senokai pajuto investavimo skonį šioje oazėje tarp Dzūkijos pušynų.

Lankytojų srautas bus koreguojamas

Dabar dauguma Druskininkų poilsiautojų – tai atvykėliai iš kaimyninių šalių. Visų pirma iš Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos (pernai jų pagausėjo dvigubai). R.Malinauskas ir jo komanda linkę keisti minėtą balansą: į kurortą pailsėti bei pasisveikatinti atvykstančių svečių iš Vakarų bei Rytų turėtų būti daugmaž po lygiai. Tad Druskininkai, pirma, ketina aktyviau ieškoti potencialių klientų Skandinavijoje. Antra, kurortas daug tikisi iš Vokietijos bendrovės „KUTOR Gmbh“ atstovų apsilankymo. Mat svečiai neslėpė susižavėjimo kurortu ir pasiūlė bendradarbiauti, siekiant sudominti Vokietijos ligonių kasų finansuojamus ligonius.

Sparčios plėtros paslaptis

Šiuo metu Druskininkai džiaugiasi jau išsprendę sezoniškumo problemą – unikalūs turizmo objektai, aukščiausio lygio sveikatinimo bei gydymo paslaugos kurortą pamėgusius svečius skatina čia vėl sugrįžti. Sparti Druskininkų plėtra pastarąjį dešimtmetį matoma ir plika akimi, ir suskaičiavus nuolat gausėjančius turistų srautus: Turizmo departamento duomenimis, pagal atvykusių poilsiautojų skaičių 2011 m. Druskininkai aplenkė net ir laikinąją sostinę Kauną.
Neįtikėtina Druskininkų plėtros paslaptis taip ir prašosi būti atskleista. Druskininkų meras R.Malinauskas, paprašytas pasidalyti kurorto sėkmės receptu, nusišypsojęs tarė: „Paslaptis labai paprasta – reikia tiesiog nuoširdžiai mylėti savo darbą ir miestą, kuriame gyveni. O toliau, kaip ir visur kitur, norint pasiekti trokštamų rezultatų, reikalingas darnus komandinis darbas.“

BFL

Rugpjūčio pabaigoje Druskininkuose oficialiai atidarytas žiemos pramogų kompleksas „Snow Arena“, kuriame įrengtos dvi slidinėjimo trasos – pradedantiesiems bei pažengusiems slidininkams bei snieglentininkams. Dar viena, lauko trasa, kol kas neveikia, nes žiemos pradžioje pasitaikė kaip reta šilti orai. Bendras trasų plotas sudaro beveik 25 tūkst. kvadratinių metrų, ilgis siekia 1100 metrų, kalnų aukštis – 66 metrus.
Ir nors šios arenos pavadinime iš pradžių puikavosi žodis „Snoras“, liūdnai pagarsėjusio banko likimas yra kardinaliai priešingas žiemos pramogų komplekso sėkmei. Tai pirmasis ištisus metus veikiantis tokio tipo centras Baltijos šalyse – dėl šios priežasties sniego arena sulaukė didžiulio pasisekimo. Iki gruodžio vidurio čia jau apsilankė daugiau nei 70 tūkst. lankytojų. Per dieną vidutiniškai apsilanko nuo 500 iki 1100 žmonių – savaitgaliais arena būna perpildyta.
„Lankytojų srautai mūsų numatytus minimalius viršija triskart!“ – džiaugiasi Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kuris apie tokios arenos statybą svajojo dar 2000-aisiais, kai buvo svarstomi strateginiai miesto plėtros planai. „Tuo metu ir gimė idėja Druskininkus paversti nesezoniniu kurortu – kad jis žmones trauktų tiek vasarą, tiek žiemą“, – prisimena meras.
Ir išties teigiami atsiliepimai apie „Snow Areną“ jau spėjo pasklisti ir užsienyje – uždarose slidinėjimo trasose šiandien jau treniruojasi Lenkijos, Švedijos, Latvijos, Suomijos, Norvegijos sportininkų komandos.
„Kad imsimės statyti tokią areną, paskelbiau per oficialų Druskininkų vandens pramogų parko atidarymą – tuo metu tik nedaugelis suprato, kad nejuokauju“, – prisimena meras.
Šis projektas iš tikrųjų buvo rizikingas ir drąsus – jo sumanytojai, Druskininkų miesto savivaldybė, meras R.Malinauskas ir akcinė bendrovė „Stamita“ nepabūgo šią areną statyti sunkmečiu.
Darbai buvo pradėti 2009 m., o bendra žiemos pramogų arenos vertė siekė 106 mln. Lt. Tiek R.Malinauskas, tiek koncesininko – įmonės „Stamita“ direktorius Andrius Stasiukynas pabrėžia, kad be Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, kuri sudarė 40 mln. Lt, arenos, ko gero, nebūtų. Be to, būtina paminėti, kad tarp visų nuostolių „Snoras“ Lietuvai paliko ir šį tą gero, mat šis bankas „Stamitai“ paskolino didžiąją dalį iš likusių 66 mln. Lt.

