Hamedano bazė

Rima JANUŽYTĖ

Antradienį Rusijos bombonešiai smogė džihadistų forpostams netoli Alepo. Prieš kelias dienas Rusija buvo skelbusi, kad drauge su ja džihadistus atakuoti sutinka ir vėl draugauti norinti Turkija, o dabar Rusijos partnere tapo ir Iranas.

Rusija karą “Islamo valstybei” paskelbė po to, kai džihadistai virš Sinajaus pusiasalio numušė Rusijos keleivinį lėktuvą. Tačiau ši kova tapo dar ir priedanga pliekti Sirijos režimo priešus. Štai kodėl Rusijai taip sunku susirasti kovos su ISIS partnerių tarp Vakarų valstybių, nors siūlymų vienyti jėgas Rusija buvo pateikusi ne tik Turkijai, bet ir Prancūzijai. Net JAV.

Tačiau į Rusijos pasiūlymą bendradarbiauti, sutapk tu man taip, su didžiausiu entuziazmu atsiliepė tos šalys, kurios labiausiai tikisi ne sunaikinti ISIS, o numalšinti Sirijos sukilėlius ir atstatyti Sirijos režimą.

Rusijos bombonešius įsileido Iranas

Nuo 1979 m. revoliucijos Iranas pirmą kartą leido pasinaudoti savo teritorija kitos užsienio valstybės pajėgoms. Šia užsienio šalimi tapo Rusija: jos bombonešiai su užduotimi smogti džihadistams  antradienį kilo būtent iš Irano oro pajėgų bazės Hamedane ir atakavo džihadistų grupuotes Sirijoje.

Nuo bombonešių Tu-22M3 ir atakos lėktuvų Su-34 kliuvo džihadistų mokymo stovykloms netoli Alepo, Deir ez Zoro, Sarakibo kaimo Idlibo regione ir al Babo – ISIS kontroliuojamo miesto Alepo provincijoje. Bombardavimo taikiniais tapo ir trys džihadistų vadavietės netoli Džafros miestelio ir Deir ez Zoro.

Kliuvo džihadistų mokymo stovykloms netoli Alepo, Deir ez Zoro, Sarakibo kaimo Idlibo regione ir al Babo – ISIS kontroliuojamo miesto Alepo provincijoje.

Atakų metu, kaip skelbiama, buvo sunaikinti penki dideli sandėliai, kuriuose buvo ginklų, šaudmenų ir degalų. Vis dėlto Vakarų analitikai jau kelia klausimą, ar atakuoti buvo tik džihadistai, ar ir JAV remiami sukilėliai. Tokių kaltinimų Rusija sulaukia nuolat, nors pati tvirtina kovojanti tik su „Islamo valstybe” ir „Jabhat al Nusra” ekstremistais.

Šį kartą įtarimus dar labiau sustiprina faktas, kad Rusijos lėktuvai kilo iš Irano – juk kaip tik Rusija ir Iranas yra svarbiausi Sirijos prezidento Basharo al Assado sąjungininkai kovoje prieš Vakarų palaikomus sukilėlius.

Beje, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį paskelbtame interviu kaip tik tvirtina, kad Rusija ir JAV  artimiausiu laiku gali pradėti bendras operacijas prie Alepo miesto, kur Sirijos režimo pajėgos, palaikomos Rusijos aviacijos, kovoja dėl kontrolės su sukilėliais. Šiame interviu S.Šoigu tik kelis kartus pamini džihadistus, o klausantis, galima susiadryti įspūdį, kad Rusijos tikslas yra įveikti būtent sukilėlius.

Sukilėlių pozicijos pastaruoju metu ir taip yra susilpnėjusios, ypač – aplink Alepą. Jų padėtis dar labiau komplikavosi režimo pajėgoms liepos viduryje atkirtus paskutinį sukilėlių kontroliuojamų rajonų aprūpinimo kelią.

Atkirto kelią į Europą

Nors sukilėliai šiuo metu užima gynybos pozicijas, gera žinia ta, kad silpnėja ir ISIS. Antai šį savaitgalį ISIS po kelis mėnesius trukusių kovų galiausiai neteko svarbaus ir net porą metų kontroliuoto Mandžibo miesto, kuris buvo jų “vartai į Europą”. Pro šį miestą veda ir keliai į Alepą ir ISIS sostinę Raką. Keliai, einantys pro Manbidžą yra gyvybiškai svarbūs ISIS galimybėms transportuoti kovotojus, ginklus ir kitus išteklius į Siriją ir iš jos.

Šį miestą iš ISIS atkovojo kurdų ir arabų kovotojai. Mūšiai truko 73 dienas, o jų metu buvo išlaisvinta 2 tūkst. civilių, kuriuos ISIS naudojo kaip gyvuosius skydus.

"Scanpix" nuotr.

Telefono ekrane iššoko žinutė: „Jūsų draugas pasižymėjo esantis saugus Briuselio sprogdinimų metu.“ Mane apėmė bejėgiškumas. Kodėl ir vėl? Ir dar taip arti, Europos Sąjungos sostinėje.

