Tinklalapio „WikiLeaks” viešinama informacija atskleidžia ne tik nepagražintą amerikiečių diplomatų požiūrį į užsienio valstybes. Praskleidžiami ir kai kurių slaptų politinių derybų užkulisiai.
„Lietuvos rytas“ rašo:
„Ką mainais už mūsų paramą mums gali pasiūlyti JAV? Kaip derėtis su Vašingtonu ir ką apie tai pranešti visuomenei? Tokie klausimai pasaulio šalių diplomatams – visiškai įprasti.
Visuomenė paprastai tik aptakiai informuojama apie derybas tarp valstybių. Tačiau tinklalapiui „WikiLeaks” paviešinus dokumentus visi gali sužinoti apie kai kurių šalių pareigūnams garbės nedarančius veiksmus.
„WikiLeaks” ir vakar nepaviešino pranešimų, kurie buvo išsiųsti iš JAV ambasados Vilniuje arba yra kitaip susiję su Lietuva. Žinoma, kad JAV ambasadoje Lietuvoje sukurtų pranešimų yra 903.
Tačiau pirmąsias detales apie iki šiol viešai neskelbtus JAV ir Lietuvos pareigūnų pokalbius paskelbė dienraštis „The New York Times”.
Jis, kaip ir keli kiti laikraščiai, turi išskirtinę galimybę susipažinti su „WikiLeaks” nutekintais dokumentais.
Viename tokių pranešimų aktyviai aptarinėjamas Gvantanamo kalėjimo kalinių likimas. Vos tapęs JAV prezidentu Barackas Obama žadėjo uždaryti šį liūdnai pagarsėjusį sulaikymo centrą.
Bet galvosūkis, kur perkelti Gvantanamo kalinius, spręsti sekėsi sunkiai.
Kelios valstybės sutiko priimti Gvantanamo kalinių.
Viena jų iš pradžių taikėsi būti ir Lietuva.
Tačiau 2009 metų rudenį mūsų šalyje kilus vadinamajam CŽV kalėjimo skandalui prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė net svarstyti Gvantanamo kalinių klausimą, kol bus išsiaiškinta padėtis dėl galimo slapto kalėjimo.
Anot paviešintų JAV ambasados susirašinėjimo su Valstybės departamentu pranešimų, į pagalbą Vašingtonui atėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Nors pavardė straipsnyje neminima, neabejojama, kad kalbama apie Arvydą Anušauską.
Anot JAV diplomatų, jis atsiprašė amerikiečių už prezidentės poziciją ir net pasiūlė drauge paspausti D.Grybauskaitę dėl Gvantanamo kalinių priėmimo.
Vakar A.Anušauskas tikino, kad „WikiLeaks” išplatinta informacija yra netiksli. Jo teigimu, šioje informacijoje yra neįvardytų diplomatų asmeninės nuomonės, apibūdinimai ir asmeniniai įspūdžiai.
Tuo tarpu D.Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys sklaidė įtarimą, kad prezidentė jautė A.Anušausko ar JAV diplomatų spaudimą.
„Galiu pasakyti, kad prezidentė ne iš tų politikų, kuriuos būtų galima paveikti darant spaudimą”, – pareiškė L.Balsys, atsisakęs tiesiogiai komentuoti „WikiLeaks” išplatintus dokumentus.
Sprendžiant iš „WikiLeaks” išplatintų dokumentų, Lietuva nebuvo vienintelė, kuriai galėjo būti daromas spaudimas dėl Gvantanamo kalinių, – svarsto „Lieyuvos rytas“.
Antai Slovėnijai esą buvo nedviprasmiškai pasiūlyta „padaryti daugiau” sprendžiant klausimą, ar priimti Gvantanamo kalinių. Teigiamas atsakymas esą pritrauktų daugiau dėmesio iš Vašingtono.
Maldyvai mainais į Gvantanamo kalinių įkurdinimą savo salose gavo JAV pažadą paspausti Tarptautinį valiutos fondą, kad jis suteiktų paskolą. O Kiribatis už 17 Gvantanamo kalinių gavo 3 mln. JAV dolerių.
Tokio pat atlygio esą tikėjosi ir Jemenas. Prezidentas Ali Abdullah Salehas derybų metu esą nekantriai klausinėdavęs, kiek JAV sumokės Jemenui, jei jis sutiks priimti Gvantanamo kalinius. 500 tūkst. JAV dolerių jam pasirodė per mažai – Jemenas užsiprašė dvigubai tiek.