Žiema vasarą ir vasara žiemą

Vis dėlto ties sniego arena Druskininkų mero ir kitų aktyvių miestiečių bei verslininkų planai nesibaigia. Prieš dešimtį metų patvirtinti planai miestą paversti universaliu kurortu nuosekliai vykdomi ir toliau. Tad šiandien miesto svečiai gali mėgautis žiemos pramogomis vasarą, o po kelerių metų bus galima patirti ir vasarą vidury žiemos. Šiandien jau pradėta projektuoti dar viena uždara arena – tik šį kartą tai bus savotiška jūros paplūdimio „imitacija“.
„Joje bus smėlio paplūdimys bei jūros imitacija su bangomis, vasarą nuvažiuos pastato stogas ir lankytojai galės degintis tikroje saulėje, o žiemą – dirbtinėje. Čia bus ir dauguma paplūdimiui būdingų pramogų, pavyzdžiui, tinklinio aikštelės“, – planuoja R.Malinauskas.
Kitas, šiek tiek „smulkesnis“ projektas (mat jam reikia apie 10 mln. Lt) – tai specialus keltuvas, kuris sujungs Druskininkų centrą su sniego arena. Keltuvas atliks ne tik transporto vaidmenį – daugiau nei kilometro atstumą jis įveiks per 3,5 minutės, bet ir taps kraštovaizdžio apžvalgos priemone, mat lankytojus pakels į 45 metrų aukštį, iš kurio galima bus pasigrožėti miesto panorama, Nemunu ir artimiausiomis apylinkėmis.
Be to, šį pavasarį parke tarp Druskonio ežerėlio ir Vijūnėlės tvenkinio turėtų pražysti apie 130 tūkst. narcizų, kurie jau pasodinti, – ši idėja R.Malinauskui kilo svečiuojantis Briuselyje ir vienoje šio miesto aikštėje pamačius panašią gėlių jūrą. „Pamaniau, kuo blogesni Druskininkai? Beje, tokie projektai daug nekainuoja, tačiau atrodo įspūdingai, todėl su nekantrumu laukiame pavasario, kai miestą apsems žiedų jūra“, – prisipažįsta meras.
Ko gero, visuose šiuose projektuose galima būtų rasti trūkumų ar prikišti, kad Druskininkų meras puikiai suvokia, kaip „daromi“ viešieji ryšiai. Vis dėlto anksčiau įgyvendinti projektai, pastatyta sniego arena bei planuojami darbai rodo, kad Druskininkai turi nuoseklų ir konkretų kurorto plėtros planą, kuris kasmet iš žodžio virsta kūnu.

Druskininkų sniego arena net darbo dienomis sausakimša, o savaitgaliais į ją gali ir nepatekti. Tuo metu visos kitos slidinėjimo trasos negali pradėti sezono dėl vėluojančios žiemos, taigi ten klientų nėra.

