BFL

Vilniaus apygardos teismas terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės byloje penktadienį liudytoja apklausė jos motiną Virginiją Kusienę.

Motina sutiko duoti parodymus, nors turėjo konstitucinę teisę atsisakyti liudyti dukters byloje.

Klaipėdietė pasakojo, kad jos dukra nuo mažumės buvo ramus vaikas, klausė mamos, mėgo būti namuose, žiūrėti filmus ir skaityti knygas.

Kartą paauglė mergaitė motinai papasakojo, kad jos mokykloje mokosi čečėnai. Motina dukrai atsakė, kad tai yra normalus dalykas, nes Lietuva priėmė nuo karo pabėgusius čečėnus ir leido jiems apsigyventi. Vėliau ji susirado du draugus čečėnus – brolį ir seserį.

Dukra motinai pasakojusi, kad čečėnai gerbia moteris, nevartoja svaigalų. Motina dukros pasakojime nieko bloga neįžvelgė. 2004-siais E. Kusaitė gavo laišką nuo draugo čečėno. Jis rašė, kad išvyko atgal į Čečėniją, atsiprašė, kad negalėjo atsisveikinti. Jaunuolis teigė, kad ji jam labai patikusi, todėl jau yra jo sužadėtinė. Laiške buvo duomenų, kad E. Kusaitė priėmė musulmonų tikėjimą.

Lietuvių kalbos mokytoja dirbanti V. Kusienė atkreipė dėmesį, kad laiškas parašytas taisyklinga lietuvių kalba, taisyklinga ir sakinių konstrukcija. Jai taip pat kilo įtarimas, kodėl čečėnas neatsisveikino su jos dukra. Nuo tada motina pradėjo įtarti kažką negero.

V. Kusienė mano, kad jos dukrą nuo 13-os metų į neigiamą veiklą įtraukė saugumiečiai.

Tačiau 2009 metais per ikiteisminį tyrimą apklausta motina pasakojo pasakojo kitaip, tuomet ji teigė, kad paauglė dukra susidraugavo su čečėnu, bėgo iš namų, rengėsi musulmoniškais rūbais, klausėsi kovos dainų.

2007 metais E. Kusaitė dingo, išvyko į Vokietiją ir apsigyveno čečėnų šeimoje. Motina puolė ieškoti dukters, įtarusi policininkus neveiklumu, pagalbos kreipėsi į tuometinį Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių.

Grąžinta į Klaipėdą dukra kalbėjo apie teroro aktus. Pasak motinos, iš Vokietijos sugrąžintą dukrą apsupo saugumiečiai, kurie neva apsimetė musulmonais. Tuo metu grįžusi dukra nesuvokė realybės, su ja buvo sunku bendrauti. Kad dukra kažkuo buvo paveikta, pasak motinos, patvirtino dvi psichologės.

Pasak liudytojos, saugumo pareigūnas Dainius Noreika ragino ir ją priimti islamo tikėjimą. Kai motina paragino pareigūną paimti iš dukters kompiuterį, kad ji negalėtų juo naudotis ir susirašinėti su čečėnais, šis atsakė, kad mergina gali juo naudotis ir reikšti savo nuomonę. Tada motina pati išjungė internetą.

Bylą nagrinėjanti teisėja Virginija Švedienė pareiškė liudytojai, kad skiriasi teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja atsakė, kad kai kurie parodymai neteisingai užfiksuoti.

Teisėja nuolat nutraukdavo liudytojos pasakojimą, primindama, kad pasakotų ko jos klausiama. E. Kusienė tvirtino, kad jos pasakojime vieni dalykai susiję su kitais ir ji turinti nuosekliai pasakoti.

Prokurorai sako surinkę duomenų, kad E. Kusaitė rengėsi susisprogdinti karinėje bazėje Čečėnijoje. Motina teigė, kad 2009 metais dukra susiruošė į Maskvą pas draugus Magmadovus. Motina matė bilietą. Dukra žadėjo grįžti po mėnesio, jeigu nebus pratęsta jos viza. Jai buvo priminta, kad yra užsiregistravusi Darbo biržoje. Kelionės išvakarėse dukra nuėjo nakvoti pas draugę, bijodama, kad rytą mama nepažadins ir ji negalės išvažiuoti.

Sunkiu nusikaltimu kaltinama klaipėdietė gegužės 10 dieną buvo paleista į laisvę, po pusę mėnesio trukusio suėmimo.

Tokį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas priėmė konstatavęs, jog E. Kusaitė nors ir formaliai, bet sistemingai pažeidinėjo jai skirtų kardomųjų priemonių sąlygas, kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant suėmimo.

Teismo nuomone, tyrimas šioje byloje baigtas, byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, E.Kusaitė gali susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant ir čečėnų Aišos bei Apti Magmadovų parodymus. Konstatuota, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji kaip nors trukdė bylą nagrinėti, nėra duomenų, kad dėl jos kaltės būtų neįvykę posėdžiai.

