Jau šį mėnesį Druskininkuose atidaromas žiemos pramogų kompleksas vilios ne tik pramogų gausa, bet ir tuo, kad jis veiks ištisus metus, net ir karščiausiomis vasaros dienomis.

O lankytojai mėgausis komplekse veikiančia modernia aptarnavimo sistema. Kuo ji ypatinga, ir kodėl „Snoras Snow“ arena pretenduoja patekti į geriausių pasaulio dengtų slidinėjimo kurortų penketuką?

Planuojama, kad per metus Druskininkuose atsidarysiančioje arenoje apsilankys 150 tūkst. pramogautojų. Ir tam, kad būtų pagreitintas klientų aptarnavimas, bus automatizuotos ir apjungtos visos pramogų zonos bei paslaugos: bilietų pardavimas, praėjimo kontrolė, persirengimo spintelės, inventoriaus nuoma, restoranai ir barai.

Arenoje bus įdiegta moderni negrynųjų pinigų atsiskaitymo sistema („cashless“). Priklausomai nuo kliento poreikio, bus galima įsigyti vienkartines arba daugkartines korteles (abonementus). Taip pat bus galimybė tokias korteles įsigyti savitarnos terminaluose. Su ta pačia kortele bus galima atsiskaityti restorane, bare, nuomos punktuose, atrakinti/užrakinti spintelę. Be to, pasak „UCS Baltic“ projektų vadovo Alekso Suginto, įmonė pirmoji realizuos naują technologiją pramogų sferoje – didelio atstumo bekontakčių kortelių (Long Range RFID) nuskaitymą. Sistema prie įėjimo/išėjimo identifikuos lankytojo įsigytą bilietą per atstumą.

„Snoras Snow“ arenoje taip pat veiks kalnų slidinėjimo meistriškumo ir snieglenčių sporto mokykla „DruSkiSchool“, aprangos ir įrangos nuomos punktas. Be uždarų bei atvirų slidinėjimo trasų sniego arenoje bus ir daugybė kitų pramogų: ne tik pasportuoti, bet ir pailsėti – sušilti, pasistiprinti ir atgauti jėgas savitarnos restorane arba „Apres-Ski“ bare. Pro 50 metrų aukštyje esančio panoraminio restorano langus lankytojai galės pasigrožėti Druskininkų apylinkių vaizdais.

Dar vienas privalumas lankytojams – supaprastintos inventoriaus nuomos paslaugos. Lankytojo inventoriaus duomenis (batų, aprangos dydis) į sistemą pakaks įvesti tik kartą, mat informacija bus išsaugota ir kitą kartą tam pačiam klientui nebereikės ieškoti tinkamo inventoriaus ir gaišti laiko.

„Visą paslaugų automatizavimą ir diegimą vykdys viena įmonė, turinti patirtį šioje srityje, dėl to tikimasi, kad arenos administravimas ir paslaugų valdymas bus paprastas“, – sakė žiemos pramogų kompleksą statančios Alytaus bendrovės „Stamita“ savininkas Andrius Stasiukynas.

Tenkins įvairius poreikius

Arenos šeimininkai rūpinasi, kad būtų patenkinti ir skirtingi lankytojų poreikiai. Dėl to, pailsėti, užkąsti ar atsigaivinti kvies net keletas maitinimo vietų: panoraminis restoranas, savitarnos restoranas, „Apres-ski“ baras. Visos maitinimo vietos bus centralizuotai valdomos restoranų apskaitos ir valdymo sistema „R-Keeper V7“. Ji sukonfigūruota taip, kad iš trasų įėjus į savitarnos restoraną, lankytojo slidinėjimo laikas nebūtų skaičiuojamas.

Iš viso 8 hektarų teritorijoje įrengtos trys sniegu padengtos slidinėjimo trasos, skirtos kalnų slidinėjimo bei snieglenčių sportui. Tačiau Druskininkų arena bus išskirtinė ne tik savo dydžiu – be dengtos trasos, žiemą palankiomis oro sąlygomis veiks ir slidinėjimo ruožas po atviru dangumi, kuris panaudojant unikalią šaldymo įrangą leis kompleksui veikti iki +7°C temperatūros gryname ore.

