"Veido" archyvas

Baltijos jūros dujotiekis „Nord Stream“ dar žingsniu priartėjo prie tikslo šių metų pabaigoje pradėti transportuoti dujas tiesiogiai iš Rusijos į Europos Sąjungą – ruošiamasi sujungti du iš trijų pirmojo „Nord Stream“ vamzdžio segmentus. Jie bus suvirinti jūros dugne netoli Suomijos krantų – ši sudėtinga procedūra užtruks dvi savaites. Birželio mėnesį Švedijos vandenyse, greta Gotlando salos, privirinus ir trečiąjį vamzdžio segmentą, bus baigta tiesti pirmoji „Nord Stream“ liniją. Antrąją ketinama užbaigti 2012 metais.

1224 km ilgio Baltijos jūros dujotiekis yra suprojektuotas be tarpinių kompresinių stočių. Dujoms keliaujant iš Rusijos į Vokietiją slėgis vamzdyne palaipsniui mažės, todėl trys dujotiekio segmentai yra pritaikyti skirtingam slėgiui ir sukonstruoti iš skirtingo storio vamzdžių. Segmentai tarpusavyje bus sujungti po vandeniu tose vietose, kur slėgis nuo 220 barų sumažėja iki 200, ir nuo 200 – iki 177,5. Šiandien pradedami jungti du segmentai – vienas, esantis Suomijos įlankoje, ir centrinis. Sujungimo darbai bus vykdomi jūroje, maždaug 80 metrų gylyje. Centrinė ir pietrytinė atkarpos bus sujungtos greta Gotlando salos taip pat po vandeniu – maždaug 110 metrų gylyje.

Visi trys vamzdyno segmentai yra kruopščiai patikrinami prieš sujungiant juos į vientisą vamzdį ir prijungiant prie dujotiekio atšakų Rusijos ir Vokietijos pakrantėse. Suomijos įlankos ir centrinė atkarpos jau išvalytos, patikrintos ir išbandytas jų atsparumas slėgiui, o šiuo metu tikrinamas pietvakarinės atkarpos atsparumas slėgiui. Darbai baigti ir Vokietijos pakrantėje, o Rusijos pakrantėje atsparumo slėgiui testus numatyta atlikti gegužės pabaigoje. Iki 2011 m. IV-ojo ketvirčio, prieš pradedant eksploatuoti dujotiekį, bus patikrintas ir visos sistemos veikimas.

Vamzdžių segmentai yra suvirinami nuotoliniu būdu

Dujotiekio segmentų hiperbarinį sujungimą po vandeniu vykdo Prancūzijos bendrovė „Technip“ naujuoju laivu „Skandi Arctic“. „Technip“ naudoja specialią Norvegijos kompanijos „Statoil“ Dujotiekių Remonto Sistemą (angl. Pipeline Repair System – PRS): į dugną yra nuleidžiami dideli H formos hidrauliniai mechanizmai, kurie gali pakelti ir pastumti vamzdį į reikiamą padėtį. Šių mechanizmų keliamoji galia siekia net 150 tonų. Suvirinimo įranga ir pats suvirinimo procesas yra valdomi nuotoliniu būdu iš „Skandi Arctic“ laivo, tačiau įrangą tvirtinta ir prižiūri narai. Jie dviem savaitėms nuleidžiami į jūros dugną specialioje dideliam slėgiui pritaikytoje kabinoje, kurioje ir dirba, ir ilsisi.

2012 m. nutiesus abi vamzdyno linijas, „Nord Stream“ dujotiekiu kasmet bus galima transportuoti 55 mlrd. kub. m. dujų. Tokio kiekio pakanka aprūpinti 26 mln. namų ūkius. Baltijos jūros dujotiekis bent iki 2015 m. bus vienintelis naujas dujų tiekimo į Europą maršrutas, kuriuo per metus galima transportuoti daugiau nei 10 mlrd. kub. metrų dujų. Šiuo metu Baltijos jūros dugne jau yra paklota 101 tūkst. plataus skersmens „Nord Stream“ vamzdžių, kurių kiekvienas sveria 23 tonas.