E. Kusaitė privalo laikytis anksčiau skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir registruotis policijoje.

Generalinės prokuratūros prokuroro Mindaugo Dūdos teigimu, E. Kusaitė, būdama laisvėje, planavo vykti į Maskvą ir susitikti su Aišos ir Apti Magmadovų, kuriuos Rusijos pareigūnai kaltina organizavus teroro aktą, motina.

Mergina aiškino, kad bendraudama su Tamara Magmadova nesiekė daryti jokio poveikio suimtiems šios moters vaikams. Pasak E. Kusaitės, ji bendravusi tik iš žmogiškų paskatų, jai rūpėjusi draugės sveikata.

E. Kusaitė pirmą kartą buvo suimta 2009 metų spalį ir nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki praėjusių metų rugpjūčio. Tada Apeliacinis teismas taip pat nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

BFL

Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį atmetė dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje teisiamos klaipėdietės Eglės Kusaitės skundus dėl telefoninių pokalbių klausymosi ir kratos jos gyvenamojoje vietoje.

Galutinėmis ir neskundžiamomis teismo nutartimis konstatuota, kad tyrimas E. Kusaitės galimų bendrininkų atžvilgiu nėra baigtas, tiriami sunkūs nusikaltimai, todėl elektroniniais ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolė yra pateisinama. E. Kusaitės argumentą, kad jos byla jau baigta ir policijos pareigūnai jos telefoninių pokalbių neturėtų daugiau klausytis, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Klaipėdietės advokatas teismui buvo apskundęs Vilniaus miesto 1-sios apylinkės teismo nutartį, kuria pakeista rezoliucinė dalis dėl išduotos sankcijos klausytis telefoninių pokalbių. Valstybės saugumo departamentui netekus ikiteisminio tyrimo institucijos statuso, telefoninių pokalbių klausymosi funkciją perėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuras. E. Kusaitė apskundė būtent tą nutartį, kuria pakeista telefoninių pokalbių kontrolę atliekanti institucija, o ne pačias teismo sankcijas klausytis jos pokalbių.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pareigūnams buvo leidęs klausytis įtariamosios pokalbių nuo 2010 rudens iki gruodžio, paskui pratęstas iki šių metų kovo.

Vilniaus apygardos teismas taip pat atmetė E. Kusaitės skundą dėl kratos jos gyvenamame bute Vilniuje, per kurią buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonai bei SIM kortelės. Teismo manymu, įstatymai pažeisti nebuvo, krata buvo sankcionuota, joje dalyvavo pati E.Kusaitė. Šios kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas, iš kurio galimai buvo nusiųsta grasinanti SMS žinutė anksčiau jos bylą tyrusiam Generalinės prokuratūros prokuroru Justui Lauciui. Dėl šios žinutės atliekamas ikiteisminis tyrimas.

22 metų E. Kusaitė kaltinama, kad rengėsi susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje Čečėnijoje. Ji buvo suimta 2009 metų spalį ir nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki pernai metų rugpjūčio, kada teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje. Vilniaus apygardos teismas neseniai ją vėl buvo suėmęs, tačiau Apeliacinis teismas nutartį dėl suėmimo panaikino ir klaipėdietę paleido į laisvę.

Mergina savo kaltę neigia ir tvirtina, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti VSD. Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Maskvoje suimti laikomi čečėnai Magmadovai, kurie įvardijami kaip lietuvės bendrininkai.

BFL

Terorizmu kaltinama 22 metų klaipėdietė Eglė Kusaitė antradienį buvo paleista Lietuvos Apeliacinio teismo (LApT) salėje.

Tokį sprendimą LApT priėmė konstatavęs, kad E.Kusaitė nors ir formaliai, bet sistemingai pažeidinėjo jai skirtų kardomųjų priemonių sąlygas, kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant suėmimo.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teismo nuomone, tyrimas šioje byloje baigtas, byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, E. Kusaitė gali susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant ir čečėnų Aišos bei Apti Magmadovų parodymus. Konstatuota, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji kaip nors trukdė bylą nagrinėti, nėra duomenų, kad dėl jos kaltės būtų neįvykę posėdžiai.

Todėl teismas nusprendė, kad E. Kusaitei gali būti skirtos švelnesnės kardomosios priemonės ir panaikino nutartį, kuria prieš kelias savaites mergina buvo suimta Vilniaus apygardos teismo.

E. Kusaitė privalės laikytis anksčiau skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir registruotis policijoje. Prokuratūra neatmeta galimybės kreiptis dėl kardomųjų priemonių sąlygų sugriežtinimo.

