Mokslininkai svarsto ligi šiol mažai girdėtą Mėnulio susiformavimo teoriją, kurioje postuluojama, jog kadaise aplink Žemę kartu su Mėnuliu sukosi ir kitas mėnulis.

Prieš milijardus metų abu mėnuliai susidūrė, o katastrofos metu mažesnysis nugrimzdo į dabartinio Mėnulio gelmes. Naujoji Mėnulio susiformavimo teorija galėtų paaiškinti, kodėl nuo Žemės nusigręžusi Mėnulio pusė taip smarkiai skiriasi nuo tos, kuri atgręžta į Žemę.

Samprotaujama, jog abu Žemės mėnuliai galėjo susiformuoti iš skeveldrų, kurios aplink pirmykštę, vos susiformavusią Žemę gausiai pasklido po to, kai į šią galimai įsirėžė Marso dydžio kūnas Tėja. Daugumoje Mėnulio susiformavimą aiškinančių teorijų pritariama idėjai, jog aplink mūsų planetą besisukantis palydovas atsirado iš kažkokio chaotiškai erdvėje aplink Žemę pasklidusio kietos medžiagos darinio.

Tačiau naujausioje teorijoje, kuri publikuojama žurnale „Nature“, formuluojama kiek kitokia Mėnulio susiformavimo prielaida. Viskas prasidėjo taip: nedidukas trojėno tipo dangaus kūnas, savo dydžiu prilygstantis vienai trisdešimtajai dabartinio Mėnulio, „įsikūrė“ 60° priešais arba už Mėnulio esančiame Lagranžo taške.

„Abu mėnuliai tokioje pozicijoje taikiai sugyveno dešimtis milijonų metų – tokio laikotarpio turėjo užtekti, kad abu dangaus kūnai pakankamai sukietėtų, – tvirtina Kalifornijos universiteto (Santa Kruzas, Kalifornija, JAV) planetologas Erikas Esfogas (Erik Asphaug) ir jo kolega iš Berno universiteto Martinas Džiatsis (Martin Jutzi). – Žemės gravitacija pamažu tolino abu mėnulius, pakol vieną dieną reikšmingą poveikį visų trijų kūnų dinamikoje įgijo Saulės gravitacija. Įsijungus naujam veiksniui (Saulės gravitacijai), Lagranžo taškų pusiausvyra buvo suardyta, ir mažasis mėnulis, užuot kybojęs Lagranžo taške, pajudėjo savąja trajektorija.

Kai abu Žemės mėnuliai galiausiai susidūrė, mažesnysis buvo sunaikintas, o jo nuolaužos nusėjo pusę didžiojo palydovo. „Tokia hipotezė gana neblogai paaiškina, kodėl dabartinio Mėnulio paviršius yra toks keistas ir skirtingas“, – teigia E. Esfogas ir M. Džiatsis. Siekdami išsiaiškinti, kaip viskas vyko, mokslininkai sukūrė tokios situacijos aiškinamąjį modelį.

Regimojoje Mėnulio pusėje dominuoja jūromis vadinamos sustingusios lavos lygumos, kuriose yra kalio, retųjų žemės cheminių elementų ir fosforo – toks grunto mišinys anglų kalba sutrumpintai vadinamas „KREEP“ („K“ – kalio simbolis, „REE“ – „Rare Earth Elements“-„retieji žemės elementai“, „P“ – fosforo simbolis).

O štai neregimoji Mėnulio pusė, kurion dirbtinių palydovų „akimis“ pirmąsyk pažvelgta 1959 m., yra kur kas kalnuotesnė, labiau raižyta, Mėnulio pluta ten yra gerokai storesnė nei regimojoje pusėje.

Ankstesnės teorijos rėmėsi prielaida, jog regimosios pusės Mėnulio jūros yra Žemės gravitacijos pasekmė: Žemės trauka neva labiau įtempia į ją atgręžtą Mėnulio paviršių, todėl šioji pusė yra lygesnė, joje gausu lygumų. Savo ruožtu, Žemės traukos mažiau veikiama kita Mėnulio pusė yra gruoblėtesnė ir labiau raižyta, nes jos paviršiaus žemiškoji gravitacija taip neįtempia.

