Baltijos šalys kol kas nesutaria dėl regioninio suskystintų dujų terminalo, penktadienį sakė Estijos premjeras po trijų ministrų pirmininkų susitikimo.

Anot Andruso Ansipo, Baltijos šalims būtų naudinga turėti vieną galingą terminalą, kuris galėtų gauti Europos Sąjungos (ES) paramą. Į tokį terminalą pretenduoja Latvija, bet Lietuvos pareigūnai yra išsakę abejonių, įtardami, kad projektas Rygoje gali būti susijęs su “Gazprom” interesais.

“Negaliu sakyti, kad jau turime sprendimą, bet galiu pasakyti, kad po šios dienos susitikimo turime idėjų, kaip artėti prie sprendimo”, – per spaudos konferenciją Estijoje sakė A.Ansipas.

“Akivaizdu, kad trys ar daugiau nei trys tokie terminalai būtų per daug Baltijos šalims. Taigi, turime susivienyti, kad galėtume efektyviau panaudoti ES ir mūsų pačių mokesčių mokėtojų pinigus. Akivaizdu, kad turime turėti tik vieną, bet ypač produktyvų”, – kalbėjo Estijos Vyriausybės vadovas.

Lietuvos Vyriausybė sako ketinanti iki 2014 metų pastatyti mažesnio galingumo terminalą Klaipėdoje. Jį planuojam statyti savo lėšomis, nepretenduojant į ES paramą, nes tai gali užvilkinti procesą. Ateityje, anot Vyriausybės, Lietuva galėtų pasiūlyti akcijų Latvijai ir Estijai.

Latvija Rygos uoste norėtų statyti galingą terminalą, tačiau Lietuvos pareigūnai teigia laukiantys garantijų, kad šis objektas nedidintų “Gazprom” įtakos ir nebūtų naudojamas eksportui. Tai grindžiama Latvijos pozicija kol kas neperimti magistralinių dujotiekių valdymo ir tuo, kad projektą gali įgyvendinti “Itera Latvia”, antrinė Rusijos bendrovės įmonė.

“Lietuvai bus sunku apsispręsti pritarti projektams, kuriuose nebus aiškumo, kad už valstybėms skiriamus ES pinigus nebus didinama “Gazprom” įtaka”, – praėjusią savaitę BNS Vilniuje sakė aukšto rango Lietuvos Vyriausybės pareigūnas.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį per bendrą spaudos konferenciją Estijoje sakė, kad dėl būtinų sprendimų liberalizuoti ir sujungti elektros rinkas Baltijos šalyse klausimų nekyla, bet “dujų sektoriuje yra didesnių iššūkių”.

Lietuva kol kas nėra linkusi paremti Latvijoje planuojamo suskystintų dujų terminalo, nes esama ženklų, jog jį gali statyti su “Gazprom” susijusios bendrovės, BNS sakė pareigūnai Vilniuje.

Apie suskystintų dujų terminalus svarsto visos trys Baltijos šalys, tačiau Latvijos Vyriausybė siekia, kad Rygos uoste planuojamas projektas būtų paskelbtas regioniniu ir galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą.

Pareigūnų teigimu, šis klausimas turėtų būti aptariamas trijų Baltijos šalių premjerų susitikime Estijoje šią savaitę.

“Jei, kaip kalbama, statytojas būtų “Gazprom” dukterinė įmonė, tai būtų “Gazprom” terminalas, ir Lietuva tam nepritars. Tai nebūtų reali dujų tiekimo alternatyva”, – BNS sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius.

Anot parlamentaro, “yra žinių, kad terminalas būtų skirtas eksportui, o tai akivaizdžiai atitinka “Gazprom” interesus”.

Latvijoje dar nėra oficialiai paskelbta, kas investuotų į terminalą, tačiau didelį susidomėjimą rodo kompanija “Itera Latvia”, kuri yra antrinė Rusijos bendrovės įmonė ir kartu su “Gazprom” bei “E. On Ruhrgas” valdo Latvijos dujų bendrovę “Latvijas Gaze”.

