D.Matvejevo nuotr.

Balandžio 7 d., sekmadienį, Klaipėdos „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3) viešėsiantis OKT / Vilniaus miesto teatra dramą „Dugne“ rodys net du kartus, 17 ir 19 val. – sulaukus didelio žiūrovų susidomėjimo, rengiamas papildomas spektaklis.

Pasitelkus specialią salės įrangą, netradicinėje erdvėje rodomas spektaklis „Dugne“ pagal Maksimo Gorkio pjesę įgyvendins režisieriaus Oskaro Koršunovo viziją – priartėti prie žiūrovo maksimaliai arti tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Iš Vilniaus bus atgabentas kompaktiškas amfiteatras, padėsiantis užtikrinti kamerinę renginio atmosferą. Vieną spektaklį gali stebėti vos 100 žiūrovų.

Intriguojantis spektaklis, Klaipėdoje rodytas tik 2011-aisiais, yra apkeliavęs ne tik visą Lietuvą, bet ir daugelį pasaulio šalių. Neseniai trupė grįžo iš Pontederos Italijoje, kur „Dugne“ pristatė tarptautinio teatrų festivalio „Era“ programoje. Žiūrovų reakcija po spektaklio leido suprasti, jog rusų klasika, įvilkta į lietuvišką rūbą, paveikė ir pietietišką publiką. Formulė, jog spektaklio tema – žmogus, yra universali visų kraštų žmonių atžvilgiu, suveikė ir šįsyk. Puikiais atsiliepimais trupę nudžiugino ne tik žiūrovai, bet ir italų teatro kritikai.

„Dugne“ – O. Koršunovo ir jo komandos aktorių eksperimentas, arba, paties režisieriaus žodžiais tariant, „laboratorija, kurioje bandomieji esame mes patys“. Aktorius taip sudomino šis iššūkis, kad repeticijos vykdavo ir kitų spektaklių gastrolių metu: viešbučiuose, autobusuose…

„Tai buvo pirmasis mūsų teatro spektaklis, kai galvojome ne apie rezultatą, o siekėme išmėginti, surasti save, prieiti tokį aktorinį organiškumą, kai aktorius kuria personažą, tačiau nepraranda tikroviškumo, lieka savimi, – spektaklio kūrybinį procesą nusako režisierius. – M. Gorkio tekstas tampa aktualus tik tuomet, kai aktorius sugeba personažą išauginti savo dirvoje, kai kurdamas jį remiasi savo patirtimi. Tai ir yra didžiausias laboratorijos tikslas. Būtent ta aktoriaus asmenybės ir kuriamo kito, jam svetimo personažo sankirta.

Tam pasirinkome ir specialią erdvę, atsisakėmė pjesės siužeto ir istorijos (Vilniuje spektaklis rodomas OKT repeticijų salėje senamiestyje. – Aut. past.). <…> mes išdrįsome sėstis taip arti žiūrovo arba žiūrovą pasodinti taip arti aktoriaus, kad nebeliko jokios galimybės išvengti tos akistatos. Šiame susitikime nebeturi įtakos nei teatrinės širmos, nei apšvietimas, nei teatro magija. Viskas yra be galo atvira.“

„Dugne“, O. Koršunovo pastatytas 2010-aisiais, pelnė Auksinį scenos kryžių kaip geriausias metų spektaklis, šių apdovanojimų laureatu kaip geriausias pagrindinio vaidmens aktorius tapo ir jame vaidinantis Darius Gumauskas.

Režisierius Oskaras Koršunovas ką tik grįžo iš Maskvos, kur jo spektaklis “Dugne”, pernai išrinktas geriausiu Lietuvoje, atidarė tryliktus metus vykstantį svarbų Naujojo Europos teatro (NET) festivalį. “Maskvos numylėtinis atveža spektaklį-išpažintį”, – skelbė rusų spauda, nekantriai laukdama pasirodymo.

“Maskvoje buvome ne pirmą kartą ir ten rodėme labai daug spektaklių – pradedant pirmaisiais “Ten būti čia”, “Senė” ir baigiant “Hamletu”, tačiau dar niekada nesulaukėme tokio ažiotažo ir susidomėjimo. Ant kojų buvo sukelta visa žiniasklaida, nepamenu, ar kada buvau davęs tiek daug interviu, o bilietai į spektaklį, kuris buvo suvaidintas ne tokioje kamerinėje erdvėje kaip Vilniuje, o trijų šimtų vietų salėje, buvo išpirkti jau prieš mėnesį”, – pasakojo O.Koršunovas.