Rūta Naujokaitė, euroblogas.lt

„Negalėjau tuo patikėti. Atėjusi, pastebėjau didžiulį nerimą direktorate. Telefonai nepaliaujamai skambėjo. Didesnis sambrūzdis kilo tuomet, kai pastebėta, jog nėra kelių darbuotojų. Mano vadovas pasakė: „Dar keli sprogimai metro – Maelbeeke,  Schumane…“ Tuomet likau kaip ir stovėjau. Mintyse prabėgo: juk prieš porą minučių ėjau per Schumano metro. Po kelių akimirkų pasipylė žinutės ir laiškai su klausimu, ar man viskas gerai. Širdyje jaučiau didžiulę laimę: dar kartą įsitikinau, kad Dievas su manimi. Buvo labai malonu gauti daugybę žinučių, matyti, kaip rūpi artimiesiems, draugams“, − štai taip savo išgyvenimus Briuselio sprogimų metu apibūdina tinklaraščio Euroblogas.lt pirmoji pašnekovė Tatjana Cepukoit.

Kaip vėliau paaiškėjo, sprogimai nugriaudėjo Briuselio oro uoste ir Maelbeeko metro stotyje.

Tatjana dar visai neseniai atsikraustė į Briuselį, kur stažuojasi Europos Komisijoje, Mobilumo ir transporto generaliniame direktorate DG MOVE.

Mintyse prabėgo: juk prieš porą minučių ėjau per Schumano metro. Po kelių akimirkų pasipylė žinutės ir laiškai su klausimu, ar man viskas gerai.

Gyvenimas virė beveik kaip įprastai. Kai kurios parduotuvės buvo uždarytos, metro vežė iki tam tikrų stotelių. Svarbūs lankytojai buvo evakuojami iš miesto. „Draugė, kurį buvo atvažiavusi su delegacija į vieną svarbų susitikimą, vėliau kartu su kitais nariais buvo greitai evakuota ir išskraidinta. Grįždama namo gatvėse mačiau begalę mašinų, spūsčių. Galiu drąsiai sakyti, kad labiausiai šiuos įvykius išgyveno vietiniai, tie, kurie dirba ilgesnį laiką, o ne tie, kurie atvažiuoja keliems mėnesiams.“

Tatjana pabrėžė, jog net žiniasklaida neišvengė klaidų, kurios dar labiau sukrėtė gyventojus. „Tądien prie Parlamento nebuvo panikos. Juodžiausiai šie įvykiai atrodė per atstumą. Kai kurie žurnalistai sugebėjo pateikdami reportažą supainioti pastatus ir, pasakodami apie Parlamentą, rodė Komisiją.“

Ar tai buvo netikėta?

„Ir taip, ir ne. Nuo pirmos dienos Briuselyje mačiau gatvėse daug apsaugos, jautėsi laukimas kažko blogo. Kadangi dažniausiai išpuoliai būna metro stotyse, labiausiai vengiau jų. Savaitgalį, po Paryžiaus teroristo sulaikymo, pastebėjau mažiau apsaugos ir žmonių. Sekmadienį teko važiuoti būtent metro ir tikrai nebuvo apsaugos kiekvienoje metro stotyje. Belgas man paaiškino, kad nėra reikalo. Bet ar tikrai nereikėjo? Gal įvykiai būtų susiklostę kitaip? Gal nebūtų tokio skaičiaus žuvusiųjų?“ − sako Tatjana.

Kadangi dažniausiai išpuoliai būna metro stotyse, labiausiai vengiau jų.

Kitas tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantas, šiuo metu atliekantis praktiką Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos Sąjungos, Simas Kojelė pabrėžia, jog įvykis tikrai nebuvo netikėtas.

„Savaitgalį Briuselyje buvo paskelbta aukščiausia terorizmo grėsmė. Ne paslaptis, kad Briuselis yra tapęs Europos džihadizmo sostine. Belgija pirmauja tarp Europos šalių, kurių piliečiai išvyko kautis už ISIS. Žinomos didelės problemos dėl Molenbeeko rajono. Taigi, žmogiškai šie įvykiai šokiravo, bet tikrai nenustebino“, − sako pašnekovas.

Jis pastebi vis dar nemenkas tarpvalstybinio bendradarbiavimo spragas.

„Sąsaja tarp įvykių Artimuosiuose Rytuose ir Europoje yra. Sveikintina, jog vyksta Ženevos procesas, ieškoma politinio susitarimo dėl Sirijos konflikto. Po Briuselio sprogdinimų kalbama apie aktyvesnį žvalgybų bendradarbiavimą Europos viduje. Akivaizdu, kad be šito labai sunku efektyviai kovoti prieš terorizmą. Deja, aukščiausio lygio žvalgybos veiklos efektyvumas per dieną nesusikuria.“

„Europa turi suprasti, kad prieš ją vyksta karas“

„Šiuo metu mes apsisprendžiame, koks bus mūsų civilizacijos likimas. Mums reikia nuspręsti, ar manome, kad Europa yra senstanti išsisėmusi civilizacija. Išmirštanti savo iniciatyva. Galime numirti ramiai ir šiltai, kaip tai padarė Senovės Romos civilizacija, nusprendusi nekovoti su barbarais. Kitas variantas − gynyba. Būtina aiškiai nusistatyti, kas yra draugas, o kas – priešas“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt sako tarptautinių sąntykių ekspertas ir Seimo narys Egidijus Vareikis.