Siekdami regioninio projekto statuso Latvijos Vyriausybės atstovai pabrėžia projekto strateginius pranašumus – Rygos uostas yra Baltijos šalių centre, Latvijoje geriau išvystytas dujotiekių tinklas, yra didelė Inčiukalnio dujų saugykla, o tai atpigintų dujų transportavimą.

Be to, anot Latvijos pareigūnų, per terminalą importuojamas dujas būtų patogu naudoti dviejose galingose elektrinėse Rygoje, iš kurių viena šiuo metu yra rekonstruojama.

Pernai gruodį premjero Valdžio Dombrovskio vadovaujama speciali komisija paskyrė įmonę “Latvenergo” įvertinti suskystintų dujų terminalo poreikį. Tuo tarpu Latvijos ekonomikos ministerija, bendradarbiaudama su užsienio reikalų ministerija, žada pradėti konsultacijas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis ir valstybėmis narėmis, siekiant užsitikrinti paramą projektui Rygoje.

Tačiau Lietuvos Vyriausybė bent kol kas paramos nežada. “Lietuvai bus sunku apsispręsti pritarti projektams, kuriuose nebus aiškumo, kad už valstybėms skiriamus ES pinigus nebus didinama “Gazprom” įtaka”, – BNS Vilniuje sakė aukšto rango Lietuvos Vyriausybės pareigūnas.

Anot jo, Lietuva Rygos projektą parems, tik jei bus “aiškus projekto ekonominis pagrindimas, finansinis modelis, valstybių sutartiniai ir investiciniai įsipareigojimai, akcinio kapitalo sudėtis”.

Lietuvos Vyriausybės teigimu, suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje gali būti pastatytas iki 2014 metų. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad Lietuva jį pastatytų savo jėgomis, bet paskui galėtų pasidalyti akcijomis su Latvija ir Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui.

Šiuo metu Lietuva visas dujas gauna tik iš “Gazprom”.

Ministras Pirmininkas A.Kubilius sako, kad remiantis oficialiais skelbiamais Baltijos šalių energetikos rinkos kainų reguliuotojų duomenimis, nuo šių metų sausio 1 dienos gamtinių dujų kaina buitiniams Lietuvos vartotojams sumažėjo 5 nuošimčiais, nuo 2,04 Lt/m3 iki 1,94 Lt/m3 , neskaičiuojant PVM.

Dujų kaina Latvijoje buitiniams vartotojams šiuo metu yra aukštesnė nei Lietuvoje. Realią dujų kainą vartotojams Estijoje įvertinti sunkiau, kadangi šioje šalyje vartotojai už jas dar moka papildomą akcizo mokestį, kuris neatsispindi kainų reguliuotojo pateikiamose suvestinėse.

“Nenorėčiau komentuoti Gazprom pareigūnų neoficialių pareiškimų dėl Baltijos šalims parduodamų dujų kainų, tačiau šiandien tikrovė yra tokia, kad dėl efektyvios energetikos rinkos kainų reguliuotojo veiklos gamtinių dujų kaina Lietuvoje yra sumažėjusi ir yra mažesnė nei Latvijoje”,- sakė A. Kubilius.

Jis taip pat pridūrė, kad Gazprom valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo pareiškimai, kad Lietuvai bus taikomos diskriminacinės dujų kainos “dėl ES trečiojo energetikos paketo taikymo Lietuvoje ypatumų”, rodo, jog Gazprom atstovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo monopoline padėtimi Lietuvos rinkoje.

“Šių metų pavasarį kėliau šį klausimą susitikimo su Rusijos premjeru metu, nurodydamas, kad ekonomiškai pačiam Gazpromui būtų naudinga mažinti kainas, jei nori išlikti patraukliu paslaugų teikėju Lietuvoje ir neprarasti rinkų. Dabar matome, kad ir toliau yra norima rinkas išsaugoti ne ekonominėmis priemonėmis, bandant išlikti patraukliais vartotojams, bet gąsdinimais ir siekiu išlikti monopoliniu tiekėju bet kokia kaina. Čia verta prisiminti, kad didėjant politinei įtampai su Gruzija 2007 metų pradžioje Gazprom buvo padidinusi šiai šaliai dujų kainą net iki 235 dolerių už 1000 kubinių metrų, tačiau jau po metų turėjo siūlomą kainą numušti beveik dvigubai, kadangi Gruzija surado būdų, kaip gauti pigesnių dujų iš Azerbaidžiano ir iki šiol atsisako pirkti dujas iš Gazprom”, – teigė premjeras.