Teismo salėje paleista mergina nebuvo linkusi bendrauti su žurnalistais. Ji skundėsi, kad peršalo Lukiškių kalėjime ir dabar nori kuo skubiau važiuoti namo gydytis. Apeliaciniame teisme susirinkę E. Kusaitės artimieji ir rėmėjai džiūgavo dėl palankios teismo nutarties, sveikino ją su išėjimu į laisvę.

Vilniaus apygardos teismo (VAT) balandžio 21 dienos sprendimu E. Kusaitei buvo skirtas trijų mėnesių suėmimas. Ji esą nesilaikė įpareigojimo nebendrauti su čečėnais Magmadovais ir trukdė teismo procesui. Prokurorai pateikė duomenis, kad klaipėdietė skambino suimtų čečėnų motinai ir bendravo su ja SMS žinutėmis, domėjosi suimtų čečėnų pozicija Maskvoje tiriamoje byloje.

Generalinės prokuratūros prokuroro Mindaugo Dūdos teigimu, E. Kusaitė, būdama laisvėje, planavo vykti į Maskvą ir susitikti su Aišos ir Apti Magmadovų, kuriuos Rusijos pareigūnai kaltina organizavus teroro aktą, motina.

Mergina aiškino, kad bendraudama su Tamara Magmadova nesiekė daryti jokio poveikio suimtiems šios moters vaikams. Pasak E. Kusaitės, ji bendravusi tik iš žmogiškų paskatų, jai rūpėjusi draugės sveikata.

E.Kusaitė pirmą kartą buvo suimta 2009 metų spalį ir nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki praėjusių metų rugpjūčio. Tada Apeliacinis teismas taip pat nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje. Taigi E. Kusaitė du kartus Apeliacinio teismo buvo paleista į laisvę.

Prokurorai sako surinkę duomenų, kad E. Kusaitė rengėsi susisprogdinti karinėje bazėje Čečėnijoje.

Klaipėdietė kaltę neigia ir tvirtina, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas. Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

BFL

Rengimusi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje kaltinama klaipėdietė Eglė Kusaitė, būdama laisvėje, planavo vykti į Maskvą, paaiškėjo ketvirtadienį per teismo posėdį.

Prokuroras Mindaugas Dūdas teisme paskelbė, kad šie duomenys buvo užfiksuoti telefoninių pokalbių kontrolės metu. Jis Lietuvos apeliacinio teismo prašė palikti galioti balandžio 21 dienos Vilniaus apygardos teismo sprendimą vėl skirti suėmimą 22 metų merginai.

Pati E. Kusaitė teismui aiškino, kad į Maskvą būtų vykusi tik duoti parodymų čečėnų Aišos ir Apti Magmadovų byloje ir tik gavusi prokurorų leidimą.

Merginos artimųjų tvirtinimu, E. Kusaitė kalbėjo apie kelionę į Maskvą, tačiau ji buvo atkalbėta nuo tokio žingsnio, nes esą Maskvoje ji būtų suimta ir tardoma.

“Sieksiu duoti teisingus parodymus Lietuvos teismuose, sieksiu, kad Magmadovai būtų paleisti, nes šios bylos sufabrikuotos”, – kalbėjo posėdyje E. Kusaitė.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį viešame posėdyje išnagrinėjo skundą dėl jai skirto suėmimo ir savo nutartį skelbs kitą antradienį. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl E. Kusaitei skirto suėmimo pagrįstumo bus galutinė ir neskundžiama.

Prieš prasidedant teismo posėdžiui valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda paprašė teismo nagrinėti skundą uždarame teismo posėdyje.

Prokuroras savo prašymą motyvavo tuo, kad E. Kusaitės bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas jau yra priėmęs nutartį nagrinėti klaipėdietės bylą uždaruose teismo posėdžiuose.

Kaltinamoji prieštaravo šiam prašymui.

”Aš noriu, kad teismas būtų viešas. Noriu, kad visuomenei būtų suteikta viešumo, noriu, kad visuomenė stebėtų procesą”, – sakė E. Kusaitė.

Teisėjas Albinas Bielskis paskelbė, kad Apeliaciniame teisme nėra tiriami įrodymai, čia sprendžiama, ar pati griežčiausia kardomoji priemonė E. Kusaitei paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl posėdis bus viešas.

Į teismą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus atveža suimtoji skundėsi, kad jai šalta kalėjimo kameroje.

”Aš niekuo nesu nusikaltusi, prašau mane paleisti, nutrauksiu ryšį su visu pasauliu, sėdėsiu namų arešte namuose”, – prašė E. Kusaitė.

Mergina aiškino, kad bendraudama su Tamara Magmadova nesiekė daryti jokio poveikio liudytojams, tai yra suimtiems šios moters vaikams Aišai ir Apti. Pasak E. Kusaitės, ji bendravusi tik iš žmogiškų paskatų, jai rūpėjusi draugės sveikata.