Nepaisant to, kad turi sniego patrankas, dėl nepakankamai žemos temperatūros Ignalinos, Anykščių, Birštono, Alytaus ir Vilniaus slidinėjimo trasos tiesiog negali pradėti gaminti sniego.
Praėjusiais metais Lietuvos žiemos sporto centre sniegą gaminti imta lapkričio 26 d., o gruodžio 4 d. centras atvėrė duris slidininkams. Kol neatšalo bent iki 2 laipsnių, sniego patrankų įjungti negalima. Optimali temperatūra sniegui gaminti – 5 laipsniai Celsijaus žemiau nulio.
Visas kitas trasas specialistai kritikuoja, nes Lietuvoje neprisninga tiek, kad jos atitiktų aukščiausius reikalavimus be papildomos sniego gamybos. Kol neprisnigo, jose nėra ir ne tokių reiklių lankytojų.
Druskininkų sniego arena, kurioje visos slidinėjimo trasos – po stogu, nuo gamtinių sąlygų visiškai nepriklausoma. Ji tokia vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse bei aplinkui 1000 km spinduliu. Panaši arena veikia tik Maskvoje. Lietuvos slidinėjimo centro direktorius Bronislavas Cicėnas neslepia, kad šis modernus slidinėjimo centras, siūlantis aukštą aptarnavimo lygį, nuvilios klientų nuo visų kitų centrų. Vis dėlto pašnekovas viliasi, kad slidinėjimo entuziastų užteks visiems, mat slidininkai nemėgsta užsibūti vienoje vietoje.
Kita vertus, tokia arena parengs naujų slidininkų, be to, vers pasistengti konkurentus. Pavyzdžiui, žiemos sporto centras Ignalinoje šiemet išplėtė snieglenčių trasos plotį.

Į „Veido“ klausimus atsako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas

„Veidas“: Ar Druskininkų kurorto verslas patiria problemų dėl Lietuvos taikomos Šengeno vizų išdavimo praktikos?
R.M.: Problemų dėl vizų išdavimo Rusijos piliečiams, norintiems atvykti į Druskininkus, visados buvo, nors pastaruoju metu padėtis lyg ir gerėjo.
Lietuvos vizą norintys gauti asmenys vis dar negali gauti jos siųsdami dokumentus paprastu ar elektroniniu paštu – iš jų reikalaujama atvykti į konsulatą asmeniškai, procesas užtrunka per ilgai, kur kas ilgiau nei kitų valstybių ambasadose. Dokumentų Lietuvos vizai gauti rinkinys taip pat yra didesnis, nei reikalaujamas kai kurių kitų Šengeno sutarties valstybių. Ir ne tik Skandinavijos, bet netgi Estijos.
„Veidas“: Jūsų vertinimu, kokios to priežastys?
R.M.: Lietuviai turi du išskirtinius bruožus – amžinai dejuoti, kad viskas blogai, ir amžinai ką nors darant perlenkti lazdą. Na, kodėl mes būtinai turime padaryti taip, kad asmuo, norintis gauti Lietuvos vizą, turėtų pateikti maksimalų galimų reikalauti dokumentų kiekį? Kodėl stengiamės išduoti vizą kuo trumpesniam laikotarpiui, nors matydami, kad vizos prašo normalus žmogus, galėtume iš karto duoti ilgalaikę? Negi vizas būtina dalyti kaip kokią šventą plotkelę, gabalėliais, stengiantis, kad žmogus kaip galima dažniau ateitų jos prašyti?
Ne paslaptis, kad Druskininkuose būstą yra įsigiję nemažai Sankt Peterburgo, Maskvos gyventojų. Bendraujant su jais tenka girdėti atsiliepimų apie įvairiausias Lietuvos vizų išdavimo sistemos keistenybes. Pavyzdžiui, ateina prašyti vizos tėvas ir sūnus. Tėvui duodama trumpalaikė viza, sūnui – ilgalaikė. Viskas vyksta vienu metu, tik prie skirtingų langelių. Kodėl, kokiais kriterijais vadovaujantis vienas šeimos narys gauna ilgalaikę, kitas – trumpalaikę vizą, suprasti neįmanoma.

Kasmet slidinėti svetur vyksta daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. O lapkričio pradžia – pats slidinėjimo kelionių pirkimo įkarštis.