Jis priminė, kad per dvidešimt metų Lietuvoje vartotojai taip ir neįgijo jokių galimybių apsirūpinti dujomis ne vien iš Rusijos. Nieko nekeičiant, tikintis malonės vien tik monopolinio tiekėjo, alternatyvų ir toliau neatsiras, o monopolininkas ir toliau galės piktnaudžiauti Lietuvos vartotojų sąskaita.

Dabar Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikosi nuoseklios pozicijos, kad Lietuvos vartotojai galės apsirūpinti pigiausiomis gamtinėmis dujomis, jei turės galimybę rinktis iš kelių tiekėjų, tiekiančių dujas ne vien iš Rusijos. Todėl yra nuosekliai siekiama pertvarkyti Lietuvos dujų sektorių, kad pastačius suskystintų dujų terminalą Lietuvos vartotojai galėtų įsigyti ir tokiu būdu importuojamų į Lietuvą dujų.

Latvijos vyriausybės sudaryta investicijų koordinavimo taryba pritarė regioninio Baltijos salių suskystintų dujų importo terminalo statybai šioje šalyje.

Siekdama įgyvendinti 500 mln. eurų (1,726 mlrd. litų) vertės terminalo projektą Latvija ketina užsitikrinti Europos Komisijos (EK) finansinę paramą, įkuria taip pat pretenduoja Lietuva, Estija ir Suomija, laikraštį “Biznes&Baltįja” cituoja “Lietuvos žinios”.

Latvijos ir Lietuvos planuojami suskystintų dujų importo terminalų projektai pretenduoja į Briuselio finansinę paramą. Bendrą projektą planuoja įgyvendinti Suomija ir Estija.

“Įvertinus ekonominius ir regioninius veiksnius, aišku, kad reikia statyti vieną visam Baltijos regionui terminalą. Kaimyninių šalių konkurencinė kova netikslinga”, – pareiškė Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas.

Jis įsitikinęs, kad būtent Latvija yra tinkamiausia vieta viso Baltijos regiono suskystintų dujų importo terminalui, nes ši valstybė, priešingai nei jos kaimynės, jau turi išplėtotą dujų tiekimo infrastruktūrą, kurioje svarbiausias objektas – Inčukalnio požeminė dujų saugykla.

Dar nėra pasirinkta, kurioje valstybėje projektas bus įgyvendintas. Tokį savo sprendimą Europos Komisija gali paskelbti jau 2011 metų vasario mėnesį.

+370 5 2058518

Nuo kitų metų nebus taikomas akcizas gamtinėms dujoms, naudojamoms reguliariajam transportui. Bet dėl to atpiginti bilietų keleiviams neketinama.

“Lietuvis rytas” rašo, kad panaikinus akcizą daugiausia laimės sostinės gyventojus vežiojantys “Vilniaus autobusai”. Šimtą gamtinėmis dujomis varomų autobusų turinti bendrovė per metus sutaupys apie 2-3 mln. litų.

“Žinoma, nulinis akcizas pagerins “Vilniaus autobusų” finansinę padėtį. Mažiau išleisime degalams. Tačiau ne mes nustatome bilietų kainas”, sakė bendrovės technikos direktorius Juozas Grabys.

Pasak J.Grabio, pusę sutaupytos sumos teks skirti perkant brangesnį dyzeliną.

Nuo kitų metų didėja akcizas šiai degalų rūšiai, todėl dyzelino litras brangs apie 10 centų.

Kad nulinis akcizas paskatins vežėjus pirkti gamtinėmis dujomis varomus autobusus, neabejoja ir šiais degalais prekiaujantys verslininkai.