Pinigų stygiumi pasiskųsti negalintis Saudo Arabijos karalius Abdulah esą pasiūlė dar radikalesnį sprendimą – paleisti Gvantanamo kalinius. Tegu jie vyksta į kurią nori šalį.
„Juos tereikėtų sekti po oda įsiuvus mikroschemas, panašiai kaip žirgams ar kitiems gyvūnams”, – JAV diplomatus išmone esą stebino monarchas.
Idėjų turėjo ir Kuveitas. „Žinot geriau nei mes, jog negalime turėti reikalų su tais kaliniais. Jie yra supuvę pavojingi ekstremistai, nebegalintys vėl integruotis. O kaip geriausia tokių atsikratyti? Išmeskite ten, kur juos susėmėte, – grąžinkite į Afganistaną ir tegu jie žūva mūšyje”, – esą pasiūlė Kuveito vidaus reikalų ministras Jaberas al-Khaledas al-Sabahas.
Oficialiai žinoma Kuveito pozicija priešinga – grąžinti jam tėvynainius iš Gvantanamo.
Tuo tarpu Kinija pati siūlėsi priimti dešimtis Gvantanamo kalinių ir net palengvinti JAV karinio tranzito į Afganistaną sąlygas.
Vienintelė sąlyga: JAV turėjo perduoti Kinijai uigūrų kalinius. Žinodami, kad šios Kinijoje gyvenančios musulmonų mažumos atstovų tėvynėje greičiausiai laukia kankinimai ar net mirtis, JAV diplomatai atsisakė tokio siūlymo.
Tuo tarpu Suomijos bei Albanijos pareigūnai išplatintuose pranešimuose skundžiasi JAV diplomatams, kad juos spaudžia Pekinas. Jis esą grasino pasekmėmis, jei minėtos šalys priims uigūrų kalinius.
Albanijos mėginimas išsisukti iš padėties nustebino amerikiečius. „Albanai vietoj trijų uigūrų pasisiūlė priimti bet kurios kitos tautybės šešis kalinius. Albanai dėl mūsų užsienio politikos padarys bet ką”, – viename pranešimų šaiposi amerikiečiai.
Ne mažesnę amerikiečių diplomatų nuostabą sukėlė pokalbiai su Latvijos pareigūnais.
Jie rašo, kad Gruzijos ambasadorius Latvijoje Konstantinas Korkelija Tbilisio konflikto su Maskva metu 2008 metais iš tiesų dirbo Kremliui.
Kinija JAV diplomatus nustebino ir požiūriu į Šiaurės Korėją. Pekinas vadinamas ištikimiausiu sąjungininku ir bene vienintele viltimi Pchenjanui.
Viešai Kinija paprastai užstodavo Šiaurės Korėją.
Tačiau privačiai Kinijos diplomatų nuomonė apie Šiaurės Korėją bei jos lyderius bent jau 2009 metais pradėjo sparčiai keistis.
Antai per vienus darbo pietus Kinijos ambasadorius Kazachstane Cheng Guoping’as atskleidė, kad Pekinas laiko Šiaurės Korėjos vykdomą branduolinę programą keliančia nerimą.
Anot Kinijos diplomato, Pchenjanas per toli nuėjo susprogdinęs antrąjį branduolinį užtaisą ir elgiasi tarsi išlepintas vaikas, siekdamas JAV dėmesio.
Dar labiau netikėtu laikomas neva Kinijos pareigūno išsakytas teiginys, kad Pekinas iš esmės neprieštarautų taikiam Korėjos susivienijimui, net jei tai reikštų dabartinio Pchenjano režimo žlugimą.
Tokiam scenarijui JAV diplomatai, anot pranešimų, jau mažiausiai kelerius metus ruošiasi kartu su Pietų Korėjos pareigūnais. („The New York Times”, „Spiegel”, AP, BNS, LR)
JAV imasi atsakomųjų žingsnių
* Nepavykus atkalbėti tinklalapio „WikiLeaks” nuo diplomatinio susirašinėjimo duomenų paskelbimo, Vašingtonas iš pradžių perspėjo daugelio valstybių sostines apie gresiančią diplomatinę bombą.