Galime numirti ramiai ir šiltai, kaip tai padarė Senovės Romos civilizacija, nusprendusi nekovoti su barbarais. Kitas variantas − gynyba.

Pasak jo, abiem atvejais reikia imtis ryžtingų veiksmų. Aktyvuoti gynybą arba senatvę. Anot pašnekovo, jeigu renkamės pensiją − nesiskundžiame, kad po truputį įsigalėja kitų įstatymai. Jei giname, tuomet ryžtingai braižome tvorą ir fronto liniją. „Tai, kas vyksta, yra gana logiška. Mes neturime stiprios oficialiai patvirtintos metodikos, kaip užkirsti kelią tokiems teroro aktams. Deja, galima laukti tik kito panašaus atvejo“, − sako E.Vareikis.

Prieš pat Sovietų Sąjungos žlugimą, 1990 metais, įsitvirtino koncepcija, jog iki tol gyvavusi netvarka baigėsi, geležinė uždanga nukrito, dabar tik laiko klausimas, kada visos šalys taps demokratinėmis.

„Istorija baigėsi, daugiau nebebus karų ar didelių diktatūrų. Visi gyvens demokratiškose rinkos ekonomikose, o pagrindiniu siekiu taps žmonių gerovė ir tobulėjimas. Europos Sąjunga save suvokė kaip taikingą, minkštąją galią. Ji niekam negrasina, duoda pinigų ir nori su visais draugauti. Nėra pagrindo manyti, kad kažkas gali tos Europos nemylėti ir grasinti. O jeigu kažkas gali, tai tik nesusipratę pavieniai nusikaltėliai, o ne globalios jėgos“, − svarsto pašnekovas.

Strategija paprasta − jei mes nesikišime į jų tvarką, jie mūsų irgi nelies. Todėl prancūzai ir kritikavo invaziją i Iraką.

Pasak jo, patikėjome, jog rinkos ekonomika ir demokratija yra geriausias kelias visiems. Todėl juo neišvengiamai seks visos šalys. Nors ir matėme terorizmo daigus, manėme, kad tai tėra pavienis nelogiškas ir net barbariškas fenomenas, kuris greitai nurims, sako E.Vareikis.

Praėjus 15 metų po Rugsėjo 11-osios suvokiame, jog visi taikyti būdai yra beverčiai

„Viską pakeitė Rugsėjo 11-oji, po kurios atsirado dvi skirtingos koncepcijos. Pirmoji, amerikiečių: terorizmas yra ūmi liga, kurią reikia gydyti čia ir dabar. Bandymas buvo aiškiai matomas Irake ir Afganistane. Antrasis būdas, prancūzų arba europiečių, skelbia, jog terorizmas yra liga, kurios greitai nepagydysi. Strategija paprasta − jei mes nesikišime į jų tvarką, jie mūsų irgi nelies. Todėl prancūzai ir kritikavo invaziją i Iraką“, − sako pašnekovas.

Anot jo, per 15 metų abi pusės patikrino savo logiką: amerikiečiai naikino, daužė, griovė režimą, bet pačios ligos neišgydė. Prancūzų idėja, pasak E.Vareikio, irgi nepasitvirtino. Kaip matome, netgi jei į terorizmą nesikišame, jis vis tiek ateina pas mus. Jo izoliuoti nepavyks. Tokia atvira visuomenė neturi priešnuodžių, sako pašnekovas.

Strateginės kryptys prieš terorizmą

Pasak Egidijaus Vareikio, terorizmas − organizuoto nusikalstamumo forma, prieš kurią reikia kovoti bent trijose srityse. Pirmiausia, reikia stiprinti prevenciją, žvalgybą. Būtina, kuo labiau įsiskverbti į šias organizacijas ir taip sužinoti jų planus. Antra, turime atskirti teroristus nuo finansinių šaltinių. Be resursų, pinigų tokia veikla bus neįmanoma. Trečias komponentas − visuomenės nuomonė. Privalu ją keisti. Formuoti nepakantumą terorizmui. Deja, šioje srityje rezultatai patys menkiausi, sako E.Vareikis.

Berašydama šį tekstą tame pačiame socialiniame tinkle gaunu pranešimą: „Jūsų draugas pasižymėjo esantis saugus Pakistano sprogdinimų metu“…

Scanpix nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

„Rudenį draugė man rašė, kad sužinotų, ar Paryžiuj manęs nenušovė. Šiandien draugės klausiau, ar netyčia ji Briusely nesusprogo“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo Paryžiuje gyvenanti alytiškė Odeta Vilkišiūtė. Jos žodžiai patvirtina tai, kas lyg ir ne per vieną dieną, bet pasikeitė didžiosiose Europos sostinėse: gyvename šalia teroristų.