Pagal šiuo metu skelbiamą kainoraštį, diena pramogų arenoje asmeniui kainuos 65 litus darbo dieną ir 75 litus savaitgaliais. Dar apie 24 litus atsieis įrangos (slidžių, snieglentės ir specialių batų) nuoma. Neturintieji slidinėjimui tinkamos aprangos, už 55 litus galės išsinuomoti visą įrangos bei aprangos komplektą. Vaikams, senjorams ir atvykstantiems su šeima bus taikomos nuolaidos.

Pagrindinio arenos statytojo bendrovės „Stamita“ direktorius Leonas Šerpetauskis „Balsas.lt“ pasiteiravus apie naujojo komplekso lankytojų srautus ir investicijų atsiperkamumą, kalbėjo: „Jeigu imtume skaičius iš verslo plano, buvo suskaičiuota, kad per metus galėtų būti apie 130-140 tūkst. lankytojų, per dieną – apie 410 žmonių. Pagal tokį srautą investicija turėtų atsipirkti per 12-13 metų“. Anot „Stamita“ direktoriaus, koncesijos sutartis su Druskininkų miesto savivaldybe buvo pasirašyta 25 metams, todėl, jeigu pavyktų įgyvendinti verslo plano realistinius skaičiavimus, maždaug per pusę laikotarpio investicija atsipirktų, o po 12-13 metų ir pradėtų nešti pelną.

Jau dabar Druskininkuose kasmet apsilanko daugiau nei 200 tūkst. turistų iš viso pasaulio. Dėl „Snoras Snow“ arenos kurortas taps dar patrauklesnis. O Druskininkai galės pagrįstai tituluotis moderniausiu šalies kurortu.

technologijos.lt

Savadarbiu laiveliu 2500 kilometrų upėmis ir kanalais nuo Lietuvos iki Belgijos. Tokiai du mėnesius trukusiai avantiūrai praėjusią vasarą ryžosi Aurimas Lažinskas ir Julius Markevičius.

Mintis, kad iš Lietuvos Nemunu galima pasiekti didžiuosius Vakarų Europos miestus, Juliui kirbėjo beveik dešimt metų. Dar besimokydamas mokykloje ir atidžiai išstudijavęs žemėlapį jis suprato, kad Augustavo kanalu, kuris jungia Nemuno ir Vyslos upių baseinus, galima nuplaukti iki pat Belgijos. Pamanęs, kad tai būtų puikios atostogos ir smagi kelionė, be to, žinia visuomenei, kad yra toks maršrutas, Julius nusprendė įgyvendinti savo svajonę. Šia idėja vaikinas užkrėtė ir bičiulį Aurimą. Iš pradžių iki Briugės miesto Belgijoje jie planavo plaukti baidarėmis, tačiau pagalvoję, kad reikės du mėnesius kasdien irkluoti, šios minties atsisakė. Taip kilo idėja pasistatyti laivą patiems. Gavę nesudėtingos konstrukcijos brėžinius iš kanalų laivų statytojo dano Morteno Oleseno, vaikinai per pusmetį patys susimeistravo nedidelį keturių metrų laivelį ir pavadino jį “Buratinu”.

