Lietuva turi retą galimybę žengti didelį žingsnį demokratijos link. Diskusija dėl dvigubos pilietybės apėmė visą visuomenę – ir eilinius piliečius, ir elitą. Užsakyta ir atlikta bent tuzinas visuomenės apklausų, kuriose Lietuvos piliečiai pasisako, ar sutiktų, kad Lietuvos pilietybė būtų išlaikyta nepriklausomai nuo to, ar pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gyvena Lietuvoje ar negyvena, išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ar jau ją atkūrus, turi realių ryšių su Lietuva ar neturi.

Galima drąsiai teigti, kad dvigubos pilietybės klausimas pasiekė visą Lietuvos visuomenę. Visuomenė adekvačiai bet skirtingai suvokia šią problemą ir yra tinkamai pasirengusi referendumui. Vėl vos ne kiekvieno lietuvio šeimoje yra asmenų, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių (dažniausiai ekonominių) trumpesniam ar ilgesniam laikui išvyko iš Lietuvos.

Profesorius Vytautas Landsbergis ragina išgerti šalto vandens ir liautis klaidinus, kad “kažkas pripuolęs Lietuvos pilietybę “atima”. <…> pilietis pats pasirinko kitą šalį iki pat jos pilietybės. Juk dauguma gyvena ir dirba kitur, būdami Lietuvos piliečiais. O būdavo keistuolių, kurie kartu išstumti ir nugyvenę amžių JAV nė neprašydavo ten pilietybės, bet ligi mirties brangino kaip šventenybę lietuvišką pasą”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisako už platų dvigubos pilietybės taikymą, nors Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad tai gali būti tik “atskiri, išimtiniai, ypač reti atvejai”. Ką iš esmės reiškia toks prezidentės pasisakymas už platų dvigubos pilietybės taikymą? Tai tiesiog dar vienas Lietuvos politikų buldozerio žygis per Konstituciją. Kad ir koks didelis visuomenėje prezidentės autoritetas, toks elgesys yra pavojingas. Konstitucijos nepaisymas šiuo atveju leis jos nepaisyti ir kitais atvejais. Tokio precedento pasekmes sunku prognozuoti. Visada atsiras politikų, kurie norės priimti sprendimus, prieštaraujančius Konstitucijai. Atsiras ir toks, kuris sakys, kad galima apeiti ir straipsnį, įtvirtinantį Lietuvos nepriklausomybę ar jos teritorinį vientisumą.

Iš Lietuvos kasdien išvyksta po 130 lietuvių. Ekonominė ir neekonominė emigracija tampa didele grėsme Lietuvos valstybei, pirmiausia čia likusiems ir dirbantiems žmonėms. Mažėjant jų skaičiui Lietuvos valstybės padėtis tik dar labiau komplikuosis. Visa socialinė sistema gali subyrėti kaip kortų namelis, valstybei netekus darbingiausių ir aktyviausių piliečių. Valstybė, kurioje nenori gyventi jos piliečiai, neturi perspektyvų. Į tokią valstybę iš jos emigravusieji dėl ekonominių priežasčių tikrai negrįš. Politikams ir Lietuvos piliečiams reikia ieškoti realios išeities, kaip gelbėti mūsų valstybę. Dvigubos pilietybės įteisinimas šios problemos nesprendžia.

“Kas tas dabartinių emigrantų eiles užpildys ateityje? Ar tai bus rusai, baltarusiai, ar tai bus kinai?” – klausia Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Toks klausimas ne visai korektiškas, nes dviguba pilietybė lietuvių į tėvynę nesugrąžins, be to, teisę jiems bet kada grįžti ir gyventi Lietuvoje numato Konstitucija, nepriklausomai nuo to, turi jie Lietuvos pilietybę ar neturi.

Taigi referendumui visuomenė jau parengta. Ir jo surengimas išspręstų šią problemą konstituciškai. Nereikėtų bijoti, kad Lietuvos piliečiai nepakankamai aktyviai dalyvaus referendume ir jis neįvyks. Neįvykęs referendumas taip pat rezultatas. Jis tiesiog parodytų, kad dvigubos pilietybės problemą išeiviai yra linkę sureikšminti, o Lietuvoje gyvenantys piliečiai jos nelaiko rimta ar nemano, kad tai būtų Lietuvos ateities problemų sprendimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, trečiadienį priėmusi Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovus, pareiškė esanti už platų dvigubos pilietybės taikymą.

