Vakar Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Klaipėdoje ir, pasak “Lietuvos ryto”, jau nebepeikė, o gyrė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektavimo ir statybos projekto rengėjus.

Dienraštis skelbia, kad “neseniai energetikus griežtai kritikavusi dėl lėtų SGD statybos tempų D. Grybauskaitė po susitikimo su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos ir šį projektą kontroliuojančios įmonės “Klaipėdos nafta” vadovais atlyžo. “Esu labai gerai nusiteikusi, nes pamačiau dirbančius žmones. Suvokiant šios statybos svarbą jau nueita taip toli, kad matome ir būsimojo dujų terminalo kontūrus – jūrų uoste, prie Kiaulės Nugaros salos”, – kalbėjo šalies vadovė.

Tuo pat metu D. Grybauskaitė pažymėjo, kad ne vien specialistams, politikams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms teks apsispręsti, kurioje vietoje statyti terminalą, kad nebūtų pažeista gamta. Paklausta, kodėl jau dabar nurodoma tinkamiausia vieta prie Kiaulės Nugaros seklumos, šalies vadovė nesutriko: “Neatmestinas ir Būtingės variantas. Ten dujų terminalą statytume ilgiau, jis būtų brangesnis. Ateityje įrenginius iš Klaipėdos nebūtų sunku perkelti į Būtingę”.

“Vakarų ekspresas” rašo: “Šiandieninio susitikimo rezultatai tikrai geri, esu labai gerai nusiteikusi, nes matau labai gerai dirbančius žmones”, – ketvirtadienį po apsilankymo AB “Klaipėdos nafta” apie anksčiau sukritikuotą suskystintų dujų terminalo projektą pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, tiek Uosto administracija, tiek miesto savivaldybė, tiek “Klaipėdos naftos” vadovybė, tiek susisiekimo bei energetikos ministrai savo darbą atlieka gerai.”

Dienraštyje teigiama, kad “prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo, jog UNESCO oficialiai nėra paskelbusi, kad prieštarauja, jog toks terminalas atsirastų Kiaulės Nugaros saloje, šalia Kuršių nerijos. “Nuogąstavimus buvo pareiškusi tik UNESCO Lietuvos komisija. Bet nespekuliuokime, negąsdinkime nei savęs, nei tarptautinės bendruomenės – tam ir bus poveikio aplinkai vertinimas. Tik jei bus nežymus arba visai nebus jokio poveikio, terminalas atsiras Kiaulės Nugaroje”, – sakė prezidentė. Tačiau ji akcentavo, kad perspektyvoje plečiantis uostui tolimoje ateityje reikėtų galvoti apie šio plaukiojančio terminalo perkėlimą į Būtingę.”

Neatmetama galimybė, kad suskystintų dujų terminalo pastatymas Kiaulės Nugaros saloje būtų laikinas sprendimas. Vėliau terminalas būtų perplukdytas į kitą vietą.

Kiaulės Nugaros sala šiuo metu parinkta kaip prioritetinė vieta terminalui, tačiau svarstomos galimos statybos vietos ir Būtingėje bei Melnragėje.

Klaipėdoje besilankanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad parenkant vietą terminalo statybai būtina įvertinti visas rizikas, atsakingai atlikti poveikio aplinkai vertinimą, atvirai informuoti žmones ir laikytis aukštų statybos ir aplinkosaugos reikalavimų.

Šalies vadovės teigimu, vieno svarbiausių energetinei nepriklausomybei projekto – suskystintų dujų terminalo statybų darbų tempai nepateisinamai lėti, tačiau padėtis keičiasi – Klaipėdos miesto savivaldybė, uostas ir AB “Klaipėdos nafta” pradeda dirbti išvien, kad terminalas būtų pastatytas kaip įmanoma greičiau.

Prezidentės įsitikinimu, Klaipėdoje vykdomi strateginiai projektai – suskystintų dujų terminalas, “NordBalt” jungtis, pirmoji Baltijos valstybėse atliekų deginimo ir biokuro kogeneracinė elektrinė – ne tik alternatyva rusiškoms dujoms, bet ir galimybė sumažinti šilumos ir elektros kainas. Šalies vadovė pabrėžė, kad plečiant AB “Klaipėdos nafta” importą galima užtikrinti konkurencingesnes degalų kainas.

Klaipėdos uostas, pasak Prezidentės, labai svarbus šalies ekonomikai, todėl ypatingas dėmesys turi būti skirtas ir visiems čia vykdomiems projektams. Sėkmingam uosto darbui ypač svarbus giliavandenio uosto projektas. Šalies vadovė pabrėžė, kad uosto plėtros planų neturi stabdyti biurokratiniai suvaržymai, bei paragino Klaipėdos miesto savivaldybę operatyviau priimti uosto plėtrai svarbius sprendimus.

D. Grybauskaitė Klaipėdos uoste susitiko su AB “Klaipėdos nafta”, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais, miesto savivaldybės vadovais, susisiekimo ir energetikos ministrais, aplinkosaugos specialistais ir aptarė valstybei svarbius Klaipėdoje vykdomus strateginius projektus.

Popietę šalies vadovė plauks akvatorija ir apžiūrės uostą, galimą suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos vietą, lankysis AB “Vakarų laivų gamykla”.

Lietuva Andriaus Kubiliaus lūpomis neseniai oficialiai išsižadėjo pretenzijų į regioninį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Atrodo, kad šis ES pažadėtų lėšų kąsnis be kovos atiteks kaimynams latviams. Jeigu, žinoma, jie sugebės Briuselį įtikinti, kad vienas Baltijos pakrantėje projektuojamų SGD terminalų nusipelno trijų Baltijos šalių bendro projekto vardo.