BFL

JAV energetikos bendrovės “Cheniere”, su kuria valstybės valdoma bendrovė “Klaipėdos nafta” pasirašė ketinimų protokolą dėl gamtinių dujų pirkimo ir tiekimo sąlygų, dujas tiektų pastebimai pigiau nei Rusijos koncernas “Gazprom”, tvirtina energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Amerikiečių siūlomos dujos yra trečdaliu pigesnės negu tos, kurias šiandien gauname iš “Gazprom”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė šiuo metu JAV besilankantis A. Sekmokas.

“Cheniere” prezidentas Charigas Soui teigė, kad bendrovė planuoja skystinti ir eksportuoti skalūnines dujas.

“Reikėtų atsižvelgti į tai, kad skalūninės dujos JAV rinkoje sumažino kainas. Tačiau mes žiūrime ir į kitus galimus tiekėjus”, – teigė A. Sekmokas.

Jis neabejoja, kad po trejų metų pradės veikti Klaipėdos jūrų uoste įrengtas su magistraliniais dujotiekiais sujungtas suskystintųjų dujų terminalas.

“Negalima leisti pastatyti terminalą ir tik tada pradėti dairytis, iš kur, kokias dujas, už kokią kainą gausime”, – teigė energetikos ministras.

Jis nepaneigė, kad JAV sostinėje susitiko ir su galimais privačiais investuotojais į naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybą.

Suskystintų dujų terminalą statant ties Kiaulės nugaros sala, stos uosto plėtra pietinėje pusėje, teigia konsultantai ir siūlo, jų nuomone, kitą tinkamiausią vietą – Būtingę.

Keletą galimų variantų suskystintų gamtinių dujų terminalui svarstantys Vokietijos ir Lietuvos konsultantai pateikė tarpines išvadas, rašo “Verslo žinios”.

Šiuo metu prioritetine šiam objektui laikoma Kiaulės nugaros sala konsultantų akimis labiausiai tiktų konteinerių ir ro ro (ratine technika gabenamų krovinių) krovai. Jų skaičiavimais, ateityje Klaipėdos uoste pastariesiems kroviniams pritrūks krantinių, o jei ties Kiaulės nugara atsiras dujų terminalas, bus trikdoma laivyba, atsirastų trukdžių pietinėje dalyje esančių terminalų veiklai bei bus užkirstas kelias uosto plėtrai pietinėje pusėje.

“Dar reikia detaliai išnagrinėti, ar uosto plėtra į pietus yra naudinga, atsižvelgiant į sąnaudas ir naudą. Gal perspektyva plėstis į pietus yra tik laikinas pajėgumų sprendimas, gal tokia plėtra kainuos brangiau, nei statyti išorinį uostą?” – tvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Klaipėdos uosto plėtros ir išorinio uosto galimybių studijas atliekantys konsultantai kaip tinkamiausią vietą suskystintų dujų terminalui ir naftos krovai įvardijo Būtingę, nenagrinėję magistralinio dujotiekio tiesimo klausimų.

Kol kas nėra apsispręsta dėl suskystintų dujų terminalo valdymo ir finansavimo modelio, o jo darbo pradžios data įvardijama 2014 metais.

Norvegija galėtų tiekti dujų Lietuvai, tik tam reikia jungčių, terminalų, kad jos lengviau patektų į rinkas, teigia Prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas.

“Prezidentės vizito metu į Norvegiją buvo pakankamai detaliai kalbėta su Norvegijos Premjeru Jensu Stoltenbergu (Jens Stoltenberg) apie galimybes gauti dujų iš Norvegijos. Tai sako: be jokių problemų, jie tieks dujų, ir jie dabar vykdo pakankamai daug tyrimų, kaip tik pasigyrė, kad rado dar vieną naują milžinišką telkinį. Taigi dujų atsargų problema (…) yra nepalyginamai mažesnė problema negu naftos atsargų. Tik reikia instrumentų, jungčių, terminalų, kad dujos daug lengviau keliautų į rinkas”, – sakė N. Udrėnas.