“Iš esmės prezidentės pozicija jau yra ne kartą išdėstyta šiuo klausimu – ji yra atvira dvigubai pilietybei tiems žmonėms, kurie yra išvažiavę iš Lietuvos, kurie turi lietuviškas šaknis, bet, be abejo, kol kas reikia laukti įstatymo leidėjo nuomonės”, – po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.

Pasak jo, per susitikimą prezidentė kalbėjo apie tai, kad negalima skirstyti, kad “vieni lietuviai yra Lietuvos, kiti lietuviai – pasaulio”.

“Visi lietuviai yra lietuviai”, – prezidentės poziciją perteikė L.Balsys.

“Aš manau, kad mes geriau supratome vieni kitus, jautėme parėmimą pilietybės reikalams”, – po susitikimo su prezidente kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė.

Ji akcentavo išeivių potencialą prisidėti vystant Lietuvą.

“Mes turime daug energijos, turime daug patyrusių žmonių, išsilavinimą. Ypatingai dabar atvažiuoja daugiau jaunimo. Mes norėtume, kad Lietuva pasinaudotų tais žmonėmis – bet kur jie gyvena, kad jie liktų Lietuvos dalis”, – dėstė R.Narušienė.

“Mes nekalbame apie dvigubą pilietybę, mes kalbame apie išlaikymą Lietuvos pilietybės lietuviui. Ne apie visą bendrą atvirą dvigubą pilietybę (…) Mes reprezentuojame visus užsienio lietuvius, tai mūsų pozicija – mes norime, kad visi lietuvių kilmės žmonės turėtų galimybę išlaikyti savo pilietybę”, – kalbėjo ji.

Susitikime aptarta, kokių žingsnių reikėtų imtis siekiant sustiprinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių ryšius bei paskatinti naudotis pasaulio lietuvių intelektiniu, kultūriniu ir moksliniu potencialu.

Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenę sudaro kraštų lietuvių bendruomenės, registruotos 41 pasaulio šalyje. Manoma, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1 mln. lietuvių kilmės asmenų, dalis jų yra Lietuvos piliečiai.

Seimas birželį atidėjo numatytą Pilietybės įstatymo priėmimą, nes apsižiūrėjo, kad svarstant pritarta tarpusavyje prieštaraujančioms nuostatoms.

Seimas svarstydamas projektą viename straipsnyje nustatė, kad dviguba pilietybė galima, jei kitos valstybės pilietybę asmuo įgyja automatiškai gimdamas ar sudarydamas santuoką su tos šalies piliečiu, tačiau nustatytas trejų metų terminas kuriai nors pilietybei pasirinkti.

Jei kitos šalies pilietybė būtų įgyjama gimimu, kurią – Lietuvos ar kitos šalies – pilietybę pasirinkti, asmuo turėtų nuspręsti per trejus metus nuo pilnametystės, iki jam sueis 21 metai. Asmuo, kitos šalies pilietybę įgijęs per santuoką, kurią pilietybę rinktis, turėtų nuspręsti per trejus metus nuo santuokos sudarymo.

Pritaręs tokiems pakeitimams, balsuodamas dėl kitų straipsnių Seimas minėto trejų metų termino jau nebenustatė, tad projekte liko prieštaravimas.

Jiems išlyginti Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras yra registravęs pasiūlymą, kuris leistų gimimu ar santuoka įgytą kitos šalies pilietybę išlaikyti neprarandant Lietuvos pilietybės, be jokių terminų.

Seime stringant naujos redakcijos Pilietybės įstatymui, Seimas iki 2011 metų sausio pratęsė dabartinio Pilietybės įstatymo galiojimą.

Parlamentarai, svarstydami Prezidentūros parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, išplėtė pirminės redakcijos projekte gana siaurai nurodytas galimybes turėti dvigubą pilietybę.

Prezidentūros pateikta redakcija dvigubą pilietybę leido tik iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo pasitraukusiems asmenims bei jų palikuonims, o jeigu pilietis į užsienį gyventi išvyko po 1990-ųjų, dvigubos pilietybės jis negalėtų turėti, lietuvišką pasą galėtų gauti tik užsienyje gimę jų vaikai.

Tuo metu Seime svarstant pritarta valdančiųjų siūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, taip pat gyvenantiesiems kaimyninėse šalyse.

Seimas, priėmęs naujos redakcijos įstatymą, ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto konstitucingumo.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimas nutarė iki 2011 m. sausio 1 d. pratęsti Pilietybės įstatymo galiojimą. Nepriėmus šios pataisos įstatymas būtų nustojęs galioti liepos 1 d.

