Didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, šiemet per tris su puse mėnesio duobėse apgadinusių savo automobilius vairuotojų skaičius jau pasiekė 300, ir tai yra net 60 proc. daugiau žalų dėl duobių nei bendrovė jų užregistravo pernai tuo pat laikotarpiu. Vidutinė bendrovės atlyginta žala dėl apgadinimo duobėtose gatvėse šiemet siekia 1350 litų ir yra 25 proc. mažesnė nei pernai.

„Šiemet nuostoliams dėl duobių atlyginti rezervavome, kaip ir prognozuota, 400 tūkstančių litų. Tačiau nors pinigine išraiška nuostoliai dėl duobių panašūs kaip 2012 metais, šiemet registruojame daugiau smulkesnių pažeidimų. Tai rodo ir ženkliai sumažėjusi vidutinė žala – ji mažesnė ir palyginus su 2012, ir su 2011 metais“, – sako „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Marijus Raliūga.

Šiemet „brangiausia duobe“ galima tituluoti duobę Vilniuje, Jasinskio gatvėje, pataikius į ją automobilio VW vairuotojas prakirto karterį, apgadino automobilio dugną, o jo remontas kainuos beveik 17 tūkstančių litų. Beveik 10 tūkstančių litų draudikai atlygins automobilio „Bentley“ vairuotojui, kuris du šio automobilio ratus sugadino Ukrainoje, Kijevo mieste. Trečioje vietoje pagal tokias žalas šiemet – „Alfa Romeo“, nukentėjęs Vilniuje, Motorų gatvėje, pataikęs į duobę sugadino ratus. 2012 metais per tą patį laikotarpį „brangiausia“ duobė fiksuota Kaune, Noreikiškėse, automobilio BMW X6 remontas kainavo daugiau nei 11 tūkstančių litų.

„Peržiūrėjome labiausiai duobėse apgadintų automobilių dešimtuką: tiek šiemet, tiek pernai metais po 5 didžiausius apgadinimus mūsų klientai patyrė Kauno gatvėse, Vilniuje nukentėjo po 3 kartus. Šiemet registravome 2 žalas, viršijančias 5000 litų, kai automobiliai duobėse nukentėjo Ukrainos sostinės gatvėse“, – sako M. Raliūga.

Įvažiavus į kelyje atsivėrusias duobes, dažniausiai apgadinamos automobilio padangos, ratlankiai. Kartais duobės pasitaiko tokios, kad sugadinamos iš karto kelios ar net visos padangos, nukenčia automobilio dugnas. Pasitaiko, kad pažeidžiama automobilio važiuoklė. Žemų, prabangių, sportinių automobilių žalos yra ir dažnesnės, ir didesnės, nes tokiems automobiliams net ir mažesnė duobė atneša didesnius nuostolius.

Draudikai nuostolius, patirtus įvažiavus į duobę atlygina tiems klientams, kurie yra apdraudę savo automobilius kasko draudimu. Jei vairuotojas nėra apsidraudęs kasko draudimu (o tik privalomuoju civilinės atsakomybės) – jis gali reikalauti žalos atlyginimo iš kelio valdytojo teisminio proceso būdu.

Atšilus orams gatvėse atsivėrusios duobės ir vėl bus palopytos tik kur ne kur. Mūsų valstybė nebepajėgia prižiūrėti esamo miestų gatvių tinklo, todėl dar po dešimtmečio jų būklė gali būti katastrofiška.

Ar gatvėse ir daugiabučių kiemuose mažės duobių, ar bus sutvarkyti išklypę šaligatviai, o priemiesčių kvartaluose – išasfaltuoti dulkantys žvyrkeliai? Atėjus pavasariui tai rūpi daugeliui, deja, nieko paguodžiamo nei vienu, nei kitu klausimu pasakyti negalima.
Dauguma savivaldybių šiemet lėšų turės tik vienai kitai didesnei gatvei ar jų atkarpoms patvarkyti – didesnės apimties darbų ir gatvių rekonstrukcijų galima tikėtis tik išimtiniais atvejais. Dėl lėšų stygiaus užtaisyti pavyks tik menką dalį visų duobių, tad išvada vienareikšmiška: jokių esminių pokyčių gatvėse šiemet tikėtis neverta.
Ar mažės duobių daugiabučių kiemuose? Čia padėtis visai liūdna: daugelio savivaldybių valdininkai jau be užuolankų sako, kad šito tikėtis beviltiška, ir pataria gyventojams į savo kiemus investuoti patiems. Tą patį galima pasakyti ir priemiesčių gyventojams, kurie vis dar viliasi, kad valdininkai tesės prieš krizę duotus pažadus išasfaltuoti palei jų gyvenvietes einančius žvyrkelius, ypač jei gatvės atokesnės ir ten net nekursuoja visuomeninis transportas. Laukti gali tekti nežinia kiek, o sąžiningai sakant – jei šie darbai pajudėtų, įvyktų tikras stebuklas.

