BFL/A.Ufarto nuotr.

“Veido” diskusija: Ar pritariate, kad rudenį kartu su Seimo rinkimais būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės?

TAIP

Loreta Graužinienė, Seimo pirmininkė

Mano nuomone, tokiais svarbiais klausimais kaip šis būtina atsiklausti žmonių nuomonės. Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad norint iš esmės išplėsti dvigubos pilietybės galimybę būtina keisti Konstituciją ir ši pataisa gali būti priimta tik referendumu.

Seime dar vyksta diskusijos dėl šio referendumo surengimo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi pateikti išvadą dėl šios iniciatyvos, ir jeigu išvada bus teigiama, Seimas privalės dėl referendumo balsuoti liepos mėnesį. Tam reikės arba pratęsti Seimo pavasario sesiją, arba sušaukti neeilinę sesiją.

Asmeniškai pati pritariu šio referendumo idėjai: gyvenimas labai sparčiai keičiasi, todėl turime prisitaikyti prie pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo. Juk lietuviu, Lietuvos Respublikos piliečiu gali būti nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje esi šiandien. Negalima skirstyti žmonių į daugiau ir mažiau savo tėvynę mylinčius. Net ir būdamas toli nuo jos gali mylėti savo šalį, jaustis lietuviu ir imtis iniciatyvų jos labui.

Svarbu išlaikyti emigrantų ryšį su tėvyne. Glaudus ryšys su tėvyne, pilietinis ryšys – tai ir viltis sugrįžti, ir visavertiškumo jausmas gimtinėje, ir suvokimas, kad esi reikalingas, taip pat galimybė dalyvauti ir Lietuvos politiniame gyvenime.

Juk lietuviu, Lietuvos Respublikos piliečiu gali būti nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje esi šiandien.

Lietuvos Respublikos piliečiai iš tėvynės išvyksta dėl ekonominių, šeiminių ar kitų aplinkybių. Dalis jų atsisako Lietuvos pilietybės, bet nemaža dalis nenori jos atsisakyti, o mes juos verčiame taip daryti, neleisdami turėti dvigubos pilietybės.

Taip pat labai svarbus akcentas yra tas, kad jeigu Seimo nariai pritars tokio referendumo organizavimui kartu su rudenį vyksiančiais Seimo rinkimais, lemiamą balsą turės Lietuvos žmonės.

Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ (Konstitucijos 1–17 straipsniai) bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

NE

Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) nepritaria referendumo dėl dvigubos pilietybės planams: dabartinėmis sąlygomis pasiekti palankių referendumo rezultatų tiesiog neįmanoma.

Planuojamo referendumo sėkmė mažai tikėtina, nes iki 2016 m. spalio 9 d. nebus įvestas elektroninis balsavimas (užsienio lietuvių galimybė balsuoti internetu padidintų referendumo sėkmę), o referendumo įstatymo nuostata, pagal kurią dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo turėtų pritarti daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašus įtrauktų rinkėjų, yra pernelyg griežta ir stipriai sumažina galimybę surinkti reikalingą kiekį balsų. Tai rodo ir buvusių referendumų rezultatai.

Šis klausimas ypač svarbus tiems lietuviams, kurie, priėmę kitos šalies pilietybę, neturi galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybės ir neturės teisės pareikšti savo pozicijos.

PLB ragintų keisti planuojamo referendumo sąlygas: sudaryti galimybę už referendumo nuostatas balsuoti užsienio lietuviams internetu. Taip pat Seimas turėtų suskubti pakeisti Referendumo įstatymą, sudarydamas sąlygas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui referendume priimti įprasta referendumo nuostatų priėmimo tvarka, t.y. pritarus daugiau kaip pusei piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau nei 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Taip pat reikėtų, kad pagrindinės šalies partijos sutartų dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, pripažįstant referendumo būtinybę kaip valstybės nacionalinių interesų svarbą, ir užtikrintų šios iniciatyvos palaikymą referendumo agitacijos metu.

Planuojamo referendumo sėkmė mažai tikėtina, nes iki 2016 m. spalio 9 d. nebus įvestas elektroninis balsavimas.

Jei norima mažinti emigraciją, sugrąžinti lietuvius į Lietuvą, būtina suteikti galimybę išsaugoti pilietybę ir skatinti ne Lietuvoje gyvenančius lietuvius būti visaverčiais savo šalies, Lietuvos, piliečiais, o ne versti juos nukirsti lietuviškas šaknis. Kiekvienais metais Lietuvos valstybė praranda apie 800 tūkst. savo piliečių. Esame maža valstybė ir viena nedaloma tauta, nesvarbu, kur gyvename ir kokią pilietybę turime.

Seimas ketvirtadienį su prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisomis priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.

Pilietybės įstatymas su prezidentės pateiktomis pataisomis priimtas 65 Seimo nariams balsavus už, 21 – prieš, 40 susilaikius.

Pritarus prezidentės pataisoms, dviguba pilietybė leidžiama tik tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai, gimdami arba per santuoką.

Taip pat numatyti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams suteikiama išimties tvarka, už išskirtinius nuopelnus valstybei.

Seimas anksčiau buvo priėmęs nuostatą, kuri dvigubą pilietybę leido išvykusiems ir po Nepriklausomybės atkūrimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, tačiau prezidentė vetavo įstatymą dėl galimos prieštaros Konstitucijai.

Ketvirtadienį balsuojant Seime nepakako balsų atmesti prezidentės veto. Kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, balsavo 55 Seimo nariai, nors reikėjo ne mažiau kaip 71 balso. Pritaręs prezidentės veto, Seimas įstatymą priėmė su jos siūlomomis pataisomis.

