Rusijos dujų milžinas “Gazprom” išpučiamas iš Baltijos šalių vamzdžių – taip Lietuvos ir Estijos planus atskirti dujų perdavimo ir paskirstymo valdymą įvertino Rusijos laikraštis “Kommersant”.

Laikraštis penktadienio publikacijoje atkreipia dėmesį į Estijos valdančiųjų partijų sutarimą siekti, kad jų šalis taikytų griežčiausias ES energetikos paketo nuostatas ir įpareigotų “Eesti Gaas” atsisakyti magistralinių dujotiekių.

Lietuva taip pat siekia, kad magistralinio dujų perdavimo tinklas nebebūtų valdomas “Lietuvos dujų”, kurių didžiausi akcininkai yra Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” ir Rusijos “Gazprom”.

“Tokiu būdu Baltijos šalys viliasi sukurti konkurencines sąlygas savo dujų rinkoje ir sumažinti dujų kainas”, – rašo “Kommersant”.

“Kol neįvyko atskyrimas, neturime jokio pagrindo manyti, kad iki mūsų bus atvesti kiti dujų tiekimo tinklai, išskyrus “Gazprom”, – Rusijos laikraštis cituoja Estijos premjerą Andrusą Ansipą.

“Eesti Gaas” – monopolistas ir vienintelė kompanija, užsiimanti rusiškų dujų transportavimu ir paskirstymu bei pardavimu Estijai. Jos akcininkai yra “Gazprom” (37 proc.), E.ON Ruhrgas AG (33,66 proc.), “Fortum” (17,72 proc.), “Itera Latvija” (9,85 proc.) ir smulkieji akcininkai (1,75 proc).

Anot laikraščio, realizuoti griežčiausią ES variantą Estija imasi, nes nesugebėjo kitais būdais gauti mažesnių dujų kainų.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neseniai yra sakęs, kad kol kas “Gazprom” naudojasi monopoline padėtimi, todėl 1000 kubinių metrų dujų kaina Lietuvoje yra 100-150 JAV dolerių didesnė negu Vakarų Europoje.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pirmadienį Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui patvirtino, kad Baltarusija domisi galimybe dalyvauti planuojamo suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje projekte, BNS po susitikimo sakė premjero patarėjas.

“A.Lukašenka patvirtino, kad Baltarusija yra suinteresuota suskystintų dujų terminalu Klaipėdoje, svarsto galimybę dalyvauti jį vystant. Kalbama ir apie galimą dujotiekio statybą iš Klaipėdos”, – BNS telefonu iš Minsko sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

“Veidas”: Joninių išvakarėse “Lietuvos dujos” pranešė, kad mūsų šalis pradėjo gauti mažiau dujų per Baltarusijos teritoriją. Dėl dujų konfliktuojant Maskvai ir Minskui, regis, stipriai nukentės ir Lietuva. Kas mūsų laukia ir kokia galima išeitis iš šios padėties?

A.S.: Tiekimas, be abejo, turėtų būti atnaujintas. “Lietuvos dujos” kreipėsi į “Gazpromą”, kad jis užtikrintų dujų tiekimą pagal sutartį. Tačiau taip pat turėtų būti numatytas tiekimas ir įmanomais alternatyviais maršrutais. Yra galimybė pasinaudoti Latvijoje, Inčukalne, esančios požeminės dujų saugyklos sukauptomis atsargomis, jeigu dujų tiekimas per Baltarusiją būtų apskritai nutrauktas. Su Latvija tektų tartis komerciniais pagrindais. Esame informavę Europos Komisiją ir dėl galimų trumpalaikių variantų, ir dėl bendros situacijos. Žinoma, jeigu tiekimas smarkiai sumažėtų, turėtų būti ribojamas vartojimas, bet buitiniai vartotojai to nepajustų. Bent jau pagal tą dujų kiekį, kiek buvo tiekiama praėjusios savaitės viduryje, dujų Lietuvai turėtų pakakti.

“Veidas”: Dabar jau kiekvienas Lietuvos gyventojas ims suprasti, kaip svarbu pasistatyti suskystintų dujų terminalą. Kaip greitai iš diskusijų objekto jis gali virsti konkrečiu projektu?

