Estija, nuo liepos 1-osios pradėjusi savo pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį, užsimojo keturias fundamentaliąsias ES laisves – laisvą asmenų, prekių, pa-slaugų ir kapitalo judėjimą papildyti penktąja – laisvu skaitmeninių duomenų judėjimu. ES senbuvės abejoja, ar tai pavyks.

Aušra LĖKA

„Veidui“ iš Talino

Į Estijos pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo renginius atvykęs Europos Komisijos vicepirmininkas Andrusas Ansipas dairosi į lietingą Talino dangų – jo duktė dalyvauja dainų ir šokių šventėje. „Dalyvauja iš tikrųjų ar virtualiai?“ – juokaudami klausia Briuselyje reziduojantys žurnalistai iš visų Europos šalių, Estijos užsienio reikalų ministerijos pakviesti į Taliną.

Teisybės dėlei, visų ES šalių, išskyrus Lietuvą, mat Estija vienur, o mes kitur unikalūs – vieninteliai iš ES šalių Briuselyje neturime žurnalistų. Tad ačiū Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje, kurios pastangomis ir lėšomis į ES žurnalistų grupę buvo įtraukti ir Lietuvos žurnalistai.

Beje, klausimas A.Ansipui apie virtualią dainų šventę nėra visai ne į temą: pirmoji pasaulyje virtuali estų dainų šventė jau įvyko prieš septynerius metus. Estija – unikali pasaulyje e. valstybė. Ne tik A.Ansipas – ir Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, premjeras Juri Ratas, mums neįprastai jauni ministrai daugiausiai klausimų sulaukė apie tai, kaip Estija tapo e. Estija ir kaip ji ketina tokią padaryti ir Europą.

Internetu negalima tik susituokti, išsiskirti ir nusipirkti būsto

A.Ansipas, 2005–2014 m. Estijos premjeras, pasakoja, kaip viskas prasidėjo: atkūrus nepriklausomybę praktiškai nuo nulio ėmę kurti bankinę sistemą estai diegė moderniausias IT sistemas, paskui po truputį e. paslaugų daugėjo ir kitose srityse, žmonės ėmė vis labiau pasitikėti jomis, o ne popierine biurokratija. Dabar estai turi savo skaitmeninę asmens tapatybės kortelę, kuri praktiškai pakeičia visus kitus dokumentus. Ją užtenka parodyti sustabdžius kelių policijai (tiesa, ši turi teisę stabdyti tik tuo atveju, jei padarei pažeidimą, nes pagal automobilio numerį sistemoje ir taip mato, ar turi draudimą ir kt.). Vaistinėje irgi nereikia jokio recepto – pagal asmens kortelę vaistininkas mato, ką pacientui paskyrė jo gydytojas. Vieną kartą bet kurioje įstaigoje užregistravęs kokį dokumentą jau niekada gyvenime nebūsi jo paprašytas kur kitur, nes tam ir yra duomenų registras.

Visa teisinė bazė popieriuje nebespausdinama ir nebekaupiama. Jau retas estas prisimins, kada buvo pasirašęs tušinuku, – vien dėl elekt-roninio parašo Estija kasmet sutaupo ištisą darbo savaitę, arba 2 proc. BVP, tai yra lygiai tiek, kiek pagal NATO standartus reikia skirti šalies gynybai.

Skaitmeninė sistema leidžia Estijai būti skaid-riausios ir mažiausiai biurokratizuotos valdžios valstybe, nes visus duomenis galima rasti internete. E. balsavimas rinkimus atpigino 2,5 karto, e. sveikatos apsauga trečdaliu sutrumpino patekimo pas gydytoją laiką. E. mokesčių sistema ir verslo e. registravimas padėjo Estijai tapti lengviausiai verslą registruojančia ir geriausiai mokesčius surenkančia valstybe. Internetu estai negali padaryti tik trijų dalykų – susituokti, išsiskirti ir nusipirkti būsto.

E. Estija neapsiriboja savo valstybės sienomis: vadinamojoje e. rezidencijos skaitmeninėje programoje užsiregistravę per 20 tūkst. rezidentų, o iki 2025 m., tikimasi, jų bus 10 mln. Žmogus iš bet kurio pasaulio kampelio per keliolika minučių nuotoliniu būdu gali užsiregistruoti Estijoje ir čia įkurti verslą.

„Estija – maža šalis, o per skaitmenines priemones galime būti gerokai didesni“, – apie vienintelę tokią pasaulyje e. rezidentų programą pasakoja Estijos ekonomikos reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Siimas Sikkutas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2017-m