Baltarusiai draugiškai palydėjo, vokiečiai apšaukė

Julius sako, kad pasistatyti laivą nėra sudėtinga. “Tereikia susipjaustyti fanerą pagal brėžinį atskiromis dalimis ir jas suklijuoti, sutvirtinti varžtais. Vis dėlto, dviem baltarankiams, dirbantiems kompiuteriu, tai buvo nemažas iššūkis. Be to, anksčiau nė vienas nieko panašaus nebuvome statęs”, – prisipažįsta vilnietis. Jis pasakoja, kad žiemą laivo dalis klijavo namie, o vėliau jas jungė, dažė ir vidų įrenginėjo garaže. Tačiau iki pat laivelio paleidimo į upę vaikinai nežinojo, ar jis tvirtas, ar kur nors nepraleis vandens. Šiaip ar taip, buvo susitaikę su mintimi, kad kelionė gali bet kuriuo metu baigtis. Mat “Buratino” vos šešių milimetrų storio dugną net ir didesnis akmuo galėjo kliudyti ir pridaryti rūpesčų. “O ir variklis – tik keturių arklio jėgų. Per visą kelionę iš sutiktų laivų, silpniausio buvo penkiolikos arklio jėgų. Nemažai žmonių uostuose net netikėjo, kad mes tokiu laiveliu įveikėme daugiau kaip 2000 kilometrų”, – prisimena Julius.
Kelionę vaikinai pradėjo iš Druskininkų Nemunu, pasiekę Baltarusiją plaukė Augustavo kanalu, paskui Narevo upe nusileido iki Lenkijos, toliau plaukė Vysla, Oderiu pasiekė Berlyną, Elbe – Amsterdamą ir Reinu baigė kelionę Briugės mieste Belgijoje. Vilniečiai praplaukdami aplankė ir didžiuosius miestus: Varšuvą, Berlyną, Amsterdamą, Briuselį. Kai kuriuose buvo sustoję kelioms dienoms, pernakvodavo pas draugus, bet dažniausiai nakvynės vietų upeiviai ieškodavo ant kranto arba likdavo miegoti laivelyje.
“Maloniausia buvo plaukti per Lenkiją. Važiuodamas automobiliu stengdavausi šią šalį kuo greičiau pervažiuoti, o iš laivelio atsivėrė įspūdingi, nematyti vaizdai. Ten daug laukinės gamtos, ant kranto galima stovyklauti. O nuo Berlyno visos pakrantės urbanizuotos, labiau apgyvendintos, pristatyta fabrikų, gamyklų”, – pasakoja Aurimas.
Beje, keliautojams daugiausiai nerimo kėlė, kaip pavyks praplaukti Baltarusijai priklausančius vandenis. Jie iš anksto pasirūpino specialiais leidimais, tačiau dar reikėjo paskambinti Lietuvos pasieniečiams, kad jie sutartu laiku atvažiuotų patikrinti dokumentų. Baltarusijos vandens pasienio poste “Buratiną” pasitikę keturi pasieniečiai tikrino ir laivelio vidų. “Niekur nekilo jokių nesusipratimų. Visi sutikti žmonės draugiškai reagavo, klausinėjo apie mūsų kelionę, nors ir stebėjosi, kad ryžomės taip plaukti. Šilčiausiai sutiko baltarusiai, o Vokietijoje buvome ne kartą net apšaukti. Vokiečiai mėgsta tvarką, o mes, pavyzdžiui, ne visada prisišvartuodavome ten, kur galima. Be to, laivelis nebuvo techniškai tvarkingas”, – sako Aurimas.
Julius prisimena, kad plaukiant naktimis Vokietijoje “Buratinui” ne kartą buvo kilęs pavojus, kad ant jo užplauks dideli laivai, plukdantys chemikalus ar statybines medžiagas. Mat lietuvių laivelis buvo apšviestas tik vienu nedideliu žibintu.

Laiveliu keliauti patogu ir lengva

Nepaisant rizikos dėl techninės “Buratino” būklės, kepinančio karščio, uodų antpuolių, pro nesandarius laivelio langus besiveržiančio lietaus, nei Julius, nei Aurimas nesigailėjo, kad leidosi į šią kelionę. Nors ekstremalių situacijų taip pat teko patirti. “Laivelis yra plokščiadugnis, skirtas plaukti tik lygiu vandeniu, tačiau kelyje pasitaikė ir didelių bangų. Kai plaukėm per Varšuvos marias, paskui Vysla, buvo kilęs labai stiprus vėjas. “Buratinas” taip šokinėjo, kad manėm, jog tikrai apsivers”, – nuotykius prisimena Aurimas.
O Juliui įstrigo, kaip vaikinai Roterdamo uoste pasiklydo ir jau buvo išplaukę į Šiaurės jūrą. “Jaučiam, kad vis labiau tolstam nuo krantų, vėjas smarkėja. Visa laimė, kad priplaukė uosto patruliai. Išsiaiškinę, kur plaukiam, palydėjo į saugius vandenius”, – pasakoja keliautojas.
Vis dėlto abu jaunuoliai mano, kad kelionė savadarbiu laiveliu daugiau kaip 2000 km nėra tokia jau didelė avantiūra ar rizika, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. “Visada esi šalia kranto. Svarbu tik sekti ženklus ir plaukti pasroviui. Norint valdyti tokį laivelį taip pat didelio mokslo nereikia. Kur pasuksi vairą, ten jis ir plauks. O jausmas fantastiškas. Gali lėkti keldamas bangas arba išjungus motorą plūduriuoti, stebėti visus saulėtekius ir saulėlydžius. Net miestai nuo vandens visai kitaip atrodo”, – įspūdžiais dalijasi Julius.
Žinoma, po Europą galima keliauti ir dviračiu, motociklu ar autostopu. Taip net pasaulį įmanoma apkeliauti patiriant ne ką mažiau įspūdžių ir nuotykių, tačiau, anot Juliaus, laiveliu keliauti patogiausia ir lengviausia. Nereikia temptis daiktų, fiziškai nuvargti, kaip minant dviratį. Į laivelį bet kada gali įlįsti sušilti arba užsikaisti arbatos, čia pat ir nakvynės vieta.
Aurimas sako, kad kelionės laiveliu iš Druskininkų į Briugę svarbiausias tikslas buvo pakeliauti kitaip nei daugelis įpratę, patirti, ką reiškia du mėnesius nuolat judėti. Tačiau vaikinai buvo sumanę ir meninę šios kelionės pusę. Jie net visą plaukimą buvo pavadinę kultūrine menine ekspedicija “Do it on Deck” (“Sukurk tai ant denio”). “Kelionės metu prie mūsų turėjo prisidėti apie dvidešimt kūrybingų žmonių iš įvairių šalių, kurie būtų skaitę paskaitas, rodę ir mokę kitus įvairių kūrybinių veiklų. Planavom skatinti idėją “pasidaryk pats”. Deja, negavom tam finansavimo, nors kreipėmės į daugelį ambasadų”, – apgailestauja Aurimas.