Šiemet vasarą slidinėjimo entuziastus pradžiugino „Snoras Snow“ arena Druskininkuose, kurioje 460 metrų ilgio trasa leistis galima ištisus metus. Šis per 100 mln. Lt vertės projektas – vienas didžiausių visame regione. Dabar belieka tikėtis, kad arena sulauks užtektinai lankytojų ir investicijos atsipirks.
Profesionalai šioje arenoje treniruotis gali ištisus metus. Vis dėlto labiausiai ji tinka naujokams ar mėgėjams, turintiems gerą progą slidinėti neišvykus už savo šalies ribų. Kad vėliau netektų gailėtis dėl užsienio kurortuose išleistų pinigų, jei nepavyktų prisijaukinti slidžių ir vėjo.
Pasak aktyviai slidinėjančio kauniečio Rimanto Okuličiaus-Kazarino, prieš šešerius metus niekas nesitikėjo, kad tokia arena Lietuvoje gali atsirasti. Jei mums už akių būtų užbėgę kaimynai lenkai ar latviai, tokio žiemos pramogų komplekso lietuvių verslininkai nebūtų statę. Taip atsitiko su trasa prie Vievio, kurios statybą sužlugdė po atviru dangumi Lenkijoje, netoli Suvalkų, atsiradęs žiemos pramogų kompleksas. „Snow“ areną gelbsti tai, kad artimiausi panašūs centrai toli – prie Maskvos ir Vokietijoje.
„Druskininkų slidinėjimo trasos trūkumas tas, kad joje jautiesi kaip žuvies pirštelis šaldytuve. Mat aplinka statinio viduje primena skardinį šaldytuvą arba sandėlį. Žiemą slidinėti aš ten nevažiuočiau, nes man norisi daug erdvės ir aplink matyti gražią gamtą, tokią kaip Slovakijos kurortų eglynai“, – dėsto R.Okuličius-Kazarinas.
Kalnų slidinėjimo entuziastai pabrėžia, kad visos trasos Lietuvoje ar Latvijoje iš tiesų skirtos ne šio sporto aistringiems mėgėjams ar profesionalams, o norintiesiems tiesiog smagiai praleisti laisvalaikį. Tikrų kalnų jos neatstos.

Patraukliausia – Italija

Tikrų kalnų kasmet pasiilgsta vilnietės Rasos Augutytės šeima. Nuo 1999-ųjų penkerius metus iš eilės šeima slidinėdavo Slovakijos Aukštuosiuose Tatruose, nes būdavo palyginti netoli nuvažiuoti automobiliu, be to, pigiau. „Pirmąkart pamačius tenykščius kurortus nuo grožio širdis apsalo. Tačiau kai 2006 m. ryžomės paslidinėti Italijoje, supratome, kad Slovakijos kurortai gerokai atsilieka tiek infrastruktūra, tiek paslaugomis“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovė. Aišku, poilsis Italijoje atsiėjo apie 35 proc. brangiau nei Slovakijoje.
Turintieji patirties primena, kad nusprendus slidinėti reikėtų iš anksto atsidėti apie 2000 Lt vienam žmogui. Aprangos komplektui – pirštinėms, apsaugoms, šalmui, drabužiams, batams reikėtų skirti 1500 Lt. Slidinėjimo įrangai – slidėms, lazdoms – dar apie 1500 Lt.
R.Augutytė tvirtina, kad ypač geras laikas rinktis poilsį kalnuose su šeima – per velykines vaikų atostogas. Tuomet Europos kurortuose baigiasi slidinėjimo sezonas ir taikomos įvairios nuolaidos. Pavyzdžiui, nieko nekainuoja keltuvai. Trūkumas tas, kad žemutinėse trasose nebebūna sniego, todėl reikia kilti aukštyn į kalnus. Gerai slidinėjimo meną įvaldžiusių slidininkų nebaido ir tai, kad retkarčiais trasose atsiranda ledo. Slidinėjimo sezono pabaigoje kur kas mažiau lankytojų, o aptarnavimas – toks pat.
Ne pirmą sezoną slidinėjančių lietuvių ypač mėgstami ir kiti Italijos kurortai: Bormijus, Celis prie Zė, Išglas, Val Gardena. Ne kartą išgirsime minint slidininkų Meka tapusius Val di Fassa slėnį ar garsųjį Sella Ronda žiedą.
Nemažai pasiturinčių kalnų slidinėjimo mėgėjų traukia į Šveicarijos, Austrijos, Prancūzijos slidinėjimo kurortus. Nors šios valstybės ir asocijuojasi su brangesniu pragyvenimo lygiu, tačiau iš anksto užsisakius keliones, patiems rezervavus kambarius ir žinant vietos specifiką, paatostogauti galima išleidžiant ne ką daugiau nei, tarkim, Italijoje. Įgudę slidininkai paprastai su kokia nors turizmo agentūra nuskrenda į kurortą, o gyvenimo sąlygomis ir slidinėjimo leidimais būna iš anksto pasirūpinę patys.