Naujų teroristinių išpuolių grėsmę Briu­se­lyje, Paryžiuje, Londone turėjo justi kiekvienas: vien tai, kad prieš kelias die­­­nas belgų specialiosios tarnybos sulaikė naujos terorizmo bangos Europoje simbolį – pernai lapkritį įvykdytų Paryžiaus teroro išpuolių organizatorių Salahą Abdeslamą ir dar ke­letą naujiems išpuoliams besiruošiančių jo bendrų, turėjo paliudyti, jog teroristų pogrindis stiprėja, o jame veikia toli gražu ne vienintelė teroristų grupė, gyvenanti užmačiomis toliau žudyti nekaltus žmones.

Bet kad žudynės įvyks būtent Briuselyje ir jau po poros dienų po šios operacijos, atrodė sun­kiai tikėtina. Sprogimai Briuselio Za­ven­te­mo oro uoste (du, o galėjo būti ir trys, nes ap­tikta ir trečia bomba, kuri buvo sunaikinta) ir sprogimai viena šalia kitos esančiose metro stotyse prie pat pagrindinių Europos Komisijos pastatų sukrėtė po Paryžiaus atakų dar neatsitokėjusią Europą.

Praėjusio lapkričio 13-osios vakarą septyniose Paryžiaus vietose, įskaitant ir „Bataclan“ koncertų salę, smogikai susidorojo su paimtais įkaitais, o netoli „Stade de France“ stadiono nu­griaudėjo trys sprogimai. Visi šie teroro iš­puoliai nusinešė daugiau nei 150 žmonių gyvybių. Gedulas dar neišsisklaidė, o Belgijoje vėl įvy­ko tai, ko tikėtis nesinori.

Vis dėlto Belgijos premjeras Charlesas Mi­chelis pareiškė, kad „įvyko tai, ko bijota“, – ša­lies lyderis pripažino, jog pareigūnai turėjo in­formacijos apie galimas atakas.

Tą patį teigia ir Belgijos vidaus reikalų mi­nis­tras Janas Jambonas. Jo žodžiais, valdžios ins­titucijos turėjo informacijos apie ekstremistų rengiamas atakas Europoje, tačiau jis tvirtina nustebęs, kad atakuota būtent Belgija, ir dar taip skaudžiai.

Teroristai išsigando. Galbūt jie baiminosi, kad sulaikytasis S.Ab­deslamas gali juos išduoti, o galbūt pajuto, kad specialiosios tarnybos lipa jiems ant kulnų.

Vokietijos terorizmo ekspertas Rolfas Top­hovenas kaip tik mano, kad išpuoliai Briuselyje yra tiesioginė reakcija į S.Abdeslamo suėmimą praėjusį penktadienį. Jo nuomone, S.Ab­des­la­mo aplinka atakomis norėjo parodyti, kad net po patirtų suėmimų nėra susilpnėjusi.

Tačiau gali būti ir priešingai: teroristai išsigando. Galbūt jie baiminosi, kad sulaikytasis S.Ab­deslamas gali juos išduoti, o galbūt pajuto, kad specialiosios tarnybos lipa jiems ant kulnų. Ir smogė. Nieko nelaukdami.

Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad netgi tokie skuboti veiksmai buvo preciziškai tikslūs ir puikiai organizuoti.

Pasak R.Tophoveno, sunku vertinti, ar po Briuselio Europai gresia nauji išpuoliai. Jei reidų prieš islamistus daugės – kaip paprastai po išpuolių, atskiri veikėjai gali jaustis užspeisti į kampą ir užbėgti už akių jų suėmimui.

Belgija tapo teroristų centru

Vis dėlto Briuselis teroristų atakoms pasirinktas neatsitiktinai. Viena vertus, Briuselis pa­staruoju metu tapo savotišku teroristų pogrin­džio valdymo centru. Antra vertus, Sirijoje ir kitur vadinamosios „Islamo valstybės“, prisiėmu­sios atsakomybę už išpuolius Briuselyje, taip pat ir teroristinės grupuotės „Al Nusra“ gre­tose kovoja labai daug Belgijos piliečių.

„Džihado ka­riai“ bent vienu ėjimu yra priekyje, palyginti su specialiosiomis tarnybomis.

Dar 2014 m. birželį su „Islamo valstybe“ siejamas teroristas užpuolė Belgijos žydų muziejų. Dar svarbiau tai, kad paaiškėjo, jog būtent Bel­gi­joje vyko pasirengimas pernai lapkritį Pa­ry­žiu­je įvykdytiems išpuoliams. Tad Belgijos val­džia ėmėsi papildomų priemonių saugumui užtikrinti ir pogrindžio teroristiniams tinklams išardyti.

Tačiau pastarosios savaitės įvykiai Europos širdimi vadinamame Briuselyje visiems aiškiai lei­do pajusti, kad saugumo priemonės, kurių ima­si valdžia, neveiksmingos, o „džihado ka­riai“ bent vienu ėjimu yra priekyje, palyginti su specialiosiomis tarnybomis.

Didžiosios Britanijos saugumo ekspertė Sally Leivesley netgi aiškina, kad po Briuselio įvy­kių kovos su terorizmu specialistu turi tapti kiek­vienas žmogus – metro, lėktuvo, traukinio keleivis ar tiesiog pėsčiasis gatvėje. „Pamatei įtartiną žmogų? Iškelk ranką ir pranešk pareigūnams“, – siūlo saugumo specialistė.