Prezidentė Pilietybės įstatymą vetavo teigdama, jog jame buvusi galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę kitų ES ar NATO šalių pilietybę gavusiems asmenims ne tik prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl dvigubos pilietybės kaip atskiro atvejo, bet ir pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis ketvirtadienį pareiškė apgailestaujanti, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirašė Pilietybės įstatymo. Ji vylėsi, kad parlamentarai atmes veto.

“Labai gaila, kad prezidentė tai padarė, – ketvirtadienį BNS sakė V.Bandis. – Tikiuosi, kad Seimas dar kartą patvirtins savo anksčiau priimtą įstatymą.”

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį vetavo dvigubos pilietybės ribas išplečiantį Pilietybės įstatymą dėl galimos prieštaros Konstitucijai.

Įstatymas Seimui grąžintas dėl straipsnių, kurie dvigubą pilietybę leidžia įgijusiems Europos Sąjungos ar NATO valstybės pilietybę, ir išplečia galimybes gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka.

“Pagal Konstituciją dviguba pilietybė yra reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Išplėsti galimybes turėti dvigubą pilietybę būtų įmanoma vieninteliu būdu – keičiant pačią Konstituciją”, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojama šalies vadovė.

Tuo metu V.Bandis tvirtino, kad Konstitucijoje sakoma, jog dviguba pilietybė leidžiama atskirais atvejais, o būtent tokie atvejai ir būtų leidimas ES ir NATO valstybių piliečiams išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.

Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime svarstyta dvejus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir emigravusiems po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Taip pat priimdamas įstatymą Seimas pritarė pasiūlymui, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta, “kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje”.

Dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą. Jos teigimu, dvigubos pilietybės plėtra įmanoma tik pakeitus Konstituciją.

Prezidentės manymu, dauguma naujojo Pilietybės įstatymo nuostatų yra geros ir sveikintinos. Ypač svarbiomis šalies vadovė vadina pataisas, kuriomis sprendžiamos užsienyje gimusių Lietuvos piliečių vaikų bei skirtingų valstybių pilietybes turinčių sutuoktinių ir jų vaikų pilietybės klausimai.

Pilietybės įstatymas, pasak Prezidentės, grąžinamas Seimui svarstyti iš naujo dėl kelių, Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų, kuriomis įteisinama dviguba pilietybė ES ir NATO šalių piliečiams ir išplečiamas asmenų, galinčių gauti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, ratas. “Pagal Konstituciją dviguba pilietybė yra reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Išplėsti galimybes turėti dvigubą pilietybę būtų įmanoma vieninteliu būdu – keičiant pačią Konstituciją”, – teigia Prezidentė.

Dėl šių įstatymo nuostatų konstitucingumo priimdamas įstatymą abejojo ir pats Seimas, kad dvigubos pilietybės atvejų negalima išplėsti įstatymu, patvirtino ir konstitucinės teisės bei žmogaus teisių ekspertai.

Pasak šalies vadovės, sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, ir įstatymus priimantys politikai, ir šalies gyventojai privalo labai atsakingai įvertinti, kokias pasekmes tai gali turėti emigracijos mastams, nuosavybės restitucijai, rinkimams ir valstybės ateičiai.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako asmeniškai pritariantis dvigubos pilietybės įteisinimui, tačiau pabrėžia, kad tą galima daryti tik referendumu keičiant Konstituciją.

“Pagrindinis reikalavimas yra toks, kad dvigubos pilietybės įteisinimas galimas tik pakeičiant Konstituciją. Oficialiai įtvirtinti dvigubą pilietybę reikalingas referendumas”, – BNS antradienį sakė V.Adamkus.

“Širdyje asmeniškai pasisakau už dvigubą pilietybę, bet tai reikia daryti teisiniu keliu – esame teisinė valstybė”, – sakė prezidentas.

Seimas lapkričio 4-ąją vėl išplėtė dvigubos pilietybės ribas, tačiau įstatymo dar nepasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pagal priimtą įstatymą, dviguba pilietybė, be kita ko, būtų leidžiama ir po Nepriklausomybės atkūrimo iš šalies išvykusiems žmonėms, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO valstybės pilietybę.

Įstatymo kritikai sako, kad tai prieštarautų Konstitucijai.

V.Adamkui antrosios kadencijos metu ne kartą yra tekę spręsti klausimus dėl dvigubos pilietybės, nes, nepaisant griežto Konstitucinio Teismo išaiškinimo, parlamentarai vis bandydavo plėsti dvigubos pilietybės ribas. Naujam įstatymui parengti 2008 metų spalį V.Adamkus sudarė specialią darbo grupę, bet praėjus dviem metams priimtas įstatymas pakeistas iš esmės.

Dvi kadencijas prezidento pareigas ėjęs didžiąją savo gyvenimo dalį pats praleido Jungtinėse Valstijose, į kurias po Antrojo pasaulinio karo išvyko 1949 metais. Į Lietuvą V.Adamkus grįžo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

“Asmeninis sentimentas yra vienas, bet turime elgtis pagal esamą Konstituciją. Aš iš principo nesutinku su tuo, kad Seimas nori apeiti Konstituciją. Konstitucija sako, kad tai galima išimtinais atvejais. Bet koks manipuliavimas įstatymu apeiti Konstituciją yra nepriimtinas”, – BNS sakė V.Adamkus.

57 Seimo nariams balsavus už, 10 – prieš, 40 susilaikius Seimas pritarė pasiūlymui, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta, “kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje”.

Pasiūlymą patekęs Ž.Šilgalis argumentavo, kad tokia pataisa sudarytų galimybę tarptautinėse sporto varžybose Lietuvai atstovauti ne lietuvių kilmės sportininkams. Šiuo metu įstatymas pilietybę išimties tvarka leidžia suteikti už esamus, o ne būsimus ir numanomus nuopelnus valstybei.