Vežėjams tai gera naujiena, o valstybės biudžetui lengvata neturės jokios įtakos”, – mano degalinės, prekiaujančios gamtinėmis dujomis, vadovas Laimonas Dapšys.

Tačiau jis abejoja, ar dėl to galėtų pigti bilietai.

“Jeigu visi miesto autobusai būtų varomi gamtinėmis dujomis, važiavimo bilietus būtų galima piginti 10 procentų. Tačiau iki to dar toli”, – sakė jis.

“Štai yra vamzdis, o mums sako: o šią jo dalį parduokite trečiajam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Gerai, mes jį parduosime, ir ant jo vidurio atsisės trys ar keturi tarpininkai. Kiekvienas jų sieks prisukti kuo daugiau pinigų, ir dujos galutiniams vartotojams brangs”, – sakė V.Putinas.

“Mes suprantame Europos kolegų siekį demonopolizuoti rinką. Bendrai, tai teisinga. Tačiau būtina įvertinti tai, kas energetikos ir transportavimo rinkos iš esmės skiriasi. Siūlomi sprendimai gali būti žalingi vertikaliai integruotoms kompanijoms, pirmiausia – Rusijos ir Vokietijos”, – sakė Rusijos premjeras.

“Tai kelia jų nerimą, ir aš juos suprantu. Mums iki šiol niekas negalėjo išaiškinti, kaip bus organizuotas naujųjų taisyklių veikimas”, – pabrėžė V.Putinas.

“Kaip pavyzdį paimkime būsimąjį “Nord Stream” dujotiekį, kuris tiesiamas mūsų ir Vokietijos partnerių pinigais. Mes ką, negalime tiekti dujų galutiniams vartotojams? O kas tieks? Kieno dujas? Iš kur jos atsiras šiame vamzdyje, jei jis nutiestas iš Sibiro? Nejau kažkas skylutę prasigręš ir prisijungs?”, – retorinių klausimų šūsnį žėrė V.Putinas.

“Viską būtina vertinti realiai. Ir mes labai tikimės, kad mūsų partneriai Briuselyje taip ir padarys, mes rasime išeitį”, – pridūrė V.Putinas.

Pingant Rusijos dujoms, bendrovės “Lietuvos dujos” buitiniams vartotojams dujos nuo 2011 metų pradžios pigs 11-12 centų. Mažesnėms dujų kainoms pirmadienį pritarė Kainų komisija. Jos pirmininkė sako, kad dujų vartotojai sutaupys apie 6-7 procentus išlaidų.

Kintamoji kainos dalis vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 500 kubų, mažės 11 centų iki 2,04 lito už kubinį metrą, iki 20 tūkst. kubų – taip pat 11 centų iki 1,45 lito, o suvartojantiems daugiau nei 20 tūkst. kubų – 12 centų iki 1,44 lito.

“Žinia yra tokia, kad vartotojai galės sutaupyti apie 6-7 procentus savo metinių ar mėnesio išlaidų per gamtinių dujų sąskaitą. Daugiau sutaupys vartotojai, kurie naudoja dujas šildymui, šiek tiek mažiau – tie vartotojai, kurie naudoja dujas maisto gaminimui”, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.

D.Korsakaitė teigė, 2011-ųjų antrojoje pusėje dujų kainos priklausys nuo to, kaip keisis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu.

“Šiuo atveju svarbus momentas, kaip elgsis doleris su euru. Jeigu mes euro zonoje turėsime didelių problemų, tai bus nepalanku, jeigu problemos bus išspręstos, tai gal nebus neigiamų žinių”, – teigė komisijos pirmininkė.

“Lietuvos dujų” Kainodaros skyriaus viršininkas Mindaugas Kirslys sakė, kad Lietuvos vartotojai už dujas būtų mokėję mažiau nuo šių metų gegužės, jei Lietuva, įgyvendinama Europos Sąjungos (ES) trečiojo energetikos paketo reikalavimus, gamtinių dujų sektoriuje nebūtų pasirinkusi pagrindinį ES teisės reikalaujamą pertvarkos būdą – visiškai atskirti tiekimo, arba pardavimo veiklą nuo dujų perdavimo veiklos.

