Tag Archive | "dujotiekis Rusija"

Kur buvo dingęs V.Putinas?

Tags: , ,


Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po dešimties dienų dingimo vėl pasirodė viešumoje. Nepaisant visuotinės isterijos, jis ramiai susitiko su Kirgizijos prezidentu Almazbeku Atambajevu, patvirtinusiu, kad su juo kalbėjosi ne koks V.Putino antrininkas, ir kad Rusijos vadovas – gyvas ir sveikas. Tą patį greičiausiai pasakys ir kiti valstybių vadovai, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pažadėję dalyvauti šių metų Gegužės 9–osios iškilmėse.

Tačiau klausimų dėl paslaptingo V.Putino dingimo iš viešosios erdvės tai neištrina.

Versijų, kur jis galėjo būti dešimt dienų, kai nesirodė viešumoje, ir kokios šio dingimo priežastys, jau prikurta begalė, pradedant pašlijusia sveikata bei kūdikio gimimu, baigiant politiniu perversmu. V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas viską aiškina paprasčiausiai – esą V.Putinas tiesiog buvo užsiėmęs, o visos viešos spekuliacijos yra beprasmės.

Tačiau „Statfor“ analitikai pagrįstai stebisi, kodėl, jeigu šis paaiškinimas yra arčiausiai tiesos, V.Putinas visuomenei to tiesiog nepaaiškino iš anksto. Vadinasi, arba jis iš tiesų netikėtai susirgo, arba buvo mėginama įvykdyti valdžios perversmą, tačiau V.Putino oponentams tai galiausiai neišdegė.

Dar vienas kiek mažiau įtikinamas paaiškinimas – jog perversmas vis dėlto buvo įvykdytas, o V.Putinas visuomenei pasirodė tik todėl, kad perversmo organizatoriai kol kas nenori to viešinti.

Gali būti ir taip, kad V.Putinas slapstėsi įtardamas galimą pasikėsinimą, kurį galėjo planuoti tie patys nusikaltėliai, kurie nužudė ir V.Putino oponentą Borisą Nemcovą.

Neatmestina ir versija, kad V.Putinas siekė sukurti precedentą žinodamas, kad ateityje jam kuriam laikui dėl vienokių ar kitokių priežasčių teks dingti, ir tikėdamasis, kad tuokart visuomenė jau nebus taip šokiruota, nes jo išnykimas iš viešosios erdvės bus savotiška norma.

Juodosios jūros perlas nebespindi

Tags: ,



Juodosios jūros perlu vadinamas Krymas nebespindi taip, kaip anksčiau. Rusijos okupacija ir aneksija smarkiai pakeitė vienus gražiausių Juodosios jūros kurortų: prasidėjus vasaros sezonui tokių poilsiautojų minių kaip prieš metus nematyti.

Tušti paplūdimiai ir viešbučiai, užsidarinėjantys turizmo verslai ir nejaukios nežinios jausmas – taip šiandien gyvena nuo Ukrainos atkirsto pusiasalio gyventojai. Daugelis Krymo kurortuose metų metus besilankančių poilsiautojų skaudama širdimi stebi susiklosčiusią padėtį ir svarsto, kada vėl galės grįžti į mėgstamą kampelį. Bet ar tai nutiks greitai?
“Netikėkite pranešimais, kad čia, Kryme, pilna tankų ir dėl to atostogauti pas mus pavojinga. Mes garantuojame kokybiškas turizmo paslaugas”, – Jekaterinburge balandį vykusiame turizmo forume tikino Jelena Jurčenko, Krymo turizmo ministrė. Tačiau gyventojų reakcijos ir žiniasklaidos pranešimai nuo oficialių atstovų skiriasi kaip diena ir naktis.
“Prieš tai (prieš aneksiją – V.K.) mes turėjome visai neblogai funkcionuojančią valstybę, gyvenimas ėjo sklandžiai, – “The New York Times” kalbėjo 54-erių metų Simferopolio gyventojas Romanas Nikolajevas. – Tačiau per dvi savaites viskas apsivertė, vieną valstybę pakeitė kita. Tai netvarka.”
Neveikiančios institucijos, uždarytos tarptautinių bendrovių atstovybės ar prekybos centrai, niekieno nekontroliuojami ir neprižiūrimi prorusiški “savigynos būriai”, nustatantys savo tvarką ir keliantys grėsmę kiekvienam neįtikusiam piliečiui, – tokioje aplinkoje tenka gyventi nežinomybės kamuojamiems Krymo piliečiams.
Tauridės nacionalinio universiteto Kryme profesorius Vladimiras Kazarinas mano, kad prireiks mažiausiai kelerių metų, kol padėtis pusiasalyje bent kiek stabilizuosis: “Radikalus visko pertvarkymas sukuria vis naujų problemų. Prireiks bent dvejų trejų metų, kad šis chaosas būtų išspręstas, tačiau vis tiek turime gyventi toliau.”
Pagrobimai, paprastų žmonių, aktyvistų bei žurnalistų puldinėjimas ir grasinimai susidoroti, išaugusi korupcija – šie raktiniai žodžiai geriausiai apibūdina šiandienos Krymo kasdienybę.
Ypač didelę grėsmę jaučia įvairios tautinės ir religinės mažumos, pavyzdžiui, šimtmečius čia gyvenantys totoriai. Sudėtinga vidaus ir užsienio politikos situacija nekelia didelio noro rinktis Krymą kaip savo poilsio vietą. Tai patvirtina ir ištuštėję Juodosios jūros paplūdimiai.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 222014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2014-m

 

Putinas tikisi, kad “Nord Stream” bus tiesiamas laikantis grafiko

Tags:


“Darbas iš esmės vyksta pagal grafiką. Darbas, kaip matome, nėra paprastas, labai atidžiai ir su susidomėjimu susipažinau su darbo eiga”, – sakė Rusijos premjeras, susitikęs su projekto “Nord Stream” dalyviais. Susitikimas įvyko laive “Solitaire”, kuris Suomijos įlankoje kloja vamzdžius.

“Tikiuosi, kad kompanija “Nord Stream” ir visi, kas vykdo šį projektą, taip pat kokybiškai, be pažeidimų vykdys visus mūsų bendrus uždavinius”, – sakė V.Putinas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad toks pat darbas vyksta dar dviejuose laivuose. “Visi kolegos laikosi grafiko. Jau 2011 metais Europos vartotojai gaus pirmąsias dujas”, – sakė premjeras.

V.Putinas paaiškino, kad kitais metais dujos pradės tekėti pirmąja dujotiekio atšaka, o 2012 metais – antrąja. Bendras dujotiekio pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų per metus.

Remdamasis ekspertų nuomone, premjeras pažymėjo, kad, pagal prognozes, per artimiausius dešimtmečius dujų importas ES šalims padidės iki 200 mlrd. kubinių metrų. “Ir 25 proc. šio papildomo poreikio užtikrins šiuo metu mūsų tiesiamas dujotiekis. Dujotiekis tiesiamas kaip tik pačiu laiku, jis labai reikalingas mūsų šaliai ir partneriams Europoje”, – pareiškė V.Putinas.

Jis pažymėjo, kad tai visos Europos projektas. Jame dalyvauja Rusija, Vokietija, Olandija, Prancūzija, o gautas dujas vartos dar daugiau šalių – Didžioji Britanija, Belgija ir kitos šalys, o kuras pateks į Europos dujų skirstymo tinklą, pažymėjo V.Putinas.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...