Iki šiol maniau, kad lenkai yra labai lankstūs žmonės. Pasirodo, klydau. Paaiškėjo, kad bent jau kai kurie Lenkijos politikai ir gana didelė dalis Lietuvos lenkų politikų yra ypatingi kietakakčiai. Be to, dvejopų standartų mėgėjai. Lietuvoje jiems viskas negerai: švietimo sistema diskriminacinė, pavardžių rašymas nesuvokiamas, gatvės pavadinimų žymėjimas keistinas, žemės grąžinimas pasibaisėtinas, o patys lietuviai, anot Lenkijos prezidento, tikri ožiai ir ožkos, kuriems, V.Tomaševskio manymu, patiems derėtų integruotis Vilniaus krašte. Kažkaip daugoka tų įžeidimų.
Klausite, o kur čia tie dvejopi stadartai? Iš tiesų nedvejopi stadartai būtų, jei lenkai visur, ne tik Lietuvoje, elgtųsi labai principingai. Kas trukdo lenkams lygiai tokius pačius reikalavimus, kokius jie kelia lietuviams, pateikti Didžiajai Britanijai, juk ten lenkų kur kas daugiau nei Lietuvoje. Galėtų ir Londone lenkai prisikalti lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais, piktintis Jungtinės Karalystės švietimo politika, verčiančia juos mokytis anglų kalbos, galėtų Didžiosios Britanijos lenkų veikėjai pasiūlyti patiems anglams integruotis septintojoje Londono zonoje.
Arba nebūtinai anglams – gali lenkai panašias sąlygas iškelti ir vokiečiams, ir prancūzams, o jų prezidentas galėtų suskelti kokį kalambūrą apie vokiškus gaidžius ar prancūziškus asilus, taip kaip suskėlė apie lietuviškas ožkas. Bet su šiomis valstybėmis, jų politikais ir piliečiais lenkai kažkodėl taip nesielgia ir nejuokauja. Žino, kuo tai gali baigtis. Kur kas paprasčiau nesuvokiamas sąlygas kelti mažytei Lietuvai ir tyčiotis iš lietuvių, juk už tai jokių pasekmių nebus. Na, paburnos, pasišiauš tie lietuviai, bet juk skruzdėlės jie.
Blogiausia, kad lietuvių argumentų lenkai visiškai nesiklauso. Jiems neįdomu, kad visos kitos tautinės mažumos Lietuvoje jaučiasi puikiausiai, jiems netinka nė vienas lietuvių pasiūlytas lenkiškų pavardžių rašymo pasuose variantas, jie ir toliau įvedinėja savo taisykles Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose (nesvarbu, kad tai kertasi su valstybiniais įstatymais), jie apskritai nebemano, kad yra koks nors kitoks susitarimo kelias, nei konfrontacija ir kova. Ir toji kova darosi itin neskani ir necivilizuota. Štai Lenkijos lietuviams jau siunčiami grasinimai ir raginimai dingti iš Lenkijos, šūkiai “lietuvius į Lietuvą”. Kas toliau?
Gerai, kad esame Europos Sąjungoje ir NATO, priešingu atveju nežinia, kuo baigtųsi ši lenkų kova dėl neva skriaudžiamos lenkų tautinės mažymos teisių Lietuvoje. Gerai, kad kitų valstybių ir ES vadovai į šiuos lenkų purkštavimus ir nepagrįstą verkšlenimą žvelgia su lengva ironija.