Tuo tarpu M. Dūda tvirtino, kad su T. Magmadova E. Kusaitei nėra uždrausta bendrauti, tačiau ji įpareigota nebendrauti su liudytojams ir per kitus asmenis.

Pasak M. Dūdos, E. Kusaitė pateikė duomenis apie proceso eigą, domėjosi apie suimtų čečėnų poziciją, siuntė ir perdavė bylos dokumentus. Prokuroras teigė, kad šių veiksmų negali kitaip vertinti, kaip trukdymo procesui.

Suimtoji paaiškino, kad dokumentus ir pareiškimus siuntė ne T. Magmadovai, o Rusijos generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai.

M. Dūda kaip trukdymą procesui ir poveikį liudytojai įvardijo ir kaltinamosios elgesį apklausiant liudytoją Eleną Koševają. Pasak prokuroro, E. Kusaitė teismo salėje išplūdo ją necenzūriniais žodžiais.

E. Kusaitė teigė, kad buvo labai pasipiktinusi šios liudytojos parodymais, nes būtent ši moteris ją suvedė su saugumiečiais.

Mergina dar kartą pareiškė, kad jai tardant buvo leidžiami psichotropiniai vaistai, kurie pakeitė jos elgesį.

Mergina buvo suimta balandžio 21 dieną Vilniaus apygardos teismo salėje, motyvuojant, kad nesilaiko įpareigojimo nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir trukdo teismo procesui.

Kol kas E. Kusaitė suimta trims mėnesiams, apygardos teismui panaikinus prieš tai buvusias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registravimąsi policijoje.

E. Kusaitė pirmą kartą buvo suimta 2009 metų spalį ir nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki praėjusių metų rugpjūčio, kada teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Savo sprendimą vėl suimti E. Kusaitę teisėjų kolegija motyvavo tuo, kad esama kardomąja priemone nebus galima pasiekti netrukdomo bylos nagrinėjimo, kaltinamosios dalyvavimo procese ir užkardyti naujų nusikaltimų.

Klaipėdietė savo kaltę neigia ir tvirtina, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Prokurorai sako surinkę duomenų, kad E. Kusaitė rengėsi susisprogdinti karinėje bazėje Čečėnijoje.

"Veido" archyvas

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį planuoja nagrinėti rengimusi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės skundą dėl jai skirto suėmimo.

22 metų mergina buvo suimta balandžio 21 dieną Vilniaus apygardos teismo salėje, motyvuojant, kad nesilaiko įpareigojimo nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir trukdo teismo procesui.

Protestuodama prieš šią teismo nutartį, suimtoji ją apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl E. Kusaitei skirto suėmimo pagrįstumo bus galutinė ir neskundžiama.

Kol kas E. Kusaitė suimta trims mėnesiams, apygardos teismui panaikinus prieš tai buvusias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registravimąsi policijoje.

E. Kusaitė pirmą kartą buvo suimta 2009 metų spalį ir nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki praėjusių metų rugpjūčio, kada teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Savo sprendimą vėl suimti E. Kusaitę teisėjų kolegija motyvavo tuo, kad esama kardomąja priemone nebus galima pasiekti netrukdomo bylos nagrinėjimo, kaltinamosios dalyvavimo procese ir užkardyti naujų nusikaltimų.

Klaipėdietė savo kaltę neigia ir tvirtina, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Prokurorai sako surinkę duomenų, kad E. Kusaitė rengėsi susisprogdinti karinėje bazėje Čečėnijoje.

Generalinė prokuratūra privalės pradėti ikiteisminį tyrimą dėl terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės patirto smurto tuomet, kai ji buvo suimta.

Taip antradienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas (VAT), išnagrinėjęs įtariamosios skundą dėl galimai prieš ją panaudoto fizinio ir psichologinio smurto.

Mergina skundė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas jos skundas dėl liepos mėnesį priimto Generalinės prokuratūros nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl neva prieš ją naudoto fizinio ir psichologinio smurto.

VAT padarė išvadą, kad nėra tinkamai išanalizuota, kokie galimai asmenys buvo apsilankę pas E.Kusaitę, kuomet ji buvo sulaikyta praėjusių metų spalio 24-ąją. Be to, nėra tikslių duomenų dėl jos atgabenimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad nebuvo tinkamai išanalizuota E.Kusaitės skundo dalis dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo tuo metu. Nors, prokurorų teigimu, dokumentai parodė, kad jokių sužalojimų ant merginos kūno nebuvo aptikta, pati įtariamoji sakė, kad ant jos kūno smurto žymių ir nebuvo, tačiau ji vistiek jį patyrė. VAT nuomone, tai irgi turi būti tiriama.