Laukti asfaltuotų kelių gali tekti visą gyvenimą

„Verčiau kelkitės gyventi į Užupį“, – tokio atsakymo, prieš kelis mėnesius susitikę su Vilniaus meru Artūru Zuoku ir paklausę, kada bus išasfaltuota nuo sostinės centro apie 16 kilometrų nutolusi Jaunystės gatvė, sulaukė šio privačių namų kvartalo, per metų metus susiformavusio plyname lauke, gyventojai. Pažadais išasfaltuoti gatvę jie buvo maitinami daugiau nei dešimtmetį, o rezultatų – jokių. Po pastarojo susitikimo su A.Zuoku daugeliui užgeso ir paskutinės viltys.
Į gyvenvietes be infrastruktūros atsikėlusiems vilniečiams teks įsisąmoninti, kad norėdami pagerinti savo gyvenimą kokybę jie turi tik vieną išeitį – investuoti į kelius patys. Tiesa, šansų, kad ir miesto valdžia prie to bent iš dalies prisidės, išlieka. Vilniaus politikai ir valdininkai jau kuris laikas bando pripratinti gyventojus prie naujųjų realijų, tarkime, pasiūlyta programa, pagal kurią savivaldybė sutinka prisidėti prie gyventojų infrastruktūros projektų lygiomis dalimis (pusę darbams reikalingos sumos skiria gyventojai, antra tiek – savivaldybė), kaip pastebi Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža, yra labai populiari.
Vilnius nėra išimtis – tie laikai, kai savivaldybių lėšomis buvo asfaltuojami keliukai atokesnėse privačių namų gyvenvietėse, jau grimzta į praeitį daugelyje savivaldybių. „Mums jau net nebežada, kad kada nors tuos darbus padarys“, – numoja ranka vienoje Kauno nuosavų namų gyvenviečių gyvenantis Tomas Andrijauskas.
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda, įsikūręs Labrenciškių individualių namų gyvenvietėje, sako, kad jis ir pats su kaimynais susimetė po 3500 Lt gatvėms išasfaltuoti. „Nes vasarą labai dulkėjo, tad nesinorėjo laukti. Reikia suprasti, kad visas gyvenimas gali praeiti, kol sulauksi finansavimo iš miesto“, – visus optimistus ant žemės nuleidžia L.Dūda.
Jis pastebi, kad Klaipėdoje jau atsiranda ir daugiabučių namų gyventojų, kurie, nebeapsikentę duobių, savo lėšomis imasi darbų, pavyzdžiui, pakloja ištisinę asfalto dangą savo kieme, kaip padarė vieni I.Kanto gatvės gyventojai. Kita alternatyva – laukti valdžios malonės, bet tokia diena gali ir neateiti, nes eilėje – daugybė laukiančiųjų. „Kiemuose padėtis labai bloga. Kasmet kiemuose padarome maždaug 150 tūkst. Lt vertės darbų, tad tvarkysime kažkiek ir šiemet, nors realus lėšų poreikis yra apie 3 mln. Lt“, – teigė L.Dūda.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Valstybinės įmonės “Kauno regiono keliai” bei UAB “Fegda” kelininkai jau baigė užtaisyti duobes vietinės reikšmės gatvių ir kelių dangose Kauno rajono Domeikavos, Lapių, Užliedžių, Ežerėlio, Kačerginės, Zapyškio, Ringaudų, Alšėnų, Akademijos, Garliavos bei jos apylinkių seniūnijose.

Šią savaitę bendrovės “Kauno keliai” ir “Kamesta” visus darbus planuoja pabaigti Babtų, Čekiškės, Vilkijos bei jos apylinkių, Vandžiogalos, Rokų, Linksmakalnio, Batniavos, Kulautuvos, Raudondvario seniūnijų vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse. Čia beliko pašiurkštinti užtaisytų duobių kraštus, kad kelininkų triūso rezultatai tarnautų ilgesnį laiką.