Vidinės kautynės dėl SGD terminalo

Latvijos energetikos bendrovė “Latvenergo” kol kas nepristatė oficialių jau baigiamos SGD terminalo Latvijoje galimybių studijos rezultatų, tačiau esminius skaičiavimus bendrovės atstovai, bandydami atgrasinti kaimynus nuo konkurencijos dėl regioninio terminalo, pateikė gerokai anksčiau. “Latvenergo” tyrimų ir plėtros direktorius Maris Balodis paskelbė, kad tokį SGD terminalą planuojant Estijoje, Paldiskio uoste, vien į naujus vamzdynus ir kompresorines bei matavimo stotis tektų investuoti apie 300 mln. eurų. Regioninio terminalo dislokacijos vieta pasirinkus Klaipėdą, analogiškų investicijų prireiktų dar daugiau. Atrodo, kad Lietuvos pusė nėra linkusi neigti tokių latvių skaičiavimų, todėl ir kalba apie vietinei rinkai skirtą terminalą. Tiesa, įtartinai galingą – pajėgiantį patenkinti visą dabartinį šalies gamtinių dujų poreikį.
Lietuva yra daugmaž apsisprendusi dėl terminalo vietos Kiaulės Nugaros saloje, pylimu sujungtoje su Smeltės pusiasaliu, tačiau daug uostų turinčioje Latvijoje tebevyksta karštos vidinės diskusijos. “Latvenergo” vadovų nuomone, ekonominiu požiūriu labiausiai apsimokėtų terminalą statyti Rygoje ar jos apylinkėse. Dujų kompanija “Itera Latvija” terminalo statyboms sostinės uoste jau rezervavo žemės sklypą. Tuo tarpu Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis yra pasisakęs už mažą Skultės uostelį. Vilčių dar nepraranda ir Ventspilis bei Liepoja, nors artimiausias Lietuvai latvių uostas šansų šioje kovoje turi bene mažiausiai.

Modernizuoja esamas elektrines

Neseniai Vilniuje viešėję “Latvenergo” atstovai tvirtino, kad galutinio sprendimo dėl SGD terminalo vietos Latvijoje dar nėra. Gatis Junghanas, “Latvenergo prekybos” generalinis direktorius, “Veidui” teigė, kad į šiuos klausimus galiausiai atsakys galimybių studija.
“Kol kas aktualiausias Latvijai energetikos klausimas yra didžiųjų, dujas deginančių šiluminių elektrinių renovacija. Prieš keletą metų modernizavome 140 MW galios ŠEC-1, 2009-ųjų pabaigoje – 400 MW galios ŠEC-2. 2013 m. planuojame paleisti antrąjį ŠEC-2 bloką, kuris dirbs kogeneracijos režimu – tai bus dar 400 MW. Be to, vyksta nuolatinis trijų didžiųjų hidroelektrinių, stovinčių Dauguvos upėje, modernizavimas, kad jos iš tokio pat vandens kiekio pajėgtų generuoti daugiau elektros energijos”, – svarbiausius kaimynų vykdomus projektus vardijo G.Junghanas.
Pašnekovas pripažįsta, kad kol kas Latvija jaučia bazinių elektros energijos galingumų stoką – ypač vasarą, kai ir hidroelektrinės, ir kogeneracinės jėgainės gamina mažiausiai energijos. Tačiau pabrėžia, kad po poros metų, paleidus antrąjį ŠEC-2 bloką, “Latvenergo” pajėgs aprūpinti elektros energija visus savo šalies vartotojus. Per metus dujas deginančios Latvijos elektrinės pagamina maždaug 2 TW, o hidroelektrinės – 3 TW elektros energijos, nors šis santykis kasmet svyruoja dėl gamtinių veiksnių.
Todėl dalyvavimas Visagino atominės elektrinės projekte, G.Junghanso nuomone, Latvijai būtų naudingas tik galvojant apie nuoseklų elektros energijos poreikių didėjimą šalyje, ir tik su sąlyga, kad iš VAE gaunama elektra būtų pigesnė nei gaminama Latvijoje.
Ar Latvijoje vartotojai irgi gąsdinami žiemą išaugsiančiomis centrinio šildymo kainomis? “Praėjusios dvi žiemos pas mus buvo gerokai šaltesnės nei vidutinės, todėl manome, kad šildymo išlaidos ateinančią žiemą smarkiai nesiskirs nuo praėjusių. Mūsų šalyje dujos centralizuotam šildymui naudojamos tik didžiuosiuose miestuose, o provincijoje dažniau naudojama biomasė. Net 40 proc. šilumos Latvijoje išgaunama būtent iš biomasės – tai puikus rodiklis net ES valstybių kontekste. Ateityje biomasės planuojame naudoti dar daugiau”, – komentavo “Latvenergo prekybos” generalinis direktorius.

Lietuva, plėtodama savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, neketina konkuruoti su Latvija dėl Europos Sąjungos lėšų pritraukimo regioninio suskystintų dujų terminalo statyboms kaimyninės valstybės teritorijoje, trečiadienį po susitikimo su Latvijos Ministru Pirmininku Valdžiu Dombrovskiu patvirtino Premjeras Andrius Kubilius.

“Kaip žinote, Baltijos valstybėse yra diskutuojama apie regioninį dujų terminalo projektą, bet taip pat planuojami ir vietiniai vietinėms reikmėms reikalingi terminalai. Mano įsitikinimu, šie projektai nėra tarpusavyje vienas kitą paneigiantys ir, ypač matant pasaulinę suskystintų dujų vystymosi perspektyvą, mes einame teisingu keliu – plėtojame ir vietinius terminalus, ir tikiuosi, kad rasime sutarimą ir dėl regioninio terminalo, kuris galbūt pritrauks ir ES finansavimą”, – kalbėjo A. Kubilius.