„Minkštieji“ taikiniai

Kaip teigia „Stratfor“ analitikai, atakos Briu­­selyje yra skaudus priminimas, kad specialio­sioms tarnyboms iš tiesų nepaprastai sudėtinga užkirsti kelią atakoms prieš „minkštuosius“ taikinius – civilius viešose vietose.

Netgi vienas asmuo arba nedidelė te­roristų grupelė, turėdama menką biudžetą ir vos vieną nedidelį sprogmenį, gali užmušti daug žmonių.

Priešingai nei „kietieji“ taikiniai, tokie kaip vyriausybių pastatai, strateginės reikšmės ob­jek­tai, armijų štabai, „minkštieji“ yra gerokai la­biau pažeidžiami, be to, tokioms atakoms reikia mažiau planavimo ir net mažiau sprogmenų.

Iš esmės netgi vienas asmuo arba nedidelė te­roristų grupelė, turėdama menką biudžetą ir vos vieną nedidelį sprogmenį, gali užmušti daug žmonių. O jeigu pasirinks transporto maz­gus, tokius kaip metro stotys ar oro uostai, aukų bus dar daugiau. Taip pat ir žiniasklaidos dėmesio.

Istorija rodo, kad „minkštosiose“ zonose, esančiose už oro uostų saugumo ribų, įvykdoma labai daug teroristinių išpuolių.

Pavyzdžiui, palestiniečių kovotojų grupė, ži­noma kaip „Abu Nidal“ organizacija, 1985 m. gruo­dį atakavo lėktuvų bilietų pardavimo vietas Romoje ir Vienoje. 2002 m. liepą teroristas ata­­kavo Los Andželo tarptautinio oro uosto bi­lie­tų kasas. 2011 m. bomba, sprogusi Maskvos Do­modedovo tarptautiniame oro uoste, nusine­šė 35 gyvybes, o sužeistųjų buvo daugiau nei 160.

Keleiviai turėtų iki minimumo sumažinti savo buvimo laiką „minkštosiose“ oro uostų zonose.

Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad at­­vykimo ir išvykimo zonose paprastai būna itin daug žmonių, o teroristams čia nereikia pe­reiti jokio saugumo patikrinimo, tad jie gali įsineš­ti ginklų ar sprogmenų.

„Štai todėl keleiviai turėtų iki minimumo sumažinti savo buvimo laiką „minkštosiose“ oro uostų zonose“, – perspėja specialistai, pripa­žindami, kad saugumo suvokimas, savisaugos priemonės, o kartu ir visas gyvenimas Eu­ro­poje neatpažįstamai keisis. Kažkada mus stebi­no ap­saugos darbuotojų reikalavimas oro uos­te nu­siauti batus, o dabar specialių priemonių gali pri­reikti einant į parduotuvę nusipirkti pieno.

Didės susiskaldymas

„Tai yra tamsus mūsų šaliai laikotarpis. Mums reikia ramybės ir solidarumo“, – teigia Bel­gijos premjeras Ch.Michelis.

Tokio solidarumo apraiškų tikrai yra. Za­ven­temo oro uoste po sprogimo visiškai nepažįstami žmonės puolė vieni kitiems į pagalbą. Eva­kuacija iš oro uosto prasidėjo tik praėjus pus­valandžiui nuo sprogimo, o per tą laiką žmo­nės vieni kitiems teikė medicininę pagalbą.

Nelaimė paskatino visus europiečius pa­reikš­­ti solidarumą su belgais, o socialinių tinklų vartotojų nuotraukos nusidažė Belgijos vė­liavos spalvomis.

Solidarumą parodė ir kai kurios verslo bendrovės. Pavyzdžiui, belgus antradienį nemokamai vežiojo kai kurios taksi firmos, o „Tele2“ tris paras kompensavo skambučius iš Belgijoje esančių lietuviškų „Tele2“ numerių į Lietuvą ir iš Lietuvos „Tele2“ tinklo į Belgiją.

Eu­ropa yra atsidūrusi ties pasirinkimu, kai vieno­je pusėje yra nuožmus karas su teroristais, ki­toje – ka­pi­tuliacija.

Tačiau solidarumo ir pacifizmo gaidos nie­­ko nekeičia. Europos politologai, karo eks­per­tai, saugumo specialistai aiškina, kad Eu­ropa yra atsidūrusi ties pasirinkimu, kai vieno­je pusėje yra nuožmus karas su teroristais, ki­toje – ka­pi­tuliacija. Ekspertai perspėja, kad jei­gu nebus suduota atitinkamo smūgio, ateityje gyvensime jausdami nuolatinę naujų išpuolių baimę ir vykdysime vis naujus teroristų reika­lavimus.

Antai po išpuolių Paryžiuje teroristinės or­ga­nizacijos „Islamo valstybė“ atstovai pa­skel­bė vaiz­do įrašą, kuriame kalbama, kad Pran­cūzija tol kentės nuo teroro išpuolių, kol Paryžius ne­­nutrauks Sirijos bombardavimų.