“Tokiu būdu talentingi sportininkai turėtų galimybę atstovauti Lietuvai, kaip yra daugelyje Europos šalių, o šalis turėtų dideles galimybes atstovauti įvairiose olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose”, – sakė parlamentaras, pridūręs, kad “valstybės įvaizdžiui tai būtų didelis pliusas”.

Ž.Šilgalio pasiūlymas parlamento salėje sulaukė ir rasistinio pobūdžio pastabų. “Nesupykit, bet aš nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai”, – replikavo Egidijus Klumbys.

Parlamento vadovė Irena Degutienė perspėjo, jog pasisakymas – rasistinio pobūdžio. “Tai jau toks rasistinis pasisakymas. Nelabai gerai. Bet balsuojam”, – sakė I.Degutienė.

Po balsavimo pasisakiusi Vilija Aleknaitė Abramikienė tvirtino, jog parlamento vadovė turėjo sureaguoti griežčiau.

Pilietybės įstatymo nauja redakcija, kurią jos kritikai sako esant antikonstitucine, Seime svarstoma jau antrus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Didelė dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo konstitucingumo.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Seimas vakar priėmė porą metų svarstytą naują Pilietybės įstatymą. Vos ne paskutiniu momentu jis dar buvo papildytas galimybe išimties tvarka suteikti mūsų šalies pilietybę Lietuvai atstovauti norintiems užsienio sportininkams, mokslo, kultūros atstovams.

Iki šiol išimties tvarka Lietuvos pilietybę buvo leidžiama suteikti ne už būsimus, o tik už jau esamus nuopelnus mūsų valstybei. Todėl nauja šios teisinės normos redakcija kėlė daug ginčų.

Bet tai – tik detalė smarkiai išplėstoje galimybių turėti dvigubą pilietybę mozaikoje.

Dabar įstatymas leidžia turėti dvigubą pilietybę visiems iš Lietuvos išvykusiems ir ES ar NATO šalies piliečiais tapusiems asmenims bei jų palikuonims.

Tokią teisę gauna ir su Lietuva sieną turinčiose valstybėse gyvenantys lietuvių kilmės asmenys, taip pat kitos šalies pilietybę pagal gimimo vietą automatiškai įgiję ar su užsieniečiais susituokę žmonės.

Beveik prieš porą metų Pilietybės įstatymo pataisas pateikusi tuomečio prezidento V.Adamkaus sudaryta darbo grupė dvigubą pilietybę siūlė įteisinti gerokai retesniais atvejais – tik asmenims, išvykusiems į užsienį iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną.

Šia teise daugiausia būtų galėję naudotis iki sovietinės okupacijos 1944 metais iš Lietuvos išvykę lietuvių kilmės asmenys ir jų palikuonys. Bet net ir dėl tokio dvigubos pilietybės teisės išplėtimo buvo susitarta tiktai po smarkių išeivijos organizacijų atstovų ir teisės specialistų ginčų.

Mat 2006 metais Konstitucinis teismas (KT) išaiškino, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, o šios nuostatos neatitinkančios normos buvo paskelbtos nekonstitucinėmis.

Tokiu būdu KT pasisakė prieš anksčiau įvairiomis įstatymų pataisomis išplėstą teisę išimties tvarka turėti dvigubą pilietybę.

Griežtėjančiam požiūriui į dvigubą pilietybę įtakos turėjo ir iš prezidento posto pašalinto R.Pakso apkalta. Buvo pripažinta, kad išimties tvarka suteikdamas Lietuvos pilietybę Rusijos piliečiui J.Borisovui buvęs šalies vadovas šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po šio įvykio ir ypač KT sprendimo Lietuvos pilietybės suteikimas kitų šalių piliečiams buvo beveik visiškai sustabdytas.

Jos negavo net Lietuvai varžybose norėjusios atstovauti žinomos sportininkės iš JAV, nors anksčiau mūsų šalies pilietybė buvo suteikta gausiam būriui Rusijos muzikų ir verslininkų.

Netgi lietuvių išeivijos atstovams, nesuskubusiems pasirūpinti Lietuvos pasais, liautasi tokius dokumentus išdavinėti, nors anksčiau jiems labai lengvai išimties tvarka buvo suteikiama mūsų šalies pilietybė.

Kas pasikeitė, kad dabar Seimas nusprendė suteikti dvigubos pilietybės teisę daugumai iš Lietuvos išvykusių ir kitų šalių piliečiais tapusių žmonių?

Kodėl numota ranka į teisės specialistų perspėjimus, kad toks įstatymas prieštarauja šalies Konstitucijai?

Akivaizdu, kad labiau lėmė ne teisiniai, o politiniai argumentai. Politikai tiesiog norėjo įsiteikti emigrantams. O kai emigracija įgijo milžinišką mastą, jų balsas vis svarbesnis.

Juk už dvigubą pilietybę pasisako net tie iš Lietuvos išvykę žmonės, kurie kitos šalies piliečiais dar netapo, bet norėtų tokios teisės sau ar savo vaikams.

Todėl Seimas ir priėmė emigrantams patinkantį labai plačiai dvigubą pilietybę įteisinantį įstatymą, bet kartu tarsi nusiplovė rankas, nes ketina iš karto kreiptis į KT dėl išaiškinimo, ar jis atitinka Konstituciją.

Konstitucijos 12 straipsnyje, kurį galima pakeisti tik referendumu, pasakyta, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis”.

Tiesa, naujo Pilietybės įstatymo šalininkai aiškina, kad Konstitucijos teiginys „atskiri atvejai” nereiškia, kad tai turi būti reti atvejai.

