Lubmino uostas Rytų Vokietijoje garsėja uždaryta Greifsvaldo atomine elektrine ir „Nord Stream“ dujotiekio „galine stotele“. Vietos gyventojai pasirengę šalia statyti dar ir vėjo parkus.

Prie nediduko Lubmino uosto kanalo krantinės pamažu daugėja automobilių: tiek mokslininkai, tiek žurnalistai renkasi pusdienio jūrinei ekspedicijai. Per rankas linksmai keliauja kremo nuo saulės buteliukas, o ir pati saulė nenuobodžiauja. Tik anapus krantinės kol kas mieguistai linguoja „Professor Albrecht Penck“ – praėjusio šimtmečio vidurį menantis vokiečių laivyno veteranas. Ekspedicijos komandoje yra solidžiai pražilusių vyriškių, kadaise tame pačiame laive atlikusių studento praktiką.
„Profesoriaus“ kajutkompanijoje – jauku, nors vis didėjančiam džiaugsmingai nešiojamųjų kompiuterių klavišus tarškinančių vokiečių žurnalistų būriui darosi ankšta. Įjungus motorą, mokslininkai svečius kviečia ant denio instruktažo – paaiškina, kad mėginių traukimo metu, darbuojantis laivo gervėms, pagrindiniame denyje bus leidžiama stovėti tik šalmais apsiginklavusiems žurnalistams. Tačiau bešalmiams niekas nedraudžia užsikabaroti į viršutinio denio aikštelę, esančią virš kapitono tiltelio, ir pamojuoti tolstančiai pakrantei.

„Nord Stream“ turistams

Kuo žymi Lubmino pakrantė? Anksčiau tikriausiai buvo žymi tuo, kad iš čia puikiai matyti grėsmingas ir niūrus nebeveikiančios Greifsvaldo atominės elektrinės stačiakampis: jos veikla buvo sustabdyta netrukus po Berlyno sienos griuvimo 1991-aisiais, mat elektrinėje veikė pirmosios kartos rusiški VVER reaktoriai, kurie neatitiko vakarietiškų branduolinės saugos reikalavimų.
Šiandien Lubmino pakrantė žymi tuo, kad joje į paviršių galvą iškelia 1224 km ilgio „Nord Stream“ vamzdyno gyvatė. Tiesa, jei to nežinotumėte – iš jūros gal ir nepastebėtumėte, nes pralindę dailią pakrantės kalvelę, kurią, kad neapželtų, nuganyti patikėta trims arkliams, vamzdžiai visu savo grožiu rangosi jau anapus kalvos įrengtoje aikštelėje.
Gamtinės dujos nuo Rusijos iki Vokietijos keliauja maždaug keturias dienas. Vyborge jos į dujotiekį patenka įšilusios iki 30 laipsnių Celsijaus, o keliaudamos jūros dugnu atvėsta iki 12 laipsnių. Atitinkamai krinta ir slėgis dujotiekyje, todėl vamzdžiai šiaurinėje, centrinėje ir pietinėje dujotiekio dalyse, nors yra to paties vidinio diametro, nėra identiški: juos dengia skirtingo storio gelžbetoninės armatūros danga. (…)

Gyvybė jūros dugne

Betgi grįžkime į „Profesoriaus“ denį, kuriame mokslininkų komanda iš pradžių batometru ima vandens mėginius, vėliau kaušiniu graibštu semia ir po vieną varto, džiaugdamiesi nelaisvėn pakliuvusiu neatsargiu jūros kirminu, šalia dujotiekio rastas kriauklytes. Randa ir visai mažyčių, kurios suteikia vilties, kad gyvybė Baltijos dugne prisitaikė prie vamzdyno intervencijos.
Tuomet į darbą pro laivo bortą paleidžiamas įmantrų dulkių siurblį iš pažiūros primenantis hidroakustinis prietaisas. Tiksliau – tik jo zondas, kuris valdomas specialu pultu važinėjasi jūros dugnu palei vamzdį ir dviem savo kameromis gyvai raportuoja, ką matąs, laive stovinčiam monitoriui. Žalsvame vandenyje šmėkšteli vienas kitas vandens augalas (juos, beje, dujotiekio tiesėjai nepasibodėjo baigę darbus „atsodinti“), kyšteli nosį viena kita smalsesnė žuvelė, netgi medūza praplasnoja mojuodama savo balzganomis skraistėmis.
Vokietijos taikomosios ekologijos instituto mokslininkų daugelyje tokių ekspedicijų surinkti duomenys leidžia tvirtinti: Baltijos jūros ekosistemai paguldytas dujotiekio vamzdis ypatingos žalos nepadarė. Dar dveji treji metai, ir gamta prisitaikys prie jai primesto svetimkūnio.

Romanas Baumanis, „Nord Stream“ atstovas Baltijos šalims: „Rusijai užteks dujų vamzdyno atšakoms užpildyti“

Jau tiriamos galimybės Baltijos jūroje tiesti trečią ir ketvirtą dujotiekio liniją. Klausiate, iš kur Rusija gaus tiek dujų? Pirmiausia – naujas galimybes atveria koncerno „Gazprom“ jungtiniai kontraktai dėl naujų telkinių įsisavinimo kartu su užsienio partneriais. Antras svarbus rezervas – gamtinės dujos, kurios iki šiol rengiant eksploatacijai naftos gręžinius būdavo paprasčiausiai deginamos. Jau atsirado šių dujų surinkimo technologijos, o turint omenyje naftos gręžinių kiekį Rusijos teritorijoje – tai solidūs ištekliai. Kompanija „NordStream“ skaičiuoja, kad 2030 m. Europai dujų reikės maždaug maždaug 100 mlrd. kubinių metrų daugiau nei šiandien. Nors išgyvenus ekonominę krizę tokios prognozės skamba optimistiškai, tačiau mes tikime Europos ūkio plėtra.