Po Briuselio atakų kai kurie analitikai siūlo prieš „Islamo valstybę“ pradėti plataus masto sau­sumos operaciją. Kiti apsiriboja patarimais stip­rinti bendradarbiavimą su Turkija ir kliautis jos galimybėmis suvaldyti situaciją Artimuo­siuo­­se Rytuose.

Vis dėlto daugiausia nesutarimų viešojoje er­­dvėje ir aukščiausiuose politikos sluoksniuose dabar kelia migrantų krizė ir jos sprendimo bū­dai.

Kovo 22-osios išpuoliai sustiprino radikalus, keliančius egzistencinius klausimus apie žemyninio bloko egzistavimą, įskaitant laisvą darbo jėgos judėjimą ir Šengeno zoną.

Pirmoji Briuselio atakų pasekmė, galima ne­a­bejoti, bus naujas diskusijų apie ES išorės sienų apsaugą etapas. Ypač tai susiję su Šengeno zonai priklausančių valstybių išorinėmis sienomis. Juk Šengeno zona daugiausia kritikos sulaukė 2015 m. prasidėjus pabėgėlių krizei, o Paryžiaus atakos šią kritiką dar labiau įplieskė, ypač paaiškėjus, kad atakų organizatoriai ne­trukdomi migravo tarp Briuselio ir Paryžiaus.

Europie­čiai ims labiau palaikyti koalicijos prieš „Is­lamo valstybę“ idėją ir galbūt pritars paramai ginklais bei apmokymais Irako ir kurdų kovotojams.

Galiausiai Prancūzija ir kitos Šengeno erdvei priklausančios valstybės sustiprino savo sie­nų apsaugą, tačiau Europos Komisija nuolat kar­toja, kad bet kokios Šengeno zonos sienų ap­saugos priemonės turi būti panaikintos iki šių metų pabaigos. Vis dėlto atrodo, kad išpuoliai Briuselyje, kaip ir galimybė, jog atakos pa­si­kartos kur nors kitur Europoje, šio proceso tikrai nepaspartins.

Priešingai, kai kurios vyriausybės jau artimiau­siu metu ketina keisti nacionalinio saugumo įstatymus, didinti kovotojų, grįžtančių iš kon­fliktų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Af­rikoje, kontrolę, taip pat stiprinti bendradarbia­vimą su kaimynėmis saugumo ir žvalgybos klausimais.

Taip pat prasidės diskusijos apie tai, kaip ko­voti su terorizmu tokiose probleminėse valsty­bėse, kaip Libija ir Sirija.

„Stratfor“ analitikai prognozuoja, kad europie­čiai ims labiau palaikyti koalicijos prieš „Is­lamo valstybę“ idėją ir galbūt pritars paramai ginklais bei apmokymais Irako ir kurdų kovotojams.

Dar viena Briuselio atakų „auka“ gali tapti ne­­seniai pasirašyta sutartis tarp ES ir Turkijos, ku­ria siekiama riboti pabėgėlių srautą į Europą ir už kurią Turkija tikisi bevizio režimo su Eu­ro­pa.

Antimusulmoniškos nuotaikos Europoje gali dar labiau sustiprinti ir nacionalistines partijas, juolab kad Prancūzijos Nacionalinis frontas jau turi ir taip reikšmingą piliečių paramą, o Vokietijos antiimigracinė „Alernatyva“ jau šven­čia pergales regioniniuose rinkimuose.

Tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje parlamen­to rinkimai vyks jau kitąmet, o pagrindinės par­tijos, siekdamos pergalės prieš nacionalistinius judėjimus, greičiausiai pasiduos rinkėjų spau­dimui ir perims kai kurias nacionalistinių konkurenčių idėjas.

To paties galima tikėtis ir Švedijoje, Ny-derlan­­duose. Ką jau kalbėti apie Didžiąją Bri­ta­ni­ją, kurios gyventojai šiemet balsuos dėl pasi­trau­ki­mo iš ES ir kurios politikai gali pasinaudo­ti terorizmo korta siekdami dar didesnio at­si­­ribojimo nuo Bendrijos, net jei britai balsuotų „už“.

Galiausiai Briuselio atakos gali neigiamai pa­veikti ES ekonomiką, net jei toks poveikis gali bū­ti trumpalaikis. Po teroristinių atakų paprastai sumažėja gyventojų srautai viešose vietose – ka­vinėse, prekybos centruose. Be to, gali trauktis vidaus vartojimas ir turizmo sektorius.

Bet svarbiausia, jog europiečiai vis labiau su­sigyvens su tuo, kad terorizmo pavojus egzistuoja visai šalia ir bet kada gali paliesti kiekvieną. Ir jeigu Europoje niekas nepasikeis, klausimas „ar šiandien nežuvai per teroristinį išpuolį?“ gali tapti kone kasdiene rutina.