Apdovanojimas festivalyje

Sėkmingai įveikęs Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Olandijos ir Belgijos upes ir kanalus, “Buratinas” liko Briuselyje vienoje menininkų laboratorijoje, kuri organizuoja meninius-socialinius projektus. “Mūsų pažįstami belgai planavo “Buratiną” paversti plaukiojančiu šiltnamiu, kuriame augtų įvairios daržovės. Tai puikus tokio laivelio likimas”, – mano Julius.
Nors laivo statyba vaikinams kainavo apie 5000 Lt, tačiau jiems nebuvo gaila atsisveikinti su “Buratinu”. “Galvojom jį parduoti, bet pirkėjų greitai neatsirado, o Lietuvoje “Buratino” nebūtų kur laikyti. Be to, pas mus ir menkesnės galimybės keliauti laivais”, – sako Aurimas.
Beje, medžiagos, iš kurių buvo statomas laivelis, ne vienintelės kelionės išlaidos. Dar panašiai tiek teko išleisti plaukiant. Ir nors vaikinai grįžo ištuštinę kreditines korteles ir nežinodami, kaip skolas reikės padengti, nes prieš kelionę metė darbus, tačiau finansinius nuostolius atpirko patirtas laisvės pojūtis. Nemažiau svarbus buvo ir kolegų bei draugų palaikymas, kurie didesniuose miestuose prisidėdavo prie keliautojų ir dieną ar kelias plaukdavo kartu.
Be to, vaikinų kelionė savadarbiu laiveliu sulaukė net tarptautinio pripažinimo. “Karališkosios geografų draugijos organizuojamame filmų festivalyje apie patirtus nuotykius keliaujant, mano sukurtas filmukas apie plaukimą iš Lietuvos į Belgiją buvo apdovanotas specialiu prizu. Atsiimant jį Londone, kiti keliautojai sakė, kad mūsų idėja geniali. Toks pripažinimas ir įvertinimas vainikavo visą kelionę”, – džiaugiasi Julius.
Beje, jis jau planuoja kitą kelionę vandeniu. Viešėdamas Kinijoje vaikinas susižavėjo vieno kaimelio amatininkais, kurie specialiai apdirbtą avių odą pripučia oro ir pagamina plaustus. “Planuoju tokiu plaustu plaukti Geltonąja upe, kur atsiveria dykumų, kalnų vaizdai. Plaukiant apima labai geras jausmas, nes vanduo – toks kelias, kuris pats juda ir tave neša, nereikia net stengtis”, – apibendrina Julius.

BFL

Druskininkuose penktadienį startuoja devintasis tarptautinis menų festivalis “Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu”. Ilgiausiai trunkantį šalies menų festivalį rengia Lietuvos muzikų rėmimo fondas kartu su Druskininkų savivaldybe.

Šįmet Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties 100-metį pažymintis tradicinis renginys vėl kvies druskininkiečius bei vis gausesnius kurorto svečius klausytis M. K. Čiurlionio muzikos, matyti paveikslus, panagrinėti genijaus kūrybą.

Festivalis bus iškilmingai atidaromas keletu renginių. Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje vyks pianisto Roko Zubovo koncertas ir susitikimas su Druskininkų mokyklų moksleiviais ir mokytojais, kurorto visuomene, bus pristatomas leidinys “M. K. Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui”.