Saulius Gulbinskas, Jūrinio slėnio jūros ekosistemų laboratorijos vadovas: „Kol kas „Nord Stream“ vamzdyno įtaką lietuviai gali pajusti nebent dujų kainoje“

Baltijos jūros dugno reljefas labai įvairus – yra vietų, kuriose vamzdyno intervencijos sukelti pokyčiai išliks ilgam, o kituose rajonuose vamzdyno poveikiui panaikinti gali pakakti vos kelių mėnesių. Tai labiausiai susiję su dugno nuosėdų (smėlio, dumblo) judėjimo intensyvumu. Ten, kur nuosėdos dinamiškesnės, intervencijos pėdsakai naikinami greičiau. Ir atvirkščiai: ten, kur dugno uolienos kietesnės, pėdsakai išlieka ilgiau. Tik ar dugne paguldytas dujotiekio vamzdis gali pakenkti jūrai?
Derėtų prisiminti, kad Baltijos jūroje nėra rajonų, kurie būtų saugomi kaip geomorfologinės vertybės. Juk mes Palangos paplūdimiams maitinti žemsiurbe irgi siurbėme smėlį iš jūros dugno, palikdami jame iškastas tranšėjas.
Kalbant apie „Nord Stream“ daromą žalą, dažniausiai turimas omenyje vamzdyno klojimo darbų poveikis vertingiems biotopams. Jei jūros dugnas pakeičiamas taip, kad retos, saugomos augalų ar gyvūnų rūšys nebegali ten gyventi, yra negerai. Tačiau kiekvienas konkretus atvejis vertas atskiro tyrimo.
Manyčiau, kad pagrindinė rizika, susijusi su šiuo projektu, yra ne biologinio, o technologinio pobūdžio, nes jūros dugne vykstančius procesus prognozuoti sudėtingiau, nei vykstančius sausumoje. Ar povandeninės srovės nepaplaus vamzdyno atramų, ar korozija ilgainiui nepakenks dujų vamzdžiams – štai dėl ko turėtume labiausiai jaudintis. Dujotiekis – hidrotechninis įrenginys, reikalaujantis nuolatinės jo būklės priežiūros. Bet kol kas „Nord Stream“ vamzdyno, kuris arčiausiai nuo mūsų šalies krantų praeina ties Gotlando įduba, įtaką lietuviai galėjo pajusti nebent dujų kainoje. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Antradienį, gegužės 29-ąją, „Klaipėdos nafta“ žada paskelbti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą.
Anksčiau buvo žadama tai padaryti balandžio mėnesį. Kaip „Veidui“ aiškino ataskaitą rengusios bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras, šešių savaičių vėlavimas susidarė dėl to, kad, „Klaipėdos naftai“ pasirašius sutartį su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ dėl laivo-saugyklos statybos ir nuomos, nuspręsta ataskaitos sprendinius pritaikyti konkrečioms būsimojo laivo techninėms specifikacijoms.

Trys kilometrai po marių vandeniu

PAV rengėjai nagrinėjo ne tik terminalo pietinėje Klaipėdos uosto dalyje įrengimo variantą, bet ir galimybę analogišką terminalą statyti jūroje šalia Būtingės. Tačiau A.Vaišnoras neslepia, kad ataskaitos rengėjai daugiau argumentų rado šalia Kiaulės Nugaros salos statomo terminalo naudai ir rekomenduoja įgyvendinti būtent tokį variantą.
Išnagrinėjus įvairius galimus variantus, įvertinus aplinkosaugos, žemėtvarkos ir ekonominius veiksnius, numatyta ir optimaliausia terminalą pietinėje uosto dalyje su magistraliniu dujotiekiu jungsiančio vamzdyno trasa. Maždaug 3 km ilgio dujotiekio atkarpą, išgręžus giluminius horizontalius gręžinius, siūloma kloti Kuršių marių dugno grunte, ne mažiau kaip 20 m gylyje. Taip, pasak A.Vaišnoro, būtų kur kas mažiau pakenkta marių ekologijai, nei dugno grunte kasant tranšėją įprastu būdu.
Tiesa, kompanijų, kurios galėtų parengti 700 mm diametro dujotiekiui būtiną kone metro skersmens gręžinį, Europoje tėra kelios, o ir kainuotų jų paslaugos nepigiai. Dirbant šiuo metodu, vamzdis būtų suvirinamas ir išbandomas krante, tuomet užsandarinamas iš abiejų pusių ir tiesiog „įveriamas“ į parengtą gręžinį.
Pasirinkus tokį variantą, būtų išvengta žemėnaudos apribojimų Smeltės pusiasalyje, kuriame veikia jūrų perkėlos terminalas bei numatoma kitų uosto terminalų veikla. Gauti servitutą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos daliai, nustačius joje laivų inkaravimo apribojimus, vis tiek reikėtų, nors laivybai šioje akvatorijos dalyje, užbaigus dujotiekio statybos darbus, apribojimų nebūtų.