A.S.: Praėjusį trečiadienį pasirašiau įsakymą dėl darbo grupės sudarymo. Ši grupė turės parengti terminalo statybos planą, kurį teiks tvirtinti Vyriausybei. Lygiagrečiai su tuo turi būti statomas magistralinis dujotiekis nuo Jurbarko iki Klaipėdos, nes be šitos atkarpos terminalas iš tiesų galėtų tiekti dujas tik uostamiesčiui. Pagal planą, kaip dabar įsivaizduojame, terminalas turėtų būti statomas maksimaliai greitai ir kaip įmanoma mažesnėmis sąnaudomis.

Žinoma, pirmiausia jis būtų statomas Lietuvos reikmėms. Ir ši terminalo statyba, ir dujų jungčių su Lenkija projektai yra strateginiai ir ilgalaikiai. O jungčių projektą turėtų teikti “Lietuvos dujos”. Mums svarbus ir jo ekonominis pagrįstumas, ir saugumas.

“Veidas”: Lietuva už dujas priversta mokėti brangiau nei kitos Europos valstybės. Ar būtų įmanoma su Rusija derėtis dėl mažesnių kainų?

A.S.: Dabartinės kainos yra numatytos ilgalaikėse tiekimo sutartyse, o jos suderintos pagal formulę, kurioje susietos su naftos kaina. Tuo viskas pasakyta. Kitose Europos šalyse, turinčiose tokius alternatyvius tiekimo šaltinius, kaip terminalai, kainos mažesnės.

Lietuvai rusiškos gamtinės dujos per Baltarusijos, kuriai Rusija antradienį dar labiau sumažino dujų tiekimą, teritoriją ir toliau tiekiamos be sutrikimų.

“Sistema veikia puikiai. Niekas nepasikeitė nuo tos informacijos, kuri skelbta pirmadienį. Lietuvos vartotojai aprūpinami dujomis per Baltarusiją, slėgis yra toks, koks turi būti”, – BNS antradienį ryte sakė Lietuvos dujų transportavimo ir tiekimo įmonės “Lietuvos dujos” atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė.

Rusijos naujienų agentūra “Interfax” rašo, kad Rusijos koncerno “Gazprom” valdybos pirmininkas Aleksėjus Mileris pranešė, jog nuo 10 valandos ryto Maskvos laiku (9 val. Lietuvos laiku) paros dujų tiekimo norma Baltarusijai mažinama 30-čia procentų. Pirmadienį norma buvo sumažinta 15 procentų.

Nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė “EUobserver” rašo, jog “Gazprom” vadovybė pastarosiomis dienomis tiesiogiai susisiekė su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, užtikrino, kad, jeigu kils tiekimo per Baltarusijos teritoriją bėdų, dujos Lietuva pasieks per Latviją.

2004 metų vasario mėnesį “Gazprom” kartą buvo sumažinęs dujų tiekimą Baltarusijai, o ji pradėjo naudoti ne jai skirtas tranzitu pumpuojamas dujas. Tuomet “Lietuvos dujos” organizavo dujų tiekimą per Latviją.

Neseniai “Klaipėdos naftos” generaliniu direktoriumi paskirtas Rokas Masiulis pagrindiniu jam keliamu uždaviniu įvardijo pasirengimą suskystintų gamtinių dujų terminalo statyboms. Tinkamiausia vieta būsimam terminalui iškilti, kaip ne sykį viešai tvirtino energetikos ministras Arvydas Sekmokas, – būtent šios bendrovės teritorijoje.

Tačiau prieš savaitę Klaipėdoje surengtos specialistų diskusijos dalyviai atskleidė ir šio varianto trūkumų. Abi naftos produktų perpylimo apimtimis nuolat viršijančio projektinį pajėgumą terminalo krantinės pernelyg užimtos, kad galėtų priimti dar ir dujovežius. Suskaičiuota, kad siekiant importuoti visą Lietuvai būtiną gamtinių dujų kiekį (maždaug 3 mlrd. kub. m per metus) vidutinės talpos dujovežiai terminale privalėtų švartuotis kas trečią dieną.