Šiuo metu Seimas svarsto prezidentės pateiktą ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintą naują Pilietybės įstatymo projektą, kurio tikslas – tiksliau apibrėžti atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis.

Numatoma, kad naujos redakcijos įstatymas, jei Seimas jį priims, įsigaliotų 2011 m. sausio 1 d. Naujojo Pilietybės įstatymo projekto priėmimas buvo numatytas dar šioje sesijoje. Be to, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ketina dėl naujojo įstatymo Seimui teikti Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektą.

Seimas vėl svarsto Pilietybės įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas – rasti būdų kaip apeiti  pagrindinį Lietuvos įstatymą, t.y. – išplėsti ratą  asmenų, galinčių būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės  piliečiais.

Konstitucinis  Teismas, aiškindamas Konstituciją, pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi paisyti  Konstitucijos reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu ir kitos  valstybės pilietis gali būti tik labai retais (atskirais), išimtiniais įstatymo  nustatytais atvejais; šie atvejai negali būti paplitę. Tokios Konstitucijos  nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.

Seimo narys  Mečislovas Zasčiurinskas nepritaria siūlymams kitu būdu, ne taip, kaip numato  Konstitucija, suteikinėti galimybę užsienyje (projektu siūloma Vakaruose  gyvenantiems – suteikti, Rytuose – ne) gyvenantiems žmonėms ir Lietuvos  pilietybę. Parlamentaras mano, kad toks masinis dvigubos pilietybės įteisinimas  iškreips demokratinius procesus šalies viduje ir pažeis Lietuvos Respublikos  Konstituciją.

„Net jeigu Seimas  įteisintų dvigubą pilietybę, jis pažeistų Konstituciją ir tokio įstatymo  galiojimą sustabdytų Konstitucinis Teismas. Niekam nevalia pažeidinėti  aukščiausiojo šalies įstatymo, net siekiant, neva, labai kilnių tikslų“, – sako  Seimo narys.

M. Zasčiurinskas  mano, kad dvigubos pilietybės įteisinimas, atsižvelgiant į labai didelius  emigracijos mastus, iškreiptų demokratijos procesus Lietuvoje, galėtų privesti  prie galutinio Valstybės žlugimo.

„Suteikus galimybę  visiems turėti dvigubą pilietybę, mes galime susidurti su paradoksalia ir labai  pavojinga situacija – kai Lietuvos piliečių, gyvenančių už Lietuvos ribų, būtų  daugiau, negu čia pasilikusių gyventi žmonių. Šie asmenys galės spręsti  Lietuvoje gyvenančių žmonių likimą net nesilankydami mūsų šalyje, o tokia  praktika gali sužlugdyti mūsų valstybę. Kitas klausimas – kaip būtų sprendžiami  Tėvynės gynimo klausimai? Ir t.t.“, – sako M. Zasčiurinskas.

„Lietuvos pilietybė  – ne bulvių maišas, kurį galima parduoti, ar perduoti kitam. Mes negalime  nuvertinti Lietuvos pilietybės instituto. Lietuvos pilietybė – absoliuti  vertybė. Dvigubos pilietybės be išimties ribų įteisinimas tik sumenkins mūsų  šalį, vaikams, jaunimui parodys, kad Lietuva – ne Tėvynė. Nes Tėvynė – tik  viena“, – įsitikinęs Mečislovas Zasčiurinskas.

Seimas pritarė patobulintam Pilietybės įstatymo projektui. Už jį balsavo – 74, prieš – 3, susilaikė 14 Seimo narių.

Patobulintame įstatymo projekte išplečiamas ratas asmenų, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Seimui nusprendus priimti įstatymo projektą, dvigubą pilietybę galėtų turėti išvykusieji ir po 1990 m. kovo 11 d. – Nepriklausomybės atgavimo, jei yra lietuvių kilmės asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę; yra lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena.

Šiuo metu galiojančiame Pilietybės įstatyme numatyta, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu.

Respublikos Prezidento sudarytos darbo grupės parengtame įstatymo projekte siūloma išplėsti šį ratą nustatant, kad dvigubą pilietybę gali turėti visi asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos ar iš jos pasitraukę iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, t.y. įstatymo projekte numatoma, kad dvigubą pilietybę gali turėti ir Lietuvos Respublikos piliečiai, ir jų palikuonys, pasitraukę iš Lietuvos iki 1940 metų birželio 15 dienos.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmenų, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusių Lietuvos pilietybę ir ištremtų ar pasitraukusių iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Respublikos prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtame įstatymo projekte siūloma neriboti ištremtų ar pasitraukusių iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos piliečių palikuonių, kurie gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, kartų skaičiaus. Teisė turėti dvigubą pilietybę suteikiama visiems šių asmenų palikuonims: vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams, taip pat kiekvienam kitos naujos kartos asmeniui, kurio bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

Galiojantis Pilietybės įstatymas numato, kad vaikas, kurio bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtame įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad vaikas, kuris gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir tos kitos valstybės pilietis. Šiai nuostatai siūloma suteikti grįžtamąją galią ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vaikai, gimę 1990 m. kovo 11 d. ir vėliau, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog dvigubą pilietybę įteisinantis įstatymai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis.