Prireiks beveik šimto servitutų

Iš marių dugno į krantą aukšto slėgio dujotiekis žada „pereiti“ ties Kairių gatve, priešais būsimąją mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką, kurios statybą dėl investicinių lėšų trūkumo vis dar atidėlioja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Sausumoje dujotiekio tranšėja dar maždaug 17 km keliautų iki Klaipėdos užmiestyje projektuojamos naujosios uostamiesčio dujų skirstymo stoties, kuri pradės veikti kartu su „Lietuvos dujų“ šiuo metu tiesiamu dujotiekiu Jurbarkas–Klaipėda. Pakeliui terminalo dujotiekio atšakos tiesėjams dar tektų įveikti Vilhelmo kanalą bei vandenvietės teritoriją, todėl be horizontalaus gręžimo technologijos nebūtų apsieita ir šiuo atveju.
Be to, minėtame 17 km ruože dujotiekio tiesėjams tektų gauti servitutus maždaug iš 80–100 privačių žemės sklypų savininkų. Servituto juostoje esančių sklypų savininkams išmokamos kompensacijos paprastai nebūna mažesnės nei oficialiai nustatyta žemės vertė, nors ganyti gyvulius, dirbti žemės ūkio darbus virš nutiesto dujotiekio leidžiama – negalima tik gyvenamoji statyba. „Net kai dujotiekiui reikalingas vos poros kvadratinių metrų konkretaus sklypo servitutas, išmoka jo savininkui paprastai nebūna mažesnė nei 500 Lt, kad žmogui būtų apmokėti su servitutinės sutarties parengimu susiję rūpesčiai“, – teigia A.Vaišnoras.
Jei abipusiu susitarimu servituto sutarties su žemės savininku pasirašyti nepavyksta, servitutas nustatomas administraciniais aktais, kuriuos savininkas vėliau turi teisę skųsti teismui. Kaina šiuo atveju nustatoma pagal Vyriausybės parengtą metodiką. Tačiau net ir šiuo atveju savininkas negali stabdyti dujotiekio tiesimo darbų, nes laikoma, kad teisminis ginčas kyla dėl kompensacijos dydžio, o ne dėl servituto teisėtumo.
Tai teikia vilties, kad terminalo dujotiekį įmanoma nutiesti laiku, nors jo projektavimui ir klojimui būtina palikti bent pusantrų metų terminą.

PAV ataskaitą svarstys ir latviai

Sprendimą dėl PAV ataskaitos ketinama gauti ne vėliau kaip šių metų rugsėjį. Tuomet būtų apsispręsta ir dėl konkrečios terminalo vietos bei dujotiekio trasos maršruto. Tokiam sprendimui padaryti teks gauti keturiolikos suinteresuotų institucijų pritarimą, vadinasi – atsižvelgti į jų pateiktas pastabas.
Kadangi ataskaitoje vertinami tiek pietinės uosto dalies, tiek Būtingės terminalo vietos variantai, PAV subjektais laikomos net keturios savivaldybės – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos ir Kretingos rajono. Viešus SGD terminalo PAV ataskaitos svarstymus ketinama pradėti antroje birželio pusėje. Svarstymai vyks ir Latvijoje, nes SGD terminalo įrengimo Būtingėje variantas reikalautų kaimyninės valstybės pritarimo.
„Tačiau nemanytume, kad tokį leidimą gauti būtų nerealu. Mat Latvijoje šalia Lietuvos pasienio ganėtinai daug žemės prisipirkę lietuviai, kurie tokio terminalo atsiradimą vertina pragmatiškai“, – teigia A.Vaišnoras.
Vis dėlto natūralu, kad Papės regiono, kuriame veikia „Natura 2000“ reikalavimais saugomas gamtos parkas, valdininkai baiminasi, kad jų pajūris nevirstų „antrąja Melnrage“ ir nenukentėtų dėl pakrantės smėlynų išplovimo. Latviai skaičiuoja, kad netgi atokiau stovintys palyginti kuklūs Šventosios uosto molai per nepilną šimtmetį padėjo išplauti apytiksliai 300 ha Latvijos teritorijos. Ne veltui kaimynų atstovai jau prieštaravo ir didžiausių užmojų iš kelių pateiktų Šventosios uosto atstatymo projektų variantui. „Tačiau egzistuoja ir techninės priemonės, kuriomis galima stabilizuoti plaunamus krantus ar užtikrinti jų pamaitinimą“, – pabrėžia A.Vaišnoras.
Ar dujotiekio atkarpa nuo terminalo Būtingėje iki magistralinių vamzdynų būtų pigesnė? „Ne, nes priekrantėje ir pajūrio kopų zonoje dujotiekio tiesėjai taip pat neapsieitų be gręžinių. Dar vienas gręžinys lauktų kertant Šventosios upę, o trečias – ežeriuką. Įrengiant terminalą šalia Kiaulės Nugaros dujotiekiui tiesti pakaktų dviejų gręžinių“, – lygina „Sweco Lietuva“ viceprezidentas.