Tiesa, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui būtų galima priskirti konkretaus naudotojo neturinčią arčiau uosto vartų esančią rezervinę krantinę, bet ji pastatyta navigaciniu požiūriu pavojingoje vietoje. Čia švartuojami dujovežiai, pasak Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko, keltų grėsmę visiems pro uostus vartus įplaukiantiems laivams. Be to, didelė dalis Melnragės gyventojų namų patektų į terminalo sanitarinę zoną.

Profesoriaus nuomone, todėl perspektyviau planuoti terminalą pietinėje uosto dalyje prie Kiaulės nugaros salos. Toks variantas palankus ir “Achemos grupei”, kuri pretenduotų tapti naujojo terminalo operatore. Anot konsorciumo logistikos direktoriaus Arvydo Vaitkaus, čia pastatytą terminalą būtų gerokai lengviau sujungti su magistraliniu dujotiekiu.

Vis dėlto asociacijos “Baltijos slėnis” administracijos direktorius Saulius Gulbinskas pabrėžia aplinkosauginius pietinio varianto trūkumus: išgilinus dugną dujovežiams ties Kiaulės nugara, tikėtinas dar gausesnis sūraus vandens plūdimas į Kuršių marias, dėl kurio gėlavandenės žuvys jau dabar traukiasi į Rusijai priklausančią marių dalį, ir sutrikdyta žuvų migracija. Kuršių nerijos krantus taip pat tektų tvirtinti. Neaišku, ar terminalas šioje vietoje netrukdytų ir planuojamai Lietuvos elektros energijos sistemos jungčiai su Švedija “NordBalt”.

Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad versijų, kur ir kokį dujų terminalą statyti, keliama vis daugiau, o pigių gamtinių dujų Lietuvai reikia šiandien, nes vietos pramonės gamintojų produkcija dėl neadekvačiai kainuojančių energijos išteklių tampa nekonkurencinga. Vyriausybė verslininkus ir gyventojus tegali paguosti užsieniečių atliekamomis galimybių studijomis, kurių šiuo metu (įskaitant Klaipėdos jūrų uosto direkcijos užsakytą giliavandenio uosto galimybių studiją) rengiamos net keturios.

Dalis Lietuvos bendrovių pakliuvo į spąstus. Jos norėtų sumažinti išlaidas už dujas, tačiau vos tik tai padaro, iš karto sulaukia baudų iš “Lietuvos dujų”. Todėl sutaupyti nėra jokių galimybių.

Už tai verslininkai turės mokėti “Lietuvos dujoms” milijonus litų netesybų, rašo “Lietuvos rytas”. “Lietuvos dujų” atstovai paguodė tik tuo, kad galbūt ateityje bus galima perrašyti sutartį.

“Lietuvos dujų” komercijos direktorius Joachimas Hockertzas teigė, kad pernai 362 šalies įmonės dujų suvartojo mažiau nei buvo įsipareigojusios. O netesybų suma siekia 8,2 milijono litų.

“Mes įsipareigojame iš “Gazprom” pirkti tam tikrą kiekį dujų, o vartotojai – iš mūsų. Netesybas mokame ir mes, ir vartotojai”, – aiškino J.Hockertzas.

Tačiau, anot jo, nubausti bus tik tie verslininkai, kuriems neseniai nutiestas dujotiekis. Jau išsiųsti prašymai sumokėti 2 mln. litų baudų.

Tačiau ir senesni dujų vartotojai turėtų nerimauti. Įmonės, kurios suvartojo 15 proc. mažiau dujų nei buvo įsipareigojusios, irgi sulauks baudų. Tokių bendrovių turėtų būti ne viena, nes krizės metu kai kurie fabrikai stabdė gamybos linijas. Kai kurie iškėlė pusę gamybos į užsienį, pavyzdžiui, “Dvarčionių keramika”.

Dėl šilto spalio, lapkričio ir dalies gruodžio dujų irgi suvartota mažiau. Užpernai Lietuvos verslas nenupirko dujų net už 34 mln. litų.