Kalbėdamas apie balandžio 7-osios įvykius, VAT tvirtino, kad objektyvių duomenų, jog smurtas merginos atžvilgiu galėjo būti naudojamas, nerasta, todėl šioje vietoje ikiteisminį tyrimą pradėti nėra pagrindo.

Ši VAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

“Kaip matote, teismas išnagrinėjo skundą ir patenkino dalinai, vadinasi procesas grįžta į pradinę stadiją ir bus priimti atitinkami sprendimai”, – po posėdžio sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis.

E.Kusaitės advokatė Ingrida Botyrienė žurnalistams komentuoti nutarties nebuvo linkusi, teigdama, kad privalo su ja susipažinti nuodugniai.

Po rugsėjo pabaigoje vykusio VAT posėdžio 21-erių mergina žurnalistams sakė, kad ją suimtą Lietuvos ir Rusijos pareigūnai mušė kelis kartus. E.Kusaitė taip pat tvirtino, kad jai į veną leista psichotropinių vaistų.

Prokuratūra merginos kaltinimus neigė.

“Pirmasis sumušimas buvo areštinėje (pernai spalio pabaigoje – BNS), vėliau – kai rusai atvažiavo. Pirma apklausa buvo su Justu Lauciumi Generalinėje prokuratūroje, o kitą dieną, nežinau kurią, buvau išvežta į nežinomą baltą pastatą”, – žurnalistams po VAT posėdžio tuomet pasakojo E.Kusaitė.

“Manau, kad galėjo būti taip, kad (tas pastatas – BNS) priklausė galbūt Valstybės saugumo departamentui (VSD). Aš nedarau prielaidų, tiesiog man taip atrodė, kad gal priklausė VSD. Aš ten buvau patalpinta į “boksiką”, vadinamą laikino sulaikymo vietą. Įėjo trys rusai ir pradėjo reikalauti, kad liudyčiau prieš Magmadovus. Kai aš atsisakiau tai daryti, pasipylė keiksmai, smūgiai, ir spardė, ir daužė, ir trankė į žemę paėmę už plaukų”, – teigė mergina.

Jos teigimu, ji buvo trijų Rusijos pareigūnų sumušta ir jų grasinimų apklausų metu sulaukė balandžio pradžioje. Jie, anot E.Kusaitės, neprisistatė.

Mergina ir anksčiau yra tvirtinusi, kad per apklausas prieš ją naudotas fizinis smurtas, psichologinis spaudimas, psichotropinės medžiagos. Dėl to esą ir keitėsi jos parodymai. Ji sakė, kad pareigūnai grasino, jog jai neprisipažinus nukentės jos draugai Apti Magmadovas ir Aišat Magmadova, kurie dabar yra sulaikyti Maskvoje.

E.Kusaitės skundą dėl smurto tyręs Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius teigė įrodymų, pagrindžiančių merginos teiginius, neradęs.

E.Kusaitė yra įtariama tuo, kad rengėsi susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje. Mergina Lietuvoje sulaikyta pernai spalį.

"Veido" archyvas

Teismas kol kas nesutinka E.Kusaitės paleisti į laisvę

Tirdami terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylą, VSD pareigūnai veikiausiai dirbo neprofesionaliai, prokurorai nesugebėjo bendrauti su visuomene, bet tai dar neįrodo teisiamosios nekaltumo, kaip to norėtų žmogaus teisių gynėjai.

Kuo tikėti E.Kusaitės byloje – saugumiečiais ir prokurorais, teigiančiais, kad į islamą atsivertusi dvidešimtmetė klaipėdietė ketino vykti į Rusiją ir ten įvykdyti teroro aktą, ar tais politikais, visuomenės veikėjais ir profesionaliais žmogaus teisių gynėjais, kurie tikina, jog gležna mergina tapo su Rusijos FSB susimokiusių Lietuvos saugumiečių provokacijos auka? Šį “Veido” klausimą išgirdęs asmuo, kuriam užimamos pareigos leido gana neblogai susipažinti su E.Kusaitės bylos tyrimu, atsakė trumpai: “Nei vienais, nei kitais iki galo tikėti negalima. Iškraipo tiesą savo naudai ir perlenkia lazdą kaltindami savo oponentus tiek vieni, tiek kiti”.