E. Esfogo ir M. Džiatsio teigimu, kitos Mėnulio pusės savitumas kaip tik ir susiformavo po abiejų Mėnulių susidūrimo. Mažasis palydovas, anot mokslininkų, rėžėsi į dabartinę neregimąją Mėnulio pusę, ir sąlygojo „KREEP“ grunto nubloškimą regimon Mėnulio pusėn.

„Susidūrimas nepaliko tipiško kraterio, nes smūgio zona buvo tik gana nežymiai didesnė už patį smūgiavusį objektą, – žurnalui „Nature“ aiškina E. Esfogas. – Tad atsitrenkęs objektas tiesiog „įsiliejo“ į Mėnulį smūgio suformuotoje duobėje.“

Dviejų mėnulių teorija įdomi įvairiais aspektais. Pavyzdžiui, kad ir šiuo: Žemė yra vienintelė palydovų turinti planeta, aplink kurią sukasi tik vienas palydovas. Juk Merkurijus ir Venera gamtinių palydovų neturi, o aplink Marsą zuja du – Deimas ir Fobas. Likusios planetos turi po ištisą pulką palydovų. Net ir planeta nebelaikomo Plutono dispozicijoje tokių priskaičiuojamas visas ketvertas.

Ne mažiau įdomu yra ir tai, jog NASA planuoja Mėnulio kartografavimui siųsti du identiškus dirbtinius palydovus: remiantis jų sukauptais duomenimis būtų tyrinėjama vidinė Mėnulio sandara. „Gravity Recovery and Interior Laboratory“, kuri į beorę erdvę bus iškelta jau šių metų rugsėjį, šios teorijos naudai ar nenaudai galbūt pateiks svarių argumentų.

Parengė Saulius Žukauskas
sauliuszukauskas01@gmail.com

technologijos.lt

"Beido" archyvas

Šiuo metu vykstantys ir planuojami pirkti darbai – tai pirmasis Vilniaus išorinio pietinio aplinkkelio etapas. Šiame etape tiesiama 7,7 km ilgio aplinkkelio dalis nuo Gariūnų g. iki Eišiškių plento sutampa su Kirtimų gatve. Ji rekonstruojama į 4 eismo juostų kelią su skiriamąja juosta viduryje ir sujungs Vilniaus–Kauno magistralę su Eišiškių plentu.

Nuo pavasario rekonstrukcijos darbai vyksta Kirtimų g. dalyje nuo 0,18 km iki 2,08 km, juos planuojama baigti iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Sankirtoje su Lentvario g. statoma dviejų lygių sankryža, įrengiamos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės.

Pagal planuojamas sudaryti sutartis numatoma toliau rekonstruoti Kirtimų g. nuo 2,08 km iki 7,85 km, pastatyti viaduką per Galvės g., pėsčiųjų-dviračių viaduką, estakadą virš esamo ir projektuojamo geležinkelių, įrengti žiedinę sankryžą su Fermentų g., 6,26-ame km pastatyti viaduką per geležinkelį ir nutiesti jungiamąją gatvę, įrengti dviejų lygių Kirtimų g. ir Eišiškių pl. sankryžą su tuneliu po Kirtimų g., įdiegti eismo saugos ir aplinkosaugos priemones.

Preliminari aplinkkelio pirmojo etapo darbų vertė – beveik 238 mln. Lt, jam numatoma skirti 178 mln. Lt Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramą. Projektas įgyvendinamas pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę “Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas”.

Po 2013 m. planuojami antras ir trečias aplinkkelio tiesimo etapai. Antrame etape darbai vyks beveik 9 km ilgio ruože, bus rekonstruojama Durpių gatvė bei tiesiama nauja dviejų eismo juostų aplinkkelio trasa iki kelio A15 Vilnius–Lyda. Trečiame etape numatoma tiesti 10,7 km ilgio naują dviejų eismo juostų aplinkkelio trasą, kuri eis nuo kelio A15 Vilnius–Lyda iki A3 Vilnius–Minskas.