“Aš esu tuo tikras, kad mes jau būtume mokėję mažiau greičiausiai nuo gegužės mėnesio. Buitiniams vartotojams kaina galėtų būti 12-15 centų mažesnė”, – teigė jis.

Pastovioji kainos dalis mažės 5 ir 24 centais per mėnesį: mažiausiai dujų vartojantiems gyventojams – nuo 2 iki 1,95 lito, antrosios ir trečios grupėms vartotojams – nuo 14,05 iki 13,81 lito.

Paskutinį kartą dujų kainos gyventojams keitėsi nuo liepos 1 dienos. Didėjant importuojamų Rusijos dujų kainai ir stiprėjant JAV doleriui euro atžvilgiu tuomet gamtinių dujų kaina gyventojams vidutiniškai išaugo apie 19 procentų.

Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos vieneriems metams, o tarifai buitiniams vartotojams perskaičiuojami du kartus per metus.

“Lietuvos dujos” užima apie 40 proc. visos šalies dujų rinkos. Bendrovė gamtines dujas parduoda beveik visiems šalies buitiniams vartotojams.

“E.ON Ruhrgas International” priklauso 38,9 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, “Gazprom” – 37,1 proc., valstybei – 17,7 proc., o 6,3 proc. priklauso smulkiesiems investuotojams.

Rusijos ir Vokietijos investuotojų valdoma dujų tiekimo ir transportavimo bendrovė “Lietuvos dujos” nuo 2011-ųjų pradžios ketina mažinti gamtinių dujų kainą gyventojams 11-12 centų.

Bendrovės valdyba naujas gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas bei kainas gyventojams patvirtino lapkričio 19 dieną ir pateikė jas patikrinti Kainų komisijai, teigiama “Lietuvos dujų” pranešime.

Kintamoji kainos dalis vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 500 kubų, nuo sausio turėtų mažėti 11 centų iki 2,04 lito už kubinį metrą, iki 20 tūkst. kubinių metrų – taip pat 11 centų iki 1,45 lito, o suvartojantiems daugiau nei 20 tūkst. kubinių metrų – 12 centų iki 1,44 lito.

Pastovioji kainos dalis mažės 5 ir 24 centais per mėnesį: mažiausiai dujų vartojantiems gyventojams – nuo 2 iki 1,95 lito, antrosios ir trečios grupėms vartotojams – nuo 14,05 iki 13,81 lito.

Paskutinį kartą dujų kainos gyventojams keitėsi nuo liepos 1 dienos. Didėjant importuojamų Rusijos dujų kainai ir stiprėjant JAV doleriui euro atžvilgiu tuomet gamtinių dujų kaina gyventojams vidutiniškai išaugo apie 19 procentų.

“Lietuvos dujų” valdyba taip pat patvirtino naujas gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainas. Gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos, kurios sudaro tik apie 3 proc. galutinės dujų kainos vartotojams dalį, turėtų didėti vidutiniškai apie 6,6 procento. Bendrovės teigimu, pagrindinė šios kainos didėjimo priežastis – įgyvendinami nauji strateginiai projektai, skirti dujų perdavimo sistemos patikimumui didinti.

Dujų skirstymo paslaugų kainos visoms vartotojų grupėms turėtų mažėti nuo 1,1 proc. iki 9,9 proc. priklausomai nuo transportuojamų dujų kiekių pokyčio.

Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos metams, o tarifai buitiniams vartotojams perskaičiuojami du kartus per metus.

“Lietuvos dujos” užima apie 40 proc. visos šalies dujų rinkos. Bendrovė gamtines dujas parduoda beveik visiems šalies buitiniams vartotojams.

“E.ON Ruhrgas International” priklauso 38,9 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, “Gazprom” – 37,1 proc., valstybei – 17,7 proc., o 6,3 proc. priklauso smulkiesiems investuotojams.

“Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Rusijos ir Vokietijos investuotojų valdoma dujų tiekimo ir transportavimo bendrovė “Lietuvos dujos” teigia, kad dujų kaina vartotojams kitais metais gali mažėti apie 3 centus.

“Lietuvos dujų” Kainodaros skyriaus viršininkas Mindaugas Kirslys BNS sakė, kad jeigu prognozuojama dujų kaina 2011-aisiais nesikeis ir sieks 947,45 lito už 1 tūkst. kubinių metrų, dujų kaina vartotojams vien dėl to mažės apie 2 centus.

Dėl ketvirtadienį Kainų komisijos nustatytų mažesnių transportavimo kainų viršutinių ribų tarifas sumažės dar vidutiniškai 1 centu.

Anot jo, tai yra vidutinis kainos pasikeitimas, o skirtingoms vartotojų grupėms dujų kainos keisis skirtingai.

M.Kirslio teigimu, daugiausiai įtakos dujų kainai turi jų importo kaina.

“Tikimės, kad tai bus kažkokie gal ženklesni skaičiai (dujų importo kaina mažės daugiau – BNS). Norėtųsi, kad taip būtų, o matysime tik lapkričio pabaigoje, kada komisija svarstys mūsų bendrovės siūlymus dėl konkrečių kainų”, – BNS sakė M.Kirslys.

Anot jo, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, dujų importo kaina mažėjo iki 6 proc., o spalį, palyginti su rugsėju – dar 2,5 procento.

“Dabar doleris po truputį kyla, tai kas darysis mėnesio pabaigoje, ar kaina išliks tokia pat kaip rugsėjį, labai sunku pasakyti. Rinkos yra labai įtemptos. Ne tik rinkos situacija apibrėžia tai, bet ir politinė situacija, kuri yra aplink mūsų bendrovę, aplink visą skaidymą. Ji irgi didžiąja dalimi greičiausiai lems 2011 metų kainą”, – sakė M.Kirslys.

Šiuo metu į buitinių vartotojų mokamą dujų kainą įskaičiuota 963 lito už tūkst. kubų importo kaina.

Pabrangus iš Rusijos importuojamoms dujoms ir stiprėjant JAV doleriui euro atžvilgiu, nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams gamtinės dujos pabrango vidutiniškai penktadaliu (apie 19 proc.).

Maži vartotojai, suvartojantys iki 500 kubinių metrų dujų per metus, ir naudojantys dujas tik maistui ruošti, šiuo metu moka 2,15 lito (su PVM) už kubinį metrą, individualių namų savininkai, suvartojantys iki 20 tūkst. kubų ir tie, kurie naudoja daugiau, – po 1,56 lito.

Vilniuje viešintis Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius (Bogdanas Borusevičius) teigia, kad dujos nėra prekė, kuriai negalioja laisvos rinkos dėsniai, ir pabrėžia šalių susivienijimo svarbą sprendžiant dujų tiekimo problemas.

Penktadienį kalbėdamas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinėje Asamblėjoje jis pabrėžė, jog dujų problema šiuo metu yra opiausia ir egzistuoja gamintojo, kuris nori išlaikyti principą “imk ir mokėk”, problema.

“Iš gamintojo taško tai labai geras požiūris ekonominiu atžvilgiu, bet vartotojo požiūriu, dujos nėra prekė, kuri nėra laisvos rinkos apyvartos objektas. Mes Lenkijoje jau darome konkrečius žingsnius dujų šaltinių diversifikavimo klausimais. Statome suskystintųjų dujų terminalą kuris, galės per metus priimti iki 5 mlrd. tonų”, – sakė B.Borusewiczius.

Jis pabrėžė, kad regiono šalys skirtingai sprendžia problemas, nors reikėtų šiuo klausimu bendradarbiauti ir mąstyti regiono mastu.

“Situaciją, kai kiekvienas galvoja tik apie save, mes turėjome, ji ir dabar yra, ir tai yra blogiausia situacija, kokia gali būti vartotojams. Reikia galvoti apie integravimąsi”, – aiškino Lenkijos parlamentaras.