Prezidentės vyriausiojo patarėjo vertinimu, Lietuvai reikia statyti suskystintų dujų terminalą, ir kuo greičiau, tuo palankiau į šalį bus tiekiamos dujos. Kartu, pasak šalies vadovės vyriausiojo patarėjo, reikalingos ir derybos su “Gazprom”.

“Tai yra kaimynas, bet ką rodo ir Norvegijos pavyzdys, kaip, jei derėjosi dėl savo sienos, pakankamai nuosekliai, atstovėjo savo poziciją ir galiausiai visiškai neseniai Rusija ir Norvegija pasirašė jūros sienos sutartį, kur kartu bendrai dalykiškai, konstruktyviai vystys gamtos telkinius”, – teigė N. Udrėnas.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas kartu akcentavo, kad ir už energetiką atsakingas Europos komisaras Giunteris Otingeris (Gunther Oettinger), ir Europa tvirtai palaiko Lietuvos poziciją dėl konkurencijos ir rinkos santykių energetikos sistemoje.

“Kai pas Prezidentę buvo Seimo Ekonomikos komitetas, irgi buvo pažymėta, kad energetikos klausimai matomi panašiai, ir tikrai reikia bendrai dirbti, kad rinkos mechanizmai būtų įgyvendinti Lietuvoje, kartu reikia sutvarkyti reguliavimo aplinką, kad ji būtų skaidri, reguliatorius sustiprintas, ir tai turės tiesioginę įtaką ir mūsų vartotojams”, – sakė N. Udrėnas.

Viena realiausių vietų Lietuvoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai – Kiaulės nugaros sala, tačiau tik jos dalis priklauso uosto direkcijai. Tad norint perimti likusią dalį gali tekti rengti detalųjį planą, o tai užtruktų nemažai laiko, rašo “Verslo žinios”.

“Kuo lėčiau bus tvarkomi tie klausimai, mūsų vykdomam projektui tai kažkiek kenks”, – sakė bendrovės “Klaipėdos nafta” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Dienraštis rašo, jog suskystintų dujų terminalo projektavimas prasideda nuo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai įvertinimo.

“Pradedame rengti studijas, reikalingas įvertinti poveikį aplinkai, teritorijų planavimo darbus. Atliekame žvalgybą, kurioje vietoje nutiesti dujotiekį, sujungsiantį terminalą su magistraliniu dujotiekiu, renkamės technologijas”, – atliekamus darbus vardijo “Klaipėdos nafta” SGD terminalo direktorius Rolandas Žukas.

Kol kas nėra apsispręsta nei dėl terminalo statybų finansavimo, nei dėl valdymo modelio. Tai, anot “Klaipėdos naftos” vadovų, bus padaryta pasitelkus konsultantus, tačiau skaičiuojama, kad terminalas atsieis iki 300 mln. eurų (1,04 mlrd. litų).

Konkurse dalyvaujantys konsultantai šią savaitę pateiks savo siūlymus. Per mėnesį tikimasi išsirinkti geriausią konsultantą iš 6 antrame etape likusių pretendentų. Laimėtojas bendrovę konsultuos įvairiais su terminalu susijusiais klausimais.

“Konsultantų užduotis bus mus konsultuoti iki terminalo paleidimo. Tai ir gamtosauginiai, inžineriniai, projektavimo, planavimo darbai, kurie įeina į terminalo projektą”, – sakė R.Masiulis.

Lietuva yra tarp valstybių, kur esama netradicinio kuro – skalūnų dujų – atsargų, teigiama balandžio pradžioje JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) išplatintoje Pasaulio skalūnų dujų išteklių ataskaitoje. Jų ištekliai Lietuvoje gali siekti apie 113 mlrd. kubinių metrų.