* Po to JAV pareigūnai ėmėsi taisyti žalą, žadėdami ne tiktai užkirsti kelią panašiems atvejams, bet ir nubausti atsakinguosius už slaptų JAV diplomatų duomenų paviešinimą.
* Antai JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė, kad „WikiLeaks” žingsnis yra nusikalstamas išpuolis prieš tarptautinę bendruomenę. JAV esą imsis agresyvių žingsnių siekdamos sustabdyti atsakinguosius.
* JAV jau paskelbė keisiančios kodavimo sistemą, kuria siunčiami JAV diplomatų elektroniniai pranešimai. Be to, Vašingtonas pradėjo tyrimą baudžiamojoje byloje dėl konfidencialią informaciją skelbiančio „WikiLeaks” veiklos. „Vykdome aktyvų baudžiamosios bylos tyrimą šioje srityje. Jeigu sugebėsime nustatyti asmenis, kurie dalyvavo pažeidžiant Amerikos įstatymus, konkrečiai Šnipinėjimo aktą, jie bus laikomi atsakingais”, – pabrėžė JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis.
- Pagrindiniu įtariamuoju, pavogusiu ir tinklalapiui „WikiLeaks” perdavusiu šimtus tūkstančių slaptų JAV dokumentų, yra laikomas buvęs JAV karys Bradley Manningas. JAV kariškių nelaisvėje laikomas 22 metų vyras neneigia savo kaltės ir tvirtina, kad informacijos pavogti jam niekas nesukliudė. Savo poelgį vaikinas motyvuoja noru, kad pasaulyje nebūtų paslapčių ir klestėtų anarchija.
- B.Manningo sausio pradžioje laukia karo lauko tribunolas. Jei amerikietis bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti 52 metai nelaisvės.
Naujienų agentūra BNS informuoja:
„Pasaulinė policijos organizacija Interpolas trečiadienį paskelbė nurodęs savo narėms suimti tinklalapio “WikiLeaks” įkūrėją Julianą Assange’ą, kuris Švedijoje įtariamas išžaginimu.
“Švedijos vadu paskelbtas viešas “Raudonasis pranešimas”, – Interpolo atstovė sakė naujienų agentūrai AFP, patvirtinusi, kad jos organizacija savo tinklalapyje paskelbė Švedijos prašymą suteikti pagalbą ieškant 39 metų Australijos piliečio.
Geteborge veikianti Švedijos tarptautinė prokuratūra išdavė arešto orderį šiam slapiam aktyvistui lapkričio 18 dieną. J.Assange’as “įtariamas išžaginimu, seksualiniu priekabiavimu ir neteisėtu privertimu”.
“WikiLeaks” įkūrėjas, kurio dabartinė buvimo vieta nežinoma, apskundė sprendimą skirti šį orderį Švedijos apeliaciniame teise. Tačiau praeitą savaitę šis skundas buvo atmestas, o J.Assange’as pateikė antrąjį.
Tuo tarpu pastarasis “Interpolo” žingsnis reiškia, kad J.Assange’as gali būti suimtas ir išduotas Švedijai bet kurios šalies kurios pareigūnai nuspręstų reaguoti į tarptautinės agentūros raginimą.
Kai kurie J.Assange’o šalininkai teigia, kad neįvardijamos jėgos nuo rugpjūčio siekia jam primesti kaltinimus dėl seksualinio išpuolio prieš dvi švedes, siekiant sužlugdyti “WikiLeaks” kampaniją – skelbti tinklalapiui nutekintus slaptus dokumentus.
Australo advokatai atmeta prokurorų pretenzijas, argumentuodami, kad J.Assange’a nebūtina suimt vien tam, kad jis būtų apklaustas, taip pat pasiūlė kelias galimas jo apklausos datas.
Tuo tarpu “WikiLeaks” šią savaitę tęsė savo “kryžiaus žygį”, pradėjusi viešinti apie ketvirtį milijono slaptų JAV valstybės departamento diplomatinio susirašinėjimo dokumentų. Ši medžiaga skelbiama internete ir perduodama didiesiems pasaulio dienraščiams.
Dokumentų paviešinimas sukėlė didelį apmaudą Jungtinėms Valstijoms ir kai kuriems jų sąjungininkams, mat šioje medžiagoje gausu netikėtų faktų ir kai kurios kompromituojančios informacijos apie pasaulio įvykius ir santykius.