VU politologo prof. Tomo Janeliūno komentaras

Kova su terorizmu yra daugialypė problema. Visi supranta, kad jo šaknys slypi ISIS ir kitų teroristinių organizacijų formavimesi. Aišku, kad tos šaknys yra suaugusios jau prieš keletą metų ir Sirijos, ir kitų musulmonų šalių ekstremistinėse organizacijose. Norint pasiekti ilgalaikį sprendimą, be abejo, reikia kovoti su šiomis ekstremistinėmis organizacijomis visomis priemonėmis, ir kovoti iki galo, kol bus galima patikėti, kad jos yra visiškai sunaikintos. Tai iš esmės padaryta su „Al Qaeda“. Nors jos likučių dar yra, bet faktiškai ši organizacija jau sunaikinta.

Tik sunaikinus tokias organizacijas galima sakyti, kad nebėra pagrindinio centro, iš kurio tiek ideologinį, tiek finansinį palaikymą gauna visokios mažesnės teroristų ar ekstremistų grupuotės, gal net pavieniai asmenys, kaupiantys išteklius teroro aktams.

Bet tai sunkiausias kelias ir tam reikės ypač daug išteklių, politinės valios ir piliečių palaikymo.

Mažesnis arba vidutinis tikslas – veiksmai, nukreipti konkrečiai į mažesnes ekstremistines grupeles, kurios jau veikia Europoje ir kitose Vakarų šalyse. Tai tiesioginis teisėsaugos institucijų, slaptųjų tarnybų darbas, ir reikia skirti dar didesnius pajėgumus kovojant su Europoje esančiais teroristais. Tai gerokai apleista sritis.

Bet tam nereikia sausumos pajėgų įvedimo į kitas šalis – tam reikia dirbti darbą efektyviau.

Kritika Belgijos teisėsaugos tarnyboms reiškiama jau seniai. Vietoj politikų pareiškimų ir užuojautos, būdamas Belgijos pilietis, aš laukčiau konkrečių sprendimų. Ar bus peržiūrėta visa teisėsaugos sistema, ar bus surastos priežastys, ku­­rios neleido užkirsti kelio tokiems įvykiams? Ar bus priimti įs­ta­­tymai, įvykdytos reformos, kurios pakeistų situaciją, sustiprintų pa­jėgas, būtų skirtas papildomas fi­nansavimas, leista įvesti naujų funk­cijų teisėsaugos institucijoms?

Mes turime akivaizdžių precedentų, kaip galima reaguoti po panašių įvykių. Po Rugsėjo 11-osios amerikiečiai priėmė daugybę sprendimų, kurie sustiprino specialiąsias tarnybas. Buvo konstatuota, kad yra daugybė problemų, trūksta koordinavimo, apsikeitimo informacija ir taip toliau. Visa tai vedė į labai rimtas visos saugumo sistemos reformas Amerikoje.

Buvo priimti konkretūs įstatymai, kurie išplėtė teisėsaugos institucijų galimybes. Tiesa, juos lydėjo tam tikri protestai dėl to, kad naujieji įstatymai galbūt pažeidžia žmogaus teises, bet vis tiek buvo priimta labai daug konkrečių taktinių sprendimų, ir tai turėjo nemažą poveikį.

Kad ir kaip būtų, tokio masto teroristinių išpuolių JAV kol kas nepasikartojo. Arba tai kur kas mažesni išpuoliai, arba pavienių teroristų, vadinamųjų vienišų vilkų, veiksmai, o juos identifikuoti yra sunkiau, kartais iš viso neįmanoma.

Belgijoje situacija visai kita – ten teroristai kyla iš didelio tinklo, kuris nebuvo ar bent iki šiol nebuvo prieinamas nei Belgijos, nei Prancūzijos saugumo tarnyboms.

Kovo 22 d. teroro aktai Briuselyje

7 val. Belgijos laiku Briuselio Zavetemo oro uosto išvykimų registracijos salėje nugriaudėjo du sprogimai. Vieną, kaip įtariama, surengė mirtininkas(-ė).

Iš pradžių pranešta, kad žuvo mažiausiai 13 žmonių, dar 35 buvo sužeisti. Vėliau aukų padaugėjo iki 33 žmonių, o sužeistųjų skaičius perkopė 100, iš jų 17 sužeisti sunkiai.

Taip pat pranešama apie šūvius, kurie esą buvo girdėti prieš pat sprogimus prie skrydžių su „American Airlines“ ir „Brussels Airlines“ registracijos stalų.

8 val. sprogimai nugriaudėjo ES biurų rajone – „Maalbeek“ metro stotyje. Belgija paskelbė aukščiausią teroro pavojaus laipsnį.

8 val. 30 min. sustabdomas visas visuomeninis transportas.

11 val. 30 min. sustabdomas „Eurostar“ traukinių tarp Londono ir Briuselio eismas.

15 val.15 min. Zaventemo oro uoste sunaikinama trečia, nesprogusi bomba.

"Scanpix" nuotr.

Jei kas nutinka Europoje, tuomet amerikiečiai pradeda baimintis, kad tai pasikartos ir jų šalyje. Po išpuolių Briuselyje manoma, kad kažkas panašaus įvyks ir JAV. Taip neturėtų nutikti, rašo “Politico” ambasadorius Danielius Benjaminas ir priduria, kad terorizmo grėsmė yra globali, bet nevienodai pasiskirsčiusi.