Į klausimą, ar Lietuva, plėtodama savo projektą, neketina konkuruoti su Latvija dėl Europos Sąjungos lėšų pritraukimo, A. Kubilius atsakė, kad konkuruoti neketinama, ES lėšos gali būti pritrauktos ir į regioninį terminalą.

V. Dombrovskio teigimu, artimiausiu metu baigta planuojamo regioninio suskystintų dujų terminalo galimybių studija, ir paaiškės, ar šis projektas bus finansuojamas ES lėšomis.

ELTA primena, kad Lietuvoje suskystintų dujų terminalą tikimasi pastatyti ir paleisti eksploatuoti iki 2014 metų. Skaičiuojama, kad terminalo statyba kainuos apie 200 mln. eurų, iki 20 proc. šios sumos galėtų padengti privatus investuotojas. Investavimo galimybėmis į terminalo statybą domisi JAV kompanija “Cheniere Energy”.

Šiuo metu svarstomi labai konkretūs teritorijų planavimo, žemės perdavimo reikalai. Iki liepos vidurio tikimasi baigti žemės planavo darbus, o patikslintas terminalo statybos darbų grafikas bus patvirtintas birželio pradžioje.

Nustatyta, jog tinkamiausia vieta suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai yra pietinė Klaipėdos jūros uosto dalis ties Kiaulės nugara. Terminalas būtų plaukiojantis ir turintis saugyklą.

Terminalo pajėgumas ties Kiaulės nugara būtų nuo 2 iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tokio terminalo statyba, ekspertų vertinimu, kainuotų pigiau nei sausumoje. Lietuvai tinkamiausias būtų laivas-saugykla su įranga. Laivas nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų laivas tiekėjas su dujomis.

Kad sėkmingai veiktų terminalas, prieš tai reikia pabaigti statyti dujotiekį Klaipėda-Jurbarkas, kuris stringa dėl finansavimo.

Terminalo statyba ties vadinamąja Kiaulės nugaros sala ne kartą buvo kritikuota aplinkosaugininkų, nes saloje peri reti paukščiai.

Valstybės valdoma bendrovė “Klaipėdos nafta”, įgyvendinanti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, netrukus ketina skelbti specialaus laivo įsigijimo konkursą, o dėl dujų tiekimo tariasi su tarptautinėmis kompanijomis “British Petroleum”, “Shell” ir kitomis.

“Laivo užsakymo konkursą tikimės skelbti netrukus, o kada fiziškai tą laivą pradės montuoti, dar sunku pasakyti: gal šių metų pabaigoje, gal kitais metais”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė “Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Anot jo, ar specialus laivas bus įsigyjamas ar nuomojamas, lems ekonomiškiausias pasiūlymas.

“Klaipėdos nafta” aktyviai ieško ir galimų dujų tiekėjų būsimam terminalui – neseniai bendrovė pasirašė ketinimų protokolą dėl dujų tiekimo galimybės ateityje su JAV energetikos kompanija “Cheniere”. Šiuo metu dairomasi ir kitų galimų tiekėjų.

“Durų neuždarome, tariamės ir su kitais didžiaisiais tiekėjais – “British Petroleum”, su “Shell” ir dar su ispanų tiekėjais. Bet kokiu atveju, turės būti konkursas”, – teigė R. Masiulis.

Planuojamas terminalo pajėgumas būtų nuo 2 iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus. Pagal siūlomą terminalo technologiją, numatoma, kad laivas, kurio talpyklose būtų dujos, nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų kitas laivas, kuris atgabentų dujų. Lietuva siekia, kad terminalas būtų pradėtas statyti šiemet, o galutinai veikti jis turėtų pradėti 2014 metais.

Suskystintų dujų terminalas bus pastatytas ir pradės veikti iki 2014-ųjų metų. Skaičiuojama, kad terminalo statyba kainuos apie 200 mln. eurų, apie 20 proc. šios sumos galėtų padengti privatus investuotojas. Investavimo galimybėmis į terminalo statybą domisi JAV kompanija “Cheniere Energy”.

Kaip po suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos pirmojo posėdžio sakė Premjeras Andrius Kubilius, šiuo metu svarstomi labai konkretūs teritorijų planavimo, žemės perdavimo reikalai. Iki liepos vidurio tikimasi baigti žemės planavo darbus, o patikslintas terminalo statybos darbų grafikas bus patvirtintas birželio pradžioje.

Paprašytas pakomentuoti pasirodžiusią informaciją, kad amerikiečių kompanija “Cheniere Energy” pasiryžusi investuoti į terminalo statybą, A. Kubilius sakė, kad galimybė tai svarstyti yra.

“Bet mes pradedame visus darbus savo jėgomis, tai yra “Klaipėdos naftos”, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Vyriausybės, savivaldybės jėgomis. Nuosekliai plėtodami ir įgyvendindami šį projektą ieškosime ir atsakymų į tokius klausimus”, – po komisijos posėdžio sakė Ministras Pirmininkas.

Siekiant sudaryti alternatyvas iš Rusijos dujų milžinės “Gazprom” gaunamoms dujoms, dujas į suskystintų dujų terminalą gali tiekti Amerika, Norvegija ar Kataras.

Visos trys Baltijos šalys norėtų statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus. Tai paaiškėjo per Taline šeštadienį įvykusį Lietuvos, Latvijos Ir Estijos premjerų susitikimą, skirtą aptarti SGD terminalo statybos projektą.

Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius gegužės 13-15 dienomis su darbo vizitu lankosi Estijoje, kur dalyvauja tarptautinėje Lenarto Merio (Lennart Meri) konferencijoje, primena ELTA.

Latvijos Premjeras Valdis Dombrovskis susitikime akcentavo, kad SGD terminalą statyti naudingiausia jo šalyje, nes čia yra terminalui reikalinga infrastruktūra.

Kadangi Lietuva ir Estija taip pat nori statyti terminalus, premjerai susitarė palyginti tokių projektų galimybių tyrimų rezultatus.