Šiuo metu Lenkija kaip ir Lietuva energetikos sektoriuje įgyvendina vadinamąjį Trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą, kuris numato dujų vamzdynų valdymo atskyrimą nuo dujų tiekimo veiklos.

Lietuva sieks paramos idėjai, kad ateityje dujos Europos Sąjungoje (ES) būtų perkamos centralizuotai per bendrą agentūrą, trečiadienį sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Anot parlamento vadovės, ši tema bus aptarta ir per Vilniuje šią savaitę vyksiančią Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos parlamentarų asamblėjos sesiją.

“Vienas iš įdomių pasiūlymų būtų įkurti bendrą ES dujų įsigijimo agentūrą. Tai apribotų kai kurių energetinių išteklių tiekėjų galimybę vykdyti diskriminacinę kainų politiką, padidintų ES derybinę galią santykiuose su gamtinių išteklių tiekėjais”, – interviu Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.

“Sieksime, kad ši idėja sudomintų kuo daugiau ES valstybių narių”, – pridūrė I.Degutienė.

Kaip diskriminacinę politiką ji įvardijo faktą, kad Baltijos šalys už dujas Rusijai moka daugiau nei Vokietija.

Rusijos dujų milžinas “Gazprom” grasina skųsti Lietuvos Vyriausybę tarptautiniam arbitražui dėl jam nepalankios dujų sektoriaus pertvarkos.

“Lietuvos dujų” akcininkas sako, kad Vyriausybės planai atskirti dujų perdavimo ir paskirstymo valdymą ir taip perimti magistralinių vamzdynų valdymą pažeidžia įmonės teises ir turės neigiamą poveikį investicijoms.

Vieno iš “Gazprom” vadovo laiške Lietuvos premjerui skundžiamasi, kad Lietuvos Vyriausybė nedalyvauja diskusijose su “Gazprom” ir taip pažeidžia Rusijos ir Lietuvos susitarimą dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.

“Manome, kad galima kreiptis į Tarptautinį arbitražą ir pareikalauti atlyginti žalą”, – sakoma Lietuvos premjerui adresuotame “Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo laiške, kurio kopiją trečiadienį gavo BNS naujienų agentūra.

“Drauge manome, kad kreiptis į Tarptautinį arbitražo teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl žalos atlyginimo, siekiant užkirsti kelią mūsų kaip “Lietuvos dujų” akcininko teisių pažeidimui, ne pats geriausias santykių plėtojimo variantas”, – rašoma šią savaitę Vyriausybę pasiekusiame laiške.

Jame teigiama, kad siūloma dujų pertvarka atsiliepia “Gazprom”, kaip “Lietuvos dujų” akcininko, teisėms, o Lietuvos Vyriausybė esą nenori dalyvauti diskusijose, “Gazprom” nepasiūlyta dalyvauti Energetikos ministerijos sukurtos darbo grupės veikloje.

Lietuvos Vyriausybės atstovai sako, kad didelė dalis “Gazprom” priekaištų yra nepagrįsti, o Vyriausybė neketina peržiūrėti planų įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą.

“Vyriausybė neketina peržiūrėti savo pagrindinio tikslo įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą. “Gazprom” priekaištai toli gražu ne visi yra teisingi. “Gazprom” bus deramai informuotas apie priimamus sprendimus, kai bus reikalas”, – BNS trečiadienį sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

Vienas aukšto rango pareigūnas Vyriausybėje sakė, kad “stebina “Gazprom” norai dalyvauti įstatymų leidybos procese”.

Lietuvos Vyriausybė sako, kad dujų sektoriaus pertvarka siekiama panaikinti monopolį dujų rinkoje ir įgyvendinti strateginius projektus – pastatyti suskystintų dujų terminalą ir nutiesti dujų jungtį į Lenkiją.

Panašų kelią kaip Lietuva įgyvendinti ES teisę pasirinko ir Estija, tuo metu Latvija nusprendė taikyti išimtį.

Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” priklauso 38,9 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos “Gazprom” – 37,1 proc., valstybei – 17,7 procento.

+370 5 2058514