Prokurorų versija

Pernai spalio 29-ąją sulaikyta E.Kusaitė kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę tiems, kurie būrė bendrininkų grupę teroro aktams vykdyti. Generalinės prokuratūros prokurorų teigimu, “E.Kusaitė įtariama tuo, kad ji nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2009 m. spalio 24 d., veikdama Lietuvos Respublikoje ir vykdydama Rusijos Federacijoje veikiančių islamistinių teroristinių grupuočių narių nurodymus, teroro ir visuomenės įbauginimo dėl religinių įsitikinimų tikslu, siekdama kaip savižudė sprogdintoja nenustatytoje vietoje Rusijoje šių asmenų nurodymu susisprogdinti, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, vykdė parengiamuosius veiksmus šio sunkaus nusikaltimo padarymui: mokėsi gaminti sprogmenis ir juos detonuoti, gavusi iš Rusijoje veikiančių nenustatytų asmenų lėšų kelionei į Rusiją teroro aktui vykdyti, tuo tikslu įsigijo Lietuvos pasą E.Kusaitės vardu, kreipėsi į Rusijos ambasadą vizai gauti ir šią vizą gavusi 2009 m. spalio 24 d. pasikėsino išvykti į Rusiją teroro akto susisprogdinant vykdymui, tačiau buvo Valstybės saugumo departamento pareigūnų sulaikyta”.

Šiuo metu Rusijos teisėtvarka taip pat yra sulaikiusi du čečėnus – Apti Magmadovą ir Aišat Magmadovą, kurie, kaip teigiama, turėję pasitikti E.Kusaitę ir nuvežti ją į teroristų rengimo stovyklą.

Tokia yra oficiali VSD ir Generalinės prokuratūros versija, kurią dabar Vilniaus apygardos teisme įrodinėja kaltinimą palaikantys prokurorai. Jie tai daro, švelniai sakant, taip šiurkščiai, kad naujajam generaliniam prokurorui Dariui Valiui teko nušalinti iš pradžių kaltinimą palaikiusį prokurorą Justą Laucių dėl šio išpuolių prieš E.Kusaitę ginančius visuomenininkus ir žmogaus teisių gynėjus. Dabar byla perduota kitam rezonansinėse bylose pagarsėjusiam prokurorui Mindaugui Dūdai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nekreipdamas dėmesio į gausių E.Kusaitės visuomeninių gynėjų spaudimą, nesutiko su kaltinamosios advokatų prašymu ir nepaleido jos į laisvę už užstatą. Teigiama, esą tai padaryta todėl, kad byloje yra “geležiniai” vaizdo ir garso priemonėmis gauti įrodymai, patvirtinantys kaltinimo versiją.

Žmogaus teisių gynėjų versija

Bet yra ir kita bylos versija, kurią dėsto E.Kusaitės motina, giminės, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius, europarlamentaras Leonidas Donskis, kunigas Robertas Grigas ir kiti.

Anot šios versijos, su E.Kusaite nuo pat pradžių bendravę ne tikri su teroristais susiję čečėnai, o VSD “pakišos”, pati kaltinamoji nuo pat pradžių buvusi apsupta VSD agentų, kurie rado jai butą Klaipėdoje, nupirko Koraną, kalbėjosi apie terorizmą ir t.t., taip tuščioje vietoje regzdami bylą ir kildami karjeros laiptais.

Pačios E.Kusaitės teigimu, visi prisipažinimai iš jos išgauti naudojant psichologinį ir netgi fizinį smurtą, o jos motinos teigimu, dukrai netgi duota psichotropinių vaistų. Didžiausią politikų, visuomenininkų ir žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą sukėlė tas faktas, kad, remdamasi teisinio bendradarbiavimo su Rusija sutartimi, Generalinė prokuratūra leido dalyvauti E.Kusaitės apklausose Rusijos pareigūnams. Šie iš karto buvo pakrikštyti “FSB atstovais” ir sukurta sąmokslo teorija apie VSD ir FSB bendradarbiavimą bei E.Kusaitės kankinimus VSD rūsiuose. Nors, kaip netrukus paaiškėjo, visos jos apklausos vyko tik Generalinės prokuratūros patalpose ir jose dalyvavo E.Kusaitės advokatas.

Atsivertėlių į islamą problema

Vertinant Lietuvos pareigūnų elgesį E.Kusaitės byloje, reikia atsižvelgti į bendrąjį foną, kuriame vyko visas veiksmas. Tai, kad E.Kusaitė yra perėjusi (ar bent kurį laiką buvo perėjusi) į islamo tikėjimą, neneigia niekas. Kaip ir jos artimų ryšių su Lietuvoje ir Vokietijoje gyvenančiais čečėnais. O štai tokios naujai į islamą atsivertusios europietės ir europiečiai pastaruoju metu yra pats didžiausias visų NATO specialiųjų tarnybų galvos skausmas.

Prieš penkerius metus kaip teroristė mirtininkė susisprogdino islamą priėmusi jauna belgė. Prieš trejus metus Vokietijoje sulaikyta grupė islamo teroristų, tarp kurių buvo du atsivertėliai vokiečiai. Dešimtys atsivertėlių europiečių mokomi teroristų stovyklose Pakistane.