Dujotiekio žiedas – iki 2013 m. pabaigos

Mažiau klausimų bekelia iš Jurbarko į Klaipėdą tiesiama 400 mm diametro magistralinio vamzdyno atšaka. „Lietuvos dujos“ informuoja, kad šiuo metu sparčiai darbuojamasi atkarpoje nuo Jurbarko iki Tauragės. Dirbama įprastine technologija: pirmiausia dujotiekio trasos teritorijoje pašalinamas augalinis sluoksnis, šalia išguldomi vamzdžiai, jie suvirinami pusiau automatiniu ir rankiniu būdu, izoliuojamos suvirinimo sandūros, lygiagrečiai kasama tranšėja ir jon paklojamas suvirintas vamzdynas.
Šią vamzdyno atkarpą žadama užbaigti iki 2012 m. pabaigos, o likusią dujotiekio dalį nuo Tauragės iki Klaipėdos – iki 2013 m. pabaigos. Taip pat sudaroma galimybė dujofikuoti greta šios trasos esančius miestus – Tauragę, Šilalę, Šilutę, Pagėgius, tačiau tai bus atskiri projektai: šiame darbų etape miestai nebus dujofikuojami. Tiesiamas magistralinis dujotiekis tik numato tam skirtų technologinių atšakų galimybę.
Dujotiekio dalies nuo Jurbarko iki Klaipėdos tiesimo bendra vertė sudaro apie 168,5 mln. Lt. „Lietuvos dujos“ pasirašė sutartį su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra dėl 77,1 mln. Lt paramos šiam projektui. To paties dujotiekio atkarpa nuo Šakių iki Jurbarko 2007 m. buvo įgyvendinta „Lietuvos dujų“ lėšomis, į ją bendrovė investavo apie 40 mln. Lt.
Naujasis dujotiekis tarp Šakių ir Klaipėdos būtinas SGD terminalui funkcionuoti, mat dabartinė vamzdynų sistema nesuteiktų galimybės visą Lietuvą aprūpinti laivais atplukdytomis dujomis. Klaipėdą su Kuršėnais jungia susidėvėjęs daugiau nei 30 metų senumo vamzdis, kurio pralaidumas – apgailėtinas. Jį įmanoma eksploatuoti ne aukštesniu nei 46 barų slėgiu, nors įprastas darbinis slėgis transportuojamų dujų vamzdynuose yra 54 barai. Jei dujos iš terminalo keliautų vien šiuo vamzdžiu, jos geriausiu atveju tepasiektų Šiaulius.
Nutiesus naują 400 mm diametro Šakių link vedantį vamzdyną, abiejų vamzdžių pralaidumas kartu sudėjus jau siektų iki 250 tūkst. kubinių metrų dujų per valandą. Tai sudaro maždaug pusę bendro Lietuvos dujų poreikio šaltomis žiemos dienomis.
Tam, kad dujomis iš terminalo netgi šalčiausiomis dienomis galėtume aprūpinti visą Lietuvą iki pat tolimiausios Visagino dujų skirstymo stoties, tektų nutiesti ir naują 700 mm diametro Klaipėdos–Kuršėnų dujotiekį. Finansiniu požiūriu tai nebūtų itin slegianti investicija: 100 km tokio vamzdyno kainuoja maždaug 150 mln. Lt.

"Nord Stream"

Baltijos jūros dujotiekis „Nord Stream“ yra draugiškesnis aplinkai ir turi mažesnį poveikį Baltijos jūros ekosistemai, nei buvo prognozuota. Tai rodo pirmieji aplinkos monitoringo duomenys, kuriuos „Nord Stream“ renka nuo vamzdyno tiesimo darbų pradžios.

„Mūsų išankstinės prognozės buvo pakankamai konservatyvios ir numatė, kad vamzdyno poveikis jūros ekosistemai bus mažareikšmis, trumpalaikis ir tik  vietinio pobūdžio.

Džiaugiamės matydami pirmuosius duomenis, kurie liudija, jog tiesimo darbų poveikis yra netgi mažesnis, nei prognozuota, – džiaugėsi „Nord Stream“ aplinkosaugos komandos vadovas Bruno Haelg. – Žinoma, mes toliau seksime įvairius rodiklius ir ateityje rinksime duomenis moksliniams tyrimams, tai bus tiek tiesiant antrąją vamzdyno liniją, ir dar penkerius metus pradėjus jį naudoti. Aplinkosaugos ir dujotiekio tiesimo technologine prasme sudėtingiausios vietovės yra „Natura 2000” teritorijos ir Suomijos įlanka. Joje vietomis dugno reljefas yra labai nelygus, čia taip pat yra nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo laikų nuskendusių šaudmenų, teko pašalinti minų – tai mes padarėme pagal aukščiausius įmanomus standartus, kurie žymiai modernesni. Jį turi Baltijos  jūroje dislokuotas  karinis laivynas.

P. S. Sąjūdžio laikais turėjau tokį lipduką “Tik nereikia mūsų gąsdinti”. Taigi, gerbiami politikai, prašome nebauginti žmonių. Mat “Nord Steam” linija eina 100 km atstumu nuo mūsų teritorinių vandenų. Taigi… mūsų šis projektas visiškai neliečia.

"Veido" archyvas

Baltijos jūros dujotiekis „Nord Stream“ dar žingsniu priartėjo prie tikslo šių metų pabaigoje pradėti transportuoti dujas tiesiogiai iš Rusijos į Europos Sąjungą – ruošiamasi sujungti du iš trijų pirmojo „Nord Stream“ vamzdžio segmentus. Jie bus suvirinti jūros dugne netoli Suomijos krantų – ši sudėtinga procedūra užtruks dvi savaites. Birželio mėnesį Švedijos vandenyse, greta Gotlando salos, privirinus ir trečiąjį vamzdžio segmentą, bus baigta tiesti pirmoji „Nord Stream“ liniją. Antrąją ketinama užbaigti 2012 metais.

1224 km ilgio Baltijos jūros dujotiekis yra suprojektuotas be tarpinių kompresinių stočių. Dujoms keliaujant iš Rusijos į Vokietiją slėgis vamzdyne palaipsniui mažės, todėl trys dujotiekio segmentai yra pritaikyti skirtingam slėgiui ir sukonstruoti iš skirtingo storio vamzdžių. Segmentai tarpusavyje bus sujungti po vandeniu tose vietose, kur slėgis nuo 220 barų sumažėja iki 200, ir nuo 200 – iki 177,5. Šiandien pradedami jungti du segmentai – vienas, esantis Suomijos įlankoje, ir centrinis. Sujungimo darbai bus vykdomi jūroje, maždaug 80 metrų gylyje. Centrinė ir pietrytinė atkarpos bus sujungtos greta Gotlando salos taip pat po vandeniu – maždaug 110 metrų gylyje.