“Šiuo metu lietuviškų bandinių pavyzdžius turi paėmusi JAV kompanija “Chevron”, su kuria turime bendradarbiavimo sutartį. Susidomėję laukiame, kokie bus rezultatai. Ir kitos įmonės po truputį domisi, tyrinėja, nors jokių konkrečių skaičių, žinoma, nemini”, – “Lietuvos žinioms” sakė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) viršininko pavaduotojas Jonas Satkūnas.

Prieš keletą mėtų galimybėmis išgauti skalūnų dujų Lietuvoje domėjosi Rusijos naftos kompanija “Lukoil”, keletas vietos verslininkų. Tačiau, kaip sakė “Lukoil Baltija” vadovas Ivanas Paleičikas, iš geologų pateiktos informacijos kompanija nusprendė, kad Lietuvoje potencialūs skalūnų dujų plotai nepakankamai dideli ir minties investuoti į tyrimus buvo atsisakyta.

“Perspektyvos rasti skalūnų dujų Lietuvoje yra tolimos. “Minijos nafta” neanalizuoja skalūnų dujų paieškų galimybių”, – nurodė Thomas Haseltonas, naftos bendrovės “Minijos nafta” vadovas.

Lietuvos geologai, o jų preliminarias išvadas patvirtina ir EIA, sako, kad Lietuvos gelmėse gali glūdėti netradicinių dujų ištekliai, nes Vakarų Lietuvoje geologinė struktūra yra panaši kaip Lenkijos pajūryje, kur slūgso vienas perspektyviausių galimų skalūnų dujų klodų.

“Tai tik preliminarus JAV specialistų įvertinimas, ir jis yra labiau teorinis nei praktinis. Nes realiai jokių geologinių tyrimų nėra atlikta. Teoriškai žiūrint, geologinė struktūra Vakarų Lietuvoje turėtų būti panaši kaip Lenkijoje, bet kol kas niekas Lietuvoje nėra atlikęs net pirminių vertinimų”, – nurodė Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis.

Įvertindamos didžiules perspektyvas, daugiau nei 20 didžiausių pasaulinių ir vietos naftos kompanijų Lenkiją pavertė geologinių tyrimų poligonu – šiuo metu yra parduota apie 85 skalūnų dujų žvalgybos licencijų, dvigubai daugiau nei prieš metus, geologinės struktūros tiriamos 50 tūkst. kvadratinių kilometrų plote.

Vienintelio dujų tiekėjo Lietuvai – Rusijos dujų koncerno “Gazprom” – tiekiamų dujų kaina Lietuvai turėtų sumažėti bent 15 proc., jei koncernas laikysis savo įsipareigojimų, pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

“Dujos turėtų Lietuvai atpigti bent 15 procentų, jeigu “Gazprom” laikysis sutartinių įsipareigojimų tiekti Lietuvai dujas teisingomis kainomis”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Kadangi “Gazprom” atstovai yra pasakę, kad Lietuva, įgyvendindama trečiąjį Europos energetikos paketą, yra baudžiama 15 proc. didesne tiekiamų dujų kaina, mes manome, kad tokia bausmė neatitinka “Gazprom” įsipareigojimų “Lietuvos dujų” privatizavimo sutaryje tiekti dujas teisinga kaina”, – kalbėjo premjeras.

Jis sakė, kad derybos su “Gazprom” prasidėjo, o jei jos nebus sėkmingos, Lietuva savo teises gins teisinėmis priemonėmis.

“Gazprom” turi suprasti, kad Lietuva gins savo teises teisinėmis priemonėmis, ir “Gazprom” savo sutartyse duotus įsipareigojimus turės vykdyti”, – sakė A.Kubilius.

Tuo tarpu, anot spaudos, kainų reguliuotojai įspėja, kad dujos prieš naująjį sezoną brangs 30 proc. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis “Lietuvos rytui” sakė, kad jei naftos kaina nekils ir išsilaikys tokia, kokia yra dabar, dujos rudenį turėtų brangti 30 proc.

Savo ruožtu A.Kubilius neprognozavo, ar artimiausiu metu pasaulyje didės naftos ir dujų kainos.