„Lietuvos žinios“ praneša:
Sąmyšį visame pasaulyje keliantys tinklalapio “WikiLeaks” paviešinti slapti dokumentai pridarė nemalonumų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Arvydui Anušauskui. Aiškėja, kad jis siūlė daryti spaudimą prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Apie A.Anušausko raginimą spausti prezidentę, kad ši pakeistų nuomonę dėl Gvantanamo kalinio priėmimo Lietuvoje, pranešė 250 tūkst. “WikiLeaks” dokumentų gavęs JAV dienraštis “The New York Times”. Autoritetingas dienraštis rašo, jog 2009 metais išrinkta Lietuvos prezidentė atsisakė vykdyti ankstesnį susitarimą dėl vieno Gvantanamo kalinio perkėlimo į Lietuvą.
Pernai spalį D.Grybauskaitė pareiškė, kad mūsų valstybė nepriims terorizmu įtartų asmenų iš Gvantanamo bazės, kol virš Lietuvos kabos šešėlis dėl galbūt veikusio Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo. JAV dienraštis, remdamasis slaptu “WikiLeaks” dokumentu, pranešė, jog tuo metu NSGK vadovas “privačiai atsiprašė ir pasiūlė bendriems sąjungininkams spausti ją persigalvoti”.
NSGK vadovas A.Anušauskas vakar rytą atsisakė komentuoti paskelbtą informaciją, nes, kaip aiškino, nėra su ja nesusipažinęs, o paskui pareiškė, esą ji netiksli. Kiek vėliau A.Anušausko išplatintame pranešime sakoma, kad “The New York Times” paskelbtuose “WikiLeaks” turimuose dokumentuose neatspindėta tikroji padėtis. Be to, politiko teigimu, informacija ne tik ištraukta iš konteksto, bet ir “prisotinta” asmeninių epitetų bei nuomonių.
“Norėčiau, kad suprastumėte: buvo paskelbta krūva dokumentų ir tuose dokumentuose labai daug asmeninių epitetų, apibūdinimų. Šiuo atveju, manyčiau, tarp jų yra kažkokių neįvardytų diplomatų asmeninės nuomonės ir asmeniniai įspūdžiai”, – neaiškiai dėstė jis. A.Anušauskas tikino, jog laikosi pozicijos, kad jokių svetimų kalinių ir kalėjimų Lietuvos teritorijoje negali būti. “Tai labai aiškiai ir buvo pasakyta prieš metus atlikto parlamentinio tyrimo metu”, – pridūrė jis.
Priminsime, kad parlamentinis tyrimas, kuriam vadovavo A.Anušauskas, patvirtino, jog Lietuvoje buvo įrengtos patalpos sulaikytiesiems. Mūsų krašte leidosi su CŽV siejami lėktuvai, bet nenustatyta, ar Lietuvoje slapta kalinta žmonių.
Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys vakar atsisakė komentuoti “WikiLeaks” paskelbtą informaciją. “Tačiau galiu pasakyti, kad prezidentė – ne iš tų politikų, kuriuos galima paveikti darant spaudimą”, – pabrėžė jis.
Nutekintos diplomatinės informacijos vakar nenorėjo komentuoti ir JAV ambasada Lietuvoje. “WikiLeaks” įslaptintos informacijos atskleidimas yra neatsakingas, ir mes jį smerkiame”, – BNS sakė JAV ambasados atstovas spaudai Jonathanas M.Bergeris.
Dėl siūlymų spausti prezidentę D.Grybauskaitę dabar priverstas aiškintis A.Anušauskas nepateisino į jį dėtų vilčių nuskaidrinti ir Lietuvos politinę erdvę. Ne vienus metus kalbėta apie Valstybės saugumo departamento (VSD) 12 analitinių pažymų, liudijančių korupcinius politikų, verslininkų ir žiniasklaidos ryšius.
Viltys, kad su jomis pagaliau galės susipažinti visuomenė, žlugo praėjusią savaitę, VSD nusprendus tik sumažinti kai kurių pažymų atskirų dalių slaptumą. Tai reiškia, kad su pažymomis galės susipažinti daugiau žmonių, tačiau – tik išrinktieji. A.Anušauskas, anksčiau kartojęs, neva saugumo pažymos nebeteko aktualumo, prieš savaitę patvirtino, jog skandalu kvepiantys dokumentai visuomenės akių nepasieks