Dujų paklausa Europoje didės, pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. “Nors mes visi rūpinamės ekologija ir ieškome alternatyvinių šaltinių, “žydrojo kuro” paklausa Europoje toliau didės. Ir tai dėsninga”, – sakė jis per dujotiekio “Nord Stream” (“Šiaurės srautas”) tiesimo darbų pradžiai skirtą ceremoniją.

Rusijos vadovas pažymėjo, kad “Šiaurės srautas” užtikrins tiesioginius Rusijos dujų tiekimus į Vakarų Europą aplenkiant tranzito šalis.

“Mūsų šalis jau daugiau kaip 40 metų bendradarbiauja su kaimynais Europoje dujų srityje. Šis bendradarbiavimas gerai atlaikė laiko išbandymus. Esu įsitikinęs, kad jis duoda gerų tarpusavio rezultatų, o mūsų dienomis užtikrina daugiau kaip ketvirtadalį visos Europos Sąjungos sunaudojamų dujų apimties. Tai maždaug 140 mlrd. kubinių metrų per metus”, – nurodė D.Medvedeas.

Pasak jo, “Šiaurės srautas” leis kasmet nugabenti į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Nyderlandus, Daniją, Čekiją, Belgiją papildomai maždaug 55 mlrd. kubinių metrų Rusijos dujų.

Ukrainos valdžia tikisi, kad Rusija artimiausiomis dienomis sutiks sumažinti dujų kainą, ir atideda 2010 metų biudžeto priėmimą, tikėdamasi sumažinti prognozuojamą deficito iki suderintų su Tarptautiniu valiutos fondu 6 proc. BVP.

Ankstesnė Ukrainos vadovybė sutiko mokėti Rusijai už kurą pagal formulę, grindžiamą pasaulinėmis naftos kainomis, ir naujoji valdžia mėgina pakeisti šį susitarimą. TVF reikalauja, kad Kijevas priimtų biudžetą su aptartu deficitu, o tada fondas toliau teiks šaliai, kurios ekonomika smarkiai nukentėjo nuo krizės ir politinio nestabilumo, iš viso 16,5 mlrd. dolerių paskolas.

“Mes turėjome išnagrinėti 2010 metų biudžeto projektą, bet nukėlėme šį klausimą į pirmadienį, nes faktiškai mūsų biudžeto projektas jau parengtas, bet vienintelis neišspręstas klausimas – tai dujų, kurias mes gauname iš Rusijos Federacijos, kaina”, – sakė Andrijus Kliujevas spaudos konferencijoje po vyriausybės posėdžio trečiadienį.

“Yra prasmės kelias dienas palaukti, kad būtų galima nustatyti tikslu skaičių už dujas. Manau, artimiausiu laiku mes pasieksime konsensusą su Rusijos vadovybe, ir dujų kaina bus sumažinta”, – sakė jis.

A.Kliujevas nepasakė, kokia kaina Ukrainos valdžiai yra priimtina, tik pakartojo, kad 330 už tūkstantį kubinių metrų ekonomika “neištemps”.

Baltijos dugnu antradienį pradėti kloti vamzdžiai dujotiekiui “Nord Stream” (“Šiaurės srautas”). “Šiandien kalbėdamas telefonu su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu “Gazprom” valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris informavo, kad Baltijoje pradėtas tiesti “Šiaurės srautas”. Pirmasis dujotiekio vamzdis nutiestas jūros dugnu”, – pranešė žurnalistams antradienį “Gazprom”.

A.Mileris taip pat informavo prezidentą, kad iškilmingi renginiai skirti “Nord Stream” statybos pradžiai, vyks penktadienį, balandžio 9 dieną, Vyborgo mieste. Juose dalyvaus aukšti projekte dalyvaujančių šalių ir Europos Komisijos atstovai.

“Per pokalbį telefonu prezidentas patvirtino savo ketinimą dalyvauti šiuose iškilminguose renginiuose”, – praneša “Gazprom”.

Dujotiekis “Nord Stream” turi sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Jo ilgis – 1,2 tūkst. kilometrų.