Taip pat šią savaitę baigti užtaisyti duobes asfalte kitose Kauno rajono savivaldybės vietose – Karmėlavos, Neveronių, Samylų, Taurakiemio seniūnijose – žada ir UAB “Kelių remonto grupė”.

Kaip teigia Kauno rajono savivaldybės mero patarėja Vilma Kasperavičienė, birželio pabaigoje arba liepos pirmoje pusėje rajone planuojama pradėti sudėtingesnius kelių (gatvių) remonto darbus pagal numatytą seniūnijų eiliškumą.

"Veido" archyvas

Dėl duobių keliuose šiemet jau apgadinta beveik 500 automobilių, kai per visus praėjusius metus jų būta kiek daugiau nei 600. Atrodo, šie metai bus rekordiniai, nes duobių sezonas baigsis tik gegužę.

Po sniegingos, šaltos ir ilgai trukusios žiemos mūsų šalies kelių būklė labai prasta. Itin niūrus vaizdas – didžiuosiuose šalies miestuose. “Daug, labai daug duobių. Kai kur net dvigubai daugiau nei pernai. Panaši situacija Vilniuje buvo gal prieš kokius penkiolika metų”, – sakė sostinės keliais besirūpinančios bendrovės “Grinda” technikos direktorius Vladimiras Grosmanas.

Kur kas konkretesnius duomenis pateikė Kauno ir Klaipėdos savivaldybės. Pernai laikinojoje sostinėje didelių, avarinių duobių plotas sudarė apie 500, o šiemet – net 1000 kvadratinių metrų. Nesunku suskaičiuoti, kad Kaune didelių, automobilius stipriai apgadinančių duobių skaičius padvigubėjo. Beveik dukart daugiau duobių atsirado ir uostamiestyje. Klaipėdos savivaldybės duomenimis per praėjusią žiemą buvo suremontuota 360, o šią žiemą – jau 570 kvadratinių metrų duobių.

O štai Kaune po detalaus gatvių patikrinimo paaiškėjo, kad laikinosios sostinės kelius reikia remontuoti iš esmės. Taip yra todėl, kad prieš kelis dešimtmečius tiestų gatvių asfaltas neatlaiko šiandieninio mašinų srauto. Tarsi to būtų maža, kelius tiesę darbininkai dar išvogė iš nemažai įvairių tiesimui būtinų medžiagų: po asfalto danga trūksta skaldos, o vietomis visiškai nėra ir pasmėlio sluoksnio. “Čia kaip suplyšę džinsai. Šiek tiek palopai, o skylės vis tiek išlenda.

Suplanuota remontuoti apie 12 gatvių, bet bus atliktas tik 5–6 gatvių kapitalinis atnaujinimas”, – sakė Kauno miesto savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Žala vienai mašinai – net 33 tūkstančiai litų

Savivaldybėms antrina ir draudimo bendrovės. Per visus praėjusius metus dėl duobių keliuose automobilius apgadino 637 vairuotojai. Šiemet iki kovo vidurio jau užfiksuoti 469 tokie įvykiai. Šis skaičius dar tikrai augs, nes duobių sezonas baigsis tik balandžio pabaigoje ar net gegužės pradžioje.

Įdomu tai, kad nors apgadintų automobilių skaičius ir didėja, išmokamų žalų vidurkis mažėja. Taip, anot draudimo bendrovių, yra todėl, kad dėl krizės pastaraisiais metais buvo nupirkta gerokai mažiau naujų automobilių, o remonto darbų įkainiai yra gerokai sumažėję. Pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus vidutinės žalos dydis sumažėjo maždaug nuo 2086 iki 1454 Lt.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai draudimo bendrovėms už duobėse apgadintus automobilius tenka pakloti išties įspūdingas sumas. “Seesam Lietuva” šiemet vienam klientui jau išmokėjo 7 tūkst. Lt. Tiek bendrovei teko atseikėti už duobėse sugadintus visus keturis 2008 metų laidos VW Tiguan ratus. “PZU Lietuva” pernai vienam vairuotojui išmokėjo 26 tūkst. Lt. Tiek kainavo 2003 metų gamybos VW Touareg važiuoklės ir priekinio buferio remontas.

Rekordinė mūsų šalies draudimo išmoka yra dar įspūdingesnė – net 33 tūkst. Lt. Tokią didelę pinigų sumą “Lietuvos draudimui” teko išmokėti už stipriai apgadintą 2008 metų Subaru Forester automobilį. Pasirodo, pernai šio SUV vairuotojas įvažiavo į balą, kurioje buvo didžiulė duobė. To pakako, kad vanduo užlietų visą variklio skyrių. Galbūt po šio itin duobėtais keliais nusėto pavasario bus sumuštas ir šis rekordas? Mes, žinoma, to nelinkėtume niekam.