Bet tokį požiūrį kategoriškai atmeta 2006 metų KT išaiškinimas, kad dviguba pilietybė gali būti tik reta išimtis.

Sunku patikėti, kad KT persvarstytų ankstesnį savo sprendimą ir, paskelbęs, jog atskiri atvejai gali būti ne reta išimtis, o labai dažni, neįžvelgtų naujo Pilietybės įstatymo prieštaravimo Konstitucijai.

Todėl galima prognozuoti, kad jei įstatymo ir nepanorės vetuoti prezidentė D.Grybauskaitė, jį nekonstituciniu pripažins KT.

Toks politikų žaidimas su Konstitucija anaiptol nėra nekaltas. Tai gali sustiprinti visuomenėje teisinį nihilizmą, skatinti neigiamą požiūrį į teisę ir teisininkus kaip neva trukdančius tikrajam teisingumui.

Negalima numoti ranka ir į tai, kad dėl milžiniškos emigracijos dvigubos pilietybės problema visuomenei tampa vis svarbesnė.

Rimti atrodo argumentai, kad, įteisinus dvigubą pilietybę, būtų daugiau galimybių sustiprinti išeivių ryšius su tėvyne.

Kita vertus, netuščiai skamba ir kritikų perspėjimai, kad dviguba pilietybė įteisina dviejų rūšių piliečius – vieni prisiima ir pareigas savo valstybei, o kiti, įsikūrę svetur, naudotųsi tik piliečio teisėmis.

Aišku, reikia ieškoti teisinio kelio, kaip būtų galima spręsti šią problemą. Bet vargu ar vakar Seimo priimtas naujas Pilietybės įstatymas ją jau išsprendžia

„Lietuvos žinios“ praneša:

Seimas pagaliau priėmė naująjį Pilietybės įstatymą ir dabar su nerimu lauks prezidentės parašo. Po penkių mėnesių Lietuvoje turėtų įsigalioti naujas Pilietybės įstatymas. Dėl jo nuostatų, ypač dėl dvigubos pilietybės reglamentavimo, diskusijos mūsų krašte ir svetur virė ketverius metus. Vakar Seimas pagaliau palaimino ketvirtąjį įstatymo projekto variantą: “už” balsavo 88, “prieš” – 8, susilaikė 25 parlamentarai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo narių pastangas vakar komentavo miglotai. Ji pareiškė mananti, kad dėl dvigubos pilietybės ribų išplėtimo tauta turėtų pareikšti savo nuomonę per referendumą. Pasirašyti ar vetuoti įstatymą, prezidentė ketina apsispręsti gavusi “dokumentų paketą”. Sulaukęs D.Grybauskaitės sprendimo Seimas spręs, ar yra būtinybė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Galutinis balsavimas dėl projekto vakar Seime vyko audringai, nevengiant aštresnių posakių. Žilvino Šilgalio siūlymas leisti išimties tvarka suteikti pilietybę Lietuvai tarptautinėse varžybose atstovauti ketinantiems ne lietuvių kilmės sportininkams išprovokavo “tvarkietį” Egidijų Klumbį. “Nesupykit, bet nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Noriu, kad ten žaistų lietuviai”, – rėžė jis. Parlamento vadovė Irena Degutienė perspėjo kolegą dėl netoleruotinų rasistinių kalbų.

Naujasis įstatymas numato, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka galės būti suteikta, “kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje”. Dabar pilietybę išimties tvarka leidžiama suteikti už esamus, o ne būsimus ir numanomus nuopelnus valstybei.

Prieš įstatymą vakar balsavo trys socialdemokratai – Vytenis Andriukaitis, Mindaugas Bastys ir Algirdas Sysas, du “tvarkiečiai” – E.Klumbys ir Julius Veselka, du “darbiečiai” – Kęstutis Daukšys ir Mečislovas Zasčiurinskas bei konservatorė Aurelija Stancikienė.

“Mus apribojo ankstesnis voliuntaristinis KT sprendimas. Prieš ketverius metus dinastiniai sovietinės teisės tradicijų tęsėjai, tokie kaip buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris, savo antipilietinę nuostatą įpiršo mums kaip konstitucinę normą. Ta antikonstitucinė diversija padarė didžiulę ilgalaikę žalą”, – pabrėžė Saulius Stoma, ragindamas pagaliau priimti įstatymą. “Šio įstatymo laukia visa globali Lietuva”, – teigė konservatorius Paulius Saudargas ir priminė, jog už Lietuvos ribų gyvena iki 1,5 mln. tautiečių.

“Būsiu senamadiškas, bet manau, kad dviem ponams tarnauti niekaip neišeina. Arba tu esi Lietuvos pilietis ir gini jos interesus, arba Airijos”, – nepritarimo motyvus dėstė K.Daukšys. Jam antrino socialdemokratas V.Andriukaitis, įsitikinęs, jog įstatymas – diskriminacinis. Tuo metu jo frakcijos kolega Juozas Olekas ragino balsuoti “už” vien dėl to, kad dabartinės valdžios į užsienį išvarytiems žmonėms “liktų nors koks ryšys ir galimybė sugrįžti”.

“Labai džiaugiamės, kad Pilietybės įstatymas pagaliau priimtas. Tobulumui ribų nėra, todėl ateityje, jei išlįs kokių nors trūkumų, galima bus jį pataisyti”, – vakar LŽ sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Ji mano, kad šis Seimas pagal savo galimybes palaimino optimalų įstatymo variantą. R.Narušienė viliasi, jog prezidentė jį pasirašys. “Mes apie tai su prezidente anksčiau kalbėjome. Ji sakė, kad remia tokį variantą”, – teigė PLB pirmininkė. R.Narušienė įsitikinusi, kad kreiptis į KT dėl įstatymo nėra jokio reikalo, nes Seimas priėmė politinį, o ne teisinį sprendimą.