Žinoma, 2015 m. lapkritį JAV sukrėtė žudynės San Bernardine, kuriuos siejamos su “Islamo valstybe” (ISIS arba “Daesh”) ir egzistuoja tikimybė, kad tokių vienišų fanatikų išpuoliai pasikartos. Tačiau padėtis Europoje ir JAV kardinaliai skiriasi.

Jie atvyko neturtingi ir liko tokie. Jų galimybės siekti aukštesnio išsilavinimo mažesnės ir atitinkamai mažesnės galimybės įsidarbinti.

Lyginant musulmonų bendruomenes Europoje ir JAV, visų pirma į akis krenta tai, kad amerikiečiai musulmonai tiek pajamomis, tiek išsilavinimu neišsiskiria iš visų JAV gyventojų vidurkio (šiek tiek skurdžiau gyvena išeiviai iš Somalio). Europoje musulmonai įleido šaknis per skurdžius valstiečius, kurie čia atvyko kaip laikini darbuotojai, būtini pokario pramonei. Jie tikėjosi grįžti namo, bet net ir dingus pramonei – jie liko, o jų skaičius susijungus didelėm šeimom ir esant dideliam gimstamumui išaugo. Jie atvyko neturtingi ir liko tokie. Jų galimybės siekti aukštesnio išsilavinimo mažesnės ir atitinkamai mažesnės galimybės įsidarbinti.

Be to, Europos musulmonai linkę koncentruotis miestų rajonuose, kurie virsta getais, panašiais į jų kilmės šalis.

Nors apklausos rodo, kad didžioji dauguma Europos musulmonų nepalaiko islamistų ir yra tiek pat patriotiški, kiek ir kiti tų šalių gyventojai, tačiau jų galvose yra daugiau ekstremizmo nei JAV. Belgijoje ši tendencija ypač ryški. Pasak “Soufan Group” ataskaitos, 470 belgų musulmonų išvyko kautis į Siriją ir Iraką. Iš viso Belgijoje yra apie 660 tūkst. musulmonų ir procentiniu santykių ši šalis yra didžiausias džihadistų tiekėjas Vakarų Europoje. Palyginimui, 250 amerikiečiai musulmonai išvyko į Siriją ir Iraką, nors JAV musulmonų yra gerokai daugiau (apie 3,3 mln.).

Belgija – ypač sunkus atvejis. Tai šalis draskoma vidinių konfliktų tarp flamandų ir valonų.

Dar vienas rodiklis – teroro išpuolių skaičius. Nuo Rugsėjo 11-osios keturi didžiuliai išpuoliai buvo surengti Europoje: Madride (2004 m.), Londone (2005 m.), Paryžiuje (2015 m.) ir Briuselyje (2016 m.). Iš viso per juos žuvo mažiausiai 426 žmonės. O kur dar mažesni išpuoliai? JAV per tą laikotarpį įvyko žudynės Fort Hude, sprogdinimai Bostono maratone ir San Bernardino ataka. Per jas žuvo 45 žmonės. T.y. dešimt kartų mažiau.

Priežastis – nuo Rugsėjo 11-osios JAV intensyviai dirba, kad užkirstų kelią grėsmei. Britai taip pat daug pasiekė šioje srityje. Tačiau viso to negalima pasakyti apie likusią Vakarų Europą. JAV šiai problemai išleido 650 mlrd. dolerių nuo 2001 m. Europoje tokios statistikos nėra, bet galima nesunkiai nuspėti, kad sumos net nelyginamos.

Prie viso to Belgija – ypač sunkus atvejis. Tai šalis draskoma vidinių konfliktų tarp flamandų ir valonų. 541 diena – tiek truko Belgijos vyriausybės suformavimas. Vidinės politinės krizės smarkiai paveikė specialiųjų tarnybų gebėjimus kovoti su terorizmu ir tą ne kartą pažymėjo jų kolegos iš JAV.

Vidinės politinės krizės smarkiai paveikė specialiųjų tarnybų gebėjimus kovoti su terorizmu ir tą ne kartą pažymėjo jų kolegos iš JAV.

Galiausia, kita priežastis, kodėl skirtingai nei Europai, JAV gresia mažesnis džihadistų pavojus, yra geografija. Amerika atskirta dviem vandenynais. Žinoma, 2009 m. Umaro Farouko Abdulmuttalabo bandymas susprogdinti bombą apatiniuose skendant į Detroitą, parodė, kad egzistuoja saugumo spragų. Tačiau JAV padarė labai daug šioje srityje. Tuo metu Europoje – išorinių sienų apsauga silpna, vidinių sienų neegzistuoja, o migrantų krizė tik dar labiau padidino pavojų.

Tiesa, daug blogo gali nutikti ir JAV, ypač jei prezidento rinkimų kampanija toliau demonizuos Amerikos musulmonus, kurie yra pirmoji gynybos prieš ekstremistus linija ir kurių pasitikėjimas JAV teisėsauga yra esminis, teksto pabaigoje pažymi D.Benjaminas.

Visą orginalų straipsnį skaitykite čia