Vėliau M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje tradiciškai skambės festivalio rengėjų ir Druskininkų savivaldybės vadovų sveikinimai, fortepijoninės muzikos popietę “Čiurlionio Druskininkai” surengs pianistas R. Zubovas. Iškilmės vyks ir prie M. K. Čiurlionio paminklo, Druskininkų miesto muziejaus terasoje ir prie Druskonio ežero, dalyvaus Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras “Ąžuolynas”.

Iki rugsėjo mėnesio kurorto muziejų, sanatorijų, SPA centrų salėse, estradose, Druskininkų, Liškiavos, Senosios Varėnos bažnyčiose vyks daugiau kaip pusšimtis renginių, juose dalyvaus per 200 atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Rugpjūčio mėnesį Druskininkuose vyks M. K. Čiurlionio studijų savaitė ir jos metu rengiama tarptautinė konferencija “M. K. Čiurlionis ir pasaulis”. Klausytojams bus suteikta unikali proga susipažinti su naujausiais žymių M. K. Čiurlionio kūrybos tyrėjų, atlikėjų, dailininkų iš Lietuvos, Japonijos, Ispanijos, JAV, Prancūzijos ir kitų šalių darbais.

BFL

Naujai išrinkti kurortų merai vilioja poilsiautojus ir žada įspūdingų renginių už šimtatūkstantines sumas, rašo “Lietuvos žinios”.

Keturių kurorto statusą turinčių Lietuvos miestų – Palangos, Neringos, Druskininkų ir Birštono – merų galvose sukasi skirtingi vasaros sezono planai. Vieni poilsiautojų išskėstomis rankomis laukia jau šiandien, kitų ambicijas šiek tiek slopina ir planus koreguoja kai kurių poilsiui svarbių objektų statybos.

Vasaros sostine tituluojamoje Palangoje nuo penktadienio šurmuliuojantis sezono atidarymas yra tik smagus visą šiltąjį metų laiką žadamų pramogų maratono startas, tai tvirtino naujasis Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus.

“Poilsiautojus pasitiksime įvairiomis naujovėmis – naujai įdiegtu nemokamu bevieliu internetu didesnėse miesto erdvėse, o iki rugpjūčio baigsime rekonstruoti Meilės alėją”, – vardijo Š.Vaitkus.

Kurorte renovuotas garsusis tiltas į jūrą.

Būsimos vasaros renginiams Palangos savivaldybė per turizmo informacijos bei kultūros centrą išleis daugiau kaip 600 tūkst. litų.

Sveikatingumo kurortu vadinami Druskininkai iki pat vasaros pabaigos svečius pasitiks Gydyklų parko statybomis. Tačiau, pasak daugiau kaip dešimtmetį miestui vadovaujančio ir vėl meru perrinkto socialdemokrato Ričardo Malinausko, poilsiautojų tai nevargins.

Tačiau šįmet už kiekvieną viešbučiuose, sanatorijose ar SPA centruose praleistą naktį svečiai turės mokėti papildomus 2 litus į kurorto biudžetą.

“Surinktos lėšos bus skiriamos rinkodarai. Miesto biudžetas per porą metų susitraukė nuo 73 iki 58 mln. litų, o turistų srautas auga labai sparčiai. Turizmui šįmet iš biudžeto tegalėjome skirti 50 tūkst. litų. Surinkę papildomų lėšų šią sumą padidinsime dešimteriopai”, – aiškino Druskininkų savivaldybės meras.

Antrai kadencijai perrinkta mineralinio vandens klodais garsėjančio Birštono kurorto merė socialdemokratė Nijolė Dirginčienė teigė, kad visas dėmesys dabar sutelktas į birželio viduryje vyksiantį miesto 165-mečio jubiliejų.

“Kai kurios teritorijos dar tvarkomos, tačiau sanatorijos jau pasirengusios priimti svečius. Be jau įprastų pramogų, šįmet Nemunu planuojame paleisti plaukioti vandens autobusą”, – vasaros naujienas atskleidė N. Dirginčienė.

50 metų jubiliejų šįmet švęsiančios Neringos naujasis meras socialdemokratas Antanas Vinkus akcentavo sveikatos turizmo svarbą. Meru išrinktas buvęs medikas žada skatinti aktyvų poilsį, vėl planuojama rengti nemokamus jogos užsiėmimus pajūryje bei atidaryti naujus orientavimosi trasos ruožus Pervalkoje.