Visi trys vamzdyno segmentai yra kruopščiai patikrinami prieš sujungiant juos į vientisą vamzdį ir prijungiant prie dujotiekio atšakų Rusijos ir Vokietijos pakrantėse. Suomijos įlankos ir centrinė atkarpos jau išvalytos, patikrintos ir išbandytas jų atsparumas slėgiui, o šiuo metu tikrinamas pietvakarinės atkarpos atsparumas slėgiui. Darbai baigti ir Vokietijos pakrantėje, o Rusijos pakrantėje atsparumo slėgiui testus numatyta atlikti gegužės pabaigoje. Iki 2011 m. IV-ojo ketvirčio, prieš pradedant eksploatuoti dujotiekį, bus patikrintas ir visos sistemos veikimas.

Vamzdžių segmentai yra suvirinami nuotoliniu būdu

Dujotiekio segmentų hiperbarinį sujungimą po vandeniu vykdo Prancūzijos bendrovė „Technip“ naujuoju laivu „Skandi Arctic“. „Technip“ naudoja specialią Norvegijos kompanijos „Statoil“ Dujotiekių Remonto Sistemą (angl. Pipeline Repair System – PRS): į dugną yra nuleidžiami dideli H formos hidrauliniai mechanizmai, kurie gali pakelti ir pastumti vamzdį į reikiamą padėtį. Šių mechanizmų keliamoji galia siekia net 150 tonų. Suvirinimo įranga ir pats suvirinimo procesas yra valdomi nuotoliniu būdu iš „Skandi Arctic“ laivo, tačiau įrangą tvirtinta ir prižiūri narai. Jie dviem savaitėms nuleidžiami į jūros dugną specialioje dideliam slėgiui pritaikytoje kabinoje, kurioje ir dirba, ir ilsisi.

2012 m. nutiesus abi vamzdyno linijas, „Nord Stream“ dujotiekiu kasmet bus galima transportuoti 55 mlrd. kub. m. dujų. Tokio kiekio pakanka aprūpinti 26 mln. namų ūkius. Baltijos jūros dujotiekis bent iki 2015 m. bus vienintelis naujas dujų tiekimo į Europą maršrutas, kuriuo per metus galima transportuoti daugiau nei 10 mlrd. kub. metrų dujų. Šiuo metu Baltijos jūros dugne jau yra paklota 101 tūkst. plataus skersmens „Nord Stream“ vamzdžių, kurių kiekvienas sveria 23 tonas.

Reuters

Paskutinis pirmosios Šiaurės Europos dujotiekio atšakos vamzdis nuleistas į Baltijos jūros dugną, teigiama projekto operatorės “Nord Stream” pranešime.

Trys sekcijos, iš kurių sudaryta pirmoji dujotiekio atšaka, bus sujungtos tiesiog jūros dugne Suomijos ir Švedijos vandenyse šių metų vasarą. Gamtinių dujų tiesioginį tiekimą iš Rusijos į Europos Sąjungą Šiaurės Europos dujotiekiu planuojama pradėti paskutinį šių metų ketvirtį. Antrosios paralelinės atšakos statyba bus užbaigta 2012 metais.

Kompanija “Nord Stream” užbaigė pirmosios iš dviejų dujotiekio atšakų statybą pagal grafiką, per 13 mėnesių. Dujotiekio statyba buvo pradėta Vyborgo rajone 2010 m. balandžio 9 dieną.

ELTA primena, kad 1 tūkst. 224 km ilgio Šiaurės Europos dujotiekis tiesiogiai sujungs Rusiją ir Vokietiją, aplenkiant Baltijos šalis. Šiaurės Europos dujotiekis sujungs Rusijos Vyborgo uostą ir Vokietijos šiaurės rytuose esantį Greifsvaldo miestą Baltijos jūros dugnu ir užtikrins Rusijos dujų tiekimą Europai be tarpininkų. Projekto sausumos dalies statyba pradėta Rusijoje 2008 metais, o povandeninės dujotiekio dalies – 2010 m. balandį.

Pirmosios dujotiekio atšakos pajėgumas, tikimasi, sieks apie 27 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, o antroji atšaka leis padidinti pajėgumą iki 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Balandžio 26 d. V. Putinas pareiškė neatmetąs galimybės padidinti Šiaurės Europos dujotiekio pajėgumą, tačiau konkrečių skaičių nepateikė.

Šiaurės Europos dujotiekį tiesia 2005 metais įsteigta bendrovė “Nord Stream”, kuriai buvo pavesta suprojektuoti, nutiesti ir eksploatuoti magistralinį Šiaurės Europos dujotiekį. Pagrindinė kompanijos akcininkė yra Rusijos kompanija “Gazprom” (51 proc. akcijų). “Nord Stream” akcininkės yra ir Vokietijos “Wintershall Holding”, “E.On Ruhrgas”(po 15,5 proc.), Nyderlandų “N.V. Nederlandse Gasunie” ir Prancūzijos “GDF Suez”(po 9 proc.).

“Gazprom” jau pasirašė ilgalaikius kontraktus dėl dujų tiekimo Šiaurės Europos dujotiekiu klientėms keliose ES narėse (Vokietijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje).

Nenustatyti užpuolikai šeštadienį Egipte netoli sienos su Gazos Ruožu susprogdino Izraelio ir Jordanijos link einantį dujotiekį, šalyje nesiliaujant protestams prieš prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) režimą, vienas pareigūnas pranešė naujienų agentūrai AFP.