Panašios nuomonės laikosi ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. “Vertindamas tuos pokyčius, kurie Lietuvoje įvyko per 20 metų, taip pat po 2006 metų KT išaiškinimo, manau, kad įstatymas Konstitucijai neprieštarauja”, – LŽ tvirtino jis.

Daugiausia iečių svarstant Pilietybės įstatymo projektą sulaužyta dėl 7 straipsnio, apibrėžiančio dvigubą pilietybę.

Prieš ketverius metus KT išaiškino, kad dviguba pilietybė gali būti suteikiama tik išimtiniais atvejais. Vakar priimtas įstatymas numato devynis atvejus, kai kitos valstybės pilietybę turintys asmenys gali gauti ir Lietuvos pilietybę.

Tai – išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, taip pat išvažiavusieji po šios datos ir įgiję Europos Sąjungos ar NATO valstybės pilietybę. Dvigubą pilietybę galės turėti ir asmenys, kurie Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę gavo gimdami ar sudarydami santuoką, Lietuvos piliečių įvaikinti asmenys bei Lietuvos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių ir dėl to įgijęs kitą pilietybę.

Oponentai teigia, jog dvigubos pilietybės nuostata traktuojama per plačiai, todėl įstatymas pažeidžia Konstituciją

„Vakaro žinios“ informuoja:

Seimas priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris leis kitų šalių piliečiams daug lengviau, nei iki šiol, gauti ir Lietuvos pilietybę. Manoma, kad dėl šios naujovės Lietuvos piliečių gali padaugėti maždaug milijonu, nors dalis jų seniai į mūsų šalį nebuvo nė kojos įkėlę.

Seimas vakar balsų dauguma (88 balsavus “už”, 8 “prieš”, 25 susilaikius) priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.

Jei prezidentė įstatymo nevetuos, nuo kitų metų balandžio Lietuvos pilietybę galės gauti ne tik iki 1990-ųjų kovo 11-osios išvykusieji iš šalies, kaip buvo numatyta pirminiame projekto variante, bet ir po to. Tačiau galimybę turės ne visi, o tik tie, kurie turi NATO ar ES šalių pilietybę.

Dėl šitos nuostatos ir dėl per didelio galimybių suteikti dvigubą pilietybę išplėtojimo žadama kreiptis į Konstitucinį Teismą.

“Prie dabartinių tendencijų turėsime tokią situaciją, kai Lietuvos reikalai bus sprendžiami ne Lietuvoje, ir tai yra labai negera tendencija. Pagal šitą įstatymo projektą, kuris virs įstatymu, lietuvių tauta, gyvenanti užsienyje, bus suskaldyta į dvi dalis: “geriečius”, kurie gyvena NATO ir ES šalyse (…), ir “blogiečius”, kurie gyvena kitose šalyse”, – vardijo parlamentaras Egidijus Klumbys.

Be to, Lietuvos piliečiais galės tapti ir visi lietuviškų šaknų turintys su mūsų šalimi besiribojančių valstybių piliečiai. Numatyta ir daugiau naujovių.

Pavyzdžiui, Lietuvos pilietybę išimties tvarka iki šiol galėdavo gauti ir asmenys, net neturintys lietuviškų šaknų ir Lietuvoje negyvenantys, tačiau ypač nusipelnę mūsų šaliai. Nuo balandžio pilietybę bus galima gauti ir tik už būsimus nuopelnus sporto, mokslo, ekonomikos, kultūros, meno srityse. Ši pataisa sukurta specialiai tam, kad įvairiose sporto šakose Lietuvai galėtų atstovauti kitų valstybių sportininkai, prieš tai įgiję Lietuvos pilietybę.

“Kai kalbama apie sportą, galima vertinti rezultatus ir prognozuoti būsimus nuopelnus”, – tvirtino pataisos autorius seimūnas Žilvinas Šilgalis.

Tuo tarpu E.Klumbys pareiškė nenorintis, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinių pagrindą sudarytų juodaodžiai.

Seimūnas Rimantas Smetona, nors ir balsavo už įstatymą, akcentavo: nenormalu, kad Lietuvos valdžią rinks dar daugiau žmonių, kurie su Lietuva turi mažai bendro. Todėl jis registruos pataisą, kuri tik nuolat mūsų šalyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams leis spręsti, kas turi valdyti Lietuvą.

Prieš įstatymą pasisakė net garsus globalininkas Vytenis Andriukaitis. Anot jo, nenormalu, kad, pavyzdžiui, Lietuvos pilietybė suteikiama JAV piliečiui, mat esą norint gauti pastarosios pilietybę reikia prisiekti ir atsisakyti lojalumo bet kokiai kitai valstybei.

VŽ Trigrašis

Gali būti, kad nuo kito balandžio naujasis Pilietybės įstatymas neįsigalios, mat prezidentė Dalia Grybauskaitė jį tikriausiai vetuos. Anot šalies vadovės, dėl dvigubos pilietybės turėtų būti sprendžiama referendumu. Tačiau Seimas pats nusprendė už tautą.

Išpopuliarės dviponystė

Kęstutis DAUKŠYS – Seimo narys:

Dviem ponams tarnauti neišeina – arba tu lieki Lietuvos pilietis ir gini jos interesus, arba esi Airijos pilietis ir gini jos interesus. Juk negali vienu metu atstovauti dviem valstybėms. Kitas blogas dalykas naujame įstatyme – diskriminacija. Kuo blogesni lietuviai, gyvenantys Brazilijoje ar Ukrainoje, už tuos, kurie gyvena Latvijoje ar JAV? Jie niekuo nesiskiria. Bet vieni galės turėti Lietuvos pilietybę, o kiti – ne. Dvigubą pilietybę galima suteikti tik itin išimtiniais atvejais – taip, kaip buvo iki šiol.