Siekdamas įgyvendinti šį Konstitucinio Teismo nutarimą, 2008 m. liepą Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymą. Respublikos prezidentas, atsižvelgdamas į tai, kad kai kurios Seimo priimto įstatymo nuostatos neatitiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šį įstatymą grąžino Seimui pakartotinai svarstyti ir nurodė, kad įstatyme išliko Konstitucinio Teismo konstatuotų teisinio reguliavimo ydų. Prezidentas pasiūlė nustatyti, kad šis įstatymas galiotų iki 2010 m. sausio 1 d., tuo užtikrinant, kad iki šio nustatyto termino būtų parengtas iš esmės naujas, juridinės technikos reikalavimus atitinkantis Pilietybės įstatymas. Šiam siūlymui Seimas pritarė.

Seimas antradienį svarstydamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą ėmėsi plėsti pirminės redakcijos projekte gana siaurai nurodytas galimybes turėti dvigubą pilietybę.

Prezidentūros parengtame įstatymo projekte brėžta griežta riba, kad dvigubą pilietybę galėtų išlaikyti tik pasitraukusieji iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atgavimo 1990-ųjų kovo 11 dieną ir jų palikuonys, tuo metu Seimo komitetuose nuspręsta plėsti dvigubos pilietybės “geografiją”.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) buvo pritarta valdančiųjų siūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę.

Svarstant įstatymą Seimo posėdyje pritarta dar vienam siūlymui – dvigubą pilietybę leisti turėti lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėje, su kuria Lietuvą skiria valstybės siena – tad į dvigubą pilietybę galės pretenduoti ir Baltarusijoje bei Rusijoje gyvenantys lietuviai.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlė išvis atskaitos data dėl dvigubos pilietybės instituto imti ne Nepriklausomybės atkūrimą, o šiuo metu svarstomos įstatymo redakcijos įsigaliojimą.

ŽTK siūlymu, dvigubą pilietybę galėtų turėti asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir įgijęs kitos valstybės pilietybę. Šiam siūlymui, kurį ŽTK argumentavo teisėtų lūkesčių principu, nepritarta.

“Tvarkietis” Egidijus Klumbys piktinosi, jog Seime kelią besiskinantis įstatymas ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir suskirsto lietuvius į dvi dalis, remiantis gyvenamąja vieta.

Seimui antradienį taip pat buvo pateikti siūlymai dvigubą pilietybę leisti ir Šveicarijos, taip pat – Šengeno sutarties šalių lietuviams, tačiau jiems nepritarta.

“Šitas lietuvių skaidymas į dvi dalis visų pirma prieštarauja Konstitucijai. Sustokim ir pasvarstykim, nes šitas įstatymas yra silpnas, jis sukelia dar daugiau prieštaravimų, šitie nenuoseklumai stulbina – kodėl siūloma įtraukti Šveicariją, o nėra Monako, Andoros, Lichtenšteino?” – piktinosi E.Klumbys.

Seimas priėmęs naujos redakcijos įstatymą ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto konstitucingumo. Seime antradienį įstatymo svarstymo procedūra tik įpusėta, parlamentarai dar turės balsuoti ir dėl jo priėmimo.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis pripažino, kad dabartinė įstatymo redakcija po pataisų yra, jos žodžiais, neteisinga, nes, sakykime, emigravusieji į JAV dvigubą pilietybę galės turėti, o į Australiją. Kita vertus, jis tvirtino remianti bet kokią dvigubos pilietybės instituto plėtrą.

“Pasaulio lietuvių bendruomenės pozicija yra ta, kad mes norėtumėme, kad kuo daugiau lietuvių tautybės žmonių galėtų turėti pilietybę. Mes esame tokia maža tauta, mes turėtumėm kiekvienam piliečiui, kuris nori turėti pilietybę, kad jis ją turėtų”, – Seime žurnalistams po įstatymo svarstymo sakė V.Bandis.