Latvijoje SGD terminalo projekto tyrimai bus užbaigti birželį, Estijoje – spalį, o Lietuvos terminai dar nežinomi, teigiama naujienų agentūros LETA pranešime.

ELTA primena, jog gegužės 9 d. Lietuvos Vyriausybė pasitarime nusprendė sudaryti Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisiją.

SGD terminalą Lietuvoje ketinama pradėti statyti šiemet, o galutinai veikti jis turėtų pradėti 2014 metais, iki tol ketinama įgyvendinti ir dujų sektoriaus pertvarką.

“Planai lieka, kad pirmieji darbai jau būtų pradėti daryti šiais metais, bet visiškai terminalas veiktų 2014 metais. Tam, kad jis pilnai veiktų, reikia ne tik pastatyti patį terminalą, dujotiekį nuo Jurbarko iki Klaipėdos, bet ir įgyvendinti visą dujų sektoriaus pertvarką, vadinamąją Trečią direktyvą”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Pasak Vyriausybės vadovo, gegužės mėnesį ketinama išrinkti konsultantą, kuris, žinodamas tokių terminalų veiklos pasaulinę praktiką, padėtų realizuoti projektą.

Ketinama statyti plaukiojantį suskystintų dujų terminalą – prie krantinės laikant prišvartavus tam skirtą specialų tanklaivį, o kitu tanklaiviu atsigabenant suskystintų dujų.

Ateityje, pasak Premjero A. Kubiliaus, gali būti sprendžiama ir dėl dujų saugyklos reikalingumo. Šį klausimą A. Kubilius vadino ne pirmos svarbos dalyku.

Suskystintų dujų terminalo statybos metu reikalingus finansus norima sutelkti valstybės rankose ir tik jau pradėjus veikti terminalui svarstoma tartis ir su regiono partneriais dėl jų prisidėjimo prie terminalo veiklos.

Lietuvos energetikai teigia, kad kurti suskystintųjų dujų terminalą su latviais yra pigiausias variantas Lietuvai.

Dienraštis “Lietuvos rytas” rašo, kad buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovas Vidmantas Jankauskas stebisi Energetikos ministerijos užsispyrimu.

“Neapsimoka kiekvienai šaliai turėti po savo terminalą. Tai nenaudinga. Latviai turi visą infrastruktūrą, jie siūlo veikti kartu. Akivaizdu, kad tai – geresnis variantas negu statyti Lietuvoje ir investuoti 700 milijonų litų”, – kalbėjo V.Jankauskas.

Anot jo, ekonominiai skaičiavimai turi būti svarbesni už principus.

Teigiama, kad Latvijos projektas būtų naudingesnis ir politiniu požiūriu. Estija turi jungtis su Suomija, Lietuva stato elektros tiltą į Švediją, bus tiesiamas dujotiekis į Lenkiją.

“Komerciniu požiūriu jis Baltijos šalims būtų tinkamiausias. Latviai pajėgūs pastatyti terminalą, nes jie jau turi tokios patirties, gaus ES paramą. Be to, reikės mažiau investicijų”, – vardijo privalumus akademikas Jurgis Vilemas.

Jeigu latvių terminalas bus paskelbtas regioniniu, jis gaus ES paramą. Be to, latviai turi dujų saugyklą Inčiukalnyje, iš kurio Lietuva pumpuoja dujas, kai jų prireikia. Praplėtus jį, investicijos būtų kur kas mažesnės nei į naująjį terminalą.

Skaičiuojama, kad išplėtus Inčiukalnio saugyklą, joje būtų galima laikyti 3,2 mlrd. kubinių metrų dujų. Dabar -2,3 mlrd. kubinių metrų.

Nuosavo dujų terminalo statybą Lietuvoje palaiko ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kelerius metus, kaitaliojantis politinėms srovėms ir magnatų nuotaikų vėjams, būsimasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas buvo blaškomas Lietuvos pakrantėmis tarsi Skrajojantis Olandas. Ilgokai regėtas ties pratęstu į jūrą šiauriniu uosto vartų molu, vėliau trumpam pasivaideno Būtingėje, o šį pavasarį buvo pastebėtas jau vidinėje uosto akvatorijoje, prie “Klaipėdos naftos” krantinių. Tos pačios “Klaipėdos naftos”, dėl kurios prieš pusantrų metų tarpusavyje pešėsi net trys šalies ministerijos: Ūkio, Energetikos ir Susisiekimo, ir kuriai šią vasarą buvo patikėta motiniškai rūpintis vienu iš strateginių mūsų energetikos vaiduoklių. Specialiai tam “Klaipėdos naftoje” netgi įsteigtas SGD terminalo direktoriaus etatas, tačiau vaiduoklio direktorius pasirodė esąs toks pat vaiduoklis: neprabėgus nė trims mėnesiams jo neliko.

Vasarop terminalo šmėkla ėmė dvejintis: Energetikos ministerija ir toliau tvirtino reginti ją uosto vartų apylinkėse, o “Achemos grupė” – priešingame uosto gale, ties Smeltės pusiasaliu gilinant farvaterį supiltoje Kiaulės Nugaros saloje.

Apie tai, kad vaiduoklis nejuokais ketina čia apsistoti, nedviprasmiškai bylojo “Achemos grupės” iniciatyva Klaipėdoje surengtas seminaras SGD terminalo klausimais, pranašiški Bronislovo Lubio pareiškimai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje ir paties uosto direkcija, susirūpinusi savo jurisdikcijon perimti minėtą salą. Mat paaiškėjo, kad tokios salos žemės kadastruose apskritai nėra. Formaliai Kiaulės Nugara yra ne sausuma, o akvatorija, be to, įstrižu brūkšniu planuose padalyta į dvi dalis: šiaurinis jos trečdalis priklauso jūrų uostui, o likę du trečdaliai – Vidaus vandens kelių direkcijai. Ir nors Vyriausybė žada žaibišką 2014-aisiais turinčio pradėti veikti terminalo proveržį, per porą mėnesių taip ir nepasiūlė būdo, kaip, išvengiant vėžlio tempais rengiamo detaliojo plano, paversti popierinį vandenį teisėtai uostui priklausančia sala.