Kai kišenėje du trys tūkstančiai

Mūsų pašnekovas R.Okuličius-Kazarinas kalnų slidinėjimo aistra užsikrėtė prieš keliolika metų. Tuomet kaip ir daugelis vidutines pajamas gaunančių lietuvių jis vykdavo ten, kur arčiau – į Latviją, arba kur pigiau – į Slovakiją. Dabar jo slidinėjimo vietų geografija stipriai prasiplėtusi. Ilgainiui patirties ir išmanymo daugėjo, tad ir Austrijoje Rimantui pavykdavo rasti šešių vietų apartamentus romantiškame namuke ant uolos už 1200 Lt. Nepatogumas tik toks, kad kiekvieną dieną reikėdavo važinėti pavojingais serpantinais, o prisnigus ant automobilio tekdavo dėti grandines. Apsistojus kurortiniuose miesteliuose, slidininkus vežioja reguliariai kursuojantis autobusas.
„Veido“ pašnekovai norintiems sutaupyti rekomenduoja vietas slidinėjimo kurortuose užsisakyti jau rugpjūtį. Beje, Rimantas kritikuoja tautiečių įprotį iki tikslo ištisą parą važiuoti automobiliu. Pasak jo, tai pavojinga, be to, vairuotojui po bemiegės nakties pirmiausia rūpi gerai pailsėti, o ne leistis nuo kalno. Slidininkas pataria atostogas pratęsti bent porą dienų ir pakeliui aplankyti įdomius Europos miestus. Tarkim, jis savo automobiliu keliaudamas į Austriją nakvynės sustojo Vroclave ir Prahoje.
Pasak kelionių agentūros „Sofa Travel“ direktoriaus Andriaus Caplevo, labiausiai patyrę ir kelionei daugiau nei 3 tūkst. Lt galintys skirti slidininkai paprastai renkasi elitinius Šveicarijos, Prancūzijos, Andoros slidinėjimo kurortus bei 4–5 žvaigždučių viešbučius su SPA centrais. Taip pat atsiranda vis daugiau norinčiųjų slidinėti Siera Nevados kalnyne Pietų Ispanijoje, Andalūzijos provincijoje, kur dieną galima slidinėti kalnuose, o po pietų leisti laiką prie Viduržemio jūros. Yra ir norinčiųjų paslidinėti Turkijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Aliaskoje. Įvairesni darosi ir pramogavimo būdai: slidinėjama naktį, ieškoma ne tik slidėms, bet ir snieglentėms pritaikytos infrastruktūros.

