"Technologijų" archyvas

Programišių grupuotė „Lulz Security“ ketvirtadienį internete paviešino 62 tūkst. vartotojų vardų ir slaptažodžių. Dokumentą atsisiuntę vartotojai praneša įsilaužę į kitų žmonių interneto bankininkystės „PayPal“, el. pašto „Gmail“ ir „Hotmail“, socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ sąskaitas.

Šiuo metu savo asmeninius duomenis taip dažnai patikime įvairiausioms privačioms verslo įmonėms, kad nebegalime būti tikri, jog vieną dieną jie netaps viešai prieinami internete. Taip nutiko vilnietei Daivai U., kuri sulaukusi “Ergo” įmonės draudiko skambučio apstulbo: butą apsidrausti siūlantis vaikinas ne tik kreipėsi į ją vardu, bet ir žinojo tikslų namų adresą. Draudikas nurodė, kad šią informaciją gavo informacijos tarnybos “118″ tinklalapyje.

Iš tiesų, nurodytos interneto svetainės paieškos laukelyje surinkusi savo pavardę, Daiva netrukus pamatė savo asmeninį telefoną, mobiliojo ryšio operatorių “Tele2″, adresą ir vardą su pavarde.

“Tokie viešai prieinami duomenys sukčiams – tikras lobis”, – piktinasi moteris. Vilnietė netruko įsitikinti, kad norint priversti įmones pašalinti iš interneto neteisėtai paskelbtus duomenis teks gerokai pavargti. Paskambinus telefonu 118 konsultantės aiškino, kad duomenis gavo iš “Tele2″, o pašalinti duomenų negali – tai turi padaryti mobilusis operatorius. “Tele2″ klientų aptarnavimo specialistai gūžčiojo pečiais ir liepė kreiptis į “118″ tarnybą.

“Man sakė, kad tikriausiai sutartyje nepažymėjau, jog numeris neskelbtinas, tačiau aš savo sutartį su “Tele2″ patikrinau – skelbti savo telefono numerio ir kitų duomenų niekur neleidau”, – pabrėžia Daiva.

Įmonės subruzdo ir asmeniniai Daivos duomenys buvo pašalinti tik pradėjus domėtis savaitraščiui “Veidas”. Šį atvejį patikrinęs “Tele2″ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas tvirtino, jog bendrovė prisiima kaltę dėl to, kad paskelbė klientės asmeninius duomenis.

“Pasirodo, numerio aktyvavimo proceso metu įvyko žmogiška klaida: greičiausiai tuo metu darbuotojas netyčia vidinėse apskaitos sistemose pažymėjo, kad klientė sutinka atskleisti savo asmens duomenis. Klientės atsiprašėme, sutarėme dėl kompensacijos ir jau šiuo metu jos asmens duomenys pašalinti iš visų duomenų bazių”, – tvirtina “Tele2″ atstovas.

Seime užregistruotos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, kuriomis remiantis, numatoma apmokestinti ne tik įvairias tuščias kompiuterines laikmenas, bet ir visą buitinę techniką, turinčią galimybę įrašyti bei atkurti audio ir video įrašus. Tai apima ir daugelį mobiliųjų telefonų, tokią įrangą turinčius vaizdo ir garso grotuvus, muzikinius centrus, netgi automobilines magnetolas.

“Prisidengdama kova su piratavimu ir tarsi rūpindamasi autorių teisėmis, konservatorių valdžia ketina apmokestinti ir buitinės technikos pardavėjus, prekiaujančius kompiuteriais, telefonais, vaizdo bei garso įrašymo technika, netgi naujais televizoriais. Atrodo, jog netrukus sulauksime, kad teks mokėti ir už žvilgsnį į Gedimino pilį ar giedrą tėviškės dangų, o vieninteliai gyvi padarai, kurie nebus apmokestinti, liks tik kregždutės”, – sakė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys, Prezidentas Rolandas Paksas.

Priklausomai nuo įrenginyje esančio atminties talpos dydžio, mokestis sudarys nuo pusantro iki keturiasdešimties litų už įrangos vienetą. Asmeniniams kompiuteriams siūloma nustatyti fiksuotą 20 litų kompensacinį mokestį. Minėti mokesčiai įsigaliotų nuo liepos mėnesio ir būtų peržiūrimi ne rečiau kaip dveji metai.

“Įsigijęs apmokestintą laikmeną, vartotojas ir toliau galės piratiniu būdu iš interneto parsisiųsti muziką ar kino filmą. Tad argumentai, kad vadinamas kompensacinis mokestis mažins piratavimą, nėra tvirti. Jau šiandien daugelis Lietuvos žmonių, ypač gyvenančių pasienyje, buitinę techniką perka kaimyninėse valstybėse, kur ji gerokai pigesnė negu Lietuvoje. Tad ši įstatymo pataisa tik dar labiau pabrangins telefonus ar kompiuterius, kurių bus parduodama mažiau. Mažės parduotuvių apyvarta, teks atleisti darbuotojus – visa tai atsitiks tolesnių konservatorių kalbų apie vis gerėjančias verslo sąlygas ir paramą jam fone. Bet tai nieko naujo – jie tiesiog tęsia privalomu sveikatos draudimo mokesčiu pradėto dvigubo ar trigubo Lietuvos žmonių ir verslo apmokestinimo tradicijas”, – sakė R. Paksas.

R. Pakso teigimu, valstybės biudžeto deficitą pirmiausiai reikia balansuoti mažinant valstybės institucijų išlaidas valdymo reikmėms, bet ne naujais mokesčiais ir didesniais akcizais.