Foto:
Kol vidutinė paros temperatūra nepasieks 5 laipsnių šilumos, kelininkai duobes kelyje aplopys tik laikinai. Geresnių kelių ir mažiau duobių galime tikėtis ne anksčiau kaip balandžio viduryje ar pabaigoje. Iki to laiko keliuose reikia būti atidesniais

Įlėkėte į duobę, bet neturite kasko draudimo

Savivaldybė arba kelininkai prieš kiekvieną didesnę duobę privalo pastatyti apie tykantį pavojų įspėjančius ženklus: gaireles ar ženklą “Kelio nelygumas”. Jei vairuotojas yra tikras, kad duobės pastebėti ir apvažiuoti buvo neįmanoma ir nebuvo apie tai įspėjančių ženklų, drąsiai gali kviesti policijos ekipažą.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai privalo sudaryti įvykio schemą, išmatuoti duobės gylį ir tiksliai nurodyti įvykio vietą. Jums savo ruožtu derėtų pasirūpinti bent keliomis įvykio vietos ir apgadintos automobilio dalies nuotraukomis.

Turėdami tokią medžiagą drąsiai kreipkitės į vietos savivaldybę arba kelią prižiūrinčią bendrovę. Jie privalo atlyginti patirtą žalą. Dauguma kelininkų tai padaro gera valia – be teismo įsikišimo. Vis dėlto neretai ginčą be teismo išspręsti nepavyksta. Tada belieka apsišarvuoti geležine kantrybe ir susirasti patyrusį advokatą – ypač jei nuostoliai tikrai dideli.

Ką daryti įvažiavus į duobę

Jeigu įlėkėte į duobę, kurios negalėjote pastebėti ir išvengti, nerimauti tikrai neverta. Jūsų patirtus nuostolius privalo atlyginti draudimo bendrovė (jei automobilis apdraustas kasko draudimu), vietos savivaldybė arba kelininkai. Mes patarsime ką tokiu atveju reikia daryti.

Jei turite kasko draudimą

1. Iškvieskite policijos pareigūnus. Jie turi sudaryti įvykio schemą, išmatuoti duobės gylį, užfiksuoti tikslią įvykio vietą.

2. Padarykite keletą įvykio vietos ir apgadinto automobilio nuotraukų. Galima ir mobiliuoju telefonu.

3. Per tris dienas nuo įvykio būtina pranešti draudimo bendrovei.

4. Draudimo bendrovė jums atlygins žalą, o pati patirtus nuostolius išsireikalaus iš savivaldybės arba kelininkų.

Jei kasko draudimo neturite

1. Iškvieskite policijos pareigūnus. Jie turi sudaryti įvykio schemą, išmatuoti duobės gylį, užfiksuoti tikslią įvykio vietą.

2. Padarykite keletą įvykio vietos ir apgadinto automobilio nuotraukų. Galima ir mobiliuoju telefonu.

3. Su pretenzija ir policijos įvykio schema kreipkitės į savivaldybę arba kelininkus. Jie privalo ir dažniausiai geranoriškai atlygina akivaizdžius iki kelių tūkstančių litų siekiančius nuostolius.

4. Jei kelininkai ar savivaldybė atsisako apmokėti patirtus nuostolius, samdykite advokatą ir kreipkitės į teismą.

“Penktadienį susitikome su darbus atliekančiomis bendrovėmis UAB “Kauno keliai” ir UAB “Kelių remonto grupė”. Aptarėme, kuriose seniūnijose turėtume pradėti darbus. Nuo šiandien duobės bus pradėtos lopyti Centro ir Žaliakalnio seniūnijose, todėl prašome vairuotojų supratimo ir atsiprašome už nepatogumus kelyje”, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Iš bendrovių buvo pareikalauta, jog paruošta duobė tvarkymui, t.y. išpjausčius kelio dangą, tą pačią dieną turi būti sutvarkyta. Praėjusiais metais skyrius dėl to sulaukė labai daug nusiskundimų iš gyventojų, kurie teigė, kad kurios duobės būdavo paliekamos nesutvarkytos net savaitę.

Vilniuje gatvės buvo pradėtos tvarkyti praėjusią savaitę.