Vyksta su vaikais

Skirtingi pašnekovai atkreipia dėmesį ir į dar vieną prastą lietuvių įprotį – senukus ir vaikus palikti namie. Iš tiesų ir juos verta vežtis. Štai, pavyzdžiui, Rasos vaikai slidinėja nuo trejų ketverių metų, o Rimanto dukra nuo kalno čiuožė būdama vos pustrečių.
Okuličiai į Austriją vyko, kai dukrai buvo vos penki mėnesiai, o tėčiui – 76-eri. Rimanto tėtis ne tik padėjo globoti mažylę, bet ir pats šauniai paslidinėjo. Patogiai keltuvu pasikėlę su mergaite ant kalno suaugusieji pakaitomis ją prižiūrėjo, kai ši erdviame kavinės prieangyje mėgavosi gaiviu kalnų oru.
Pasirodo, slidžių ir avalynės apstu vos tik ėmusiems stovėti vaikams. Slidinėjimo trasos taip pat pritaikytos mažiesiems ir vadinamuosiuose varlinukuose pamatysi daug nuo kalno besileidžiančių jaunųjų slidininkų, kuriuos viršuje vienas tėvas paleidžia, o apačioje kitas – pasitinka. Užsienio kurortuose tai jau nieko nestebina. Kaip ir tai, kad vieniems slidinėjimo kurortuose svarbu pasipuikuoti kelis tūkstančius kainuojančiais kostiumais, kitiems – aukštos kokybės įranga. Pasiūla ir vienų, ir kitų – milžiniška. Tarkime, prekybininkai gali pasiūlyti slidžių su įmontuotomis mikroschemomis, kurios pagal slydimo greitį reguliuoja slidės minkštumą. Tokios slidės kainuotų nuo 3 tūkst. Lt. Gali jie pasiūlyti ir šalmą su stereomuzikos įranga bei kitų naujovių.
Apibendrinant svarbu paminėti, kad slidinėjimas „dėl mados“ po truputį praranda madą. Bent jau į užsienio kurortus paprastai vyksta išties slidinėjimo aistra užsikrėtę žmonės, jaučiantys tikrą malonumą kelis kilometrus leistis vingiuota kalnų trasa. Dauguma jų tvirtina, kad atostogos kalnuose jiems pačios kokybiškiausios.

Slidininko įrangos kainos (Lt)

Šalmas    150–250
Akiniai    150
Slidės su apkaustais, skirtos mėgėjams    700–1500
Slidės su apkaustais, skirtos pažengusiems ir sportininkams    1500–3000
Lazdos    70–150
Mėgėjų batai    400–1000
Sportininkų batai    1000–2000
Striukė    300–1500
Kelnės    300–800
Šaltinis: „Boardsports“

Savaitė Europos kalnų slidinėjimo kurorte

Slidinėjimo (ski) pasas    400–580 Lt. Taikomos nuolaidos šeimoms, vaikams. Kaina kasmet vidutiniškai padidėja 3–7 proc.
Gyvenimas apartamentuose (be maitinimo)    300–400 Lt
3–4 žvaigždučių viešbutyje su pusryčiais ir vakariene    950–1900 Lt
Slidžių ir batų nuoma    200–330 Lt (Austrijoje, Italijoje); 345–620 Lt (Prancūzijoje, Šveicarijoje)
Užsakomieji skrydžiai    800–1200 Lt (iš Lietuvos į Milano Bergamo oro uostą)
Skrydis su pigia oro skrydžių bendrove    400–600 Lt; atskiras mokestis už inventoriaus gabenimą
Maisto kainos prekybos centruose    10–15 proc. didesnės nei Lietuvoje
Pietūs kalno viršūnėje    50–100 Lt
Šaltinis: „Sofa Travel“

„Snoras Snow” arenos slidinėjimo bilietų kainos (Lt)

Pirmadienis–penktadienis    Savaitgaliai ir švenčių dienos
Suaugusiesiems    2 val.    Visa diena    2 val.    Visa diena
45    65    55    75
Šeimai (1 suaugęs ir 1 vaikas iki 18 m.)    2 val.    Visa diena    2 val.    Visa diena
55    95    75    115

Druskininkuose veikia vienas didžiausių Europoje vandens parkų, o dabar baigiamos ir pirmojo Baltijos šalyse visus metus veiksiančio žiemos pramogų komplekso „Snoras Snow Arena“ statybos.