Pasak jo, vasaros kultūriniams renginiams šiemet bus skirta daugiau kaip 200 tūkst. litų.

BFL

Druskininkų savivaldybė įvedė naują mokestį už naudojimąsi miesto viešąja infrastruktūra. Poilsiautojai už kiekvieną praleistą naktį miesto viešbučiuose, SPA centruose ar sanatorijose privalės susimokėti po 2 litus. Tačiau prieš tokį mokestį sukilo verslo bendruomenė, praneša lrt.lt.

Turistų srautai Druskininkuose auga. Per pirmą šių metų ketvirtį kurortą aplankė beveik 40 proc. daugiau užsieniečių nei pernai, lietuvių – 25 proc. daugiau. Lietuvos poilsiautojai čia vidutiniškai praleidžia tris paras, užsieniečiai, dauguma – rusai, lenkai ir baltarusiai – po šešias.

Tad įvedus naują vadinamąjį “Pagalvės” mokestį, lietuviui už nakvynę tektų papildomai sumokėti 6 litus, užsieniečiui – 12 litų. Už kiekvieną naktį – po 2 litus.

“Mokestį žmogus susimokės, mokėdamas už gautą paslaugą apgyvendinimo paslaugų įmonėje, o ši įstaiga mėnesio pabaigoje surinktas lėšas perves į miesto biudžetą. Mokestis bus atskiras, išskirtas ir čekyje, nes tai yra rinkliava, kuri neapsimokestina PVM”, – aiškino Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius Linas Urmanavičius.

Numatyta ir lengvatų. Naujo mokesčio nemokės kurorto svečiai, kurių gydymo ir reabilitacijos paslaugas dengia privalomasis sveikatos draudimas, bei vaikai, besigydantys “Saulutės” ir “Baltarusijos” sanatorijose.

Per metus tikimasi surinkti iki 1,5 mln. litų, kurie bus panaudoti kurorto infrastruktūrai gerinti.

“Kaip pastebėjote, mieste labai daug naujų parkų, skverų, paplūdimių. Reikia valyti tvenkinius, tvarkyti gėlynus. Suprantama, kad visa tai kainuoja. Suprantama, kad reikia lėšų rinkodarai, reikia daugiau renginių. Ir visa tai darėme tik biudžeto sąskaita”, – teigė Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė.

Tačiau verslininkai piktinasi nauju mokesčiu, esą įvestu nepasitarus su jais.

“Negerai mokestį įvesti vidury metų, kai sutartys sudarytos su agentūromis iki metų pabaigos, pinigai, avansai sumokėti, yra numatyta, ką klientas turi gaut ir kiek jis moka. Vadinasi, tai reikia dengti savo sąskaita. Jeigu dirbi nuostolingai, tai gali sumažinti tik darbo užmokestį”, – kalbėjo Druskininkų sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas.

Pasak vicemerės, miestas verslininkams yra suteikęs lengvatų už 2 mln. litų, todėl jie privalo padėti tvarkyti miestą. Juolab kad, šiemet sumažinus PVM mokestį, kainos viešbučiuose nesumažėjo, tad naują mokestį gali padengti ir patys verslininkai.

“Dabar verslas turi padėti mums surinkti iš poilsiautojų tuos simbolinius 2 litus”, – teigė K. Miškinienė.

Kaimyninėje Latvijoje, Jūrmalos kurorte, yra du mokesčiai – už nakvynę ir už įvažiavimą. Palangoje tenka mokėti už automobilių statymą, į Neringą galioja įvažiavimo mokestis.

Planuojant savaitgalį praleisti Druskininkuose, viešbutį vėl reikia užsisakyti mažiausiai prieš dvi savaites, o procedūras gydyklose – likus trims dienoms. Priminsime, kad, tarkime, 2010-ųjų vasaros pabaigoje kambarį trijų žvaigždučių viešbutyje būdavo galima gauti iš vakaro. Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis sako, kad poilsiautojų skaičius šiuo metu šiame kurortiniame mieste pasiekė rekordinius 2008 m. rodiklius.

“Per antrąjį 2010 m. pusmetį Druskininkuose apsilankė beveik 123 tūkst. žmonių – tai 58 proc. metinio turistų skaičiaus”, – džiaugiasi R.Palionis ir priduria, kad, šios dienos duomenimis, gegužės pirmoms savaitėms daugelyje Druskininkų viešbučių ir sanatorijų laisvų vietų jau nėra.