Pranašumai ir pavojai

Taigi tai, kad prieš porą savaičių galutinę ataskaitą pateikusi Energetikos ministro sudaryta tarpžinybinė darbo grupė tinkamiausia vieta SGD terminalui nurodė Kiaulės Nugarą, netapo didele staigmena. Artimiausi numatytosios vietos kaimynai uoste – Jūrų perkėlos terminalas ir “Klasco” operuojamos krantinės, todėl tikėtina, kad vėlesniuose projekto etapuose, Vyriausybei apsisprendus dėl statybos darbų finansavimo sistemos, “Achemos grupė”, gyvybiškai suinteresuota konkurencingomis gamtinių dujų kainomis, sieks įtakos būsimojo terminalo veikloje. Preliminari terminalo kaina – 200 mln. eurų, tačiau ji didėtų, jei vietoj belgų įmonės “Exmar” pasiūlyto laivo su SGD išdujinimo įranga naudojimo varianto būtų pasirinkta stacionarių talpyklų krante statyba.

Terminalo kainą gali padidinti ir aplinkosaugininkų reikalavimai, mat projekto dar laukia poveikio aplinkai vertinimo studijos etapas. Sprendžiant iš griežtų pirmųjų reakcijų, šis barjeras terminalo prie Kiaulės Nugaros salos projektuotojams bus nelengvas. Pirma, tektų pasirūpinti šiuo metu saloje perinčių retų paukščių rūšimis: tam gali būti reikalaujama atokiau nuo uosto supilti naują salą. Kita vertus, gilinant laivybos kanalą (o gilinti iki terminalo bet kuriuo atveju reikės) tokį reikalavimą nebus sunku įgyvendinti: iš dugno iškastas gruntas būtų pilamas nurodytoje vietoje, o ne gabenamas į atviroje jūroje esantį dampingo rajoną.

Nauja sala padėtų spręsti ir žvejams aktualią problemą: stabdytų dėl išgilinto uosto audrų metu didėsiantį sūraus vandens pratekėjimą į marias, verčiantį atsitraukti gėlavandenių žuvų rūšis, ir priešingai – pernelyg intensyvų Kuršių marių vandens debitą į Baltijos jūrą. Tam, kad tokie procesai būtų valdomi, šiaip ar taip, tektų galvoti apie protakų siaurinimą. Tačiau tuomet dėl sraunesnių srovių gali tekti papildomai tvirtinti krantus.

Nors darbo grupės ataskaitoje teigiama, kad Kiaulės Nugaros variantas neturi esminių neigiamų argumentų, specialistai įžiūri jame “kabliukų”. Visų pirma – išilgai viso miesto 15 km ilgio laivybos kanalu maždaug kas aštuonios dienos būtų dujovežiais gabenamas pavojingas krovinys, o Klaipėdos uostas navigaciniu požiūriu nėra toks paprastas. Paties terminalo vieta dėkinga tuo, kad arti jo nei viename marių krante nėra gyventojų, tačiau ilgesni transportavimo atstumai lemtų ir didėjančią grėsmingų incidentų riziką, ir uosto veiklos ribojimą dujovežių įvedimo operacijų metu. Be to, dujų vamzdžių projektuotojams tektų derinti planus su tarptautinės elektros jungties “SwedLink” tiesėjais, taipogi ketinančiais tempti kabelius šiame rajone.

Žinoma, Kiaulės Nugaros variantas turi ir pranašumų: nuo bangų apsaugota laivų švartavimo vieta, ties Jūrų perkėlos terminalu esantis laivų apsisukimo ratas, kurį tektų tik šiek tiek pagilinti, ir patogus SGD terminalo jungčių su magistraliniais dujotiekiais maršrutas.

Jei aplinkosaugininkams vis dėlto pavyktų įrodyti, kad tokio terminalo Kiaulės Nugaros saloje būti negali, kaip pirmąją alternatyvą darbo grupė nurodė SGD terminalo planavimą atviroje jūroje ties šiauriniu uosto vartų molu, kaip antrąją – vaiduoklio sugrįžimą į “Klaipėdos naftą”. Išorinio uosto atveju gerokai išaugtų terminalo kaina, be to, dujovežiai būtų neapsaugoti nuo bangavimo. Prie “Klaipėdos naftos” krantinių nepalankių krypčių vėjų įsiūbuotų bangų aukštis taipogi siekia 1–1,5 m. Be to, abiem atvejais lauktų ilga kova su nepageidaujančiais gretimai dar vieno terminalo Melnragės gyventojais ir galvosūkis, kaip rasti laisvą 50 m pločio teritorijos tunelį jungčiai iki magistralinio dujotiekio.

Energetinio saugumo kaina

Nors pristatant SGD terminalo naudą gyventojams dažniausiai akcentuojamas lengviausiai suvokiamas argumentas – atpigsiančios dujos, iš tiesų jam pagrįsti naudojamas pastaraisiais metais dėl staigaus ekonomikos smukimo susidaręs gamtinių dujų kainų atotrūkis ilgalaikių ir momentinių sutarčių rinkoje. Vis dėlto ekonominių ciklų kreivės vingiuoja, ir prognozuojama, kad SGD kainos susilygins su vamzdynais tiekiamų dujų kainomis jau 2012 m. Nereikia pamiršti, kad normaliomis, neperteklinės rinkos sąlygomis vamzdynais tiekti dujas yra pigiau, negu jas suskystinti, krauti į brangiai kainuojančius laivus ir galiausiai pristatymo vietoje vėl paversti dujomis: papildomi procesai reikalauja sąnaudų. Atsakymo, kas šias sąnaudas prisiims tuo laikotarpiu, kai terminalą eksploatuoti nebus ekonomiškai naudinga, kol kas iš Energetikos ministerijos neišgirdome.