Prezidentūros darbo grupės parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą svarstyti įpusėjęs Seimas jį jau pakeitė iš esmės.

Prezidentūros pateikta redakcija dvigubą pilietybę leido tik iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo pasitraukusiems asmenims bei jų palikuonims, o jeigu pilietis į užsienį gyventi išvyko po 1990-ųjų, dvigubos pilietybės jis negalėtų turėti, lietuvišką pasą galėtų gauti tik užsienyje gimę jų vaikai.

Tuo metu Seime svarstant pritarta valdančiųjų siūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, taip pat gyvenantiesiems kaimyninėse šalyse.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Prezidentūros pateiktas įstatymo variantas numatė, kad po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi – pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgyja antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galėtų turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.

Taip pat numatoma, kad dviguba pilietybė galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą pagrindinė iškylanti dilema – kaip suderinti prigimtinę ir konstitucinę teisę.

“Turime dvi problemas: kad mūsų tautiečiai iš tiesų pagal prigimtinę teisę turėtų turėti pilietybę, kita vertus, mes turime referendumu priimtą Konstituciją, taigi suderinti teisę, kuri yra Konstitucijoje, ir prigimtinę lietuvio teisę turėti pilietybę šiandien ir yra sunkiausias uždavinys”, – pirmadienį sakė Seimo pirmininkė, sveikindama darbą pradedančią Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją.

Pirmadienį parlamento rūmuose Vilniuje darbą pradėjo bendra Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, nagrinėsianti lietuvių grąžinimo į tėvynę, tautinio identiteto, lietuvių kalbos išsaugojimo, užsienio lietuvių stažuočių Lietuvoje problemas. Komisija ketina aptarti ir tai, kaip įgyvendinamos prieš metus komisijos priimtos rezoliucijos, kurių viena yra pareikštas nepritarimas griežtam dvigubos pilietybės ribojimui.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė piktinosi, jog parlamente nebuvo atsižvelgta į ankstesnę komisijos rezoliuciją. “Vadinasi, ta rezoliucija niekinė”, – sakė išeivijos atstovė, kuri taip pat tvirtino nesuprantanti, kodėl kitos šalys randa galimybių savo piliečiams užtikrinti teisę į kilmės pilietybę, tuo tarpu Lietuvoje esą “slepiamasi už Konstitucijos”.

“Jei Lietuvoj nėra ekspertų konstitucinei teisei, laikas jų surasti užsienyje”, – sakė R.Narušienė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė tvirtino, jog užtikrinti galimybę į dvigubą pilietybę yra gyvybiškai svarbu, nes iš žmogaus, jos žodžiais, atėmus pilietybę, į gimtą šalį jis tikrai nebegrįš.

“Jeigu emigrantai neturės Lietuvos pilietybės, jūs neturėsit draugų užsienyje”, – sakė R.Narušienė.

Pilietybės klausimas šiuo metu sprendžiamas Seime, svarstant naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.

Prezidentūros pateikta Pilietybės įstatymo nauja redakcija dvigubą pilietybę leidžia tik iš Lietuvos pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, tuo metu po 1990-ųjų išvykusieji gyventi į užsienį dvigubos pilietybės turėti negalėtų, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams.

Konservatoriai siūlo, kad Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ir Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę turintiems lietuvių kilmės asmenims, pasitraukusiems iš Lietuvos po 1990 metų kovo 11 dienos, o taip pat lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems etninėse Lietuvių žemėse pasienio regionuose. Seimo posėdžių sekretoriate pateikta siūlymų dar labiau plėsti galimybę dvigubai pilietybei – leisti Lietuvos pilietybę išlaikyti ir ne tik ES bei NATO šalių pilietybę, bet ir pavyzdžiui, Šveicarijos pilietybę, įgijusiems lietuviams.

Kadangi kyla klausimų, ar dvigubos pilietybės įteisinimas nesikirstų su Konstitucija, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su pakeistu projektu teiks ir Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl siūlomos normos konstitucingumo.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad “išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis”. Kadangi ši nuostata gali būti keičiama tik referendumu, yra siūlymų kituose Konstitucijos straipsniuose įtvirtinti galimybę išlaikyti Lietuvos pilietybę net gavus kitos šalies pilietybę.

Prezidentūros pateiktas pirminis įstatymo variantas numato, kad po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, susituokus su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgijus antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.

Ši įstatymo redakcija numato, kad dviguba pilietybė galima visų kartų ištremtų Lietuvos piliečių palikuonims.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė tvirtino, jog