Seimas ketvirtadienį priėmė prieštaringai vertinamą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, išplečiantį dvigubos pilietybės ribas.

Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai kritikuojamas įstatymas priimtas 88 Seimo nariams balsavus už, 8 – prieš, 25 susilaikius. Tiek balsavusių už, tiek pasisakiusių prieš buvo visose Seimo frakcijose.

Priėmęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad iki įstatymui įsigaliojant būtų tartas verdiktas dėl jo konstitucingumo.

Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime buvo svarstoma dvejus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir emigravusiems po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Taip pat Seimas pritarė dar vienai prieštaringai vertinamai nuostatai, kuri leistų išimties tvarka pilietybę suteikti Lietuvai atstovauti ketinantiems sportininkams.

Jei įstatymas įsigaliotų, Lietuvos pilietybė išimties tvarka galėtų būti suteikta, “kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje”.

Šiuo metu įstatymas pilietybę išimties tvarka leidžia suteikti už esamus, o ne būsimus ir numanomus nuopelnus valstybei.

Dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Taip pat įstatyme numatyta, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti asmenys, kurie kitos valstybės pilietybę automatiškai įgavo gimdami ar per santuoką.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Grupė intelektualų išplatino viešą pareiškimą, kuriuo pasisako prieš platų dvigubos pilietybės įteisinimą. Pareiškimo autorių teigimu, “dvigubos pilietybės masinis įteisinimas nepriimtinas dėl moralinių, politinių, teisinių ir socialinių priežasčių”.

Viešą pareiškimą pasirašo filosofai Bronislovas Genzelis, Alvydas Jokubaitis, Kęstutis Dubnikas, Arvydas Juozaitis, Romualdas Ozolas, Vytautas Radžvilas, poetas Marcelijus Martinaitis, režisierius Faustas Latėnas, dalininkas Bronius Leonavičius, kiti asmenys.

Seimas šią savaitę turėtų balsuoti dėl dvigubos pilietybės galimybę išplečiančio naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projekto, kurio kritikai jį sako esant antikonstituciniu.

Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime svarstoma jau antrus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik išvykusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją, bet ir po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Viešą pareiškimą dėl dvigubą pilietybę plačiai įteisinančio projekto išplatinę intelektualai tvirtina, jog dėl tokio teisinio reguliavimo atsirastų dvi nelygiaverčių Lietuvos piliečių kategorijos: asmenys, nuolatos vykdantys valstybės piliečio pareigas, ir asmenys, faktiškai tik besinaudojantys valstybės piliečio teisėmis.

“Antrąją, “atsarginę” Lietuvos pilietybę turintys asmenys išsaugotų politines teises, tarp jų – balsavimo teisę. Tokios teisės turėjimas reikštų, kad svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus spręstų ir sprendžiamojo balso teisę turėtų ne tik joje nuolatos gyvenantys piliečiai, bet su valstybe menkai susiję, realiai jai niekuo neįsipareigoję ir nuo jos reikalų faktiškai atitrūkę asmenys”, – rašoma pareiškime.

Pasak autorių, tokiomis sąlygomis autentiška valstybės piliečių politinės valios raiška ir jos tinkamas atstovavimas tampa iš principo neįmanomi, “jie gali būti ne tik iškreipti, bet tapti šalies politinio nestabilumo priežastimi ir grėsmių pačiai valstybei šaltiniu”.

Autoriai baiminasi, jog dvigubos pilietybės įteisinimas lėtintų ir stabdytų valstybės ekonominę ir socialinę raidą, nes tokiai pilietybei tapus masiniu reiškiniu, politikams ir valdžios institucijoms, anot jų, atsivertų plačios galimybės laisvai manipuliuoti statistika.

“Formalių piliečių gausa leistų paslėpti ir toliau ignoruoti šalyje susikaupusias ekonomines ir socialines problemas, lemiančias didžiulę šalies gyventojų emigracijos spartą ir mastą”, – rašoma pareiškime.

Galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, pasirinkusiems kitos valstybės pilietybę, pareiškimo autorių teigimu, “taptų galingu tautinę ir valstybinę sąmonę griaunančiu veiksniu”.

“Norimos priimti Pilietybės įstatymo pataisos iš tikrųjų grindžiamos paslėpta nuostata, kad nacionalinė valstybė mūsų laikais yra tapusi atgyvena, o piliečio ryšys su ja neturi būti kaip nors įpareigojantis”, – rašoma pareiškime.

Pareiškimą pasirašę intelektualai taip pat tvirtina, jog vieša retorika, jog dvigubos pilietybės įteisinimas yra visuotinai paplitusi tarptautinė praktika, yra klaidinanti.

Autorių teigimu, iš tikrųjų tokią pilietybę ribotai toleruoja tik kai kurios šalys, tačiau ir jose masinė dviguba pilietybė, visiškai atsieta nuo bet kokių asmens įsipareigojimų valstybei, įstatymiškai nėra skatinama.

“Tokias įstatymo pataisas, kurias priėmus dviguba pilietybė taptų masiniu reiškiniu, laikome pragaištingomis tautos ir valstybės ilgalaikių interesų požiūriu”, – teigia pareiškimo autoriai.

Jų vertinimu, Lietuvos pilietybė turi būti suteikiama kitos valstybės pilietybę turintiems asmenims tik ypatingais atvejais, tačiau ir turi būti įstatymiškai garantuota teisė automatiškai susigrąžinti Lietuvos pilietybę visiems ją turėjusiems asmenims, jų vaikams ir anūkams su sąlyga, jeigu jie atsisako kitos valstybės pilietybės.