Iš pradžių pareigūnas sakė, jog taip pat buvo atakuotas dujų terminalas. Jis nurodė, kad užpuolikai susprogdino dujų vamzdyną Lihfeno mieste, esančiame Sinajaus pusiasalio Šeich Zuvajedo regione netoli Gazos Ruožo. Tačiau esama pranešimų, jog sprogmenys buvo padėti dujotiekio kontrolės statinio viduje arba šalia jo.

Armija ėmėsi priemonių, kad gaisras neišplistų, pridūrė pareigūnas.

Į įvykio vietą pasiųsti gelbėtojai gesina ugnį, vietos pareigūnas Gaberas al Araby (Gaberas Arabis) sakė Egipto televizijai.

“Iki šiol nežinome detalių, kaip tai nutiko”, – pridūrė jis.

Izraelio visuomeninis radijas citavo vieną Egipto pareigūną, kuris sakė, kad išpuolis buvo įvykdytas paryčiais, tačiau sprogstamasis užtaisas nebuvo didelis ir padarė tik nedidelę žalą.

Gaisras truko tris valandas ir buvo suvaldytas, tačiau nutrūko dujų tiekimas Izraeliui ir Jordanijai, sakė pareigūnas.

Izraelio radijas taip pat nurodė, jog į Aškeloną Izraelyje einanti vamzdyno atšaka nenukentėjo, bet dujų tiekimas ja nutrauktas saugumo sumetimais.

Susprogdinta nuo El Arišo į Akabą iki Amano Jordanijoje einanti jo atšaka.

Egipto televizijai vienas pareigūnų sakė, kad “padėtis yra labai pavojinga, sprogimai tęsiasi tai šen tai ten” palei vamzdyną, nutiestą per šiaurinę Sinajaus dalį. “Tai didelė teroristų operacija”, – pridūrė jis.

Vis dar neaišku, ar ši šeštadienį įvykdyta ataka kaip nors susijusi su žmonių gyvybių nusinešusiais protestais prieš H.Mubaraką, kurie nesiliauja jau 12 dienų iš eilės.

Pasak saugumo pareigūnų, viena ginkluota beduinų grupuotė pernai birželį grasino atakuoti šį dujotiekį, todėl Egipto vyriausybė sustiprino vamzdyno ir terminalo apsaugą.

Policijos santykiai su šiame regione gyvenančiais buvusiais klajokliais dažnai būna įtempti, o beduinai skundžiasi, kad yra nuolat persekiojami ir diskriminuojami.

Aktyvistai kaltina policiją naudojantis neva dujotiekiui iškilusiu pavojumi, kad galėtų dar labiau sugriežtinti veiksmus prieš bendruomenę.

Žmogaus teisių organizacijos kritikavo Egipto politiką beduinų atžvilgiu. Policija ėmėsi griežtų priemonių prieš šią etninę grupę po virtinės sprogdinimų Sinajaus kurortuose 2004-2006 metais, per kuriuos žuvo dešimtys egiptiečių ir užsienio turistų.

Egiptas tiekia apie 40 proc. Izraelyje suvartojamų gamtinių dujų, o pernai gruodį keturios Izraelio bendrovės pasirašė 20 metų galiosiančius kontraktus dėl dujų importo iš Egipto, kurių bendra vertė – iki 10 mlrd. JAV dolerių.

Pastarasis išpuolis įvyko po to, kai Izraelis išreiškė nuogąstavimus, jog dujų tiekimas iš Egipto gali sutrikti dėl šioje šalyje vykstančio sukilimo prieš vyriausybę.

“Mes vėl suvokiame, kad Artimieji Rytai nėra stabilus regionas. Privalome veikti, kad užtikrintume savo energetikos saugumą, nesikliaudami kitais”, – antradienį pareiškė Izraelio nacionalinės infrastruktūros ministras Uzi Landau (Uzis Landau).

Izraelis susirūpinęs, kad naujoji Kairo vyriausybė gali nesilaikyti taikos sutarties, kurią abi šalys pasirašė prieš tris dešimtmečius, taip pat nebetiekti gyvybiškai svarbių energetikos išteklių.

Ukrainos ir Lenkijos prezidentai aptarė galimybes pratęsti Odesos-Brodų dujotiekį iki Lenkijos miestų Plocko ir Gdansko, Ukrainos kuro ir energetikos ministras Jurijus Boika penktadienį sakė žurnalistams Gdanske.

“Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius iškėlė šį klausimą (dėl naftotiekio pratęsimo) Lenkijos prezidentui ir premjerui, o atitinkamoms Lenkijos vyriausybės institucijoms buvo nurodyta išnagrinėti (padėtį) ir priimti sprendimą”, – J.Boika komentavo V.Janukovyčiaus valstybinio vizito Lenkijoje rezultatus.

Pasak ministro, jeigu šių metų spalį prasidėtų Baltijos vamzdynų plėtros antrasis etapas, Rusija nukreiptų dalį naftos į šią sistemą iš naftotiekio “Družba” vidurinės šakos.

J.Boika nurodė, jog tokiu atveju Lenkija turėtų galimybę pumpuoti naftą iš Azerbaidžano vamzdynu Odesa-

Brodai, kuris susikerta su “Družba”.

“Tai rimta galimybė tiek mums, tiek Lenkijai”, – pabrėžė jis..

Per derybas prezidentai taip pat aptarė būtinybę koordinuoti abiejų šalių pastangas gerinti dujų ir naftos vamzdynų veiklą.

“Turime bendrų problemų dėl (šalis aplenkiančių) naftos ir dujų vamzdynų, todėl tikiu, kad šis vizitas suteikė labai rimtą postūmį koordinuoti pastangas, siekiant gerinti mūsų šalių dujų ir naftos vamzdynų pripildymo perspektyvas”, – pridūrė J.Boika.