Prieš kelerius metus Didžiojoje Britanijoje suimtas su islamo teroristais siejamas asmuo, kurio žmona buvo atsivertėlė lietuvė. Vieša paslaptis, kad visų NATO valstybių slaptosios tarnybos itin atidžiai stebi visus naujuosius atsivertėlius, nors oficialiai politikai tą neigia.

Taip pat žinoma, kad prieš kelerius metus Lietuvoje gana aktyviai veikė apsišaukėlio Šiaurės Kaukazo emyrato emyro Doka Umarovo emisarai, tarp Lietuvoje gyvenančių čečėnų bandę verbuoti kandidatus į teroristus. D.Umarovas, laikomas Rusijos FSB “kūriniu”, šiuo metu oficialiai skelbiamas vienu pagrindinių čečėnų terorizmo organizatorių. Taip pat žinoma, kad pas keletą Šiaurės Kaukaze žuvusių čečėnų buvo rasta lietuviškų dokumentų, ir iš esmės buvo tik laiko klausimas, kada Rusija išmes šį kozirį savo propagandinėje kampanijoje prieš Lietuvą.

VSD dirbo dėl rezultato

Tad natūralu, kad gavę informacijos apie į islamą perėjusią ir už čečėno ištekėjusią E.Kusaitę Klaipėdos saugumiečiai ėmėsi veiklos. Tiesiogiai jų veiklą kuravo dabar jau buvęs VSD Klaipėdos skyriaus viršininkas Algirdas Grublys, o dirbta kartu su VSD Konstitucijos apsaugos valdyba, kuriai vadovauja liūdnai pagarsėjęs Arūnas Pukštė, savo disertacijoje apie terorizmo prevenciją Lietuvoje didelį dėmesį skyręs būtent čečėnams.

Nors su E.Kusaite bendravę čečėnai nieko bendra su D.Umarovo emisarais neturėjo, vis dėlto VSD apie metus ją ir jos aplinką stebėjo. Saugumiečiai, negavę jokių reikšmingų rezultatų, pirmąjį E.Kusaitės stebėjimo etapą nutraukė dar iki 2008-ųjų. Tačiau VSD operatyvinė veikla, “Veido” šaltinių teigimu, buvo vykdyta taip negrabiai, kad čečėnams kartą netgi pavykę aptikti ir išmontuoti pasiklausymo aparatūrą.

Bet, matyt, pernai vasarą, grįžusi iš Vokietijos, kur gyveno pas čečėnus, E.Kusaitė vėl suaktyvino savo veiklą, nes VSD rado pagrindą atnaujinti operatyvinį darbą. Įtakos tam turėjo ir prasidėjusios permainos VSD vadovybėje bei CŽV kalėjimų tyrimas, liudijęs, kad Saugumo departamente artėja didelės permainos. Tad suprantamas visų padalinių noras parodyti audringą veiklą ir duoti kokį nors rezultatą.

O Lietuva dabar turi pirmąją tarptautinio islamo terorizmo bylą ir didžiulį skandalą, nes profesionalūs žmogaus teisių gynėjai irgi nori parodyti savo aktyvią veiklą, tad be skrupulų svaidosi klausimų forma išsakomais kaltinimais, o įtarimams nepasitvirtinus atsiprašyti nenori. Belieka tikėtis, kad nors teismas suvoks, jog tokiose bylos kuo daugiau viešumo, tuo daugiau žmonių pasitikėjimo valstybe ir jos teisėtvarka.

Terorizmu įtariama 21 metų klaipėdietė Eglė Kusaitė turi būti paleista į laisvę, ketvirtadienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Šio teismo teisėjas Viktoras Kažys panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo jos suėmimas pratęstas dviem mėnesiams.

E.Kusaitė ketvirtadienį prašėsi paleidžiama į laisvę ir teigė atsisakanti anksčiau viešai pasakytų žodžių dėl teroro aktų vykdymo.

Ji pareiškė per devynis mėnesius, kai buvo suimta, padariusi “išvadas dėl kai kurių savo pasisakymų”. “Atsisakau viešai internete, pokalbiuose išsakytų minčių apie teroro aktų rengimą”, – tvirtino mergina.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad jos mintys apie teroro aktą rengimą buvo išprovokuotos kitų žmonių.

E.Kusaitė įtariama, kad pernai siekė išvykti į Rusiją ir ten kaip savižudė susisprogdinti kariniame objekte.

Prokuratūros teigimu, ji mokėsi gaminti sprogmenis, gavo 500 dolerių perlaidą iš Rusijos piliečio Apti Magmadovo atvykti į Rusiją. Bylos duomenimis, būtent su šiuo čečėnų tautybės asmeniu ir jo seserimi Aišat Magmadova lietuvė ir rengė teroro aktą.

Ketvirtadienį per teismo posėdį E.Kusaitė tikino, kad ją radikalių veiksmų link esą stūmė Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai arba su jais susiję asmenys.

