BFL

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas susitikime Vilniuje birželio 7 dieną su Ispanijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi Europos Sąjungos reikalams Diego Lopezu Garrido pristatė Lietuvos veiksmus sprendžiant energetinės izoliacijos iššūkius ir paragino Ispanijos įmones dalyvauti šalyje vykdomuose energetiniuose projektuose.
Anot D. Lopezo Garrido, energetinės izoliacijos problema aktuali ir Ispanijai, kuri yra viena pagrindinių suskystintų dujų vartotojų pasaulyje ir turi daug patirties atsinaujinančių energijos šaltinių srityje. Todėl, diplomato nuomone, Lietuva ir Ispanija galėtų aktyvinti bendradarbiavimą šiais klausimais.

E. Meilūnas pabrėžė Lietuvos susirūpinimą dėl kaimynystėje vykdomų branduolinės energetikos projektų ir supažindino D. Lopezą Garrido su sausio 1 dieną Vilniuje duris atvėrusio Energetinio saugumo centro veikla.

Susitikime Lietuvos ir Ispanijos diplomatai taip pat aptarė dvišalį bendradarbiavimą, ES darbotvarkės klausimus.

BFL

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Varšuvoje penktadienį sakė esąs už tai, kad Lietuvos ir Lenkijos dialogas būtų nuoširdesnis.

“Turime geriau vieni kitus suprasti, kad šių visų problemų nebūtų. Mūsų dialogas turi būti nuoširdesnis ir atviresnis, nes galbūt per pastaruosius 20 metų iš mūsų pusės jis nebuvo geriausios kokybės. Tačiau kalbėdami nuoširdžiai ir atvirai apie sunkias problemas galime jį pataisyti”, – sakė diplomatas, kurį cituoja PAP agentūra.

Viceministras pabrėžė, kad kalbos apie antilenkiškumą Lietuvoje yra neteisingos. Jo nuomone, kai kurių lenkiškų organizacijų Lietuvoje lyderiai pasirinko netinkamą dialogo formą su Lietuvos pareigūnais.

“Jie pasirinko tezę, kad lietuviai nusiteikę antilenkiškai, tačiau galiu užtikrinti, kad Lietuvoje jokios antilenkiškos isterijos nėra”, – sakė E. Meilūnas Lenkijos žurnalistams.

Spaudos konferencijoje jis kalbėjo, kad didžiausia dvišalių santykių problema yra ne teisiniai aktai, bet “abipusis nusiteikimas” ir egzistuojantys stereotipai.

E. Meilūnas pabrėžė, kad ketvirtadienio Europos Sąjungos Teisingumo teismo Liuksemburge sprendimas dėl pavardžių rašybos aiškiai parodė, jog Lietuva nelaužo ES garantuojamų teisių ir pridūrė, kad tai galėtų būti kelio pradžia, gerinant dialogą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

"Veido" archyvas

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas gegužės 12 dieną Varšuvoje vykusiame Sanglaudos politikos draugų darbo grupės susitikime pristatė pagrindinius Lietuvos prioritetus Europos Sąjungos finansavimo srityje.

Anot jo, Lietuva suinteresuota, kad ES tęstų finansinę paramą sanglaudos politikai, bendrajai žemės ūkio politikai, energetikos infrastruktūros plėtrai, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir Specialiajai Kaliningrado tranzito programai.

Šį Sanglaudos politikos draugų darbo grupės susitikimą inicijavo 2011 metų liepą pirmininkavimą ES Tarybai perimanti Lenkija, siekiant aptarti bendraminčių šalių pasirengimą deryboms dėl naujosios ES finansinės perspektyvos 2014-2020 metams.

Susitikime E. Meilūnas palinkėjo Lenkijai sėkmingo pirmininkavimo ES Tarybai. Jis pažymėjo, kad Lenkijos pirmininkavimo interesai sutampa su Lietuvos.

Diskusijose Lietuvos ir kitų ES valstybių atstovai pabrėžė ES sanglaudos politikos naudą šalių narių ekonomikai bei svarbą naujoje ES finansinėje perspektyvoje.

Sanglaudos politika yra reikšmingas įrankis naikinant ekonominės ir socialinės gerovės skirtumus ES viduje, telkiant pastangas konkurencinei aplinkai visoje ES ir ypač mažiau išsivysčiusiuose jos regionuose gerinti.

Susitikime taip pat aptarta šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos iniciatyva dėl didesnio Europos Parlamento įtraukimo į derybų dėl naujos finansinės perspektyvos procesą ir pristatyti Lenkijos pirmininkavimo prioritetai.

Posėdyje dalyvavo dvylikos ES valstybių, gaunančių paramą iš Sanglaudos fondo, atstovai, Europos biudžeto ir finansinio programavimo komisaras Januszas Lewandowskis.

Birželio mėnesį yra numatomi Europos Komisijos pasiūlymai dėl būsimų ES finansinių prioritetų ir gairių.

BFL

Vilniuje gegužės 4 dieną vykstančiame seminare „Baltijos jūros regionas bendradarbiauja: kokios galimybės atsiveria Lietuvos verslui?“ užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas paragino verslininkus, mokslininkus ir kitų sričių atstovus ieškoti partnerių visame Baltijos jūros regione, imtis naujų iniciatyvų ir projektų.

„Aktyvesnis Lietuvos verslininkų dalyvavimas kuriant naują Baltijos jūros regiono potencialą yra ne tik sveikintinas, bet tiesiog būtinas. Baltijos makroregionas – tai nauja mūsų ūkio plėtros perspektyva ir galimybė“, – sakė Egidijus Meilūnas.

Jis seminaro dalyviams pristatė Baltijos jūros regiono strategiją, jos atsiradimą ir padarytą pažangą.

Seminare pranešimus taip pat skaitė Švedijos inovacinių sistemų agentūros „Vinnova“ programų direktorė Karin Nygard Skalman, Ūkio ministerijos, Lietuvos inovacijų centro ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko atstovai.

Po pranešimų vyko diskusija apie tai, kaip paskatinti šalies įmones ir verslininkus aktyviau įsitraukti į regioninį bendradarbiavimą.

Renginys vyko ISM Vadybos ir ekonomikos universitete Vilniuje.

Baltijos jūros regiono strategija yra pirmoji ES istorijoje makroregioninė strategija, kurioje konkretūs veiksmai nukreipti į visas regiono valstybes – Daniją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Rusiją, Švediją, Vokietiją, taip pat Norvegiją ir Islandiją. Siekiant didesnio mobilumo regione, regioninės darnos ir tvaraus ekonomikos augimo, skatinamas ne tik politikų, institucijų, bet ir verslo bei mokslo bendradarbiavimas.

Įgyvendinant prioritetinį Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų planą tris iš penkiolikos sričių koordinuoja Lietuva. Viena iš šių Lietuvos koordinuojamų sričių (septintoji) yra skirta inovacijų skatinimui ir plėtrai.