Projekto įgyvendintojai neslepia savo ambicingų planų – jau pastatyta ir oficialaus atidarymo laukianti arena pagal techninius parametrus sau lygių konkurentų neturės mažiausiai tūkstančio kilometrų spinduliu.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Vilniaus klubo nariai, turėję galimybę susipažinti su Druskininkuose statomos dengtos slidinėjimo trasos „Snoras Snow Arena“ statybos technologija ir inžineriniais sprendimais, sako, kad šis statinys unikalus tuo, kad Europoje tokio tipo statinių šiuo metu yra vos keletas, o mūsiškė numatoma aukščiausio lygio.

Statybininko akimis, statinio unikalumą nulėmė konstrukcijų mastelis: kad būtų suformuota 50 metro pločio dengta slidinėjimo trasa, reikėjo suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti 4 m aukščio, 51 metro ilgio metalines sijas. Pastarosios sumontuotos ant ne mažiau įspūdingų – 28 m aukščio monolitinio gelžbetonio kolonų. Čia, pasinaudojant 27 m reljefo peraukštėjimu ir konstrukciniais sprendimais, išgautas 64 m slidinėjimo trasos nuolydis. Dengtos trasos, kuri veiks ištisus metus, ilgis 448 metrų, o bendras trasų ilgis – daugiau kaip 1100 metrų.

Pagrindinės trasos plotis 50 m, ilgis – daugiau kaip 460 m. Pradedantiesiems kirtos trasos plotis 70 m., o ilgis apie 150 m. Slidinėjantiems lauke „Snoras Snow Arena“ siūlys įveikti 40 m pločio ir daugiau kaip 640 m ilgio trasą. Kalnų aukštis sieks 66 m, jų nuolydis bus iki 25 proc. Lauko trasa veiks oro temperatūrai nukritus iki 5°C.

Slidininkai bus keliami šveicarų įmonės Bartholet Maschinenbau AG pagamintais keltuvais. Vieno bugelinio (trosų traukiamas, padedantis slidininkams įsikibti ir stovint ant slidžių pakilti į kalną) keltuvo pajėgumas – 300 asm./val., o keturvietis krėslinis keltuvas pajėgs per tą patį laiką pakelti 4 kartus daugiau žmonių. Snieglenčių parke veiksiantis juostinis keltuvas galės pakelti 2 tūkst. lankytojų per valandą, o du pradedančiųjų ir vaikų trasoje juostiniai keltuvai pakels 1600 asm./val. Iš viso komplekse veiks 5 keltuvai.

Viršutinėje statinio dalyje veiks inventoriaus nuomos punktas, keletas maitinimo įstaigų, įsikurs sporto instruktoriai. Ne mažiau įdomus planuojamas susisiekimo būdas su esamu vandens atrakcionų parku. Čia numatyta įrengti lynų kelią per Nemuną, kuriuo lankytojai bus keliami keltuvu su kabina.

Nors slidinėjimo pramogas lietuviams iki šiol siūlė keli Lietuvos miestai – Ignalina, Anykščiai, Alytus, Birštonas – kalnų trasos veikė tik žiemos metu. Dabar, anot pagrindinio arenos statytojo bendrovės „Stamita“ direktoriaus Leono Šerpetauskio, galimybę pasidžiaugti žiemiškomis pramogomis visus metus lietuviai turės ir savo šalyje.

„Su Austrijos, Šveicarijos kalnais galimybės lyginti nebūtų, tačiau jeigu lygintume uždaras trasas, pagal parametrus mūsų arena turėtų užimti labai gerą poziciją“, – sakė pašnekovas. Kaip pagrindinius arenos privalumus jis įvardijo geografinę padėtį (arena bus čia pat, nereikės niekur važiuoti) ir kainą.

L. Šerpetauskio teigimu, pagrindinių lankytojų srautų tikimasi iš kaimyninių šalių, nes italai ar prancūzai, turintys tikrus kalnus, vargu, ar itin susivilios uždaru lietuvišku, kad ir labai aukštos kokybės žiemos pramogų kompleksu.

„Snoras Snow Arena“ komplekso atidarymas numatytas rugpjūčio 26 d. Nuo liepos 19 dienos tam sniegą jau gamina 15 sniego generatorių pagrindinėje ir pradedančiųjų uždarose trasose.

technologijos.lt