Tam, kad galėtume nors iš dalies amortizuoti SGD rinkai nepalankius laikotarpius ir pasinaudoti sezoniniais gamtinių dujų kainų svyravimais, reikėtų statyti ir požeminę gamtinių dujų saugyklą Syderiuose, kuri kainuos brangiau nei pats importo terminalas.

Ir tai dar ne viskas. Klaipėdą su rytiniais šalies rajonais jungiančio dujotiekio pralaidumas šiuo metu tesiekia 600 mln. kubinių metrų per metus, o vienas vidutinio dydžio tanklaivis dujų atgabena iki 72 mln. kubinių metrų. Akivaizdu, kad esamo dujotiekio pralaidumo nepakanka, todėl kartu tenka ieškoti lėšų dujotiekio atšakos tarp Klaipėdos ir Jurbarko statybai. “Lietuvos dujų” sutartis su Lietuvos Vyriausybe numato, kad pusė projekto sumos bus dengiama ES fondų lėšomis, tačiau žadėtos finansinės injekcijos dujininkų bendrovė tebelaukia.

Ir paskutinis svarbus klausimas: ar neatsitiks taip, kad didžiąją dalį visų trijų minėtų gamtinių dujų objektų statyboms reikalingų lėšų (kartu su bankų palūkanomis) dengs ne komerciniai Vyriausybės – pagrindinės SGD terminalo akcininkės – partneriai, o mes, paprasti dujų vartotojai? Prisiminus į tarifus ketinamų įskaičiuoti “visuomenės interesus atitinkančių paslaugų” praktiką elektros energijos jungčių finansavimo projektuose – labai panašu į tai.
Tik ar pigs tuomet Lietuvos vartotojams gamtinės dujos?

Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl Energetikos infrastruktūros prioritetų iki 2020 m. Jame įtvirtinti visos ES taip pat ir Baltijos šalių elektros, dujų ir naftos infrastruktūros projektai ir poreikiai, atsižvelgiant į dabar egzistuojančias problemas.

“Vertinant šio komunikato įtaką visai Europai, jis reiškia energetikos iššūkių sprendimą kolektyviniu būdu ir bendros ES energetikos politikos įgyvendinimo pradžią. Baltijos šalims ir Lietuvai dokumentas garantuoja, kad regionas bus prijungtas prie ES dujų ir elektros infrastruktūros,” – teigia Europos Parlamentaras Zigmantas Balčytis.

Anot jo, ypač svarbu tai, kad Komisijos komunikate kaip svarbiausia jungtis integruojanti Baltijos regioną į ES infrastruktūrą, įvardijamas reversinis (dvipusis) Lietuvos – Lenkijos dujotiekis. “Šis dokumentas ne tik užtikrina šio prioritetinio objekto finansavimą, bet taip pat yra ir Lietuvos – Lenkijos derybų saugiklis, neleidžiantis vienai iš šalių apsigalvoti ar projektą nepagrįstai užvilkinti”,- tvirtina Z.Balčytis.

Parlamentaro nuomone, kita svarbi žinia Lietuvai yra ta, kad Komisija pripažįsta suskystintų dujų terminalo poreikį mūsų regione. “Toks poreikis įvardijamas, tačiau, kuri šalis jį įgyvendins, dar nėra aišku, todėl mūsų valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad SDT statybos Klaipėdoje būtų patvirtintos ES lygmenyje,” – sako Z.Balčytis.

Europos Komisijos komunikate dėl Energetikos infrastruktūros prioritetų iki 2020 m. taip pat įtvirtinama, kad visos ES mastu turi būti kuo skubiau atnaujintos elektros jungtys, numatoma, kad netolimoje ateityje daug atsinaujinančios energijos bus gaunamos iš saulės ir vėjo parkų Pietų Europoje ir biomasės įrenginių Centrinėje ir Rytų Europoje, o vadinamosios “protingosios” jungtys leis sumažinti atsinaujinančios energijos perdavimo kainas.

Lietuvos energetinei nepriklausomybei itin svarbus suskystintų dujų terminalas Klaipėdos jūrų uoste turėtų pradėti veikti po ketverių metų, o jo statybos kaina neturėtų perkopti 200 mln. eurų.

Energetikos ministro įsakymu įsteigta tarpžinybinė darbo grupė, nuo birželio nagrinėjusi 15 galimų vietų, kur būtų galima statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGDT), pateikė išvadas, kad tinkamiausia vieta strateginio energetikos objekto statybai yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties vadinamąja Kiaulės nugaros sala, o geriausias techninis sprendimas – plaukiojantis išdujinimo įrenginys, kuriame būtų ir galimybė saugoti suskystintas gamtines dujas.

Darbo grupei buvo pavesta parengti pasiūlymus dėl SGDT statybos vietos, technologijos ir galimos finansavimo schemos.

„Lietuvos žinios“ rašo:

“Toks sprendimas yra sparčiausiai įgyvendinamas, jis vienas pigiausių, tokį terminalą lengviausia būtų prijungti prie magistralinių dujotiekių, meteorologinių sąlygų įtaka – minimali, be to, perspektyvoje esama plėtros galimybių”, – svarbiausius pasirinkimo argumentus nurodė darbo grupės pirmininkas, energetikos viceministras Romas Švedas.

Pagal siūlomą terminalo technologiją numatoma, kad laivas, kurio talpyklose būtų laikomos dujos, nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų kitas laivas, kuris atgabentų dujų.