Tokioje didelėje salėje dar garsiau skambėjo ovacijos aktoriams, kurių žiūrovai nenorėjo paleisti ir vis kvietė nusilenkti. “Maskvos teatralai paprastai labai įtartinai priima užsieniečių darbus, sukurtus pagal rusų dramaturgiją. Tačiau “Dugne” buvo priimtas labai gerai, džiugu buvo girdėti, kad mūsų M.Gorkio interpretacija yra nauja, gyva ir šiuolaikiška. Po šito spektaklio pagaliau pajutome, kad Maskva mums atsivėrė”, – džiaugėsi režisierius. Anot jo, po šių gastrolių pasipylė kvietimai “Dugne” rodyti kituose Rusijos miestuose, į Maskvą buvo pakviestas naujausias O.Koršunovo spektaklis “Miranda”.

Jau dabar akivaizdu, kad apie “Dugne” Maskvoje bus daug kalbama ir rašoma. “Žaviuosi, kaip jie perskaitė spektaklį, kaip surado tokių prasmių, kurios Lietuvoje nebuvo net įvardintos”, – teigė O.Koršunovas.

Geriausias tokios interpretacijos pavyzdys – žymios rusų kritikės Marinos Davydovos “Dugne” recenzija, pasirodžiusi dar prieš NET festivalį, po to, kai kritikė pamatė spektaklį OKT Studijoje Vilniuje: “Vienas labiausiai pamėgtų Rusijoje režisierių iš artimojo užsienio Oskaras Koršunovas Vilniuje pastatė spektaklį „Dugne“ ir ne tik sukūrė geriausią savo pastarojo meto spektaklį, tačiau ir visiškai neįprastai perskaitė chrestomatinę pjesę. <…> Čia į pirmą planą patenka ne teatro išteisinimas, o paties gyvenimo išteisinimas. Teatras čia tampa ne tiek savirealizacijos (ir iš dalies savimeilės – nuo šito nepabėgsi) būdu, kiek būdu rasti būties prasmę per meninę kūrybą. Regis, tik tai ir suteikia būčiai bent šiokią tokią prasmę”.

Grįžę iš Maskvos OKT aktoriai kitą savaitę iškart vyksta į gastroles Belfaste Šiaurės Airijoje ir Pontederoje Italijoje, kur bus parodytas “Hamletas”. Porą dienų pailsėję po kelionių lapkričio 2 d., 3 d. jie vėl sės prie ilgo spektaklio “Dugne” stalo OKT Studijoje Vilniuje, kur žiūrovų laukia susitikimas akis į akį aktoriais

Lietuvos ir Lenkijos santykiai atsidūrė dugne, ketvirtadienį rašo Lenkijos dienraštis “Rzecpospolita”, jis kartu su kitais spaudos leidiniais kritikuoja naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą.

“Rzecpospolita” rašo, kad pasirašiusi įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinės mažumos mokyklose, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė “pasuko lietuviško nacionalizmo keliu, pasislėpusio po teiginiu, jog nori tautinėms mažumoms sudaryti galimybę integruotis”.

“Girdime argumentus, jog Lietuva – šalis, kurioje daugiausia lenkiškų mokyklų. Tai tiesa. Tačiau taip buvo ir sovietmečiu. Nepriklausomos Lietuvos pareiga – nebloginti tautinių mažumų padėties”, – rašo “Rzeczpospolita”.

“Ponia prezidente, prisiėmėte sau didelę atsakomybę. Nepabandėte pradėti tarpusavio pasitikėjimo tarp mūsų šalių proceso. O be pasitikėjimo nėra ko tikėtis bendradarbiavimo Lietuvai svarbiais klausimais, pradedant atomine elektrine”, – rašo dienraštis.

Jam antrina didžiausias šalies dienraštis “Gazeta Wyborcza”. Pasak jo, “labiausiai prieštaringas Švietimo įstatymo pakeitimas tas, kad mažose vietovėse, kur yra dvi mokyklos – lietuvių ir lenkų, o pastarojoje bus mažiau mokinių, tai bus uždaryta mažumų mokykla, nes lietuvišką išlaiko valstybė, o mažumų – savivaldybė, kuri neturi pakankamai lėšų”.

Katalikiškas dienraštis “Nasz Dziennik” savo publikaciją pavadino “D.Grybauskaitė pasirašė nuosprendį lenkiškoms mokykloms” ir reiškia viltį, kad gelbėti esą engiamus Lietuvos lenkus turi padėti visi užsienyje gyvenantys lenkai.

Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė trečiadienį pranešė pasirašiusi Seimo priimtą Švietimo įstatymą, kurį dėl platesnio lietuvių kalbos vartojimo tautinių mažumų mokyklose kritikuoja Lenkija.

Viešėdama Panevėžyje žurnalistams ji sakė, kad įstatymas padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.

Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.

Auksinį scenos kryžių pelnė režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis “Dugne”, geriausiais 2010 metų aktoriais pripažinti Darius Gumauskas ir Eglė Mikulionytė.

Sekmadienį Nacionaliniame dramos teatre vykusioje apdovanojimų teikimo ceremonijoje Auksinis scenos kryžius D.Gumauskui, kaip pagrindinio vaidmens atlikėjui, įteiktas už vaidmenis spektaklyje “Dugne”. E.Mikulionytė pagrindinio vaidmens aktorės kategorijoje įvertinta už Antigonės vaidmenį spektaklyje “Antigonė Sibire”.

Už viso gyvenimo kūrybą Padėkos premija paskirta aktorei Rūtai Staliliūnaitei. Boriso Dauguviečio auskaras, skiriamas už novatoriškus ir originalius teatro meno sprendimus, šiemet įteiktas režisieriui Cezariui Graužiniui – už Europos ir Lietuvos teatro tapatybes paieškas.

Nepagrindinio vaidmens aktoriaus kategorijoje Auksinį scenos kryžių pelnė Vytautas Anužis, suvaidinęs Piršlį, Generalinį ir Gydytoją spektaklyje “Mergaitė, kurios bijojo Dievas”.

Už nepagrindinį vaidmenį Auksinį scenos kryžių gavo ir aktorė Gintarė Latvėnaitė, atlikusi Celinos vaidmenį “Mistre”.

Už dramaturgiją apdovanotas spektaklis “Nutolę toliai” pagal Pauliaus Širvio poeziją.

Operos ir operetės nominacijoje geriausia pripažinta solistė Sigutė Stonytė – už Grafienės vaidmenį operoje “Figaro vedybos”.

Geriausio choreografo titulą pelnė Anželika Cholina už spektaklį “Ana Karenina”. Atsiimtą apdovanojimą ji perdavė pagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje sukūrusiai Beatai Molytei teikdama, kad “tai tas atvejis, kai spektaklį padaro artistas”.

Baleto ir šokio kategorijoje už Olimpijos vaidmenį šokio spektaklyje “Kopelija” Auksinis scenos kryžius įteiktas Eglei Špokaitei.

Geriausiu lėlių teatro spektakliu pripažintas etnologinis muzikinis veiksmas šeimai “Gandro dovana” (režisierius ir dailininkas Algis Mikutis, režisierė, dailininkė ir aktorė Saulė Degutytė-Šiekštelienė, kompozitorė ir idėjos autorė Snieguolė Dikčiūtė).

Už geriausią spektaklį vaikams apdovanota vaidinimo “Pati labiausia pasaka” kūrybinė grupė.

Metų debiutante pripažinta aktorė Monika Vaičiulytė – už Marijos vaidmenį spektaklyje “Mergaitė, kurios bijojo Dievas”.

Apdovanojimą scenografų ir kostiumų dailininkų kategorijoje pelnė Juozas Statkevičius – už kostiumus ir grimą Leo Fall operetei “Madam Pompadur”, spektakliui “Publika”, šokio spektakliui “Ana Karenina”.

Auksinis scenos kryžius įteiktas ir kompozitoriui Liudui Mockūnui – už muziką spektakliams “Prakeiktieji”, “Gedulas tinka Elektrai”.

Meninkams įteiktos premijos, siekiančios 7,15 tūkst. litų.

Auksinius scenos kryžius kartu su piniginėmis premijomis Kultūros ministerija skiria labiausiai per metus nusipelniusiems teatro kūrėjams. Šis apdovanojimas pradėtas teikti 2004-aisiais, jis pakeitė nuo 1995 metų teiktą “Kristoforą”.

Į “Auksinį scenos kryžių” įkomponuotas 1930 metais įsteigtas Valstybės teatro garbės ženklas. Juo tarpukario Lietuvoje būdavo apdovanojami labiausiai nusipelnę teatro menininkai.

Kovo 27-oji yra paskelbta Tarptautine teatro diena. Šventė minima nuo 1962 metų. Ši diena paskelbta švente 11-ajame Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO.