Lietuva yra brangiausiai už dujas mokanti koncerno “Gazprom” klientė, ir niekas nepasikeis tol, kol neturėsime suskystintų dujų terminalo ir atskirtų dujų importuotojų bei tiekėjų ūkių.

Akivaizdu, kad mūšis dėl šio sezono dujų – taigi ir šilumos, ir degalų, ir visų iš to išplaukiančių pasekmių visų žmonių kasdienybei – laimėtas nebus. Koncernas “Gazprom”, kaip ir reikėjo tikėtis, nepabūgo Lietuvos grasinimų dėl pažeistų teisinių sutarčių, jokių argumentų prispausti dujų tikėjui, nuo kurio esame visiškai priklausomi, mes neturime, o dvišalį ginčą perkėlus į Briuselį greito rezultato tikėtis būtų naivu.
Kelias, kurį energetinių santykių su Rusija srityje yra pasirinkusi dabartinė politinė Lietuvos vadovybė, vertinant iš ilgalaikių perspektyvų, gali būti vadinamas pirmąja per visą nepriklausomybės laikotarpį iš tiesų nuoseklia Lietuvos kova dėl energetinės nepriklausomybės: jokio flirto su Rusija, jokių nuolaidų šiai įtakingai partnerei planuojant savo naujus strateginius objektus – jungtis su Vakarais, suskystintų dujų terminalą, naują atominę elektrinę. Bėda ta, kad visos Lietuvos naujovės vis dar tebeplanuojamos popieriuje, o kol jų nėra realybėje – nėra ir alternatyvų rusiškoms dujoms, kurios dėl mūsų naujųjų energetinių ambicijų brangsta lyg ant mielių.
Ar jau dabar pradėjusi abipusių kaltinimų kovą, o ne derybas su “Gazpromu” Lietuva nepastatė vežimo pirma arklio? Ar racionalu pyktis su vieninteliu dujų tiekėju – tegul ir iš tiesų įžūliu bei nesąžiningu, kol neturi jokių kitų išeičių?

Derėtis į Maskvą nevyks

Lietuvos santykiams su “Gazpromu” per pastaruosius metus pasiekus kone virimo temperatūrą (abi pusės kaltina viena kitą verslo sutarčių laužymu ir teisybės ieško ne dvišalėse derybose, o tarptautinėse organizacijose), dabar Lietuva už dujas moka daugiausiai iš visų rusiškas gamtines dujas perkančių valstybių.
Tačiau vargu ar mūsų padėtis kada nors smarkiai skyrėsi: juk niekada rimtai ir nesiderėjome su “Gazpromu” dėl kainų ir nelyginome, kaip atrodome tarptautiniame kontekste. Juolab kad “Gazpromas” niekada neskelbia savo kainų viešai, nes tai esanti komercinė paslaptis ir tik jo dvišalių derybų su kiekvienu partneriu atskirai reikalas. Ir tik dabar, Lietuvai pirmą kartą rimtai užsimojus diversifikuoti savo energijos šaltinius ir tapti bent kiek mažiau priklausomai nuo vienintelio – rusiško dujų vamzdžio, Energetikos ministerija patvirtino viešai: už dujas mes mokame daugiausiai Europoje.
Kodėl? Dabar Pensilvanijoje, JAV, gyvenantis ir dirbantis dujų rinkos analitikas, konsultacijų bendrovei “East European Gas Analysis” vadovaujantis Michailas Korchemkinas stebisi, kad mums dar kyla tokių klausimų. Net nesileisdamas į geopolitinius motyvus – ar taip esame baudžiami už savo energetinės nepriklausomybės ambicijas, jis duria pirštu į paprasčiausią faktą: Lietuvoje dujas ir importuoja, ir magistraliniais tinklais tiekia tas pats “Gazpromas”. “Ar galėtų būti kitaip, kai “Gazpromas” yra ir dujų importuotojas, ir pirkėjas? Juk kompanija visiškai nesuinteresuota mažinti kainos”, – pabrėžia ekspertas.
Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virginijus Valentinavičius mano, jog “Lietuvos dujų” privatizavimo istorija aiškiai ir rodo, kad derybų su “Gazpromu” kelias niekur neveda. Kaip yra pastebėjęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, 2002 m. Lietuva už 70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų tegavo 216 mln. Lt, o tais pačiais metais savo nacionalines dujų bendroves privatizavusios Čekija ir Slovakija už panašius paketus gavo keliolika kartų daugiau. “Iš tikrųjų ta kaina buvo kukloka ir būta didelių lūkesčių, kad Lietuva mainais mažiau mokės už dujas, tačiau dujos nuo to laiko pabrango keturis kartus”, – atkreipia dėmesį ministras.
Taigi dabar į Maskvą derėtis dėl dujų kainos Lietuvos vadovai nesirengia. Prezidentūra perduoda, kad Dalios Grybauskaitės vizitas į Maskvą įvyks tuomet, kai tam bus abipusis interesas bei poreikis ir kai abi šalys bus jam pasirengusios, o apie dujų kainą Lietuvai prezidentė su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu jau yra kalbėjusi pernai vasarį per dvišalį susitikimą Helsinkyje.
V.Valentinavičius paaiškina, kad Lietuva jau yra pasirinkusi teisinį savo interesų gynimo kelią ir grįžti prie politinių derybų dėl dujų kainos būtų žingsnis atgal. “Nėra didelė paslaptis, kokių energetinės politikos nuolaidų būtų reikalaujama”, – pabrėžia premjero patarėjas.
Pasak energetikos ministro patarėjo Kęstučio Jauniškio, dėl didelių dujų kainų “Gazpromą” tarptautiniam arbitražui ketina apskųsti ir Vokietija bei Italija. “Paaiškėjus, kad atskiroms šalims su “Gazpromu” susitarti nepavyksta, Europos Komisija svarsto galimybę derybas dėl dujų kainų su trečiosiomis šalimis perkelti į ES lygį”, – informuoja K.Jauniškis.

Alternatyvų ieško savarankiškai

Ir ekspertai, ir verslininkai tokią Lietuvos vadovų poziciją vertina skirtingai. Vieni palaiko – esą užteks nuolaidžiauti “Gazpromui”, kuris mainais Lietuvai nieko neduoda, o kiti bara dėl arogancijos nesirenkant derybų su partneriu kelio.
“Artėjant naujai krizei Europoje mūsų Vyriausybei energijos išteklių kaina turėtų būti svarbiausias dalykas, svarbesnis už abejotinas politines strategijas kažko iš “Gazpromo” reikalauti tik per Briuselį. Su verslo partneriais turi būti deramasi – kaip kitaip gali pasiekti sau palankių kainų”, – tvirtina “DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys tvirtina, kad konfliktinė Lietuvos pozicija pramonininkams visiškai nesuprantama. “Gal reikėtų bent jau pradėti derybas, ir tik tada, jei jos nepavyktų, ieškoti kitų galimybių – tartis premjerui su premjeru, galbūt pasitelkti tą pačią Europos Komisiją. O mes tik gąsdiname ir davinėjame į teismus. Ko taip pasieksime?” – piktinasi pramonininkų atstovas.
Tačiau ekonomistas Valdemaras Katkus primena, kad net ir su Rusija flirtuojančios Italija, Vokietija santykiams su “Gazpromu” dabar renkasi tarptautinį arbitražą, o ne tiesiogines derybas: “Visų patirtis rodo, kad derybos neefektyvios.” Jis pabrėžia, kad vienintelis teisingas Lietuvos kelias yra kuo greičiau pasistatyti suskystintų dujų terminalą ir atskirti dujų importą nuo jų tiekimo.
Kviečių krakmolą ir pašarus gaminančios AB “Amilina” generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas taip pat nekritikuoja dabar Lietuvos pasirinktos pozicijos: “Mes vieni didžiausių dujų vartotojų Lietuvoje, bet suprantu, kad nieko išsiderėti dabar ir negalėtume. Kokių nuolaidų mums galėtų duoti “Gazpromas”, jei mes esame visiškai nuo jo pirklausomi?”
Todėl verslininkas racionaliu elgesiu laiko tik alternatyvų stiprinimą – nuosavą dujų terminalą, dujotiekius į Vakarus. O pati “Amilina”, nelaukdama kitų malonės, reorganizuoja savo gamyklas taip, kad jau po trejų metų joms pakaks nuosavų biomasės katilinių.

“Gazpromo” dujų kainos skirtingoms šalims
(2010–2011 m. vidurkis JAV doleriais už 1 tūkst. kub. m)
Šalis    Dujų kaina
Baltarusija    250
Ukraina    266
Vokietija    271
Nyderlandai    302
Austrija    304
Rumunija    304
Prancūzija    306
Estija    309
Latvija    310
Italija    331
Lenkija    336
Vengrija    348
Lietuva    356
Šaltiniai: Lietuvos energetikos ministerija, Rusijos naujienų agentūra “Interfax”, Ukrainos portalas from-ua.com

Lietuvos ir “Gazpromo” konfliktas (chronologija)
2010 m. gegužę Lietuvos Vyriausybė pritarė naujai Gamtinių dujų įstatymo koncepcijai, pagal kurią, įgyvendinant ES trečiąjį energetikos paketą, planuojama iki 2012 m. atskirti dujų tiekimo ir perdavimo tinklus. Iki šiol vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai yra “Gazpromas”, kuriam priklauso 37,1 proc. perdavimo tinklus valdančių “Lietuvos dujų” akcijų; dar 38,9 porc. akcijų valdo Vokietijos bendrovė “E.ON Ruhrgas International”, o Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,7 proc. akcijų.
2010 m. liepą Lietuvos Vyriausybė nusprendė Klaipėdos jūrų uoste statyti suskystintų dujų terminalą, kuris vertinamas kaip stipri alternatyva “Gazpromo” dujų vamzdžiui.
2010 m. rugpjūtį “Gazpromas” atsiuntė laišką premjerui A.Kubiliui, kuriame grasinama dėl dujų sektoriaus pertvarkos Lietuvą skųsti tarptautiniam arbitražui, nes rengiami įstatymų projektai nėra suderinti su “Lietuvos dujų” akcininku koncernu “Gazprom”. Vyriausybė tokį žingsnį pavadino spaudimu.
2010 m. gruodį “Gazpromas” paskelbė nuo 2011 m. 15 proc. mažinantis dujų kainą Latvijai ir Estijai, o Lietuvai nuolaida nebus taikoma dėl numatomos dujų ūkio pertvarkos.
2011 m. sausį Lietuva pateikė skundą Europos Komisijai dėl piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi – esą “Gazpromas” ekonominiais ir politiniais instrumentais trukdo Lietuvai įgyvendinti europines direktyvas.
2011 m. vasarį energetikos ministras A.Sekmokas pareikalavo, kad dėl interesų konflikto atsistatydintų “Lietuvos dujų” vadovybė, nes bendrovė esą tapo “Gazpromo” filialu ir neatstovauja Lietuvos interesams.
2011 m. kovą A.Sekmokas pareiškė, kad tiekdamas Lietuvai brangesnes nei kitiems savo klientams dujas “Gazpromas” pažeidė “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį, kuria buvo įsipareigojęs tiekti mums dujas už teisingą kainą, ir pasiūlė dėl tokios susiderėti per 60 dienų. Ministerija taip pat kreipėsi į teismą, prašydama pradėti “Lietuvos dujų” ir jos valdymo organų veiklos tyrimą.
2011 m. balandį “Gazpromas” pareiškė, kad bylinėsis su Lietuva dėl esą nepagrįstų kaltinimų ir neketina mažinti dujų kainos.
2011 m. gegužę Europos Komisija oficialiai išreiškė paramą Lietuvos pozicijai įgyvendinant nuosavybės atskyrimą dujų sektoriuje.
2011 m. birželį “Gazpromas” kreipėsi į Stokholmo arbitražą, prašydamas uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl “Lietuvos dujų” veiklos tyrimo. Po kelių savaičių šis ieškinys buvo atmestas.
2011 m. rugsėjį A.Sekmokas pripažino, kad derybose su “Gazpromu” proveržio nėra, ir pareiškė, jog klausimą dėl dujų kainos reikia spręsti ES lygiu, nes to paties siekia ir kitos šalys.

AB „Klaipėdos nafta“ rugsėjo 23 dieną paskelbs tarptautinį konkursą suskystintų dujų terminalo (SGD) plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu pirkimui. Sprendimui dėl pirkimo procedūros būdų ir jos pradžios įmonės valdyba pritarė rugsėjo 16 dieną. Tikimasi, kad sutartis su konkursą laimėjusiu tiekėju bus pasirašyta iki šių metų pabaigos.

„Tai labai reikšmingas žingsnis nuosekliai įgyvendinant strategiškai svarbų terminalo statybos projektą, nes plaukiojanti saugykla yra centrinė kuriamos infrastruktūros dalis. Platformos charakteristikos lems tiek viso projekto techninius sprendimus, tiek jo kainą, todėl tikimės rimtos tiekėjų konkurencijos ir optimalaus siūlymo, leidžiančio įgyvendinti SGD terminalo projektą numatytu laiku – iki 2014 metų gruodžio 3 dienos“, – pažymėjo „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Atsižvelgiant į SGD terminalo projekto vadovaujančio patarėjo „Flour S.A.“ rekomendacijas, bus siekiama įsigyti plaukiojančią saugyklą su dujinimo įrenginiu (FSRU), kuri talpintų ne mažiau kaip 130 tūkst. kubinių metrų dujų.Taip pat numatoma, kad įsigijimas bus vykdomas arba pagal sutartį dėl statybos, eksploatacijos ir perdavimo (angl. Build Operate and Transfer), pagal kurią tiekėjas pastatys terminalą, eksploatuos jį tam tikrą laiką ir po to perduos nuosavybės teisę į jį ir atsakomybę už jo eksploataciją AB „Klaipėdos nafta“, arba pagal nuomos ir operavimo sutartį (nuomotojui teikiant terminalo operavimo paslaugas) pagal kurią AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teisės neįgytų. Kaip teigiama patarėjų išvadose, abu būdai dėl palyginti nedidelių pradinių kapitalo investicijų yra naudingiausi projektą įgyvendinančiai „Klaipėdos naftai“.

Kadangi SGD terminalų gamintojų rinka yra gana uždara, pirkimas organizuojamas pagal tiriamojo konkurencinio dialogo koncepciją. Procedūros metu pirmiausiai bus siekiama išsiaiškinti kokius techninius, finansinius ir teisinius sprendimus ir kokiomis sąlygomis tiekėjai pasirengę pasiūlyti. Tuomet bus diskutuojama ir deramasi dėl galimų sprendinių bei formuluojami galutiniai reikalavimai, kurie atitiktų projekto poreikius ir būtų įgyvendinami pasiūlos prasme.

Paraiškos dalyvauti derybose ir pirminiai pasiūlymai turės būti pateikti iki spalio 24 dienos. Per dvi dienas bus įvertinta dalyvių kvalifikacija ir išsiųsti kvietimai dalyvauti konkurse. Iki lapkričio 25 dienos tiekėjai bus pakviesti pateikti pasiūlymus, o pasiūlymų pateikimo terminas baigsis gruodžio 2 dieną. Laimėtoją ketinama pasirinkti iki šių mėtų pabaigos, sprendimą dar turės tvirtinti įmonės valdyba ir visuotinis akcininkų susirinkimas.

Tarpžinybinės darbo grupės dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos Lietuvoje parengtoje 2010 m. lapkričio 2 d. ataskaitoje ir jos išvadose teigiama, kad tinkamiausia vieta Lietuvoje SGD terminalui įrengti yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties Kiaulės Nugaros sala, o tinkamiausias technologinis SGD terminalo Lietuvoje sprendimas – terminalas vandenyje (angl. off-shore), kuriame būtų ir galimybė saugoti suskystintas gamtines dujas.

Daugiau informacijos:

Mantas Bartuška, „Klaipėdos nafta“ finansų direktorius, tel. 8 46 391763

Liepos mėnesį vėl augo iš Rusijos įvežamų gamtinių dujų kaina Lietuvai. Šilumos tiekimo įmonės už dujas liepą mokėjo 1721 Lt/už tūkstantį kub.m. su transportavimo mokesčiu – 73 litais daugiau nei birželį, kuomet dujos kainavo 1648 Lt/tne.

Per tris pastaruosius mėnesius dujų kaina pakilo net 239 litais – per 40 proc. daugiau nei dujos brango per visus 2010 metus. Gegužę dujų kaina sudarė 1598 Lt/tne, balandį – 1482 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. 2010 metų sausio mėnesį šilumos tiekimo įmonės už dujas mokėjo 1248 Lt/tne, gruodį – 1414 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.

“Nuo 2005 metų, kuomet gamtinių dujų kainos metinis vidurkis sudarė 439 Lt/tne, iki šios dienos dujos pabrango daugiau nei keturis kartus. Belieka tik pasikartoti, kad esant tokiai situacijai, būtina skubiai rūpintis gamtinių dujų keitimu vietiniu biokuru, kuris išlieka daugiau nei dukart pigesnis už dujas”, – sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Tačiau, anot jo, biokuro katilinėms diegti reikia milžiniškų investicijų. “Siekiant, kad šilumos vartotojai kuo greičiau pajustų brangių gamtinių dujų atsisakymo naudą ir būtų stabilizuotos šilumos kainos, vietinio kuro diegimui būtina valstybinė investicinė programa. Į šią sritį taip pat būtina kreipti Europos Sąjungos fondų lėšas.”

Šiandien Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius susitiko su JAV energetikos bendrovės “Chevron” viceprezidentu Europos, Eurazijos ir Vidurio Rytų reikalams Ianu R. MacDonaldu. Susitikime buvo aptartos skalūninių dujų gavybos Lietuvoje galimybės.

“Chevron” yra antra pagal dydį energetikos bendrovė JAV ir trečia pasaulyje. Praėjusiais metais jos apyvarta siekė 198 mlrd. dolerių. Bendrovė užima reikšmingą vietą JAV skalūninių dujų gavyboje, šiuo metu tiria skalūninių dujų gavybos galimybes Kanadoje, Lenkijoje, Rumunijoje.

"Veido" archyvas

Seimui atvėrus kelią “Lietuvos dujų” išskaidymui, ekspertai prognozuoja, kokių žingsnių atsakant į įstatymą gali imtis įmonės akcininkai – E.ON Ruhrgas” ir “Gazprom”.

Ekonomikos analitikas ir konsultantas Valdemaras Katkus sako, kad vokiečiai nori magistralinio dujotiekio, o energetikos specialistas, buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas prognozuoja, kad “Lietuvos dujos” turi kozirį, kaip galėtų išvengti skaidymo, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

V.Katkaus žiniomis, vokiečių bendrovė neatmeta galimybės perimti Lietuvos magistralinius dujotiekius. “Lyg ir yra vidinių susitarimų, kad vamzdynai gali priklausyti vokiečiams”, – informuoja jis.

V. Jankauskas svarsto, kad jei Vyriausybė nenusiteikusi išpirkti ar “atimti” akcijų iš “Lietuvos dujų” akcininkų, greičiausiai vyktų akcijų mainai.

“Gazprom” gali pasilikti tiekimo įmonę, o Lietuva su vokiečių kompanija galbūt pasiliks vamzdynus. Bet tam reikėtų turėti “E.ON Ruhrgas” paramą, o panašu, kad jie Vyriausybės nepalaiko”, – svarsto jis.

V.Jankausko nuomone, teoriškai “Gazprom” galėtų įstatymo reikalavimus nesunkiai apeiti. “Dujotekana” ar kokia kita bendrovė gali tapti pagrindine dujų tiekėja. Tada “Gazprom” formaliai nebus dujų tiekėjas, o reikalavimas atskirti perdavimą ir tiekimą – įvykdytas”, -svarsto jis ir primena, kad panašų metodą “Gazprom” numatė 2004 metais “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartyje įrašydamas nuostatą, kad Vyriausybei priėmus sprendimą reguliuoti dujų kainą dujos gali būti pardavinėjamos ne per “Lietuvos dujų”, o per kitus ūkio subjektus.

“Jau tada “Gazprom” buvo apsidraudęs – jei bandysite mus spausti, pardavinėsime per kitą įmonę. Panašu, kad šiandien, kol neturime iš kur daugiau nusipirkti dujų, galime kelti kokias tik norime sąlygas, bet kalbėti turėsime su tuo pačiu vieninteliu tiekėju”, – gerų perspektyvų neįžvelgia V. Jankauskas

Dienraščio “Lietuvos rytas” teigimu, nė vienas ekspertas nedrįso įvertinti, kokia gali būti nuo “Lietuvos dujų” atskirtų dujotiekių rinkos kaina.

“Buhalterinė “Lietuvos dujų” magistralinių dujotiekių vertė yra 1,3 mlrd. litų. Bet jos kaina rinkoje gali būti ir didesnė, ir mažesnė už buhalterinę vertę”, – sakė V.Jankauskas, svarstantis, kad rasti naują investuotoją, norintį sumokėti už Lietuvos dujų vamzdynus, bus nelengva.

“Lietuvos energetikos sektorius pernelyg politizuotas, jame sudaryta neigiama nuomonė apie privatų kapitalą. Daug kartų buvo ribojamas dujų įmonių pelnas, joms neleista perskaičiuoti įkainių. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors lengvai sutiktų investuoti. Juolab kad krizė dar nesibaigė”, – kalbėjo V.Jankauskas.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų).

dujos_px600

Seimui atvėrė kelią “Lietuvos dujų” išskaidymui, ekspertai teigia, kad pigesnių dujų tikėtis galima anksčiausiai po dvejų metų, pasistačius suskystintų dujų terminalą (SDT).

Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas pigesnių dujų viltis sieja su terminalo atsiradimu, tačiau dujų bendrovės išskaidymas šiuo metu, jo nuomone, tik padidins dujų kainą, nes išaugs administracinės sąnaudos, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Ekonomikos analitikas ir konsultantas Valdemaras Katkus pripažįsta, kad įstatymas nukreiptas dujų kainai mažinti, bet tikrai ne artimiausiu laikotarpiu. “Kalbama apie dvejų trejų metų perspektyvą, kai turėsime terminalą”, – tvirtina jis.

V.Katkaus manymu, iki tol efektas būsiąs priešingas, nes “Gazprom” sieks pabloginti sąlygas Lietuvai. “Iki 2013 metų. galios dabartinė dujų kainos formulė, jos tikrai niekas neperrašys, o “Gazprom” spaus maksimaliai viską, ką iš tos formulės galima išspausti. Neabejoju, kad Rusijos koncernas netiesiogiai, per vietos politikus, dalyvaus ir 2012 metų Seimo rinkimuose, o aukštos dujų kainos bus argumentas siekiant sukompromituoti konservatorius ir iškelti dujų tiekėjams palankią partiją”, – svarsto analitikas.

Tačiau jis įsitikinęs, kad priimti magistralinių dujotiekių atskyrimą numatantį įstatymą reikėjo jau šiandien, nes tol, kol dujotiekiai priklausys “Gazprom”, neatsiras investuotojų į terminalą, todėl nebus ir energetinės nepriklausomybės garantijos.

Dienraščio “Lietuvos žinios” teigimu, Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros duomenimis, Lietuva 2010-ųjų antrąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu, pagal gamtinių dujų kainų didėjimą buvo septintoje vietoje tarp 27-ių ES šalių.

Per metus Lietuvoje gamtinės dujos namų ūkiams (su visais mokesčiais) pabrango 11,5 proc.

Gamtinių dujų kainai Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, išaugus 7,8 proc, iki 1598 litų už toną naftos ekvivalento, pasitvirtino dujininkų prognozės, kad gamtinės dujos iki naujo šildymo pradžios brangs 30 procentų.

Jeigu Lietuva turėtų savo dujų terminalą, specialistų nuomone, dujas jau dabar galėtume pirkti bent 30 proc. pigiau.

Vyriausybė ne kartą viešai skelbė, kad metais terminalas turėtų priimti jūra plukdomas dujas, tačiau iki šiol nežinoma, nei kas terminalą statys, nei kiek jis kainuos, nei kas bus neva pigesnių dujų tiekėjai. Terminalo statybą organizuojanti “Klaipėdos nafta” šį mėnesį pranešė, kad skelbtą terminalo plėtros plano ir pasekmių aplinkai vertinimo konkursą laimėjo Švedijos “Sweco” koncernui priklausanti Vilniaus bendrovė “Sweco Lietuva”. Tačiau sutartis su ja nepasirašyta ir sutarties vertė neskelbiama

“Klaipėdos nafta” vadovas Rokas Masiulis sako, kad dėl suskystintų dujų tiekimo deramasi su 5-7 potencialiais tiekėjais, kas jie -valstybės paslaptis.

dujos_ugnis_liepsna

Jaunimo sąjūdžio atstovai, renkantys parašus už Lietuvos energetinę nepriklausomybę, prisirakinimo prie radiatorių akciją iš Vilniaus perkelia ir į kitus Lietuvos miestus. Šiandien nuo 11.00 val. iki 15.00 val. parašai bus renkami Kaune, Laisvės alėjoje.

Po peticija jau pasirašė daugiau nei du tūkstančiai šalies gyventojų. „Labai džiaugiamės žmonių aktyvumu, nes šiais laikais sulaukti dėmesio gatvėje ar peticijų puslapyje nėra lengva. Tai tik įrodo, kad energetinės nepriklausomybės tema yra itin svarbi, o mes akciją surengėme pačiu tinkamiausiu metu“, – teigė Jaunimo sąjūdžio lyderis Adomas Bužinskas.

Gyventojai, pasirašę peticiją internete, neretai palieka ir savo pastabas ar komentarus.

Pateikiame įdomiausius ir emocingiausius komentarus:

„Kokie mes nevieningi“;

„Gyventi tam, kad susimokėtum mokesčius – tai baisu“;

„Užteks! Nenoriu atiduoti paskutinių pinigų tiekėjams, kurie nejaučia saiko, o naudojasi mūsų silpnybe“;
„Alternatyva apskritai privalomai turi būti ekonomikoje“;

„Visur turi buti rinka, o ne Rusijos politiniai sprendimai“;

„Visiškai sutinku, Gazpromas šaiposi iš mūsų kaip tik nori“;

„Kiek galima mus smaugti?“;

Peticijos autoriai reikalauja Seimo atverti kelius mūsų energetinei nepriklausomybei – galimybei laisvai rinktis, kur ir už kiek pirkti dujas, pagaliau pastatyti ilgai žadamą suskystintų dujų terminalą, elektros jungtis ir žengti kitus svarbius žingsnius.

Peticijos pasirašymą inicijuoja Jaunimo sąjūdis, kuris vienija tokias jaunimo organizacijas kaip Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunųjų krikščionių demokratų organizacija, Jaunųjų liberalų aljansas ir kitas.

Peticiją galima pasirašyti internetu adresu http://www.peticijos.lt/visos/6058.

AFP

Stambiausios Rusijos dujų kompanijos “Gazprom” vadovas Aleksejus Mileris informavo Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą apie ženkliai padidintas dujų apimtis, tiekiamas užsienio rinkoms, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Per susitikimą A. Mileris teigė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su analogišku 2010 m. laikotarpiu, dujų t užsienio šalims buvo pristatyta 12 proc. daugiau, balandį – apie 20 proc., o gegužę – 30 proc. daugiau, skelbia RBC.

A. Mileris tai sieja su įvykiais Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, taip pat su Japonijos branduoline krize.

Jis pabrėžė, kad pirmosios Šiaurės Europos dujotiekio atšakos paleidimas yra labai laiku. “Mes užbaigėme jūrinės dujotiekio dalies statybą, per spalį-lapkritį Vakarų Europai bus pristatytos pirmosios komercinės dujų partijos”, – pareiškė “Gazprom” vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad “grafiko griežtai laikomasi” ir vykdant kitą stambų dujų transportavimo projektą – “Pietų srautą”. Artimiausią savaitę bus surengtas šio projekto pristatymas Briuselyje. Jį įgyvendina kompanijos iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos.

“Be abejonės, šis projektas yra labai savalaikis ir reikalingas, nes dujų poreikiai Europoje auga ir tai jau tampa stabilia tendencija”, – pabrėžė A. Mileris.

BFL

Jau kitais metais Lietuvoje su privačiu investuotoju galėtų būti pradedami skalūnų dujų bandomųjų gręžinių darbai. Geologų skaičiavimais, Lietuvoje yra 480 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, iš kurių būtų galima išgauti 100 mlrd. kubinių metrų dujų.

Reiktų pradėti aktyvesnius veiksmus nustatant, kiek šios rūšies dujų Lietuva turi bei kokia būtų iš to nauda, po susitikimo su Geologijos tarnybos vadovybe dėl skalūnų dujų sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Skalūnų dujų tyrinėjimas, anot ministro, biudžeto lėšomis yra brangus, ilgai užsitęstų, dėl to bus siekiama bandyti prisitraukti užsienio kompanijas, kurios į šią sritį investuotų.

Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, amerikiečių mokslininkų vertinimais, Lietuvoje gali būti išgauti ne klodai, bet apie 10 mlrd. kubinių metrų dujų ir jų vertė gali siekti nuo iki 30 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, pasak ministro, tai – teoriniai skaičiavimai, kurie nepagrįsti geologiniais tyrimais. Manoma, kad šiems tyrimams reiktų apie 250 mln. JAV dolerių. Premjeras Andrius Kubilius sudarys darbo grupę, kuri toliau nagrinės šį klausimą.

“Manau, tai keturi etapai. Pirmas dalykas yra įsitikinti, kiek realiai turime tų išteklių, antras etapas – atlikti tyrimus, trečias – bandomoji gavyba nedideliais kiekiais, ir galiausiai – ketvirta etapas – pramoninė gavyba. Kiek kiekvienas etapas truktų – sunku pasakyti, bet bendra trukmė – šitų keturių etapų suma. Amerikoje tai truko daugiau negu dešimtmetį, Lenkijoje tas laikotarpis trumpesnis. Lenkijoje iki penkerių metų užtrunka bandomoji gavyba, pramoninė gavyba dar ten neprasidėjus, tai pas mus tie laikotarpiai dar būtų trumpesni, bet skaičiuojant nuo šios dienos, sakyčiau, labai drąsu būtų sakyti, kad tai yra greičiau negu 10 metų”, – klausiamas, kokia reali skalūnų dujų išgavimo data, atsakė A. Sekmokas.

“Iki bandomųjų gręžinių, jeigu konkursas bus paskelbtas angliavandenilių paieškai ir žvalgybai Tauragės ir Kudirkos plotuose, čia gali įvykti ir kitais metais. Jeigu konkursas pasibaigs ir turėsime laimėtoją, kuris galės investuoti į bandomųjų gręžinių gręžimą, aišku, paskui juos panaudoti kaip eksploatacinius”, – skalūnų dujų gavybos proceso trukmę prognozavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.

ELTA primena, kad straipsnį apie galimai slypinčius skalūnų dujų išteklius Lietuvos mokslininkai paskelbė dar 2004 metais, tačiau tik gegužės pradžioje energetikos ministrui A. Sekmokui nuvykus į Jungtines Valstijas apie tai pranešta kaip apie naujieną. Pasak ministro, anksčiau apie šių dujų gavybą nekalbėta, nes nebuvo tiek ištobulintų jų išgavimo technologijų.

Lietuvos skalūnų dujų išteklių šalies poreikiams patenkinti pakaktų 30-50 metų.

Galimi skalūnų dujų klodai glūdi Pietvakarių Lietuvoje, driekiasi iki Kaliningrado srities ir Lenkijos, kur šių dujų telkiniai yra itin gausūs.

BFL

Vyriausybė pastaruoju metu garsiai giriasi, kad Lietuvoje aptikti skalūnų dujų telkiniai, tačiau pamirštama pripažinti, kad žvalgyti ir išgauti šias dujas galės tik naftos gavybos įmonės.

Būtent tose vietose, kur dabar išgaunama lietuviška nafta, ir slypi didžiuliai skalūnų ištekliai, tad teisė juos žvalgyti, o vėliau ir išgauti dujas priklauso licencijas turinčioms naftos bendrovėms, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Tai “Lietuvos rytui” patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.

“Naftos bendrovės turi licencijas žvalgyti ir išgauti angliavandenilius. Teisės aktuose nepaaiškinta, kokius. Tiek nafta, tiek skalūnų dujos ir yra angliavandeniliai. Todėl be šių įmonių žinios dujų žvalgyba tuose plotuose neįmanoma, ką ir kalbėti apie gavybą”, – tvirtino J. Satkūnas.

Jeigu kas nors mėgintų kėsintis į šias teises, verslininkai, pasak pašnekovo, lengvai laimėtų bylą.

“Naujoms dujų žvalgybos įmonėms tektų ieškoti būdų, kaip pradėti darbus Lietuvoje. Nebent jos dirbtų kartu su naftos gavėjais”, – minėjo Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Specialistų teigimu, didžiausi skalūnų dujų klodai slypi Vakarų Lietuvoje. Būtent ten, kur šiuo metu veikia naftos gavėjai.

Mūsų šalyje naftą išgauna kelios bendrovės. Didžiausia jų – Lenkijos koncerno “Lotos” valdoma “Geonafta”, kuri turi 100 proc. “Genčių naftos” ir po 50 proc. “Manifoldo” bei “Minijos naftos” akcijų.

Visos šios bendrovės žvalgo ir išgauna naftą Vakarų Lietuvoje. Per kompaniją “Lotos” į Lietuvą gali ateiti ir amerikiečiai, kurie pretenduoja įsigyti šios Lenkijos kompanijos akcijų.

Tiesa, į “Lotos” nusitaikę ir Rusijos investuotojai.

“Minijos naftos” vadovas Thomas Haseltonas patvirtino, kad naftos gavybos licencija suteikia teisę ieškoti ir skalūnų dujų. Todėl bendrovės specialis

BFL

Kainų komisija prognozuoja, kad šiemet gamtinių dujų kainos šoktels beveik trečdaliu, todėl neišvengiamai brangs ir centralizuotai tiekiama šiluma. Komisija ragina šilumos ūkius valdančias savivaldybes imtis priemonių, kad kainos taip nekiltų. Savivaldybės sako neturinčios tam pinigų, pranešė Lietuvos televizijos naujienų laida “Panorama”.

Šiemet rekordiškai kylančios dujų kainos pasivijo ir buitinius vartotojus. “Lietuvos dujos” prašo Kainų komisijos nuo liepos 1-osios gamtines dujas, naudojamas valgiui gaminti ir būstui šildyti, branginti daugiau kaip penktadaliu.

“Ar tai bus 20 proc., ar daugiau – tai čia klausimas, kas tiksliau prognozuos. Bet bendra tendencija ir netgi faktas yra tas, kad, sakysime, didieji vartotojai, kuriems nereguliuojama kaina, nebuitiniai vartotojai, kurie atsiskaito pagal kiekvieno mėnesio faktą, ir dabar moka kainas, kurios nuo praėjusių metų skiriasi pakankamai smarkiai”, – sakė Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.

Komisijos duomenimis, dujų kaina stambiesiems vartotojams šiemet vidutiniškai jau augo 6 proc. Buitiniai vartotojai, kuriems kainos nustatomos tik kas pusmetį, kol kas už dujas moka pagal pernai prognozuotas kainas, kurios gerokai atsilieka nuo šiemetinių, ypač šoktelėjusių dėl pasaulinių naftos kainų augimo. Komisija prognozuoja, kad iki metų pabaigos dujų kaina gali išaugti beveik 30 proc. O tai reiškia, kad neišvengiamai brangs ir šiluma.

“Kadangi šilumos kilovatvalandės kainoje 80 proc. sudaro gamtinių dujų dalis, tai 30-čia proc. brangstant gamtinėms dujoms, atitinkamai ta dalimi brangs ir šilumos kilovatvalandės kaina. Pagal mūsų skaičiavimus, ji Lietuvoje bus apie 30 centų už vieną kilovatvalandę”, – sakė Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

“Čia ir yra ta didžioji bėda, apie kurią šnekame nuo vasario-kovo mėnesių, kad savivaldybių naujosios tarybos, atėję į valdžią, pradėtų mąstyti, ką galima padaryti, kad vartotojams ne taip smarkiai pasijaustų”, – sakė D. Korsakaitė.

Šilumininkų ir komisijos specialistų nuomone, šilumos kainoms mažinti tėra du keliai – šiltinti namus arba gaminti šilumą naudojant daugiau vietinio kuro. Tačiau savivaldybės skėsčioja rankomis: nei vienam, nei kitam savo lėšų neturi, o pertvarkant katilines be ES paramos, ne išeitis ir biokuras.

“Atsakingai galiu pasakyti: jeigu negaunamos lėšos iš fondų, kurių nereikia įtraukti į tarifus, į šilumos kilovatvalandės kaštus, tai padarius investicijas su skolintomis lėšomis, nors ir brangios dujos, šiluma pabrangtų dar daugiau negu naudojant dujas”, – tvirtina Savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas.

Šilumininkų skaičiavimu, visos Lietuvos šilumos ūkį pertvarkyti, kad būtų galima kūrenti biokuru, kainuotų apie 3 mlrd. litų. Energetikos ministras ramina, kad iki naujo šildymo sezono iš “Gazprom” išsiderės bent 15 proc. pigesnių dujų.

BFL

Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas) dar kartą pareiškė tvirtą EK paramą Lietuvai, įgyvendinant nuosavybės atskyrimą dujų sektoriuje. Premjeras Andrius Kubilius gavo oficialų EK vadovo laišką, pranešė Ministro pirmininko spaudos tarnyba.

“Galite būti tikri, kad EK ir toliau rems procesus, susijusius su Lietuvos pozicija, įgyvendinant trečiojo energetikos paketo reikalavimus”, – rašoma J. M. Barroso laiške.

EK vadovas taip pat patikino Lietuvos premjerą, kad EK narys Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris), atsakingas už energetikos politiką, “visus vykstančius procesus seka labai atidžiai”.

“Mes žinome, kad ieškant abiem pusėms priimtinų sprendimų, įgyvendinant nuosavybės atskyrimo dujų sektoriuje klausimus, reikės visų susijusių šalių pastangų. Komisija ir toliau tvirtai rems Lietuvos pasirinktą kelią”, – teigė J. M. Barroso.

Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti Gamtinių dujų įstatymo pataisas, į Lietuvos teisę perkeliančias trečiojo energetikos paketo nuostatas dėl dujų perdavimo sistemos operatorių nuosavybės atskyrimo. Vyriausybė teigia, kad pataisos yra labai svarbios, šaliai siekiant turėti alternatyvų dujų tiekimą bei atpiginti dujas bei šilumos energiją vartotojams.

Būsima dujų ūko pertvarka dujų ūkyje, atskiriant magistralinių, skirstomųjų vamzdynų valdymą bei dujų tiekimą, ypač piktinasi “Gazprom”, kuris yra vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai ir valdo dalį bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų, taip pat kitas įmonės akcininkas – Vokietijos koncernas “E. ON Ruhrgas”.

Lietuva nori perimti į savo rankas magistralinius vamzdynus, dabartiniams “Lietuvos dujų” akcininkams paliekant valdyti skirstomuosius tinklus ir dujų tiekimą. Tam būtų būtų įkurtos trys atskiros įmonės.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad santykiai su “Gazprom” šiuo metu yra įtempti, nors abi pusės pradėjo derybas dėl Lietuvos reikalaujamos “teisingos” dujų kainos ir “Lietuvos dujų” pertvarkos.

Lietuva direktyvos nuostatas į šalies teisės aktus privalėjo perkelti iki kovo 3 dienos, o pačią pertvarką įgyvendinti iki kitų metų pavasario.