Viceministro R.Švedo teigimu, preliminariais vertinimais, toks terminalas galėtų kainuoti iki 200 mln. eurų (apie 690 mln. litų), ir tai gerokai mažiau nei SGDT statant sausumoje. Tačiau terminalo finansavimo modelis kol kas nenumatytas. “Šiandien atsakymų neturime. Toks klausimas buvo suformuluotas tarpžinybinei darbo grupei, tačiau mes savo ataskaitoje rašome, kad, deja, negalime pasisakyti šiuo klausimu, kadangi tai priklauso nuo daugelio faktorių. Formuojant patį projektą bus atsakyta, kas statys, kaip statys, kiek tai kainuos, iš kur finansuosime”, – sakė R.Švedas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau yra teigęs, kad Lietuva svarsto galimybę SGDT pastatyti savo lėšomis, paskui pasidalyti jo akcijomis su Latvija ir Estija atsižvelgiant į suvartojamų dujų kiekį. “Tam, kad suskystintų dujų terminalą pastatytume greitai, o ne vestume ilgas derybas su partneriais, preliminariai matome, kad turime jį pastatyti savo jėgomis, bet vėliau mielai pasidalysime to terminalo akcijas su Latvija ir Estija, atsižvelgdami į suvartotų gamtinių dujų kiekį. Šios valstybės turės atitinkamai sumokėti, kiek Lietuva investavo už tą dalį, kuri joms atitektų”, – yra sakęs A.Sekmokas.

Kaip žinoma, Lietuva gamtines dujas gauna tik iš Rusijos dujų monopolininkės “Gazprom” vieninteliu keliu – vamzdynais tranzitu per Baltarusiją. Su Vakarų dujų tinklais Lietuvos dujotiekių sistema iki šiol nesujungta. Vertinama, kad SGDT yra greičiausiai ir efektyviausiai dujų tiekimo priklausomybę panaikinantis projektas. Jis leistų dujas atsigabenti iš kitų šalių, tikėtina, ir už mažesnę kainą, jei tokia nusistovėtų rinkoje. Ekspertai teigia, kad Lietuvai turint alternatyvą jai parduodamų dujų kainą greičiausiai sumažintų ir “Gazprom”. Taip pat būtų išvengta rizikos dėl dujų tiekimo vamzdynais sutrikimų. Anot viceministro, manoma, kad SGDT pradės veikti 2014 metais.

Pagal dujų suvartojimo kiekį pagrindiniai dujų vartotojai yra išsidėstę šalies rytinėje ir vidurinėje dalyse, o šiuo metu dujotiekio pralaidumas iš Klaipėdos rytų kryptimi yra ribotas ir siekia vos 0,6 mlrd. kubinių metrų per metus.

Taip pat svarstoma, kad ateityje, siekiant efektyviai naudoti tiek SGDT, tiek galimos požeminės dujų saugyklos pajėgumus, dujų perdavimo sistemos pralaidumą iš Klaipėdos į šalies rytinę dalį būtų galima dar labiau padidinti.

Anot energetikos viceministro, darbo grupė svarstytus 15 terminalo statybos vietų suskirstė į 4 grupes – bene geriausiu variantu pripažinta vieta ties Kiaulės nugaros sala, buvo nagrinėta galimybė statyti įrenginius prie šiaurinio Klaipėdos uosto molo, įrengiant krantinę arba išorinį giliavandenį uostą, taip pat uosto šiaurinėje dalyje prie I-III krantinių bei atviroje jūroje tarp Palangos ir Būtingės į vakarus nuo Kuršių nerijos.

Statybų prie uosto I-III krantinių variantas įvertintas nepalankiai dėl to, kad terminalo statyba sausumoje būtų gerokai brangesnė, be to, būtų itin apsunkinta jūrų uosto navigacija. Terminalo atviroje jūroje variantas netenkina dėl ypač didelės meteorologinių sąlygų įtakos terminalo darbui. “Vidutiniškai per metus būna tik 86 neaudringos dienos, todėl saugumas vargu ar būtų užtikrintas”, – sakė R.Švedas.

Energetikos viceministras teigė, kad prieš pradedant įgyvendinti terminalo projektą bus atsižvelgta ir į aplinkosaugos kriterijus: “Išsami aplinkosaugos studija turės būti atlikta – tik gavę aplinkosaugininkų pritarimą galėsime toliau įgyvendinti tokį projektą.

„Vakarų ekspresas“ praneša:

Vakar Energetikos ministerija oficialiai patvirtino tai, kas jau buvo kalbama senokai – geriausia vieta suskystintų dujų terminalui yra Kiaulės Nugaros sala pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. Tiesa, vakar patikslinta, kad geriausias yra plaukiojančio terminalo variantas – čia stovėtų laivas-saugykla su specialia įranga, o prie jo periodiškai atplauktų tankeriai su suskystintomis dujomis.

Darbo grupė, kurioje dalyvavo premjero tarnybos, Energetikos, Užsienio reikalų, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų, Uosto direkcijos, AB “Klaipėdos nafta” ir “Achemos grupės” atstovai, apsvarstė 15 galimų terminalo statymo vietų alternatyvų.

Teigiama, kad suskystintų dujų terminalas yra “didžiausia dujų tiekimo saugumo efektą duodanti ir greičiausiai dujų tiekimo priklausomybę panaikinant alternatyva”.

Dabartinis metinis dujų poreikis Lietuvoje svyruoja nuo 2,5 iki 3,2 mlrd. kub. m. Atsižvelgiant į pramonės poreikį ateityje prognozuojama, kad jis išaugs iki 3-5 mlrd. litų. Anot išvadų, pirminiame etape reikėtų pastatyti 2-3 mlrd. kub. m metinio pajėgumo terminalą.