“Dvejus metus iki sulaikymo mane sekė saugumiečiai, globojo mane. Jie turėjo suteikti pagalbą, jei matė, kad netinkama linkme einu, – teigė įtariamoji. – (…) Buvau labai jauna. Man buvo tik 18 metų.”

Ji taip pat tvirtino buvusi paveikta psichotropiniais vaistais, o elektroninę knygą apie sprogmenis ir jų gamybą atsisiuntė internetu neva ne savo iniciatyva, o kito asmens prašymu.

E.Kusaitė ketvirtadienį teisme prisipažino išpažįstanti islamą, kurį priėmė Vokietijoje.

Pasak jos, į Rusiją pernai spalį ji vyko aplankyti susirašinėjimo draugės Aišat Magmadovos. Tačiau ikiteisminį tyrimą perėmęs Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda atkreipė dėmesį, kad bilietą ji buvo įsigijusi tik į vieną pusę.

Mergina aiškino tiesiog nežinojusi, kiek laiko svečiuosis Rusijoje.

Priimti islamą ją paskatino draugystė su jaunu čečėnu, kuris prieš porą metų iš Klaipėdos išvyko į Čečėniją ir ten esą žuvo.

Bylos duomenimis, neva klaipėdietė norėjo atkeršyti dėl draugo žūties ir dėl to rengėsi atlikti teroro aktą.

“Labai noriu į laisvę, ir darysiu viską, kad daugiau nesuteikčiau skausmo savo motinai”, – teisme sakė E.Kusaitė.

Argumentuodama, kodėl reikėtų įtariamąją paleisti į laisvę, jos gynėja Ingrida Botyrienė atkreipė dėmesį, kad suėmimo pagrindas grindžiamas daugiausia jai inkriminuojamos veikos sunkumu ir numatytos bausmės griežtumu.

Anot advokatės, teiginiai, jog mergina gali trukdyti procesui ir padaryti naujų nusikalstamų veikų, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

I.Botyrienė taip pat atkreipė dėmesį, kad jai mesti įtarimai daugiausia grindžiami E.Kusaitės mintimis, pasakytomis asmeninių pokalbių metu, bei faktu, kad ji atsisiuntė elektroninę knygą apie sprogmenų gamybą. Anot gynėjos, tai nėra pakankamas pagrindas laikyti jos ginamąją suimtą.

Prokuroras M.Dūda tvirtino, kad E.Kusaitę būtina laikyti suimtą, nes jis gali ir slapstytis, ir mėginti daryti įtaką ikiteisminiam tyrimui, kuris atliekamas jos bendrininkų atžvilgiu.

Be to, anot pareigūno, merginos ryšiai su šeima – silpni. Tai rodo jos buvęs pabėgimas į Vokietiją.

“E.Kusaitė rengėsi vykdyti teroro aktą. Nusikalstamos veikos ji nebaigė, nes rengimosi stadijoje ją užkardė VSD pareigūnai, – sakė M.Dūda. – (…) Būdama laisvėje ji gali realizuoti savo nusikalstamą sumanymą iki galo.”

Anot jo, Rusijoje suimtų Magmadovų artimieji ketina atvykti į Vilnių, kad suderintų E.Kusaitės ir Aišat bei Apti Magmadovų parodymus.

Generalinės prokuratūros prokuroras nežinojo, ar lietuvės atžvilgiu Rusijoje atliekamas koks nors tyrimas. Kita vertus, jis pripažino, jog ir čia, ir ten tiriama ta pati nusikalstama veika.

Generalinė prokuratūra liepą pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl klaipėdietės rengimosi dalyvauti teroristinėje veikloje.

E.Kusaitei šiuo metu yra pateiktas galutinis įtarimas dėl dalyvavimo kuriant ir dalyvaujant organizuotoje grupėje teroro aktui vykdyti ir dėl rengimosi padaryti teroro aktą itin kvalifikuotomis aplinkybėmis.

Griežčiausia gresianti bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.

Prokurorų duomenimis, E.Kusaitė ketino susisprogdinti Rusijos strateginės reikšmės objekte – karinėse bazėse, kuriose buvo laikomi asmenys, kariavę Čečėnijoje, siekiant sunkių padarinių – tai yra, nužudyti kuo daugiau žmonių, sukelti paniką ir išgąstį.

Šiuo metu įtariamoji ir jos gynėjai susipažįsta su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tyrimo medžiagą sudaro 15 tomų dokumentų.

E.Kusaitė sulaikyta 2009 metų spalio 24 dieną, kai rengėsi išvykti į Rusiją. Ji esą yra priėmusi islamą ir internetu nuolat bendravo su čečėnų tautybės asmenimis.

Dar du asmenys – Apti Magmadovas ir Aišat Magmadova – laikomi suimti Rusijoje. Jie įtariami verbavę lietuvę teroristiniam aktui.