Krovinių vežimu užsiimančių bendrovių laukia dar vienas smūgis ir galbūt nauja bankrotų banga – nuo kitų metų Lietuvoje didės dyzelino akcizas. Nusivylę vežėjai neslepia, kad pabrangus degalams dairysis jų pigesnių svetur. O vakar šalies degalinėse kuro kainos jau pasiekė šių metų rekordines aukštumas ne dėl mokesčių – pasaulyje smarkiai brangsta nafta.
Seimas ypatingos skubos tvarka pritarė Akcizų įstatymo pataisoms - nuo sausio dyzelinui Lietuvoje bus taikomas 1043 litų akcizas už 1000 litrų, o po dvejų metų jis bus didinamas dar kartą, iki 1140 litų. Šiuo metu akcizas – 947 litai už 1000 litrų.
Planuojama, jog Akcizų įstatymo pakeitimai leis surinkti į biudžetą daugiau kaip 95 mln. litų pajamų. Tačiau liko neįvertintas faktas, kad pabrangus dyzelinui verslininkai vėl ims ieškoti pigesnių degalų svetur, o dalis krovinių vežimo bendrovių bus pasmerktos žlugti.
„Lietuvos žinios“ rašo:
„Finansų ministerijos skaičiavimu, dėl akcizo pakeitimo litras dyzelinių degalų pabrangs apie 12 centų. Tai atrodo nedaug, bet net ir keliais centais persvėrus dyzelino kainą Lietuvos nenaudai tarptautinius vežėjus gali pervilioti Lenkija. Degalų kainų skirtumas abejose valstybėse ir taip labai nedidelis. Litras dyzelino Lenkijoje kainuoja vidutiniškai 3,78 lito (4,39 zloto), o Lietuvoje – 3,72 lito. Dabar racionaliai skaičiuojantiems vežėjams apsimoka šiuos degalus pirkti Lietuvoje, tačiau pakilus jų kainai, visų akys greitai nukryps į gretimas šalis.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius neslėpė, kad logistikos įmonės liūdnai sutiko naujieną apie didėsiantį akcizą. “Dyzelinas – mūsų pagrindinė žaliava. Jo kaina sudaro maždaug pusę visų veiklos išlaidų, o transporto sąnaudos – didelę daugelio prekių savikainos dalį. Dėl to gali kilti kainos, brangti paslaugos ir nukentėti įvairios verslo šakos”, – aiškino jis. Pasak pašnekovo, jau dabar įmones slegia kylančios dyzelino kainos, o joms dar šoktelėjus gali drastiškai kristi šalies degalinių apyvarta. A.Kondrusevičius neslėpė, kad tarptautiniais reisais važinėjantys vilkikų vairuotojai stengsis įsipilti pigesnių degalų užsienyje. “Rinka nėra uždara erdvė”, – užsiminė jis.
Tai, kad padidintas akcizas gali “padovanoti” klientų Lenkijos degalinėms, įžvelgė ir dalis parlamentarų, bet nepritarti Vyriausybės siūlymui Seimas praktiškai negalėjo, nes Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai pamažu artėti prie nustatytų akcizų dydžių. Tačiau klusnus europinių reikalavimų vykdymas gali skaudžiai atsiliepti mūsų krašto ekonomikai.
Banko “DnB NORD” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis atkreipė dėmesį, kad jei dyzelinas Lietuvoje taps brangesnis nei gretimose šalyse, valstybė neteks didelės dalies pajamų iš mokesčių ir nukentės vietos verslininkai. “Visada reikia siekti, kad mūsų krašte dyzelinas būtų pigesnis negu Lenkijoje, kitaip didieji vežėjai stengsis vilkikų bakus pripildyti kaimynų degalinėse. Tai reiškia, kad pajamos atiteks Lenkijos verslininkams, o mokesčių pinigai pateks į tos šalies iždą”, – aiškino ekonomistas. Jo manymu, tai didžiausia akcizo padidinimo grėsmė, nes sumažėjus Lietuvoje veikiančių degalinių pajamoms, į biudžetą bus surenkama mažiau mokesčių.
Tačiau kasdienių prekių kainos dėl maždaug 3 proc. brangsiančio dyzelino neturėtų pastebimai kilti. Anot R.Rudzkio, realiai tai galėtų nebent vienu procentu padidinti kainas mažmeninės prekybos vietose.
Šis dyzelino akcizo didinimas – ne pirmas valdžios suduodamas smūgis verslui. Atrodo, prisiminus 2009-ųjų pradžią, valstybė antrą kartą lipa ant to paties grėblio. Praėjusių metų pradžioje Lietuva, pasinaudojusi sumažėjusiomis degalų kainomis rinkoje ir norėdama užlopyti skylėtą biudžetą, dyzelinui buvo pradėjusi taikyti 1140 litų (už 1000 litrų) akcizo tarifą, kuris ES bus įvestas tik nuo 2013-ųjų. Iki to laiko mūsų valstybei suteiktas pereinamasis laikotarpis nustatyti dyzelinių degalų akcizą iki minimalaus ES lygio. Nuo 2008 metų jis privalo būti ne mažesnis nei 274 eurai (947 litų) už 1000 litrų, o nuo 2011-ųjų – ne mažesnis kaip 302 eurai (1043 litai) už 1000 litrų.