Pirmajame etape numatoma nutiesti dujotiekį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus. Jį numatoma atiduoti naudoti 2011 metais. Nutiesus antrąją atšaką, dujotiekio pralaidumas pasieks 55 mlrd. kubinių metrų per metus.

“Nord Stream” akcininkai kovo viduryje pasirašė susitarimą dėl 3,9 mlrd. eurų paskolos dujotiekio pirmosios eilės statybai finansuoti. Finansavime dalyvavo 26 bankai. Paskola užtikrins 70 proc. statybos pirmosios eilės finansavimo, kitus 30 proc. suteiks projekto akcininkai, priklausomai nuo jų dalies dydžio: “Gazprom” – 51 proc., “BASF/Wintershall GmbH” – 20 proc., “E.ON Ruhrgas AG” – 20 proc., “N.V. Nederlandse Gasunie” – 9 procentų.

Iš Lietuvos Vyriausybės atstovų lūpų byranti informacija tai apie sprendimą įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą gamtinių dujų sektoriuje, tai apie planuojamą suskystintų gamtinių dujų terminalą, tai apie dujų jungtį su Lenkija yra “argumentų ieškojimas galimai nacionalizacijai”, teigia bendrovės “Lietuvos dujos” atstovai.

“Lietuvos dujų” generalinio direktoriaus pavaduotojo, komercijos direktoriaus Joachimo Hockertzo teigimu, apie Vyriausybės planus, susijusius su dujų sektoriumi, sužino tik iš žiniasklaidos, o bendrovės valdyboje jau kuris laikas apskritai nebūta jokio Vyriausybės atstovo, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

“Pirmą kartą išgirdome apie trečiąjį ES energetikos paketą, vėliau girdėdavome apie vis naują projektą bene kasdien: dujų sistemų jungtį su Lenkija, dujotakį į Klaipėdą, suskystintų gamtinių dujų terminalą. Visa tai susiję su trečiuoju energetikos paketu. Jeigu yra sakoma, kad “Lietuvos dujos” nenori investuoti, tai reiškia, kad tiesiog ieškoma argumentų nacionalizuoti bendrovę”, – teigė J.Hockertzas.

Pasak jo, dujų bendrovės neįmanoma apkaltinti tuo, kad ji neleistų kitiems dujų pardavėjams naudotis sistema arba neinvestuotų į infrastruktūrą. Jo pateiktais duomenimis, per penkerius metus “Lietuvos dujos” į infrastruktūrą investavo apie 700 mln. litų.

Balandžio pabaigoje akcininkų susirinkime į bendrovės valdybą vis dėlto bus paskirtas Vyriausybės atstovas – energetikos viceministras Romas Švedas.

Energetikos ministro patarėjo ryšiams su visuomene Kęstučio Jauniškio teigimu, nepriimtina, kad ES teisės aktų paketo taikymas konkrečioje ES šalyje, šiuo atveju – Lietuvoje, vertinamas kaip galima nacionalizacija.

Praėjusią savaitę energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad “Lietuvos dujos” dėsto ekonominius motyvus, kodėl nenori investuoti į vamzdynų jungtį su Lenkija, o Vyriausybė ketina klausimą spręsti įpareigodama bendrovę sujungti sistemas įstatymų keliu, jau rengiama koncepcija.

J.Hockertzas atkerta, jog jau dabar galiojančiuose įstatymuose nustatyta, kad galima bendrovę įpareigoti “imtis reikalingų priemonių”, o “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartyje numatyta, kad bendrovės akcininkai – Rusijos “Gazprom” ir Vokietijos “E.ON” – yra įpareigoti balsuoti už dujų jungtį su Lenkija, jeigu tam tinkamos ekonominės sąlygos.

Vyriausybė prieš kelias savaites nutarė pradėti įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą gamtinių dujų sektoriuje. Lietuva renkasi griežčiausią variantą – dujų perdavimo veiklos atskyrimą nuo gavybos bei pardavimo. Tai gali reikšti, kad nuo “Lietuvos dujų” bus atskirti aukšto spaudimo dujotakiai. Kol kas neatskleidžiama, kaip būtų skaidoma bendrovė, kaip tokiu atveju pasikeistų bendrovės akcininkų struktūra.