“Ar pasaulyje kils naftos ir dujų kainos, aš nesiimčiau prognozuoti, turbūt yra geresnių specialistų. Mes turime būti pasiruošę įvairiausiems pokyčiams, ir todėl šilumos ūkio pertvarką yra vienas iš svarbiausių prioritetų”, – sakė A.Kubilius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sudarė specialią grupę deryboms su “Gazprom” dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai ir trečiojo Europos Sąjungos (ES) energetikos paketo įgyvendinimo.

“Gazprom” atstovai prieš kelias savaites Vilniuje susitiko su Energetikos ministerijos vadovais ir sutarė toliau tęsti dialogą. Iki tol “Gazprom” kaltino Lietuvą nesėdant prie derybų stalo ir nesikalbant, o Energetikos ministerijos vadovai apkaltino Rusijos dujų tiekėją, kad šis taiko neteisingą dujų kainą, o “Lietuvos dujų” vadovus – kad šie nesiderėjo dėl mažesnės kainos Lietuvai.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų). “Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Energetikos ministerijos ketvirtadienį paviešintoje dujų transportavimo ir tiekimo bendrovės “Lietuvos dujos” 34 proc. akcijų pardavimo Rusijos koncernui “Gazprom” neapibrėžta, kas yra teisinga dujų tiekimo kaina, todėl kova dėl pigesnių dujų bus nelengva, teigia teisininkai.

“Sutartyje neapibrėžta, kas yra teisinga kaina. Jeigu paaiškės, kad mums taikoma 15 proc. didesnė kaina nei kaimynams, dar nereiškia, kad kaina neteisinga. Gal latviai perka daugiau ar pasirašo ilgalaikes sutartis. Viską lems tai, kokius argumentus pateiks “Gazprom”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė tarptautinės teisės specialistas Irmantas Norkus.

Anot jo, jei kainos skirtumas būtų 60-70 proc., Lietuvai neteisingą kainą būtų lengviau įrodyti.

Veido archyvas

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neseniai apkaltino “Gazprom”, kad jis Lietuvai tiekia dujas neteisinga kaina – mat latviai ir estai jas gauna pigiau. Ministro teigimu, jei nepavyks gražiuoju sutarti su “Gazprom”, ginčas persikels į Stokholmo arbitražą.

Pasak I.Norkaus, arbitražas gali išsiaiškinti, ar pagrįstos “Gazprom” gamybos, transportavimo ir skirstymo sąnaudos.

“Gazprom” dabar priklauso 37,06 proc., Vokietijos koncernui “E.ON Ruhrgas International” – 38,9 proc., valstybei – 17,7 proc. “Lietuvos dujų” akcijų.

“Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas nurodė sparčiau įsisavinti naftos ir dujų projektą “Sachalin-3″, kad būtų galima patenkinti kaimyninės Japonijos, susidūrusios su energetikos išteklių deficitu dėl avarijos AE, poreikius.

V.Putinas taip pat paragino paspartinti Europos rinkai skiriamų dujotiekių – “Nord Stream” ir “South Stream” – tiesimą.

Išvakarėse Rusijos valdžia pažadėjo padidinti energetikos žaliavos tiekimą Japonijai, tačiau rinkos dalyviai apskaičiavo, kad tam skirti resursai riboti.

Prognozuojama, kad telkinio “Sachalin-3″ ištekliai gali viršyti 700 mln. tonų naftos ir 1,3 trilijono kubinių metrų gamtinių dujų.

“Visiškai aišku, kad dėl katastrofos mūsų kaimynų AE generacija išėjo iš rikuotės ilgam”, – antradienį pasitarime kalbėjo V.Putinas.

Avarija elektrinėje “Fukušima-1″ sukėlė Japonijoje branduolinės katastrofos grėsmę, smuko akcijų ir žaliavų rinkos. Japonijoje ištiko neregėti elektros tiekimo sutrikimai ir degalų trūkumas.

“Dėl to reikia pagalvoti, kaip mums paspartinti projektus, susijusius su naftos ir dujų išteklių išgavimu, pirmiausia dujų, Tolimuosiuose Rytuose, turiu omenyje ir “Sachalin-3″ projektą”, – sakė V.Putinas.

