BFL

Penktadienio rytą gaisras Šilutės rajono Traksėdžių durpyne jau buvo praktiškai užgesintas, gesinama tik šalia jo esanti pamiškė, tačiau ekstremali padėtis kol kas neatšaukta.

“Gesinama pamiškė trijose vietose”, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Laura Valauskienė.

Įvykio vietoje dirba apie pusšimtis ugniagesių, miškininkų ir durpyno darbuotojų. Kariai iš Šilutės jau išvyko, liko budėti tik Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

“Durpyno gaisrai neprognozuojami, pasikeitus oro sąlygoms jie gali bet kada atsinaujinti”, – teigė L. Valauskienė.

Nors gaisras apmalšintas, ekstremali padėtis kol kas neatšaukta.

Bendrovei “Klasmann-Deilmann Šilutė” priklausantis durpynas užsiliepsnojo pirmadienį po pietų. Atskirais židiniais degė apie 100 hektarų, visas durpyno plotas – 1500 hektarų. Trečiadienį popiet gaisrą pavyko lokalizuoti.

BFL

Degantis Traksėdžių durpynas Šilutės rajone sunaikino vienos didžiausių ir seniausiai ištyrinėtos aukštapelkės Lietuvoje – Aukštumalos – ekosistemą.

Traksėdžių durpynas dega nuo pirmadienio popietės. Šilutės rajone dėl gaisro paskelbta ekstremali padėtis, su ugnimi kovoti padeda kariai.

Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis Eltai sakė, kad ugnies liežuviai yra jau pasiekę pelkės plynių vidurį, jo skaičiavimais, yra pažeista trečdalis ketvirtadalis aukštapelkės, draustinio. Pasak gamtininko, Aukštumalos pelkė, užimanti daugiau nei 2500 hektarų plotą, yra viena vertingiausių pelkių Lietuvoje ir pasaulyje. Ši pelkė yra seniausiai, 1902 metais, pasaulyje moksliškai ištyrinėta ir aprašyta pelkė. Ją 1898-1900 metais tyrinėjo vokiečių mokslininkas botanikas Karlas Albertas.

“Dabar dalis tų aprašytųjų bendrijų nudegė. Radome šimtmečių vertės istoriją. Buvo žinoma, kas buvo per šimtą metų, o dabar ugnis faktiškai sunaikino būdingą pelkei augmeniją. Pelkės nesunaikino, nes durpės nedega, bet nudegė paviršinis sluoksnis. Pelkė išliko, bet jos netekome kaip gamtinės vertybės. Šitose vietose esančios plynės būdingos Vakarų Lietuvai, tokių didelių plynių Lietuvoje nelabai rasi”, – kalbėjo ką tik iš nelaimės vietos grįžęs N. Zableckis.

Lietuvos gamtos fondo atstovas teigė, kad per gaisrą labai nukentėjo Europos Sąjungos saugomos gamtinės buveinės, tai yra tam tikra augmenija, nudegė jos organika.

“Pelkė pasitręšė pelenais, dėl to čia ims augti miškui būdingos ekosistemos. Gausiau, vešliau ims augti sumedėjusi augmenija – beržai, pušys – ir nebeliks būdingos plynės. Tam, kad vėl palaikytume, atkurtume, reikės kelti vandens lygius, galbūt daryti kirtimus. Prasideda didžiuliai sudėtingi procesai. Gaisras sunaikino ekosistemą. Čia kažkokių rūšių, paukščių, augalų nėra per daugiausia, bet pati aukštapelkė savaime yra vertybė”, – susirūpinimą išreiškė N. Zableckis ir sakė, kad ugniagesiai gesino pagrindinius Traksėdžių durpyno gaisro židinius, neskirdami dėmesio aukštapelkei, nors ji degė atvira liepsna.

Nemuno Deltos regioninio parko duomenimis, Aukštumalos aukštapelkėje aptiktos europinės svarbos buveinės, kurias būtina tausoti bei išsaugoti. Tai natūralūs distrofiniai ežerai, aktyvios aukštapelkės, degradavusios aukštapelkės, plikų durpių saidrynai, pelkiniai miškai, pelkėti lapuočių miškai. Buveinėse aptikta nemažai augalų bendrijų, tarp kurių dvi įtrauktos į Lietuvos augalų bendrijų Raudonąją knygą (LRK). Aukštumalos aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta 175 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių net penkios įtrauktos į LRK.

Pelkėje yra aptiktos 78 vabzdžių, 6 varliagyvių, 5 roplių faunos rūšys. Paukščių (veisimosi metu) stebėta 88 rūšys, iš jų 17 įtraukta į LRK. Taip pat 17 rūšių yra įtrauktos į ES Paukščių apsaugos direktyvą. Žinduolių – 26 rūšys. Į LRK įtrauktos 4 rūšys. Į ES Buveinių apsaugos direktyvos įvairius priedus įtraukta 10 rūšių.

Aukštumalos pelkė yra retai lankoma žmonių, todėl ji yra svarbi kaip įvairių gyvūnų poilsio bei maitinimosi vieta.