Vilnietis Balys Tuminas, prieš dvi savaites atostogavęs Druskininkuose, pasakoja, kad 150 vietų keturių žvaigždučių viešbutyje, kuriame jis buvo apsistojęs, savaitgalį nebuvo nė vieno laisvo kambario. “Procedūrų savo mėgstamoje gydykloje nebuvau iš anksto užsisakęs, tad likau ne tik be viso kūno masažo, bet ir be gydomųjų vonių. Iš dviejų koncertų, vykusių tą savaitgalį populiariame Druskininkų muzikos klube, jau prieš dvi dienas nei į vieną nebuvo likę bilietų”, – įspūdžiais dalijasi vyras. Jam susidarė įspūdis, kad didelis srautas žmonių daugeliui viešbučių ir SPA centrų darbuotojų buvo netikėtas. Net viename moderniausių SPA centrų B.Tuminas nesulaukė paslaugaus aptarnavimo, nes darbuotojai vos spėjo tenkinti visų klientų reikmes. “Viešbučiai ir sanatorijos tikriausiai dar nespėjo prisitaikyti prie poilsiautojų antplūdžio”, – svarsto vilnietis.

Tiesa, jei situacija nesikeis, jei visur formuosis eilės, jei viską reikės rezervuotis prieš tris dienas, jei aptarnaujantis personalas dirbs atbulomis rankomis, Druskininkai gali prarasti nemažą dalį savo patrauklumo, o kartu ir pačių poilsiautojų.

Ketvirtadienį Druskininkuose šalies pramonininkų ir mokslininkų iniciatyva pirmą kartą organizuojama konferencija apie mažųjų branduolinių reaktorių ir atsinaujinančios energetikos perspektyvas Baltijos šalyse iki ir po 2020 metų.

“Branduolinė energetika šiuo metu yra prioritetinė Lietuvos energetikos strategijos dalis. Tačiau būtina pasitikslinti sprendimų kalendorių bei numatyti ir alternatyvius sprendimus”, – pranešime sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.

Anot jo, svarbu iš pirmų lūpų sužinoti naujausias atominės energetikos tendencijas ir potencialą. Mažieji branduoliniai reaktoriai užsienyje laikomi netolima ateitimi, todėl svarbu domėtis jų kūrimu, saugumu, atsiradimo rinkoje datomis bei pritaikymo galimybėmis.

Pasak pramonininkų, mažoji branduolinė energetika yra alternatyviosios energetikos sritis, kuri kartu su decentralizuotos energetikos modelio idėja sulaukia vis daugiau dėmesio pasaulyje. Japonijos korporacija “Nikkei” skelbia jau 2014 metais planuojanti JAV rinkai pateikti mažuosius reaktorius, kurių galia yra tik 200 tūkst. kW, arba 20 proc. paplitusių atominių reaktorių galingumo ir patenkintų 70-80 tūkst. namų ūkių elektros energijos poreikius.

Konferencijoje savo pasiekimus pristatys lyderiaujančios JAV kompanijos “Westinghouse Electric Company”, “Hyperion Power Generation” ir “NuScale Power”, pranešimus apie energetikos sektorių plėtros tendencijas skaitys atstovai iš Čekijos ir Lenkijos.

Minint menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines, prastos būklės jo memorialinio muziejaus Druskininkuose rekonstrukcijai neskirta nė lito.

Šįmet balandžio 10-ąją sukaks 100 metų, kai mirė garsus Lietuvos dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis. Reikšmingai datai paminėti parengta valstybinė minėjimo programa, joje numatytiems įvairiems projektams ir renginiams skirta keli milijonai litų. Tačiau Druskininkuose esančio M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus keturių nedidelių medinių pastatų rekonstrukcijai nenumatyta nė lito, rašo “Lietuvos žinios”.

Čia prabėgo menininko vaikystė. tėvų namuose Druskininkuose M.K.Čiurlionis dažnai gyveno ir paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį.

Kultūros ministro įsakymu reikšmingos sukakties programos renginiams skirta beveik 4 mln. litų. Didžioji dalis pinigų – 3 mln. litų – numatyta Kauno nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, kuriame saugomas menininko kūrybinis palikimas, rekonstrukcijai.