Atlikus visų trijų etapų darbus, naujasis aplinkkelis sujungs Vilniaus–Kauno magistralę su Minsko plentu. Bendras aplinkkelio ilgis sieks 27,3 km.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdybos darbuotojai sulaikė du įtariamuosius baudžiamojoje byloje dėl sprogimo Maskvos metropolitene, pranešė žurnalistams trečiadienį generalinio prokuroro pavaduotojas Andrejus Švedas.

“Tai du žmonės, su jais atliekami tyrimo veiksmai, atliktos pirmosios apklausos, dalyvaujant advokatams, ir gauti pirmieji parodymai”, – pažymėjo generalinio prokuroro pavaduotojas.

Pasak jo, šiuo metu tikrinamos sulaikytųjų sąsajos su sprogimais, įvykdytais prieš kelerius metus Vitebske ir švenčiant Nepriklausomybės dieną Minske 2008 metų liepos 3 dieną.

“Duomenų apie galimas jų sąsajas su šiais sprogimais gauta iš pačių įtariamųjų”, – sakė A.Švedas.

“Kiek jie susiję su ankstesniais sprogimais – mes dabar aiškinamės”, – pažymėjo generalinio prokuroro pavaduotojas.

Pasak jo, remiantis vaizdo įrašu Maskvos metropolitene, “labai įtikėtina, kad vienas sulaikytųjų yra vykdytojas”.

A.Švedas pažymėjo, kad abu sulaikytieji yra Baltarusijos piliečiai, kilę iš vieno srities centrų.

“Jie jau seniai pažįstami, anksčiau nebuvo teisti”, – pažymėjo generalinės prokuratūros atstovas.

Atsakydamas į klausimą, kuri Baltarusijos KGB vadovo Vadimo Zaicevo vakar paskelbtų versijų dabar tiriama, generalinio prokuroro pavaduotojas pranešė, kad tiriama nauja versija. Pasak A.Švedo, “vienas fotorobotų sutampa”.

“Mes jau vakar buvome pasirengę paskelbti fotorobotus ir vykdytojų vaizdo atvaizdus, be susilaikėme. Tai buvo taktinė gudrybė”, – pridūrė jis

“Vaizdo siužete, kurį parengė KGB kovos su terorizmu valdybos darbuotojai, aiškiai matyti, kokiu nuoseklumu vyko tragiški įvykiai”, – pažymėjo A.Švedas.

Pasak jo, “vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip įtariamasis atvyksta į stotį “Kupalovkaja”, nusileidžia į “Oktiabrskaja”, perone palieka krepšį ant suoliuko ir išeina, darydamas kažkokius rankos judesius striukės kišenėje, po to įvyko sprogimas”.

Balandžio 11 dienos vakarą Minsko metropoliteno stotyje “Oktiabrskaja” įvyko sprogimas. Naujausiais duomenimis, 12 žmonių žuvo ( dešimt iš jų atpažinti), daugiau kaip 190, tarp jų trys Rusijos piliečiai, buvo sužeisti.

Balandžio 13-oji paskelbta Minske gedulo diena.

Sunkiose derybose darbdavių ir profsąjungų atstovai preliminariai susitarė nuo liepos minimalią mėnesio algą (MMA) didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 470 litų iki 530 litų ir laukia Vyriausybės pozicijos.

Skaičiuojama, kad dirbantys už MMA į rankas turėtų gauti vidutiniškai 100 litų daugiau, o valstybės biudžetui tai neturėtų didesnės įtakos, kadangi tiek pat didėtų ir pajamos, ir išlaidos, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Artimiausias Trišalės tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl MMA, numatytas sausio 25-ąją.

Dar vienas minimalios algos didinimas iki 1 tūkst. litų, pasak socialinių partnerių, galėtų būti nuo 2012 metų pradžios.

Profsąjungos, nepasiekusios, kad MMA didėtų jau nuo šių metų pradžios, grasina nedalyvauti Nacionaliniame susitarime, jei Vyriausybė nepritars MMA didinimui.

Finansų ministerija yra pateikusi duomenis, kad sprendimas didinti MMA iki 1 tūkst. litų biudžetų ir fondų pajamas papildytų apie 160 mln. litų, tačiau apie 130 mln. litų tektų skirti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų darbo užmokesčiui.