Seime niekaip nepavyksta paskutiniu balsavimu apsispręsti dėl dvigubos pilietybės galimybę išplečiančio naujos redakcijos Pilietybės įstatymo, kurio kritikai jį sako esant antikonstituciniu.

Balsavimas dėl įstatymo priėmimo buvo numatytas antradienio plenariniame posėdyje, tačiau seniūnų sueigoje jis iš darbotvarkės išbrauktas, nes į užsienio komandiruotes išvykstanti prezidentė norėjo turėti pakankamai laiko į jį įsigilinti.

“Kadangi kyla klausimų dėl konstituciškumo, prezidentei reikėtų laiko įsigilinti ir išstudijuoti projektą. Prezidentė negali nuspręsti pasirašyti įstatymą jo neišstudijavusi”, – BNS antradienį sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Seniūnų sueigos narys Algimantas Salamakinas BNS sakė, kad balsavimas dėl Pilietybės įstatymo priėmimo Seime vyks jau po dviejų savaičių pertraukos, kurios metu komitetai svarsto biudžeto projektą. Į plenarinių posėdžių salę įstatymo projektas priėmimo stadijai turėtų grįžti lapkričio 4 dieną.

Prezidentė trečiadienį išvyksta vienos dienos vizito į Baltarusiją. Vėliau, penktadienį, D.Grybauskaitė išskris į Kiniją, o iš ten kitą savaitę vyks tiesiai į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Į Lietuvą prezidentė po vizitų planuoja grįžti tik spalio 29 dieną.

Prezidentė D.Grybauskaitė dvigubos pilietybės atvejus išplečiantį įstatymą sako pasirašysianti tik tuo atveju, jei įsitikins, kad jis neprieštarauja Konstitucijai.

“Jis dar ne iki galo yra išdiskutuotas, atskiros dalys balsuotos. Turėčiau matyti visą paketą, žiūrėsiu jo konstituciškumą ir tik tada spręsiu”, – šeštadienį žurnalistams Kaune sakė prezidentė.

Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime svarstoma jau antrus metus ir 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę, taip pat ir su Lietuva sieną turinčiose valstybėse gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.

Didelė dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo konstitucingumo.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija prašys Dalios Grybauskaitės vetuoti Pilietybės įstatymo pataisas, jeigu jos bus priimtos parlamente. Politikai tvirtino, kad pataisos ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet turi ir rasinės diskriminacijos požymių.

J. Karosas kalbėjo suprantąs užsienyje gyvenančių lietuvių kilmės žmonių norą turėti Lietuvos pilietybę, bet negalima pažeidinėti Konstitucijos nuostatų. “Pagal Konstitucijos dvyliktą straipsnį, galimybės plėsti asmenų ratą, kuriems suteikta dviguba pilietybė, nėra”, – tvirtino politikas. Pasak jo, šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

J. Karoso įsitikinimu, jeigu bus leidžiama turėti dvigubą pilietybę beveik visiems išvykusiems asmenims – gali susidaryti tokia situacija, kad valstybės svarbiausias problemas spręs iš Lietuvos išvykę ir emigracijoje gyvenantys tautiečiai.

Politikas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos valstybėse vyrauja atvirkštinė tendencija, kai gyventojams siaurinamos galimybės gauti antrą pilietybę, stengiantis išvengti masinės imigracijos, o Lietuva, panašu, renkasi alternatyvų kelią.

Socialdemokratas V. P. Andriukaitis teigė pataisose įžvelgiąs ir rasinio diskriminavimo požymių. Politikas paminėjo, jog žydų kilmės pilietė jau yra padavusi prašymą į teismą, ir Šiaulių apygardos teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl to, ar galima diskriminuoti galimybę atkurti pilietybę pagal rasinį ar tautinį pobūdį.

V. P. Andriukaitis įsitikinęs, kad kitos valstybės pilietybę gaunantis žmogus prisiekia naujajai tėvynei, tuo pačiu išsižadėdamas savo ryšių su buvusiąja. “Priesaikos žodžiai daugelyje šalių, o ypač Jungtinėse Amerikos valstijose – turi neišpasakytai svarbią prasmę. Tik priesaika atidaro duris į JAV pilietybę, kitaip sakant, mūsų lietuviai, oficialiai gaudami JAV pilietybę, turi išsižadėti ryšių su Lietuva”, – teigė politikas.

Seimas ketvirtadienį balsuodamas pastraipsniui dėl naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projekto priėmė straipsnį, kuris išplečia dvigubos pilietybės ribas.

Už šį straipsnį balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo 19, 14 susilaikė. Seimas dar turės balsuoti dėl kitų įstatymo projekto straipsnių ir dėl viso įstatymo projekto priėmimo.

Ketvirtadienį pasibaigus darbotvarkėje klausymo svarstymui numatytam laikui, priėmimas atidėtas kitai savaitei.

Pritaręs minėtam straipsniui Seimas palaimino ginčus dėl atitikties Konstitucijai keliančią nuostatą, kuri dvigubą pilietybę leidžia turėti Lietuvą po Nepriklausomybės atkūrimo palikusiems emigrantams, tapusiems kitų Europos Sąjungos ir NATO valstybių piliečiais.

Taip pat šiuo straipsniu Seimas nustato, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti ištremti ir išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, taip pat ir jų palikuonys, taip pat lietuvių kilmės asmenys, tradiciškai gyvenantys valstybėje, su kuria Lietuvą skiria valstybės siena.

Dviguba pilietybė būtų leidžiama ir asmenims, kurie Lietuvos bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami ar santuoka.

Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo konstitucingumo.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras tvirtino, jog tik KT gali išaiškinti, ar dviguba Lietuvos ir ES ar NATO valstybės pilietybė gali būti laikytina Konstitucijoje minimu atskiru atveju.

“Kilo daug diskusijų dėl konstitucingumo. Mes, komitetas, manėme, kad neturime teisės sakyti, kad prieštarauja Konstitucijai ir pasiūlė Seimui tokį variantą – kreipiamės į KT, kad teismas atsakytų, ar tai yra atskiras atvejis, ar buvimas ES, kuri pasižymi laisvu darbo jėgos, kapitalo, asmenų judėjimu, ar tai atskiras atvejis, ar ne”, – žurnalistams aiškino S.Šedbaras.

Prieš straipsnį balsavęs socialdemokratas Justinas Karosas tvirtino esąs ne prieš dvigubos pilietybės institutą iš principo, bet prieš jo įtvirtinimą pažeidžiant svarbiausią šalies įstatymą.

“Aš negaliu sakyti nieko prieš pačią idėją, kad kiek galima daugiau lietuvių kilmės žmonių turėtų pilietybę. Aš palaikau tą idėją. Bet mes, Seimas, žmonės, kurie prisiekę Konstitucijai, balsuojame už tokį variantą, kuris akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Kito kelio, kartoju ir sakau, mano galva ir visų, kurie dorai prisiekė Konstitucijai žmonių galva, nėra, negu keisti Konstitucijos 12 straipsnį”, – posėdžio salėje sakė J.Karosas.

Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtino, jog priėmus siūlomą įstatymą belieka viltis, kad jo nepasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Aš iš principo manau, kad Lietuvai yra labai pavojinga dviguba pilietybė Lietuvos Nepriklausomybės išsaugojimo kontekste. Todėl, aš manau, kad dėl šio straipsnio reikia kreiptis į prezidentę ir prašyti, kad ji nepasirašytų ir vetuotų šį įstatymą. Jeigu kartais prezidentė pasirašys, tuomet vėl reikia skubiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes šis straipsnis ydingas visais požiūriais”, – kalbėjo V.P.Andriukaitis.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis apgailestavo, kad įstatymas palieka už borto lietuvius, emigruojančius į ne ES ar NATO valstybes. Tačiau platų dvigubos pilietybės institutą palaikanti V.Bandis taip pat abejojo, ar pavyktų referendumas dėl dvigubos pilietybės.

“Nėra kito kelio – arba teikti kitą naują įstatymą, arba eiti referendumo keliu, bet referendumo keliu eiti neįmanoma, nes reikalavimai tokie aukšti, kad pusė žmonių turi ateiti balsuoti ir pusė žmonių turi balsuoti “už”, bet svarbiausia yra, kad neateis penkiasdešimt procentų”, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje.

Paklausta, kodėl užsienio lietuviams svarbu išlaikyti Lietuvos pilietybę, V.Bandis sakė: “Jie nori būti lietuviais. Mūsų nuomone, pilietybė yra pirmas dalykas, jei mes juos norime įtraukti į lietuvišką gyvenimą”.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės Lietuvoje teigimu, užsienyje gali gyventi apie 1-1,3 mln. lietuvių.

Teisininkams ir politikams abejojant, ar nepaminant Konstitucijos plečiama dvigubos pilietybės galimybė, Seime vėl stringa Pilietybės įstatymo priėmimas.

Seimas antradienį pradėjo balsuoti pastraipsniui dėl naujos redakcijos įstatymo priėmimo, tačiau buvo priverstas padaryti pertrauką.

Seime vėl kilo ginčai, ar pagrįsta nuostata, kuri leistų dvigubą pilietybę turėti Lietuvą po nepriklausomybės atkūrimo palikusiems emigrantams, tapusiems kitų Europos Sąjungos ir NATO valstybių piliečiais.

Per pertrauką Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įpareigotas pateikti išvadą dėl siūlomos nuostatos konstitucingumo.

Naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektas buvo pateiktas dar praėjusiais metais, tačiau Seime nuolat stringa jo priėmimas.

Birželį įstatymą priimti planavęs Seimas pastarąjį kartą jo priėmimą atidėjo po to, kai svarstant pritarė viena kitai prieštaraujančioms įstatymo nuostatoms. Tuomet kilus sumaiščiai projektas grąžintas tvarkyti komitetams.

Antradienį balsuodamas dėl atskirų straipsnių priėmimo Seimas pritarė, jog dvigubą pilietybę galėtų turėti ištremti ir išvykę iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – ir dėl to įgiję kitos valstybės pilietybę, taip pat ir jų palikuonys.

Taip pat balsuojant dėl priėmimo pritarta straipsniui, kuris leistų dvigubą pilietybę asmenims, kurie Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami.

Seimas, pradėjęs pastraipsniui balsuoti dėl kiekvieno įstatymo straipsnio, po to dar turės balsuoti ir dėl viso įstatymo priėmimo.

Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucingumo.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Valdančiųjų konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius antradienį teigė palaikąs siūlymą leisti išsaugoti dvigubą pilietybę lietuvių kilmės asmenims.

“Aš visada buvau nuoseklus šalininkas, kad mes leistume lietuvių kilmės asmenims turėti dvigubą pilietybę”, – Lietuvos radijui sakė premjeras, Seimui rengiantis balsuoti dėl siūlymo išplėsti dvigubos pilietybės taikymą.

“Nesudaryti žmonėms galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę ir galbūt kažkuriam krašte ilgiau gyvenant gauti kitos šalies pilietybę būtų nelabai protinga”, – pridūrė ministras pirmininkas.

A.Kubilius sakė, kad dvigubą pilietybę leidžia dauguma mažų Europos valstybių.