Azerbaidžanas, Gruzija, Ukraina, Lenkija ir Lietuva 2007 metų spalį pasirašė sutartį, pagal kurią numatoma įkurti bendrą įmonę, suprojektuosiančią ir nutiesiančią naftotiekį nuo Baku į Odesą, Brodus, Plocką, o vėliau į Gdanską. Pernai rugsėjo pabaigoje Ukrainos ir Lenkijos lyderiai pareiškė norą spartinti šio projekto įgyvendinimą.

Už investicijas į šio naftos vamzdyno plėtrą atsakinga bendrovė “Nova Sarmatia”, įkurta penkių koncernų iš Lenkijos, Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Lietuvos, nurodė, kad naftotiekis per Odesą, Brodus, Plocką ir Gdanską kasmet galėtų perpumpuoti 40 mln. tonų naftos iš telkinių Kaspijos regione.

Odesos-Brodų vamzdynu, kuris buvo pradėtas statyti 2001 metais, iš pradžių buvo planuojama pumpuoti Kaspijos naftą Europos šalims. Tačiau nesugebėjus užsitikrinti pakankamo naftos tiekimo, šis naftotiekis pumpavo naftą atvirkštine kryptimi – į Pivdenių terminalą Odesos regione. Ukraina aktyviai siekė, kad šis naftotiekis pradėtų veikti, kaip buvo planuota – tiekti naftą į Brodus.

Be to, Minskas paskelbė, kad galėtų šiuo vamzdynu iš Venesuelos atplukdyta nafta galėtų būti tiekiama į Mozyriaus naftotiekį Baltarusijoje.

Vyriausybei gruodį įpareigojus ministerijas rasti 80,45 mln. litų magistralinio dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą statybai, finansų ministrė siūlo panaudoti iki šiol neįsisavintas europines lėšas, skirtas energetikos projektams.

“Dabar yra pateiktas tarpinis sprendimas – pirmajam etapui. Yra siūloma perskirstyti lėšas kitose energetikos programose – būtent lėšos, kurios yra numatytos perdavimui ir skirstymui, nes ten lėšų, dėl kurių yra pasirašytos sutartys, yra nedaug”, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

Visas dujotiekis kainuos apie 168,1 mln. litų, iš jų pusę sumos įsipareigojo finansuoti “Lietuvos dujos”, o kitą pusę – Vyriausybė.

Kol kas Finansų ministerija siūlo iš elektros perdavimo ir skirstymo sistemos plėtrai skirtų ES pinigų magistraliniam dujotiekiui skirti 19,9 mln. litų – šie pinigai būtų panaudoti pirmosios atšakos – nuo Jurbarko iki Tauragės tiesimui. Visa šios projekto dalies vertė yra 39,8 mln. litų.

Kitos dalies – atšakos nuo Tauragės iki Šilutės – statybai reikės 67 mln. litų, o trečios dalies – nuo Šilutės iki Klaipėdos – 61,3 mln. litų.

Finansų ministerija teigia, kad pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemones, skirtas elektros perdavimo ir skirstymo sistemos modernizavimui ir plėtrai, liko nepaskirstyta 122,3 mln. litų ES fondų lėšų, be to, kai kurie rangos darbai bus gerokai pigesni, todėl galima sutaupyti.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas siūlo iš elektros perdavimo sistemos modernizavimo priemonės dujotiekiui skirti 20 mln. litų, o likusią 67,4 mln. litų sumą palikti numatytiems šios priemonės projektams.

Dar 60,45 mln. litų, reikalingų dujotiekiui, ministras prašo Finansų ministerijos rasti kuo greičiau.

Vokietijos ir Rusijos koncernų “E.ON Ruhrgas International” ir “Gazprom” bei Lietuvos Vyriausybės valdoma bendrovė “Lietuvos dujos” rugsėjį skelbė, kad apie dvejus metus truksiančias magistralinio dujotiekio statybas iš Jurbarko į Klaipėdą pradės iš karto po to, kai valstybė sutiks finansuoti pusę jo vertės.

Teigiama, kad dujotiekis užbaigs Lietuvos dujų perdavimo sistemos kūrimą. Dujotiekis yra svarbi ir būtina Klaipėdoje planuojamo įrengti suskystintų dujų terminalo dalis.

Maskva, įgyvendindama projektą “Nord Stream”, siekia pakelti ekonominius santykius su Europos Sąjunga (ES) į naują lygį, pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

“Kai “Nord Stream” ar “South Stream” mėginama pateikti kaip Maskvos mėginimą Europą “pasodinti ant energetinės adatos” iš Rusijos, tai atrodo kaip nesąžiningas ir galbūt visiškai nepagrįstas manipuliavimas”, – pareiškė D.Medvedevas interviu Lenkijos žiniasklaidos priemonėms savo vizito į Varšuvą išvakarėse.

“Tai – abipusiškai naudingi ir galiausiai, mano nuomone, visiškai depolitizuoti dalykai”, – sakė jis.

“Rusijos Federacijos uždavinys – įvykdžius šį projektą (“Nord Stream”), sukurti naują ekonominę situaciją santykiams tarp mūsų šalių, santykiams tarp Rusijos ir Europos Sąjungos”, – sakė valstybės vadovas.

D.Medvedevas pridūrė: “Jeigu aprūpinimo energija šaltinių diversifikavimas Europoje, garantuotas energetikos išteklių tiekimas iš Rusijos – tai politika, tada tai politinis projektas. Bet aš manau, kad tai tas atvejis, kai mes veikiame abipusio suinteresuotumo pagrindu”.