“Pagalvokite, kaip būtų galima tai padaryti – savo jėgomis ar pasitelkus užsienio partnerius”, – kalbėjo V.Putinas.

“Sachalin-3″ projektas apima keturis telkinius Ochotsko jūros šelfe.

Šiems plotams eksploatuoti licenziją turi “Gazprom” ir “Rosneft” kartu su kinų “Sinopec”.

V.Putinas pareiškė, kad “tuo pačiu metu reikia paspartinti darbus, susijusius su “South Stream” ir “Nord Stream” projektais.

Lietuva sulaukė užtarimo Briuselyje dėl dujų ūkio pertvarkymo. Tai galima laikyti savotišku Lietuvos politiniu laimėjimu, rašo “Verslo žinios”.

“Europos Komisija užtikrina: iki 2015 metų Europoje bus bendra energetikos rinka ir vienodos sąlygos visiems jos dalyviams, įskaitant Rusiją”, – teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pirmadienį po ES Vadovų Tarybos už energetiką atsakingų šalių narių ministrų posėdžio Briuselyje A.Sekmokas patikino, kad Europa nubrėžė, jog Rusija neturės išskirtinių sąlygų prekiauti dujomis šioje rinkoje.

Energetikos ministras “Verslo žinioms” taip pat sakė, kad artimiausioje ateityje energetikos ūkiui pertvarkyti ES skirs nuo 800 mln. iki l mlrd. eurų per metus.

“Europoje pripažįstama, kad energetikos ūkis turi būti grįstas rinkos pagrindais, tačiau visų ES šalių sujungimo elektros laidais ir dujotakiais planas yra politinis, todėl jo pagrįstumas bus vertinamas ne vien rinkos principais”, – sakė A.Sekmokas.

Komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris), Rusijos žurnalisto paprašytas komentaro dėl Rusijos įrodinėjimų apie ES trečiąjį energijos paketą, neva diskriminuojantį Rusijos partnerius, pirmadienį pakartojo Lietuvai palankią poziciją.

“Jeigu manote, kad Lietuvoje diskriminuojami Rusijos energetikos investuotojai, priminsiu, kad tik mažiau nei 40 proc. akcijų bendrovės, iš kurios ketinama atskirti magistralinius dujotiekius (“Lietuvos dujų” – VŽ), valdo Rusijos kompanija, kita tiek priklauso Europos koncernui”, – kalbėjo G.Oettingeris ir pabrėžė, kad Europos kompanijai taikomos tos pačios taisyklės.

Pasak dienraščio, kuris remiasi neįvardijamais šaltiniais, Rusijos atstovai kryptingai siekė viešo Lietuvos pasmerkimo iš kurio nors aukšto ES pareigūno dėl, jų nuomone, “neteisingos, pažodžiui įgyvendinamos trečiojo energetikos paketo versijos”. Tačiau ketvirtadienį ir EK prezidentas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), ir komisaras G.Oettingeris Rusijos atstovams priminė apie kiekvienos ES šalies narės teisę pasirinkti trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo versiją.

G.Oettingeris teigė, jog siekdama užsibrėžtų tikslų ES turės efektyviau išnaudoti dabartinius finansų išteklius. A.Sekmokas pripažino, kad dėl ES finansų teks kautis rimtai.

Pirmąjį šių metų pusmetį gamtinės dujos gali brangti, bet kainų augimą galėtų pristabdyti kylanti euro vertė, teigia “Lietuvos dujų” komercijos direktorius.

Pasak Joachimo Hockertzo, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad šiemet naftos kainos turėtų mažėti, nes 100 JAV dolerių už barelį naftos žaliavos kaina neigiamai veiks pasaulio ekonomiką, todėl turėtų būti imamasi priemonių joms suvaldyti.

“Jei šios prognozės pasitvirtins, pirmąjį metų pusmetį gamtinių dujų kainos turi tendenciją didėti, o antrąjį – mažėti”, – “Lietuvos dujų” komercijos direktorius Joachimas Hockertzas.