Ties Kiaulės Nugara stovėtų laivas-saugykla su suskystintų dujų sudujinimo įranga. Laivas nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų tankeris su dujomis.

Statyti tokį terminalą tarpžinybinei grupei siūlė Belgijos kompanija “Exmar”. Anot jos ekspertų, nedidelis, 60 tūkst. kub. m talpos laivas dujovežis į tokį terminalą turėtų atplaukti kartą per 8 dienas.

Skaičiuojama, kad tokio terminalo statyba kainuotų iki 200 mln. eurų. Techninę terminalo užduotį planuojama parengti iki šių metų pabaigos, o jis veikti galėtų pradėti 2014-aisiais.

Kaip antra alternatyva nurodytas giliavandenis uostas (neigiami argumentai – neaiškios tokio uosto statybos perspektyvos ir kaina, ilgai užtruksiantis ir sudėtingas prisijungimas prie magistralinio dujotiekio dėl būtinybės aplenkti Klaipėdą). Trečia alternatyva įvardinama šiaurinė uosto dalis prie “Klaipėdos naftos” (neigiami argumentai – brangesnis terminalo įrengimas, mažas atstumas iki gyvenamųjų rajonų, apsunkinta navigacija, sudėtingas prisijungimas prie magistralinio dujotiekio, ribotos galimybės terminalo plėtrai).

Akcentuojama, kad vandenyje įrengiamų terminalų technologiniai sprendimai gali būti įvairūs, tad būtina atlikti išsamią galimybių studiją, kuri pateiktų techninę analizę dėl tinkamiausios technologijos.

Finansavimo sistemos klausimo darbo grupė nenagrinėjo, nes ji yra susijusi su konkrečiais technologiniais sprendimais.

Terminalo statyba ties Kiaulės Nugara ne kartą buvo kritikuota aplinkosaugininkų, nes saloje esą peri reti paukščiai. Darbo grupės vadovas, energetikos viceministras Romas Švedas patikino, kad bet kokia kaina terminalas šioje vietoje nebus statomas.

“Be jokios abejonės, detali aplinkosauginė studija, analizė, tyrimas turės būti padaryti ir, tik gavę aplinkosauginį pritarimą galėsime toliau įgyvendinti patį projektą. Jei aplinkosaugininkai iškels raudoną vėliavą, ieškosime kitos vietos”, – kalbėjo R. Švedas.

Skaičiai

Suskystinimo proceso metu gamtinės dujos atšaldomos iki -162 laipsnių Celsijaus.
Transportavimui skystos dujos suslegiamos iki 2-3 atm slėgio.

Skystų dujų kiekis yra 600 kartus mažesnis negu jų kiekis dujiniu pavidalu.
Suskystintos gamtinės dujos gabenamos tankeriais, kurių talpa svyruoja nuo 5 000 iki 266 000 kub. m skystų dujų. Tad vidutinis 120 000 kub. m talpos tankeris perveža 72 mln. kub. m dujų.

Šalčiausią žiemą Lietuvoje per parą suvartojama 18 mln. kub. m dujų.

„Verslo žinios“ informuoja:

Vieta suskystintų dujų terminalui pagaliau įvardyta – ties Kiaulės Nugara. Kol bus galutinai apsispręsta dėl finansavimo modelio ir gauti reikalingi leidimai, statybų įmonės dar turi pakankamai laiko pasiruošti rungtynėms dėl nemažos apimties darbų.

Tinkamiausia vieta suskystintų dujų terminalo (SDT) statybai yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties Kiaulės Nugara vadinama sala. Geriausia įrengti plaukiojantį terminalą vandenyje, jame taip pat būtų galimybė laikyti dujas. Tokias išvadas Energetikos ministerijai pateikė 4 mėn. dirbusi suskystintų dujų terminalo tarpžinybinė darbo grupė.
„Toks sprendimas yra sparčiausiai įgyvendinamas ir vienas iš pigiausiųjų. Tokį terminalą lengviausia prijungti prie mūsų magistralinių dujotiekių, meteorologijos sąlygų įtaka minimali, perspektyvoje yra galimybių plėtrai“, – pasirinktos vietos pranašumus vardija Romas Švedas, energetikos viceministras ir darbo grupės pirmininkas.
Anot “Verslo žinių”, šiuo metu esą jau yra atlikti visi reikiami projektavimo darbai ir ieškoma finansavimo šaltinių. Šis projektas kainuotų apie 160 mln. Lt. Nuo darbų pradžios Jurbarko ir Klaipėdos dujotiekį  planuojama nutiesti per porą metų

Valstybės valdoma uostamiesčio bendrovė “Klaipėdos nafta” ieško verslo plėtros konsultanto dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų.

Klaipėdos įmonė tikisi, kad trečiadienį paskelbto konkurso laimėtojas per du mėnesius parengs detalųjį planą (“road map”), informaciją dėl projekto trukmės bei numatys sąnaudas.

Pretendentai į “Klaipėdos naftos” užsakymą paraiškas gali pateikti iki lapkričio 9 dienos.

Suskystintų dujų terminalo (SDT) projekto darbo grupė jau apsisprendė dėl terminalo vietos ir technologijos bei spalio pabaigoje Vyriausybei bei visuomenei pateiks savo išvadas.

Pasak spaudos, Belgijos bendrovė “Exmar”, rugsėjį darbo grupei pristačiusi suskystintų dujų terminalo galimybių studijos galutinę ataskaitą, Lietuvai siūlo statyti plaukiojantį išdujinimo terminalą Klaipėdos uosto pietinėje dalyje prie Kiaulės nugaros.

“Exmar” skaičiavimais, nedidelis, 60 tūkst. kubinių metrų talpos dujovežis turėtų atplaukti kartą per 8 dienas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad suskystintų dujų terminalą Lietuva turi turėti iki 2014 metų.