Tačiau šio muziejaus filialui – M.K.Čiurlionio memorialiniam muziejui Druskininkuose – lėšų neskirta, nors apgailėtinos būklės medinių pastatų rekonstrukcijai prašyta 300 tūkst. litų. Tokios pinigų sumos būtų užtekę prakiurusiems medinėmis lentutėmis dengtiems stogams sutvarkyti, langams ir seniems ekspozicijų stendams pakeisti, kad jie atitiktų šiuolaikinius standartus, bei prieš dešimtmetį dažytiems pastatams atnaujinti.

Kauno nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui skirtų 3 mln. litų pakaks įsigyti bibliotekos įrangai ir senojo muziejaus pastato rekonstrukcijos pradžiai. Visai rekonstrukcijai reiktų daugiau nei trigubai didesnės sumos.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis sako, kad kai ką dar galima pakeisti. Esą ieškoma galimybių, kad Druskininkuose esančio M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus rekonstrukcijai reikalingų lėšų būtų galima atseikėti iš sukakties paminėjimo programai skirtų pinigų.

“Jeigu gautume pinigų, Druskininkuose esančio muziejaus rekonstrukciją galėtume atlikti per porą mėnesių”, – tikino O.Daugelis.

Pagerbiant vieną iš iškiliausių Lietuvos menininkų, šiemet 692 tūkst. litų bus skirti Tarptautiniam M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui, 70 tūkst. litų leidiniui “Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškai” lietuvių ir lenkų kalbomis išleidimui, 9,4 tūkst. litų renginiui užsienyje “Prof. Vytautas Landsbergis pristato M.K.Čiurlionį”.

Druskininkų viešbučiai atsigręžė į lenkus

Išgyventi siekiantys Druskininkų viešbučiai atsigręžė į Lenkijos gamintojus, rašo “Verslo žinios”.

“Lenkai tiekia ne tik maistą, bet ir viešbučiams reikalingas higienos priemones, nors dar prieš porą metų jų šioje rinkoje nebuvo. Įmonės priverstos užmerkti akis į kokybę, nes šiandien svarbiausia išgyventi, o būdų, kaip sutaupyti, vis mažėja”, – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Druskininkuose įsikūrusio “Grand SPA Lietuva” generalinis direktorius Vytautas Žibūda taip pat pripažino, jog ieškoma, kaip pateikti klientams pigesnį maistą: “Mums patraukli jų kokybė ir kaina”.

Anot jo, maisto produktai iš kaimyninės šalies masiškai nevežami, tačiau importuojami retesni antienos, kalakutienos gaminiai ir tie, kurie daug pigesni nei Lietuvoje. Žvalgomasi ir į kitas prekių grupes – sultis, daržoves, konservuotus produktus. Tuo tarpu Draskininkų “Eglės” sanatorijai šiek tiek produktų iš Lenkijos veža vietiniai tarpininkai.

“Pirmiausia pajutome, kad mažėja pardavimai prekybos taškuose. Vėliau pirkti Lenkijoje pradėjo ir viešojo maitinimo įmonės”, – teigė bendrovės “Samsonas” prezidentas Alfredas Rimidis.

Suomijos pramoninių ir automobilių filtrų gamybos bendrovė “M-Filter” dėl patogios logistikos steigia gamyklą Lietuvoje. Bendrovė Druskininkuose jau išsinuomojo renovuotas 1 tūkst. kvadratinių metrų ploto pramonines patalpas, o 2010-ųjų pabaigoje Lietuvoje užregistravo antrinę įmonę “M-Filter EU”.

Iš pradžių įmonė ketina įdarbinti 20-25 žmones, vėliau planuojama priimti dar 20 darbuotojų. Per pirmuosius metus gamykloje būtų pagaminta 150 tūkst. filtrų, remdamasis naujienlaiškiu “news2biz” ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Jei viskas klostysis gerai, per 2-3 metus į gamyklą Lietuvoje investuosime apie 7 mln. litų. Su Lietuvos Vyriausybe diskutuojame apie galimybes kreiptis finansinės paramos į ES struktūrinius fondus”, – teigė “M-Filter” bendraturtis ir vadovas Kai’us Leismaa.

Anot jo, Lietuva pasirinkta dėl patogios logistikos ir galimybės greičiau pristatyti produkciją į Vidurio Europą, kurios rinkoje siekia įsitvirtini “M-Filter”.

“M-Filter EU” gamybą Lietuvoje ketina pradėti šiemet. Įmonė pirmiausia nori susipirkti įrangą ir apmokyti personalą – tam numatomos maždaug 1 mln. litų investicijos.