Tačiau troškimas papildyti biudžetą davė priešingą rezultatą – dyzelino suvartojimas smuko beveik 30 procentų. Per Lietuvą nuvilnijo transporto įmonių bankrotų banga. Galiausiai 2009 metų liepą Vyriausybė susigriebė, kad akcizo mokestis, taikomas daugumos įmonių ir krovinių vežėjų naudojamam dyzelinui, per didelis ir paskubomis priėmė įstatymą jį mažinti iki 947 litų už 1000 litrų.
“Linavos” prezidentas A.Kondrusevičius prisiminė šią situaciją. Tąkart vienintelis sprendimas buvo akcizo sumažinimas. “Staiga pakilo kainos, dalis vežėjų buvo priversti trauktis iš verslo, jiems teko atleisti žmones”, – pasakojo pašnekovas. Sumažinus akcizą įmonės šiek tiek atsigavo, vėl ėmė pirkti dyzeliną Lietuvoje ir aktyviau konkuruoti tarptautinėje vežimų rinkoje. 2009 metų trečiąjį ketvirtį transporto įmonių pardavimo pajamos Lietuvoje sudarė 3,3 mlrd. litų, o tuo pačiu laikotarpiu šįmet padidėjo 27,5 proc., iki 4,2 mlrd. litų.
Tąsyk žala buvo padaryta ilgam. Dabar dauguma vežėjų dirba stabiliai, bet jei verslą supurtys staigus kainų didėjimas, gali pasikartoti jau primiršti praėjusių metų įvykiai.
Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, 2009 metų sausio-rugsėjo mėnesiais buvo pradėti 189 bankroto procesai sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektoriuje veikiančioms įmonėms. Tai sudarė 13,5 proc. tarp visų minėtu laikotarpiu šalyje pradėtų 1396 įmonių bankroto procesų. Iki metų pabaigos žlugo dar daugiau bendrovių.
Per visus 2009-uosius bankroto procesai buvo pradėti 1844 įmonėms, 249 iš jų (13,5 proc.) veikė sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektoriuje.
Šįmet situacija pagerėjo. Per pirmus devynis 2010 metų mėnesius bankroto procesai buvo pradėti 1163 įmonėms, o sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektorius nukentėjo beveik perpus mažiau negu tuo pačiu metu pernai – žlugo 105 bendrovės (9 proc. visų įmonių).
Pasaulio rinkose smarkiai brangstant naftai, didžiausiose šalies degalinėse degalų kainos pasiekė šių metų rekordines aukštumas, pranešė BNS. Per pastarąsias tris dienas jos padidėjo 9-12 ct už litrą degalų. “Platts” indeksas auga, ir į tai reaguoja mūsų didmenininkas (“Orlen Lietuva – red.). Matome, kad gamykla visų naftos produktų kainas kasdien kelia keliais centais”, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius. “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė teigė, kad per parą didmeninės benzino kainos padidėjo 5 centais, dyzelino – apie 2 centus, suskystintų dujų – maždaug 3 centais. “Kainos augo dėl padidėjusios tarptautinio indekso “Platts” kainos ir dėl dolerio kurso”, – teigė ji.
Bendrovės “Lietuva Statoil” tinkle už litrą populiariausio 95 markės benzino ketvirtadienį po vidurdienio reikėjo mokėti 4,27 lito – tiek jis kainavo gegužės pradžioje. Litras dyzelino vidurdienį “Statoil” tinkle kainavo 3,84 lito. “Orlen Lietuvos” degalinių tinkle benzino kaina siekė 4,26 lito, dyzelino – 3,83 lito, o didžiausiame degalinių tinkle LUKOIL – atitinkamai 4,25 ir 3,80 lito.
“Statoil” ir “Orlen Lietuvos” degalinių tinkluose ketvirtadienį per kelias valandas litras suskystintų dujų pabrango 2 centais ir po vidurdienio kainavo po 2,19 lito. Ketvirtadienio rytą jos kainavo 2,17 lito. LUKOIL tinkle suskystintų dujų kaina ketvirtadienį išliko stabili – 2,15 lito“.
„Vilniaus diena“ praneša:
„A-95 markės benzino kainos vėl kopia aukštyn. Didžiausiuose šalies degalinių tinkluose benzinas per savaitę pabrango apie 20 centų už litrą.
Daugumoje „Lukoil“ degalinių šalies didmiesčiuose litras populiariausio benzino kainuoja 4,25 lito, „Orlen Lietuva“ degalinėse – 4,26 lito, o „Statoil“ tinkle – jau 4,27 lito. Taip degalinės reaguoja į beveik nepaliaujamą kainų augimą didmeninėje rinkoje. Dar prieš savaitę benzino kaina degalinėse tik nežymiai viršijo 4 Lt/l.
Naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ Mažeikių terminale litras A-95 markės benzino trečiadienį kainavo beveik 3,89 lito. Didmeninė benzino kaina nuo praėjusio trečiadienio pakilo beveik 22 centais už litrą.“