“Čia nėra ypatingos politikos ta prasme, kad tai abipusiškai susiję dalykai. Bet čia yra politikos, atsižvelgiant į tai, kad tai didelis projektas, kuriam reikia ne vienos valstybės politinio sutikimo”, – sakė jis.

Baltijos jūros dugnu tiesiamas 7,4 mlrd. eurų kainuosiantis 1 224 kilometrų ilgio “Nord Stream” vamzdynas sujungs Rusijos Vyborgo miestą su Vokietijos Greifsvaldu. Jis eis Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniais vandenimis.

Pirmajame etape numatoma nutiesti dujotiekį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus. Jį numatoma atiduoti naudoti 2011 metais. Nutiesus antrąją atšaką, dujotiekio pralaidumas pasieks 55 mlrd. kubinių metrų per metus.

Ketvirtadalis Europoje suvartojamų dujų patiekiama iš Rusijos.

Baltijos jūros dujotiekio “Nord Stream” tiesimas įpusėjo – jūros dugne jau paklota daugiau nei pusė pirmojo ir dviejų lygiagrečių 1224 km vamzdynų. Projektas vyksta tiksliai pagal suplanuotą grafiką – 2011 metų pabaigoje iš Rusijos į Europos Sąjungą šiuo pirmuoju vamzdžiu jau bus pradėtos tiekti dujos.

Trimis tiesimo laivais ir juos aptarnaujančia flotile “Nord Stream” jau nutiesta daugiau nei 600 kilometrų vamzdyno – atkarpos nutiestos skirtingose su valstybėmis suderintose jūros vietose.

Tiesti “Nord Stream” dujotiekį pradėta šių metų balandį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) šalia Gotlando. Nuo čia kompanijos “Saipem” laivas “Castoro Sei” tiesė vamzdyną Suomijos vandenų link. Šis laivas taip pat darbavosi Rusijos vandenyse, kur sukonstravo abiejų lygiagrečių vamzdžių atkarpas Portovajos įlankoje prie Vyborgo – nuo kranto iki 7,5 km jūroje.

Tuomet pagrindinio darbų rangovo laivas “Castoro Sei” persikėlė į pietinę Baltijos jūros dalį ir nutiesė pirmąją vamzdyno liniją Vokietijos vandenyse. Šioje seklioje pakrantėje taip pat plušo plokščiadugnis “Castoro Dieci” laivas, kuris sudėtingą 27 km ilgio vamzdyno atkarpą (abu lygiagrečius vamzdžius) nutiesė sparčiau nei planuota.

Kitame 1224 km ilgio dujotiekio gale didžiausias pasaulyje vamzdynų tiesimo laivas – 300 metrų ilgio “Solitaire” – iš Rusijos vandenų jau įplaukė į Suomijos IEZ. Prieš tai jis nutiesė didžiąją dalį vamzdyno Rusijos vandenyse – nuo to taško pakrantėje, iki kurio buvo atvedęs vamzdyną “Castoro Sei” laivas.

“Nord Stream” dujotiekio ilgis bus 1224 km, dvi lygiagrečiai einančios vamzdyno linijos bus suformuotos iš 202 tūkst. betonu padengtų vamzdžių atkarpų, kurių kiekviena yra 12 metrų ilgio ir sveria apie 23 tonas. Abi vamzdyno linijos turėtų būti užbaigtos 2012 metais ir tuomet jomis kasmet bus transportuojama 55 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų – tokio kiekio pakanka aprūpinti 26 mln. Europos namų ūkių.

Rusiją ir Vokietiją per Baltijos jūrą sujungsiantis dujotiekis “Nord Stream” turėtų pradėti veikti kitąmet, žiniasklaidos atstovams Minske pareiškė Rusijos dujų monopolininko “Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojas Andrejus Kruglovas.

Anot jo, Rusijos dujų monopolininko investicijų programa artimiausiems trejiems metams yra ambicinga, orientuota dujų transportavimo sistemos plėtrą.

7,4 mlrd. eurų kainuosiantis 1223 kilometrų ilgio “Nord Stream” vamzdynas per jūrą nuo Rusijos Baltijos pakrantės netoli Vyborgo iki Vokietijos Baltijos pakrantės netoli Greifsvaldo pradėtas tiesti prieš pusmetį.

Dujotiekį sudarys dvi vamzdynų linijos, kurių kiekvienos metinis pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų.

Antrąją liniją numatyta paleisti 2012-aisiais.

“Nord Stream” konsorciumą sudaro Rusijos “Gazprom” (valdo 51 proc. “Nord Stream” akcijų), Vokietijos BASF ir E.ON (po 15,5 proc.) ir Nyderlandų “Gasunie” ir Prancūzijos “GDF Suez” (po 9 proc.).

Suomijos Vasos miesto administracinis teismas atmetė Estijos ir Suomijos ekologų protestus dėl dujotiekio “Nord Stream” (“Šiaurės srautas”) tiesimo Baltijos jūros dugnu.

“Koncernas “Nord Stream AG” turi teisę tiesti dujotiekį Suomijos išimtinėje ekonominėje jūros zonoje ir gali nedelsdamas pradėti darbą”, – citavo Vasos miesto teismo sprendimą Suomijos televizijos ir radijo kompanijos YLE portalas.

Būtinus leidimus dujotiekiui tiesti jau davė Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Rusija.

Kelios Suomijos ir Estijos gamtosaugos organizacijos užprotestavo šiuos leidimus, teigdamos, kad vamzdynų tiesimas pakenks regiono ekologijai.

Tačiau Vasos teismo nuomone, dujotiekio priešininkų argumentai nepakankami ir mažai įtikina.