Be to, anot jo, jei euras dolerio atžvilgiu stiprės, dujų brangimas nebus toks staigus.

“Esama dujų kainų augimo tendencijų, tačiau jos neturėtų kilti dramatiškai, nes joms turi įtakos euro kursas dolerio atžvilgiu. Jeigu euro vertė kyla, o būtent tokia tendencija buvo matoma kelis pastaruosius mėnesius, gamtinių dujų kainos Lietuvos vartotojams mažėja”, – teigė J. Hockertzas.

“Societe Generale Bank” prognozėmis, kurios remiasi mazuto ir dyzelino ateities sandoriais, šį birželį gamtinių dujų kaina Lietuvai gali perkopti 410 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų ribą – trečdaliu daugiau nei praėjusių metų viduryje, kai už 1000 kubinių metrų gamtinių dujų mokėjome 335 dolerius.

“Smarkus naftos ir naftos produktų kainų augimas tarptautinėse rinkose, kaip prognozuojama, turės įtakos ir gamtinių dujų kainoms Lietuvos vartotojams – gamtinių dujų kaina, atsilikdama 6 mėnesius, reaguoja į naftos produktų kainų pokyčius”, – sakė “Lietuvos dujų” komercijos direktorius Joachimas Hockertzas.

Anot J.Hockertzo, dujų kainų prognozės gali būti nepalankios, jei neramumai arabų valstybėse užsitęs.

Rusijos dujininkų asociacijos prezidentas Valerijus Jazevas pareiškė, kad dėl dujų rinkos pertvarkos dujų šių energetinių išteklių kainos Lietuvai padidės.

Pasak naujienų agentūros “Reuters”, V.Jazevas, kuris yra Rusijos Dūmos vicepirmininkas, žurnalistams Briuselyje pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija pažodžiui interpretuoja Europos Sąjungos energetikos sektoriaus liberalizavimą numatančius įstatymus. Dėl to pasak jo, gali didėti koncerno “Gazprom” tiekiamų dujų kainos.

“Lenkija ir Lietuva renkasi labai tiesmuką kelią – jos mano, kad “Gazprom” turi dingti iš akcininkų struktūrų. (…) Kainos Lietuvai bus padidintos dėl padidėjusios rizikos”, – teigė V.Jazevas.

Jis pažymėjo, kad Rusijos premjeras Vladimiras Putinas kels energetikos klausimus ketvirtadienį vyksiančio vizito į Briuselį metu. “Reuters” teigimu, Rusijos dujininkai ragina šio vizito metu savo išsiderėti liberalizavimo lengvatų.

“Mes pateikėme pasiūlymus Rusijos komitetui, kuris yra atsakingas už dialogą su Europos Komisija dėl energetikos. Vienas esminių pasiūlymų yra, kad investicijos, kurias Rusijos verslas jau padarė, turėtų būti apsaugotos”, – sakė V.Jazevas.

Pasak jo, ES planai liberalizuoti energetikos sektorių kenkia ir “Gazprom” su partneriais Vokietijoje per Baltijos jūrą tiesiamo dujotiekio “Nord Stream” patrauklumui.

“Nord Stream atliks bandomąjį tiekimą į Vokietiją – vienas iš vamzdžių yra neabejotinas. Antrasis yra sustabdytas, nes prarado savo patrauklumą”, – kalbėjo Rusijos dujininkų asociacijos vadovas.

Didžiausios “Lietuvos dujų” akcininkės “Gazprom” ir Vokietijos E.ON priešinasi ES energetikos direktyvos trečiojo paketo įgyvendinimui, kuris reiškia, kad Lietuvos Vyriausybė valdys strateginę infrastruktūrą, kitaip tariant, ji savo žinion perims magistralinius šalies dujotiekius.

A.Sekmokas sako, kad dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje, tačiau pabrėžia, kad tai nereiškia nacionalizavimo.

Lietuvos Vyriausybė teigia patirianti Rusijos dujų milžino spaudimą